Vytautas Slapinskas

LAISVS VYTIS
LIETUVOS LAISVS ARMIJOS KARIAI VAKAR LIETUVOJE (Kstuio apygarda)

Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Kaunas 1999 m.

UDK 355.42(474.5) Sl-09

Vytautas Slapinskas, 1999 Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1999

1SBN-9986-577-31 -4

Skaitytojui pristatoma buvusio Lietuvos Laisvs Armi jos kario, partizano, politinio kalinio Vytauto Slapinsko knyga pasakoja apie laisvs kovas Vakar Lietuvoje - buvu sioje Taurags apskrityje, kurioje veik vieni stipriausi Ks tuio apygardos jungini. Knyga susideda i trij dali. Pirmoje skelbiami paio autoriaus prisiminimai apie LLA organizavimsi ir veikl Taurags aps. Ervilko vis., jo paties - Kstuio apygardos partizano - kov keliai. Autorius buvo vienas i nedaugelio per stebukl likusi gyv partizan, lageriuose praleidusi net 25-erius metus. is ilgas kani kelias irgi apraomas. Antroje dalyje autoriaus bendraygi likimai, Kstu io apygardos, Lydio rinktins laisvs kov istorijos vyks mai. Prisiminimus baigia autoriaus sudarytas partizan ir kit uvusij nuo okupanto teroro sraas. Mediag V.Slapinskas pradjo rinkti ir rayti prisimi nimus Lietuvos nepriklausomybs atkrimo pradioje. To dl jie i dien archyv gausos poiriu, be abejo, nra tokie isams. Taiau tuo altinis yra ir vertingas: tai tikras praeities vyki liudytojas. V.Slapinskas pateikia toki isto rini vyksni, kurie, niekada nebuv ufiksuoti prieo palik tuose archyvuose, padeda isamiau apibdinti laisvs kov pradios ypatybes Vakar Lietuvoje, LLA veikl. Autoriaus sudarytieji sraai iandien daugeliu atveju yra patikslinti ir isamesni. Taiau toks pradinis pavidalas tuo paiu tampa altiniu, apibdinaniu istorins media gos apie laisvs kovas rinkimo padt bei sunkumus pirmai siais atkurtos Nepriklausomybs metais.
-

Knyga iliustruota autoriaus surinktomis nuotraukomis. Daugum iose nuotraukuose amint asmen nustat ir atpaino pats V.Slapinskas. Visos jos saugomos Tremties ir Rezistencijos muziejuje Kaune. Lietuvos laisvs kovotojas Vytautas Slapinskas, su kaups vis i mediag, nespjo pabaigti darbo. Jis mir 1994 m. Knygos leidimu rpinosi jo mona Stanislava Slap inskien. Geros valios skaitytojas, tikims, atleis pasitaikanius netikslumus ar knygos trkumus ir supras leidjus, kuriems buvo svarbu parodyti Vytauto Slapinsko parengtos media gos vert bei isaugoti autentikum. Bet kuriuo atveju tai vertingas istorijos altinis mokslininkams ir visiems skaityto jams, kurie domisi laisvs kov istorija. Leidjai dkoja u finansin param Lietuvos gyvento j genocido ir rezistencijos tyrimo, auk rmimo ir atmini mo aminimo fondui.

LIETUVOS LAISVS ARMIJOS KARIAI VAKAR LIETUVOJE (Kstuio apygarda)

1941 m. birelio mnes praus karo bangai toliau

Rytus, keli bolevikiniai daliniai atitrko nuo savos ka

riuomens. Susiorganizav partizanai bandme krate pa laikyti tvark ir raginome raudonj vr greiiau trauktis i Lietuvos. Birelio 28 d. gavome sakym visam Varlaukio dali niui vykti Bataki valsi prie Varnaitins miko. Tik vienas skyrius buvo paliktas sargybos bstinje. 16 val. atvyk nurodyt viet radome Ervilko partizan dalin. Ms skyriui teko uimti kanal iilgai miko. Kiti skyriai pradjo koti mik. Prasidjo susiaudymas su raudonai siais. Bataki geleinkelio stotyje stovjo vokiei kariai, jie ant stoties stogo usine kulkosvaidius ir budjo vis nakt. Tik ryte suinojo, kas vyko. O mes, laimj m, grome namus. Reikjo imtis darbo - buvo ienapjts metas. Karo pradioje aretuotiems komunistams bausms buvo velnios. Ms bstinje tokius palaik kelias dienas iteisino, Ervilke j bta daugiau, bet irgi iteisinti, tik keletas labiausiai nusikaltusi atiduoti vokiei gestapui. 1942 m. Juozas Babilius, buvs Nepriklausomos Lie tuvos karininkas, Varlaukyje pradjo organizuoti LLA rink tin. A, Vytautas Slapinskas, sijungiau i karik or ganizacij ir 1942 m. rugsjo mn. Lenki k., Viktoro Jokubausko sodyboje (Ervilko vls.) daviau priesaik Die vui ir Tvynei, kurios ventai laikiausi. Tada mes platino me pogrindin spaud savo apylinkse, viesdami gyven tojus vairiais klausimais. Kelis kartus buvom susidr su komunistini pair gaujomis, neivengme ir ginkluot konflikt.
7

Baigiantis karui, 1944 08 24 buvo nutarta suaukti ms dalinio susirinkim. Jis vyko Oponiki k., Jono Maiulio mikelyje. Buvo numatyta ms tolimesns veik los programa. Kadangi frontas stovjo prie Dubysos, jau inojome, kaip iauriai bolevikai elgsi su monmis. Pra slinkus pirmoms fronto linijoms, girdjome apie aretus ir tardymus. Leitenantas Petras Ruibys susirinkime kr par tizan rinktin, susira pavardes vyr, kurie bolevikams vl okupavus Lietuv negals gyventi laisvai. Apsvarst tuometin ms tautos padt, isiskirstme namus. 1944 m. spalio 10 d. pasirod bolevikai. Jie sdjo mano tv namuose prie to paties stalo, kur vakar sdjo vokieiai, ir gr namin su aliejumi. Trei dien ekistai pradjo lankytis pas Jon Stark ir mano tts kyje, ieko dami mans ir Jono. A buvau gavs aukim rus ka riuomen, todl namuose nebdavau, slapsiausi mike. Artjo v.Kaldos. Gavome ini, kad bolevikai gau dys vyrus kariuomen. v.Kald ryt su Jonu Starkumi nutarme pasivalgyti kaime. Prajus Matauo Mauriaus k, namus pradjo vilpti kulkos. Pamat atbganius ekistus, pradjome atsiaudydami trauktis. Per Lenki k. Daugliks mik pasiekme Kancerio k ir ten su laukme vakaro. Vakare grome namus. Kit dien nuj pas Izidori Tamoait Pagiri kaim radome ms be laukianius vyrus. Kalbjome, kad reikia ilaisvinti Gaudent Kisieli*, kol jo i Ervilko neive Taurag. Ms valgai apsilank miestelyje ir suinojo, kad ten labai daug ekist - ms jgos per silpnos. Ms kaime pas Norkus slapstsi j pusbrolis Vacys Ivanauskas i Raseini. Nusprendme, kad mums ia ne saugu. 1945 m. sausio 12 d., gav slaptaod, ikeliavome
* Gaudentas Kisielius-Tomas tuo metu buvo LLA Ervilko kuopos vadas, suimtas autoriaus minim gaudyni metu. - Red.pastaba.

Vytauto Slapinsko tvas Pra nas

1941 m. Varlaukio brio par tizanas Vytautas Slapinskas

Pranas Slapinskas 1955 m.

Vytautas Slapinskas, sulauks Lietuvos nepriklausomybs 9

 partizan dalin. Ryininkas Juozas Kubilius parod krypt ir pasak k. Nuj pas Paviiovio Jod, praleidome nakt. Ryt pasiekme Papartins mik, kur stovyklavo partiza nai. Mus pristat, supaindino ir prasidjo tikros partiza nikos dienos. Balandio 28-osios ryt Papartins mike bazavosi du briai partizan ir Tamulio skyrius. Atbgs ryininkas esius Sadauskas, eigulio snus, prane, kad rusai jau mike. Po pusvalandio prasidjo puolimas. Ms bri vadai puikiai vadovavo sparnams ir, sutik rimt pasiprie inim, ekistai pradjo trauktis i miko. iame myje uvo Bakys i Papari kaimo, o a buvau sueistas. Pen ki kvartal mike nebegaljome pasilikti, tad buvo nu tarta keltis kitus mikus. Vakare persiklme per up ir nuygiavome Dauglins mik, ia sulaukme ryto. Prie sargybini atjo mogus, kur dalis ms vyr, apsimet stribais, iklausinjo apie vietinius gyventojus. Jam pami njus, kad pas Macijausk ir Juk lankosi mikiniai, mes suinojome mums reikalingus mones. Vliau pasiekme Petkaii mik, kur sirengme stovykl. Gegus mn. suinojau, kad i Ervilko atvaiavusi gauja ekist ir strib nusiaub namus, palikdami plikas sienas, isivar gyvulius. Aretavo tt ir deimtmet brol. Juos nusivar Ervilk. Mano ttis nuo caro laik tarna vo geleinkelyje eksploatacijos skyriuje. I santaup nusi pirko 16,5 ha ems Oponiki k. Statsi trobas. 1940 m. sausio mn. ttis ijo utarnaut poils, turjo gauti 104 litus pensijos, o savialpos fonde dar buvo lik 3 000 lit atjus bolevikams viskas prapuol. Itrk i stribyno, tvas ir brolis gyveno svetimomis pavardmis ir daug vargo. Svarbiausia - nebuvo pal, tvirtai tikjo Lietuvos ateitimi. Lietuvos kariuomens puskarininkis, LLA narys Jo nas Strainys-Saturnas turjo suformavs partizan dalin
10

Vytautas Slapinskas. Bataki vls. Onugario k. prie Stepono Jukio kio 1949 09 19

Juozas Babilius, LLA organi zatorius ir krjas Varlaukyje, vliau bolevik nukankintas Taurags "ubartinje"

Juozas Babilius ir jo mona Birut Diankaityt-Babilicn

11

Rykiki mike. 1945 m. sausio 12 d. autant, bolevikai upuol Saturno partizan bunker. Kautynse uvo kul kosvaidininkas Anzelmas Norkus. T pat ryt bolevikai igrobst ir sudegino Saturno k, aretavo nepilnameius brolius. Bataki valsiuje prasidjo masiniai aretai. Areta vo ir Juoz Babili. Izidorius Babilius i dokument suino jo, kad brolis Juozas buvo nuautas veant kaljim. Gegus pabaigoje Saturno dalinys, kuriam priklau siau ir a, i Petkaitins persikl Rudi mikus. Vliau iygiavo Uporkasins mikus, Vidukls vls., kur po keli dien susidr su ekistais. Tik pastebj prie ati dengme ugn i vokiei kulkosvaidi dar neilipusius i main ekistus. Taip mums pasisek laimingai pasi traukti i apsupimo iedo, nepatyrus nuostoli. Po mio grome Rudi mik, ia pailsj pasi traukme Taurags link, kur susidrme su vietiniais ekis tais. kart buvo sueistas ms vadas Saturnas ir Anta nas Norkus. Juos paslpme Bkintlaukyje, pas Macijaus kus bunkeryje. ia, apsupti bolevik, jie nusiov. Parti zan iniekinti knai buvo pamesti turgavietje. Saturn pakeit Antanas Jonikas-Rolandas. 1945 m. liepos 4 d. brys pasidalijo dvi dalis. Viena dalis pasiliko Rudi mike, kita iki vakaro apsistojo pas Jon Toliu Pagiri k. ia jie buvo upulti ekist ir patyr dideli nuostoli. ia uvo Petras Zinkus, Kazys Jukna, Pranas Macijauskas ir Vladas aulys. Vyr knai buvo numesti Ervilko turgavietje. Tolii eima itremta Sibir. J kaimynai Preilauskai apiplti, sumuti, 16-os met dukt Onut iaginta ir negyvai nukankinta per vien nakt. Jos lavonas i pradi mestas tvenkin Ervilke, paskui itrauktas ir paslptas neinia kur. O jos budelis Ivanas Maalovas (Ivan Aleksandrovi Maalov) ir padjjas Zig mas Gramaila dar ilgai mgavosi gyvenimu Vilniuje. Kiti uv partizanai buvo ukasti Balandins mike ir tik 1989
12

Jonas Starkus-Maelis Lietu vos kariuomenje

Antanina Slapinskait-epu tien, Varlaukio partizan ryinink

Vladas aulys (deinje)

Vacys Ivanauskas-Vytenis

13

m. garbingai perlaidoti Varlaukio kapines. Ruden, pasveikus Rolandui, buvo nutarta atkeryti udikams. Per kelet minui sudaume Cigalns strib bstin, nukovme strib. Kit dien laukme pasirodani ekist i Gaurs. Juos pasitikome mums patogioje vieto je ir surengme "bali". Gaurs strib virinink pamme nelaisv, baigusieji ekist mokykl nelaisv nepasida v. Pasibaidius arkliams, ratuose liko sueistas stribas. Taip buvo ilaisvintas nuo komunist Gaurs miestelis: nutraukti ryiai, sunaikinti valsiaus dokumentai, apsir pinta produktais. Nukauti 8 enkavedistai ir valsiaus akty vistai. I kovos negro vienas partizanas. 1945 m. lapkriio 11 d. vyko Gaurs akcijos tsinys buvo uimtas Girdi miestelis. Partizanams vadovavo V.Si deraviius. Po i pergaling mi Rudi mikus buvo pri traukta gausi ekist kariuomen su tankais ir patranko mis. Partizanams pavyko pasislpti, ir jie pradjo ruotis iemai. 1946 m. bolevik laikraiuose pasirod straipsniai "Europoje erilis vangina ginklais". Tad ms Tvynje pasklido pakili nuotaika, kad laisv ne u kaln. 1946 metais a jau priklausiau Lydio rinktins tabo apsaugos daliniui. Pradjome ruotis iemai. Pasnigus pul davo ekistai su savo nipais, bdavo labai sunku pasi slpti. Kai kininkai pravaindavo rogmis kelius ir ke liukus, ekistus pavykdavo suklaidinti. Mes susiskirstme po kelis vyrus grupes, tarpusavyje palaikydami ry. Slptuvje pas Jon Butk i Smaidi kaimo slpms keturiese: a, I.Gvazdauskas, V.Mieikis i Btaii k. ir J.Starkus. Sumus eiminink, ikeliavome pas Roland. Jo brys iemai buvo pasiruos mike du bunkerius, pu siau leistus em. Bunkeriai apjuosti apkasais su kul kosvaidi lizdais. I viso buvome keturiasdeimt vyr.
14

V.Mieikis-Tarzanas, 3-as Jonas Paliokas su Raudgirio partizanais

Bronius Aluzas-Bedalis V.Mieikis-Tarzanas

ir

Vladas Micikis-Zuikis, Bronius Liesys-Naktis, Antanas LiesysIdenas

15

iema prajo ramiai, tik teko normuoti maist. 1947 m. sausio 7 d. prie Taurags Pameii k. apsisto jome trijuose vienkiemiuose po devynis vyrus. Po piet sargybinis pamat madaug 300 ekist br. Nepastebti ekist, umme tinkamas kautynms pozicijas. Po kele tos minui brio vadas Rolandas sukomandavo: "Ugnis!" kai ugrojome i kulkosvaidi ir automat, priplojom okupantus prie ems; ne vienas i j "umigo". Po kiek laiko keletas ekist band vertis pirmyn, bet jiems nepa vyko. Toks susiaudymas vyko iki sutem. Vadas dav ko mand trauktis i mio vietos. uvusi ir sueist ne turjome, tad greitai nuygiavome savo keliais. 1948 m. gegus mn. Kstuio apygardos tabas sto vyklavo Papartins mike, imkaii valsiuje. A buvau ivyks kelioms dienoms su reikalais. Gegus 31-osios nakt, grtant dalin, pradjo stipriai lyti. Ten buvo ms "kareivins" ir man sil pasilikti, bet buvau priadjs sugrti ir teko eiti. Lietus vis smarkjo. Perlijo taip, kad piniginje sulapo nuotraukos. Netoli Papartins ant kelio pamaiau stovint vyr. Prijs artyn, paklausiau, kas toks. Igirds slaptaod, painau mans laukiant ili. Kai pasiekiau stovykl, palapins buvo beveik perlytos. vien j atsiguliau ir kiek pamiegojau. Staiga mane adina ir sako, kad prie Paviiovio miko atvaiavo 26 mainos ekist. Pradjome slpti daiktus ir maskuoti pai sto vykl. Mainos judjo per Paupio miestel. Pajutom, kad Papartin apsupta ekist. Visas dalinys pradjo trauktis Paupio miestelio link. ilius ir Keparutis i Biruts rink tins ijo pairti, kas dedasi kaime. Po pusvalandio girdime, kad atitraka, bet nematom. valgai taip eiti ne galt. Ir po keli minui pamatme, kad mike medi maai - kiek daug bolevik ateina. Prasidjus kautynms, supratome, kad puola ne ekistai, o reguliarioji kariuo men. Per antras kautynes sueidia dar ne visai pagijus
16

Paganinis

Juozas Drimeikis-Diemedis (uvo kartu su Vaitkumi)

Vaitkus-Kilpa ir Vladas Mieikis-Tarzanas

17

Keparut (vien i broli). Jis nusiov. Su trumpomis pertraukomis keturis kartus kovms su bolevikais. Miko kautyns labai ivargino, bet atsiplme nuo burliok ir apsistojome jaun eglaii gojelyje. Leidosi saul, Papartins mike pasilikti jau negaljome. Gauja okupant praslinko ms nepastebjusi. Tada sukalbj vakarin mald, nutarme eiti per Papari kaim altuo nos link. jome labai tyliai ir atsargiai. Ij i miko, pamatme imintus takus. Supratome, kokios didels prie o jgos buvo mestos prie mus. ingsniuojant per Pa pari kaim nuo Palynio miko igirdome rusikai klausiant, kas eina. Sulindome rugius ir liaudami pa siekme altuonos keli. Kaime girdjosi rusikai kau jant ir komanduojant, sargybinio nesimat. Skmingai pa siekme up ir j tyliai perbridome. Dievo palaima lydjo mus - skmingai itrukome i apsupimo. Daug kart teko pakliti apsupim, bet tok nebuvome patek. Nei valg, nei gr, pervarg, purvini pasiekm Labgiri mik, bet ia nepasilikome. Jau autant prij Pavidaujo mikus, griuvome po mediais poilsiui. Po piet gavome ini, kad Labgiri mik atslinko apie 500 ekist, o prie im kaii mik atvaiavo 20 main burliok. Ms pasi rinktas kelias pasirod teisingas. Sulauks vakaro, ms dalinys patrauk Balandins miko link. Apsistojome pas kinink, gyvenus netoli miko. Vienas ms ijo apsi valgyti kaim, grs pasak mats ekist piln main. Nieko nelauk, per laukel nujom artimesn Balandins miko kamp ir ten pasislpm. Vliau eimininkai pasa kojo, kad mums ijus sodyboje pasirod rusai ir atliko krat. Miku prijome Jurbarko-Ervilko viekel, apsi valgme, kad nebt pasal. Be klii perkirtus viekel, pasukome Purviki miko link, kur buvo ms karo mo kyklos stovykla. Pagaliau pasiekme stovykl, kuri keli
18

Ona Mockeviit-Aldona (1920-1946)

Stasys Mockeviius-Cvirka (1918-1948)

Ervilko partizan ryininks Maryt Juknyt i Purviki k. ir Vera Butkut i Naujinink 19

inojau tik a vienas. Stovykla buvo gerai umaskuota. Nujs ryio suinojau, kad i Taurags Ervilko link nu vaiavo imtas main ekist. Vyrai po kelis isiskirst slaptintas "kareivines". Mes su Geniumi ir Ledu ijome kartu. Pradjo lyno ti. Liko keli kilometrai, nebetoli rytas, o mano draugai neteko jg. Pamiau j ginklus ir mes vargais negalais veikme likus keli. Pasiekme "kareivines". Tada tris dienas ilsjoms saugioje vietoje. Atsigavome. Vl buvo me pasiruo kovai prie raudonuosius okupantus. 1948 metais kov prie Lietuvos partizanus Maskva pasiunt mongol tautybs* ekistus. I pradi jie pasi rod Kazl Rdos mikuose, o vliau pasiek ir emaiti j. Pirmieji su jais susidr Gaurs dalinio partizanai. Rug pjio 15 d. myje uvo apie 15 partizan, o lik gyvi pasakojo apie laukinius mongolus. Azijatai - tas odis jiems per velnus, nors supratome, kad jie buvo Maskvos propagandos paveikti. Gerai inomi Maskvos skaldymo, pjudymo ir antaavimo bdai. Tik tokiomis priemonmis jie sugebjo pavergti tautas ir su durtuv pagalba laiksi valdioje. T met ruden mes su Vladu Gudaviiu-Vainora ir Iksu, buvusiu Jurbarko gimnazijos mokiniu, Paulaiio aukltiniu, turjome reikal Jurbarke, Kalniki gatvje, pas Paulaiio giminait. Be didesni nuotyki pasiekme tiksl ir perdav inias iygiavome i miesto. Mus ved Iksas. Gimtajame mieste jis gerai inojo visas gatveles ir takelius. Jo dka mums pasisek atlikti uduot paioje ekist panosje. 1950 m. sausio 13 ar 18 dien Kalniki miko eigulys parod Jurbarko ekistam poemin slptuv. Partizanai
* Autorius turjo galvoje Vidurins Azijos tautybes, dl ivaizdos pravardiuotas "mongolais". - Red.pastaba.

20

j buvo sireng iemai praleisti. Vyrai ant primuso ryte vir pusryius. Atsidar slptuvs ang, igirdo kak trakant, bet pagalvojo gal ernai. (Mike danai traukda vo ern eimyna, ir mes jiems visada duodavome keli. O laps ir vilkai buvo kelet kart pavog ms ms.) Vy rai ang usidar, nordami palaukti, kol vrys praeis. Po kiek laiko pajuto, kad kakas mgina atplti ang. Nieko nelauk paleido serij vi. O slptuv brovsi idavi kas imboris ir Jurbarko papulkininkis ekistas, kurie abu nuo t vi ir krito. Norkus i Globi kaimo isiver i slptuvs sveikas, o Paganinis, buvs Ervilko pato dar buotojas, ir dar trys partizanai uvo, besiverdami i ap supties. J slapyvardi neprisimenu. Vliau iaikjo, kad eiguliui imboriui u idavyst ekistai buvo priadj 40 tkst. rubli. Nuo eigulio, vis gyvenim idirbusio mi kuose, nemanoma pasislpti: jis savo eiguvoje visada mus rasdavo... 1951 m. gegus 15 d. imkaii vls. Papartins mike prasidjo partizan konferencija. Gegus 16 d. ji per sikl Paviiovio mik Ervilko vls. Antanas BakysKlajnas buvo atleistas i Kstuio apygardos vado pa reig ir paskirtas Vakar srities vadu. Kstuio apygardos vadu tapo Pakarklis, anksiau vadovavs Biruts rinktinei. Taps srities vadu Antanas Bakys-Klajnas kartu pa sim mane, Vytaut Slapinsk. Vadas man sak emla pyje apibrti srities gyvenamj rajon. Atliks darb, emlap grinau vadui. Konferencijai pasibaigus, ms rajone pradjo siausti ekistai. Dien visur ramu, lyg j nebt apylinkje, bet pradjus temti, ima bildti deimtys main su ekistais. Vienkiemiuose, pajut svetimus, pradeda draskydamiesi loti unys. Raudonieji slankioja naktimis po kaimus, su ruo pasalas guli ant tilt ir liept, laukdami auk. Iauus rytui susda tas paias mainas ir grta miestus, kur
21

turjo nuolatines stovyklas. A tariau, kad ms rajonas smoningai skundiamas ekistams. 1951 m. rugpjio mn. Kazimieras Ruibys su Kstuio apygardos vadu vyko susitikim prie Petkaii miko, Skaudvils vls., Bkintlaukio k. Kazimieras pirmas pasu ko sodyb. Tik jus kiem, i u gyvatvors iok ekistai j sum. Kstuio apygardos vadas Kanopa jo iek tiek atsiliks, todl prisidengus nakties tamsa, jam pavyko itrkti i okupant rank. Vad ekistai apaudy dami vijosi iki Dauglins miko apie 12 km. Kanopai pasisek pasiekti mik. Po io vykio pasidar aiku, kad Jonas Nobaras inojo ms teritorijos ribas ir tapo oku pant rankiu ir tautos duobkasiu. 1951-1952 met iema buvo beveik be sniego. Tai labai gerai, nes po susiaudymo nelieka pdsak. O jei yra sueist, tai ir kraujo dms neraudonuoja i toli. 1952 m. sausio mnes vado buvau isistas kiniais reikalais. Sutartu laiku niekaip negaljau sugrti, nes la bai suaktyvjo ekist siautjimas. Turjau slptis vienoje i atsargini slptuvi, kurias vadinome "kareivinmis". Toki slptuvi turjome ir mikuose, ir pas kininkus kiuose, ir gyvenamosiose trobose. 1952 m. sausio 24 d. vakare nujau ryio punkt susitikti su Geniumi ir Klajnu. Ryininkui perdaviau, kad j lauksiu legerins miko kairiajame kampe nuo kelio. I ten turjome visi kartu keliauti toliau. Grs slptuv legerins mike, radau savo mon Levut. Ji buvo Kstuio apygardos tabo ryinink Pinavija. Pinavija pa laik ryius su Pranute Jukyte i Paupio kaimo ir Brone Macijauskaite i veisi kaimo. 1951 m. liepos pabaigoje anksti ryte Levuts tv egd sodyb apsupo stribai i Nemaki. Jie tikrino visos eimos dokumentus. Mano mona turjo padirbtus dokumentus ikuts pavarde. Iki tol jai pavyko isisukti, bet t kart, iduota Vlado
22

Antanas Klajnas

Bakys-Germantas, Juozas Bagdonas-kis

Varguolis, Vytautas Slapinskas, Juozas Kisielius-Genius 23

velnio, kliuvo. Stribai tuoj pasak, kad ji esanti ne ikut, bet egdait. Levut sum, o egdos sodybo je pradjo krat. Nutaikiusi prog, Levut pasipra gam tiniam reikalui. Sargybinis j palydjo ant upelio kranto prie sodybos. Pastebjusi, kad sargybinis kak pasilenks veikia, pabgo. Tada prasidjo nauji vargai, nes negaljo legaliai gy venti. Reikjo gauti naujus dokumentus. Paraiau praym Prisiklimo apygard. mona kas dien jo vis pas kitus mones. ekistai siaut kaip pragaro velniai, iekodami partizan ir j pagalbinink. legerins mik Levut pa siek iem, kur sausio 24 d. a j sutikau. Susitikimas su srities vadu Klajnu ir Geniumi nevy ko. Visas legerins mikas buvo apsuptas. Savo akimis maiau, kaip prie ups kareivis alia kareivio guljo. Bu vome iduoti, vadinasi, inoma ir ms slptuv. Suprato me, kad reikia vertis. Pasirinkom viet, kur maiau prie - ties Murausk sodyba. Tikjoms ilind i miko pasiekti Taueli kaim. Bet mike prieas jau pradjo spausti ir i miko istm ant Antano Parnarausko ems. Prasidjo tbtin kova. Jos metu uvo mano mona Levut. Mane sueid, dar pajutau, kaip prieas i mans ilupo ginkl ir netekau smons. Per tardym man sak, kad myje nukoviau kelet ekist ir j un. ekistai mane pradjo tardyti jau A.Parnarausko kyje. Tardymo metu net kelet kart netekau smons. Po to met main, apdeng iaudais. Prilipo kareivi ir mes nuo legerins miko pajudjome Skaudvils link. Sustojome Tau ragje prie ubartins. Tardant daugiausia klausinjo, kur yra Klajnas. ubartinje greitai pajutau, kad visai nebe turiu jg. Buvau taip sumutas ir nukamuotas, kad nebepajau. Trokau numirti. Tada mane nune numet ubartins palpje ir, umet kruvin skarmal, paliko gulti. Gal
24

po pusvalandio atved Valantiej i Vaii k. is pa tar visk pasakyti, nes neatsilaikysim. Buvau visikai nuo gas, numeiau nuo savs skudur ir sakau Valantiejui: "A jau visk pasakiau, matai, kaip atrodau". Buvau visas su dauytas, mano knas tamsiai mlynos spalvos. Tuoj pat ekistas Valantiej ived. Po dienos ar dviej pradjo tardyti toks rusas - sadis tas. Man pasidar labai bloga ir papraiau vandens. Dav atsigerti, bet vandens skonis pasirod kakoks keistas. Pa jutau nor kalbti, bet susivaldiau ir pradjau vemti. No ras kalbti prajo, supratau, kad vietoj vandens buvau gavs kakoki nuod. Keliom dienom mane paguld Taurags ligonin. Guljau vienutje, saugomas dviej sargybini: stribo ir ekisto. Vienas stovjo prie galvos, o kitas prie koj. palat ateidavo ligonins sesuts, bet a neturjau teiss j kalbinti, galjau pasakyti btiniausi reikal. Vis laik galvojau apie mirt. Sesels Macijauskaits (tuokart jos pavards neinojau) papraiau, kad ji mane truput pa kelt. Apkabinau jos kakl ir tyliai pasakiau: nunuodyk mane. Jinai man tyliai atsako: sin neleidia... Tardymai vyko ir ligoninje - dienom ir vakarais, vi durnakty netard. Po poros dien vakare privirto palat ekist kapi ton ir pulkinink. Atne mano kruvinus drabuius, su veltus dirvono purvais. Liep rengtis - teks kakur vaiuo ti. ekistai kio mane "varanok", alia susdo trys ar keturi kareiviai. Laukiau provokacijos, nes inojau, kad ekistai suorganizuoja susiaudym: neva partizanai iva duoja sueistj. Suimtasis - "ilaisvintas partizanas" visk papasakoja atvirai - j atgal kaljim. Supranti, kad esi apgautas, bet jau per vlu. Toki vyki yra buv ne vie nas. T nakt mane atve Klaipdos kaljim. Patalpino
25

 vagi ir provokatori (vienas j buvo Rinius nuo iluts ar ilals, kitas - Teikertas i Klaipdos) kamer. itai a greitai supratau i man uduodam klausim. Sureng akistat su mantu i Lenki kaimo Ervil ko vls. Reikalas su mantu buvo toks: ms dalis atsar gini ginkl buvo itepti ir sukelti sklines egles Paupio mike u keli kvartal nuo manto kio. Esant reikalui, galjome pasiimti juos ir naudoti. manto snus, slam pindamas po mik, rado ms paslptus ginklus ir juos pasim. manto paprame, kad grint. Lyg ir priadjo... Senis mantas nudm Ervilk ir prane ekistams. i privaiavo pilnas mikas, siaut po apylin kes kelias dienas. inodami, kad tai manto darbas ir kad jis komunistas, mes jam apkaltinom ausis. Akistatoje mantas visk papasakojo ir sil ekis tams man duoti kaulus. Nepaisant muim, vis tiek ne prisipainau. Rodos, 1952 m. balandio pabaigoje ar ge gus pradioje tardym sugujo aukto laipsnio ekis tai ir prokuroras. Vienas j paklaus, ar tikiu Diev. Atsakiau - taip. Tada kirto veid. Klaus, kur Klajnas; atsakiau, kad neinau. Prokuroras sako: "Nacist ir fana tik neitardysi, kiek j per tardym yra umuta - jokios naudos. Reikia baigti jo byl". Paklaus, ar pasiraysiu, kad tardomoji byla bt baigta. Pasiraiau. ekistas pra ne, kad mano teismas bus 1952 m. gegus 29 d. Baigus tardym, perved politini kalini kamer. Kai pakliu vau pas politinius kalinius, vieno likimo draugus, jauiausi lyg biau laisvje. Labai jau kyrjo bti kartu su vagimis ir vairaus plauko provokatoriais. Kameroje buvo Snepkus - jaunas partizan i Kardo rinktins. Jis turjo 13 aizd. Prisimenu partizan Darg nuo Laukuvos, kit vyr pavardes pamirau. Tiesa, buvo ms kameroje dar policininkas Latakas, su kuriuo kartu vaiavome iki Vilniaus. Latakas buvo labai narsus vyras,
26

band pabgti i Klaipdos kaljimo, nors j saugojo sep tyni sargybiniai. Jis vienu smgiu juos pargriov ir pasilei do bgti pro kaljimo vartus. Taiau nubgo tik kokius 300 metr, kai j paov jrininkai. Ir vl Latakas pakliuvo ekistams nagus. tai ir atjo gegus 29-oji, mano teismo diena. A, visikai nugentas ekist, nepajau savo kojomis. Mane atne ir pasodino tarp kdi, kad per teism sdiau, o ne guliau. Teis Klaipdos kaljimo "raudonajame kampelyje" Pabaltijo karinis tribunolas. Sdjau netoli lan go, maiau mones vaiktant gatve. Buvau sitikins, kad gausiu mirties bausm, bet visai nesijaudinau... Prasidjo teismas. Neprisimenu, k mans klaus teisjas. Prived strib bobas, bet a j nepainojau ir niekada gyvenime nebuvau mats. Jos liudijo, kad a nuoviau j vyrus. Teismas truko 20-25 minutes. Igirstu, kad esu nuteistas 25-riems metams kalti darbo lageriuo se ir 5-riems metams be teisi tremtyje. Po nuosprendio nepajutau, kaip susijuokiau - ekistai mane pasiirjo ir nujo. Po teismo grino t pai kamer. Lik kali niai nesitikjo mans sulaukti: mat 1952 m. sausio 12 d. buvo vesta mirties bausm, ir daugeliui kalini ji buvo vykdyta. 1952 m. Klaipdos kaljimo reimas buvo nepaprastai iaurus. Kaljimo virininkas buvo ydas, pasiymjs iau rumu. Jo sakymu buvo aunama kiekvien kalin, prijus per daug arti prie lango. Sako, jis pats i pistoleto audy davs. 1952 m. lapkriio 7 d. mus atve Vilniaus paskirs tymo punkt, buvus vienuolyne ant Neries kranto. Pa skirstymo punkte duodavo truput daugiau duonos negu kaljime ir leisdavo vis valand pasivaikioti lauke. Bet Vilniuje buvome tik kelias paras, paskui mus kaip gyvu lius sugin vagonus ir prasidjo ilga kelion. Nesustoda
27

mi vaiavome, labai trko vietos, tupjome susiriet, alka ni kaip unys. Maskvoje ilaipino kakokiame ukampyje ir sukimo kaip silkes "varanokus". Apaukdami prieais, pasididiuodami ekistai prekiavo ugrobt valstybi monmis. Privaiavome prie aklin metalini keturi metr aukio vart. Patikrin ekistai sileidia main su kaliniais ir sargybiniais iki kit vart. Pravaiavome trejet toki vart, ir prie kiekvien vykdavo apklausa ir patikrinimas. Galiausiai ilaipino visus i mainos ir kiek vien atskirai ikrat. Apgyvendino mrine siena aptver tame, dmis udangstytais langais barake. Praeiviams gatvje atrod, kad tai ginkl fabrikas. Trei dien ved pirt. Utles nors saujom semk. Visus savo drabuius sukabinome ant metalinio lanko, juos sukio kart kamer ikaitinimui. Moterys pirtyje nuskuta visus plaukus, kur tik randa. Tada pasiimame ikai tintus drabuius ir ivedioja po kameras. Praslinkus po rai dien, nuveda etapin kamer. Kameroje stovi stalas, ant kurio i eils einantys kaliniai turi padti savo daiktus. Krat daro ydas. Jeigu kalinys turi maisto, tai tas kvailys visk pila i maielio ant stalo: cukr, sviest, lainius krv, po to ikrato asmen ir liepia kuo greiiau susirink ti savo daiktus. O jei invalidas eina su lazda, tai i jo lazda atimama. Nuo to ydo kentjo tiek politiniai, tiek krimi naliniai kaliniai. Bolevik sistemoje kratos vykdomos be galo ir krato, numirus ir t ikrato. U poros valand atvaiavo "varanokai", sukio mainas ir nugabeno ge leinkelio stot. Atbildjus traukiniui, sutalpino kaip sil kes vagonus. Vl vaiavome kelias paras, gaudavome tik vandens. Atve Sverdlovsk. I geleinkelio stoties nu ve Sverdlovsko paskirstymo punkt. Vl kratos ir kart alta pirtis... ia ibuvome 8-9 dienas, ir vl eta pin kamer. Pirtyje nespjome nusirengti, nespjome net veid nu
28

siprausti, kai nuskambjo sakymas apsirengti ir baigti mau dytis. Grste sugrdo perpildytas kameras. Tik po pus valandio atsirado vietos atsitpti. ia barakai sursti po karo i apvali rst. Ir kadrai jauni, tik i vadovaujani vienas kitas senas ekistas liks. Atvaiavo verg pirkliai (be neapmokamo verg dar bo neisilaikyt bolevik ekonomika). 20 milijon politi ni kalini veltui dirbo paius sunkiausius ir pavojingiau sius darbus: stat elektrines, fabrikus, ties geleinkelius. Niekas neskaiiavo, kiek ie sunks darbai pareikalavo moni auk. Vien tik ant Taieto-Lenos geleinkelio bgi trasos guli apie 300 tkstani japon. Seni kaliniai sak, kad vaiuojam Taieto link. Vago ne vietoj tualeto pramuta skyl, pastatyta vandens sta tin, vien kart per kelias dienas dav valgyti. Statinje greitai pasibaig vanduo, teko laiyti aparmojusias ge leini vagon sienas, kad nors kiek numalintume trokul. Privaiavus Taiet, atkabino ms vagonus. Nuvar tuius barakus. Vienas kitas usiliks kalinys paaikino, kad neseniai visus ive lagerius. Po keli dien atjo naujas etapas ir barakai vl prisipild. Dar po keli par juos sugrdo br jaun Krymo totori. Taieto paskirstymo punkte maistas: gabaliukas virtos uvies, 100 g sualusi stini buizos, 200 g duonos. 1952 m. v.Ki vakar ms brigada paskirta virtuv skusti bulvi. Bulvs i lauko sualusios, kirstos i krvos lau tuvais. Kartu vandeniu atildius, apvarinus - verdama putra. 1953 m. kovo pradioje i paskirstymo punkto nuve mus lager. Po kratos atbga "varna" (taip vadinome aukl) ir kvieia mane tab. ekistai mane u sprando ir pasodino "br". Neinojau u k, paklausti taip pat negaljau. Kad ir bni "bre", darb vis tiek reikia eiti. Naktys bdavo labai altos, o tekdavo miegoti ant grind.
29

Grindyse didiuliai plyiai. Maist "bre" taip pat gauda vome alt, visa laim, kad artjo pavasaris. Prie lagerio pristatyta darbo zona. Ten pjaudavome malkas, kapodavome vinis i vielos gabal. Keletas bri gad dirbo su arkliais. arklines roges ekistai kinkydavo po 3-4 kalinius. Vaiuodavo mik veti medi. Ms 05 lagerio pastatai visi sursti i kalini suvet rst. Lageris stovjo ant kalno, todl bdavo labai sunku traukti prikrautas roges. Pavasar visiems kaliniams praddavo kristi dantys, ant koj ir rank negijo aizdos. Tada atve pu ak, jas vir ir kiekvienas kalinys stiklin juodo nuoviro iger davo prie valg. Kas atsisakydavo, tam neduodavo valgy ti. Igrus t nuovir, smarkiai plakdavo irdis, lyg nubgus daugyb kilometr. A gerdavau, bet nenurydavau, turjau skudur - j visk ir ispjaudavau. Trasoje dirbau poroje su ruskiu boleviku - skundiku. Sakau jam - neskubkim, palengva dirbkim, tai jis mane paskund brigadininkui. Brigadininkas mane visiems gir dint apauk "sabotaniku". Tas skundikas greitai kojas pakrat. Po to paskyr man por kit rus Kablukov, kuris vargo kaljime nuo pat bolevik lageri steigimo. Jis buvo labai nusiteiks prie komunistus - atbna kaljime 10 met, iveda j u vart... ir vl teismas, ir vl 10 met. Su ituo porininku buvo gerai dirbti, jis nesi kariuodavo. O ir k alkanas gali nudirbti. Bolevik kaljimuose visada nori valgyti, net pavalgius pietus ar vakarien norisi dar valgyti. Sdint "bre" kartu su Rusijos vokieiu, kart jis pra ne ini, kad "Stalinas nuspyr liures". Apsidiaugiau, kad vienu raudonuoju velniu bus maiau. Visi kaliniai patylomis m kalbtis, kad lo ledai, bet lageriuose jo kio palengvjimo ar kitoki pasikeitim kol kas nepajuto me. Ant lang tebebuvo grotos, po darbo niekur i barako
30

Jonas Slapinskas ir Stanceviius. 1955 m.

Stanceviius i Bataki vls. Varnaii k. buvo partizan ryininkas, pateks lager, kur ibuvo kelis metus. Abu gavo aukimus sovietin armij, bet negavo ginkl - vienas partizano brolis, kitas - par tizan ryininkas (abu nepa tikimi taryb valdiai). I ka riuomens juos kartu su kitais jaunuoliais i Lietuvos ive anglies kasyklas. Anglies ka sykloje ibuvo vis tarnybos lai k, gro namo. Tolimesnis Stanceviiaus likimas neino mas, Jonas Slapinskas yra gyvas.

Partizanas Jeronimas Bud nikas Vorkutos lageryje. 1955 m.

Pranas iauberis Karagandos lageryje

31

neileisdavo. Barako koridoriuje stovjo statin gamtiniams reikalams. Vis nakt degdavo viesa ir buddavo kalinys. Darbe nebuvo joki kategorij, net invalidams. Reikjo dirbti, kol nugridavai. mones visai be sveikatos nuraydavo 5- barak. Juos darb nevarydavo, bet ivarydavo i barako tuo laiku, kai kitus sisdavo darb. Jie turdavo vis dien alti lauke, vos gyvi bdami, kol kiti grdavo i darbo. Jeigu kam pavykdavo pasislpti ar kitokiu bdu grti atgal barak, o j sargybiniai surasda vo, vilkte nuvilkdavo karcer. Nakt urakindavo visus barakus. Jeigu susirgsi, be ryto nesulauksi jokios medici nins pagalbos. Gali aukti, kol numirsi. Jau po Stalino mirties, kovo mn. susirinko daug ka lini etapin barak. Visus ikrat ir vidurnakt sak eiti prie vart. Po penkis ileido ir surikiav m varyti ge leinkelio link. Kurie negaljo paeiti, tuos ve rogmis. Geleinkelio stotyje teko laukti kelet valand, o lauo usikurti neleido. Mano vatinukas su 25-iomis skylmis ir vieni baltiniai. Kai susodino vagonus, suvirtome vienas ant kito ir a tuoj umigau. Pabudau igirds ekist sa kym ruotis ilipimui. Ilipusius surikiavo po du, patikri no, ar visi yra, ir su ekist bei un palyda nuvar per girgdant snieg. Po kiek laiko pajutau, kad mano jgos vis labiau silpsta, kiekvienkart darosi vis sunkiau engti per snieg. Bijau nugriti, nes gali nuauti. Dar galiojo Stalino ir Berijos sakymai. Kol nuygiavome lager, vi sikai apleido jgos. iame lageryje vis etap udar "br". Mat nauj etap dvi savaites laikydavo karantine, izoliuot nuo to lagerio moni. Ryte - kratos. Valgyti dar neduoda, mat neiraytas maistas i sandlio. kio virinin kas ivyks ir nra kam pasirayti maisto orderi. Po kauel putros gavome tik trei dien. mons pradjo kalbti ir juokauti. Kol nevalg buvo, visi guljo kaip lavonai, neitar dami odio. Prajo dvi savaits, mus ileido i "bro" ir
32

paskirst brigadas. ia buvo 03 lageris (nulis prie skaii rodo, kad tai yra ypatingojo reimo lageris). Nors Stalinas ir nusprogo, ekistai dar laiksi sikand dantimis ir na gais jo sistemos. 1956 m. po lagerius vaindavo komisijos i Maskvos. Buvo paleista daug vyr ir moter, kitiems sumaintos bausms lageriuose. Sutrumpintas tremties, be teisi lai kas. ymiai sumajo kalini. Tokios provaists leido sva joti, kad ir mes greitai grim Tvyn Lietuv. Bet po keleri met vl sustiprjo ir sugrietjo lageri reimas, ypa politini kalini. Net u menkus nusiengimus gau davome 15 par karcerio, kuris dabar buvo rengtas Hit lerio pavyzdiu. Karceris buvo 2x2 metr, skirtas kalti dviem. Grin dys cementins, prie sienos prirakintos dvi lentos, kurias atrakindavo 5 valandoms per par. Per lent, vadinam lova, buvo pritvirtintos metalins juostos. Kaip besiraitysi, vis tiek ant to metalo tenka gultis. Karcerio temperatra apie 7 laipsnius ilumos. Paros maistas -200 g duonos ir stiklin vandens. Ketvirt par sriubos normel i kruop ir vandens. Po 15-os toki par reikia eiti darb, jeigu atsisakai - gauni pailsti vien par ir vl karcer. Nepa klusniuosius raudonoji valdia vedavo Vladimiro kaljim. Ten vl prasiddavo bdos. Per Vladimiro kaljim prajo daug didelio proto ir mokslo moni. ia Dievui dvasi atidav ms arkivyskupas Reinys ir dauge lis kit. Kart per metus atvaiuodavo medicinos komisija. Gydytojas buvo ydas. Pas tok gydytoj pakliuvs turintis treios grups invalidum kalinys bdavo pripastamas darbingu. Jam tekdavo dirbti paius sunkiausius darbus. Tokio daktaro visi kaliniai vengdavo. Kaliniai i Kolymos acht buvo ypa palieg, j labai daug mirdavo lageriuo se ir kaljimuose nuo sadistinio reimo ir bado. Bdavo ir
33

taip, kad atvetus paliegusius kalinius, ypa politinius, i karto suaudydavo. Statant elektrin ant Angaros ups, Sibire, politiniai kaliniai turjo dirbti kartu su kriminali niais. Jei ekistui nepatinka politinis kalinys, u arbatos pakel pasamdydavo kriminalinius, kad ie j nuudyt. Auk mesdavo betonuojam utvankos sien. Nurayda vo - uvo statyboje... Daug toki pusgyvi moni buvo umryta Angaros utvankoje. Politinis kalinys, nuteistas 58 IA straipsniu, buvo bevertis mogus. Naujai nuteist politini kalini tuo metu pasitaiky davo maai. Taieto tras pradta veti politinius kali nius i kitur. Kelis tkstanius atve i Kolymos. Jie visi dirbo urano rdos achtose ir sirgo plaui ligomis. Be veik visi atvetieji atgul Taieto politini kalini kapi nes, daugiausia buv partizanai i Vakar Ukrainos. 1962 m. politinius kalinius i Taieto pradjo veti Mordovijos respublik. Taieto 033 lagerio virininkas Sa rokinas sakydavo, kad tuos, kurie gerai dirbs, palaidos su karstu. Jis tikjosi visus badu imarinti. Geleinkelio stotyje po 70 kalini sugrdo gyvuli nius vagonus. Po vagonais buvo privertos grotos, matyt, bijojo, kad ipjov grindis nepabgtume. Prie kiekvieno vagono paskirti du kareiviai. Vienas viename vagono ga le, kitas kitame vis keli ant laipteli stovjo dien ir nakt. Kiti ekistai buvo dviejuose - priekiniame ir gali niame - vagonuose. Treiame vaiavo ekist vadovyb. Eelonas apkabintas proektoriais, nakties metu panaus skrendant meteor. Kiekviename vagone daromos kra tos, apirinjamos lubos, sienos, grindys. Skaiiuojami ir perskaiiuojami kaliniai. Didesnse stotyse gaudavome maisto davin: buizos kauel, 100 g duonos ir vandens. Sodinant vagonus, visi asmeniniai daiktai buvo atimti ir sudti atskir vagon. Po gana ilgos ir varginanios kelions sustojome Javos geleinkelio stotyje.
34

Bronius Kemeklis, Vy tautas Slapinskas ir Sabaliauskas. 38-as lageris, Irkutsko sr. 1959 m.

38-ojo lagerio ligoni n, kurioje 19581959 m. feleriu dirbo Vytautas Slapinskas. Irkutsko sr., Novounke 35

ia ms eelon padalijo tris lagerius: vienuolikt, septint ir septyniolikt. A pakliuvau vienuoliktj. Prie vart kaip paprastai ikrat ir apiupinjo. Paskui suleido zon ir paskirst brigadas. Prasidjo prastos politinio kalinio egzistavimo die nos. ia buvo ymiai geriau vien dl to, kad velnesnis klimatas. (10 met alau Sibire.) Susipainome su senaisiais kaliniais, kurie ia kaljo nuo pat bolevik atjimo valdi. Jie pasakojo, kad prie kar buvo atveta daug inteligent i Lietuvos, Lat vijos ir Estijos, daug j karo metu buvo suaudyta. Kairia jame kampe nuo valdybos buvo varteliai. Kai kalinys gau davo sakym eiti prie t varteli, visi inodavo, kad jis daugiau zon nebegr. Tarp lagerio ir valdybos augo berynlis. Tame berynlyje audydavo ir ukasdavo paauktuosius kalinius. Pro lager jo kelias, u jo augo graus puynlis. Vietiniai gyventojai sak, kad tas puynlis auga ant anksiau ia suaudyt moni kaul. Mordov mokytoja pasakojo, kad karo metu ji lankiusi pradios mokykl ir maiusi, kaip atve vagonus sualusi vokiei kareivi, Stalingrado myje paimt nelaisv. I vagon ikrautus kareivi lavonus sukraudavo rietuves. Atjus pavasariui, jie pradjo dvokti ir tik tada buvo ukasti. Lageriai buvo perpildyti. Po dviej mnesi mus, 300 kalini, ive 7-j lager, kur pradjo griauti senas lnas ir statyti naujus papildomus barakus. Griaunant vien ba rak, buvo rasta maa umaskuota patalpa, imuta skar da. Ta skarda daugelyje viet buvo suaudyta. Senieji kaliniai kalbjo, kad ten po revoliucijos aud mones. Prasidjus statyboms, lagerio gyvenamojoje zonoje buvo atkasti lavonai, kuri lyt buvo sunku nustatyti. Tik i kas buvo galima sprsti, kad tai suaudytos moterys. 7-ojo didiojo lagerio virininkas buvo ydas Kolo meicovas. Jo mona - sanitarijos skyriaus virinink. Nuo
36

i pareign daugyb politini kalini tapo invalidais, imtai ir tkstaniai amiams ugeso septintame lageryje. Ms laim, kad neilgai trukus Kolomeicov ileido pen sij. iame lageryje kaljo apie 4 tkstaniai politini ka lini. Kitoje geleinkelio bgi pusje buvo 7-asis maasis lageris. ia kaljo katalik kunigai, liuteron ir staiatiki dvasininkai ir visi sektantai. Sekt buvo nemaai ir visi sektantai labai stengsi savo pus patraukti kuo daugiau kalini. Ms kunigai taip pat nesdjo sudj rank: nors ir buvo draudiama, jie kriktydavo kalinius ir atlik davo kitas apeigas. Todl ms katalik kunigai buvo at skiroje zonoje. Atjo metas 7-j politini kalini lager iformuoti: ms viet atkl kriminalinius kalinius, o mes grome 11-j. Atrodo, 1967 m. ms lager atve raytoj yd, kurio pavards neatsimenu. Ir daugiau yd m atveti. Seni rus kaliniai pradjo kalbti, kad turbt lugs komu nizmas, jei ydus pradjo veti lagerius. Pasak j, po revoliucijos ydai stat komunizm ir lageriuose j nebu vo. ioje vergovs zonoje taip pat pasitaikydavo nuoty ki. Kart kareiviai ov gulos gydytoj, kuris jo per mirties zon. Kareiviai nepataik, bet gydytojas pridjo kelnes. Taip mums papasakojo laisvi meistrai, dirb kartu su mumis. Jie buvo laisvi mons. Meistrai pasakojo, kad daktaras buvo labai isigands, o kareiv sum. Mes dirbome keturiese: darme kojas spintoms. Pasi baigus vandeniniams daams, cecho virininkas parpino acetonini da. Kakas parks juos met nuork. Daai usideg ir nedaug trko, kad visas pastatas usi degt. Visi supuol spjome ugesinti. Mane ir dar vien kalin sum. Mus udar karcer. Prasidjo visa eil tardym: tard ne tik mane, bendradarbius, bet ir kit brigad vyrus ir brigadininkus. Nedaug trko, kad bt
37

ive Vladimiro kaljim. Ai Dievui, viskas pasi baig karceriu. A buvau nekaltas, bet niekas manim ne norjo tikti. itame lageryje kas trys mnesiai vykdavo kratos ir patikrinimai. Jei lagerio valdia eidavo pro sdinius ka linius, ie btinai turdavo atsistoti ir stovti, kol valdia praeis. Vien dien po piet vaikiojo valdia po bara kus. Lauke ant suolo prie barako sdjo ydas Rafalo viius i Leningrado. Operas, arba kmas, ydas Jovi pradjo reikalauti, kad Rafaloviius atsistot, bet is sdi ir tiek. U nusiengim jam buvo paskirta septynios dienos karcerio. Paprastai duodavo 15 par, bet ydas ydo pagailjo. Jovi, kils i Baltgudijos, buvo labai iau rus kaliniams, jam buvo didelis malonumas kankinti kali nius karceryje. Prajus kuriam laikui, ms lager pradjo iformuo ti. A patekau 19- kriminalini lager. Senieji lagerio kaliniai pasakojo, kad i ia niekas namo neparkeliavo. Jeigu kaliniui pasibaigdavo bausms laikas, j paleisdavo. Kai laisvas kalinys pasiekdavo geleinkelio stot, jo jau laukdavo budelis su paruotu autuvu. Taip mums pasa kojo senukas ukrainietis, o jam tie kaliniai, kurie ia vargo dar prie kar. Tokiu bdu bolevikai norjo paslpti savo nusikaltimus, bet laikui bgant, niekiki udymai pradjo ieiti vies. Po sukilimo ir streik politini kalini lageriuose nuo lat bdavo vairi tautybi kagbistai: lietuviai, latviai, estai, ukrainieiai. Kart per metus pasiirti ms kanias atvaiuodavo i Vilniaus. Jie tikrindavo, kaip mes alsuojame, gal jau raudonu oru, ar persiaukljome, ar jau galima leisti komunizmo palengvint reim. Vien ryt darbe igirdome, kad atvaiavo di pir kliai i Lietuvos. U geros valandos atbga "varanokas", laikydamas rankoje sra. ("Varanoku" vadinome kalin,
38

tarnavus ekist tabe.) Jis perskait pavardes t, ku riuos auk KGB kabinet. sra pakliuvo ir mano pavard. Pasisaks brigadininkui, nujau prie vart. Ka reivis mus praleido. Atjo mano eil eiti KGB kabinet. ia radau i Vilniaus atvaiavus KGB pulkinink esna vii. esnaviius sveikindamasis atkia savo "leten" ir klausia, kiek sdi. Atsakiau, kad jau atuoniolika met. esnaviius pradjo "dejuoti", kaip uo usilips ant b dos kaukti. mogus sdi atuoniolika met! Jam ir sa kau, ko ia dejuojate, ia komunist monms malti mainl ir pats j suki. Pasirodo, u dur ms klaussi Rimkus ir lagerio sargas Jonas Butrimas. Jiems puolus kabinet, pasijutau, lyg imt atuoniasdeimt laipsni apsuktas. Rimkus rodo mane pirtu ir sako: tu banditas. Jam atsakiau: "Saransko aerodrome usakyk lktuv Niujork. Ten yra pasaulins tiesos svarstykls. A pasa kysiu, u k man Maskvos okupantai dav dvideimt pen kerius metus kalti. O tu pasakysi, u k tau dav kapi tono laipsn ir ekisto uniform. Ir kuris i ms bsim toks..." Visi trys tautos igamos ivar mane i kabineto. Iei damas pasakiau, kad daugiau neaukt. Buvau labai su pyks, todl nujau pirt ir palindau po altu duu. Vliau suinojau, kad po mans buvo paauktas Povilas Peiulai tis-Laktingala, Tauro apygardos partizanas, ir Narbutas i Rygos. Jie taip pat nepasidav ekist tikinjimams. Kart prane, kad ve ideologiniam pokalbiui Sa ransko kaljim. Saranskas - Mordovijos sostin. Sarans ke kratos metu ekistai, rad roani pas mane, sustat akt - reimo paeidimas. kamer kartu pakliuvau su Tautvilu Kavaliausku i Vilniaus, o antrojo pavards ne prisimenu. Jis ksinosi pagrobti lktuv ir pabgti ve dij. Bet lktuvas usideg ir trims lietuviams nepavyko nukakti vedij. A buvau senas kalinys, atsdjs dau
39

giau kaip pus laiko, o kiti du - jauni ir neseniai ia. Atvaiuodami jau inojome, kad kamerose yra pasiklau symo aparatra, bet tarpusavyje kalbdamiesi nesivarme. Keikme okupantus nuo dios. Prasdjome toje kame roje tris ar keturias dienas. KGB majoras Pasnikov mane pakviet pirm. Prasidjo panaus ankstesniuosius tardymas. Klausia: ar tikiu Diev? Atsakiau - taip. Tai kodl audei mones? "Remiantis tarptautine partizan teise, - atsakiau. - nipams mirties bausm vykdydavome tik tada, kai jie po ms perspjimo nenustodavo teikti okupantams ini apie partizanus arba buvo susitep par tizan krauju. O js mano kaimyn Bru nuovte 1947 m. kovo mnes jo namo kieme, matant monai ir maiems vaikams. Jis buvo neginkluotas, juodadarbis eimos tvas. Maaemi eim, likusi be tvo, ive mirt Sibiran." Panekovas patyljs paklaus, kodl mans nepri stat teismui dl bausms sumainimo. I kur a, kalinys, galiu inoti. ekistas sako: esi jaunas vyras, gal nori mo ter? A atsakiau, kad j siloma prek man nereikalin ga. Tada jis prao, kad jiems padiau. Bet mans ant toki kabliuk nesuvilios... Grasino, kad reiks atsdti vis bausm, bet itai inojau ir be j. 1972 m. sulaukiau 19-ame Mordovijos lageryje. Atjo pavasaris, pasigirdo kalbos, kad mus ive i ito lagerio. Liepos 7 dien buvo padaryta atranka ir kai kurie kaliniai, tarp j ir a, buvome suvaryti vagonus. Asmeninius daik tus sukrov atskir vagon. Prasidjo krata. Viskas vyko Stalino laik metodais. Suvrj ekistai atimdavo net tabletes nuo skrandio ar validol, irengda vo kiekvien nuogai, net upakal pairdavo. Visos drabui sils buvo iiupintos, kad tik nebtume ko kios granatas "usiki". Po kratos sugrdo sauls kaitin tus vagonus. Ventiliacija ijungta, langai udarinti. Buvo labai tvanku, trko oro. Jautms lyg pakliuv spstus 40

nei pirmyn, nei atgal. Gavome saus maisto davin: duo nos ir labai srios uvies. Po nepaprastai sunkios kelions pagaliau pasiekm tiksl, bet ms dar neilaipino, vis dien ilaik vagonus saulje. Pro udarytus langus matme, kaip ekistai krau geriai maudsi Kamos upje. O mes kepme sauls kaitintuose vagonuose. Ryt ir vakar dav po 300 g ilto nevaraus vandens. tualet leisdavo taip pat ryte ir vaka re. Tvankiame vagono koridoriuje stovjo lapi nuo pra kaito ekistai atkitais pistoletais. Ukrainieiui Nikitiukui, i kurio per krat atm insulin, reikjo vaist. Gal imt kart aukme gydytoj, bet iam nepasirodius, Nikitinas mir kelyje. Vaiuojant per Udmurtij, girdjome karei vius nekant, kad lauke 46 laipsniai kario. Labai troki no, bet vandens gavome tik didesnse stotyse sustojus traukiniui. Kai praddavome aukti vandens, ekistai mums grasino autuvais, bet auti nerizikavo. Ketvirt par ati dar koridoriaus langus, pasidar vsiau. Ms vagon atkabino nuo garveio. Susodino bor tines mainas po 5 ant vieno suolo ir liep susikabinti u rank. Pagrasino, kad aus be perspjimo, jeigu tartinai sujudsime. Vaiuodami pastebjome, kad krykelse sto vi kareiviai kautyni parengtyje. Kilo mintis, kad mus vea suaudyti. Pagaliau pastebjome lagerio boktelius. Ms maina sustojo prie 35-ojo lagerio, o kiti pa kliuvo 36 ir 37-j. 35-ame anksiau buvo kalintos mote rys. Lageris buvo labai nuskurds. A patekau statybos brigad. Mums teko kasti ilumines trasas. Prasidjo Ura lo iema. Labai alta ir daug sniego. Lauko darbai sustojo, ir mus pam dirbti cech. Madaug po met mane vl ikviet kabinet. Afa nasjevas pasak, kad mane reikia pristatyti teismui dl bausms sumainimo, bet turiu rayti pareikim, kad ma ne suklaidino aukldami tvai ir religija. A atsakiau, kad 41

mano bausms laikas jau baigiasi ir pareikimo neraysiu. Po kurio laiko mane paauk lagerin komisij, kuri turjo teis silyti srities komisijai sumainti bausm. Po jos atvaiuoja teismas ir nusprendia, ar ileisti paleng vint reim. Komisijoje klaus, kuo esu nusikalts taryb valdiai. Pajuokavau, kad vokieiams veiau iaudus, ien, grdus, o kartais tvas duodavo ir par nuveti. Kitus paleido, o mane atskirai paauk kabinet, kuriame sdjo vyras ir moteris ir lagerio politrukas. Jie vl mans pradjo klausinti, dl ko nuteistas. ia reikjo kalbti rimiau, ir a atsakiau, kad nuteistas u pogrindin veikl. Supratau, kad jie mano byl yra vart. Ir turbt norjo mane paleisti, bet ydas politrukas pyko ant mans, kad neraiau pa reikimo. Man buvo atsakyta. I Lietuvos atbildjs kagbistas Valuckas sil dirbti jiems, bet a atsisakiau. 35-ame lageryje pradjau kalti dvideimt penktuosius metus. miau skaiiuoti likusias dienas. Spec. skyriaus virininkas paklaus, kur vaiuosiu ijs laisv. Atsakiau, kad Lietuv. Tikslaus adreso neturjau. Reikjo rayti milicij, kad leist pernakvoti. Likus keletai dien iki paleidimo, i Lietuvos atvyko kagbistas Trakimas. Atjo 1977 m. sausio 25-osios rytas. Daiktus atidav patikrinimui, mane ikrat ir paleido zon. Po valandos vl krato, ir taip tris kartus. Tikjosi, kad pagaus su uraais ir vl gals teisti. Nepagavo. Ived u vart ekist tab, atidav vadinamj "spravk", su kuria galsiu gauti pas. Taip pat dav pinig u 25 darbo metus. Dar iklau sinjo, ar niekas nieko nepra, po to liep nesustoti Mask voje. Miestelio parduotuvje nusipirkau drabui. Mano "sargai" surado, kur persirengti ir pam lagerio drabuius. Atvaiavs geleinkelio stot, nusipirkau biliet iki Vil niaus ir ivaiavau. Parvaiavs Lietuv, nuvaiavau iaulius pas Jon
42

Petkevii. Jis surado man but pas Step Stokelait. iau liuose gavau pas. Ir einu ingsnis po ingsnio per regist racijas. Vien dien pas Petkevii privirto pilnas butas saugumiei ir rodo Jonui prokuroro sankcij, kad turi teis daryti krat. Krata buvo neipasakytai smulki - iekojo "Banyios Kronikos". Krt ne tik but, sandliuk, bal kon, bet vyko ir darboviet. Krata truko 6 valandas. Abu Petkeviius aretavo, o a likau j namuose eiminin ku. Po 5 valand labai isigand Petkeviiai gro, nes nieko nerad turjo paleisti. Po kratos neliko vilties prisi registruoti iauliuose. Pas skyriuje burlioke isiiojo, gir di, man ne tik iauliuose, bet ir apskritai Lietuvoje nega lima gyventi. Teko ivaiuoti i iauli. Pasiirjau emlap ir po keli dien ibildjau Latvijos link Skaistkaln, kur susiradau but ir darb. sidarbinau vit fermoje mainistu prie generatoriaus. Reikjo prisiregistruoti pas Bausks ekistus. Bausks KGB virininkas pradjo ant mans aukti ir paklaus, kiek nuoviau komunist? A jam atsakiau, kad dar n vieno, nes tik kelios dienos, kai grau. Suinojs, kad atvaiavau i iauli, susiskambino su iauliais ir liep ateiti po trij dien prisiregistruoti. Gyvendamas ir dirb damas Skaistkalnje, raiau ir praiau, kad leist grti Lietuv. Ilg laik neleido. Ijus sakymui leisti susijungti isklaidytoms eimoms, parvaiavau iaulius.

43

Viktoras niuolis ir Vytautas Slapinskas prie paminklo Vytauto Didiojo rinktins partizanams Radvilikyje

Paminklo ventinimo proga imkaiiuose, 1990 10 13 44

LYDIO RINKTINS PARTIZANAI IR J LIKIMAI

Mindaugo brys Vadas - Vytautas Guas-Mindaugas. uvs 1949 06 13, bdamas Vakar srities tabo virininku. Partizanai: Paupio brio vadas - Jonas Starkus-Maelis, Mont, u vs 1948 03 15 ukaiiuose. Vakar srities vadas Vacys Ivanauskas-Vytenis, uvs 1951 m. Vladas Mieikis-Uranas, Tarzanas, uvs 1951 m. kartu su mona. (U jo ida vim buvo paskirta 25 tkst. rubli premija.) Stasys Urbo naviius-Vidugiris, uvs 1947 m. Brio vadas Jonas Sto kus-Eimutis, uvs 1950 m. Jonas Rubaitis-ilius, suim tas sueistas, mir lageryje 1963 m. Vytautas Slapinskas, suimtas sueistas 1952 01 25. Ryininks: Bron Kaiuyt-Rta, Natalija Urbona viit-Ses. 1940-1941 m. liep sum plk.Gedgaud, Lietuvos ka riuomens krj ir savanor. Gyveno Ervilko vls. Kul vertiks k. savo kyje, turjo maln ir pienin. Sum nakt, vliau nukankino. Jo sodybos liks tik gyvenamasis manas. T pai nakt buvo suimtas viceministras Drevins kas, gyvens Bataki vls. veisi kaime. Jo kis buvo 35 hektar, i kuri 25 buvo dirbama em, o lik 10 - mi kas. Jo mona buvo dant gydytoja. ia buvo jos tvik. Juknos i veisi sesuo dal ems buvo gavusi i brolio. kis graiai sutvarkytas, gyvuliai priirti, jav derlius laukuose auktas. 1944 m. viceministro mona JuknytDrevinskien pasitrauk Vakarus. kio nebeliko. 1941 m. buvo iveti ms kaimynai - Bd vienkie mio senukai Drukteniai. Jie buvo labai darbts ir malo ns mons - pas juos samdyta eimyna ibdavo ilgus
45

metus. T pai nakt i gretimo Pagiri kaimo ive Gedvilus, su kuriais mano ttis biiuliavosi. Gedvil ir Drukteni eimos buvo numarintos badu prie Laptev jros. Ms miestelyje buvo stiprus partizan dalinys. Dau gelis partizan buvo tarnav Lietuvos kariuomenje. Ar tilerijos kapitonas Jukaitis 1944 m. pasitrauk Vakarus ir gyvena Amerikoje. 1941 m. rugpjio 14 d. vokieiai Lietuvoje ved ci vilin valdi - Civilfervaltung. Tada kai kurie vyrai i partizan perjo policij. Partizan daliniai buvo ifor muoti. Antanas Petrauskas, gims 1914 m. Varlaukio k., Ba taki vls., buvo auli brio vado pavaduotoju. Vokie iams valdant dirbo savo kyje. Antr kart bolevikams okupavus Lietuv, Petrauskas buvo ekist tardomas ir tik per plauk liko neivetas Sibir. Mat jis buvo parti zan siuvju.
1941 m. Varlaukio brio partizanai

1. Juozas Kaminskas. Turjo 26 ha ems ir kuliam j. 1945m. suimtas negro. Liko mona su maais vaikais. 2. Antanas Danielius. kis - 40 ha. 1945 m. saus suimtas, kankintas Ervilko kaljime, ivetas Kolymos lagerius. Gro ir vl buvo suimtas. Nebegro. 3. Jonas Danielius, Antano snus. Mirs. 4. Antanas Gvazdauskas, Danieliaus entas. 1945 m. iem ekistai Danieliaus kyje rado A.Gvazdausk ir nu sived jauj nuud. Ekzekucij vykd stribas Riklikas. 5. Izidorius Gvazdauskas, uvs 1947 m. kovo mn. Oponiki k. Ervilko vls. Pagautas savo uovio Bruo namuose ir ia pat kieme monos ir vaik akyse suaudy tas.
46

Mjr.Aleksandras Ronis

Milaius-

Steponas ikus

Juozas Kasperaviius su mona

6. Juozas Gvazdauskas. Isilaik namuose. Mirs. 7. Matauas Maurius. Suimtas 1945 m. saus. Kaljo Sibire. Grs mir. 8. Antanas Gramaila. Suimtas ir itremtas 1944 m. per v.Kaldas. Grs i tremties, gyvena kaime. 9. Antanas teimantas. Isilaik namuose. Mirs. 10. Vytautas Slapinskas. Ijo pas partizanus 1944 m. 11. Jonas Stegvilas. Iformavus partizan br, perjo dirbti policij. 1944 m. pasitrauk Vakarus. 12. Pranas Dielkus i veisi k. Bataki vls. Buvo suimtas, tardomas ir kankinamas. Mirs. 13. Antanas Bakys-Gaidys i Varlaukio. Partizan ry ininkas. Daug kart tardytas. Mir 1987 m. 14. Pranas Kumpikas. 1944 m. pasitrauk Vakarus. 15. Simas Buitkus i Lybiki k. Likimas neinomas. 16. Stasys Buitkus i Lybiki. Tardytas ekist. Mir Lietuvoje. 17. Simas Kobelskis i Lybiki. Dirbo geleinkelyje. Tardytas ekist. 18. Simas Jonikas i Kubiliks k. Tardytas ekist. 19. Pranas Macijauskas, gims 1912 m. veisi k. Bataki vls. Lietuvos kariuomens artileristas. Suimtas po karo. I tardymo izoliatoriaus pabgo pas partizanus. u vo 1945 m. liepos 4 d. Pagiri k. Ervilko vls. Jono Toliu io kyje. 20. Stasys Remeikis i Skliausi k. 1944 m. pradjus ekistams persekioti, kur laik slapstsi vienas, paskui partizanavo Jogailos bryje. Pakliuvo ekistams. Nukan kintas per tardymus. 21. Juozas Remeikis i Skliausi k. aulys. Tardytas ekist. Mirs. 22. Juozas Remeikis i veisi k. Bataki vls. kis40 ha. Miestelyje turjo parduotuv. aulys. 1947 m. su imtas ir ivetas Sibir. Mirs.
48

Sdi 1-as - Kstuio apygardos vadas Mieliulis-Algimantas, stovi 7-as - Kazimieras Ruibys-Ininierius, 8-as - Aleksandras MilaiusRonis, 9-as - Antanas Liesys-Idenas, 10-as - Vytautas Slapinskas

Antanas Liesys-Idenas, mjr.Aleksandras Milaius-Ronis, mjr.Sergijus Stanikis-Litas, Vacys Ivanauskas-Vytenis 49

23. Viktoras Veryga i Kubiliks k. 1944m. suimtas ir ivetas Sibir. Mir grs Lietuvoje.
Juozas Babilius

1941 m. birelio 14 d. bolevikai itrm Sibir mo kytojus Martiius su vaikais. Martiius mir tremtyje, Mar tiien gro Lietuv. Itrmus Martiius, Varlauk at vaiavo naujai paskirtas mokytojas - Juozas Babilius, bu vs Lietuvos kariuomens karininkas, su mona medici nos seserimi Diankaityte. Babiliaus tvik - Paviiovio k. (Ervilko vls.) Tvai turjo 20 ha sodyb prie Paviio vio miko. Babiliai buvo simpatiki ir malons mons, netrukus jie tapo labai gerbiami kaimo moni. 1942 m. Juozas Babilius Varlaukyje m organizuoti slapt Lietuvos kariuomen (LLA), kuri sijungiau ir a. Ervilko, Bataki, Gaurs, Skaudvils, Jurbarko ir Ra seini valsiuose LLA buvo labai gerai organizuota.
Raudonj partizan siautimai

Raseini aps. imkaii vls. prie Papartins miko netoli altuonos ups prisiglauds Papari kaimas. 1944 m. raudonieji partizanai suman iudyti Papari kaimo mones, taiau papartieiai buvo atsargs ir drss. Nuo pavasario vyrai naktimis ginkluoti saugojo kaim. Ir tai gegus mnes atjo inia, kad raudonieji puls kaim. Vyrai suinojo, kiek raudonj ir i kur puls. Atjus nakiai kaim atliau 40 raudonj plik udyti kaimo gyventoj. Prie pat kaimo juos pasitiko kul kosvaidi ir automat ugnis ir teko trauktis atgal mik. Po mnesio vl buvo mginama pulti kaim. Suinoj tiksli upuolimo dat, septynetas jaun ir drsi vyr um patogias pozicijas palei keli - po kulkosvaidinin50

Stokus-Eimutis

Jonas Petrauskas-arunas

Jonas Jokubauskas-Aurys 51

k i abiej pusi, o kiti penki pasislp. Raudoniesiems prisiartinus, atideng ugn. ie puol slptis griovius, o i ten juos pasitiko kulkosvaidio ugnis. Plikai puol atgal keli, o ten juos vl pasveikino ugnis. Prieas pakriko ir puol bgti deganiomis imtasilmis, mat vyrai sveikino juos padegamosiomis kulkomis. Papari vyrai m su raudonaisiais laimjo, taiau ir toliau budjo naktimis. Dirbo ir valgyba. Po savaits atjo inia, kad talk papraytas vokiei dalinys. Rau donieji buvo upulti netiktai ir patyr dideli nuostoli. iame myje dalyvavo Bakys, tuo metu tarnavs polici joje, o dabar gyvenantis Amerikoje, du broliai Valaiiai (Kazys uvo partizanaudamas, o kitas suimtas. uvo 1945 m. balandio 29 d. Papari mike myje su ekistais.), tvas ir du sns Tamuliai. Tamuliai, paslp eim, sau gojo kaim. Jauniausias snus Kazys vien ryt suman pareiti namo. Bebdamas namuose, pamat j k atei nant raudonj vad Ridzi. Ulips ant aukto, pasim paslpt tvo automat ir atsistojo u kamino. Ridzius, apvaikiojs visus kambarius apaioje, suman ulipti pa sivalgyti ant aukto. Tada Kazys ir paleido serij vi... Paskui pasim, ko jam reikia i nam, ir ijo. Taip uvo raudonj plik vadas Ridzius, kuris dar Nepriklausomos Lietuvos laikais apiplinjo ant kelio mones. Ridziai gyveno Daugeli k. Ervilko vls. 1943 m. prie v.Velykas pas juos atvyko policija i Ervilko. Susi audyme uvo policininkas Sakalauskas. Rusams antr kart okupavus Lietuv, Ridzi vyriausias snus vaiuoda vo Taurags ubartin ir ten ekistams paddavo kan kinti mones. Ervilko gimnazistui ekaiiui, kilusiam i Paupio, pavyko i ubartins itrkti gyvam, tai jis ir pa pasakojo apie Ridzio darbelius, nes iki tol niekas apie j neinojo. Mat jis grs i Taurags lyg niekur nieko toliau darbuodavosi savo kyje. O jauniausiasis Ridzius buvo
52

Pranas Kauneckas. Raseini gimnazijos gimnazistas

Stepas Rkas

Pranas Kauneckas universitete vokiei okupacijos metais 53

apdovanotas Lenino ordinu, sak, kad lyg u traukini sprogdinim karo metais.
LLA Lydio rinktin

1944 m. rugpjio 24 d. Oponiki kaime Jono Ma iulio mikelyje vyko LLA nari susirinkimas. Jame daly vavo: leitenantas Petras Ruibys i Ropyns k.; leitenantas Kazimieras Ruibys i Ropyns k.; leitenantas Statkus i Naujinink k.; studentas Jonas Kubilius i Ferm k.; pus karininkis Jokbas Druktenis i Bi k.; puskarininkis Jonas Starkus i Pagiri k.; Jonas Maiulis i Oponiki k.; Vytautas Slapinskas i Oponiki k. iame susirinkime ltn.Petras Ruibys kr Lydio par tizan rinktin. Sudar sra t, kurie okupavus Lietuv bolevikams negals gyventi laisvai. sraus buvo ray tos Jono Starkaus ir Vytauto Slapinsko pavards. (Netru kus tai ir pasitvirtino. Atj bolevikai jau trei dien pradjo lankytis Stark ir mano tts kiuose, daryti kra tas. A namuose tuo metu jau negyvenau. 1945 m. gegu s 3 d. okupantai ms sodyb sunaikino, bet dar dvejus metus stebjo t viet.) Susirinkime buvo aptarta ms programa ir tolesn veikla. Kadangi frontas buvo prie Dubysos, jau inojome, kaip bolevikai elgsi su gyventojais. Madaug po savaits igirdome, kad Baltijos front bolevikai meta 40 divizi j. 1944 m. spalio 6 d. vokiei kariuomen pradjo ma sikai trauktis. kaimus pripldo vokiei. Ms namuo se sikr tabas. Septyni aukto rango karininkai budjo prie aparatros, valg prie ms stalo. Vis nakt skraid valgybiniai lktuvai, mt lempas. Ryte karininkai gavo sakym trauktis Vokietijos link, o jau vakare prie ms stalo virtuvje sdjo rus karininkai, gr namin su alie jumi ir lykiai keiksi. Spalio 6 d. LLA vadas Juozas
54

Elena Gendrolyt-Jorknien, .1953 m.

Aleksas .1953 m.

Jorknas-Raganius,

uv Aleksas ir Elena Jorknai bei Antanas Bakys-Germantas 55

Babilius Tauragje atsisveikino su savo mona ir snumi, ivykstaniais Vokietij, o pats apsistojo Devynakiuose pas imk, neva garo katilo kriku. Jonas Strainys-Saturnas i Ueuvi kaimo (Bataki vls.), Lietuvos kariuomens puskarininkis, LLA narys, tu rjo suformavs partizan dalin. Partizanai buvo apsisto j Rykiki mike bunkeryje. 1945 m. sausio 12 d. autant bolevikai puol Saturno bunker. Kautynse uvo kul kosvaidininkas Anzelmas Norkus, Jurgio, g.1927 m. O nugari k. T pat ryt bolevikai sudegino Saturno k, turt igrobst. Nepilnameiai Saturno broliai, dar lank mokykl, buvo suimti. T dien buvo suimti visi Bataki miestel atvyk vyrai. I suimtj suinoj, kur yra J.Babi lius, ekistai sum Devynakiuose ir j. J.Babilius buvo nukankintas per tardymus, nes daugiau apie j girdti ne teko.
Dviej okupant atsitraukimai

1941 m. birelio 22 d. prasidjus karui stebjau, kaip bolevikai trauksi nuo vokiei kariuomens, kuri jo pirmyn aibo greitumu. O 1944 m. spalio 7 d. jau steb jau, kaip organizuotai, be panikos trauksi vokiei ka riuomen. Tos pat dienos apie 4 valand kaim upldo raudo noji armija. Sudegino kaimyno tvartus ir jauj, nedaug trko, kad ir mus bt padeg. Trei dien prasidjo sumimai. A gavau aukim kariuomen. Apsiginklavs slapsiausi mikeliuose. v.Kald pirmj dien su Jonu Starkumi nutarme eiti Matauo Mauriaus k. Eidami igirdome vilpim ir pamatme atbgant ekistus. ekis tai m audyti, mes irgi. Taiau ilgai nesivijo. Pro Lenk i kaim patraukme Dauglins mik. Usukome pas Kancler. Vakare patraukme Pagiri kaim pas Jono
56

Antanas Kisielius-Mikutis

Levut ikut-Slapinskien, Vytauto Slapinsko mona, uvusi 1952 01 22

uv Kstuio apygardos 3-os kuopos antro brio vadas Pranas Karbauskas-Margis ir jo pavaduotojas Kazys eputisDobilas. Taurags r. Gerviks k., 1947 m.
57

Starkaus uov Izidori Tamoait. Ten jau ms lauk Jonas Kubilius. Jis prane, kad suimtas Gaudentas Ki sielius i Pavidaujo kaimo. Taiau Ervilke, kaip suino jome i valgybos, buvo sutraukta daug kariuomens, o ms jgos buvo per silpnos stoti m. Ms kaime pas Norkus slapstsi j pusbrolis i Ra seini Vacys Ivanauskas. Mums abiems iame kaime buvo nesaugu. I ryinink suinoj slaptaod, ikeliavome partizan dalin. Nuj pas Jon Kubili-Arkl Ferm kaim, radome j k tik grus i miko, todl jis ms lydti nepanoro, tik nusak k, kuriame apsistoj parti zanai. Pernakvoj pas Paviiovio Jod, i ryto patrauk me Papartins mik, kuriame stovyklavo partizanai. Nuo tada ir prasidjo partizaninis gyvenimas. Vakar srities vadas Vacys Ivanauskas buvo sueistas 1951 m. vasario mnes prie Varni esanio epaii kai mo mokykloje. Mir veamas Varnius. Vacys buvo ir brio, ir tvnijos, ir rinktins vadu, dirbo Kstuio apy gardos tabe, po majoro Milaiaus ties buvo paskirtas Vakar srities vadu. Pranas Kauneckas, gims Raseini aps. imkaii vls. kininko eimoje, buvo ryi karininkas. 1944-1945 m.Papari partizan vadas. Vokiei okupacijos metais or ganizavo LLA. Neilgai Kauneckui teko partizanauti. Da liniui i Papari persiklus Rdi mikus, 1945 m. vasario 14 d. Pranas su mokytoju i Jurbarko (sl. Julius) dienos metu ijo pasivalgyti Globi k. (Ervilko vls.). Pasibeldus Nork namus, duris atidar ekistai ir nieko nesak ov. Abu uvo vietoje, palaidoti Globi kapinai tse. Dalinio draugai, nesulauk iki vakaro sugrtani, atjo miko palauk ir sustojo prie Maskolaiio kio. valgai (vienas j - Zigmas Dobilaitis i Paviiovio k. Ervilko vls.) su kulkosvaidiais ujo kiem ir netrukus prasidjo susiaudymas. valgai, ms dengiami, laimin
58

Jonas Taliauskas

Jonas ukauskas ir Steponas Taliauskas

I deins: Balys Miseviius-Gintaras su tarnybos draugais Lietuvos kariuomenje 59

gai atsitrauk. I j suinojome, kad Globi kaim su traukta daug ekist. Nakt praleidome Zuikiki kaime pas Valantjus. J senelis buvo ekist nuudytas, mons sibaugin. 1944 m. gruodio 31 d. Rusiki kaime Ervilko vls. prie Monkaus sodybos uvo Vytautas Taliauskas (g. 1923 m.) i Ferm kaimo Ervilko vls. Jis buvo tik baigs gim nazij. 1945 m. balandio mnes Tamulio skyrius stovyklavo Papartins mike. Nakt i 25 26 d. Papartin atvyko Pavidaujo partizan brys, vadovaujamas policijos vach mistro Telesforo Kisieliaus-Bitino, kilusio i Pavidaujo. B rys gerai apginkluotas, vyrai auns, energingi. T pai nakt Papartin atvyko ir puskarininkio Jono StrainioSaturno brys i Bataki vls. Balandio 27d. pagavome tris ekistus, besislapstanius pamikje. Saksi, nor par tizanauti, taiau patardius iaikjo, kad juos atsiunt nipinti. Tuo metu Pavidaujo bryje kovojo Amerikos lietuvis Puauskas-Vilnius, kalbjs rusikai ir anglikai. Jam jie prisipaino, ko atvyk. O Puausko lauk toks likimas. 1945 m. per ienapj t siaut ekistai, o jis buvo atsiliks nuo dalinio. Paslps ginklus mike, atjo kaim. Eidamas per dobil lauk, prie ieno kupetos rado arklio pakinktus. Persimets tuos pakinktus per pet jo, tarsi grt arklius nuveds ga nykl. Taiau sutikti ekistai pareikalavo dokument, o j Puauskas neturjo. ekistai sum, nuve apskrit, ten tard, kankino. Nuteis trejiems metams lagerio. Po trej met gro Pavidauj, kolchoze r gyvulius. Kajolien, Ervilko valsiaus pirmininko mona, atpaino Puausk ir skund. Ir vl - po 10 met - Puauskas suimamas. Vilniuje reikalavo, kad skirt mirties bausm, taiau nu teis 15 met lagerio. Puausk nuve Mordovijos lage rius, kur mes 7-ajame lageryje ir susitikome. Mane netru
60

Bronius Taliauskas-Grigas

Antanas Seneckis-aibas

Matas Baras-Jogaila Lietuvos kariuomenje

M.Baro mona su vaikais Si bire 61

kus ive 11- lager, o Puauskas, kiek teko girdti, susirgo, buvo pervetas 3-io lagerio ligonin ir ten mir. Antanas Jonikas-Rolandas, buvs Lietuvos kariuo mens kareivis, dirbo Ervilko plytinje. Papartins mi ko partizan br sijung 1945 m. balandio pabaigoje. Kadangi buvo geras organizatorius, netrukus tapo brio vadu. Liepos 4 d. atuoni vyrai iygiavo epaii ir Pagi ri kaimus, o kiti pasiliko Rdi miko II kvartale. Vyrai apsistojo Pagiri kaime pas Jon Toliu ir adjo vakaro sulauk keliauti toliau. Taiau ia juos upuol ekistai. Kovoje uvo: Petras Zinkus i veisi k. Bataki vls., Kazys Jukna, Pranas Macijauskas i Karklots k. Bataki vls. Vyr knai iniekinti guljo Ervilko turgavietje. O Toliui eima buvo itremta Sibir, Izabel Toliuyt suimta ir nuteista. Prie kelio buvus Preilausko vienkiem ekistai apipl, eiminink sueid, jo mon sumu, iagino senel, o 16-os met dukr Onut sum. Liepos 5d. ekisto Maalovo tardymo metu Preilauskait buvo iaginta ir nuudyta. Ji nebuvo nei partizan, nei ryinin k- moksi Ervilko gimnazijos 4-oje klasje. T pai dien (liepos 4) ekistai upuol ir ms stovykl mike. uvo Mockus i Gaurs, buvs policijos pareignas, nesunkiai sueistas Jonikas-Rolandas. 1941 m. birelio 14 d. bolevikai ive Sibir Jur barko gimnazijos direktori Lies su mona ir dukra. Tais paiais metais gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas Pet ras Paulaitis, baigs du universitetus - Lietuvos ir Milano, kur laik mokytojavs Portugalijoje. Jau karo metais P.Pau laitis pradjo leisti spaud prie okupantus. 1943 m. u tautin ir politin veikl prie vokieius j sum. Nuve pas Kaltinn policijos virinink udar j kambaryje, o eiminink netrukus j ileido. Laimei, vokieiai nebuvo nusiteik iekoti bglio ar bausti jam padjus pabgti...
62

Toleikis, Stankus ir Antanas Petrauskas. 1937 m.

uvs neinomas Kstuio apygardos partizanas. Veliuonos apyl.

63

1944 m. vokieiams traukiantis, P.Paulaitis umezg ryius su vermachto vadovybe ir sutar, kad LLA nariai bus apmokomi valgybos mokykloje Vokietijoje. ia u simimus ved vokiei ir Lietuvos karininkai. P.Paulaitis pats ne kart vizitavo i mokykl. 1945 m. buvo perme tinjamos 3-4 parengt valg grups i Vokietijos Lie tuv. Tokiu bdu buvo permesta apie 500 vyr. P.Paulaitis buvo paskirtas Kstuio apygardos tabo visuomenins dalies virininku. 1945 m. balandio 14 d., skstas Markulio-Erelio P.Paulaitis pateko ekistams na gus. Du kartus teistas, 35-erius metus kaljo lageriuose. Gro be sveikatos, bet nepalautas. P.Paulaitis mir 1986 m. vasario 19 d. Palaidotas Kretingos kapinse. 1944 m. buvusio pulkininko Gedgaudo kyje bolevi kai sum samdom lauko darbinink Zik ir ive Vor kutos 6-j acht. Liko mona su maais vaikais. Tuo paiu metu sum ir Gudaviiens kio nuomi nink Mingl. Mingla nuo vaikysts piemenavo ir ber navo. Bdamas taupus ir sumanus, u udirbtus pinigus pradjo nuomotis nedidelius kelius, o 1938 m. jau atve parduoti tris vagonus grd. 1942 m. ved Gudaviit i epkaii k. Ervilko vls. kininkavo ir tuo pat metu dirbo Lietkio parduotuvs veiku. O jo kis tuo metu jau buvo 70 ha. Teko samdyti darbininkus, kad bt gali ma visk apdirbti. Tapo Ervilko smulkaus kredito banko nariu. Bolevikams Mingla buvo buo ir u tai j itrm tolimj Kolym, bet ir i ten jam pavyko grti Lietuv. 1945 m.pabaigoje Rolando Joniko brys stovyklavo Rdi mikuose. Vien dien ryininkas atne ini, kad turi atvykti svei. Stovdamas sargyboje per ironus pa maiau ateinant du vyrus, apsivilkusius rus uniformomis. Prisileids artyn, paklausiau, kas eina. Igirds teising slaptaod, praleidau sveius stovykl. Pasirodo, tai buvo broliai Antanas ir Bronius Liesiai, Jurbarko gimnazijos
64

1-2 Jonas emaitis, Lietuvos kariuomens karininkas

Jonas emaitis-Vytautas mir tinink kameroje

Petras Bartkus-adgaila
65

direktoriaus sns, desantu permesti i Vokietijos. J t vas mir i bado Sibire, o sesuo nelegaliai gro Lietuv. Broliai buvo imesti netoli Radvilikio. J radistas netru kus pateko ekistams, o Liesiams pavyko ieiti i apsup ties. Jie inojo ryinink emait Ddlaukio kaime, per kur suinojo stovyklaviet. Atvykusius stovykl, juos tar d Jonas Kubilius, norta sitikinti, ar ne provokatoriai. Bronius Liesys partizanavo centro tabe pas generol Jo n emait-Vytaut, uvo 1949 m. rugpjio 13 d. Upel ki mikuose. Tuo pat metu uvo Prisiklimo apygardos vadas Petras Bartkus-adgaila ir Vytautas niuolis-Vyte nis. Renius emaitis, kils i Ddlaukio k. Ervilko vls., medicinos studentas. Iduotas Vlado velnio, suimtas ir ivetas Sibir. Grs gyveno iauliuose, ia j umu KGB agentai. Reniaus emaiio tvas buvo partizan ry ininkas, baigs girinink mokykl, turjo 60 ha k. 1948 m. sueistas strib, eima itremta. Jam paiam pavyko ivengti trmimo. Antanas Kisielius-Mikutis, kils i Pavidaujo k. Er vilko vls., 1944 m. baig Jurbarko gimnazij, lapkriio mnes sijung partizan gretas. ekistams papuol 1946 m. ruden. iuo metu gyvena netoli Tils. 1945 m. Lydio rinktins vadas buvo leitenantas Pet ras Ruibys i Ropyns k. Ervilko vls., dirbs Ervilko gimnazijoje- mokytoju. 1946 m. vasar suimtas Petras Rui bys ir jo brolis Kazimieras pabgo su kitais kaliniais i Taurags tardymo izoliatoriaus. Taiau Petrui neteko ilgai partizanauti - uvo 1946 m. liepos 16 d. Rdi mike kautynse. T pai dien uvo ir ryinink Mockut i Stegvil k. J knai buvo iniekinti Ervilke. Lydio rinktins tabo virininkas Jonas Kubilius i Ferm k., dirbs Ervilko gimnazijoje mokytoju. Jam pa vyko ivengti sumim ir vliau, nutraukus ryius su par66

Vakar srities tabas. 2-as - Vladas Mieikis-Tarzanas, srities vadas Leonas Ivanauskas-Vytenis, Antanas Liesys-Idenas. 1949 10 16

Zigmas Levickas-Dagys Petras. 1949 05 19

ir

Broliai Stasys ir Juozas Milkintai

67

tizanais, ivykti studijuoti Leningrad. Tuo metu buvo suimtas girininkas, sl.alius. Jo mer gina, sl.Aviet, dirbo Taurags ligoninje sesele. Ji gyve no viename kambaryje su ruse, pas kuri ateidavo tardy mo izoliatoriaus ekistas Andrejus. Aviet m prayti, kad ileist ali ir kitus kalinius. ekistas paleido ka linius ir pats kartu su jais pabgo pas partizanus Rdi mikus. Prasidjo siautimai. Spalio mnes Andrejus u vo nuo ekisto rankos. Onut Mockut-Genovait, kilusi i Rdi k. Ervil ko vls., mokytoja, buvo Lydio rinktins tabo ryinink. Suimta, kaljo lageryje. 1958 m. gro Lietuv, bet vl turjo ivaiuoti Vorkut. iuo metu gyvena Lietuvoje. 1946 m. gegus 24-osios nakt Vytenio dalinys, y giuodamas per Varlaukio k., ujo ant ekist pasalos. Susiaudyme uvo Juozas Norkus-Juodis, kils i Onugario k. Bataki vls. Jo tvas turjo 1 ha ems ir augino 13 vaik. Snus tarnavo pas kininkus, su kuri vaikais v liau kartu partizanavo. Juozo Norkaus knas guljo inie kintas Ervilko turgavietje, bet po dienos i ten pam, mat ekistai palaik usienieiu - rado pas j amerikonik laikrod, pistolet ir palapin. 1946 m. gegus 24 d. netoli Labgiri vyko kautyns tarp Railos dalinio ir ekist. Raila (kils i virblaukio k.) pateko nelaisv, bet nieko neidav. 1946 m. ruden i Lydio rinktins, kuriai ir a tuo metu priklausiau, vado gavome sakym ruotis iemai. iem ypa puldavo ekistai. kininkams sniege pravai njus kelius ir takus, pavykdavo juos suklaidinti. Susiskirs tme po kelis vyrus grupes. Ms grupei priklaus: Vy tautas Slapinskas, Izidorius Gvazdauskas i Oponiki k., Mieikis, Kelmaitis i Btaii k., Jonas Starkus-Maelis i Pagiri k. Smidri kaime pas Jon Buitk sirengme slptuv. Taiau toje slptuvje iemoti neteko - ekistai
68

Aukuro rinktins alnos ra jono partizanas Jokbas Varanius-Pilis, Dragnas

2-as - Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vana gas

Pavidaujo vyrai lydi Piet Lietuvos vadus susitikim su Vakar srities vadovybe. 1949 m.

69

sum eiminink Jon Buitk, o mes ijome Rolando br. Rolando brys turjo mike du bunkerius, aplink buvo ikasti apkasai su paruotais lizdais kulkosvaidiams. Ms buvo 40 vyr, ia ir praleidome iem. Tik maistas buvo normuojamas. 1947 m. sausio 7 d. prie Taurags esanio Pameii k. trijuose vienkiemiuose buvo apsistoj po devynis vyrus. Po piet sargybinis pamat netoliese madaug 300 ekist br. I vienkiemi nepastebti susirinkome pakalnje ir umme pozicijas kautynms.Turjome 9 kulkosvaidius ir automat. Rolandui sakius, atidengme ugn ir priplo jome ekistus prie ems. Kai tik ekistai bandydavo kel tis ir pulti, Rolandas duodavo nurodymus i 3, 6 ar 9 kulkosvaidi laikyti ugn. Taip aidme, kol sutemo, o tada atsitraukme. Mes nuostoli nepatyrme, o paskui suinojome, kad uvo 4 ekist karininkai ir keletas eili ni. 1945 m. ruden prie Melagiks kaimo mike Jono Strainio brys sitrauk kautynes su ekistais. iame m yje sueid Saturn. Tame dalinyje kovojo Leonas Plie naitis- Banginis, kils i Skaudvils, Lietuvos kariuomens puskarininkis, kovojs fronte su bolevikais. Kautyni metu jis pasitrauk i dalinio ir vienas grs valsi ant ieno umigo. Ryt Banginis nepajuto, kaip ekistai ulipo ant ieno. Prabuds Banginis ivydo, kad alia ginklo nra, o prie j stovi ekistai. Kelis ekistus numet nuo ieno, bet j ia ir nuov. 1946 m. rugsjo mn. Paupio ir Papari mikuose buvo ekist siautimai. Per juos buvo suimtas Bronius Taliauskas-Grigas i Ferm k., g.1916 m., buvs Lietuvos kariuomens puskarininkis, partizan brio vadas. Visi keturi broliai Taliauskai buvo partizanai ir visi uvo ko vose su okupantais. Sesuo Zos nuteista, o Stas su mama iveta Sibir. Paskui gro Lietuv.
70

Piet Lietuvos partizan vadai su Kstuio apygardos partizanais. Sdi: 1-as - Juozas Jankauskas-Demonas; stovi: Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Rupaitis-ilius, Vladas MieikisTarzanas

Piet Lietuvos partizan vadai pakeliui susitikim su Vakar srities vadovybe. Priklaups 2-as - Adolfas RamanauskasVanagas, stovi: Aleksandras Grybinas-Faustas, Stankus-Gruodis, Palubeckas-Simas
71

1947 m. kovo mn. Oponiki kaime uovio Izido riaus Bruo kyje uvo Izidorius Gvazdauskas-Karolis. Izidori Bru be teismo nuov, eim ive Sibir. Bruien buvo kilusi i vargingos Pagiri kaimo Gedvil eimos. Gedvilus itrm 1941 m. 1947 m. kovo ar balandio mn. Skliausi kaime ryininkas Viktoras Gudaviius idav Smaidri kaime pas Fierien buvusi slptuv. Tuo metu ten gyveno trys par tizanai: Jonas Maiulis i Diug k., Rima i Rim k.ir Juozas Mocius-viedrys nuo Mekuii. Brio vadas Matas Baras-Jogaila, gims 1911 m. Ridikiki k. Ervilko vls. kininko eimoje, tarnavo Lietu vos kariuomenje, atsargos vyresnysis puskarininkis, au li sjungos narys. 1936 m. ved Anel Aksamitauskait i Eidutikio k., nusipirko 8 ha kel Paberi k. Partizanas nuo 1941 m., 1942 m. stojo LLA, nuo 1944 m. aktyvi kovotoj gretose, brio vadas. Jogaila su briu stovyklavo Paneriuko mike (Ervilko vls.), uvo 1947 m. kovo 15 d. kautynse, knas iniekintas imkaii miestelyje. Jo mo n Anel su penkiais maais vaikais (jauniausiam buvo 3 mnesiai) itrm Sibir. Ervilko partizanai: Balys Miseviius-Gintaras, g. 1913 m. Lietuvos ka riuomens puskarininkis. Partizanas nuo 1945 m. uvo 1947 m. vasario 13 d. Balandi k. Jono Norkaus kyje. Vincas Kaiuis, g.1917 m. Balni k. uvo 1947 m. Ridikiki k. Petro Jeckio kyje. Knas iniekintas Ervil ke. Jonas Blays i Butkaii k., Jurbarko gimnazijos mo kinys. uvo 1945 m. Papari mike. Jonas Aleksaitis, g.1920 m. Kuzi k. Partizanas nuo 1945 m. uvo 1950 m.
72

Piet ir Vakar srities vad susitikimas. 1949 02 11

Piet Lietuvos vadai su Kstuio apygardos partizanais. I eilje guli: Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Robertas GedvilaRemigijus; II eilje: Albertas Norkus, Vladas GudaviiusVainora, 5-as - Algis, 7-as - Vladas Mieikis-Tarzanas; III eilje stovi: Ramnas, Juozas Kisielius-Genius, Vytautas Slapinskas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Kazimieras Ruibys-Ininierius, Henrikas Danilaviius-Vidmantas

73

Bronius Jukna i Dirvon k. uvo 1947 m. Pranas Valaitis-Biiulis, g. 1922 m. Sarakiki k. Er vilko vls. Partizanavo nuo 1945 m. iki 1950 m. Simas Buitkus i Dirvon k. Ervilko vls., 1918 m. savanoris, turjs 8 ha k. uvo 1949 m. Kartu su juo partizanavo ir du jo sns. Abu uv. Steponas Taliauskas i Ferm k. Partizanavo nuo 1944 m. iki 1947 m. 1947 m. v. Velyk ryt Papari k. Maselskiens ky je uvo 11 partizan, kuri palaikai vliau iniekinti gul jo Ervilko turgavietje. Steponas Jukys i Paupio k. Ervilko vls.; Alfonsas ekaitis i Paupio k. Ervilko vls.; Jonas Parnarauskas i Paupio k. Ervilko vls.; Steponas Taliauskas i Ferm k. Ervilko vls.; Stasys Urbonas i Pagiri k. Ervilko vls.; Kazys Valaitis i Papari k. imkaii vls.; Steponas u kauskas i Palynio k. imkaii vls.; Jonas ukauskas i Palynio k. imkaii vls.; Petras ukauskas i Palynio k. imkaii vls. (visi trys broliai ukauskai uvo kartu); Juo zas Nausda i Gaurs vls.; Jonas Mejeris.

74

Kostas-iedas. 1949 07 01

Renius emaitis

Stasys Narbutas (1926-1951)

75

KSTUIO APYGARDOS UVUSI PARTIZAN* SRAAS

1.

2. 3.

4.

5.

6. 7.

8.

Adomaitis Aleksandras-pokas, Juozo, g.1920 m. Jur barke, maaemis, kininkas, LLA narys, partizanas nuo 1945 04. uvo 1945 m. lapkriio mn. Mikutai i k. Palaikai perlaidoti Jurbarke 1989 08 12. Adomaitis Petras, g.1924 m. Vozbutuose, Jurbarko vls., LLA narys. uvo 1945 m. Adomaitis Stasys, g.1922 m. Kasiulk k. (tv kis 12 ha), suimtas 1945 01 04. ekistai valand pralaik kieme ant veimo, vliau pasived apie imt metr nuo sodybos ir suaud, nepateik jokio kaltinimo. Adomaitis Vytautas-ilvinas, Juozo, g.1921 m. Jur barko m., studentas-medikas, paraiutininkas, LLA narys, partizanas nuo 1944 m. Skirsnemuns, Paupio briuose. uvo Auktaitijoje. Aksamitauskas Antanas, Juozo, g.1920 m. Pavidaujo k. Ervilko vls., LLA narys, partizanas nuo 1945 m. 1947 m. suimtas ir nuteistas mirties bausme. Aksamitauskas Bronius-Toleikis, g.1925 m. Pavidau jo k., partizanas. Suimtas, uvo. Aksamitauskas Juozas-Vytas, Antano, g.1926 m., ki ninkas i Pavidaujo k. Ervilko vls., partizanas. uvo 1946 02 13 Ridikiki mike. Lavonas rastas 1990 m. vasar ulinyje prie Ervilko mokyklos. Paminklas Er vilke. Aksamitauskas Juozas-Jurgutis, Juozo, g.1923 m. Pa vidaujo k., partizanas. 1952 m. suimtas, sueistas, mi r kaljime.

* Taip pavadinta autoriaus, nors be partizan minimos ir kitos okupant teroro aukos. - Rcd.pastaba.

76

Jonas Bartkus-Jonynas ir Andrius Kmita, uv 1954 11 26

Zos Bagdonait, partizan i Uvenio, uvusi

Kajetonas Rudaitis, 3-as - Andrius Knita, Jonas Bartkus, Vladas Montvydas-emaitis, Ignas Kybartas

77

9. 10.

11.

12.

13.

14. 15. 16.

17.

18. 19.

20.
78

Aleksaitis Jonas, partizanas, uvo, palaikai iniekinti Ervilko aiktje. Altaraviius-Nyktukas, partizanas-valgas. uvo kovodamas algirio bryje ygaii vls. Stribaiiuose 1950 05 07. Ambrasa Kazys, Prano, g.1912 m. Budraii k. Bety galos vls. (kis 6 ha). Partizanas nuo 1944 m. uvo 1945 01 01 (kartu uvo Maselskiai ir Rubinskas). Ambrazaitis Juozas, Izidoriaus, i Pailynio k. im kaii vls. Partizanas. uvo prie imkaii 1947 m. Kapas imkaiiuose. Ambrozaitis Kazys-Gediminas, Kazio, g.1920 m. Mikutaii k., kininkas, partizanas nuo 1945 04 Gir di bryje. uvo 1946 07 Balni k. (kartu su Da manskiu). Kapas Balandinje. Ambrozaitis Petras, kils i Vidukls. Partizanas. u vs. Ambrozaitis Stasys, kils i Vidukls vls. Partizanas. uvs. Andraitis Kazys, Stasio, g.1918 m. Rainiski k. Ario galos vls. (tv kis 14 ha). uvo Grajausk myje 1944 m. gruodyje. Laidojo savieji slapta. Andrekys Petras, g.1917 m. Mikin k. Raseini apskr., LLA narys nuo 1944 m., partizanas, maae mis kininkas. Suimant su ginklu pabgo. uvo 1947 m. prie Juodaii, Zapijufkos dvaro laukuose. Kartu uvo Antanas Povilaitis ir Maiulis, Riauka ibgo. Andrijaitis Bronius-Putinas, g.1916 m. Pavidaujo b rio partizanas. uvo prie altuonos. Andrijaitis Stasys-Kaziukas, g.1918 m. Pavidaujo b rio partizanas. uvo 1945 m. vasar. Kapas Balni kaime, prie Miliui. Antanaitis, partizanas. 1946 m. sum ir ve Kau n. uvo bandydamas pabgti.

Eimuio brys netoli Gaurs. 1947 m.

Jonikas-Pantera, esius Remeikis, Jonas Bakys, Vladas Strainys, Pikelis, Albertas Norkus, Leonas Laurinskas-Litas

79

21. 22. 23.

24. 25.

26.

27. 28.

29. 30. 31.

32.

Anulis-Kulkis, atpaintas masiniame kape Skaudvi lje 1990 m. (uvo kartu su Kaspuiu). Armonas Alfonsas-Tigras, kils i vingi k. uvo 1953 11 02. Jokbaii k., bdamas 25-27 m. Armonas Antanas-Vasaris, g.1926 m. Girkalnio vls. Milaaii k. (tv kis 10 ha). Partizanas. uvo 1946 m. prie Kalnuj (rastas negyvas ant arklio). Astrauskas Zigmas-Linksmutis, uvo 1948 02. Atgalainis Vladas, Juozo, g.1923 m. Armeniki k. Girkalnio vls. Iki 1944 m. dirbo tv kyje. Dalyvavo 1944 m. Vozbut myje. Vliau usiregistravo, tarnavo armijoje. 1947 m. sum, kankino, verbavo, paleido. Ijo mik. 1952 m. Pakarkli kaime, Se rediaus apyl. pas kinink ukausk apsuptyje su eistas susisprogdino granata. Atkoius Alfonsas-Lapas, g.1923 m. Rums Lauko k. Taurags r. Partizanas nuo 1951 m. uvo tais paiais metais Pagirupio k. Taurags r. Atutis, kils i Obelyno k. ilals vls., kininkas, par tizanas. uvo. Augustinaviius Kostas-Vjas, Mykolo, g.1923 m. emaii Kalvarijoje, studentas, partizanas. Suimtas Vainute, pabgo 1946 02, uvo 1946 m. prie Vainuto. Aukalnis Antanas, kils i ilals vls., Balni k. M yje sunkiai sueistas mir. Aukalnis Jurgis, kils i Vadgirio, ilals vls., parti zanas. uvo. Augustinaviius Vaclovas-Diugas, Mykolo, g.1922 m. emaii Kalvarijoje, studentas, mokytojas, partiza nas, suimtas 1946 m. Vainute, pabgo i ubartins kaljimo Tauragje, uvo 1947 m., kovodamas Ro lando bryje. Babilius Jonas, g.1905 m. Balandi k. Ervilko vls. Kapitonas, LLA organizatorius.

80

Eimuio dalinys Gaurs mike. 1949 m.

Rolando brio partizan mokymai

81

33.

34. 35. 36.

37.

38.

39. 40.

41. 42.

42.

43.
82

Bacys Jonas, Petro, g.1920 m. Plki k. imkaii vls., partizanas, uvo 1946 m. per Kaldas pas Girdzi jausk bunkeryje Bebirv k. Bakauskas Bronius-Kantas i Gvald k. Kvdarnos vls., partizanas, uvo Rietavo mikuose. Bakauskas Meys (Broniaus brolis). uvo. Bagdonas Kazys-dra, g.apie 1900 m. Klekniks k. ilals vls., kininko snus, partizanas, brio vadas. uvo. Bajorinas Jonas, Jono, g.1912 m., partizanas. uvo 1947 m. Oikiuose. Atpaintas (?) masiniame kape prie Skaudvils. Bakanauskas Viktoras, g.1918 m. Polukni k. Rasei ni aps. kininkas, partizanas. uvo 1951 m. prie Grinkikio kartu su Martiite i Tautui. Bakanauskas Viktoras, kils i ilavoto. uvo 1951 m. prie Grinkikio. Bakas Antanas, Antano, g.1929 m. Nedols k., Bety galos vls. kininko eimoje. Gyveno ir dirbo tv kyje. Palaik ry su partizanais. 1948 m. sitrauk aktyv pasiprieinim. uvo 1949 06 29 Leni mi ke, Kdaini r. kartu su eiais partizanais. Bakys Jonas, g.1921 m. Papari k. uvo 1945 04 28 kautynse Papartins mike. Kapas Paupyje. Bakys Antanas-Klajnas, g.1922 m. Raseiniuose. Ra seini gimnazijos mokytojas, partizanas, Vakar sri ties vadas (pakeit Papart). uvo 1953 m. prie Kal nuj. Balaaitis Bronius-Benius, Izidoriaus, g.1917 m. Bal ni k. Ervilko vls., kininkas, partizanas Jogailos bryje nuo 1945 01 02. uvo iduotas 1952 10 02 pas Antan Kailin pasaloje. Kapas neinomas (palai kai buvo Jurbarko aiktje). Balaaitis i Girdi (Prano brolis). Pavidaujo brio

Vladas Mieikis-Tarzanas, Venckaitis, esius Remeikis

Kstuio apygardos 3-ios kuopos ketvirto brio partizanai. 1947 m.

83

44.

45.

46. 47. 48.

49.

50. 51.

52.

53.

partizanas. uvo. Balaaitis Pranas, g.1922 m. Girdi k. Nuo 1944 m. Pavidaujo brio partizanas. uvo 1945 03 30 Diugi no mike. Kapas Ervilke. Balinas Petras-Radvila, Puis i Kvdarnos, partiza nas. Dariaus rinktin atjo 1945 m. 1947 m. u plikavim partizan KLT nuteistas mirties bausme. Balys Jonas, atpaintas masiniame kape Skaudvilje 1990 m. Baltrimas Alfonsas-Ateitis. uvo kartu K.Burba Dro bki k. Varni apylinkse. Baltruaitis Antanas-Uosis, Kazimiero, g.1915 m. Trepininkuose. Partizanas. uvo 1952 m. Lavonas rastas prie buvusios Vidukls strib bstins 1990 07 21. Baltruaitis Antanas-Jurgis, g.1925 m. Vidukls vls. Partizanas, suimtas pas Tamoait. Grs i lageri, mir 1952 m. Baltruaitis Vincas, Antano, kils i Vidukls, parti zanas, uvo 1945 m. Grose pas J.Judick. Bankauskas Bronius, Mykolo, g.1922 m. aiginio k. iluvos vls., LLA narys. 1944 m. sidarbino Radvili kio stiklo fabrike. 1945 07 su ginklu pasitrauk mi k. uvo 1947 m. ruden. Bankauskas Juozas, Mykolo, g.1919 m. aiginio k., iluvos vls. Moksi ems kio mokykloje. Nuo 1944 m. dirbo iluvoje agrotechnik. 1945 m. mus vis eim persekioti, visi trys broliai sitrauk ginkluot pasiprieinim. Juozas ir Romas uvo 1946 m. iem prie Meiliki, netoli Vosylikio. Bankauskas Romas, Mykolo, g.1923 m. aiginio k. iluvos vls. Iki 1944 m. dirbo tv kyje. 1945 m. pasitrauk ginkluot pasiprieinim. uvo 1946 m. iem kartu su broliu Juozu prie Meiliki, netoli Vosylikio.

84

Jonas Venclauskas-Tvas

2-as - Vladas Mieikis Tar zanas, Jonas Paliokas, Vincas Uleviius (Stasys Jarmala)

Antanas Liesys-Idenas ir Vytautas Stepaitis-Atilas

54.

55. 56.

57.

58. 59.

60.

61.

62.

63.

64.

Baranauskas Edvardas, Juozo, g.1923 m. Juodi k. Pernaravos vls. uvo 1945 01 15 Zambiki mike kartu su 22 vyrais i Pabariaus brio. Baranauskas Viktoras, g.Paluknio k. iluvos vls. u vo 1953 03. Baranauskas Vytas, Juozo, g.1926 m. Juodi k. Per naravos vls.. uvo 1945 01 15 Zambiki mike Pa bariaus bryje - viso 22 vyrai. Baranauskait Gen, Jono, g. 1930 m. Burniki k. Betygalos vls. Palaik ry su partizanais. Suimta 1947 m., nukankinta kaljime. Barauskas Vytautas, Jono, g.1923 m. Burbikiu k. Betygalos vls., partizanas. uvs. Baras Matas, Jono, g.1912 m., maaemis kininkas i Ridikiki k. uvo 1947 m. iem prie Balandins miko. Bariauskas Antanas, Mykolo, g.1928 m. Kaune. Par tizanas. 1947 m. suimtas prie Vidukls, nuteistas 25 m. uvo kaljime ar lageryje. Bariauskas Pranas, g.1925 m. Vincentavos k. eki ks vls. beemi eimoje. 1944 m. su ginklu ijo pas partizanus. uvo 1945 m. arav mike. Laidojo slap tai savieji, padedant partizanams arav kapinse (kartu uvo Jonas idlauskas). Barkauskas Meislovas, g.1927 m. Pajekaliks k. Ariogalos vls. Partizanas. Suaudytas 1945 01 06 Pa gaini kaimo laukuose kartu su trimis broliais. Barkauskas Vytautas, g.1924 m. Pajekaliks k. Ario galos vls. 1945 01 06 suimtas kartu su kitais trimis broliais. Be teismo suaudytas Pagaini kaimo lau kuose. Barkauskas Zenonas, g.1917 m. Pajekaliks k. Ario galos vls. (tv kis 30 ha). Nuo 1944 m. visi keturi broliai slpsi namuose. Tvarte turjo sireng slp-

86

Broliai Rekaiai (i kra t)

Paganinis ir Venckaitis-Algis. 1949 05 24

ygaii partizanai
87

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

tuv. 1945 m. sausio 6 d. ekistai juos netiktai u klupo. Visi keturi broliai be teismo suaudyti Pagai ni kaimo laukuose. Barkauskas Kazys, g.1918 m. Pajekaliks k. Arioga los vls. Kartu su trimis broliais suaud 1945 01 06 Pagaini kaimo laukuose prie kryiaus, pastatyto 1928 m. Lietuvos nepriklausomybs deimtmeio proga. 1945 m. draugai toje vietoje pasodino keturis uo lus, 1989 m. broli atminimui atidengtas paminklas. Bartkus Bolesas, g.1912 m. Pavinsni - Paskardi k. uvo 1945 01 15 Pabariaus bryje (viso 22 vyrai) Zambiki mike. Bartkus Petras-Sin, Saulius, Dargis, adgaila, Al kupnas, Antano, g.1918 m. Raseini aps. Pakapurni k. (tv kis 18 ha), studentas, LLA narys nuo 1943 m., kapitonas, apygardos tabo organizacinio skyriaus virininkas, Prisiklimo apygardos vadas, po etas. uvo 1949 m. prie Baisogalos. Bartuka Algis, g.1922 m. Motiki k. Serediaus vls., tv kis 20 ha, LLA narys nuo 1943 m., karininkas, pasitrauk pogrind 1944 m. Buvo brio vadas. u vo iduotas 1960 m. iluose ties Serediumi pas Ra k. Bastys (Bakys)-Prasiokaitis, g.1912 m. Papari k. Paupio brio partizanas. uvo 1945 04 28 Papari mike. Batutis Antanas, Povilo, g.1912 m. aiginyje, iluvos vls. aiginio dvaro kumetis. ekistai suaud aigi nyje 1945 01 02. Ukas Ariogalos puinlyje. Batutis Stasys, Povilo, g.1910 m. aiginio k. iluvos vls. aiginio dvaro kumetis. Enkavedistai suaud aiginyje 1945 01 02 kartu su broliu Antanu. Baukus Juozas, g.iluvos vls. aiginio k. uvo 1946 03 19.

88

Eimuio brys. 1948 m. Stovi 1-as - Remeikis-Melchioras Putel

Eimuio brio partizanai netoli Gaurs 89

73.

74. 75.

76.

77. 78.

79. 80. 81. 82.

83.

Baua Bronius-Jaunutis, Kazio, g.1926 m. Globi k. Jurbarko vls., nuo 1946 m. Rolando brio partizanas. Suimtas sueistas 1947 m. Naujininkli k. Nuteistas 25 m. Po iauri tardym pateko psichiatrin ligo nin N.Vilnioje. Tolimesnis likimas neinomas. Baua Izidorius, Kazio, g.1918 m., kininkas i Glo bi, Jurbarko vls. uvo 1945 07 02 kartu su broliu. Baua Pranas, Kazio, g.1917 m. Globi k., kininkas, kartu su broliu uvo 1945 07 02 Globi kaime. 1989 09 18 palaikai perlaidoti Vertimuose. Beiys Kazys, Stasio, g.1932 m. Milaaii k. Betyga los vls. 1948 08 29, stovyklaujant Dirioni kaime pas kinink F'etr Baranausk, Beiys, Kurmauskas ir Kisielius buvo enkavedist apsupti. uvo visi trys par tizanai ir abu eimininkai. Bendikas Antanas-Naras, kils i Teneni k. ilals vls. Vidutinio kininko snus, partizanas. uvo. Beneas Juozas, Motiejaus, g.1932 m. Diekaimio k. Betygalos gimnazistas, LLA narys, palaik ry su par tizanais. 1945 m. ruden pasitrauk mik. Kovojo Vygando bryje. 1950 m. vasaros nakt pasaloje susi dr su stribais. Juozas uvo nuo pirm vi. Kiti apsigyn. Beniulis Pranas, g.1926 m. Vozbutuose, Jurbarko vls., LLA narys. uvo 1947 m. Berneckas Petras i Kunigiki k. Gaurs vls. Taura gs aps. uvo 1950 m. Berinien Genovait (Petro mona), g.1921 m. u vo 1950 m. Berinis Antanas, Petro, g.1924 m. uvo namuose Vaii k. Jo brio vadas buvo idavikas F.GaubtysVytautas. Berinis Kazimieras, Petro, g.1924 m. Venci k. u vo 1951 m.

90

Broliai Kybartai

Stasys Satkus

Saturno brio partizanai 91

84. 85.

86.

87. 88. 89. 90.

91.

92.

93. 94.

95. 96.

Berinis Petras, Petro, g.1926 m. Vaii k. uvo 1951 m. akvyio mikuose. Berinis Povilas-uolas, Petro, g.1927 m. Vaii k. ilals r. Maaemis. Partizanas. uvo 1950 m. Deg li k. (ilals r.). Berinskas Jonas, Kazio, g.1924 m. Kalniki k. Ario galos vls. (tv kis 18 ha). uvo 1945 01 15 Zambi ki mike kartu su Pabariaus brio partizanais (viso 22 vyrai). Berinskas Zenonas, g.1922 m., uvs. Biknius Adolfas, g.1926 m. Raseini aps. uvo 1947 m. Biknius Jonas, g.1922 m. Navinink k. Raseini aps. Betygalos vls. uvo 1945 m. Bilinas Albinas-Diugas, Felikso, g.1925 m. Jurbar ke, studentas, partizanas, nuo 1944 m. LLA narys, P.Paulaiio adjutantas. uvo 1947 04 07 kartu su va du Kasperaviiumi apygardos tabo bunkeryje prie Bataki. Ukasti prie ubartins. Birbilas Antanas-uolas, Liudviko, g.1910 m. Ga nykliki k. ilals vls. Brio vadas. uvo 1951 m. Kvdarnos apyl. Lembo k. Palaikai iniekinti ilalje. Bitvinskas Vytautas-Vyturys, Jono, g.1927 m. Girkal nio vls. eimyniki k., mokytojas, Pavaists brio partizanas. uvo 1949 07 28 Kalnuj apyl. agars k. (viso keturi vyrai). Blanka Antanas i Vidukls vls. uvs. Blaaitis Antanas-Zigmas, Kazio, g.1923 m. Girdi brio partizanas. uvo 1951 06 10 Dargaitli k. (su Puiiu). Blays Jonas, g.1924 m. Balni k. Ervilko vls., gim nazistas, dirbo pas stale. Partizanas. uvo 1945 m. Brazas Antanas, Antano, g.1925 m. Ervilko vls., Pa lubauki k., ryininkas, vliau partizanas. uvo 1948

92

Rkas, Kelms vls. partizan rmjas, pas kur kyje reng tame Vakar srities tabo bun keryje uvo Antanas BakysGermantas, Elena ir Aleksas Jorknai. Nuteistas, mir gr s Lietuv

Linas ir Levickas-Dagys. 1949 05 24

Tauro apygardos vadas susitinka su Vakar srities vadu. Seneckisaibas, 3-as - mjr.Sergijus Stanikis-Litas, mjr.Aleksandras Milaius-Ronis, Antanas Liesys-Idenas

93

05. Kapas Paaltuonyje. 97. Brazauskas Adolis, partizanavo Ariogalos apyl. 98. Brazauskas Alfonsas, g.1920 m. Kaprin k. uvo 1947 12 02 Birbiliks mike (4 ar 5 vyrai - brolis Vytautas, K.Stirbys ir mokytojas i Veliuonos). 99. Bukauskas-Klevas. uvs. 100. Bukauskas Vytas-alinas, g.1929 m. uvo 1948 01 15 ryt, Kdaini aps. Leniuk k. apsuptyje, kulkos vaidio ugnimi dengdamas brio atsitraukim. 101. Burba Kazimieras, kils nuo Varni. Nuautas netoli Varni pelkse. 102. Buinskas Juozas-Marsas, Bijnas, kils i Rensi k. Taurags vls., kininkas, algirio brio partizanas. uvo brio vado EGaubio iduotas prie Stribaii 1950 05 07. 103. Butkus Izidorius, g.1924 m. Kalniki k. Gaurs vls., Rolando brio partizanas. uvo indaii k. 1947 08. 104. Butkus Simas, g.1924 m. Ervilko vls. Dirvoni k., kumeio eimoje, buvo stribas, vliau partizanas. u vo 1947 m. kartu su tvu. 105. Butkus Vincas, g.1923 m. Dirvoni k. Ervilko vls., kumeio snus, buvo stribas Ervilke, vliau partiza nas. uvo 1947 m. kartu su tvu. 106. Butkus Virgilijus-Dangis, Debeslis, g.1929 m. Ra seiniuose (motina feler), mokytojas, partizanas. u vo prie Raseini 1947 m. 107. Butkus Zenonas, Prano, g.1921 m. Kalniki k. Ario galos vls. (tv kis 16 ha). uvo 1945 01 15 Zambi ki mike su Pabariaus briu (viso 22 vyrai). 108. Butvilas Antanas-Klevas, g.1923 m. Gervyi k. Vi dukls vls. uvo 1947 m. 109. Ceinorius Stasys i Vidukls. uvs. 110. Celskys Antanas. uvo imkaitins mike prie Pl 94

Albertas Norkus ir Vytautas Slapinskas

alius, Stokus-Eimutis, Drsutis, Vladas Gudaviius-Vainora 95

111.

122.

123.

124. 125. 126. 127.

128.

129.

130. 131. 132.

96

ki dvaro 1946 m. vasar. Cesaitis Vaclovas, Igno, g.1911 m. Kubuldi k. au koto apyl. kininkas. Veds, turjo sn Juoz. Vac lovas suaudytas 1944 m. pabaigoje Valatkaii k. pas Boles Valiu. Cinovas, Jurbarko gimnazijos buhalteris, partizanas. uvo kartu su Mieiki bunkeiyje prie Skaudvils 1951 03 19. Atpaintas masiniame kape prie Skaud vils 1990 m. ekaitis Alfonsas-Dimas, Stasio, g.1929 m. Paupio k. Ervilko vls., Mindaugo brio partizanas. uvo 1947 04 04 Maselskiens kyje Papari k. imkaii vls. ekas Antanas, g.iluvos vls. Saug k., partizanas, uvs. ekauskas-Laibnas, g.1923 m. Puknaii k., parti zanas. uvs. epavieius Domas, kils i Konkoj k. Vidukls vls. uvo Daini mike kartu su 17 partizan 1946 m. epkauskas Bronius, Igno, g.1916 m. Be ginklo nu udytas 1945 07 26 Marijanavos mikelyje netoli na m. Kartu uvo Joius i Paginevio ir Jakubnas. epkauskas Stanislovas, Stasio, darbininkas i vir blaukio k. Ervilko vls., buvo stribu, vliau ijo par tizanauti. uvo 1946 m. Kapas imkaiiuose. eponis Juozas-Tauragis, kapitonas, partizanas nuo 1946 m. ebenkties, vliau Vaidoto rinktins, vei kusios Jurbarko, Vilkijos apylinkse, vadas. uvo ta bo bunkeryje Pagausanio k. prie Dubysos 1948 m. sna Ignas-Benamis, buvs mokytojas, partizanas. uvo 1952 m. netoli Paeers. Dabainskas Benas, g.1924 m. Juodaiiuose, Girkal nio vls., kininkas. uvo 1945 11 26 prie imkaii. Dailydaitis P., kils i Gaurs, partizanas. uvo Pur

Sdi: Jra ir Vytautas Slapinskas, II eilje: Vladas MieikisTarzanas ir Vladas Gudaviius-Vainora

Kstuio apygardos tabas Papartins mike imkaii vls. Vladas Mieikis-Tarzanas, Antanas Bakys-Klajnas, Kazimieras Ruibys, Jonas Rupaitis-ilius (antroje eilje), Juozas Kisielius, Vytautas Slapinskas
97

viski mike 1948 m., perlaidotas 1990 m. 133. Damanskis Vytautas-Adomas, Jono, g.1922 m. Bal ni k., partizanas. uvo 1946 07 Balniuose. 134. Dambrauskait Ona, Kazio, g.1932 m. Jokbaii k. ilals vls. uvo 1953 m. Jokbaii k. 135. Damuas Petras i Vidukls, uvs. 136. Danileviius Henrikas-Vidmantas, g.1920 m. Zara suose (tvas buvo policijos virininkas). 1944 m. mokytojas Ervilke, LLA narys, partizanas nuo 1946 m. Bataki brio vadas, vliau Lydio rinktins va das, 1948 07 emaiio paskirtas Kstuio apygardos vadu. uvo 1949 10 bunkeryje aliojoje girioje. 137. Dapkus Bronius, Stasio, g.1913 m. Saugaili k. Ra seini aps. Betygalos vls. kininkas. Suimtas 1944 m. Nukankintas kaljime. 138. Dapkus Bronius, Vinco, g.1927 m. Kupstyns k. Be tygalos vls. (tv kis 5 ha). Suimtas 1944 m. spalio mn. Gruodio 24 d. Bronius, jo pusbrolis Liudas Dapkus, Juozas Deikus, ketvirtojo pavard neino ma susitar bgti. Pabgo 1945 m. vasar. Agelaii mike ekistai apsupo eis partizanus. Susiaudymo metu du uvo, kiti pasitrauk. 139. Darguas Meys, kils i Taurags, Eimuio brio partizanas. uvo 1948 m. Purviki mike prie Tau rags. 140. Darkait-Pokien Antanina-Liepsna, g.1924 m., par tizan. uvo 1950 m. 141. Daugla Antanas, Vinco, g.1915 m. Kilovos k., e kiks vls. (tv kis 9 ha). Veds. LLA narys. Nepri klausomos Lietuvos kariuomenje puskarininkis. 1944 m. jsitrauk aktyv pasiprieinim. Buvo brio va das. 1945 07 27 netoli Ariogalos, Dauglikiu mike apsupo enkavedistai. uvo iduotas su trimis drau gais.
98

142. Daugnora Antanas, g.1921 m. Taros k. Betygalos vls. Iki 1944 m. dirbo tv kyje. Slapstsi be ginklo namuose ir pas kaimynus. 1946 05 12 Betygalos stri bams siauiant gretimame emygalos kaime, Antan nuov Riaub sodyboje. 143. Daujotas Antanas, Stasio, g.1923 m. Sakal k. Grin kikio vls. (tv kis 7 ha). uvo 1945 01 01 Grau mike su Sakal kaimo vyrais - Vaicekausku, Dauk nu ir Sota. 144. Daukna Jonas, Jono, g.1912 m. Sakal k., Grinkikio vls. (tv kis 7 ha). 1945 01 01 uvo Grau mike. 145. Dauka Juozas-Juozapas i Karuiks k. Laukuvos vls., kininkas, partizanas. uvs. 146. Dauka Stasys-Tautvydas, Vytolio, g. 1913 m. Marti naii k. Grinkikio vls. uvo myje 1949 01 29 Leni mike (su septyniais vyrais). 147. Dautaras Antanas, g.1923 m. Pol k. Ervilko vls. uvo 1945 m. 148. Dautartas Zenonas, atpaintas masiniame kape prie Skaudvils. 149. Daikus Vytautas, g.1925 m. Agelaii k. Betygalos vls. 1952 m. Ringail k. prie Oakausk sodybos su sisprogdino granata. 150. Dermeikis Juozas i Vidukls, uvs. 151. Dervinskas Juozas i Vidukls, uvs. 152. Digrys Petras, Antano, g.1917 m. Raseini aps. Ren giu k., mokytojas. Suimtas 1941 m. Nuudytas kal jime. 153. Digrys Vytautas, Jono, g.1902 m. Buoavals k. Ario galos vls. Moksi karo aviacijos mokykloje. Skraid lktuvais. 1940 m. pasitrauk i karo tarnybos. Gyve no ir dirbo tv kyje Ariogalos vls. Suimtas 1945 01 06. Nukankino Girkalnio kaljime. 154. Dirginius Antanas-Domas, Dominyko, g.1914 m. Vil
99

nali k. Nemaki vls. Partizanas, uvo 1947 m. ne toli Kelms. 155. Dirginit-imkien Marija, Jono, g.1910 m. Buit kiki k., partizan. uvo 1950 12 12 myje Globi mike kartu su vyru Antanu. Palaikai iniekinti Jur barko aiktje. 156. Dobilaitis Antanas-Untis, Antano, g.1922 m. Vadgi ryje, mokytojas, 1945 m. Girdi brio partizanas. uvo 1945 06 25 Dargaitli k., palaikai perlaidoti Vadgiryje 1990 08 29. 157. Dobilaitis Juozas-Motiejukas, Antano, g.1922 m., ki ninkas, Paviiovio k. Ervilko vls., partizanas. Suei d 1946 06 13 pas Izidori ekait, po mnesio mir. Palaidotas Paupio kapinse. 158. Dobilaitis Stasys-Dobilas, Antano, g.1924 m., kinin kas i Pavisiovo k. Ervilko vls. uvo Kalnikiuose prie imkaii 1945 11 26. Kapas ir paminklas prie imkaii (kartu su 70 partizan, i kuri inom tik 20). 159. Dobilait-Karbauskien Maryt, siuvja i Pagraman io. Nuov stribas 1947 m. 160. Docka Aleksandras, Antano, g.1928 m. Paltovos k., kininko eimoje. uvo iluose (Ariogalos apyl.) Du binsko sodyboje. 161. Dubinskas Vladas, g.1910 m. Numgaliuose, Vidukls vis. 162. Dukauskas Romas-Pergal, Domo, g.1924 m. Rasei niuose. Isilavinimas vidurinis. 1944 m. Raseiniuose organizavo pasiprieinim, ginkl tiekim. uvo 1944 02 22 prie Dirioni. 163. Denkaitis Jonas, g.1917 m. Skaudvils vls., aviacijos leitenantas. uvo 1944 06 23 sukilimo metu kartu su 22 vyrais gindamas Aleksoto tilt. 164. Denkaitis Liudas, g.1919 m. Skaudvils vls., kultr100

Leonas Laurinskas-Litas

Aukuro rinktins alnos ra jono partizanas Bronius Jan kauskas

Klpo Pavidaujo brio partizanas Petrauskas-arunas

101

technikas, LLA narys nuo 1943 m. Suimtas, 1945 m. itremtas Peior. Mir ilutje 1990 m. 165. Diaugys Antanas, g.1919 m. Gukampio-Besmeio k. ekiks vls. Partizanas nuo 1944 m. Vliau pasi trauk i pasiprieinimo. Gyveno nelegaliai Latvijo je, Liepojos mieste. 1953 m. suimtas ir dingo (nukan kino ar suaud). 166. Diaugys Benadas, g.1913 m. Gukampio-Besmeio k. ekiks vls. Partizanas nuo 1944 m. uvo myje 1946 m. prie Babt kartu su kitais dviem partizanais. 167. Eitutaviius Stasys-aibas, g.1924 m. Stempli k. vknos vls. Partizanas nuo 1946 m. uvo 1953 m. Stempliuose. Palaikai iniekinti Priekulje. 168. Eitutis Juozas-Jaunius, g.1930 m. uvo 1952 05 15. 169. Flejeris Izidorius-Valteris, Jono, g.1917 m. Mekinin k k., Jurbarko vls., maaemis kininkas. Nuo 1945 m. Jurbarko brio partizanas. Nusiov 1947 03 ap suptas bunkeryje Mekinink k. Palaikai iniekinti Jurbarko aiktje. 170. Gadliauskas Petras-Bijnlis, Prano, g.1927 m. Ar mon k. Betygalos vls. 1947 m. pasitrauk mik. 1950 02 suimtas prie Grinkikio. Nuteistas mirties bausme ir suaudytas. 171. Gailius Antanas i Vidukls vls. uvs. 172. Gailius Juozas, g.1914 m. Bataki vls., LLA narys, uvo 1945 01 10 Ueuvio mike. 173. Gailius Viktoras, Prano, g.1921 m. iluvos vls. (tv kis 14 ha). Partizanas nuo 1943 m. uvo 1945 07 22 Virtuk mike myje, dengdamas pagrindini jg atsitraukim. Myje uvo devyni vyrai ir trys mote rys, tarp j sesuo Elenyt. 174. Gailit Elena, Prano, g.1923 m. iluvos vls. Partiza n. uvo 1945 07 22 Virtuk myje kartu su broliu ir kitais.

102

175. Gaiauskas Andrius, Apolinaro, g.1921 m. Negirvos k. Ariogalos vls. uvo 1944 01 15 Zambiki mike Pabariaus bryje. 176. Gaiauskas Jeronimas, Apolinaro, g.1923 m. Negir vos k. Ariogalos vls. Moksi Dotnuvos ems kio akademijoje, LLA narys, partizanas. uvo 1945 m. netoli nam kartu su Kaziu Gudiu. 177. Gaiauskas Simas, Apolinaro, g.1925 m. Negirvos k. Ariogalos vls. uvo 1945 01 15 Zambiki mike Pa bariaus bryje. 178. Galbogis Juozas, Prano, g.1918 m., kininkas i Skirsnemuniki II k. Skirsnemuns brio partizanas. u vo 1946 m. vasar (viso 10 vyr) prie Skirsnemuniki. Palaidotas Skirsnemunje. 179. Galinauskas Antanas, Antano, g.1926 m. Paginevilii k. Ariogalos vls. (tv kis 3 ha). uvo myje 1945 01 15 Zambiki mike su Pabariaus briu. 180. Galinauskas Stasys, Adomo, g.1924 m. Paginevi k. Ariogalos vls. (tv kis 4 ha). Partizanas nuo 1944 m. uvo 1946 m. 181. Galminas, kils i Upynos, partizanas nuo 1946 m., uvo 1951 m. Taurags mikuose. 182. Galminas Antanas, uvs 1947 11 02 prie ilals. Palaidotas ilalje. 183. Galvonas Bronius, g.1910 (?) m. Janaikiki k. Aliza vos vls. Panevio aps. Jurbarko brio partizanas nuo 1945 m. pabaigos, uvo 1946 m. pavasar. 184. Gavnia Simas-Drsutis, Jurgio, g.1910 m. akalins k. Taurags vls., virila, brio vadas. uvo 1948 09 08 Purviki mike kartu su 12 partizan. 185. Geas-Tigras, g. Debli k. uvo 1946 12 25. 186. Gedvilas Antanas-Geguis, kils i Lioli. uvo Musteikiuose kartu su Rambynu. 187. Gedvilas Remigijus, i Vidukls vls., idavikas.
103

188. Gerulis Kazys, atpaintas masiniame kape prie Skaud vils 1990 m. 189. Giedraitis Antanas, g.1921 m., Ervilko gimnazijos direktorius, LLA narys - propagandininkas, pogrin dinio laikraio redaktorius, suimtas 1945 02 06. Mir Novosibirsko lageriuose 1954 m. 190. Gintaras Jonas, g.1924 m. Vidukls vls. Paupio k., beemis, partizanas. Susisprogdino 1946 04 Pikeli k. 191. Girius Petras, kils i Stempli k. iluts r. Turjo 5 ha ems. uvo Stempliuose 1952 05 24. 192. Girdzijauskas Kazimieras, Kazimiero, g.1923 (?) m. Partizanas iki 1949 m. Mir kaljime. 193. Globys Juozas, g.1905 m. Kavoli k. Nuo 1945 m. Pavidaujo brio partizanas. uvo 1948 m. Kavoli k. Kapas Tauragje. 194. Globys Kazys, g.1914 m. Vidukls vls. uvs. 195. Globys Kleopas-Kstutis, g.1912 m. Kavoli k., tar nautojas, LLA narys, partizanas nuo 1944 m. rudens. uvo 1945 ruden, kovodamas Pavidaujo bryje kar tu su draugu K.Masiuliu. Palaidotas Globi k. 196. Grabauskas Juozas, atpaintas masiniame kape Skaudvilje 1990 m. 197. Grabauskas Vladas, Jono, g.1922 m., Taros k., Be tygalos vls. Moksi ems kio mokykloje. 1944 m. suimtas ir nukankintas kaljime. 198. Grakulskis Kazys, g.1916 m. Vidukls vls., uvo 1950 m. 199. Greivys Steponas-Verpetas i Pajrio k. Rietavo vls. Partizanas, brio vadas. Kovojo Rietavo, Endrijavo apylinkse. uvo prie Endrijavo 1951 01 13. Partiza n gretose kartu su Steponu Greiviu kovojo ir jo brolis Jonas Greivys-valgas. 200. Gricius Juozas, g.1917 m. Raseini aps. aiginio k., LLA narys. 1944 m. pasitrauk mik. uvo 1945 08
104

1948 m. iem Vakar srities tabas vyksta susitikti su J.emaiiuVytautu ir A.Ramanausku-Vanagu: Vacys Ivanauskas, 3-as mjr.Aleksandras Milaius-Ronis, Vytautas Guas-Mindaugas, Antanas Liesys-Idenas

Vakar srities partizan vadovyb

105

aiginio mike, gindamas Bankausk sodyb nuo pl ikaujani strib ir enkavedist. 201. Grigaitis Pranas, g.1909 m. Paantvardio k., Girdi brio partizanas. uvo 1945 m. 202. Grigaitis Viktoras, Adomo, g.1919 m. Michailiki k. Josvaini vls. (tv kis 9 ha). Nuo 1944 m. Jankaus partizan bryje. uvo 1945 06 Josvaini vls. 203. Grigas Jonas, g.1923 m. Kurioni k. Josvaini vls. uvo 1946 m. 204. Grikas Stasys-Strazdas, kils i Teneni. uvo 1952 m. Radvyio mikuose kartu su arka. 205. Griunavas Antanas (Jono brolis), Karo Lauko Teis mo sprendimu suaud partizanai (pasitrauk i b rio). 206. Griunavas Jonas-Vilkas i Dargali k. Turjo 10-12 ha ems. Suaud partizanai, jam pasitraukus i b rio ir u drausms paeidimus. 207. Gruauskas Juozas, partizanas-ryininkas. uvo al girio bryje prie Kvdarnos 1950 m. 208. Gruauskas, kils i aiginio k., iluvos vls. uvo Papuynio kaime. 209. Gruinskas Romualdas, Petro, g.1925 m. Viduklje, prekybininko eimoje. Isilavinimas vidurinis. Tarna vo Plechaviiaus rinktinje. Slpsi pas Babonaites apie Milaaiius. Kur ir kada uvo - neaiku. 210. Gruinskas Stasys-Vanagas, g.1929 m. uvo pas ki nink Jon Rain 1946 m. 211. Gudaitis Antanas, g.1925 m. Lepiki k. Betygalos vls. (tv kis 12 ha). 1944 12 prie pat Kaldas ne toli nam kartu su kaimynu Petru vaiavusius dvira iais sulaik enkavedistai ir be teismo suaud, nors buvo beginkliai. 212. Gudaitis-Gudaviius Napoleonas-Julius, Antano, g.1921 m. Ervilke darbinink eimoje, baig Jurbar106

Vytautas Eisinas-ygaudas (g.1927 m. Kelms vls. Ele navos k. Partizanas nuo 1945 m. uvo 1948 03 28)

Snapkus i Kardo rinktins (kartu su Vytautu Slapinsku buvo Klaipdos kaljime)

Izidorius Mockus-Rykas ir Levickas-Dagys

107

ko gimnazij, leitenantas, nuo 1944 m. rudens Jur barko Aido brio partizanas. uvo 1945 02 14 Glo bi k. (kartu su Kaunecku). Palaidotas Globiuose. 213. Gudaviius. uvo 1945 m. Balandinje. 1989 m. ka pas perkeltas Varlauk. 214. Gudaviius Vladas-Mikinis, Radvila, Antano, g.1919 m., Montvili girininkas Jurbarko r., nuo 1945 m. Aido (Paulaiio) brio partizanas. uvo 1950 03 03 Lauksargi k. 215. Gudius Kazys, partizanas. uvs. 216. Gudinas Vladas-Kstutis, g.1923 m. Juodaiiuose. uvo 1953 01 04 Borovals k. Ariogalos vls. Kazio Jurilio sodyboje. 217. Gulbinas Jonas, Prano (ar Jono), g.1927 m. Pavink ni k. Josvaini vls. (tv kis 9 ha). uvo 1946 m. Labnavos dvare. Tvas mir Sibire. 218. Gustainis Bronius, Igno, g.1919 m. Kubuldiaus k. iluvos vls. Siuvjas. 1945 01 iluvos kelyje apie 200 jaunuoli "rekrt", lydim sargybos, buvo varomi Kaun. Prajus aiginio banytkaim, mikelyje 17 jaunuoli band bgti. Bronius uvo, kiti eiolika pabgo. Palaidotas aukoto kapinse. 219. Guas Vytautas-Mindaugas, kils i Rokikio, kapi tonas, brio vadas. 1948-1949 m. - Kstuio apygar dos vadas, Vakar srities tabo virininkas. uvo 1949 06 13 prie Kaltinn. 220. Guauskas Vytautas, kils i Grinkikio. uvo kartu su dviem draugais 1944 12 Ploki k. 221. Gvazdauskas Izidorius, g.1922 m. Oponiki k. Er vilko vls., Rolando brio partizanas. uvo 1947 m. pavasar Pagini k. 222. Gvildys Kazys, Igno, g.1900 m. Molupi k. ekiks vls. emdirbys. 1944 m. gyveno Zambikio kininko Visockio sodyboje, netoli mike rengto bunkerio,
108

Lydio rinktins tabo ir bri ryinink Onut Mockut-Genovait, mokytoja i Rudi k. Kaljo lageriuose

Izidorius Mockus-Rykas

Kstuio apygardos partizanai 109

223.

224. 225. 226.

227.

228.

229.

230.

231. 232. 233.

kuriame slpsi partizanai. Padjo partizanams: ar kliu ve maist, vanden, malkas. uvo 1945 01 15. Gvildys Konstantinas-iedas, Karklas, Antano, g.1928 m., valstietis i Globi. Nuo 1947 m. Jurbarko brio partizanas. uvo 1950 m. Ibenskis Juozas, kils i Burbikiu k., iluvos vls. u vo 1946 m. Jonkaii k. Ignataviius, kils i imkaii. uvo (?) Indzileviien-Atminait Ieva, g.1921 m. Kvdarnos vls. Gvald k. uvo 1947 m. Dariaus kaime kartu su vyru Antanu Indzileviiumi. Palaidota rsiuose prie Kvdarnos. Indzileviius Antanas, kils i Kvdarnos vls. Dariaus k. mik ijo 1946 m. uvo Dariaus kaime kartu su mona. Irtmonait Stas-Aurel, Alekso. Buvusi mokytoja. uvo myje su ekistais 1947 10 26 Kiaul k., nuo vusi du kareivius, serant ir sunkiai sueidusi majo r. Paskutine kulka smilkin nusiov pati, nes buvo sunkiai sueista ir negaljo pasitraukti i mio lau ko. uvo kartu su broliu Aleksandru. Palaikai inie kinti Kaltinn aiktje. Irtmonas Aleksandras-Genys, Alekso, g.1918 m. i lals vls. Jucaii k. uvo 1947 10 26 kartu su sese rimi. Lavonas buvo pamestas Kaltinn aiktje. Irtmonas Meius-iogas, Alekso i ilals vls. Jucai i k. Partizanas. uvo Alijoiks mike, netoli Pa gramanio. Irtmonas Stasys, Alekso, i ilals vls. Jucaii k. Pa laikai iniekinti ilalje. Irtmonas Zenonas i Vidukls. uvs. Ivanauskas Vacys-Vytenis, g.1921 m. Raseini k., b rio vadas, Vakar srities vadas. uvo 1951 m. prie Varni kartu su Antanu Liesiu-Idenu.

110

234. Ivoka Pranas, Motiejaus, g.1923 m. Stanioni k. Ario galos vls. (tv kis 6 ha). 1945 01 06 be teismo suaud kartu su broliu Kaziu, trobesius sudegino. 235. Ivoka Kazys, Motiejaus, g.1920 m. Stanioni k. Ario galos vls. 1944 m. mobilizuotas tarnavo Gaidinuo se, 1944 m. pabaigoje pabgo ir slpsi namuose. 1945 01 06 sodyb apsupo enkavedistai. Kaz suau d kartu su broliu Pranu. Sodyb sudegino. 236. Izokaitis Bronius, g.1918 m. Krikuose, dirbo vairuo toju Kaune. 1944 m. iem paraiutu nuleistas Tau rags mikuose. uvo 1945 06 prie Ervilko. 237. Ylius Julius, Vinco, g.1923 m. Paginvi-il k., Ario galos vls. uvo 1945 01 15 Zambiki mike su Pa bariaus briu (viso 22 vyrai). 238. Ylius Vytautas, Vinco, g.1925 m. Paginvi k. Ario galos vls. 1944 m. aukimo metu registravosi. Buvo atleistas. 1945 m. Ariogaloje turgaus dien uvo bg damas nuo strib. 239. Jaciunskas Jonas, g.1922 m. Vainikoni k. Pernaravo vls. (tv kis 10 ha). 1944 m. pasitrauk mik. 1946 m. namuose apsupo enkavedistai. uvo ginda masis. 240. Jaciunskas Petras, g.1912 m. Vainikoni k. Pernara vos vls. Nepriklausomos Lietuvos kariuomens pus karininkis. Nuo 1944 m. slpsi mike su ginklu. u vo prie Ariogalos 1946 07 22. 241. Jackys Petras-Algis, Juozo, g.1918 m. Pavidaujo k. uvo 1946 02 13. Lavonas rastas ulinyje Ervilke prie senosios mokyklos. Perlaidotas Ervilke 1990 m. 242. Jagminas Jonas, Antano, g.1929 m. ilals r. Sprau di k. Dirbo tv kyje. Partizanas nuo 1950 m. 1951 m. per kautynes sunkiai sueistas, padedant par tizan ryininkei med.seseriai pabgo i Taurags li gonins ir netrukus uvo (?) 111

243. Jagminas Klemensas, Antano, g.1922 m. ilals vls. Spraudi k. mik ijo 1946 03 19 Paiurmoio k. (Pajrio apyl.) Palaidotas prie evangelik kap ilalje. 244. Jagminas Zigmas-Saulius, Jono, g.1928 m., kininkas i Dargi k., Jurbarko r. Nuo 1947 m. Pavidaujo b rio partizanas. uvo 1952 02 08 Butkaii k. bunke ryje prie altuonos. Kapas neinomas (palaikai buvo iniekinti Jurbarke). 245. Jakaitis Vytautas, Antano, g.1925 m., kininkas i Naukaimio k., Jurbarko vls. Skirsnemuns brio par tizanas. uvo 1945 m. (?) Palaidotas algirio mike. 246. Jaktas, g.1928 m. Kalniki k., partizanas. uvo Glo bi mike. 247. Jaktaitis Juozas-Kktas, Jono, g.1928 m., partiza nas (buvs stribas). uvo 1947 m. Kapas imkaiiuo se. 248. Jaktys Petras-Zuikis, Jono, g.1914 m. Rukni k., kininkas, stalius, Aido (Paulaiio) brio partizanas nuo 1945 ra. Nusiov 1946 06 Rukni k. Ukastas Barkn k. (?) 249. Jakubauskas Alfonsas, Vinco, g.1926 m. Primant k. Betygalos vls. Gyveno ir dirbo tv kyje. Slpsi kartu su broliu prie nam. 1944 m. pabaigoje ekistai susek juos ir be teismo suaud. 250. Jakubauskas Juozas, Vinco, g.1926 m. Primant k. Betygalos vls. 1944 m. gruodio pabaigoje netoli na m be teismo suaud enkavedistai. 251. Jakutis Feliksas-Sniegutis, g.1923 m. Kuii k. Taura gs aps. uvo 1951 02 01 iluose (Ariogalos apyl.) Dubinsko sodyboje kartu su Jankausku ir Docka. 252. Jakutis Jonas i Vidukls vls. uvs. 253. Jakubnas Kazys, Kazio, g.1910 m. Nalys, augino tris maameius vaikus. Dirbo Roi k. Betygalos

112

254. 255. 256. 257.

258.

259.

260.

261. 262.

263. 264.

265.

vls. 1945 07 26 pas Kaz Jokim deng stog. Anksti ryt atj enkavedistai liep lipti emyn ir be joki paaikinim nuov. Jaloveckas Henrikas, g.1921 m. Partizanas, uvo (?) Jaloveckas Stasys, g.1924 m. Partizanas, uvo (?) Janceviit Zofija, g.1929 m. ilalje. Partizan. u vo 1946 12 25 Kreivi k. Jankauskas Alfonsas, g.1923 m. Kuniori k. kininko eimoje. uvo kartu su Jakuiu ir Docka Ariogalos apyl. il kaime Dubinsko sodyboje 1951 02 01. Jankauskas Boleslovas (Antanas), kils i Gaurs, par tizanas. uvo 1947 m. Purviki mike, perlaidotas 1990 m. Jankauskas Bronius-Klajnas, Mykolo, g.1926 m. Padvarnink k. Kvdarnos vls. Dirbo tv kyje (15 ha). Partizanas nuo 1948 m. uvo Padvarnink k. 1953 m. Jankauskas Jonas, Motiejaus, g.1918 m. elaii k. Kraki vls., kininkas (20 ha). uvo 1944 12 16 Pa liepi puyne. Jankauskas Kazimieras, g.1923 m. Kunigiki k. Ario galos vls. uvo 1944 m. pabaigoje Grajausk myje. Jankauskas Meius, kils i Jurkaii k. iluts vls. ems turjo anie 7 ha. uvo iaudn k. iluts r. 1949 m. Jankauskas Petras (Meiaus brolis). uvo 1950 m. Jurkaii k. iluts r. Jankauskas Pranas, Benado, g.1917 m. Zvegi k. Be tygalos vls. Partizanas nuo 1944 m. uvo 1945 07 25 Zvegi mike. Apsupus bunker, Pranas kulkosvai diu deng draug atsitraukim Tautui pelki link. Jankauskas Stasys, Mykolo, g.1929 m. Padvarnink k. Kvdarnos vls. Dirbo tv kyje. Ijo mik 1948 m. ir tais paiais metais uvo aukliks k.
113

266. Jankus Emilius, Kazio, g.1921 m. Alfredavos k. e kiks vls. (tv kis 12 ha). uvo 1955 m. gimtajame kaime. Sodyb sudegino. Tvai itremti, mir Sibire. 267. Januait-Milkintien Jadvyga, Povilo, g.1925 m. al piuose. uvo su vyru. 268. Januas Antanas, g.1925 m. (?) Vidukls vls. uvo. 269. Jarmaka Pranas. Partizanas, uvo, palaikai rasti prie Vidukls strib bstins, 1990 m. 270. Jarmoka Benius-Tarzanas, Beniaus, kils i Vailak, Vidukls brio vadas. uvo (?). 271. Jarmoka Pranas, g.1927 m. Vidukls vls., uvo 1946 m. 272. Januka Romualdas, Prano, g.1924 m. Dirvon k. Ervilko vls. Buvo Taurags partorgu, nuo 1945 m. Rolando brio partizanas. uvo 1947 m. Globiuose su broliu. 273. Januka Vytautas, Prano, g.1923 m. Dirvon k., buvo stribas, nuo 1945 m. Rolando brio partizanas. uvo 1947 m. Globiuose su broliu. 274. Jocius Aleksas, Vinco, g.1923 m. Paginevi k. Bety galos vls. uvo 1945 07 02 Marijanavos mikelyje. 275. Jocius Klemensas, Vinco, g.1924 m. Paginevi k. Be tygalos vls. Moksi kunig seminarijoje Kaune. 1944 m. trauksi vakarus, ties lenk siena pateko pasie nieiams. uvo (?) 276. Jokubauskas Jonas, g.1924 m. Zuikiki k. Taurags r., partizanas nuo 1944 m., po provokatoriaus praneimo suimtas 1955 m. Mockiks mike kartu su Antanu Mockumi, ibuv pogrindyje 10 met. u vo lageriuose (?) Antanas nuteistas mirties bausme. 277. Jokbaitis Alfonsas, kils i Burbikiu k. iluvos vls. uvo 1945 m. iluvos mike. 278. Jonaitis Juozas, mokytojas i Paaltuonio, 1941 m. ivetas ir uvo lageryje. 114

279. Jonas Stasys-Vidmantas, Petro, g.1922 m. prie Gau rs, Eii k. Partizanas nuo 1947 m. Nukankintas kaljime 1950 07. 280. Jonas Juozas, Jono, g.1924 m. Auktupio k., partiza nas. uvo 1950 m. prie Bdviei mokyklos. 281. Jonas Vladas-Vaidotas, Varnas, kils i Stirbaii k., Gaurs vls., buvs Taurags gimnazistas, nuo 1945 m. Mindaugo brio partizanas. uvo 1947 m. Velyk ryt. 282. Jonikas Antanas-Rolandas, Petro, g.1913 m. virlaukio k. (prie Paupio), tarnavo piemeniu, darbininku Dirvon k. Nuo 1945 m. partizan brio vadas. uvo 1947 m. Purviki mike, gindamas besitraukiant br. Kapas Paupio kapinse. 283. Jonyla Napoleonas, g.1926 m. Serediuje. Dirbo tv kyje. 1944 m. sitrauk ginkluot pasiprieinim. 1953 m. pradioje mike prie Serediaus br apsupo enkavedistai. uvo kartu su Smuila-Kovuku. 284. Jonuas Antanas-Vilkas, g.1915 m. Rietave, stalius. Partizanas nuo 1947 m. Kovojo Nemuno, Pilies b riuose Kvdarnos vls. Nuo 1951 06 29 iki 1954 06 21 Rambyno brio vadas, Dariaus rinktins vadas, su imtas 1954 06 20 ir suaudytas. 285. Jonuas Antanas, Prano, g.1922 m. Kalnikiuose, Vi dukls vls. Partizanas. uvo 1948 m. 286. Jonuas Steponas, Prano. Partizanas. uvo alpiuo se 1948 m. 287. Juceviius Stasys-Rambynas, Antano, g.Taurags vls. Taraili k. Partizanas. uvo 1952 05 29 Gaurs vls. Stribaii k. plytinje. 288. Jucius Aleksas-Gylys, Antano, g.1925 m. Partizanas. uvo Vidukls vis. 289. Jucius Stasys, Boleslovo, g.1926 m. Pratvalki k. Ne maki vls. Ervilko gimnazijos gimnazistas. uvo
115

1952 m. prie Paaltuonio. Palaikai Ervilke. 290. Jukna Bronius, g.1929 m. Dirvoni k., kumeio s nus, buvo stribas, vliau Rolando brio partizanas. uvo 1946 12 Pocaiiuose. 291. Jukna Jonas, kils i Padvari k., partizanas, uvo 1946 02 13 Ridikiki k., Ervilko vls. Palaikai rasti 1990 m. vasar ulinyje prie Ervilko mokyklos ir 1990 m. perlaidotas. 292. Jukna Jurgis, Petro, g.1915 m. uvo bgdamas i Skaudvils kaljimo. Rastas masiniame kape prie Skaudvils 1990 m. 293. Jukna Kazimieras, Kazio, g.1923 m. veisi k. Bata ki vls. uvo 1945 07 2 Pagiri k. Jono Toliio kyje, kapas Varlaukyje. Perlaidotas 1989 m. kartu su sep tyniais bendraygiais. 294. Jukna Petras, Vinco, g.1924 m. Partizanas nuo 1949 m. uvo 1951 08 15 Palubauki k. Kapas Skaudvi lje. 295. Jukna Stasys, Jurgio, g.1923 m. Rudi k. Ervilko vls. Saturno brio partizanas. uvo 1945 m. Tyreli mike. 296. Juodaitis Kazimieras, g.1916 m. Didiuli k. Arioga los vls. Beemis. Suimtas 1945 m. uvo Karagando je. 297. Juodys Viktoras, Viktoro, g.1915 m. Raseini aps. Partizanas nuo 1942 m. uvo 1946 m. 298. Juodys Vytautas, Viktoro, g.1925 m. Armon k. Ra seini aps. uvo 1947 m. 299. Juodyt-Prasiauskien Genovait, Viktoro, g.1929 m. Betygalos vls. Armon k. Partizan nuo 1944 m. Automatiniu autuvu ginkluota ne kart savo br apgyn nuo prie. uvo 1951 m. Jakaii k. Betyga los vls. pas On Butkien. 300. Juozaitis (Paliokas) Jonas, uvo 1950 02 17.
116

301. Jurgaitis Simas, uvs su seserimi Stase. Palaikai i niekinti ilalje. 302. Jurgaityt Stas, uvusi kartu su broliu Simu. Palaikai iniekinti ilalje. 303. Jurgilaitis Kazys, g.1919 m. uvo Miliugirje 1945 m. 304. Jurgutis, kils i Taurags, algirio brio partizanas. uvo prie ygaii (?) 305. Jurkauskas Boleslovas, g.1918 m. Gaurje. Partiza nas, uvo 1947 m. Purviki mike. 306. Jukys Klemensas-aibas, Prano, g.1924 m. Paant vardio k. Studentas. Pavidaujo brio partizanas. u vo 1945 05 31 prie Staki (kartu su M.Poceviiumi ir A.Sutkaityte-Gegute). 307. Jukys Juozas, kils i uolyns, Vidukls vls. Par tizanas. uvo kartu su broliu Povilu Klaipdos kra te. 308. Jukys Povilas, kils i uolyns, uvo kartu su bro liu Juozu. 309. Jukys Steponas-Kostas, Jono, g.1921 m. Paupio k. Mindaugo brio partizanas. uvo 1947 04 04 prie Ervilko. Vienuolikai uvusi partizan 1990 m. va sar pastatytas paminklas. 310. Jukys Zigmas-aibas. uvo. 311. Kaiuis Petras, Prano, g.1907 m. Lioli seninija, Pyragi k. karininkas, LLA narys, partizanas. uvo 1951 m. prie Bals ups. 312. Kaiuis Vincas, Kazio, g.1915 m. Balni k. uvo 1948 05 13 Purviki mike. 313. Kairys Pranas-Serbentas, i Bataki vls., partizan ryininkas, sumus i ligonins pabgo ir partizanavo. uvo 1949 02 26. Atpaintas masiniame kape Skaud vilje 1990 m. 314. Kaminskas Juozas, Juozo, g.1901 m. Melagiki k.
117

315.

316.

317. 318.

319.

320.

321.

322.

Bataki vls. LLA narys, partizanas nuo 1944 10. u vo 1945 08 19 Dvarviei k. Gaurs vls. Kapas Bata kiuose (kartu su Stepu Norkumi). 1990 m. pastatytas paminklas. Kancereviius Kazys-Uosis, Kazio, g.1920 m. Jakai i k., kininkas, nuo 1944 m. Paulaiio-Aido brio partizanas. Mir nuo aizd 1945 06 23. Kapas nei nomas. Kapturauskas Jeronimas-Baltrukas, Meka, g.1914 m. Paalsio II k. Beemis. Dirbo batsiuviu. Nuo 1944 m. Kstuio apygardos Panteros brio partizanas. Susi sprogdino granata 1951 12 05 prie Mituvos pas Vinc Baksaitj. Kartu uvo Tverkus ir Petrauskas. Karaauskas Antanas, Antano, g.1923 m. Raseini aps. Armon k. uvo 1947 m. Karaauskas Ipolitas, Mato, g.1887 m. Kymant k. Betygalos vls. Beemis. Suimtas 1945 01 Pagiri k. prie aiginio pas seser Mockuvien. Nukankintas 1945 04 iluvoje. Karaauskas Jonas, Ipolito, g.1921 m. Betygalos vls. beemi eimoje. 1945 02 02 Pagrubii k. Prano Gervs sodyb, kur slpsi broliai, apsupo ekistai. Partizanas su broliu Kostu uvo, Jonas pabgo. V liau Jon sum ir jis dingo be inios. Karaauskas Kazys, Antano, g.1914 m. Armon k. Betygalos vls. kininkas. Partizanas nuo 1944 m. u vo 1948 m. prie Mikini eero, aukoto apyl. uvo dviese, Genovait Juodyt pabgo. Karaauskas Kostas, Ipolito, g.1913 m. Kapet k. Betygalos vls. beemi eimoje. Slpsi Pagrubii k. pas kinink Pran Gerv. uvo 1945 02 02. Karbauskas Bronius-Aras, g.1928 m. Taurags r. Kazbaryn k. Partizanas. uvo kartu su mona Maryte 1951 05 Sutk k.

118

323. Karbauskas Pranas-Margis, Prano, kils i ilals vls. Lapkalnio k. Brio vadas. uvo Gerviki k. Kovsi iki paskutinio ovinio. 324. Karbauskien-Dobilait Maryt, Antano, g.1929 m., siuvja i Taurags r. Zuikiki k. Partizan nuo 1950 m. uvo 1951 05 Sutk k. (nia) su vyru. 325. Karpas Antanas-Sakalas, Prano, g.1923 m. Vidukls vls. Pu k. Partizanas. uvo Mosteikiuose. 326. Karpas Jonas, Prano, g.1918 m. Vidukls vls. Pu k. Partizanas. uvo netoli Raseini. 327. Kasperaviius Antanas, Kazimiero, g.1918 m. Jok baii k. imkaii vls. Baig Jurbarko gimnazij. Partizanas. uvo 1945 06 prie Bebirvos upelio bgdamas. 328. Kasperaviius Juozas-Visvydas, ilas, g.1914 m. Jo kbaii k. imkaii vls., aviacijos leitenantas, LLA kovotojas, nuo 1942 m. partizanas. 1945 m. suimtas sueistas ir vliau partizan ivaduotas i Raseini vls. Bilin ligonins. Nuo 1945 m. vasaros Jungtins Kstuio apygardos vadas. uvo 1947 04 07 tabo bunkeryje prie Bataki, Bijot k. Juozo Juknos sody boje kartu su A.Bilinu. Abu ukasti prie Taurags ubartins. Apie vad Juoz Kasperavii visoje apy gardoje sklido legendos. Auktas, graaus kno su djimo, visada su uniforma, tvarkingas ir pasitemps, jis kl pagarb. Net tolimame apygardos krate Ariogaloje veiks brio vadas leitenantas Juozas Pa linas-Rytas, 1946 m. perjs i kitos apygardos, 1989 m. ileistuose atsiminimuose paymi, kad ios apy gardos organizaciniai vienetai veik ymiai geriau ir jis pajuto didesn drausm ir atsakomyb. 329. Kasperaviius Pranas-Lukas, Antano, g.1924 m. a ki r. Tarnavo bernu, buvo stribas Girdiuose. Jur barko Aido brio partizanas. uvo 1947 01 Luki k. 119

330. 331.

332.

333.

334. 335. 336. 337. 338.

339. 340.

341.

(kartu su A.Mekausku). 1989 10 21 kapas perkeltas Jurbark. Kasputis Motiejus, atpaintas; masiniame kape Skaud vilje 1990 m. Kaulius Julius, kils i Kokiki k. Kvdarnos vls. uvo saugumiei apsuptas 1947 m. Sauslaukio k. Kvdarnos vis. Kauneckas Pranas, g.1917 m. Kibiki k. Leitenan tas, LLA narys, nuo 1944 m. Papari brio vadas. uvo 1945 02 14 Globi k. (kartu su Gudaiiu). Pa laikai Globiuose. Kaupait Aleksandra, g.1923 m. Lenin k. Kdai ni aps. Tv kis 6 ha. Partizan. uvo 1944 m. ties Leni miku. Kavaliauskas. uvo Plokiuose 1949 12 kartu su V.Guausku. Kavaliauskas Petras, g.1914 m. Vidukls vls. Paupio seninija, Lataki k. uvo 1947 m. Kavaliauskas Alfonsas, Vlado, g.1923 m. Vozbui k. Ariogalos vls. uvo 1947 m. Kavaliauskas Antanas, Vlado, g.1920 m. Vozbui k. Ariogalos vls. uvo 1947 m. Kavaliauskas Bronius, g.1911 m. Steponkaimyje, Be tygalos vls. Karininkas, tarnavo pasienyje. Susisprog dino 1945 04 30 vjo malne prie gimtins. Kavaliauskas Vladas, g.1921 m. Vozbui k. Kdai ni apsk. (kis 18 ha). uvo 1947 m. Kemzra Aleksandras, Jono, g.1914 m. Grajausk k. Ariogalos vls., kininko eimoje (22 ha). Nepriklau somos Lietuvos kariuomens puskarininkis. Partiza nas nuo 1944 m. pabaigos. uvo Grajausk myje gruodio pabaigoje. Kemzra Julius, g.1920 m. ilainiuose (tv kis 0,5 ha). uvo.

120

342. Kemzra Vincas, g.1923 m. ilainiuose (tv kis 0,5 ha). uvo. 343. Kentra Jonas-Rtenis, Juozo, kils i Ulankio k. i lals vls. Partizanas, Ruteinio brio vadas. 344. Kentra Jonas-arkis, Juozo, i Gbri k. ilals vls. uvo. 345. Kentra Juozas-Tauras, Juozo, kils i Ulankio k. i lals vls. Partizanas. uvo 1949 10 Lentins mike prie ilals pas P.Katausk. 346. Kentra Kazys-Dagilis, Juozo, g.1928 m. Alkupio k. Kvdarnos vls. Dirbo tv kyje. mik ijo 1949 m. uvo 1949 m. Lentins k. ilals r. 347. Kentra Leonas-uolas, Juozo, i Gbri k. Partiza nas. uvo Lentins k. ilals vls. 1949 10 10. 348. Kentra Stasys-Papartis, Juozo, g.1924 m. Alkupio k. Kvdarnos vls. Dirbo tv kyje. Partizanas nuo 1949 m. uvo prie Rietavo. 349. Kiauk Antanas, Igno, g.1916 m. Paginevio k. Ario galos vls. 1945 01 15 myje Zambiki mike uvo su Pabariaus briu. 350. Kiauk Jonas, Igno, g.1912 m. Paginevyje, Ariogalos vls. 1945 01 15 Zambiki mike uvo su Pabariaus briu. 351. Kiel Antanas-Pauktis, Prano, g.1924 m. Ilgiiuk k., tv kis 1 ha ems. pasiprieinim okupan tams sitrauk 1944 m. Veik aktyviai. 1946 12 27 iduotas ir suimtas (viso 9 vyrai). Teis. uvo Vorku tos angli kasyklose. 352. Kiliotaitis Juozas, kininkas i apaliks k. imkai i vls. Pavidaujo brio partizanas. Mirtinai sueid 1946 m. 353. Kisielius Alfonsas, Alekso, g.1925 m. 1948 08 29 pas kinink Barausk Dironi k. Betygalos vls. parti zanus apsupo ekistai. uvo traukdamiesi.

121

354. Kisielius Boleslovas, uvs 1946 02 16 Ridikiki k. mike. Knas rastas ulinyje prie Ervilko mokyklos 1990 m. 355. Kisielius Gaudentas-Tomas, Mato, g.1915 m. Kavoli k. Puskarininkis, LLA brio vadas. Suimtas 1946 m., pabgo. Vl sum 1949 11 06. 1951 05 nukankintas kaljime. 356. Kisielius Jonas, Mato, g.1919 m. Ervilko vls. Pavi daujo k. uvo 1945 m. iem. 357. Kisielius Juozas-Genius, g.1917 m. Pavidaujo k. Er vilko vls. uvo 1953 03 Kartupi k. Kapas Balandi nje. 358. Kisielius Telesforas-Bitinas, g.1915 m. Pavidaujo k., kininkas, partizanas. uvo 1946 02 13 Ridikiki k. pas Jack. Knas 1990 05 12 rastas ulinyje prie Er vilko. 359. Kiulkis Juozas-Linelis, Antano, g.1926 m. Vidukls vls. Partizanas. uvo Vailakuose. 360. Klinka Mykolas-Bglys, kils i Lioli, Vidukls vls. Partizanas. uvo (?) 361. Klimanskas Aleksandras, g.1920 m. Pauvio k. 362. Klimaauskas. uvo 1948 m. prie Bals. 363. Klimas. Partizanas. uvo Globi mike. 364. Klyba Aleksas, Vinco, g.1911 m. ulaii k. Kraki vls. Dirbo tv kyje. LLA narys, partizanas. uvo 1944 12 16 Paliepi puyne. 365. Kmita Andriejus, atpaintas masiniame kape Skaud vilje 1990 m. 366. Kmita Edmundas, atpaintas masiniame kape Skaud vilje 1990 m. 367. Koptis-Vytautas (vokiei tautybs). uvo Drobk i k. Guljo pamestas Kvdarnoje. Gali bti netikra jo pavard, nes Koptis nuo "Kaput". 368. Kostyra Jonas, Antano, g.1918 m. Grajausk k. Ario

122

369. 370.

371. 372.

373. 374. 375.

376. 377. 378.

379. 380. 381.

galos vls. LLA karininkas. Kaip teigia liudytojai, Jo nas vadovavo Grajausk miui ir t kart iveng mirties. Vliau suimtas. uvo kaljime. Kregd Benetas-Bijnas, g.1927 m. Akmeniki k. Raseini r. Partizanas. uvo 1953 m. prie Juodaii. Kregd Zenonas, Jono, g.1930 m. AkmenikiuoseKarolinavoje, Raseini aps. (tv kis 4 ha). Moksi amat mokykloje Kaune. 1950 m. atsisak tarnauti okupantams ir pasitrauk mik. 1945 m. Pamituvy je, Stuopi kyje pabgo i apsupimo. uvo 1959 m. Kaprin k. pas Grici. Krikionaitis Juozas, Izidoriaus, g.1924 m. Lenki k. uvo 1947 m. Kapas imkaiiuose. Krikius Izidorius. 1945 07 uvo bunkeryje Balandi ns mike kartu su eiais vyrais. Perlaidotas Verti mus 1990 m. Kromelis Antanas i Pagirupio k., ryininkas, uvo. Kromelis Pranas, partizanavo su broliu Simu. Abu uv. Kromelis Simas-Perknas, ygimantas, ilals vls., Derkint k. Partizanas. Nuo 1944 m. brio vadas. uvo iduotas bunkeryje. Krulius Leonas, Leono, g.1919 m. Rudi k. imkai i vls. kininkas. uvo 1949 07 28. Kuinskas Alfonsas-Briedis, kils i ygaii. algi rio brio partizanas. uvo Stribaii k. 1949 m. (?) Kudokas Kostas-Diemedis, g.1922 m. Mokytojavo K daini apsk. Kupsi mokykloje. Partizanas nuo 1947 m. uvo. Kundrotas Antanas, kils i vingi. uvo. Kuniokas Antanas, Antano, g.1900 m. Budraii k. Betygalos vls. (kis 3 ha). uvo 1945 m. pradioje. Kuoktas Feliksas, Viktoro, g.1927 10 10 Bardiki k. iluvos vls. kininkas. Nuo 1946 m. palaik ry su
123

382.

383. 384.

385. 386.

387. 388.

389.

partizanais. 1949 08 suimtas. Pabgo. Stojo partiza n br. Aktyviai veik kartu su mona Zose, kuri kartu pasitrauk mik. uvo 1952 05 22 iauln apyl. Umburyns k. vienkiemyje pas Matk. Kuoktien-Rutkauskait Zos, Vinco, g.1929 04 23 Piktuoni k. iauln vls. Dirbo aiginio ryi sky riuje. 1949 m. su vyru kartu sitrauk kov. Abu buvo ginkluoti rankiniais kulkosvaidiais. 1952 05 22 Umbirynos. k. prie Lemartavos miko Malkaus sody boje juos apsupo enkavedistai. Abu gynsi iki pasku tinio ovinio. Paskutiniais oviniais pistoletu nuov sueist vyr ir nusiov pati. Kurika (Kroka) Valdas-Ddel, g.1948 m. Parti zanas. Suimtas ir Kdainiuose suaudytas. Kurmauskas Juozas, Vinco, g.1928 m. Kudoni k. Betygalos vls. (kis 14 ha). Isilavinimas vidurinis. Pasitrauk mik 1948 m. pavasar. uvo 1948 08 29 Betygalos vls. Dirioni k. Antano Rugieniaus sody boje. Kurmauskien Marijona, g.1928 m. Kudoni k. Bety galos vls. uvo 1945 m. ruden. Kuzmickas Vytas-Sakaliukas, Benado, g.1930 m. ki nink eimoje. Partizanas. 1949 m. gresiant sumi mui, pasitrauk pas partizanus. uvo 1950 07 22 Dau glikiu mike, Dagi k. (viso 5 vyrai). Kvedaras Antanas, Antano, g.1928 m. motiki k. Kraki vls. uvo 1953 07. Kvedys Alfonsas-Jaunutis, Juozo, g.1926 m., kinin kas Par k. Jurbarko vls. Nuo 1945 m. Pavidaujo brio skyrininkas. uvo 1949 08 10 Liudvinavos k. Kapas neinomas. Palaikai iniekinti Jurbarko aik tje. Kvedys Izidorius-Saulius, Juozo, g.1918 m. Par k. Jurbarko vls., kininkas, nuo 1948 05 Pavidaujo b

124

390. 391.

392. 393. 394.

395.

396.

397.

398. 399.

rio partizanas. uvo 1949 04 07 Antakalniki I k. Jurbarko r. Kapas neinomas. Palaikai iniekinti Jur barke. Lankauskas Petras, atpaintas masiniame kape prie Skaudvils 1990 m. Lapkauskas Jonas, Vaclovo, g.1911 m. Maskvit k. Betygalos vls. (tv kis 26 ha), isilavinimas viduri nis. 1945 m. nuteistas 25 m. I Vorkutos lageri pa bgo kartu su Antanu Kringoliu. 1946 m. uvo alia gimtojo kaimo. Lauraitis Petras, g.1920 m. Iiniki k. Vidukls vls. Buvo suimtas, gro ir mir. Lauraitis Petras-Barsukas, g.1917 m. Trakui k. Par tizanas. uvo 1947 12 25 Kbaiiuose. Laurinaitis Pranas, g.1925 m. Jurbarke, darbinink eimoje, gimnazistas, nuo 1945 m. Aido brio parti zanas. uvo 1952 m. (?) Laurinaitis Vincas, Jono, g.1920 m. Rukni k. Jur barko r. Jurbarko gimnazijos kno kultros mokyto jas. Aido brio (vadas Paulaitis) partizanas. uvo 1945 m. Kauno ekist nukankintas (guljo Kauno R.Kryiaus ligoninje). Laurynas Pranas, g.1920 m. Kilbes-Galakaimyje, Babt vls. Nepriklausomoje Lietuvoje tarnavo polici joje. Pasitrauk mik 1944 m. ir tais paiais metais uvo arav mike. Lekutis Juozas, Juozo. uvo kartu su broliu 1945 07 Balandins mike (bunkeryje). Kapas Vertimuose (vi so 6 vyrai). Lekutis Vincas, Juozo, partizanas. uvo 1945 07 Glo bi mike. Perlaidotas Vertimuose. Lemkutis Juozas, Stanislovo, g.1929 m. Medekins k. Vidukls vls. uvo Iiniki k. kartu su Verba. Knai iniekinti Vidukls aiktje.
125

400. Lenartaviius Zenonas, Antano, g.1933 m. Dratkalnio k. Pernaravo vls. Tvai beemiai. Siuvjas. 1952 m. sitrauk kov. Keturis metus slpsi pas olytRamonien Kraki apyl. uvo 1960 08 Raseini apyl. Grajausk k. Gaiausko sodyboje. 401. Lengvelis Jonas, g.1904 m. Naujininkli k. uvo 1946 m. 402. Lekys Jonas-Petras, Antano, g.1920 m. Butrim k., maaemis kininkas, Girdi brio partizanas nuo 1944 m. uvo 1946 03 03 Jokbaii k. Palaikai Jur barke. 403. Lekys Juozas-Napalys, Antano, g.1922 m., maae mis kininkas i Butrim k. Jurbarko vls. Nuo 1944 m. Girdi brio partizanas. uvo 1949 m. Kupikio r. Kapas neinomas. 404. Levickas Kazimieras-Dagys, Vytis, Antano, g.1925 m., partizanas, Eimuio brio vadas (po Stokaus uvi mo). uvo 1951 m. prie Ervilko, Sakvieio k. kartu su keturiais vyrais (u jo galv NKVD adjo 25000 rub.). 405. Liatukas Algirdas-Vasaris, Leono, g.1920 m. Lauku vos vls. Mikuliki k. Partizanas. uvo prie Rietavo 1951 02 19. Palaidotas Rietavo kalki duobje. 406. Liatukas Stasys-Skrajnas, Kazio, i ilals vls. K daii k. Tvas turjo 8 ha ems. Partizanas. uvo Bruktn ar Kalniki k. 407. Liatukas 'Iadas-Gediminas-Vytautas, Leono, g.1926 m. Laukuvos vls. Mikuliki k. Partizanas. uvo Lau kuvos vls. Bilioni k. 1951 04 20. Ukastas ilalje evangelik kapuose. 408. Liatukas Vytautas, Leono, i Laukuvos vls. Ivoniki k. uvo Rietavo vls. Girn k. saugumieiams apsu pus bunker. 409. Liaudianskas Antanas, g.1920 m. Ariogalos vls. Tar
126

410.

411.

412.

413.

414. 415.

416.

417.

418.

navo pas kinink Gaiausk. uvo 1944 m. prie Kaldas Slii k. ant Ginevs ledo. Liekis Kazimieras, g.1923 m. Ueuvi k., mokyto jas, LLA narys. Suimtas 1945 m. Teis 1947 03 26, mir 1952 m. po tremties lageriuose. Lainis Aloyzas-Ledas, g.1924 m. Partizanas. uvo 1949 m. Naujinink k. pas Povilait (kiti du partiza nai pabgo). Liesys Antanas-Tvenas, Idenas, g.1919 m., studentas medikas i Kauno. (Tvas Jurbarko gimnazijos di rektorius - ivetas Sibir 1941 m.) LLA narys, par tizanas, nuleistas paraiutu 1945 m. uvo 1951 m. prie Varni kartu su Ivanausku-Vyteniu. Liesys Bronius-Naktis, g.1921 m., Jurbarko gimnazi jos direktoriaus (ivetas 1941 m.) snus, studentasurnalistas, paraiutu nuleistas Taurags mikus. LLA narys, poetas glis, partizanas. uvo 1947 m. Lioas Aleksandras, g.1913 m. uvo 1946 05 25 Krei vi k. Lioius Jonas-Elnias, Jono (j vadino vokietuku), ki ls i Piminink k. Kaltinn vls. Dirbo p. Vaitkevi iaus kyje. uvo Giliogirio k. mike tarp Rietavo ir Tver. Lion Bronius, Jono, uvo Balandins mike bunke ryje 1945 07. Kapas Vertimuose (palaidotas su 6 vy rais). Lipnius Vladas, g.1922 m. Raseini apsk. Maeiki ki k. Betygalos vls. (tv kis 35 ha). Partizan b ryje kovsi iki 1945 m. vasaros. Ryte mieganius ne toli savo gimto kaimo apsupo ekistai. uvo kartu su Dapkumi. Lisys Adolfas, Jono, g.1926 m. motikli k. Josvai ni vls. Tv kis 1 ha. Partizanas nuo 1944 m. uvo apie 1947-1948 m. Ruseini mike.
127

419. Lisys Jonas, Jono, g.1928 m. motikli k. Josvaini vls. Tv kis - 1 ha. Nalaitis. J ginkluot pasiprie inim sitrauk 1944 m. uvo 1948 m. 420. Lisyt Onut, Jono, g.1929 m. motikli k. Josvai ni vls. uvo 1948 m. Ruseini mike. 421. Litvinas Petras, Petro, g.1918 m. Martinaii k. Grin kikio vls. 1948 m. pabgo nuo iveimo pas partiza nus. uvo myje 1949 01 29 Leni mike (viso 7 vyrai). 422. Lubickas Petras, Petro, g.1917 m. Pamkio k. Bety galos vls. 1944 m. su ginklu pateko ekistams. uvo Dezkazgano-Spasko lageriuose. 423. Lukminas Jonas, Prano, g.1929 m. Diekaimio k. Be tygalos vls. Palaik ry su partizanais. 1949 m. pasi trauk mik. 1949 m. pabaigoje nakt prie Gudi n pateko pasal ir uvo. 424. Lukminas Stasys, Kasparo, g.1900 m. Diekaimyje, Be tygalos vls. Tarnavo Lietuvos policijoje. 1944 m. pa baigoje uvo tv namuose. 425. Lukoeviius-Lizdeika, kils i ilals. Partizanas. Kovojo antrame bryje. uvo 1947 08 pabaigoje ties vingiais. Palaidotas Laumen mike. 426. Lukoius Napaleonas, g.1930 m., partizanas, uvo 1950 m. Palaikai rasti prie Vidukls strib bstins 1990 m. 427. Lukoius Simas, g.1927 m., partizanas. uvo 1950 m., palaikai rasti prie Vidukls strib bstins 1990 m. 428. Lukoius Vladas, Vinco, g.1909 m. Grajausk k. Ario galos vls. Dirbo savame 9 ha kyje, papildomai ver tsi statybininko, staliaus darbu. uvo 1944 12 25. 429. Lukoius Vladas-Putinas, Mnulis, g.1924 m. Priman t k. Taurags vls., kininkas, algirio brio partiza nas. uvo Stribaii k., brio vado Gaubio iduotas
128

1950 05 07. 430. Macaitis Afonsas, atpaintas masiniame kape Skaud vilje 1990 m. 431. Macaitis Rimas, kils i Taurags, Eimuio brio par tizanas. uvo 1950 m. su visu briu akalins mike prie Taurags. 432. Maceviius Feliksas, g.1923 m. ilaini k. Ariogalos vls. uvo 1946 m. 433. Macijauskas Pranas, g.1919 m. Bataki vls., veisi k. kininkas. uvo 1945 07 04 Jono Toliio kyje. Kapas Varlaukyje, palaidoti 4 partizanai. 434. Maciuleviit Salomja-Rta, Zita, Antano, g.1918 m. Mekinink k. kinink eimoje. Nuo 1945 m. Aido Paulaiio brio partizan. uvo 1947 02 aka lins mike. Knas iniekintas Jurbarko aiktje. 435. Maiulis Jonas, Jono, g.1917 m., girininkas, kils i Diug k. Ervilko vls., LLA narys nuo 1943 m. Su m tabe 1947 03 Smaidi k. Ervilko vls. pas Fi erien. Grs i lagerio, uvo avarijoje. Kapas Jur barke. 436. Maiulis Jonas, g.1923 m., kils i Dirvon. uvo Vertimuose. 437. Maiulis Stasys-Feliksas, Jono, g.1924 m. Diug k., kininkas, nuo 1945 m. pavasario Rolando brio par tizanas. uvo 1947 08 indaii k. ant Mituvos kran to. Perlaidotas Jurbarko kapines 1989 09 13. 438. Malinauskas Juozas, g.1902 m. Raseini apyl. Gervi ni k. 439. Malkeviius Antanas, Tomo, g.1913 m. Raseini apsk. Pakapurnio k. Tv kis 14 ha. Suimtas 1945 01 Gir kalnyje. T pai iem nuudytas kartu su broliu Meiu iluvoje. 440. Malkeviius Meius, Antano, g.1916 m. Raseini apsk. Pakapurnio k. Suimtas 1945 01. Enkavedistai iluvo
129

je nukankino kartu su broliu. 441. Maninskas Vincas, g.1923 m. Lenki k. Ervilko vls., mokytojas, LLA narys. Mir nukankintas kalji me 1945 m. 442. Mankus Jonas, Petro, g.1924 m. Pol k. Ervilko vls., maaemis. uvo 1947 11. Kapas imkaiiuose. 443. Marinas Albinas, Antano, g.1923 m. epaii k. Nuo 1944 m. rudens Girdi brio partizanas. uvo 1952 m. prie Bataki geleinkelio stoties. Kapas neino mas. 444. Marinas Jonas, Antano, g.1922 m. epaii k. Ervil ko vls., Diug k. kininkas. Nuo 1944 m. rudens Pavidaujo brio partizanas. uvo 1945 03 30 su briu apsupti Diugirio mike. 445. Martiit, g.1923 m. Tautui k. Raseini aps. uvo 1951 m. prie Grinkikio kartu su Bakanausku. 446. Masaitis Stasys, g.1922 m. Negirvos k. Ariogalos vls. sitrauk pasiprieinim 1944 m. ruden. uvo 1946 m. 447. Maselskis Antanas, Prano, g.1923 m. Aleknaii k. Betygalos vls. (tv kis 14 ha). Veds. 1945 01 01 ekistai ties namais suaud brol Justin ir kaimynus K.Ambras ir V.Rubinsk, sudegino sodyb, isivar gyvulius. Tvas Pranas pabgo. 448. Maselskis Justinas, Prano, g.1921 m. Aleknaii k. Betygalos vls. (tv kis 14 ha). 1944 12 prie Kal das ekistai sudegino j sodyb, o 1945 01 01 j kartu su broliu Antanu ir kaimynais Ambrasu ir Rubinsku suaud. 449. Maselskis Pranas, g.1896 m. Aleknaii k. Betygalos vls. (kis 14 ha). 1944 m. prie Kaldas ekistai pasi kink por arkli, veim susikrov daiktus, isivar visus gyvulius, kiaules iaud ir susidjo veim. Apipl sudegino sodyb. P.Maselskis perauta ran
130

ka pabgo. uvo prie okupant sudegintos sodybos 1948 m. 450. Masiulis Augustinas-Saulius i Jurgelioni k. Siesik vls., tarnautojas. LLA narys, nuo 1944 m. Pavidaujo brio partizanas. uvo Kavoli k. kartu su K.Globiu. 451. Maeika Bronius, Kazio, g.1912 m. lii k. Arioga los vls. (tv kis 14 ha). uvo 1945 01 15 Zambiki mike su Pabariaus briu (viso 22 vyrai). 452. Maeika Leonas, atpaintas masiniame kape prie Skaudvils 1990 m. 453. Maeika Vytautas, g.1916 m. Vozbutuose, Jurbarko vls., LLA narys, partizanas. uvo 1946 m. 454. Maeika Vladas, Kazio, g.1919 m. lii k. Arioga los vls. (tv kis 14 ha). uvo 1945 01 15 Zambiki mike su Pabariaus briu (viso 22 vyrai) kartu su broliu. 455. Meil Juozas-Girnas, i Pjaulaukio k. vknos vls., beemis, partizanas. Kovojo apie Kvdarn, Sauslau k. uvo 1952 m. Jurkaii k. iluts r. 456. Mejeris Jonas-Algimantas, Jurgio, i Osvydi k. Min daugo brio partizanas. uvo 1947 04 13 Sinkaii vls. Papari k. 457. Mekauskas Aleksas-Alytis, g.1922 m. Kraki vls. Vantaii k., kininkas. Partizanas nuo 1944 m. uvo 1950 07 22 Daugliki mike, Ariogalos apyl. (viso 5 vyrai: Juozas Tomkus, Vytas Kuzmickas, Kalnius(sl.), Banga(sl.)). 458. Mekauskas Antanas-Mekut, Prano, g.1926 m. Jur barko k., kininkas, gimnazistas, LLA narys. Nuo 1944 m. Skirsnemuns brio partizanas. Apsuptas nusiov 1947 m. Luki k. Perlaidotas Jurbarko kapines 1989 10 29. 459. Mekauskas Pranas, Prano, g.1923 m. Aleknaii k. Betygalos vls. 1944 m. pabaigoje, enkavedistams ap
131

460.

461.

462. 463.

464. 465. 466. 467. 468. 469. 470. 471. 472.

473.

supus Mekausk sodyb, Pranas pabgo vienmar kinis ir basas. Po sunkios ligos mir. Miklovas Kazys, Vinco, g.1929 m. Skerdyn k. Kv darnos vls. 1951 m. saugumiei suimtas. Pabgo. uvo apie 1953 m. Miknius Viktoras-Faustas, Antano, g.1922 m. vilpi ks k. Betygalos vls. (tv kis 6 ha). Ryto adjutan tas. Nuo 1944 m. iki 1947 10 17 kovojo su ginklu. uvo Zvegi mike kartu su Pranu Zvga. Milius, kils i Vidukls, uvo. Mileris Zenonas, Jono, g.1914 m. Virila-dragnas i imkaii, Skirsnemuns brio partizanas. uvo 1946 10 06 Paalsio II k. kartu su broliu. Kapas imkaiiuo se. 1990 10 13 pastatytas paminklas. Miliulis-Neptnas. Kstuio apygardos vadas. uvo 1949 06 08 Kalniks mike (Taurags r.). Milkintas Jonas, Kazio, g.1918 m. Nemaki vls., partizanas. uvo 1945 m. prie Bals. Milkintas Stasys, Kazio, g.1928 m. alpiuose. Parti zanas, uvo su mona Jadvyga Ualpi k. Milkintas Vincas, Kazio, g.1918 m. Pu k. Nemak i vls. uvo Bargaili k. pas Marg. Milkintien-Januait. uvo kartu su vyru Stasiu. Milkintis Vytautas-arnas. uvo 1952 05 29 Gaurs vls. Stribaii k. kartu su Juceviiumi. Milkintis Juozas, Kazio, g.1920 m. Vidukls vls. Par tizanas. uvo 1950 m. mike, bunkeryje. Milujus eslovas, g.1933 m. (tv kis - 3 ha). uvo 1954 02 17. Miseviius Antanas, Ipolito, g.1921 m. Ariogalos vls. Kraujalio brio partizanas. uvo 1946 12 11 prie Pa liepi. Miseviius Meislovas, g.1912 m., Gintaro brio va das. uvo (?)

132

474. Mieikien-Gedvilyt Aldona. Partizan. uvo kartu su vyru 1951 03 19 bunkeryje Bataki vls. Atpainta 1990 m. masiniame kape prie Skaudvils. 475. Mieikis Dominykas, Eimuio brio partizanas. u vo 1950 m. su visu briu akalins mike prie Taura gs. 476. Mieikis Vladas-Tarzanas, g.1925 m. Ervilko vls. Bu taii k. Partizanas nuo 1946 01 05. uvo 1951 03 19 iduoti kartu su mona Gryblaukins mike, bunke ryje prie Anios kranto. U jo galv buvo paskirta 25000 rub. premija (kartu uvo partizanas Cinovas). 477. Mykolaitis Feliksas, Antano, g.1922 m. Paginevi k. Ariogalos vls., kininkas. uvo 1944 12 16. Po mio Paliepi puyne atsitraukdami okupantai ud be ginklius mones (ir moteris). 478. Mykolaitis Matauas, Antano, g.1914 m. Paginevi k. Ariogalos vls. (tv kis 13 ha). Nuud beginkl e kistai, atsitraukdami po mio Paliepi puyne 1944 12 16. 479. Mykolaitis Stasys, Juozo, g.1917 m. Paginevi k. 480. Mykolaitis Vacys, Antano, g.1920 m. Paginevi k. Ariogalos vls. kininkas - 13 ha ems. uvo 1944 12 16. 481. Mockaitis Bronius-Cvirka, g.1923 m. Gaurje. uvo Klevins mike. 482. Mockaitis Juozas. uvo 1945 01 08 Bataki vls. (Ueuvye). Kapas Viduklje. Palaikiai rasti ulinyje prie Ervilko 1990 m. 483. Mockaityt Ona, g.1920 m. (?) Gaurs vls. Ueuv k. uvo Purviki mike (su Ruibiu). 484. Mockus Antanas, Jono, g.1922 m. Kaulaki k. Rasei ni apsk. Gyveno ir dirbo tv kyje. Iki 1945 m. pasitrauk mik. uvo 1945 m. Tautui mike. 485. Mockus Antanas, g.1904 m. Taurags aps. LLA na
133

rys, nuo 1944 m. rudens kovojo Rolando bryje Bir biliks mike (prie Gaurs). Suimtas 1954 m. Mac kiks mike ir suaudytas. 486. Mockus Izidorius, Antano. uvo 1946 02 13 Ridiki ki k. Knas mestas ulin. 1990 m. perkeltas Ervilko kapines. 487. Mockus Izidorius-Jovaras, Rykas, Juozo, g.1920 m. Rudi k., kininkas. Eimuio brio partizanas. u vo iduotas 1950 07 10 akalins mike prie Bivaini eero, lyddamas brio vad susirinkim. 488. Mockus Petras, Jono, g.1906 m. Kaulaki k. Rasei ni aps. Iki sumimo - 1945 m. dirbo em. Kaimo seninas. auli brio vadas. Nuteistas ir nukankin tas Vorkutos lageriuose. 489. Montvilait Ona, g.1890 m. Paginevi k. Ariogalos vls. Berat. ems neturjo. Tarnavo pas svetimus. Suaud rusikai kalbantys kareiviai 1944 12 16. 490. Montvilas i Sarviei k. uvo adeiki k. Kvdar nos vls. 491. Morkus, g.1915 m. Nukankintas iluvos aretinje. 492. Morkus Petras, g.1918 m. velni k. uvo. 493. Mosteika Vitoldas, Viktoro, g.1916 m. Smolenske. Po Pirmojo pasaulinio karo gro tv em Padu bysio k. ekiks vls. Partizanas nuo 1944 m. uvo 1946 05 09. 494. Murauskas Juozas, Jono, g.1925 m., kininkas i Gei i k. Jurbarko r. (prie Skirsnemuns). Partizanas nuo 1945 m. uvo 1946 m. Panemuns k. Kapas Gel gaudikyje. 495. Murauskas, g.1923 m. Sausgiri k. Jurbarko r. uvo Pupkaimi k. 1945 01 09. Kapas neinomas. Palaikai kartu su J.Pociaus knu buvo pamesti prie plento Kaunas-Jurbarkas u Gelaiaus upelio. 496. Nacas Jonas i Vidukls vls. uvo.
134

497. Nagreckas Viktoras, Kazio, g.1924 m. Molupi k. Ariogalos vls. kininko eimoje (12 ha). uvo 1945 12 27 Dauglikiu mike (viso 4 vyrai, 2 pasitrauk). 498. Nagrodekas Olesas, Antano, g.1922 m. Ilgiiuk k. Betygalos vls. (tvo kis 15 ha). uvo 1945 m. vasar su Stasiu itu ir Stasiu Kulikausku. 499. Narbutas Antanas, g.1927 m., partizanas. uvo 1950 m. Palaikai rasti prie Vidukls strib bstins 1990 m. 500. Narbutas Jonas, g.1925 m., partizanas. uvo 1950 m. Palaikai rasti prie Vidukls strib bstins 1990 m. 501. Narbutas Kazys, g.1920 m. Bernas i Ferm. uvo 1944 12 30 Ferm k. Ervilko vis. 502. Narbutas Stasys, g.Vidukls vls. Galkaii k. Partiza nas, ekist nukankintas Klaipdos kaljime 1950 m. 503. Narkeviius Stanislovas, Kazio, Plki mokyklos mo kytojas. uvo pas Girdzijauskus Bebirv k. 1946 m. per Kaldas. Kapas imkaiiuose. 504. Naruonis Vladas, kils i Taurags, Eimuio brio partizanas. uvo 1950 m. kartu su visu briu. 505. Nausda Juozas, Juozo, g.1925 m. Vaii k. Taura gs vls., gimnazistas, Mindaugo brio partizanas. Su imtas 1946 03 15. 1946 06 13 pabgo i ubartins kaljimo Tauragje. uvo 1947 04 04 Papariuose imkaii vls. Maselskiens kyje. 506. Navickas Alfonsas i Alauniki. uvo su mona Ve ronika. 507. Navickien-ukauskait Veronika, kilusi i Stungu ri, partizan. uvo su vyru. Iniekinti palaikai rasti prie Vidukls strib bstins 1990 m. 508. Neverdauskas-Papartis, mokytojas, rinktins vadas. uvo prie Raseini 1948 m. 509. Nikentaitis Kazys, g.1923 m., kininkas. uvo su visu brys - 10 vyr 1946 07. Kapas Skirsnemunje.
135

510. Noreika Juozas, Juozo, g.1935 m. Zaciio k. Betyga los vls. (kis 12 ha). Kartu su eima 1950 m. nugabe no Krasnojarsko krat. Netrukus gro Lietuv ir ijo pas brol Vlad partizan br. uvo kartu su broliu Vladu 1955 m. Dironyse (Betygalos vls.). 511. Noreika Kazys-Sakalas, Leono, g.1913 m. Maiiki k. iluvos vls., kininko eimoje. Baigs gimnazij, dirbo prekyboje. 1939 m. grinus Vilni, dirbo po licijoje. Nuo 1943 m., kaip LLA narys, slpsi nuo vokiei, o 1944 m. - nuo soviet. Partizanas. uvo 1949 01 29 Leni mike (viso 7 vyrai). 512. Noreika Stasys-Smilga, Leono, g.1922 m. Maiiki k. iluvos vls. (tv kis 14 ha). LLA narys, partiza nas nuo 1944 m. uvo 1946 03 19 aiginio giraitje, netoli gimtojo kaimo (uvo dviese). 513. Noreika Vladas, Juozo, g.1931 m. Zaciio k. Betyga los vls. 1950 m. nujo pas partizanus. 1955 m. vasar Dirioni k. kininko epulio mikelyje apsupo en kavedistai. uvo myje kartu su broliu. 514. Norkus Albertas-Linksmutis, Jurgio, g.1924 m. Ma aemio kininko snus i Onugari k. Bataki vls. Dirbo Bataki pate. LLA narys, nuo 1944 11 Vyte nio brio partizanas. uvo 1949 06 08 bunkeryje Kaz liks mikuose. Broliams Norkams prie Bataki 1990 10 pastatytas paminklas. 515. Norkus Antanas, Juozo, g.1921 m. Batakiuose. uvo (nusiov) kartu su Strainiu 1945 08 Bkintlaukyje, Bataki vis. 516. Norkus Anzelmas, Jurgio, g.1927 m., maaemio ki ninko eimoje Onugari k. Bataki vls. LLA narys, partizanas nuo 1944 10. uvo 1945 01 10 Ueuvio mike, Bataki vls. Palaidotas ten pat. Palaikai neras ti. 517. Norkus Fabijonas-Daukantas, Antano, g.1928 m. Glo
136

518.

519.

520.

521.

522. 523.

524. 525. 526.

527.

528.

bi k., kininko eimoje. Partizanas nuo 1948 m. u vo 1952 m. Gaurs mike (?). Norkus Jonas, Jono, g.1925 m. Butaii k. Betygalos vls. (tv kis 7 ha). uvo Grajausk myje ties Pagojo dvaru 1944 12. Norkus Jonas, Kazio, g.1920 m. Bataki vls. Rikyki k. maaemio eimoje, kininkas, LLA narys. Parti zanas nuo 1944 10. uvo 1945 01 01 Paeuvio mike, Bataki vls. Palaikai nerasti. Norkus Juozas-Juodis, Juozo, g.1917 m. Bataki vls. Onugario k. Partizanas. uvo 1946 05 24 Bataki vls. veisiuose. Norkus Petras, Kazio, g.1910 m., husar puskarinin kis, kininkas i Rikyki k. Bataki vls. LLA narys, ryininkas. Suimtas 1945 m. Po lageri mir 1968 m. Norkus Stasys, g.1922 m. Bataki vls. uvo 1949 m. Batakiuose pastatytas paminklas. Norkus Stepas, Kazio, g.1926 m., maaemi eimoje Bataki vls. Rikyki k., moksleivis, LLA narys, par tizanas nuo 1944 10. uvo 1945 08 09 Dvarviei k. Gaurs vls. Palaidotas Batakiuose (prie evangelik banyios). Norvaia Vaclovas, uvo 1948 04 28. Atpaintas ma siniame kape Skaudvilje 1990 m. Novertaitis Pranas, Motiejaus, kils i Gudeli k. Jur barko r. uvo 1946 m. Orakauskas S., g.1906 m., Skirsnemuns brio par tizanas. uvo 1946 07. Kapas Skirsnemuns kapin se. Oakauskas Alfonsas-Laktut, Antano, g.1929 m. Ringaili k. Betygalos vls. (tv kis 16 ha). 1950 m. pavasar pasitrauk mik. uvo 1952 07 kartu su Kaziu niukta Aleknaii mikuose. Oelis Petras-Jaunutis, g.1934 m. Partizanas nuo 1949
137

529.

530.

531.

532.

533.

534.

535. 536.

m. uvo 1959 05 03 Kvdarnos r. Buii k. (pas Ka zimier Nogni) kartu su Urbonu. Pabarius Vladas, g.1912 m. Kraki vls., karininkas, LLA narys. 1945 01 15 Zambiki mike dideliame myje uvo su visu briu (22 vyrai). Pakalnikis Antanas, Antano, kils i Girinink k. netoli Judrn. Moksi .Naumiestyje, ten ikl tri spalv. Teko pasitraukti mik. Kovojo Vilko - A.Jonuo bryje. uvo 1950 m. Vevirn mikuose. Palaikai iniekinti Vevirnuose. Palinas Antanas-Baublys, Juozo, g.1915 m. Tilindi k. kininko eimoje, 16 ha ems. Isilavinimas pradinis. Iki 1944 m. dirbo tv kyje Tilindi k. Betygalos vls. Partizanas. 1944 m. ruden sitrauk aktyv pasiprieinim. 1949 01 29 myje Leni mi ke uvo kartu su septyniais vyrais. Palinas Juozas-Rytas, Juozo, g.1918 m. Raseini aps. Tilindi k. Betygalos vls. kininko eimoje (14 ha). LLA narys, rezistencijos prie vokiei ir soviet oku pacij dalyvls. Partizanas nuo 1944 m. Sumanus b rio ir Maironio rinktins vadas. Nusiov iduotas 1952 m. ruden. (1990 m. ileistas jo dienoratis). Palinas Povilas, Jono, g.1920 m. Raseini aps. Tilin di k. Tv kis 16 ha ems. uvo 1941 m. per birelio sukilim. Palubeckas Juozas-Simas, Rapolo, g.1915 m. Jurbar ko r. Pavidaujo k. LLA narys nuo 1943 m. Buvo kartu su paralyiuotu apygardos vadu Jonu emaiiu bunkeryje imkaii mike. Ten suimtas ir 1953 05 23 nuteistas. Mir kaljime. Palubeckas Vytautas-Viktoras, Rapolo, g.1918 m. Pa vidaujo k. LLA narys. Partizanas. uvo 1948 m. Parnarauskas Jonas, g.1925 m. Pol k., maaemis kininkas, Mindaugo brio partizanas. uvo 1947 04

138

16 Papari k. imkaii vis. 537. Parelis Vladas, g.1925 m. Utenoje, 1941 m. Rasei niuose suimtas u antitarybin veikl, LLA narys, partizanas nuo 1944 m. Girdi bryje. uvo 1946 07 Balni k. Kapas neinomas. 538. Pastaauskas Antanas, Mato, g.1924 m. Paginevi k. Ariogalos vls. Tv kis 7 ha, partizanas. uvo. 539. Pakauskas Adolfas, g.1919 m., kininkas i Pauli k., puskarininkis, Skirsnemuns brio partizanas. u vo myje 1946 07 Skirsnemuns k. Perlaidotas 1989 m. Skirsnemuns kapinse. 540. Pakauskas Edvardas, g.1929 m., kininkas. Skirsne muns brio partizanas. uvo myje 1946 07 (viso 10 vyr). 1989 m. perlaidotas Skirsnemuns kapi nes. 541. Patapas Aksaveras-Berelis, Kazio, g.1930 m. Dirioni k. Betygalos vls., kininko eimoje (14 ha). Par tizanas nuo 1950 m. uvo 1950 12 30 Puknaii k. Kriauin sodyboje su Ramanausku ir ekausku. 542. Paulaitis Petras-Aidas, Kazimiero, g.1903 m., Kaln n k. Jurbarko gimnazijos mokytojas. VLIK'o, LIT'o, LLA narys, organizatorius. Nuo 1946 m. apygardos tabo informacijos skyriaus virininkas. Suimtas 1947 04 08 prie tabo bunkerio. Ikaljo lageriuose 35 me tus. Mir Kretingoje 1986 m., ten ir palaidotas. Kun.monsinjoro A.Svarinsko (kuris tuo metu dirbo Vidukls klebonu) liudijimu tai buvo viesiausia as menyb tarp Lietuvos partizan. 543. Paulaviius Alfonsas-Jovaras, kils i ilals. Nuo 1946 m. Rambyno brio partizanas. uvo 1951 06 29 Kv darnos apyl. Lembo k. 544. Paulaviius Stasys-Direktorius, Rambynas, kils i Jo kbaii k. ilals vls., partizanas. Pilies brio vadas. uvo 1951 06 29 Kvdarnos vls. Lembo k.
139

545. Paulikait Liuc, g.1926 m. Kvdarnos vls. Radvyio k. Buvo ryinink, vliau pasitrauk aktyv pasi prieinim. Saugumas j sum ir kalino Kvdarno je, "Raudonajame" name, ia tardymo metu buvo u muta. 546. Paulikas Zenonas-Klajnas, algirio brio partiza nas Stribaii k. 1950 05 07 suimtas (idav pats b rio vadas F.Gaubtys), nuteistas ir suaudytas. 547. Pauliukaitis Bronius, Stasio, g.1926 m. Paaluonio k. ekiks vls. Tv kis 12 ha ems, isilavinimas pradinis. Dl rus mobilizacijos 1944 m. pasitrauk mik. 1947 m. pasidav soviet saugumui. Suau dytas. 548. Pavalkis Antanas, Jono, g.1908 m., kininkas i Naukaimio k. Jurbarko vls. uvo kartu su 10 vyr myje 1946 07.1989 m. perlaidotas Skirsnemuns kapines. 549. Paereckas Antanas, g.1922 m. Pavidaujo k. valstie io eimoje, nuo 1945 m. Pavidaujo brio partizanas. uvo 1951 m. Palaikai iniekinti Jurbarko aiktje. 550. Paereckas Juozas, Juozo, g.1904 m., kininkas. u vo su snumi prie Paskyn k. Kapas imkaiiuose. 551. Paereckas Vytautas, Juozo, g.1927 m., kininkas. u vo prie Paskyn k. kartu su tvu. Kapas imkaiiuo se. 552. Pekaitis Jonas-Albertas, Kazimiero, g.1925 m. But rim k. Jurbarko vls., kininkas. Nuo 1945 m. pava sario Girdi brio partizanas. uvo 1949 08 Liudvinavos k. imkaii vls. Palaikai Jurbarke. 553. Pekauskas Vladas-Strainys, g.1927 m. Ueuvi k., partizanas. 1948 m. sum gyv ir nukankino tardy dami. 554. Petkut Irena, g.1932 m. Laukuvos vls. Ijo pas par tizanus 1953 m. ir tais paiais metais uvo. 555. Petraitis Juozas-Patrimpas, i Vidukls. uvo.
140

556. Petraitis Zigmas, kils i Taurags, Eimuio brio partizanas. uvo myje 1950 m. su visu briu aka lins mike. Ukastas prie ubartins. 557. Petrauskas Antanas, Petro, g.1915 m. Bauki k. e kiks vls. 1945 m. pavasar uvo myje Pliki girai tje (trys vyrai). 558. Petrauskas Jonas-arnas, Prano, g.1930 m. Skirsnemuniki k., kininkas, gimnazistas, LLA narys nuo 1947 m., kovojo Pavidaujo bryje. Pus met vado vavo Mindaugo (Guo) briui. uvo 1951 12 05 Paalsio k. bunkeryje pas Bakait. 559. Petrauskas Povilas, g.1922 m. Vozbut k. Jurbarko vls., LLA narys. uvo 1945 m. 560. Petrikas-Ryklys, kils i Taurags, algirio brio par tizanas. Sunkiai sueistas Stribaii k. kartu su Sa dausku 1949 07 09. Mir grs i kaljimo. 561. Petrusas Liudas, Prano, g.1926 m. Lepiki k. Bety galos vls. (tv kis 7 ha). Moksi Raseini technik mokykloje. 1944 12 prie Kaldas grtanius dvira iais su kaimynu Gudaiiu ties Leili dvaru sulaik enkavedistai ir be teismo beginklius suaud. 562. Pikinas Baltramiejus-Maksas, Jurgio, i Eii k., nuo 1944 m. Rolando brio partizanas. uvo 1949 07 10 prie nam. Palaikai iniekinti Jurbarko aiktje. 563. Pilipauskas Stasys, Jono, g.1920 m. Kasiulk k. Ario galos vls. uvo 1944 12 per Kias. mona, nors ir nia, be kit pagalbos pasim i mio lauko ir palaidojo. 564. Pilypas Bronius, Adomo, g.1922 m. lii k. Ario galos vls. (tv kis 4 ha). uvo 1945 01 15 Zambi ki mike kartu su Pabariaus brio 22 vyrais. 565. Plikauskas Pranas, partizanas. Susisprogdino 1946 06 Paviiovio k. Ervilko vls. 566. Plienaitis Leonas, Jono, g.1915 m. Skaudvils vls.,
141

567.

568.

569.

570.

571.

572. 573.

kininkas, Saturnos brio partizanas. Suimtas 1945 02 05. 1945 m. vasar pabgo i Taurags ligonins. uvo 1945 m. ruden prie Skaudvils. Poceviius Leonas-Papnis, Kazio, g.1904 m. Gude li k., 1920 m. savanoris, aulys, partizanas. Suimtas 1947 m., gro i lagerio palauta sveikata ir 1962 m. mir. Poceviius Meislovas, Leono, g.1925 m. Gudeli k., baigs gimnazij, partizanas nuo 1945m., buvo dukart sueistas, uvo myje 1949 05 31 Paslauckins mike (su Jukiu ir Sutkaityte). Palaikai iniekinti Jurbarke. Pocius Antanas-Tauras, Stanislovo, g.1919 m. Diaugn k. ilals vls. Paeers vargonininkas. Partiza nas nuo 1945 m., brio vadas. 1947 m. u Teneri j ir dar du partizanus apsupo ekistai. Negaldamas pasitraukti. Pocius nusiov. Jo iniekinti palaikai gu ljo Vainute ant gatvs. Pocius Jonas-Gruodas, g.1916 m. Gystn k. Jurbar ko r. (prie Veliuonos). uvo 1945 01 09 Graun k. pas Stok. Polinauskas Stasys, g.1926 05 08. uvo 1946 05 13 myje mike tarp Barsukyns (Kdaini aps.). Kn paliko mike, o nukirsta galva ilgai guljo Josvai niuose aiktje. Pondinas Stasys. uvs 1951 m., atpaintas masinia me kape Skaudvilje 1990 m. Poka Aleksas, Juozo, g.1923 m. Meiliki k. Rasei ni r. kininko eimoje. Suaud 1944 12 ties Fran kins k. ant viekelio. Mirusiam nuav batus, nuren

g 574. Poka Jonas-Kstutis. uvo 1947 04 pabaigoje kartu su trimis draugais myje prie kelio ilal-Upyna. 575. Poka Klemensas, g.1924 m. Ilgiiuk k. Betygalos vls. (tv kis - 1 ha). 1944 12 16 myje Paliepio
142

576. 577.

578. 579.

580.

581.

582.

583. 584. 585. 586.

587.

puyne sueistas, pasitrauk bunker Zambiki mi ke. uvo 1945 01 15 apsuptyje kartu su 22 vyrais. Poka Petras, kils i Vaitinn k. ilals vls. Tvai turjo 10 ha ems. uvo 1952 m. Poka Stanislovas-Rpintojlis, g.1930 m. Vaitinn k. ilals vls. kininko eimoje. uvo 1951 m. Vaiti nnuose. Poka Vincas-Vijnas. Rambyno brio partizanas. u vo 1950 m. Povilaitis Antanas, Benado, g.1924 m. Pagausanio k. Girkalnio vls. (tv kis 5 ha). Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1947 m. myje prie Juodaii, Zapi jufkos dvaro laukuose. Kartu uvo Andekis ir Maiu lis (Riauba pasitrauk). Pranaitis Jonas-Mindaugas, Jono g.1928 m. Kudmi k. Betygalos vls. 1949 m. pabgo nuo iveimo. uvo 1950 01 21 bunkeryje Karnavos k. prie Josvaini. Pratapas Antanas, Antano, g.1904 m. Paalsio k. im kaii vls. Raseini r. Partizanavo nuo 1946 m. Skir snemuns, Girdi briuose. uvo 1946 m. Gedi k. Preilauskait Onut, Stasio, g.1929 m. Ervilko vls. Pagiri k. Moksleiv. Nukankino Ervilko stribai 1945 07 4-5. Lavon rado tvenkinyje. Puidokas Benediktas, g.1925 m. Vozbut k. Jurbarko vls., LLA narys, partizanas. uvo 1944 m. Puidokas Pranas, g.1915 m. (Benedikto brolis). uvo 1946 m. Puidokas Stasys, g.1924 m. (Prano ir Benedikto bro lis). uvo 1946 m. Puiys Antanas-Valentinas, Antano, g.1907 m. Pavi daujo k., agronomas. Partizanavo nuo 1945 m. 1946 06 14 sueistas mir. Puiys Juozas-Justinas, Antano g.1909 m. Pavidaujo
143

588.

589. 590. 591.

592.

593.

594.

595.

596.

597.

k. Vadgirio vargonininkas. Partizanavo nuo 1945 m. su dviem broliais. uvo 1946 06 14 Pavidaujo mike su Vaitieknu. Palaidotas Balandinje. Puiys Vytautas-Dobilas, Antano, g.1930 m. Jokbai i k., kininkas. Partizanavo nuo 1951 m. Girdi bryje. uvo 1951 06 10 Dargaitli k. Pukys, g.1922 m. Eidint k. Bataki vls. uvo 1945 01 10 Rykikins mike. Puodinas Martynas, kils i imkaii k., kinin kas. Palaidotas imkaiiuose. Pdemys Alfonsas-Arimantas, Juozo, g.1929 m. Al kupio k. Kvdarnos vls. Moksi gimnazijoje. Partiza navo nuo 1950 04. Platino ir tvark spaud, palaik ry tarp partizan bri. uvo 1952 02 18 il mike prie Girn k. Palaidotas Rietave. Rakauskas Justinas, Juozo, g.1927 m. Maeikiki k. Betygalos vls. (tv kis 5 ha). 1944 12 ijo par tizanauti. uvo Grajausk myje 1944 12 pabaigoje. Radius Pranas, g.1933 (ar 1934) m. Nasvytaki k. Kvdarnos vls. uvo netoli Kvdarnos. Palaikai i niekinti guljo ilalje, milicijos darinje. Ramanauskas Klemensas-Strazdas, Kosto, g.1930 m. Betygalos vls. Partizanavo nuo 1950 m. Su trim vyrais slpsi Puknaii bunkeryje tvarte pas Kriauinus. 1950 12 30 bunker apsupo. Sueistas Klemensas, ne galdamas prasiverti i apsupties, nusiov. Ramoka Feliksas, g.1914 m. Dotnuvos dvare. Bee mis. Gyveno Ilgiiuk k. Betygalos vls. uvo 1944 12 16 myje Paliepi puyne. Ratutis Antanas, Vladislovo, g.1923 m. vingi k. ilals vls. Dirbo tv kyje. Partizanavo nuo 1947 m. uvo apie 1949 m. Recepas Antanas i Vidukls mstl. Vereperkaimio k. Nemaki vls. beginkl namuose nuov stribai.

144

598. Rekaius Antanas, Simo, g.1913 m. Rukni k. Jur barko vls. kininkas, LLA narys. Nuo 1944 m. Pau laiio-Aido brio partizanas. uvo 1952 m. prie Ver tim. 599. Rekaius Petras-iogas, Simo, g.1919 m. Rukni k. Jurbarko vls. kininkas, LLA narys. Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1948 m. prie Miliugiri k. kartu su Rapolu Tarvaini. Palaikai iniekinti Jurbarko aik tje. 600. Remeikis eslovas-Plienas, g.1928 m. Varlaukyje. Par tizanavo Bataki ir Vytenio briuose. uvo 1948 06 08 Palubauki k. prie Paaltuonio (Ervilko vls.). 601. Remeikis Stasys-Albinas, Vienuolis, Jono, g,1912m. kininkas. Partizanavo nuo 1947 m. valgybos ryi ninkas. Suimtas 1949 09 27 bunkeryje Balni II k. Nukankintas Jurbarko kaljime. Kapas neinomas. 602. Rokaitis Petras, Baltramiejaus, g.1923 m. Pagraman io k. Partizanavo nuo 1945 m. uvo 1947 m. Ukas tas Tauragje prie ubartins. 603. Rbda Bronius i Gvald k. Kvdarnos vls. Partiza navo 2-3 metus. uvo Rietavo mikuose. Palaikus arkliu atvilko Rietav, palaikai iniekinti guljo aik tje prie saugumo. Palaidotas Rietave. 604. Rbda Vladas, g.1928 m. Gvald k. Kvdarnos vls. Partizanavo 2-3 metus. uvo Rietavo mikuose. Pa laikus vilko su arkliu Rietav. Palaidotas Rietave. 605. Rimkus Andrius, g.1932 m. Prapyno k. Kvdarnos vls. Partizanavo nuo 1951. uvs. 606. Rimkus Stasys i iluvos. uvs. 607. Rimkus Vladas, Jurgio, g.1912 m. Kaien k. iluvos vls. (kis 6 ha). LLA narys. Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1945 01 01 myje Maiiki giraitje netoli aiginio. Buv kartu brolis Stasys ir Viktoras Baka nauskas pasitrauk.
145

608. Rubinskas Vladas, g.1912 m. Budraiiuk k. Betyga los vls.(kis 3 ha). 1945 01 01 suaud be teismo kartu su keturiais kaimynais ties sudeginta Maselskio sodyba Aleknaii mike. 609. Rubaitis Jonas-ilius, g.1900 m. Papari k. imkai i vls. Suimtas 1945 m. Mir lageryje 1963 m. 610. Rudaitis Kajetonas. Atpaintas masiniame kape Skaudvilje 1990 m. 611. Rudys Juozas, Izidoriaus, g.1927 m. iauriki k. Gau rs vls. Rolando brio partizanas. uvo 1947 m. a liojoje, Ervilko vis. 612. Rudminas Kazimieras-Sakalas, Petro, g.1927 m. Obe lyno k. ilals vls. Partizanavo nuo 1947 m. uvo 1952 m. myje prie Krykalnio kartu su broliu Sta siu. 613. Rudminas Stasys, Petro, g.1930 m. Obelyno k. ilals vls. Tvai turjo 13 ha k. uvo 1952 m. kartu su broliu Kazimieru prie Krykalnio. 614. Rudianskas, g.1918 m. Betygaloje. uvs. 615. Ruibys Kazimieras, kils i Ropyns k. Ervilko vls. Karininkas-ininierius. Dirbo apygardos tabe. Jonui Nobarui idavus, suimtas 1951 08 Bkintlaukio k. Itremtas. Grs mir Tauragje. 616. Ruibys Petras, g.1915 m. Ropyns k. Karininkas, mo kytojas. 1945 07 04 suimtas Ervilke. 1946 06 13 pa bgo. uvo 1946 07 18 Balandinje. 617. Rkas Stasys. uvo prie Skaudvils. 618. Rupys Kazys, Kazio, g.1926 m. Alkupio k. Kvdar nos vls. Dirbo tv kyje. Partizanavo nuo 1948 m. uvo Prapyno k. (prie vyryno) Kvdarnos vis. 619. Rupys Viktoras, Antano, i Alkupio k. Kvdarnos vls. Dirbo tv kyje. Partizanavo nuo 1948 m. uvo Prapyno k. Kvdarnos vls. Palaidotas Kvdarnoje r siuose prie yd kap.
146

620. Rupyt (tikroji pavard Pdemyt; Rupys - jos patvis) Jadvyga-Puel, Drebul, Juozo, g.1928 m. Alkupio k. Kvdarnos vls. Dirbo laikanee. Partiza navo nuo 1950 m. uvo 1953 m. Padvarnink k. Kv darnos vls. 621. Ruplaukis Jonas-arnas, g.1912 m. Palokysio k. Kvdarnos vls. uvo Lentins k. ilals vls. 622. Sabockis Aloyzas-Dragnas, kils i Leviki k. ila ls vls. uvo Gvald k. Kvdarnos vls. 623. Sabockis Jonas, kils i Kadygos k. ilals vls. uvo Rietavo mikuose. 624. Sadauskas Antanas, Jono, g.1922 m. Jaguioni k. Betygalos vls. 1944 12 suimtas namuose ir atvarytas iluv spygliuota viela suritomis rankomis, sumu tas, kruvinas. 1945 m. pradioje band bgti ir buvo nuautas (kalbjo, kad vienas stribas lieps bgti, o kitas ovs, nes taip buvo susitar.). 625. Sadauskas Stasys-Bijnas, Jurgio, g.1919 m. Turki ki k. Taurags vls. algirio brio partizanas. uvo 1949 07 09 bunkeryje Stribaii k. 626. Sakalauskas Jonas-Svetjonis. Daug met Paeerje buvo kvediu. uvo 1947 m. prie Paeers, Lauku vos vis. 627. Sakaviius Pranas, Vlado, g.1922 m. Noli k. Ario galos vls. 1945 m. tardant nuudytas Girkalnyje. 628. Saltonas. Partizanas. uvs. 629. Sankauskas Vytas-Vaidotas, g.1920 m. Brio vadas. uvo 1953 m. aukoto-aukn apylinkse. 630. Saroka Vladas, g.1912 m. Plaiuvos k. Vidukls vls. Partizanas. uvo 1946 m. kartu su mona Maryte. 631. Sarokien Maryt, kilusi i Vidukls vls. uvo 1946 m. su vyru Vladu. 632. Satkus Stasys-Narnas, g.1920 m. Gintaui k. Ario galos vls. Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1953 m.
147

Vilkikje (viso trys vyrai). 633. Selvenis Juozas, Jokbo, g.1926 m. kininkas i Ne maki vls. Taubi k. Partizanavo nuo 1947 m. Iduotas F.Gaubio, uvo 1948 m. myje Pagraman io k. 634. Seneckis-Siaubas, aibas, g.1922 m. kininkas i R di k. uvo 1946 m. vasar prie Gaurs. 635. Sibaitis Antanas, Vinco, g.1912 m. Lapkalnio k. Ario galos vls. (tv kis 25 ha). Isilavinimas - auktasis. Lietuvos karininkas. 1944-1945 m. vadovavo partiza n briui. 636. Silvestraviius Kazys, Petro, g.1910 m. Raiiki k. Ariogalos vls., 14 ha ems turinio kininko eimo je. uvo 1944 12 Grajausk myje. Sueistas prasi ver i apsupties ir nuliau iki Gairausk sodybos. Po uolu, auganiu dar iandien, stribas nureng jo kailinius ir pats apsivilko, o rusik milin numet. 637. Simonaviius Jurgis, g.1915 m. Paalsio II k. imkai i vls., kininkas. uvo myje 1946 07 kartu su deimia vyr. Kapas Skirsnemunje. 638. Sinickas Antanas-aibas, Dikas, g.1922 m. 639. Siutelas Vladas, Prano, g.1926 m. Lembo k. Dirbo patvio kyje. Partizanavo nuo 1946 m. uvo 1951 01 06 Lembo k. 640. Skyrit Pranut. Suimta 1948 04 19. Kalinta ir nu kankinta Taurags ubartinje. 641. Sluoksnaitis Jonas, Mykolo, g.1927 m. Vozbut k. Jurbarko vls. Partizanas, LLA narys. uvo 1945 m. (okupantai tv suaud u sn be teismo). 642. Sluinskas Antanas-Lapinas, g.1923 m. kininkas i Pol k. Ervilko vls. 1948 04 nuteistas ir suaudytas Paupio k. 643. Sluinskas Antanas, Juozo, i Pol k. uvo 1947 09, palaidotas imkaiiuose.
148

644.Smetonius Andrius, g.1924 m. Daini I k. Jurbarko vls. uvo 1945 m. iem. 645. okas eslovas, Aleksanddro, g.1924 m. Sakal k. Grinkikio vls. (tv kis 14 ha). 1945 01 01 enkave distai suaud kartu su draugais, kad nepakluso mo bilizacijos sakymui. 646. Soroka Leonas, g.1919 m. aibo brio vadas. Palai kai atkasti 1990 m. prie Vidukls strib bstins. 647. Sorotkinas Vacys, g.1917 m. Kalniki k. Taurags vls. uvo iduotas 1953 11 06 myje kartu su mo na. 648. Sorotkien-Sakalauskait Elena, g.1927 m. uvo 1953 11 06 kartu su vyru. Sueista nuov leitenant-ekist. Liko 3 mn. snus. 649. Strainys Juozas, kils i Rykiki k. Bataki vls. Par tizanas, LLA narys. uvo 1945 01 05 Ueuvi mi ke, Bataki vls. (kartu su Stepu Norkumi). 650. Staneviius Juozas-Gediminas, Juozo. Buvs pasie nio policininkas. Partizanavo nuo 1947 m. uvo Skaudvils mikuose. 651. Staniauskas Vincas, Kazio, g.1929 m. Kvdarnos vls. Pajemieio k. Dirbo 15 ha tvu kyje. 1950 05 09 pradjo slapstytis. 1951 02 04 utroko slptuvje. 652. Stankauskas Aleksas, g.1925 m. uliavos k. Raseini aps. 653. Stankus Juozas-Girnas, Povilo, g.1924 m. vingi k. ilals vls. Dirbo tv kyje. Partizanavo nuo 1947 m. Kovojo prie Pajrio k. uvo 1949 m. Pagraman io apylinkse. 654. Stankus Pranas-Gruodis, g.1918 m. Pavidaujo k. Nuo 1943 m. LLA narys. Partizanavo nuo 1944 m., vliau - brio vadas. Mir 1951 m. Palaidotas Pavidaujo mike, kapas neinomas. 655. Starkus Jonas-Maelis, Stasio, g.1918 m. Pagiri k.
149

656.

657. 658. 659.

660.

661. 662.

663.

664. 665.

666.

Paupio brio vadas. uvo 1948 03 15-16 nakt ukai i k. Stainskas Vincas, Juozo, g.1919 m. Paliepi-Daujo tli k. Ariogalos vls. (tv kis 14 ha). uvo 1945 01 15 myje Zambikio mike, Pabariaus bryje (viso 22 vyrai). Steigvilas Alfonsas, Jono, g.1926 m. prie Gaurs. u vo 1947 01 18 prie Kvdarnos. Stelmokas Evaldas, kils i Klaipdos. uvo Taura gs mikuose. Stepaitis Augustinas, g.1897 m. aki aps. 1920 m. savanoris, 1941 m. sukilimo dalyvis Tauragje. Mir 1943 10 28 Tauragje. Stepaitis Vytautas, kils i Ervilko vls. alij mi ko eigulys. Partizanavo nuo 1946 m.(stribams suau dius eim) Rolando, Mindaugo briuose. uvo 1946 m. Ridikiki k. Panerins mike. Stepaitis Zigmas i Avietiki k. (tvas eigulys). Steponaitis Edmundas, g.1929 m. Uakmeni k. Er vilko vls. kininkas, partizanas ir ryininkas, itrem tas Igark. 1964 m. gro. Mirs. Steponaitis Juozas, Stasio, g.1922 m. Paviiovio k. Ervilko vls. kininkas. uvo 1947 m., palaidotas imkaiiuose. Steponas Vincas, g.1923 m. Milvid k. uvo 1945 01 Juodi mike. Stirbys Juozas-Rolandas i Reisi k. Laukuvos vls. Kovojo apie Laukuv. uvo 1954 m. tarp Lukto ir Birulio eer. Stirbys Kazimieras, Jono, g.1914 m. Girkalnio vls. (kis - 3 ha ems). Muzikantas, vadovavo kapelai. uvo 1947 12 02 myje Birbiliks mike (viso - 4 ar 5 vyrai: mokytojas i Veliuonos, Vytautas ir Alfonsas Brazauskai i Kaprin k.)

150

667. Stonien-Jagminait Onut, Antano, g.1926 m. ila ls aps. Pajrio vls. Spraudaii k., V.Stonio mona. Partizanavo (kartu su vyru) nuo 1949 m. Kovojo Pa jrio apylinkse. uvo 1951 m. myje prie Draude nio eero Taurags r. Butk k. 668. Stonys, partizanas-kulkosvaidininkas. 1947 m. per Sek mines enkavedistai apsupo j bunker Gerviks mi ke prie Didkiemio. Stonys, sunkiai sueistas, deng atsitraukianius draugus, nukov 6 kareivius ir pats susisprogdino. 669. Stonys Antanas, Nikodemo, g.1922 m. Palokysio k. Kvdarnos vls. arkos (Juozo Vaiiulio) brio parti zanas. uvo 1947 m. prie ygaii k. 670. Stonys Vincentas-algiris, g.1913 m. Taurags vls. Pa lokysio k. Partizanavo nuo 1949 m. uvo 1951 m. myje prie Draudenio eero Taurags r. Butk k. kartu su mona Onute. Kapas neinomas. 671. Stokus Jonas-Skrajnas, Juliaus, g.1928 m. Baava ls k. Ariogalos vls. (tv kis 4 ha). Partizanavo nuo 1950 m. uvo 1953 01 04 gimtajame kaime pas Venc lov (kartu uvo Vladas Gudinas-Kstutis). 672. Stokus Jonas-Eimutis, Petro, g.1913 m. Stambus ki ninkas i Rdi, Ervilko vls. Partizanavo nuo 1945 m., brio vadas. uvo 1950 m. myje akalins mi ke (Eii girininkija prie Taurags) kartu su visu b riu (10 vyr). 673. Strainys Jonas-Saturnas, Juozo, g.1908 m. Bataki vls. Ueuvi k. kininkas. Partizan kuopos vadas. Apsuptas nusiov 1945 m. vasar. Palaidotas kartu su Antanu Norkumi. 674. Strumskis Jonas-Kalnelis, Vlado, g.1925 m. ilaini k. Kraki vls. (tv kis 5 ha). uvo 1944 12 16. (Sueistas Paliepi puyne. Nenordamas apsunkinti draug, atsisak pagalbos ir nusiov).
151

675. Stulgaitis A., g.1921 m. uvo 1946 07 kautynse Skir snemuns k. Kartu uvo dar 10 vyr. Kapas Skirsne munje. 676. Stumbras Aloyzas-Keleivis, g,1929m. Kelms vls. Vi dukls apyl. uvo 1951 m. Kelms vls. Vidukls apyl. 677. Stumbras Leonardas, g.1902 m. Vozbutuose, Jurbar ko vls. LLA narys. 1944 m. suimtas ir be teismo su audytas Armenos pakrantje. 678. Sugintas Antanas. uvo 1946 01. Atpaintas masi niame kape Skaudvilje 1990 m. 679. Sutkaityt Anel. uvo 1947 05 31 kartu su A.Jukiu prie Staki. 680. Svetlauskas Jonas, g.1923 m. Auktuoli k. uvs. 681. Svirskis Kazys, g.1918 m. Malaitoni k. Josvaini vls. kininkas (10 ha). uvo 1946 m. Labnavos dvare. 682. altis Meys. Atpaintas masiniame kape Skaudvil je 1990 m. 683. altys Antanas-alinas, kils i Jucaii k. ilals vls. Kovojo antrame bryje. uvo 1953 m. 684. altys Bronius-Sakalas (Antano brolis). uvo 1947 m. 685. altys Jonas-Smilga (Antano brolis). uvo 1947 m. 686. altys Stasys-Laibutis (Antano brolis). uvo 1947 10 26. Kiauk k. 687. atkus Alfonsas-Dobilas, Nikodemo. Dobilo brio partizanas. uvo iduotas F.Gaubio 1950 05 07 Stri baii k. 688. atkus Stanislovas-altis, Nikodemo. algirio brio partizanas. uvo 1950 m. 689. atkus Zigmas-altis, iaurys, g.1926 m. Trabniki k. Taurags vls. algirio brio partizanas. uvo 1950 05 07 iduotas F.Gaubio Stribaii k. Taurags r. 690. aulys Vladas, g.1924 m. uvo 1945 m. Balandins
152

mike. Palaidotas Varlaukyje kartu su 7 partizanais. 691. epaviius Dominykas, g.1919 m. Konkoj k. uvo 1948 12 03 Bedani-Plaugini mikuose. 692. elferis Albertas. uvo kartu su V.Guausku 1949 12 Plokiuose. 693. eputis Kazys-Dobilas, kils nuo Ptvs k. Taurags r. Brio vado P.Karbausko pavaduotojas. uvo 1947 04 05 Gerviks k. kartu su vadu. 694. erputis Silvestras-Narsnaitis, Jono, g.1931 m. Le viki k. ilals vls. ilals gimnazijos mokinys. Par tizanavo nuo 1951 m. uvo 1953 10 07 myje Gval d k. Kvdarnos apyl. 695. idlauskas Juozas, Povilo, g.1925 m. Josvaini vls. (tv kis 10 ha). Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1945 m. myje arav mike su Pranu Bariausku. Laidojo patys partizanai. 696. iksnys Valensas, g.1925 m. uvo 1951 m. prie al pi. 697. ilingas Adomas, g.1915 m. (ne vietinis). Gyveno Pa gausani k. pas Jokim. uvo 1949 m. Pakarkli k.. 698. imkeviius Edmundas, Aleksandro, g.1924 m. Ra seini m. uvo 1944 12 16 Paliepi puyne. 699. imkus Antanas, Petro, g.1914 m. Balneliki k. Er vilko vls. Kalvis, LLA narys nuo 1949 m. uvo 1950 12 12 su mona Marijona Dirginite myje Globi mike. Palaikai iniekinti Jurbarko aiktje. 700. imkus Kazys-Liudas, Vinco, g.1922 m. Rotuli k. Jurbarko vls. Baig Jurbarko gimnazij. Nuo 1944 m. LLA narys. Aido brio partizanas, vliau Skirsnemu ns brio vadas. uvo 1946 11 Globi mike. Palai kai iniekinti Jurbarko aiktje. 701. imonis Pranas. Atpaintas masiniame kape Skaud vilje 1990 m. 702. imulynas Jonas. kininkas i Vencloviki. Partiza
153

nas. uvo 1946 07 myje (viso 10 vyr). 1989 m. perlaidotas Skirsnemuns kapines. 703. imulynas Stasys, Jono brolis. uvo prie Raseini. 704. irtien Vladislova. kinink i Pagiri k. Dirbani prie nam nuov tos stribai 1946m. vasar. 705. leas Aleksas, Petro, g.1919 m. Karkas k. Vidukls vls. uvo 1948 m. 706. leas Steponas, Petro, g.1920. uvs. 707. muila-Kovukas, g.1927 m. Motisli k. Serediaus vls. 1948 m.pabgs nuo iveimo. uvo 1953 m. prie Serediaus (kartu su Jonyla). 708. imulaitis, kils i imkaii. uvs. 709. niaukta Vladas, g.1915 m. ilals vls. Jokbaii k. kininko, turinio nedaug ems, snus. uvo 1947 m. 710. niukta Aleksas-Aras, Petro, g.1929 m. nipaii k. Betygalos vls. (tv kis 10 ha). Partizanas nuo 1950 m. uvo 1952 07 kartu su broliu Kaziu ir Alfonsu Oakausku kautynse Aleknaii mikuose. 711. niukta Kazys-Sakalas, Petro, g.1930 m. nipaii k. Betygalos vls. (tv kis 10 ha). Partizanavo nuo 1950 m. pavasario. uvo 1952 07 kartu su broliu Aleksu ir Alfonsu Oakausku, Tautusiu, velgiu Aleknaii mikuose. 712. taras Augustas, Boleso, g.1914 m. ulaii k. Kra ki vls. (tv kis 30 ha). Sueistas 1944 12 16 Palie pi puyno myje. Gynsi bunkeryje Zambiki mi ke. Sueistas mir 1945 01 15. Palaidotas ulaii kapinaitse. 713. tuikys Antanas, Motiejaus, g.1916 m. ulaii k. Kra ki vls. (tv kis 12 ha). uvo 1944 12 16 Paliepi puyno myje. 714. tuikys Stasys, Motiejaus, g.1911 m. ulaii k. Kra ki vls. kininkas (12 ha ems). uvo 1944 12 16
154

Paliepi puyno myje kartu su broliu Antanu. 715. ukauskas Zenas, Jurgio, g.1930 m. Pakarkli k. (t v kis 15 ha). uvo 1949 m. Pamituvyje. 716. ukutis Petras, Jono, g.1918 m. Pakalniki k. Bety galos vls. Nukankintas kaljime 1945 m. 717. ukutis Zenas, g.1918 m. Pakalniki k. Betygalos vls. Siuvjas. Tarnavo Nepriklausomos Lietuvos ka riuomenje. Partizanavo nuo 1944 m. ir netrukus u vo. 718. luinskas Antanas, g.1924 m. Pol k. Ervilko vls. uvo 1947 m. Palaidotas imkaiiuose. 719. vedas Petras, Petro, g.1909 m. kininkas. uvo 1945 m. kartu su 5 vyrais kautynse Balandins mike. Palaidotas Vertimuose. 720. vedas Rapolas-Kuosa, Petro, g.1907 m. kininkas prie Vertim k. Partizanavo nuo 1945 06 27. 1946 11 suimtas prie Montvil k., nuteistas 25 m. uvo 1950 m. Karagandos lageriuose. 721. Tamoaitis Jonas i Tuki k. Vidukls vls. uvo Be dani mike. 722. Tamulis Antanas, Kazio, g.1925 m. kininkas i Pa pari k. imkaii vls. Partizanavo tvas ir du sns. uvo 1946 m. kartu su Steponaiiu. Palaidotas im kaiiuose. 723. Tamulis Kazys-Perknas, Kazio, g.1926 m. kininkas i Papari k. uvo 1950 m. Palaidotas imkaiiuose. 724. Tarvydas Zenius-Jogaila, kils i Jurgaii k. iluts vls. uvo 1951 m. Radvytyje. 725. Teralskis Alfredas, Albino, g.1922 m. Zaciio k. Be tygalos vls. Dirbo tv kyje. uvo 1944 12 16 Palie pi puyno myje. 726. Tervainis Rapolas. Aido brio partizanas. uvo 1948 m. ruden prie Miliugirio k. (kartu su Rekaiumi). Knas iniekintas Jurbarko aiktje.
155

727. Tikus Antanas, g.1920 m. Taros k. Betygalos vls. kininko eimoje. Nukankintas per tardymus kalji me 1944m. 728. Titaviius Stasys i Drebuli k. iluts vls. kininko snus. uvo apie 1953 m. alpn k. iluts r. 729. Toliauskas Bronius-Grigas, Juozo, g.1916 m. Ferm k. Lietuvos kariuomens puskarininkis. kininkas. Nuo 1943 m. LLA narys (veik kartu su kpt.Babiliu mi). Nuo 1944m. Rolando brio partizanas. Po Rai los sumimo - brio vadas. uvo 1946 m. prie Paupio k. Kapas neinomas. 730. Toliauskas Jonas, Juozo, g.1919 m. Ferm k. Siuv jas. Nuo 1945 m. Rolando brio partizanas. uvo 1946 03 01 prie Nemaki k. Palaidotas Nemak iuose. 731. Toliauskas Steponas-Poviliukas, Juozo, g.1922 m. Fer m k. Mindaugo brio partizanas. uvo 1947 04 04 Ervilko vls. Papari miko myje (kartu uvo 11 partizan, o vadas Guas ibgo). 1990 m. Ervilke pastatytas paminklas. 732. Toliauskas Vytas, Juozo, g.1923 m. Ferm k. Ervil ko vls. Gimnazistas. LLA narys (veik su kpt. Babi liumi). Partizanas nuo 1944 m. uvo 1945 12 30 Rudkiki k. pas Mank (sukapojo). 733. Tomkus Juozas-Juozas, Stasio, g.1924 m. Pailaupi k. Ariogalos vls. kininko eimoje. (Tvas uvo Rai niuose 1941 06 20). uvo 1950 07 22 myje kartu su 5 vyrais. 734. Trijonis Juozas-Marasas, kils i Kiauk k. ilals vls. uvo 1946 12 24 tarp ilals ir Skaudvils. 735. Trijonis Pranas-Jaunutis i Kiauk k. ilals vls. Vy tauto (vadas F.Gaubtys) brio partizanas. 1946 m. per Velykas kartu su Zenonu Pauliku-Klajnu pas med.seser Tauragje umigdytas, saugumiei suim
156

tas ir nuteistas suaudyti. Suaudytas ir Zenonas Pau likas. 736. Trimakas Juozas, kils i Bikuvn. Brio vadas. Su imtas ir suaudytas. 737. Tverkus Ipolitas, g.1930 m. Paaltuonio k. Raseini aps. (tv kis 12 ha). Partizanavo nuo 1949 m. Sun kiai sueistas mir pas Vinc Baksait 1951 12 05. Kartu buvo J.Kapturauskas ir J.Petrauskas. 738. Ulinas Petras, g.1909 m. Nepriklausomos Lietuvos karininkas, kapitonas. uvs. 739. Uleviius Vincas-Audrnas (i tikrj - Stasys Jarma la), g.1908 m. Baki k. Alytaus vls. 1948-1949 m. Ervilko gimnazijos direktorius, LLA narys. 1949 07 02 suimtas. Po 3 dien pabgo i Jurbarko kaljimo. Kstuio apygardos tabo narys. NKVD skyr 25 000 rub. premij u jo sumim. uvo 1949 10 02 Eiman t k. prie Paaltuonio vedo sodyboje. 740. Ulickas Vytas, Broniaus, g.1930 m. Deveikiki k. Kraki vls. uvo 1950 m. Deveikiki k., ilkaii sodyboje. 741. Undraitis-Paganinis, g.l919(?)m., kils i Vargi k. aki aps. Rolando brio partizanas (virjas). uvo 1950 12 12 Globi miko bunkeryje. Palaidojimo vie ta neinoma. 742. Urbonas Antanas, g.1946 m. Antvej k. ekiks vls. kininkas. 1945 m. pavasar per sj laukuose sum rus kareiviai ir suaud Pliki giraitje kartu su dviem gretimo kaimo vyrais. 743. Urbonas Feliksas, g.1937 m. Jurn k. ilals vls. uvo 1959 05 04 Buii k. Kvdarnos vls. pas Kaz Nogni. 744. Urbonas Stasys, g.1924 m. Pagiri k. Ervilko vls. Girininkas. Mindaugo brio partizanas. uvo 1947 04 08 myje prie Ervilko. 1990 m. vasar 11 parti
157

zan pastatytas paminklas. 745. Vaicekauskas Leonas, Jono, g.1923 m. Sakal k. Grin kikio vls. (tv kis 10 ha). uvo 1945 01 01 Grau mike kartu su 3 draugais. 746. Vaiiulis Jonas-Jurginas, Antano, g.1915 m. Bikav n k. Vainuto vls. uvo prie Jros ups. 747. Vaiiulis Juozas-arka, Antano, g.1916 m. Dirbo ky je. uvo 1953 m. Radvyio mikuose. 748. Vaiiulis Vincas-Papartis, Antano, g.1919 m. Bikav n k. Vainuto vls. Mokytojavo vingiuose. uvo Vai nute kartu su broliu Antanu. 749. Vainauskas Ignas, g.1908 m. uvs. 750. Vainius, kils i Vidukls. uvs. 751. Vainorius Antanas, g.1913 m. Alfredavos k. ekiks vls. (tv kis 9 ha). Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1949 m. Bajen mike. 752. Vainorius Juozas, g.1915 m. Alfredavos k. ekiks vls. (tv kis 9 ha). Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1948 m. arav mike. 753. Vaiteknas Jurgis, g.1893 m. tkaimio k. Betygalos vls. (kis 7 ha). Muzikantas. Suimtas 1944 m. pabai goje. 1945 m. pradioje nukankintas iluvoje. Dukt Jadvyga (g.1930 m.), snus Juras (g.1934 m.) u pa siprieinim okupantui teisti 25 metams. Gro po Stalino mirties. 754. Vaiteknas Kostas, Juozo, g.1896 m. Rubaii k. iau li aps. Mokytojas. Gyveno ir dirbo Armon ir Saugali k. Raseini aps. Suimtas 1945 12 27 ir nuudy tas kaljime. 755. Vaiteknas Zigmas, Tado, g.1929 m. tkaimio k. Be tygalos vls. kininko eimoje (18 ha). Slaptos Bety galos moksleivi organizacijos narys. Daugum su m ir teis. Zigmas pasitrauk mik. uvo 1949 01 29 Leni miko kautynse kartu su 7 vyrais.
158

756. Vaiteknas Jonas-sas, Prano, g.1908 m. Kalniki k. Vargoninkavo Stakiuose. Partizanavo nuo 1945 m. uvo 1946 06 14 Pavidaujo mike. Palaidotas Balan dins mike. 757. Vaitkus-viesa. uvs. 758. Vaitkus-Kilpa, mokytojas i Vidukls. Dirbo Biruts rinktins tabe. I 20 apsuptyje buvusi partizan vie nintelis prasiver gyvas, bet vliau - 1949 07 27 u vo. 759. Vaitkus Kostas, Felikso, g.1914 m. Armon k. Bety galos vls. LLA narys. Partizanavo nuo 1944 m. uvo 1946 12 22. 760. Valaitis Antanas, Martyno, g.1922 m. Lapkalnio k. Ariogalos vls. (tv kis 8 ha). uvo 1944 01 15 Zam biki mike Pabariaus bryje. Kartu uvo 22 vyrai. 761. Valaitis Kazys, g.1923 m. Papari k. Mindaugo b rio partizanas. uvo 1947 04 04 Papari miko kau tynse. Ervilke 11 partizan pastatytas paminklas. 762. Valaitis Pranas-Biiulis, Jono, g.1921 m. Sarakiki k. Jogailos brio partizanas. uvo 1953 01 03 Butkai i k. 763. Valakaitis Juozas, kils i iluvos vls. uvo 1946 03 19. 764. Valakaitis Romas, kils i iluvos vls. uvo 1946 03 19 kartu su broliu Juozu. 765. Valiuis Bolesas, Kazio, g.1912 m. Valatkaii k. (kis 15 ha). 1944 m. ruosi kulti. Talkos metu atvyk ekistai apipl, gyvulius ivar, trobesius udeg, eiminink, brol Jon ir sesers vyr Vaclov Gesait i Kubuldi k. suaud (viso 4 vyrus). 766. Valiuis Jonas, Kazio, g.1909 m. Valatkaii k. ki ninkas. uvo 1944 m. pabaigoje (suaudytas kartu su broliu Bolesu). 767. Vandalauskas, g.1923 Karioni k. Josvaini vls. Par
159

tizanas. uvs. 768. Vandys Matas, g.1911 m. Vozbutuose, Jurbarko vls. LLA narys. uvs. 769. Vatakas Antanas. 770. Velika-Albinukas, kils i Verep. Suimtas Viduk ls vls. Mir lageryje. 771. Venckus. Mokytojas. 1946 06 13 pabgo i ubartins ir netrukus uvo. 772. Venclauskas Benadas, Stasio, g.1921 m. Raseini aps. Pakapurnio k. (tv kis 15 ha), isilavinimas - pra dinis. 773. Venclauskas Jonas, Stasio, g. 1918 m. Raseini aps. Pakapurnio k. (tv kis 16 ha). Siuvjas. Partizana vo nuo 1944 m. Sueistas myje ties Vidukle ir stri b suritas sugebjo susisprogdinti. 774. Venclauskas Steponas, Taurags gimnazijos mokyto jas. Dirbo Kstuio apygardos tabe. uvo 1949 06 08. 775. Venckaitis Steponas, g.1924 m. Mokytojas i Taura gs. Dirbo Kstuio apygardos tabe. uvo 1949 06 08. 776. Verba Juozas, Adulio, g.1929 m. Pu k. Vidukls vls. uvo Iiniki k. kartu su Juozu Lembuiu. 777. Venskus Steponas-vitrinas, kovojs Vilko bryje. 778. Veselis Juozas-Balandis, Jono, g.1922 m. Vlauki k. Taurags vls. Partizanavo nuo 1945 m. Skirsnemu ns bryje. uvo 1946 07 (viso 10 vyr) Skirsnemu niki k. myje. 1989 08 29 perlaidotas Skirsnemu ns kapines. 779. Veverskis Kazys, g.1921 m. Kalvi k. Veliuonos vls. Vilniaus universiteto studentas-teisininkas. Nuo 1943 m. LLA vadovas. uvo 1944 12 28 prie Raudondva rio. 780. Vidauskas Jonas. uvo 1951 10. Atpaintas masinia
160

me kape Skaudvilje 1990 m. 781. Vidikas Antanas, Prano, g.1924 m. Kunigiki k. Ario galos vls. 1944 m., Kald pirm dien Pagojo dvare juos apsupo enkavedistai. Sueistas prasiver i ap supties ir, pasibaigus oviniams, paskutine granata susisprogdino. 782. Vilinskas Jonas-Algis, Kazimiero, g.1930 m. Pant vardio k. Jurbarko vls. Nuo 1949 m. emaiio (Pa vidaujo) brio ryininkas. Nusiov 1952 m. 783. Vitkus Juozas, kils i Levaniki k. ilals vls. uvo Rietavo mikuose. 784. Vitkus Vincas-virblis, Vinco, g.1916 m. Lapkalnio k. ilals vls. (tv kis 6-7 ha). Partizanavo nuo 1946 m. Likimas neinomas. 785. Volskis Petras, Jono, g.1910 m. lii k. Ariogalos vls. kininkas (11 ha). uvo 1945 01 15 Zambiki miko kautynse kartu su Pabariaus briu (viso 22 vyrai). 786. Zaturskas Kleopas-Anupras, Aleksandro, g.1922 m. Girdi k. Partizanavo nuo 1945 05. uvo 1945 12 12 Kavoli k. (kartu su su). 787. Zaturskas Stasys-Bronius, Aleksandro, g.1925 m. ki ninkas i Girdi k. Partizanavo nuo 1945 m. (kartu su broliu). uvo 1948 08 28 Jokbaii k. Palaidotas Jurbarke. 788. Zikis Stasys, g.Norgailiki k. Betygalos vls. Partiza nas. uvs. 789. Zinkus Petras, g.1925 m. veisi k. Bataki vls. ki ninkas. uvo 1945 m. Balandines mike (paminklas pastatytas Varlaukyje). 790. Zubas Antanas-Laimutis, g.1923 m. iburi k. Gau rs vls. uvo 1952 05 29 myje Gaurs k. Stribaii k. plytinje kartu su Antanu Milkintu. 791. emaitis Jonas-Vytautas, Jono, g.1909 m. Kiaulinin 161

792.

793. 794.

795.

796. 797.

798.

k k. iluvos vls. maaemio kininko eimoje. 1938 m. baig artilerijos akademij Pranczijoje. Nepri klausomos Lietuvos gen. tabo kapitonas. LLA narys nuo 1943 m. Nuo 1945 06 02 ebenkties rinktins tabo virininkas ir vadas. 1947 05 25 po J.Kaspera viiaus ties irinktas Kstuio apygardos, o 1948 07 05 - Jros srities vadu. 1949-1951 m. Lietuvos Lais vs kov sjdio Tarybos prezidiumo pirmininkas ir ginkluotj pajg vyriausiasis vadas. 1951 12 sueis tas ir paraliiuotas gydsi imkaii miko 43 kvarta lo bunkeryje prie Pavidaujo. Saugumo susektas 1953 05 29. 1954 11 14 suaudytas. Kapas neinomas. alkauskas Bronius, g.1928 m. Partizanas. uvo 1951 m. 1990 m. palaikai atkasti prie Vidukls strib bs tins. altauskas Stasys, g.1920 m. Partizanas. uvs. andaraviius Viktoras-Vadas, g.1913 m. arav k. Josvaini vls. kininkas (12 ha). uvo 1946 m. prie Labnavos. emaitis Reinholdas, Leonardo, g.1927 m. Ddlau kio k. imkaii vls. Raseini aps. Studentas medi kas. Kstuio apygardos tabo ryininkas. 1947 04 suimtas Kaune, nuteistas 25 m. 1956 m. gro Lie tuv. Mir 1975 m. ickus Stasys, g.1915 m. Norgeliki k. Betygalos vls. Partizanas. uvo 1944 m. aiginio mike. ikus Izidorius-Jaunutis, Jono, g.1920 m. Saraki ki k. Buvs stribas. Partizanavo nuo 1946 m. Jogai los bryje. Susisprogdino bunkeryje 1950 02 05 But kaii k. ikus Jonas, Juozo, g.1922 m. epaii k. maae mio eimoje. Ervilko banyios vargonininkas, ray davs partizanams dainas. uvo 1947 06 11 Tadaua vo k. 1991 04 27 perlaidotas Ervilko kapines.

162

799. ika Stasys, Stasio, g.1923 m. Ilgii k. Betygalos vls. (tv kis 16 ha). Atleistas nuo karins tarnybos (vie na koja trumpesn). 1945 m. iem suaudytas prie nam, nes atsikalbinjo prie siautjanius okupan tus. 800. ilaitis Gediminas, Stasio, g.1929 m. Gimnazistas i Lapgiri. uvo 1947 03 07 prie Ervilko, Butkaii k. Kapas imkaiiuose. 801. ilaitis Juozas, Antano, g.1924 m. Jakaii k. ki ninkas. Partizanavo nuo 1944 m. iemos Aido bryje. uvo 1945 07 Kaemk k. 1989 08 20 perlaidotas Skirsnemuns kapines. 802. ilien-Stankut-Juodak Kost, kilusi i Laukuvos. uvo irn k. mio metu kartu su vyru. 803. ilinskas Jonas, g.1919 m. Griau k. Josvaini vls. kininkas (12 ha). uvo 1946 m. Labnavos dvare. 804. ilys Antanas (Kosts iliens vyras) i Mii k. Laukuvos vls. uvo Girn k. myje kartu su mo na. 805. ivatkauskas, buvs stribas, Kubiliaus atvestas pas partizanus. uvo 1945 05 22 prie Plk dvaro su A.Cielskiu. Palaikai iniekinti Ervilko aiktje. 806. yvatauskait Petr-Gru, Prano, g.1925 m. Smu ki k. uvo Bedani mike. 1990 m. atpainta ma siniame kape Skaudvilje. 807. yvatauskas Antanas-Skelvis, Prano, g.1920 m. Smu ki k. uvo 1946 m. prie Vidukls. 808. yvatauskas Bronius, kils i Vidukls. Partizanas. 1950 m. enkavedist nukankintas Klaipdos kalji me. 809. yvatauskas Jonas, Prano, g.1922 m. Smuki k. Par tizanas. uvo Bedani mike. 810. ukauskait Vera, g.1930 m. Vidukls vls. uvo 1949 m.
163

811. ukauskas Albinas, Jono, g.1927 m. Luki k. ki ninkas, LLA narys. Nuo 1946 02 Aido (Paulaiio) brio partizanas. uvo 1947 m. vasar Kajot k. Ka pas neinomas. 812. ukauskas Jonas-Juraitis, Antano, g.1926 m. Paly nio k. Raseini vls. Mindaugo brio partizanas. u vo 1947 04 04 kartu su dviem broliais myje prie Papari k. imkaii vis. 813. ukauskas Petras, Antano, g.1922 m. Palynio k. Min daugo brio partizanas. uvo 1947 04 04 Papari k. imkaii vls. (kartu su dviem broliais). 1990 m. vie nuolikai uvusi kovotoj Ervilke pastatytas pamin klas. 814. ukauskas Stasys i Panemuns k. Jurbarkos vls. Par tizanas. uvs. 815. ukauskas Steponas-Jurgutis, Antano, g.1924 m. Pa lynio k. Mindaugo brio partizanas. uvo 1947 04 16 myje Papari k. imkaii vls. Kartu uvo visas vienuolikos vyr brys. 1990 m. Ervilke pastatytas paminklas. 816. valionis Antanas, Antano, g.1929 m. Ilgii k. Be tygalos vls. Raseini aps. kininko eimoje. Partiza navo nuo 1946 m. 1948 m. apie rugpjio mn. keturi vyrai stovyklavo maame mikelyje Kymant k. teri torijoje. ia juos apsupo enksvedistai. Antan sun kiai sueid pirmieji viai. Jis gynsi lengvuoju kul kosvaidiu, kol ginklas usikirto. Antanas uvo gin damas draugus.

uv partizanai, kuri inomi tik slapyvardiai 817. Banga, partizanas i Ariogalos vls. uvo 1950 07 22 kartu su A.Mekausku Dauglikio mike.
164

818. Kalnius, partizanass i Ariogalos vls. uvo 1950 07 22 kartu su A. Mekausku Dauglikio mike. 819. Laimutis, Eimuio brio partizanas. uvo akalins mike prie Taurags kartu su visu briu. 820. Mokytojas i Uumedio mokyklos, Vidukls vls. u vo 1946 m. pas Ignatavii prie Dubysos. 821. Veliuonos mokyklos mokytojas. uvo 1947 12 02 Birbiliks mike kartu su Vytautu ir Alfonsu Brazaus kais, K.Stirbiu. 822. Perknas, partizanas vokietis i ilals vls. 823. Putinas, kils nuo vknos. uvs. 824. abaniauskas, tarnavs pas kinink Bali Gvald k. Ijo mik ir uvo prie Vainuto. 825. sas, g.1915 m. Kalnuj k. uvo 1945 12 12 Girdi k. kartu su K.Zaturskiu. Knai iniekinti Jurbarko aiktje. 826. Vjas, Vertim parapijos klebono bernas. uvo 1945 07 Balandins miko bunkeryje kartu su penkiais vy rais. Palaidotas bendrame kape Vertimuose. 827. Vienuol, Pastirbenio (Kraki vls.) pradios mokyk los mokytoja. Gyveno Paliepi k. Ariogalos vls. Po pamok jo namo. 1944 12 16 rus gulos, traukda mosi po Paliepi puyno mio, aud kiekvien sutikt. Taip uvo Vienuol. 828. Gvildys-iedas i Globi k. Ervilko vls. Eimuio b rio partizanas. uvo 1949 m.

165

TURINYS

Lietuvos Laisvs Armijos kariai Vakar Lietuvoje (Kstuio apygarda) ............................................................

Lydio rinktins partizanai ir j likimai ............................ 45 Kstuio apygardos uvusi partizan sraas................... 76

Vytautas Slapinskas Laisvs Vytis Lietuvos Laisvs Armijos kariai Vakar Lietuvoje (Kstuio apygarda) Redaktoriai: Kstutis Kasparas (ats.), Irma Diugien, Zita Paulauskait. Maketavo Vitalija Vitkut. Tekst rinko Modesta Baublyt, Violeta Jakuinait. SL 290. Leido Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga. Spausdino SPAB "Aura", Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas. Usakymo Nr. 1662 . Tiraas 1000 egz.