IOS KNYGOS 300 EGZEMPLIORI YRA CELOFANUOTI, NUMERUOTI IR DEDIKUOTI Nr...............

Antanina Garmut

MOTINLE,

AUGINAI

Kaunas, 1993

UDK 947.45.08 Ga 386

Atsakingoji redaktor Birut JONELIEN

Virelis ir iliustracijos Germos SAKALAUSKIENS Fotoreprodukcijos Adels KRUTULIENS Stiliaus redaktor Zita GUOGIEN

Antanina Garmut, 1993

ANGA Kruvinj 1991-j saus sitikinome: kiekvienas lie tuvis Tvynei mirtino pavojaus akivaizdoje tampa didvy riu. Nobelio taikos premijos laureato udikai traik tan kais beginklius mones, bet nesutraik ms laisvs tro kimo. Ar ne garbinga Lietuvos praeitis vl aukia mus, ar ne i jos mes semiams stiprybs? Nematoma, bet tvir ta gija jungia vis kart ms kovotojus u Laisv. Gy nsi nuo prie kunigaiki Lietuva. Deg Pilnai. Skam bjo algiris. Pokaryje su ginklu rankose krito jauni Lie tuvos uolai ir Uosiai. Amina didvyrikumo estafet kaip amina Lietuva! Komunizmo konvulsijos tsiasi. Raudonj okupant batai trypia gimtj em, o melo ugnikalniai lieja mei to lavin. Gindamiesi nauju, pasaulyje maai teibandytu dvasi niu ginklu, atsiremkime garbing savo Tvyns istorij ir gyvj moni Atmint. i knyga tebus dar viena plyta Tautos Laisvs rm. Autor

Autor nuoirdiai dkoja broliams ir sesms ujuryje padengusiems dal l, ileidiant knyg. ios knygos rmjai: Kanadoje: Kun. dr. Pranas Gaida Albina tuopien Albina Maalaitien Bronius Lunas Elena ir Saulius Jakai Irena, Graina ir Vincas Ignaiiai Ona ir Kstutis Kudirkos Dr. Marija ir Juozas Uleckai Gustainiai Birut ir Antanas alkauskai

Anglijoje: Petras Girnys JAV: Valerija ir Antanas Girniai Dr. Petras Kisielius Dr. Saulius Edmundas Cibas Dr. Jurgis Gimbutas Prof. Leonas Grinius Cecilija ir Vincas Kasakaiiai Lilija \ir Antanas Kulbiai Emilija ir Stasys Kazlaus kai Ina ir Kostas Nenortai Irena ir Juozas Rasiai Aldona Andriuien Stanislava Cibien Henrikas epas Dr. Nijol Branait Aldona ir Jeronimas Dab rilos Irena Galinien Aniceta ir Antanas Janu kos Bron ir Viktoras Kubiliai Bron Kuodien Julija Leinskien eslava ir Bronius Paliu liai Stefanija Subatien Renata ir Julius Spakevi iai Valerija Vaijurgien Ona Vilenikien Romualdas ukauskas Marija ir Stasys Gotautai Regina ir Alfonsas Petru iai

1dalis
PRIE ALIJ PU

PANEMUNI SAKALAI
Mano vaikysts sakalai gyveno aukt medi vir nse, kurios rm mlyn dang skardyje prie Nemuno vingio. Prisimenu paukt, galingais sparnais sklendiant iilgai ups nuo pat Piliuonos piliakalnio Viruiglio atodang link. Kodl jis skraid vir vandens? Gal tai buvo erelis uvininkas i nykstanios pauki gimins? Niekas to neinojo, ir mes nuotaikingai traukdavom: Atskrend sakallis per ali girel, Atmu sparnelius saus eglel! Gera buvo turti savo sakal. Jo skrydis buvo toks pat reikalingas kaip daina, kaip velnus motinos ratelio dzgimas, arba kaip pavarg nuo stuvs iltos tvo ran kos. Ramiai skland sakalas vir Nemuno. Tik ne visada saultas dangus gaub ms dienas. Drebdavom, kai, u slinkus audros debesims, griausmavaldis Perknas ugni niais aibo kiriais tal Nemuno vandenis. Kuo nusikalto jam Nemuno gelms? Ko gsdina mus? tai kaip apskal d senol ali klev, kurio aknys, nusileid paion apa ion, geria ups vanden. Menu toki negand. Ir ai sakalo riksm audroje u lang. Taip jis savo vaikus sakaliukus, lizd auksi. Atlaik audras sakal lizdas. Ir sakal irdys. Vai kysts sakal aukt medi virnse. Panemunse. Kiti mano jaunysts sakalai gyveno u Nemuno vingio kitame kaime. A neturjau laims j painti. Tik j artimuosius brolius, seseris, tvus jauiau greta savs. Kartu su jais, raudonj audr nublokti, ukal tuose gyvuliniuose vagonuose dundjome svetimus ir klaikius Rytus, ledo aaromis ilgjoms Tvyns Sibire, mirme aigalio speiguose. Nemaiau, kaip mano jaunysts sakalai deg ant Lais vs kov altoriaus aliose Lietuvos giriose. Neregjau,

kaip prie gimtojo Nemuno jie kerijo atjnams u idras kytus lizdus. Parjau ia po keli deimtmei. Ir susimsiau. Apie Jus. Parskriskite, raibieji jaunysts sakalliai gim t panemuni em. Ir prakalbkite savo artimj lpo mis mums visiems, ms Lietuvai... Prien rajono Paventupio kaimas isidsts nuosta biai graiame Nemuno slnyje. Prie dideli skardi, ve laus sodo apsuptoje sodyboje, stovjo baltas namas ir augo daug gli. Nuo kelio sodyb saugojo veli klev rikiuot. Praeiviai atkreipdavo dmes dailius, tarsi nu lifuotus j kamienus. Sodo takas, rmintas pasvirusiais nasturt iedais, ved suvalkietik klt. O tarp medi i tolo puikavosi didij aguon raudoni iedai. ia gyvenantys mons savo sunkiu trisu ir meile sukr jauk kampel prie Nemuno. Jurgis ir Viktorija Mariulioniai turjo vidutin k ir augino keturis snus ir vien dukter. Augino ne sau, kaip toje dainoje, o Lie tuvai. Jurgis Mariulionis buvo baigs Veiveri mokytoj se minarij, garsaus pedagogo Tomo ilinsko aukltinis. Tai buvo daug pasaulio ali apkeliavs mogus, mats daug groio ir vargo. Nepriklausomos Lietuvos Steigiamojo seimo narys, pirmosios Nepriklausomybs vents daly vis didelis Tvyns myltojas Jurgis Mariulionis buvo nepaprastai jautrios ir geros irdies mogus: kuo begaldamas paddavo kitiems. Tikras moterikumo si knijimas buvo ir jo gyvenimo draug Viktorija: velni, net kritikiausiais momentais sugebanti ypsotis pro aa ras. Tokie tad buvo Lietuvos sakal tvai. J vienintels dukters dukt kauniet Janina Maciuleviit-Grybinien pasakoja: Fatalikas buvo ios eimos likimas. Net j vienin telis entas, mano tvas Pranas Maciuleviius, 19-kos me t jaunuolis, 1929 metais dalyvavs Klaipdos ivadavime, uvo 1946 metais nuo raudonojo teroro. Jo kapo neinome. 10

Tragika lemtis neaplenk darbi lietuvi, senj Mariulioni. 1945 met liepos mnes jie buvo aretuoti ir iauriai be maisto ir drabui ukaltuose vagonuo se itremti negyvenam iaur Komi ATSR, vadi namj bado tak. Neprajus n pusmeiui, lapkriio 20 dien, ten badu mir Jurgis Mariulionis. Jo kapo neliko n pdsako. Kaip pasakoja maiusieji, neuteko ems ka pui supilti liko tik sniego kauburlis, o vliau kaul krva, kaip ir kit lietuvi. U k? -klausim niekas neatsakys, nes mirusieji tyli. O svarbiausia tebra u iaup burnas tie, kurie sudarinjo sraus, pasirainjo u kaimyn itrmim, kurie atki durtuvus var mus gyvulinius vagonus, kurie keturlinkai lankstydamiesi, pa taikavo okupantams ir, apsikai raudonais bilietais, iul p lietuvi krauj: puotavo pirtyse, prabangiai keliavo po usienius. Klaikus istorinis paradoksas: Lietuvoje nu sikaltim mastai buvo didiuliai, o nusikaltli nra! Komunistai tautos budeliai kartu su karjeristais ir kitokiais menkystomis puikiai sikomponavo persida iusios kompartijos ir kit partij struktras. lovin ko munizm ir Stalin, raudonieji inaudotojai maskuojasi ir tyli! Taiau j aukos netyli! Mes uraysime j kan ias ne talento kvpti, o savo kraujo ratu pareigos paraginti, istorijos paaukti. Sakal motina Viktorija Mariulionien mir badu Troiske Peiorske 1946 met balandio 10 dien. Yra ilik laikai, kuriuose raytas vienintelis maldavimas parveti kaulus Tvyn ir palaidoti kaip mog. I gimtj panemuni ukaltais vagonais komunisti nn vergovn ikeliavo dar du Mariulioni sns ir duk t. Ji, viena moteris su 6 maais vaikais iki bausms vietos buvo pervaryta per kelet kaljim. Ne visi jie iliko gyvi ir, patyr tremties baisumus, gro Tvynn. O k veik lik Tvynje sakalai? Apie savo pusbro lius Janina Grybinien sako: Jie Lietuv myljo labiau u visk. U gyvenim. U gyvyb... Partizan takus du sakalai surado nuo 1944 met, kai prieai sudegino tvik. Nebeliko balto namo, nebeliko 11

apsodintos glmis klties. Styrojo vienii apdeg klevai prie Nemuno. Siautjo okupant tarnai su pyliavom ir raudonom gurguolm pl i moni visk. I usie nio pagalbos nesimat. Broliai Mariulioniai buvo stoj generolo Plechaviiaus Vietin rinktin, kurios tikslas buvo kovoti su artjaniais bolevikais. Kai rinktins vy rai atsisak kovoti Ryt fronte u vokiei interesus, pas tarieji rinktin iformavo. Gr su ginklais gimtsias panemunes, abu broliai stojo nelygi kov su tank geleimi ginkluota raudonojo okupanto kariauna. Jonas, gims 1917 m. rugpjio mn., pasirinko Aud ronio slapyvard. Jis buvo baigs specialj vidurin moksl, pasiymjo artistiniais gabumais. Dar mautlis bdamas taip natraliai imituodavo kito mogaus kalbse n, kad versdavo visus stebtis. Nebuvo baigs muzikos mokyklos, taiau lengvai grojo keliais muzikos instrumen tais. Audronis buvo gabus partizan brio vadas. uvo didvyrio mirtimi dideliame myje 1945 met sausio 25 dien. Jo palaikai ukasti Jiezne, ok ganykloje. Antrasis sakalas Vytautas Mariulionis Viesu las gim 1923 m. gegus mn. Nuo vaikysts buvo ga bus menui. Dailininkas E. Varnas sakydavo, kad i jo uaugs Lietuvai antrasis iurlionis. Jo pieiniais mokyto jai neatsistebdavo. Vaikino svajon buvo meno mokykla. Deja, abiej grai, ilaki mlynaki Lietuvos sn svajonms kelius pastojo baisusis laikmetis. Panemuni sakalai ities sparnus Tvynei ginti. Vytautas buvo gamtos apdovanotas intuicija. Jo tra gikame likime isipild sapnas, kur regjo artjant fron tui prie Nemuno. Per sapn jaunuolis mat tviks kieme juod karst, jame guljo neseniai tuberkulioze mirs draugas konservatorijos treio kurso studentas Antanas Vilnonis. Aplink karst buvo susirinkusi visa Mariulioni eima. Staiga trenkia baisus griaustinis, visi mons i takomi. Baisusis sapnas isipild: tremtyje mir tvai, partizaninje kovoje krito abu sns. Vytautas Mariulionis Viesulas uvo 1946 m. lie pos mnes Pakuonio apylinkse. Jo palaikai nesurasti. 12

Taiau Viesulo partizanin veikla moni prisiminimuo se iki iol kaip legenda. Audronis ir Viesulas dalyvavo Daukiagirs ir Al inink kautynse. Po ilavoto puolimo Viesul irinko dalinio vadu. Dalinys stojo kautynes Marginink ir Pa kuonio apylinkse. Persikl per Nemun, jo vyrai kovojo su Kruonio enkavedistais ir stribais. Po to, atmuindami prie, Viesulo partizanai pasiek Auktadvar ir Tra kus. Grdami atgal, Suvalkijos pusn, dalyvavo didelse kautynse Paverkniuose. Verkns kloniais ijo Birtono plent ir ia, rad pilnas enkavedist mainas, stojo dar vien m. Kitame myje, gimtame Paventupio kaime Viesulas buvo sueistas. I ei jo vyr vienas parti zanas uvo, bet prieai buvo sunaikinti. Lietuviku pa proiu partizanikas Kaldas Viesulas su dviem bend raygiais vent Paventupy. ia juos uklupo ginkluotas Prien enkavedist brys. Apsupti troboje, partizanai su gebjo ne tik prasiverti, bet nukov tris enkavedist va dus, i j vien ar tardytoj Kruglov. Bdami aukta giai ir stiprs vyrai, partizanai Mariulioniai lengvai neiojosi sunkius vokikus kulkosvaidius. Tai buvo labai efektyvs ginklai, ypa netiktai susidrus su gausiu prieu. Plechaviiaus Vietins rinktins kariai buvo ir Petras Jurkaitis (vliau Juozo Lukos bendraygis Beras) su savo broliu Vincu. Iliks gyvas, dabar gyvenantis Kaune, Vincas pasakoja apie tai, kaip jie prisiek Sere diaus banyioje 1944 m. balandyje: priklaup ant vieno kelio, pakl du pirtus vir. Priesaikos odius jis ir iandien atsimena: A, Lietuvos Vietins rinktins karys-savanoris, pa siadu ir prisiekiu Visagaliui Viepaiui Dievui, kad ne gaildamas savo jg ir gyvybs ginsiu Lietuvos em nuo bolevikini gauj. Taip man, Dieve, padk! Jurkaii tvai gyveno Saki apskrities Leki vals iaus, Kuro kaime. Vald 12 ha ems. eimoje augo du broliai ir dvi seserys. Tvas JAV lietuvis, grs prie Pirmj pasaulin kar, ved ir apsigyveno tv emje. 13

Petras Jurkaitis, sutrumpintai vadinamas Jurka, gim 1922 m., buvo links prie ems kio darb. Jo brolis Vincas (g. 1920) krypo mokslus. Seserys buvo vyresns, vokietmeiu jau itekj ir nors partizan ryininkmis nebuvo, taiau jas su eimomis bolevikai itrm Si bir. Broliai Jurkaiiai isiskyr, kai buvo iformuota Vie tin rinktin. Kad net abu, jie nutar eiti skirtingais keliais: Petras nusprend dezertyruoti, Vincas ne. Atsi sveikino Jain dvare prie Merkio. irdyje jutau, pasakoja Vincas, kad daugiau ne bepasimatysime. Kad brolio kapo nerasiu nemaniau... Vinc nuginklavo, jung liuftvafs tarnyb ir i ve Vokietij. Petras gro namus, bet buvo priverstas slapstytis, nes m persekioti raudonieji. Vokiei okupacijos metais Kazl Rdos mikuose, v liau Novaraistyje veik apie 400 raudonj partizan, vadovaujam Felikso Bieliausko. Jis iauriai kankino motin ir seser Anastazij. Rei kalavo iduoti Petr. Tai atm moterims daug sveikatos. Rugpjio mnes, prajus frontui, Bieliausko gauja legalizavosi ir ijo i mik. Krsi Lietuvos partizan briai. Petras buvo vienas i pirmj, paskui atjo D mas Bastys, Rieutas Aleksas Povilaitis, Mikuc kas, Juozas Daniseviius, Antanas ileika, Bit Kos tas Zaranka ir kiti. Susijung br. Petro Bero brys veik Kazl Rdos ir Leki mikuose. Buvo Mykolo Jono palydoj prie Agurkiks kai melio vidury mik. Per kautynes virgdaii laukuo se Petr sueid. Juos, 19 vyr, lydjusi kitus vadus (Mykolas Jonas jau buvo uvs) uklupo rus kareivi garnizonas. Prie tai jie dienavojo pas neturting komu nistuojant mogel man, kad ia jiems pavojus ne grsia. Taiau jie skaudiai apsiriko, nes eimininkas buvo pasislps kluone: sds ant arklio, prane stri bams. Atvyko jo lydimas rus garnizonas. Uvir mis. uvo trys partizanai, 9 prasiver sueisti, kruvini su pastote jie pasitrauk dienos metu. Sueistieji gydsi mike. 14

Vincas i Vokietijos pateko tiesiai Rusijos lagerius. Paskutiniame laike brolis i Lietuvos jam ra: Padti tau negaliu, deja... Tikkims, ateis pavasaris, kuris at ne mums gli ir ied jr... Buvo 1949 met iema. Partizanai dar vylsi sulauksi pagalbos i ujrio. Koks mogus buvo Vinco brolis Beras? Partizanas Juozas Poderis Vjelis, vliau taps kunigu, j apibdina taip: Tai buvo apsigims karys varus, blaivus, tvar kingas, visada pasitemps. irdavo, kad vyrai negert, neplikaut. Buvo toks atvejis. Prie j prisiplak ilgai nepriimtas br Samas. Jis usirekomendavo blogu elgesiu. Gir tuokliavo, plikavo, gsdino mones. Vaikiojo vienas: ujo pas mog, paleido automato salv lubas. Iai kjo, kad auds ydus! Tuomet Beras suruo teismo posd. Nusprend j suaudyti. Nepasiduosiu, suuko banditas ir pasislp bunkeryje. Beras staigiai oko bunker, ir, rizikuodamas gyvybe, j nuginklavo ir suaud, cinikai, rusikai besikeikiant. Bero slptuvje, Kazl Rdos mike, apsistojo Juo zas Luka Skirmantas (Daumantas), antr kart grs i usienio. Vliau Luka persikl netoli Altoni ki kaimo buvusi ilviio Petro Vengraiio slptuv eigulio Kazlausko sodyboje. I ia jis pasiunt Ber su Trumpiu surasti meistr ir sutaisyti peraut radijo sistuv. Vykdydami sakym, vyrai pateko strib pasal, taiau jiems pavyko itrkti. Persptas Luka per sikl saugesn slptuv ir labai laiku, nes strib suiuptas ilvitis, kankinamas idav Kazlausko slp tuv j apsupus uvo partizanas-desantininkas Trumpys. Atvykus i usienio naujiems desantininkams, B tnui ir Kukauskui, Beras juos apgyvendino kitoje savo slptuvje ir palaik ry tarp j ir Lukos. Juozo Lukos uvimo istorijos, kuri yra inoma i kit altini, ia ne tis tebra aprainsime. Taiau dramatika Bero apsupta paslapties skraiste. Dvi versijos. Pagal vien, oficialij, paskelbt Vanagai i anapus ir Partizan priede, Beras uvo, grdamas i Lukos savo slp tuv, ujs ant emgebist pasal. Emgebistai dar rado 15

pas j Lukos rayt ratel Kukauskui. Antrj versij pateikia paties J. Kukausko prisiminimai (1991.01.18 d. rankratis): Pasiuliau bunkery nenakvoti, o ieiti mi k. Neinau kodl, bet Beras nekreip tai didesnio dmesio. Nutarta eiti gerai pailsti... Sugul vyrai ramiai miegojo... Staiga igirdau moni ingsnius. Prioks prie angos, atsargiai kilsteljau dangt ir pamaiau palauks keliuku vora einanius enkavedistus... Vyrai, kelkits... bunkeris apsuptas! Abu paoko ir paskubomis pradjo ren gtis... Bandysime vertis,itar Beras, laikydamas rankose automatin autuv... Pravrs ang, Beras ioko pirmas ir spjo dar kelet syki iauti. Taiau trumpa automato serija tuoj pat j nutild. Kukausko prisiminimai menkaveriai, visikai nepri mena idaviko atgailos, neinia kieno inspiruoti ir para yti su aikiu tikslu naiviai save iteisinti. Dmesio verta nebent tai, kad idavikas prisipasta pats nuovs Juli jon Btn: Nusiauk, Juliau! ... Negaliu... Prioks ariau, sukands dantis v... suvariau vis apkab sueist bendrayg. Toliau Kukauskas pasakoja apie netiktinus dalykus: jis perkanda kalio cianido ampul, pajunta sals teljus nuod skon ir... netenka smons! Atsigauna en kavedist naguose (kuo ne stebukladariai tie enkavedis tai?). Pavakare ekist pulkininkas pavarde Pakoj, kontr valgybininkas i Maskvos (Vanaguose jo pavard Si monaitis), Kukausk pristato Vilni. ia su juo dirba jaunas kapitonas ukrainietis ir Lietuvos rusas Kavaliaus kas valgybininkas Kovalenko. Viskas primena aidi m. Lukai Kukauskas tikisi padti ir gailisi jam uvus. Paskui lengvai ir be ypatingos rizikos Kukauskui pa vyksta pabgti i Vilniaus saugumo. Jis ibraido Vilnel, nuvyksta pas pastam, ten vaiinamas degtine umiega (greiiau negu nuo nuod ampuls!) ir atsibunda vl tame paiame saugume. Komentar tokie prisiminimai nereikalauja. Jie tik patvirtina taisykl, kad greta uol ir ber, keroja nyks krmokniai, greta sakal Tvyns padangje miri nja niekingi iknosparniai. Prajo keli deimtmeiai. Rytmeio saulje vl ri skardis prie Nemuno. Jo auktame laite kyla dang 16

vienia audr apskaldyta virne egl. Tarsi Lietuva. Pro iron velgiu nema lizd. Jame ididus tupi didelis pauktis, prie jo atplasnoja kitas. Sakalai. Mano vaikysts sakalai. Gal tie patys? Tik naujos kartos Laisvs pauk iai. Ir saugo jie kit nemirting Tautos sakal atminim.

KRUVINAS KELIAS
Legendos prie Nemuno. Golgotos sibirus. Po Tvy ns dangum bga ms gyvenimai keisti, nelengvi. Persirgau antr tavo knyg, pasak klass drau g, gydytoja Irena. Pamaiusi mano veide nustebim, pa tikslino: Btent, persirgau, o ne perskaiiau... Geras skaitymas sirgimas... Kokie gyvenimai tokios ir knygos. Sunki kaip luitas realyb. Jeigu tikrov pralenkia fantazij, bt nuo dm jos neatspindti. Dabar atauga ms pakirpti spar nai. Mes kaip uvys, imestos krant, grtame savo upelius. Greta j ir altiniai, ir ups, ir versms, sku banios ta paia kryptimi. Sustoji ant vieno upelio kran to. Pasiklausai, k neka kitas, gaivinantis t pai T viks em. Ir pasakoji, k igirds. Tuo metu, kai Vilniuje aidjo kruvini bolevikini de santinink ingsniai, Kaune, aliakalnyje, u vento An tano banyios mes sdjome su Prien krato dukra Onute Gelyte-Geneviiene ir atmintyje vertme gyvenimo knygos lapus. Onut turi k papasakoti. Geli eima gyveno Kalvi kaime, Prien rajone, kairje Nemuno pusje. Sodyba stovjo ant paties kranto. I dviej pusi j supo mikas, i treiosios up. ems tvai turjo nedaug apie 18 ha. eimoje augo 5 vai kai: trys dukterys ir du sns. Snums ir teko partizan dalia. Vyriausias Jonas, g. 1920 m., jaunesnysis Jur gis, g. 1926 m. Jurgis 1944 metais gavo aukim soviet armij, prisimena Onut, taiau njo. Atsimenu, baigsi rugpj-

tis. Jurgis ar em rugiams. Jj apsupo rus garnizonas. Aretavo. Atsivar namus, leido pavalgyti. Nevalg bro lis. Jis tik pasdjo, kol mama drobin maiel djo duonos ir laini. Onut palydjo brol miko keliuku. Toliau lydti ka reiviai neleido. Kartu varsi dar vien rekrt Antan Sku (dabar jau mirs). Atsisveikindama ji tar broliui: Jei pasitaikys proga, bk, neirk! Juos nusivar. Sklido gandai, kad jis dar tebra Alek soto aerodrome. Tvukai nuve ten maisto, taiau ne berado. Po keli dien matome: pareina Jurgis nuo miko. Grta pabgs namus: suvargs, sulyss. Perengs trobos slenkst pravirko. Atsisdo ant suolo ir pasak: Mans gyvo daugiau nepaims! Ir nepam! Netarnavo jis prieams, guodiasi sesuo Onut. Buvo pati partizaninio judjimo pradia. Vokietijoje dar tebevyko karas tarp abiej faizm rudojo ir rau donojo. Panemunse apie Prienus partizan dar nebuvo. Todl kitas brolis Jonas Gelys susisiek su dzkais nuo Jiezno. Jonas gavo slapyvard Perknas. Paskui Jon mik ijo ir Jurgis Zuikis. Geliai dalyvavo daugelyje kautyni ir susiaudym su stribais bei rus garnizon kareiviais. Ypa iauriose Paverkni kautynse dalyvavo Jurgis. Jose uvo 8 lietu vi partizanai, o rus be skaiiaus. mons atsimena krauju tada tekjo upel Verkn! Alininkuose bolevikai apsupo eis partizanus ir au d padegamomis kulkomis. Jie sudeg. Ten rus krito nedaug. I inom partizan uvo Jonas Mariulionis Audronis ir Antanas Mileika Balandis. Kai partizanai puol ilavot, kautynse dalyvavo ir brio vadas Jonas Gelys Perknas. ie miai gana plaiai nuviesti literatriniuose altiniuose. Mes manome, kad nemaiau aktualu parodyti likimus moni, kurie, ne kovodami su ginklu rankose, buvo priversti tiesiogiai da lyvauti kruvin vyki skuryje. Pirmiausia tai parti zan eim nariai, nepilnameiai j artimieji, tvai ta kryiuojama Tvynje tautos dalis, kuriai pavyko ivengti Sibiro. Kokie j Golgotos keliai? Pavaikiokime Onuts Gelyts keliais.

18

Moksi Onut Prien gimnazijoje. Su broliais, savai me suprantama, susitikdavo retai. Taiau nuoalyje ne buvo. Perduodavo mik inias. Ji paarvojo partizan Maryt Senavaityt: j nupraus, apreng, apraudojo. O paskui ir paiai Onutei teko ieiti i nam, pereiti nele gal gyvenim. Skaudus tai buvo momentas. Ir kaip ia neprisiminsi sapno vizijos: ...rodos, udjo kakas ilg kryi net. Kaip a jj paneiu? Atsigriu ir matau, kad mons supuol padeda man j net. Tai, manau, nune iu nors ir Vilni! 1945 met gegus pradioje, vos pasibaigus karui Vokietijoje, Onut turjo laikyti trei egzamin Prien gimnazijoje. I pat ryto pas j atvaiavo dviraiu gimi nait Verut ir spjo: Bk, nes jus vea! Ji apsireng ir nubgo pas draug. Rado ten bendraklas Mozrait, kuri papasakojo, jog buvo kautyns, vien partizan pa m gyv. Bekalbdamos merginos vilgteljo pro lang ir pamat stribyno kiem vaiuojant sunkveim su Geli daiktais, be moni. Supratau: visi ilakst. Pas kui Onut su Mozraite, saugodamosi zujani strib, pro banyios ventori patrauk nam link. Pakeliui perspjo gydytoj Citavii. Ilink banyi, pasimeld prie dur. Eidamos pro gimnazij, sporto aiktelje pamat, kaip mokytojas Petras Mieldays su mokiniais atlikinjo fizkultros pratimus. Mokytojo nereikjo bijoti persi met su juo keliais odiais. Tai jau mokslas baigtas? linkteljo galv mo kytojas. Ir a tuoj ateisiu! Jos norjo pasiekti Kaun ir apsistoti Julijanavoje. Bet pakelyje apsistojo pas draug Nastul Klezait (ji vliau tapo partizane ,,Rasa). Merginos apsilank greti mame Degim kaime; apirjo neseniai ten vykusi kautyni viet pamikje. U poros dien Nalut atsi ved Gelyt Kaun, kur Italijos gatvje nuomavo kam bariuk, studijuodama medicinos institute. Vl prajo ke lios dienos. Nujo Vilijampol. Po to mnesiui laiko apsistojo pas kitos draugs Alduts mam. ia buvo lengviau: moteris laik karv. Toliau jos klajons ved Tartup, u Prienilio pas Mick, kur buvo mokykla. Tuo metu buvo grs i usienio Maytis. 19

 Susitikome su juo mike. Gegus pabaigoje ven tme Aldonos vardadien. Jis porai savaii apsigyveno toje mokykloje. Mgdavo pajuokauti: mto kiauini luk tus pro lang. K darai? nemanyk, kad tu vedijoj pasakm. Staiga Maryt Jukneviit suuko: Nuo miko atvyksta garnizonas! Maytis paoko, pasiruo rankin kulkosvaid, ir dl visa ko altakraujikai isilukteno nuo d ampul. Maryt j nuved darin ir umaskavo. Sugro trobon, o darins duris paliko atviras! A nu einu udaryt. viesu, baigia sklaidytis rkas. Nuo miko ateina rus kareiviai. Supa sodyb. Sdime. Laukiame. Loja unes. Kareiviai praeina pro langus ir susigrda pas kaimyn: ten veria visk auktyn kojom, lupinja grin dis. Ir vis klausinja: kur tas vyras, kuris neseniai jo! O tasai vyras sdi ms darinj... Taip jvyko tikras ste buklas. Ilikome ir gyvi, ir nearetuoti. O pro darins ply visk stbjo Maytis, nekrebddamas, niekuo ne isiduodamas. Onuts Gelyts takeliai vingiavo toliau. Iekojo pa stogs po gimtins dangum. Pas klass draug tvus, ku rie irgi buvo nesaugs. Su Antanina Zienite keliavo i Prien. O kelias buvo ustotas. Patrauk Igliaukos kryp timi. Pataik ueiti klass draugo Jono Matukeviiaus tvik. Jo mama, mna Onut, ms neileido. Apnak vydino. Pasilikome ia ilgesniam laikui. Ji mane igelb jo. Rizikavo ir neisigando nei tardym, nei daugelio kra t. Onutei reikia susikaupti ir atsikvpti prisiminimai nra lengvi. Tokios jaunysts tokie ir prisiminimai! Po minutls Onut tsia nutraukt mint: Kart Malukeviiai buvo ivyk miest, likome mes, vaikai ir jaunimas. J Jonas jau buvo aretuotas. Buvo 1946 ar 1947-j iema. Matyt, kakam skundus, mus upldo stribai ir rusai, dar didel knat. Iekojo bunkerio. dav man rankas akes, ir liep tvartuose, klojime versti iaudus, pakratus, ml. Nieko nerad i sidangino. Bet parvaiavs Matukevii tvukas spjo: jie dar gr! Ir i tikrj gro, ir vl iekojo. Prikibo prie mans: kas tokia? Matukeviien igelbjo: ia 20

mano mergautin dukt, jaunysts griekas! pasak. Taiau vistiek mus visus: j tv, mane, Anel ir Vyt aretavo atve ilavot. Mane met atskir rs. Vyrus ive Prienus. Ms laimei, ia buvo toks Vy tautas (?) Riauba vliau mirs Intoj, labai geras stribas. Jis aukojosi dl moni bdamas strib gaujoj. Jis painojo vis Matukevii eim, suprato, kas a to kia. Jis drsiai liudijo gelbjo mus: Matukeviien susilauk dukters netekjusi, paskui jos kartu negyveno. tai dabar atjo mamos aplankyti... Kit nakt jis atjo mano rs ir perspjo, nuved pas Anel, kad sude rintume, k kalbti. Pasak man, kad ji perdaug kalba, iduoda, kur mat banditus. Pradioje a juo nepasiti kjau, galvojau, provokacija. Taiau visk padariau, kaip jis patar. Pasinaudojusi proga, atidaviau Anelei ilt skar. Tikjau, kad mus paleis i ilavoto. Bet ten buvo baisu, siautjo iaurus isigimlis Kolesovas, usi rakindavo merginas... Kur tas vris dabar?.. Sako, pa bgs kit Lietuvos kamp. Nieko surasime ir mo nms pirtu parodysime. Juk nra tokiem gyvnams zoo logijos sodo steigto. Aha, a nukrypau. Grtu tas dienas. Taigi, atsive Kolesovas tada tardyti Prien gim nazist toki Janin. inau, ji labai graiai dainuo davo. O ia nesileido kankinama, savotikai visk su prato. Sakydavo: Kodl a turiu viena kentti? Tegul visi pakenia! Ir idavinjo kiek tik galjo! Vaikiojo ididi, neikankinta, kaip kitos. Sugro ji su kareiviais i kaimo, pasiirjo mane ir sako: Yra ia toki, kur daugiau u mane ino! Isigandau. Tvardiausi. O kampe verk viena sena kaimo moterl. Ji kreipsi mane: Ta ve vistiek paleis. Tai nueik pas Alaburd (berods Jiestrak) ir pranek, kad a negriu, o ita va, bjauryb, visk idav ir parod t Janin. Onut nedvejoja, kad ir dabar t idavik atpaint. Tik keliai nesueina. Gal jau ir gyvos nebra? O gal tno kitame Lietuvos pakraty, kaip pel po luota. Kas ino... Mintimis grkime ilavoto tardymo apartamentus. Visos budeli pastangos nujo veltui. Onut neidav nieko. Atrod, turi irdyje akmen gyv, kuris laiku u 21

iaupia burn. Padjo itverti tv ir protvi kvptas lietuvikas bdas, krikionikas tikjimas, juk Kristus itvr ir nugaljo mirt. Dvejomis rogmis juos atve Prienus. Iskirst po vien. A pakliuvau antr aukt. ia beveik netard. Enkavedistas Goveda, vadinamas Pypke tik keik kvai le, piemene ivadino. Kadangi pats buvo emos morals mogus, mane, matyt, gelbjo mergvaiks lov. Enka vedistui tai patiko. Paleido. Pasak: Eik namus! O namai kur jie? J jau nebebuvo. Jos namai buvo LIETUVA. Isprdusi i saugumiei nag, Onut buvo priglaus ta buvusio Prien gimnazijos direktoriaus kunigo Marti iaus. Apsigyveno laikinai klebonijoje. Vliau vl sugro pas geruosius Matukeviius. Ar dar palaikte ryius su partizanais? Taip. Bet jau buvo sunkiau, nes daugelis galvojo, kad didieji idavimai, kuriuos padar iminta Janina, yra mano darbas... Kita vertus, j, partizan ses, nepaprastai sek stri bai. Toks Leonas Matainskas, apsiputojs auk: A j gyv paimsiu ir skr nulupsiu... O strib talkinink, aktyvi Lietuvos moni trmja, gyvenusi Prienuose ant dvariuko garantavo: Iveiu! Veiau ir veiu! I ari tos apylinks strib pasiymjo Alfonsas Mo zras, Stasiuleviiai, o ypa Vincas, Jonas ir dar vienas brolis Bernatoniai. Buv Jiezno stribai, vliau tapo kaimo feodalais kolki pirmininkais. Apie rai strib Kaz lausk, aktyv moni trmj, buvo net daina sudta: Numir Kazlauskas ne kaip visas svietas. Vienoj rankoj kriukis, kitoj pistolietas! O strib organizuota Pelekoni kaimo tragedija ne traukta jokias bolevikines enciklopedijas. Pelekonys didelis kaimas u Jiezno prie Nemuno. ia, nerad su augusi moni Mick sodyboje, stribai urio duris ir pirtyje sudegino 5 gyvus asmenis, j tarpe Mick vaik. 22

Komunist partijos veikjas Juozas rys, gims tame paiame kaime, pusveliui atpirks Mik sordybos liku ius, apgyvendino joje savo tvus, kurie nebenorjo gy venti nuosavoje sukiuusioje ir apleistoje lnoje. Padeda mas gero biiulio Aleknaviiaus, moni vadinamo Jiezno Stalinu, rys tragedijos vietoje reng puiki komunisti k ,,ran. j ved specialiai nutiestas kelias. Tebra gyvas vienas Mickos brolis. Jis, neturdamas kur gyventi gimtinje, bastosi svetur. Palik Jiezno strib darbus kitoms progoms, grkime prie Geli eimos likimo. Broliams kovojant, sesuo ne nutrauk su jais ryi. Daug kart buvo aretuota, keis davo pavard. Sibiro ivengti pavyko. Ji prisimena: Aldut Mariulynait (slapyvardis Ramun) va dinte vadino nueiti prie Otos, kit miko pus. Njau. Ganiau karves netoli Brzg. Igirdau bais audym. Brzgien dejuodama: Vaikeli, vaikeli, eik tu kur akys mato nuov ten du Vytuk ir Ramun. Pastamas Onutei buvo partizanas slapyvardiu Lei tenantas. Jo pavards neinojo. Buvo kils i neturting. Pradioje sipainiojo stribus, bet pamat j darbelius ir pabgo pas miko brolius. Vaikiojo su Lapinu, Ra dast ir kitais. Juodbruvas, neauktas, buvo labai nuo irdus jaunuolis. Palaidotas Rdupy. Atsimena partizan Dobil kilus nuo Jiezno. Labai graiai dainuodavo. Kartu su juo uvo ir jo mona Pa verkni kautynse. Jie buvo vieni i pirmj partizan. iem Onut dar moksi Prien gimnazijoje. Ji buvo kukli, tyli kaip pelyt sddavo pamokose ir niekas i klass draug ir mokytoj neinojo, k i mergaiiuk veikia po pamok. Po Alinink kautyni buvo daug sualot. Reikjo vyrams vaist, tvarsi. Gydytojo. Per paias Grabny ias, vasario mnes, buvo atlydys. Bridau i Prien, su lapau kojas, aulinuk tada nebuvo. Nujau 17 km. staiga m alti. Gavau arkl. Atvykau Prienus. Buvo jau parytys. Nusipliau nuo koj prialusias kojines ir pirmiausia nujau pamokas. Tylu. Ramu. I gimnazijos tais paiais keliais atgal, Sekionis pas partizanus. Tvai irgi taip pas mones slapstsi. 23

Onut jau buvo stojusi ems kio akademij, gy veno Kstuio gatvje. Atjo pas j draug Onut Da nileviit, isikviet koridori ir tyliai tar: A tau pasakysiu lidn ini. Tik tu neverk... tai kokia buvo, pirmoji skaudi netektis. Jos vyriausias brolis Jonas Perknas uvo pirmasis i eimos. Tai buvo 1945 met spalio 16 dienos nakt. Prie iem par tizanai pamau skirstsi i mik vienkiemi bunkerius. Jie, trise Perknas, Pranas Juodis ir dar vienas ko votojas jo Paventupio link. Ten turjo slptuv. Buvo tamsi naktis. Netoli Dikaus pakliuvo pasal. Vienas i j Taujonis pabgo, sueistas pirt ir paskui pasakojo, kad igirds upakalyje trenksm. Ar jie nusi ov, ar susisprogdino, neinia. Jaunesnysis brolis Jurgis Zuikis partizanavo, pa lyginti, ilgai beveik penkerius metus. 1949 met birelio 6 dien, per Sekmines, ma kaimel prie Marginink pas Navickus pakviesti piet atjo keli partizanai: eimi nink snus Viltis Kostas Navickas, Litas Vy tautas Kabainskas, Snus Klemensas Iganaitis ir Zuikis Jurgis Gelys. Buvo apie dvylikta valanda dienos. Vyrai apsipraus, nusiskuto ir atsisdo u stalo. ...O ant yvo arklio uoko mogus ir riia leidosi Pakuonio strib bstin. Atvaiavo kareivi garnizonas. Jauniausias nepilnametis Navick snus Viktoras pirmasis pamat: Rusai!.. Palik pietus, vyrai puol bgt. Litas ir tvas Na vickas pasileido tiesiai per laukus. J nesivijo. Likusieji trys, perkirt sodel, bgo miko link. Pakirsti kulkosvai di ugnies, krito visi trys: Viltis, ,,Snus, Zuikis. Tu pirmas kritai isak partizan daina, Zuikeli... Juos sumet ilgabrik veim su ilgom drobynom, kuriuo vedavo rugius. Ive juos Pakuon niekinti prie strib bstins. Pakelyje mons mat: per drobynas drieksi ilgi, viess partizano Navicko Kosto Vilties plaukai. T dien nelijo; pro debesis viet blyki, nulidusi saul. Bet ant kelio telkojo balos. Ne lietaus balos, ne rasos. Ir ne aar. Nelygiame kaimo kelyje rat imutos 24

duobs pldo partizan krauju. Kraujo ilgai nenorjo su gerti molta io krato em. Kruvinu keliu Lietuva jo Laisv. Tuo paiu keliu, spausdamas rankoje menkus Judo gra ius, ant yvo arklio parjojo idavikas. Bailiai dairyda masis, ugniaus savyje sin, tame paiame kaime, kalbama, jis tebegyvena iki iolei. Jau grs i lageri Viktoras Navickas, Karagandoje palaidojs savo motin, vaiuodamas dviraiu tuo paiu gimto kaimo keliu sutiko j, idavikas skubiai perjo kit kelio pus. Kodl? Ar ne paprasiau ir doriau bt atsiklaupti ant keli ir prayti Tautos atleidimo? 0 gal jis tai padarys? Dl ios prieasties nepaminsime jo pavards. Sakoma, kad kan ia atnea vies, o nuodm Atgail. Argi ne taip, mielieji mons? Daug met iguljo negiliai duobse aperti partizan palaikai Pakuonyje, nedidelio upelio pakrantje. Senieji gyventojai dsaudami, prisimindavo, kad Geli Jonukas po karklu pakastas, o po kriaue tai ir jo brolis Jurgis su draugais. Mai vaikai, aisdami toje vietoje, rasdavo pauki ir un ikapstyt kaul. Mat kaukol, pldu riuojani balos vidury. Trauk peiais. Kas inojo bijojo prasitarti. Pakuonyje tebegyveno privilegijuoti stri bai. Tautos istorija paniekinta merdjo iuklynuose. Iki tam tikro laiko: pagaliau magnetin istorijos kompaso ro dykl pakrypo Teisybs pus. Raudonojo gaivalo laikas baigiasi. Kruvini keliai ved ir veda Laisv. 1990-siais Pakuonio didvyriai pagaliau monikai, krikionikai ir su venta lietuvika pagarba palaidoti boi kapinse. Lengviau atsiduso partizan artimieji. Onut Gelyt-Geneviien dmiai klausosi velykinio varp skambesio Kauno vento Antano banyioje. Pa vasario sauls paadinti suspurdjo karkluose kaiukai. uolyno laituose, kaip ir gimtins mikuose prie Ne muno, pasipyl ibui iedai. Nereikt apie mane ra yti, sako Onut, a pilka, paprasta moteris. Nereikia tos garbs ir mano broliai paprasti artojai... Betgi pilki paukiai graiausiai gieda. Pilk darbtuoli di

25

diausi darbai. Paprasti, kukls lietuviai, darbo bits, var go pels. Visk ikent. Padar visk, ko reikalavo Tvyn. Bk laimingas, Dievo pabuiuotas mogau! Tavo kr tinje plaka Lietuvos irdis.

...Tai prabilk, alio ilo puele, Kaip prie didvyri kapo verkei, Kai u Lietuv kilo Laisvs paukiai vir ilo Suvalkijos broleliai arai.

ARAI KILO I ALTUPIO

Rudens vjai vilpauja ermukni ir kriaui akose, gojelyje prie altupio, Patamsjusius il vandenis alta upel plukdo Nemuno link. Netrukus iemos smuiku u gros iaurys. Ak, ir sunkus tas pavasario laukimas. O ar gyvenimas lengvas? Deimt deimt einantis, judrus, giedro veido ir ger aki mogus engia erdvi savo trob ir oriai, ramiai sdasi u ilgo stalo. Tiesiai prie j ant sienos kabo trys vienodo dydio portretai, perjuosti gedulo kaspinais. Kazimieras Varkala, Lietuvos savanoris, pasistat naujus trobesius altupyje ir uaugino grai lietuvik eim. I 12 vaik uaugo 8: Algirdas (g. 1924), Kazi miera (g. 1926), Janina (g. 1927), Danut (g. 1931), Vytautas (g. 1938), Aldona (g. 1939), Birut (g. 1943) ir Jonas (g. 1951). Apie Varkal eim ir jos na Lie tuvos Laisvs kovas galima bt kalbti labai daug. Atidavm visk Tvynei Graiausias dienas, kaip gles, Tvai savanoriai j gyn, J gyn kariai kaip ir mes! dainuoja Laisvs kov ansamblyje Kazimiera Varkalait. 26

Gilios drtmedi aknys. Istorijon nueina. Laisvs trokimas augs genuose. Tai ir senoliai baudiavos sukilliai. Knygneiai ir daraktoriai. Tvelio Kazimiero aukl inoma pylinki knygne Elzbieta Mariulio nien. (Stovi jai paminklas po aukta liepa Ilauo kapi nse.) Tai ir tveli tv viesi kaimo moni kryp tingas religinis aukljimas nuo maens. Tai vietoj pa sak prie motinos ratelio sekios Tautos istorijos legendos. Tvo savanorio Nepriklausomybs kov prisiminimai. Gabus, nenustygstantis buvo Kazimieras Varkala jau nystje. Ratingas. Pasakorius. Labai graiai pie. Ra proginius eilraius. Ant popieriaus iguld savo gyve nimo nutikimus. Gyventi pasiliko kaime. Senelis sakydavo: Norjau karininku imokyt. Norjau kunigu... Tai da bar vargel vark. Reikjo kaimui darbi moni ant j Lietuva laiksi. Motina Konstancija Varkalien savo bdo savy bmis atsvr vyr: santri, kantri, aukojosi vaikams ir Tvynei. Buvo savarankika ir apsivietusi, jaunystje mo kiusis mokytoj seminarijoje, sigijusi telegrafists spe cialyb Kaune. Labai mgo gamt, todl itekjusi sutiko apsigyventi kaime. Abu tveliai buvo dainoriai. Ypa mama turjo gra bals, sopranu ved ir giesmes, ir dainas. Tad netilo dainos altupyje per vasaros darbus, giesms per adven t ir gavni. Ir dainose, ir darbuose, nuo tv neatsiliko ir vaikai pametinukai visi linksmi, vals ir darbts. Gyvenim sujauk grobuoniki didij kaimynini valstybi planai. Per pirmj sovietin okupacij ive tvelio seser su eima. Brolis Algirdas baig Prien iburio gimnazij, sto jo Kauno universiteto medicinos fakultet. Trumpai te simok: perjo Marijampols karinink mokykl, stojo generolo Povilo Plechaviiaus rinktin ir ruosi kovai su artjaniais raudonaisiais okupantais. Vokieiams rinktin iformavus, Algirdas savo tikslo neatsisak slapta, su ginklu, gro namus. Abu tvai broliui pritar, pasakoja Janina Varkalait-Skuien. Geriau ti, bet garbingai, sak bro 27

lis. A pas bolevikus baltos duonos iekot neisiu! Kakas sil 'broliui nelegalius dokumentus, bet jis atsi sak. Mama jam pritar, ji suprato, kad reikia Lietuvai aukotis. O ms, vaik, visas pulkas ma ir didesni... Geriausi Lietuvos vyrai ijo kovoti prie okupantus. Algirdas Varkala kartu su girininku Vincu Senavaiiu aliavelniu tapo partizanais, o j eimos ryininkai ir rmjai. Tai buvo 1944 met vasar, kai frontas nudun djo Rytprsius, o Lietuv vl upldo aliakepuri en kavedist kariuomen ir neramum vir iplukdytos vietins padugns strib gaujos. Algirdo Varkalos slapyvardis pradioje buvo aliu kas, o vliau Daumantas. Partizaninje kovoje jis iaugo nuo brio vado iki Geleinio Vilko rinktins vado, usitarnavo majoro laipsn. Principingas ir drsus, tei singas ir nuoirdus jis buvo mums kaip tikras tvas, ir iandien prisimena buvs io krato partizanas Bar sukas, nubraukdamas yki vyrik aar. Taiau ry kiausius prisiminimus apie brol ilaik jo seserys, na mikiai. Nepakeliam vergovs ir prievartos nat ne lietuvi tauta. Visi dori mons ir ypa kovotoj eimos gyveno sunkias, tragikas ir karygikas dienas. Vyriau sioji Algirdo sesuo Kazimiera, o paskui ir Janina iti kimiausios jo pagalbininks. Stiprios ir drsios merginos beatodairikai vykd visus partizan pavedimus. Kazyt prisimena: Aptikau griovyje vokik kulkosvaid. Partempiau namus. Vyrai isival ir apsidiaug: Labai ger daik t parneei!" ia pat, u sodo, KaunoPrien plentas, o Var kal sodyboje, daugiavaiks eimynos vyriausieji vaikai kartu su tvu ruo slptuves partizanams. Pirmj bunker ikas po gyvenamuoju namu, antr j po darine, treij po malkine. O ketvirtj u kokio imto metr nuo trobesi, vyrduobje. Augo al tupyje paalinei akiai nematoma tvirtov po eme kovai prie pavergjus. mirtin kov u Tvyns Laisv kilo arai i altupio. 28

Konspiracija buvo gera malkins bunker inojo tik trys partizan vadai: Algirdas Varkala, Juozas Luka ir Juozas Stravinskas. Trys geriausi draugai. Jie danai ia gyvendavo, kartu aptar kov strategij, kartu svajojo apie viesi laisvos Tvyns ateit. Enkavedistai ir stribai, pro al vaiuodami, vis krt sodyb. Neskmingai! Janina Varkalait prisimena: Algirdas buvo troboje, kai ugriuvo stribai. Lauia duris. Brolis, paiups pistolet, nusileido bunkeri. O visa amunicija planet, diras, munduro varkas nu mesta ant lovos. Stribai veriasi: inom praneta, kad pas jus yra du mikiniai! A greit puoliau ant lovos, apglbiau po savim t visk. Drybsau. Sergu. Mama buvo nia. Jie ts j visas puses, stumd, tyiojosi: Ko spoksot Auros Vart Marijos 'paveiksl? Neir kit! Jis js neigelbs! Igelbs,sakau a. nes mes nekalti. Kalti! auk strib vadas, mudamas mam: A i tavs vienos padarysiu du! Kdikis gim ne laiku ir tuoj pat numir. Baigdami krat, stribai ulipo ant aukto. Rado ten dirbusio meistro palikt degtin. Pareikalavo ukandos. Prisigr, sumigo ir knark iki ryto. Tuo metu iedo brolis Mikinis Antanas Stravinskas slpsi ant tvar to. Kazyt nepastebimai ispruko i trobos ir prane. Partizanas pasialino i sodybos. Motina ilgai sirgo. Naujos kratos drumst eimos ra myb. Pas partizan vadus Varkal sodyb m atvai nti Juozas Markulis, tuomet dar neiaikintas bolevik nipas i Vilniaus. Jis buvo ketvirtasis, inantis svarbiau sij slptuv po malkine. Atsikeliu kart anksti ryt, pasakoja Kazyt, ogi kieme dvideimties ar trisdeimties strib ir kareivi brys. Du pilki unes su jais. Reikalauja tiesiai viesiai: Vesk malkin! Vedu. Rodyk bunker! Kok? nu stembu. Greitai susigriebiu ir imu mesti visas malkas ant kamino. irkit, sakau, nieko ia nra. Yra ra sim! unys uosto, uosto ir neuuodia. Mat, Luka buvo benzinu em aplaists. Bad geleiniais virbais ne rado. O apaioje buvo trys: Algirdas, Luka ir iedas. 29

Jie, pavarg po ygio, miegojo, net nieko negirdjo. O mano visos blusos buvo negyvos, bet sugebjau altai nervus rankas suimti. Rizika buvo kasdien. pratom bt viskam pasiruo. Kit dien krata darinje. Bad visai netoli dang io. Paskui ulipo ant tvarto ir, pamat kiauinius dedan i vit, i pykio j nusmeig. Patenkinti isinedino, nors tiek pakenk. Kit kart sibrovliai stribai stat Janin prie rsio angos ir, kaip kaitui, rm autuvo vamzd krtin. Patys lipo emyn, nar ir krt, stbdami jos veido i raik. Kurgi tie Varkal sodybos bunkeriai? Kur slepiasi tie, kurie drsta kovoti u Lietuvos Nepriklausomyb? Stribui gera Stalino valdia. Stribui degtins utenka! Visa Lietuva turi vergauti stribams ir j ponams! Raudo noji baudiava strib rojus! O partizan ryinink Graina Janina Varkalait nea per Suvalkij partizan spaud, laikus, vaistus, do kumentus. Ir neiojasi su savimi lemtingam atvejui kar buot granat. Brolis mok: nepasiduot gyviems! Geriau garbingai ti, negu rizikuoti idavystei. Juk gali neitvert kankini m. Ir sprogdintis reikia taip, kad veido prieas nepa int, kad savikiams nepakenkt. Ar bdavo pavojing akimirk? Kurgi ne! Grtu kart i Girinink kaimo. Neu vaistus Valengikes partizanams pas Miliauskus. Sutin ku 5 vyrus. Einu pro juos, spliodama, kas jie? Jei stri bai traukiu granat, ir lekiam visi or. Kai suneko, atpainau, kad partizanai. Su partizan uduotimis keliavo Janina Degim, i lavoto, Balbierikio, Alytaus kryptimis. Visur drsiai, pa sitikdama savo jgomis. Ir svarbiausia inodama pa vestos misijos reikm Tvynei. Ne visada seksi. Kartais vydavosi ar upuldavo pasaluojantys stribai, suprat, koks pauktis pateko j akiratin. Tada audydavo. Zvimbia kulkos, bet lieki gyva. Tai stebuklas. Dkoji u j Dievui. Ir toliau darai tai, kas reikia. Atsimenu, neiau i Mogiks Juozui Lukai Skirmantui fiktyvius dokumentus Cigelns kaim. Pa 30

keliui sustabd garnizonas. Karininkas krt mano krep m ir dliojo visk nuo viraus. K nei? Pai rjo sviestas, sris. Tai karvs neturi, nelaikai? U trkus, atoviau. Aha, baig krsti. O apaioje buvo Skirmanto dokumentai. Tsyk biau ir nusiudyt nespjus. Nuneiau visk vyrams laimingai. Nuo Vilniaus krato atvaiavo mogus, kur vadino Daktariuku. Kazimiera turjo uduot pristatyti j t vik partizanams, o Janina nuvesti toliau mikus. Aleksote apie 12 val. nakties Kazimiera su Daktariuku sustabd pakeleiving Viliuk su kareiviais. U Garlia vos maina sustojo, ir kareiviai tar: Dabar pinigus arba gyvyb! Jie buvo plikai. Daktariukas isitrauk revol ver, o kareiviai, isigand kakokio virininko, prasi dovanojami. Buvo grai, sausa 1946-j met iema. Sausio popiet altup pas Varkalas atjo Juodvarnis Stasys Luk a. Jis pasak: Nustatyta, kad Erelis Juozas Markulis yra i davikas. Idavinja bunkerius Auktaitijoj, iduos ir ia. Nejaugi? Js bunkerius jis jau ino. Kas bus su mumis? Vaikai mai. Vyresnius paims kaljim, mam su vaikais i trems Sibir. Reikia apleist namus. Tai buvo vienintel reali ieitis. T pat vakar jie pasikink arklius veim. Suso dino vaikus, bei t pasim ir tamsi nakt ivaiavo Igliaukos link. Itutjo bunkeriai altupyje. Vjas iureno apleist nam stogus, klebeno ukaltas duris ir pamau upust kietai sumintus kiemo takelius. Pasiprieinimo dalyvi Varkal eimai gyvenimas at vert nauj skaudaus likimo knygos puslap. Slapstytis visiems kartu buvo nemanoma. eima buvo priversta isiskirstyti. Vaikus idalino. Aldut paliko pas tet Krasauskien. Vliau, kai ji buvo 7 met, tapo vaik aukle pas Naujokien. Vytukas, vieneriais metais vyresnis, gan gyvulius Juodaraisio kaime pas Juodius. Maiau31

sioji, 3 metuk Birut, liko su mama. Danut su Kazimie ra apsistojo pas mones Igliaukos apylinkse. Janinos, aktyvios ryininks, buvo pilna visur. Daug apygardos ryinink buvo iduot ir aretuot, todl merginai teko labai saugotis. Ilgainiui abi merginos buvo aprpintos fiktyviais dokumentais: Janina Pepulionyts pavarde, o Kazimiera Rimaits. ie dokumentai jas igelbjo. Buvo taip. Veiveri garnizono virininkas Barabainas gyveno pas ikotien. Abi Varkalaites jo gula aretavo. Tuomet Akelaitis i Igliaukos (jau mirs) nujo pas i kotien ir pasak, kad jis abi sulaikytsias asmenikai pasta. mogus papra jas paleisti. Abi seserys buvo ilaisvintos. Jau negyvenom sodyboj. Apie 1947 metus slapst ms netoli Igliaukos. Partizanus rmme vis tiek, pasa koja Janina. Danut, tvelis ir a veme partizanams ginklus, paslptus veimo dugne. Juos reikjo pristatyti giri netoli Degim kaimo. Pravaiuojant pro ilavoto piliakaln, sustabd 8 stribai. Kur vaiuojat? Mes jus lydsim: js vaiuokit viena kelio puse, mes eisim kita. K daryti? Kaip nukreipt j dmes? A iokau i veimo. Pasileidau bgt per Jiesi. Ledas plonas, bet spjau pa bgt. O jie, vydamiesi mane, lo. Tratino, aud kaip pasiut. Tvukas su Danute laimingai nuve vyrams ginklus. O a pamike ir miku pabgau nuo persekio toj. Atjau br ir pasakiau: Daugiau nesislapstysiu. Lieku su jumis! Ne, pasak brolis Algirdas, jau vis kas baigiasi. Mes sim, o js, seserys, gyvenkit..." Algirdas Varkala buvo labai apdairus, turjo ger orientacij ir mokjo painti mones. Jis perspjo seser Kazyt, kuri tada gyveno Kaune, Auktaii gatvje, kad bt atsargi, niekuo lengvabdikai nepasitikt, nes yra daug nip ir provokatori, kurie kasa duob Lietuvos Laisvei. Paiu laiku brolis mane spjo. Kaune, kur a ne iojau ir lipdiau proklamacijas, but atjo jaunas, ne pastamas vidutinio gio vyras. Man reikia Kazimieros, pasak ir tuoj pat pa klaus: Ar js Daumanto sesuo?
Ne, a Varkalait.

32

 Mes steig pogrindin organizacij. Gal sutiktu mt joje dalyvauti? A nenoriu joki organizacij! Nejaugi jums nereikia pinig? Suknel nusipirk sit, mes duosim. Ai, apsieisiu! Tai gal susitikime centrinse kapinse. Pratsime pokalb. Tiek to, susitikime. pasimatym Kazyt nenujo. Ji ivaiavo kit mies t, o buto eimininkus aretavo. Provokatoriaus daugiau ji nebemat. Kazimier Varkalait kluone pas Galinius aretavo Igliaukos stribai. Varinjo po mikus, reikalavo parodyti bunkerius. Naudos i to nebuvo. Tuomet nusive Ig liklius, udar daboklj. Buvo drgna, alta. Mergina sdjo ant purvin grind. Ten buvo dumblas. Gal tau ieno mest? paklaus stribas. Ne karv, nedu... Gal nori obuoli? Jie pavogti skite patys! Tikra bda saugoti it merg, stribas kreipsi savo draug Niekur ji nepabgs. Einam geriau pas Magd igert! Stribai ijo, o Kazyt, numetusi lapi trening, m klibinti duris. Meldsi, kad Dievas padt. Pagaliau tan ga nukrito. Ji isiver laisv. Veng keli. jo laukais. Neinia kaip, bet u 8 km surado t viet, kurioje j aretavo. Ten jai dav arkl. Ji rado prieglobst u 30 km. Paskui atsidr Valengikse, pas tet. ia vl uklupo kiti stribai. Vos spjo po krosnimi palsti. Aukta mergina netilpo kojos su batais kyojo pro grotas. Teta pavel g ir vos neaikteljo. Ko isigandai? usipuol stribai eiminink. Kiaul papjoviau ir bijau, kad msos neatimtumt, atsikvojusi prisipaino. Kit dien Kazyt pakeit ivaizd: usidjo akinius, susipyn kasas. Ivaiavo Ukmerg pas kit tet. 1948j pradioje Auktaitij atvyko ir sesuo Janina. Seserys gyveno atskirai. Taiau Janin idav suvalkietikas ak 33

centas. Prasidjo tardymai, kratos. Viskas baigsi laimin gai. Abi seserys iki ios dienos labai dkingos jas slpu siems ir gelbjusiems monms. Ai Jums, gerieji auk taiiai! Kani kelius jo ir kiti Varkal eimos nariai. 1947siais Danut Varkalait gyveno netoli Igliaukos, pas Ka zakeviius. Jai tuomet buvo 16 met. Stribai aretavo, bas isivar Igliklius. iauriai mu, tard. Mergait susirgo snari udegimu ir endokarditu. Skubiai reikjo guldyti ligonin. Kaune, tiesiog gatvje, sesuo Kazimie ra jai ikviet greitj pagalb. Paguld Klinikas. Ligos komplikavosi isivyst meningitas. Visas tris seseris stribai sek jau ir ligoninje. Dar nespjusi igyti seser privaljo i ligonins .atsiimti. Dvejus metus, nepaprastai kentdama, sesuo Danut sirgo. Vaist nebuvo. Visa su tino. Ji mir kluone, Paruose, ivetj idiki sody boje. Norjo su visais atsisveikinti, kad visi broliai ir seserys bt prie jos. Kas galjo buvo. Palaidojo bal tam, paprast lent karstelyje, ten pat, Paruose. Karveliki kaim pas Kairaiius ujo trys drau gai partizan vadai: Algirdas Varkala, Juozas Luka ir Juozas Stravinskas. eiminink pakviesti prie stalo ir pasistiprin, vyrai neslp savo nuotaikos. Sunku. Labai sunku ir Lietuvai, ir mums. Persekioja. Lipte lipa ant -kuln enkavedistai. Ken ia ms eimos, gimins, rmjai, ryininkai. Daugyb j aretavo. Prasiskverbia samdomi nipai, provokatoriai ir sau gumo agentai. Nors ir sime, bet kovodami. Lietuva bus laisva! Nujausdami savo likim, draugai pasiguod, kad ne beilgai gimtins takais vaikios kartu. Nuojauta isipild. Pirmasis uvo iedas (Kar das) mokytojas Juozas Stravinskas. Mike prie Ci kabds, jo partizan br, grus i ygio, uklupo ir iaud mieganius partizanus enkavedistai ir stribai. Algirdas Varkala aliukas (Daumantas) suma niai vadovavo Geleinio Vilko rinktinei beveik dvejus metus. Jis buvo geras partizan vadas ir patikimas drau 34

gas myje. Stiprindamas kovotoj dvasi, reikalaudavo drausms ir tvarkos. Visada primindavo, kad vyrai man dagiai elgtsi su gyventojais, bt dkingi rmjams. Visada padkok ir nepriekaitauk, partizane, kuo turi mogus pavalgydint u tai jam AI. O jeigu netu ri bk dkingas u ilum". Myljo vyrai savo vad, kaip ir motina vyriausij sn. uvo Algirdas Varkala, 1948-j met kovo 3 dienos ryt. Kartu su 6 kovos draugais ujo Mait sodyb. Netiktai apsupti prie, gaildami kininko eimos, par tizanai nepradjo mio sodyboje, bet ibgo ventups pievas. Tikjosi pasiekti mik, bet buvo apsupti. N vienas nepateko gyvas prieo nagus. Sueistas Algirdas Var kala pakl pistolet prie smilkinio. Liko itikimas T vynei. Lietuva didvyri em prim jo palaikus. Kurioje vietoje iki iol neinia. Po alia Lietuvos velna ilsisi imtai ir tkstaniai jaunuoli graiausi Tautos ied. Kokie talentai bt suvej Tvynei? J palaikus slp. Nepaslp. J vardus brauk i is torijos. Neibrauk. Kaip ir Lietuvos vardo. Dievo aki vaizdoje dega j nemarios irdys ant negstanio Laisvs aukuro. Jo venta liepsna suteikia mums jg, nusimetant vergijos panius. Kuo bt taps Algirdas Varkala ger tv vaikas, neeilini gabum jaunuolis abejoti netenka. Deja. Is torin lemtis Jam ir Jo bendraygiams skyr vienintel lemt garbingai ti u TVYN! Ir, bolevik paar votiems ant gatvs grindinio, su kietu akmeniu po galva, liudyti pasauliui aminj TIES: kol esama toki did vyri nuudyti Tautos Laisvs n e m a n o m a ! Pa velkite unikalias nuotraukas, kuriose aminti uvusij knai. Kokie menkystos, kokiame emame dugne buvo atsidr tie, kurie tikjosi ne tik juos, o ir Lietuvos Laisv nugalj!.. Vyriausiojo snaus netekt labiausiai pergyveno Mo tina. Slapia nuo kit ji skaudiai raudojo ir buiavo s naus markinius. 35

 Prisimenu, sako Aldona Varkalait-Stogeviie n. Greta maldaknygs Mama saugojo relikvij tuos markinius... Okupantai dar vis persekiojo partizan vado eim. Reikjo slapstytis nuo iveim. Ilgainiui tvai ir maieji vaikai surado pastovesn gyvenamj viet: sikr tu ioje vitidje, Paruose. Dar neturjo jokio gyvullio nei karvs, nei kiauls. Vaikai lank Par mokykl, tvukas sidarbino miko darbininku. mons kiek gal dami padjo, elp patriot eim. Motina pajuto artjant nauj gyvyb. Ir isigando, ir apsidiaug: Lietuvai reikia moni, juk tiek j iud. Gal uvusiojo viet ateisiantis uims? 1951 met kovo mnes pasaul ivydo Jonas Varkala. Gim mogus ir dali atsine, pasak Motina. Ji neapsiriko. Pamau gyvenimas gavo pusiausvyr. Jie si gijo karv, gyvuli. Po dvej met gro tvik. Gyveno kukliai. Kaip paukts i nam savarankikai gyventi i skrido dukros. Vadinamaisiais stagnacijos metais u prievalstybin veikl trispalvs vliavos iklim buvo nuteistas ir 10 met Mordovijos lageriuose ikaljo snus Vytautas Varkala. Kai j, atlikus bausm, lagerio virininkas pra kalbino: Tai daugiau itaip nedarysi? Vytautas at sak: Darysiu! Jei tik Lietuvai reiks... 1973 metais eim itiko nelaim. Sunkiai susirgo Motina. Jos slaugyti parvaiavo i Kauno Kazimiera. Gripas komplikavosi irdies liga. Atsiliep pergyventi var gai, nepritekliai, kanios. Nepaaikinamai keista gyvenimo logika: kieno gyveni m lydi vargeliai, tam su pasauliu atsiskirti sunku. Mir Mama su smone, prisimena Kazyt. Bu djo tt. Paadino: Kelkits, vaikai, mama mirta. Ji padkojo tvui, labai graiai mus atsisveikino. Papra grabnyios. Negaljome jos rasti. Ji pasak, kur yra. Kaip man sunku jus visus palikt. Bet reikia kentt. Iki pas kutins minuts buvo santri, kantri ir imintinga. Ms geroji Mama... Vis gyvenim j lydjo vargai, netektys ir kanios. U ms Lietuv. 36

Mir Konstancija Varkalien tesulauksi 68 met am iaus. Paminkle prie jos kapo Ilauo 'kapinse ikaltas Kristus prasmingai nea akmenin kryi. O vaik ir vaikaii keliai bga toliau, u Jiesios ir ventups gimtj altup, senojo Tvelio dienas praskaidrinti. Jis visada ne tik vaik, bet ir vis ger moni laukia. Turi apie k papasakoti, yra apie k se najam paporinti. Gyvenim pragyventi ne lauk per eiti. Ir nepasakysi, kad met riba artja prie imtmeio. Veidas viesus ir giedras. Stebiuosi, kokie gras ms senieji mons! Turtingi gyvenimo iminties ir gerumo, stiprios dvasios. Lyja liets Lietuvoje. ydi liepos ir dobilai. O i kilmes Varkal sodyboje suplauk gausus brys namiki, gimini, buvusi politkalini ir tremtini. vyti vis vei dai. Jaun vyr rankose didingai plazda Trispalvs. O pilko granito paminkl, skirt Tautos didvyriui Algirdui Varkalai Daumantui, ventina Santaikos klebonas kunigas Jonas Varkala. Brolis. Tvyns laukais nuaidi Laisvs kovotoj choro daina: Oi kelkis, kelkis, bernuli, Sneli Lietuvos! Pasveikink LAISV tvikl, Sugrs i kovos!

TAVO VAIKAI, TVYNE

Pareina mediai i lauk ir giri, sustoja vj ipus tytame lauke. Sugrtame ir mes, tavikiai, i vis vergi j didvyri ems vaikai... Tik ar visi? Ami negandas kaip uolas audras ant savo pei kantriai ine lietuvikasis kaimas. Neinomas fotogra fas amino grai kininko Morkno eim, iaugint Lietuvos Nepriklausomybs laikais Prien valsiuje, Ma inuose. Nebtina daug pasakoti apie juos. Pavelkite i nuotrauk ir pajusite, kaip viskas ia miela: ir sesi ipuoseltas rt darelis prie tvirtos rst trobos, ir ra 37

ms, susikaup, santrus ir velns veidai, vieni linksmai, patikliai, kiti atsargiai velgiantys i fotografijos. O prie kyje pati maiausoji simpatikoji Kastul. Mergyts vilgsnis igstingas, sunerims gal ji nujauia kas jos laukia po gero deimtmeio? Gal mato save, jaun parti zan ,,Ramut, likusi vien sudegint nam dykvietje?
* * *

Prabgo daugiau nei keturi deimtmeiai. Konstancija Morknait rami, dalykika ir maakalb moteris. Su sitikome Gedulo ir Vilties dien Istorinio muziejaus so delyje. Nejuiomis dingteljo, kad ioje ventoje tautai vietoje ir ji pati tarsi gyva relikvija. Katon pavsyje, sdint ant suolelio, klausausi jos odi: Augome deimt vaik: penki broliai ir penkios se serys. Atrodo gabs buvome, darbts, mokjome vairi amat. Du buvo mokytojai. Vyriausias brolis Kazimieras Morknas mokytojavo Varnoje, buvo auli vadas. Sesuo Elenut su vyru mokytojavo Giedraiiuose. Bolevikams okupavus Lietuv, mokytojams prasidjo neramios dienos. Tvikje prisiglaud Elenut, kurios ei ma buvo paruota iveti. siliepsnojo rus karas su vo kieiais. Nors buvo baisu, niekur i kaimo jie nesitrauk. Isikas bunker ir jame slpsi. Kastul prisimena: ka kas, kakur iov, ir atbg rus kareiviai isivar juos i bunkerio, sustat suaudyti. Paskui vienam kareiviukui atjo galv ikrsti bunker. Jame ginkl nerado, todl ir nesuaud. Po vokiei okupacijos antroji bolevik okupacija buvo tikras pragaras. Broliai svetim kar njo n vie nas. Jie myljo Lietuv ir galvas paguld u j. Negandos prasidjo netrukus. Jos vyriausij brol Ka zimier, kuris mike nebuvo, sum 1945 met pavasar. Kaljimuose ir tremtyje jis ibuvo 12 met. Seser Ma ryt, kuri taip pat buvo nenusikaltusi okupantams, nuteis deimiai met lagerio. 38

Kit keturi broli ir Konstancijos lauk alios Tvi ks girios. Jauniausias, Vincas Audra ijo ginti Tvy ns 1944 met ruden, kartu su Mayiu, Viesulu, arnu, Merkiu ir kitais ms krato vyrais. Jie at kakliai kovsi Verkns myje. Persekiojami enkavedist, pasiek Lenkijos sien. Susitiko su lenk partizanais. Gr o. Prisimenu, kai 1945-j geguje brolis su kulkosvai diu eng namus. Mes labai apsidiaugme. Jo va tinuko skvernai ir kepur buvo skylti nuo kulk. Nakt jis praleido slptuvje. Ryt atjo kambarin pavalgyti su broliais, bet pro lang pamatme atbgant kaimyn Po vil Stravinsk. J dviraiais vijosi trys enkavedistai. Broliai ir kaimynas oko slptuv. Vincas (tai tas maiulis nuotraukos kairje) su kulkosvaidiu atsistojo prie kamino. Enkavedistai lipo laiptais auktyn. Brolis paleido serij i kulkosvaidio. Vienas prieas dar bgo, bet ir j pavijo kulkos. Tuomet broliai visk sutvark pdsak nepaliko. Ir ijo mik visi, kartu ir kaimynas Stravinskas. Kastut pasiliko namuose. Visi keturi jos broliai stojo Kazio Pinkvartos Deiniojo grupuot. Tuo metu apylinki vyrai plaukte plauk mikus. T nakt namuose niekas negaljome umigti. Pus ryiaujant staiga pamaiau, kad namus supa enkavedistai. Pasakiau sesei: Bgam! Nieko blogo nebus, ramino ji. O man kakoks vidinis balsas liep bgti. Atsisveiki nau su sergania mama. Prieai jau lau duris. okau pro lang sod. Prisidengdama krmais, perokau tvo r, nubgau kaimyn alksnyn. Pasiekiau pamik. Ten nujau pas savo draug Albin Dailidnait. Pernakvo jau. Buvau pabgusi basa, viena suknute, bet grti na mus nesiryau. Kaimynai prane, kad tt ir seser ive , mam paliko, nordami prisivilioti mane. Kit nakt mam isigabeno vyresnioji sesuo, kuri buvo itekjusi ir gyveno kitur. Pakliuvusius enkavedist nagus tvel ir seser Maryt Prienuose kankino iki smons netekimo. Apliedavo vandeniu, atgaivindavo ir vl kankindavo. Neturdamos ini, kas dedasi Morkn namuose, Konstancija su Albinute ijo sod pasiirti, I ia kaip 39

ant delno visk mat: stribai ir enkavedistai krov vei mus, k tik pajg, ir vesi. Isivar gyvulius: karves, arklius, kiaules, avis. Susikrov drabuius, kuriuos vliau dvjo strib monos. Vienas arklys buvo dar jaunas, neprajodintas. En kavedistas usdo ant jo, nordamas pagrobti, bet arklys pasispard ir taip trenk raitel, kad is negreitai atsikl. Pakils isitrauk pistolet ir arkl nuov. Buvo iurpu irti... Igaben visk, kas manoma, enkavedistai ap laist benzinu trobas ir padeg. Man byrjo aaros ma tant, kaip virsta pelenus gimtieji namai. Juos degino akiplos atjnai, vadin save ivaduotojais... Bolevikai nenurimo sunaikin Morkno sodyb. Siau b kaim toliau. Apsiginklav iki dant, su patrankomis ir kulkosvaidiais jie isidst u puss kilometro nuo kai myno Dailidno trob, pamikje. Matom, ateina dviese mano draugs namus. Mud vi su Albinute pasislpme u serbent krmo. Jie mus pastebjo. Paauk. Kiek ia atjo bandit? paklau s. Mes atsakm, kad nematm n vieno. O mes inom, kad ia buvo keturi imtai, pasak ir pasitrauk nuo tvoros. Supratom, kad gali bti blogai. Pasieniais nujau mik. U kokio kilometro gyveno kitas kaimynas. Jau pusiaukelje igirdau patrank gausm ir bais kulkosvai di tratjim. Albinut sueid. Ji liau pasislpti iau d kgyje. Padegamom kulkom sovietiniai banditai pade g iaudus, ir Albinut, netekusi jg, sudeg gyva. Jos motina tdien buvo Prienuose. Kai gro namus, vos neiprotjo i skausmo. Kastulei Morknaitei nebuvo kur dtis. T pai die n ji susitiko su partizanais ir pasiliko su jais. Merginos namais tapo mikas. Paryiu jos brolis Antanas Morknas ijo pasivalgyti kas dedasi nusiaubtame kaime. Ujo pas kaimyn Auk takaln. ia suinojo, kad netoliese, pas Kleiz, siautja stribai ir enkavedistai. J kankinamas eimininkas nei tvr atved pas Auktakaln ir parod bunker, kuria me ir pats slapstydavosi. Jame buvo partizanas Antanas Morknas. Nenordamas pasiduoti gyvas, Antanas susi sprogdino granata. Konstancija prisimena: 40

 Mes, partizanai, nutarme pagrobti jo kn ir pa laidoti. Bet stribai kyriai saugojo. Keit sargyb. Tik pa ryiui planas pavyko. Brol palaidojome Main piliakal nio aiktelje. Vien 1945 met rudens dien brio partizanas Jurgis Mikuauskas Blak ijo namus persirengti ir nu siprausti. Grdamas su broliu Juozu ujo pas kaimyn Vaikn. Juos uklupo stribai. Susikov. Juoz sueid, o Jurgis uvo. J palaidojo mike, prie didelio akmens. Kap papuo glmis ir Gedimino stulpais. Stribai, vaiuodami keliu, kiekvien kart idraskydavo partizano kap. Tuo met partizanai sugalvojo juos pamokyti. Pririnkome daug akmen, pasakoja Kastul, prie kapo ikasme duob ir djome j prietankin min. Ant viraus sudjome akmenis, ulyginome ir su jungme viela su tvorele. Rytojaus dien stribai vl atjo. Kapas prabilo. Nuaidjo griausmas per giri, o strib palaikai atsidr egli virnse. Daugiau kap draskyti nereikjo. Panaiai buvo ir su ivetj namais juos stribai msi griauti ir deginti. Uminuodavom atbaidm. Konstancija prisimena priesaik 1945-j pavasar. I kilms vyko Pakuonio valsiuje, Bakininkli kaime, ant aukto Nemuno kranto, vir skardio, nuo kurio atsiveria nepaprastai grai panorama tarp padmavusi mik ir slni, pro sod apsuptas sodybas teka Nemunas. J sergsti seni piliakalniai ir balti Darsnikio banyios boktai. O susirinkusi kunigo laiminam jaun vyr ir mergin akyse spindi aaros, dega odiais nenusakomas rytas apginti tvyn Lietuv, ivaduoti j i raudonosios vergijos. Nerami dien, kov ir skaudi praradim verpetuo se bgo Lietuvos partizans Konstancijos Morknaits gyvenimas. Petys petin kartu su broliais kovojo kukli, bet drsi ir atkakli mergina. Stribai su rus kareiviais, keldami orgijas, pl kai m gyventojus. Tyiojosi i moni, jausdami savo gali, paremt durtuvais. Konstancija prisimena: Kart, kai jie, apipl mones, siautjo apylink se, prisikabin der ant kaklo, partizanai nutar nedo 41

vanoti. A nujau stebti, 'kada jie gr, o vyrai isidst Nuotak kalne ir lauk enklo. Praneiau. Partizanai no rjo juos kuo ariau prisileisti. Bet strib vadas Alfonsas Mozras (dabar gyvena Dzkijoje) jodamas pastebjo ir pradjo audyti. Uvir kautyns. Stribai krito su kru vinom derom ant kakl. Kai kurie spjo ineti kail. Tarp j ir Mozras. ia uvo antrasis brolis Jonas Uosis. Mirdamas spjo itarti du odius: Kulka... ird! vinas perliejo partizano krtin. O jis taip norjo gyventi! Nusvirs sesers glb jis iraikingomis akimis velg tiesiai j. Ir dangaus mlyn. O tos jo akys sakyte sak perautai irdiai: Nemirk, irdie! Nemirk, dar palauk. Dar Lietuva nelaisva! ios akimirkos Kastul niekada negals pamirti. Lietuva bus L a i s v a . Vytau to Didiojo muziejaus sodelio bokte plevsuos Trispalv, gerai matoma i Kastuls kambarlio Putvinskio gatvje, o ji vis girds brolio Uosio paskutinius irdies dius. NEMIRK, IRDIE! Ne. Nemir partizano irdis, tai Laisvs varpas aidi... uvus antrajam broliui, liko tik du broliai ir sesuo Morknai: Vincas Audra, Juozas Rambynas ir j sesut Konstancija Ramut. Pavojus tykojo j kiekvienam ingsnyje. Kastul prisimena: jom per iaulikius. Igirdome triukm pas e pulionius. Manme, stribai. Usukome. Jaunimas oko. Istat sargyb pavalgme. Jau pakilome eiti, kai pasipy l kulkos namo sien. Sukritome ant grind. Per susi audym nepajutau, kaip atsiskyriau nuo vis. Prie tvar to dingo Kaspinas. Traukiantis prie kaln, prieai pa deg tvart. Mano pusn leido raketas. aud tiesiog mane. Nukritau. Prisiplojau prie ems. Kulkos zvimb tai vienoje pusje galvos, tai kitoje. Kai jos smigo em, plaukus tiko purvas. Kai raketos ugesdavo, a kelio lika ingsni nubgdavau pirmyn. Kai vl iaudavo ra ket, vl gridavau ant ems ir liaute liauiau kaln. Pagaliau pavyko. U kalno a jau i vis jg bgau pakalnn. Enkavedistai ant arkli vijosi. Apaioje tekjo olmis ir alksniais apaugs upelis. A okau upel ir pasislpiau po olmis. Stribai prajojo tolyn, miko link, 42

Delsti negaljau. Kol nepravito, liauiau pusantro kilo metro iki miko. Pasiklausydama, ar pamik neapsupta, liauiau mik. Mike pasijutau kaip namuose. iose, iauliki kautynse uvo jos kovos draugai alius Stuobrys" ir Auktakalnis Kaspinas. Artjo v. Kios. Jas vsti labai daug partizan su sirinko iudiki kaim. Pasimeld. Pagiedojo vent giesmi, pavalg partizanik vakarien ir, pagiedoj Lie tuvos himn, ijo juod nakt. Paryiui, netoli Ilauo, ujo pas mog. Papusryiauti nespjo. Pamat ateinan ius rus kareivius. Taiau eimininkas nepasimet: i leido partizanus pro kitos namo puss duris. Nemalonum buvo ivengta. Per kaimus stribai ir komjaunuols jo dl pyliav. Gsdino mones. Partizanai nutar pastoti jiems keli ir atimti duokli dokumentus. Tai buvo iudikiuose, prie Rdgiri. vyko kautyns. Jose uvo Juozas Kleiza Jungas ir antr kart buvo sueistas Konstancijos brolis Vincas Audra. Gyd brol ji pati. J brio medicinos sesuo Rasel Nastut Kleizait, jau buvo perkelta Papario Vytauto Gudyno br. Deinio bryje Rasel taip pat buvo labai naudin ga. Kai ia, kovodamas atiauriomis gamtos slygomis, lapiu pleuritu susirgo Kastuls brolis Vincas Audra, Rasel nuve j Kaun Raudonojo Kryiaus ligoninn. Paguldyti partizan jai padjo gydytojas Kleiza. Viskas buvo gerai, taiau jam besveikstant, po dviej savaii, t pai palat buvo paguldytas sueistas stribas. Nuo Vinco jis nenuleido aki. Partizanui teko apleisti ligonin. Sulauk 1946-j, per Naujus Metus, kartu su Papar io briu jie apsistojo pas Rimus i ia kilusi dviej Lietuvos lakn, ivykusi Amerik, kyje. vintant antrosios dienos rytui, sodyb keliais iedais apsupo en kavedist daliniai. Partizanai versi i apsupimo. Laimingai pralaume pirm ied. Mike buvo pilna rus. Vl ir vl audms. Itisa kautyni grandin. ia uvo mano treias brolis Juozas Morknas Ram bynas. J dar gyv prieai pririo prie arklio, nuvilko kelis kilometrus ir met griov. A ant kelmo susiei diau koj. Traukms. Brys pasidalino dvi dalis. Pa 43

silikau su penkiais vyrais. Ijom i miko. Patraukm Prien ilo link. Ir vl pamatme prieus keliu vaiavo daugyb main pagalb enkavedistams. Kad nepastot mums kelio skubjome perkirsti Paiudiki viekel. Sp jome. Jie mat mus ir aud i tolo. Mes traukme tiesiai per laukus ir alksnynus. Sugrome stovyklaviet. Paskui mus enkavedistai sugujo Prien ilo mikus. Bet jau buvome bunkeriuose. Vir j lojo unes, dunksjo kareivi batai prieai vis dien ko ir ko mik. Taiau Dievas mus saugojo. Brio vadas Deinys Kazys Pinkvarta, kils i Liepaloto kaimo, buvo labai prityrs karys. Be galo myljo Lietuv. Buvo optimistas, dmesingas savo kovotojams, narsus, teisingas partizanas. Mok vyrus kovoti, pats pa laik j dvasi. Neatsiliko ir jo brolis Berelis Jurgis Pinkvarta. Jis turjo taikli rank, atri ak, ra eil raius ir prisiminimus. J motin, iauginusi snus Lietuvos uolus, prieai itrm vargti Sibir, i kurio po daugelio met sugro ir tebra gyva gyvena Ma inuose, turi viesi atmint. N vienas Kastuls Morknaits kovos draugas nepa sitrauk i kovos lauko. Visi padjo galvas garbingoje kovoje. I Main kaimo partizanus ijo brolis ir sesuo Stravinskai: Povilas Gluosnis (g. 1923) ir Albina Astra (g. 1925). Su Morknais jie buvo kaimynai ir draugai nuo maums. Kartu slapstsi bunkeriuose ir nuo prie gynsi. Albina ibuvo bryje vienerius metus. Su sirgusi kepen liga, mik apleido, taiau liko aktyvi ry inink. Jaunysts draugs ir kov bendraygs ir dabar susitinka maame Konstancijos kambarlyje, Kaune. Al binut Stravinskait pasakoja: Buvo 1947-j ruduo. Pakumpryje pas alius va das Maytis man teik atsiaukim. Neiau Prien lauk. jau pro Bubnius, kurie gyveno itutjusiuose Krveli namuose. Pastebjo stribas Bubnys. Prane Prienams. Strib gauja m mane persekioti. Vijosi. au d. Man pavyko pasislpti mike. Ar ne stribo Bubnio vardu buvo pavadinta gatv Prienuose? 44

 Tikriausiai, nes j ir palaidojo sovietini kari ka pinse. Kada ir kaip uvo Js brolis? Gluosnis uvo 1947 met kovo 3 dien Jurgini kse, per susiaudym. Pas Jurg Gyl uklupti 6 partiza nai band prasiverti mik. Brolis, sueistas kojas, nusiov. Kartu uvo Klemensas Maceina Griausmas ir Antanas Kasperaviius. J palaikus trejet savai i ilaik Garliavos stribyno kieme, kol apgrau kats, kaulus ts unes. Paskui su arkliais kakur nutemp. Palaikai nerasti. Persirgau 2 infarktus, beiekodama bro lio... Albinut isiima i rankinuko pluotel nuotrauk. Re t, unikali. Vienoje ji, jauna mergait partizan klpo prie umiesio iuklyno. ino, kad tai Laisvs kovo toj kapas. Bet kas jie? Gal Poviliukas? Todl atvaia vo mergina su dviraiu ir suklupo dar tais baisiais laikais, kai j gedti buvo draudiama. Uraas ant kitos, jauno vyro nuotraukos, i Anapus prao: Sesute, kap aplankyk! Rom, lelijom apkaiyk. Tik graudi aar neliek, nebepriauksi jau vistiek..." Nebepriauks. Tik aini ainiai dainose ir maldose mi ns. 1947 metais mikuose partizanams gyventi tapo ne manoma. Kiekvien dien garnizonai su unimis ko mikus. Todl partizanai sireng daugiau bunkeri kai muose, ijo i mik. Keturi vyrai: Vincas Morknas Audra, Vincas Gerulis Tvora, Jurgis Kuinskas Genys ir dar vienas sikr bunkeryje Ginin kaime. Idavikas kaimo gyventojas Tamoinas atsived karei vius. Prie apsupti, jie ilgai kovojo nelygioje kovoje, kol uteko audmen. Atrodo, kad paskui patys nutrauk savo gyvybs sil. Nors kaimai pripldo raudonarmiei, bet idavikas Tamoinas atpildo neiveng. Netrukus jis sveikino okupantus savo darbo vietoje pakartas prie bun kerio duobs. Partizan Ramut neteko paskutiniojo, ketvirto savo brolio. Likau viena kaip smilga prie raudanio kelio... 45

Prasidjo Konstancijos slapstymasis, gili konspiracija, nelegalus gyvenimas. Tykus ir kantrus, deimtmeius tru ks, Laivs laukimas. Bet tai jau kitas jos gyvenimo tarpsnis. Ir iandien Konstancija, negalinti pasigirti gera svei kata, savo vaikams ir ankams turi k papasakoti. Pasa koja paprastai apie nepaprastus dalykus. Atveria savo ird gyv Tautos istorij. Primena apie tai, kaip ant Laisvs Altoriaus gyvybes padjo keturi jos broliai: An tanas (g. 1912), Jonas (g. 1916), Juozas (g. 1920) ir my limiausias jaunlis Vincas (g. 1925). Tvyn neumiro j aukos. Amin Rekviem didvy riams lama Lietuvos mikai. Skamba Laisvs varpas, uoliuoja nesuaudytas irgas Vytis. Tiems, kuri gras ir taurs jauni veidai velgia mus i senos eimynins fotografijos savo lizd gynusiems pilkiems lauk vy turiams. Ar ne JIE Tavo vaikai, Tvyne, viesiomis aminybs akimis iandien velgia mus i sopuling lietuvik kryi?-----------------

Nra n vieno uvusio u laisv kapo, ant kurio nesubrst laisvs skla, duo danti gyvenim naujam daigui" Voltas Vitmenas

UOLAI SUBRANDINA GILES

Nuo t laik, kai vyko kovos dl aukur ir idini, lietuvis atsiremia uol. Negeria uolo sulos, nelauo ak ir neplo medio lap. Ms senoliai sakydavo: kai skauda sueist ird, kai slysta em i po koj, ateik, prisiglausk prie uolo, ir medis suteiks stiprybs. K iandien papasakot imtameiai uolai Laisvs mediai? Raudonojo viesulo siaubiami jie girdjo udo m, tremiam lietuvi raud, jie regjo udanius, nai kinanius, iduodanius. 46

iandien inome savo piktadarius: kas vaiavo Tvy nei Stalino sauls parveti, kas trm ir ud, kas stm dvasinio genocido duob. inome ir tai, kas gelbjo mo g paiose beviltikiausiose situacijose. Vienintel insti tucija Lietuvoje, kuri nesilankst ir nepataikavo iauriam pavergjui, buvo Lietuvos Banyia. Tik banyioje Auk iausiajam pasiguosdavo pavergtas lietuvis. Paemintas mogus ia atgaudavo dvasin orum. ia jo irdyje si iebdavo vilties iburys. Klastingai mus ugrobusi Soviet Sjunga, paskelbusi valstybine religija ateizm, siek atimti i mogaus jo moralin turt: ventus jausmus, dorov, kiln pareigos, tautikumo supratim. Pasiek apogj i carizmo laik perimtas menkysts lovinimas Atsirado nauji amini ir neklystantys dievai: Atjo Leninas visiems laikams! pranaavo V. Montvila. Apie Stalin tai ir vardas jo plieninis ir protas plieninis, o vilgsnis maloniai sma gus. Netiktinai ikraipant ms tautos praeit, haliu cinacijomis buvo nuodijama jaunoji karta: Ai Stalinui u laim, Vade mylimas brangus keliaklupsiavo J. im kus. Barbarai niekino banyias: jose reng sandlius, suomikas pirtis, kino teatrus, griov Vilniaus Kalvarijas. Ko tapo verta begdikai falsifikuojama istorija gyve nimo mokykla (historia est magistra vitae)? Tremiami, udomi mons, luoinama gyvj dvasia, apnuodyti komunizmo narkotikais, jie mano es dori komunistai: direktoriai, raytojai. Ir darbininkai, kuri vardu buvo daromos niekybs, o jie patys begdikiausiai inaudo jami. Neturdamas jokio ryio su mokslu, ateistinis tikji mas dedasi moksliniu, mistifikuoja ir sakralizuoja mark sizmo prana dogmas, atitrukusias nuo realybs ir sveiko proto. Diskutuoti, interpretuoti ar abejoti draudiama. Liaudies prieai priveriami persiauklti arba sunai kinami. Kuriamos bolevik religijos ventos vietos: stab paminklai, biustai, tribnos, memorialai. Prie j atliekami liaupsi ritualai, marai, himnai. Taiau nei tie paminklai, nei jokia melo ekstaz neigelbs bolevizmo prestio. Anais laikais Vilniuje iauraus tirono Muravjo vo-Koriko paminkl udaryto universiteto studentai itep 47

davo vilko taukais, ir viso miesto unys naktimis klaikiai staugdavo. O ms laikais genijaus" Lenino paminkl kitame Lietuvos mieste moksleiviai naktimis aplaistydavo valerijonais, o rytais prie jo voliodavosi viso miesto gir tos kats. Pagarba ir prievarta, Laisv ir vergov, melas ir tie sa nesuderinami dalykai. J dirbtinai dar niekam ne pavyko sutaikyti. Ms Tauta nesuklupo prie fizin mirt, lietuviai at sisak dvasins mirties. Visos ms praeities itakos: kul tra, vietimas, dorovinis aukljimas remiasi religija. Tei sus buvo rus grafas raytojas Levas Tolstojus, sakyda mas: Tikjimas mogui tas pats, kas paukiui spar nai. Su Kristaus vliava jo sukilimus lietuviai 1831 ir 1863 metais, eng klumpti Lietuvos savanoriai ginti Tvyns 1918-aisiais. Su Dievo ir Tvyns vardu lpose uvo, lageri pragarus perjo pokario rezistentai, kartu su jais ir Lietuvos viesuoliai kunigai. Didioji dauguma Lietuvos kunig visada jo su savo Tauta. Tarnaudami Dievui, jie niekada nepamiro, kad yra Lietuvos sns. Tyliai gaudia vargonai pasakikai jaukioje Nidos ba nyioje, kyla dvasia dang. Sidabriniais varpeliais skam ba vaikui balsai. Jauni prancikonai kunigai kvpti veidai ir romios irdys teikia dvasinius patarnavimus. Auktybi Viepats taip arti. Jis mato mus laisvjan ius, tobuljanius. O a mstau apie Jus, kunige Justinai. ioje tolimoje banytlje, kur inyksta dideli atstumai ir suyla sielos, man ima skaudti ird. A regiu Js veid, ger ir besiypsant. Matau Jus, mokant religijos ties vaikuius gimtosios Suvalkijos banyiose Sasnavoje, Plutikse, Iglikliuose, Lankelikse, Vitytyje. Prisimenu Jus Tauro apygardos karo kapelion apspjaudyt, panie kint, igam trypiam Veiveriuose ant grindinio. Daugelio kunig krauj, praliet raudonj sadist, sugr Lietuvos em. Taiau n vieno i j atminimas nebuvo taip beatodairikai juodinamas, kaip kunigo Jus tino Leleiaus Grafo. Perfrazuojant inom posak, 48

kad dideliam laivui didel jra, galima pasakyti: kuo didesn asmenyb tuo didesni ir meitai. Ant tokio bolevik ateistinio priekalo kal savo karjeras ir gerbv aniai, laurinaiiai ir kiti raudonj tarnai. Pagal specia lius usakymus fantastikus prasimanymus apie kunig Lelei tebeskleidia personalins stribs. Melo kojos trumpos. O fantastikos prasimanymai turi bti grindiami faktais ir mokslo dsniais. Kai faktai lau iami i pirto, i melo lino iplaukia Teisyb. Jos ne nuudysi, neuliesi krauju, nepaslpsi po raudona marka. Ji gyva gyvj irdyse. Justinas Leleius gim 1919 metais dor ir darbi Suvalkijos kinink eimoje netoli Marijampols, Sasna vos valsiuje, Navasod kaime. Religing tv aukljami, keturi sns augo krikionybs ideal viesoje. Justinas buvo gyvas, judrus, ingeidus berniukas. Tok j prisime na vaikysts ir gimnazijos draugai (Juozas Bartuka ir kt.). Vaikinas daug skait. Neapsiribojo mokykliniais va dovliais, gilinosi antikos filosof veikalus, studijavo Maceinos ratus. Buvo imlaus proto. Suprato, kad visa ms tautos praeitis, istorija, kultra ir vietimas yra pa enklinti religijos enklu. Du tikslai nulm Justino gyvenimo kelio pasirinkim: didysis jo gyvenimo kompasas meil Dievui ir tro kimas bti kuo naudingesni Tvynei. Artjo pasaulinio gaisro karo metai, o ger kunig Lietuvoje dar vis trko. Berniuko sieloje brendo dvasinis paaukimas. Po linkis bendrauti su monmis irykino jo pedagoginius sugebjimus, kurie labai pravert katekizuojant vaikus. 1938 metais Justinas Leleius stojo Vilkavikio ku nig seminarij. Jaunasis klierikas daug bendravo su apylinki kunigais. Ypa didelis jo draugas buvo Antanas Mieldays. Kastul Mieldayt-Stravinskien, kelet met eimi ninkavusi pas brol kunig Mielda, Plutiki klebon, prisimena klierik Justin buvus didel maiktuol, i daiginink ir tuo paiu labai pador, tvarking jaunuol. 1940-siais, atgavus Lietuvai Vilni, i parapij buvo or ganizuojamos ekskursijos sostin. Vienoje i toki i vyk dalyvavo ir Kastul. Ivargusi kelionje ir kelet 49

par nemigusi, mergina gro Plutikes ir vos ne vis par miegojo kaip umuta. Justinas suko galv, kaip j iradingiau paadint. Klebonijos palpje buvo sukrauta daugyb sen, apdulkjusi paveiksl. Paius spdingiau sius jis atrinko, nune ir sustat prie mieganij. Kai atsibus, pamatys ot bus juoko! Prapliu akis. vieia saul. Ir neinau, kur esu. Aplink ori pon portretai su perukais, auktomis apy kaklmis, krinolinais, kykais. Apaioj portret pridti la peliai, kuriuose urayta: ia Juozukas, Juozuko tveliai, Sesuts ir panaiai. Mat, tuomet a jau drau gavau su mokytoju Juozu Stravinsku. Kastul prisimena daug miel kasdienik smulkme n apie jaunj kunigl taip jie vadino klierik Jus tin. Idaigininkas tas kuniglis. I klebono sodo obuo li uraugiau namin vyn. Kaip inia, jis turi isistovt. O jiedu, kuniglis su mano broliu, nenustygsta. Prie pie t stalo susimirkioja ir pradeda mane erzinti: Sesute, tas tavo skpumas neipasakytas, ia dar kai ko trks ta... Sesute, argi ia .piets kakoks nesusipratimas?.. Ir taip kasdien erzindavo. O paskiau kuniglis, isijuoks iki aar, pasak: Geras tavo charakteris, sesute, n kiek nepyksti. Tu jau atleisk man. Tada a atneiau to obuolinio vyno... Klierikas Justinas Leleius savo gimtojoje Sasnavos parapijoje, taip pat ir Plutikse, ruo vaikus pirmajai komunijai. Kastul Stravinskien prisimena: Atvaiavo Plutikes i Pilviki ms pusseser mokytoja Danut Damarodait. Tai buvo pirmaisiais rus okupacijos metais, jos tvelis jau buvo aretuotas. Buvo kalbama, kad bolevikai ruoiasi tremti Sibir lietuvi viesuomen ir pasiturinius kininkus. Kuniglis mokino vaikus banyioje. Danut susiruo grti namus. Jai pakink arkliuk dvirat veiml ,,bduk. Atsisvei kinome. Po deimties minui pasigirdo triukmas ir links mas vaik klegesys u vart, nuo sodo puss. Ibgu ir matau: kuniglis, irikiavs vaikuius, ilydi giminait. Danut nustebusi: vaikai nea gles, o kuniglis, nutaiss rimt veid, jiems aikina: 50

 Vaikuiai, ia labai garbinga asmenyb. Mes turime j pagerbti. Meskite gles po koj!.. Vaikai i idaig prim u gryn pinig. O paskui visi gardiai juoksi. Beje, vliau kuniglis pasak, jog pagerbimas buvs pranaikas: Danut i ties tapo gar bingu Lietuvos mogumi dalinosi su Tvyne likimu altajame Sibire... Pasak bolevik, religija ir politika du skirtingi da lykai. Taigi, dvasininkai, savo parapijiei reikalus ne sikikite! Ne toks buvo klierikas Justinas. Jam religija ir lietu vyb buvo dvi to paties medio akos. Kaipgi nekreipti dmeso politik, jeigu ta politika nea Tvynei nege rov? Kunigas Leleius mgo Gt. Didysis poetas teig, jog mogui atrodo, kad savo gyvenim jis kuria pats, o i tikrj nesuvokiama vidin jga artina j prie jam skirto likimo. Brandiausias kunigo gyvenimo tarpsnis sutapo su juodais Lietuvai metais. Likimas artino ir jo, Justino Le leiaus, lemt. Kunigo ventimus jaunasis klierikas prim 1942 me tais. Pirmsias savo gyvenime miias laik gimtosios pa rapijos Sasnavos banyioje. Antroji bolevikin okupacija atskleid vis iauri ios sistemos esm. Dabar Justinas i arti pamat, kad apsi auk rojaus emje krjai ne tik fizikai naikina lie tuvi taut, bet ir stumia j dvasin prapult. Prisiden g valstybinio ateizmo mokslo skraiste, atjnai uoliai stengsi nusmukdyti jaunimo dorov iki savojo lygio. Le ninas patologikai neapkent religijos, vadindamas j opiumu ir net nusinekdamas iki sulyginimo su nekro filija. Komunizmo dorov gerai nusak ir didysis hu manistas M. Gorkis: Klasin neapykanta pati galin giausia krybin jga... Proletariatas turi gyventi... ne apykanta. Tik ji viena yra tiesa. Taigi komunizmas auk tina neapykant, kuri visk naikina. Banyia skelbia meil kuriantj prad. 51

Lietuvos kunigai suprato, k ksinasi okupantas: at imk i tautos moral ir neliks tautos. Savo pamoksluose jie nedviprasmikai pasisako prie dvasin mogaus aloji m, stoja ari kov su raudonuoju tonu. Kunigas Justinas Leleius tiek privaiame gyvenime, tiek savo religinje praktikoje lieka itikimas krikioni kj vertybi propaguotojas. Bene svarbiausia, k akcen tuoja jaunasis kunigas, tai mogaus dorov. Doras mogus brangiausias Lietuvos turtas ne kart gir djo i jo lp artimieji nam aplinkoje ir maldininkai i ambonos banyioje. Dar viena kunigo Justino nuosta ta blaivyb. Kupinas energijos, mgstantis ne tik gies m, bet ir dain, poktus, is mogus tikras dvasios vadas sugebjo ilikti principingas ir nenuolaidus es miniuose dalykuose. Pokario chaose Lietuv plsteli sve timj atneta girtavimo banga. Kaimuose prasideda stri b skatinamas namins degtins varymas. Kunigas Lele ius grietai pasisako prie tai. Lietuvos dvasininkija ko voja u blaivi Lietuv. Kuriasi partizan daliniai. Pirmieji i Lelei eimos ginkluoto pogrindio gretas silieja broliai Viktoras Jovaras ir Juozas (kuris vliau 10 met kaljo lagery je). Justin, tuo metu kunigaujant Lankelikse, ata kuoja Vilkavikio saugumas. Tikslas vienas uverbuo ti kunig, kad nipint tikiniuosius, iduot brolius. Grasina fiziniu susidorojimu. Justinas Leleius atsilanko pas Bartinink kunig B. Sakavii, parodo jam mlynes visame kne ir isako savo pasiryim: A kunigas. Lietuvis. Judu nebsiu, u 30 sidabri ni neparsiduosiu. Geriau tegul mano krauj sugers Lie tuvos em. Justinas atliko ipaint (o ne nusivilko sutan, kaip teig meiikai), pasim brevijori, ventus paveikslus ir kitus religinius reikmenis (o ne automat, vlgi pasak enkavedist) ir ijo pas miko brolius. Kunigui Justinui Leleiui buvo pavestos Tauro apy gardos kapeliono pareigos. Kapelionas laikydavo miias, klausydavo ipaini, laimino priesaikai, ventino vlia vas ir atlikindavo kitus religinius patarnavimus. Kartu 52

su partizanais dalinosi j nelengvo gyvenimo duona, pa vojais, diaugsmais ir rpesiais. Ilik gyvi rezistentai, painoj kunig Justin Lelei: Povilas Buzas, Antanas Luka, Juozas Petraka, Petronl Vlyvien ir kiti pasakoja, jog kunigas Justinas niekada nesineiojs auto mato. Jis sakydavs: O kam ginklas man reikalingas? Mano misija kita. Jis buvo partizan siel vadas: stip rino j dvasi, stengsi apsaugoti nuo tmasties ir ga limo kerto, nuo bereikalingo kraujo praliejimo. Buv partizanai, kaip ypating sielos bsen, ir ian dien prisimena ventas Miias, kurias mike po atviru dangum, prie sulenkt bereli, aukodavo kapelionas Le leius. Kaip tai prasmindavo j kov, kanias, skausm, palengvindavo skausm ir pakyldavo irdis! Kunigas Le leius grietai smerk igrinjimus net imdavo i ko votoj paraus, pasiadjimus nebegerti. Antras ms Tautos prieas yra degtin, sakydavo jis. Justinas Leleius pasirinko Grafo slapyvard. Neat sitiktinai: jis buvo auktas, lieknas, elegantikas vyras. Be kita ko ir ia atsispindjo jo idaigininko bdas. Kunigo Justino Leleiaus Tauro apygardos partizan dvasinio vado autoritetas ir auktos moralins savy bs nedav ramybs saugumieiams. J pirmaeilis uda vinys buvo suniekinti, apmeiti, diskredituoti mog ko vojanios tautos akyse. Tuo paiu pasmerkti ir vis rezis tencin judjim. Kaip moni fizinio kankinimo metodus, taip ir meit bei melo technologij kas jau kas, o bol evikai yra tobulai ivyst. Padorumo ir morals taisyk li ia nesilaikoma. Tiek daugelyje Lietuvos viet, tiek ir Sasnavoje siau tjo stribai ir gyveno skundikai. Pasak liudytoj, ankst 1947 met liepos 30 dien jusi melti karvi Mekele viien ir pamaiusi atuoni partizan bryds kaimyn Kariausk sodyb, nubgo viekeliu praneti stribams, vyko mis, apraytas Raiupio baladje: Prieas mato, kad lietuvis Gdos sau nepadarys, Kad u mylim Tvyn Moka mirti kaip karys.

Visi partizanai uvo, Tarp j ir Jovaras" Viktoras Leleius. Stribai pakeliui nuov jaun vokietait, rav jusi runkelius. Vis knus nuve ir vartaliojo nuogus ant grindinio. Raiupio kaimo mons savo sukurtoje ba ladje apverk j dali:
Sasnavoj, prie valsiaus mro, Guli jie, o pilnatis Apmiglojus graudiai velgia j praviras akis... Partizan teisimo nuosprendiu skundik buvo nuteista mirti. tai ia ir buvo paleisti apyvarton enkavedist pra simanymai apie Leleiaus dalyvavim Mekelevii ei mos iudyme ir prievartavimus. Kad visa tai lauta i pirto ir kad Leleius nedalyvavo vykdant bausm, pa neig vilkavikieiai mokytojai Kostas Janulaitis, Antanas ilinskas ir Z. ilinskien. Jie atskleid tipik stalinizmo laik meito istorij, kuri buvo sumaniai nukreipta dis kredituoti kunig Lelei vien i ymiausi lietuvi kosios antibolevikins rezistencijos dvasini vad. Remdamasis pseudoliudinink parodymais, kunig Jus tin Lelei sadistu jau po mirties, 1983 m., spaudoje stengsi pavaizduoti tarybinis istorikas S. Laurinaitis. Istorikas rmsi saugumo nagus gyvo patekusio partizano Benedikto Budrio Vytenio parodymais, u raytais tardymo protokoluose. Atgimstant Lietuvai, B. Budrys juodu ant balto prisipaino, kad jo parodymai neverti n sudilusio skatiko, nes igauti marinant badu vienutje ir nardinant vanden suritomis rankomis ir kojomis. Prasimanymai apie kunig Justin Lelei dvelkia kru vina Ryt egzotika, kuri niekada nebuvo bdinga darb i ir santri emdirbi kratui Lietuvai. Ms Tau tos didvyriui raudonieji isigimliai veltui stengsi pri mesti ir savo nemonik moral. moguje gyvena Laisv ir Dievas. Aminesni u mo g jie ilieka ir po fizinio mogaus egzistavimo. savj 54

estafet jie traukia naujas kartas, ir tauta, nugalinti vi sas negandas, paenklinta vilties ir tikjimo enklu, vi sais manomais bdais kovoja u teis ilikti, u valsty bingum ir nepriklausomyb. Dabartis nutraukia paslapties yd ir nuo kunigo Jus tino Leleiaus Grafo uvimo aplinkybi. uvo jis 1947 met rugsjo 24 dien Daunor sody boje, Veiveri kaime, enkavedistams suradus Biruts rink tins tabo slptuv. Grafas joje negyveno, atjo i vakaro, ketindamas ryte laikyti v. Miias. eiminink snaus liudijimu, apie 7 valand partizanai per ironus pastebjo enkavedistus. Papra gerai umaskuoti slp tuvs ang, pasislp. Tikjosi, kad bus tiktai krata. Ke turi garnizonai apsupo sodyb. Slptuv jiems jau buvo inoma. Karininkas parod: Vot zdiesj. Leitenantas, pa varde Punikis, perskait vadinamj amnestij, niekas neatsiliep. Atvar eiminink sn kasti ems. I vidaus trenk kulkosvaidio paplipa. Tada kareiviai met gra nat ryul, ir buvo imuta skyl. Per j band ilsti du partizanai, bet kaip mat juos nuov. I slptuvs i oko tik Stepas ir atsiaudydamas leidosi bgti. Kulkos j pasivijo. slptuv enkavedistai sumet kokius tris gra nat ryulius. Namikius privert ikelti sudraskytus la vonus. J kn dalis prilaik tik uniformos. Daunor sodyboje tsyk uvo: Grafas Justinas Leleius, Anbo Jonas Bulota, Stepas Jonas ieika ir kiti vyrai. Stribai parsine i Leleiaus slptuvs vent paveik sl. Kai kuriuos atidav monms, kitus sudegino. Skausmo kalnelyje kartu su kitais Tautos didvyriais ilsisi kunigas Justinas Leleius. Ant uolini garbs var t jo pavard rayta pirmoji. Netoli nuo ia, vaiuojant plentu, akys ieko Daunor sodybos, kur vyko tragedija. Laikau rankose plon geros platakos dydio ovalin bronzos liejin su Auros Vart Marijos atvaizdu. Jis ras tas tame susprogdintame bunkeryje. Prie daugel met j liet Js, kunige, rankos. Sako, t dien, kai pirmkart perengte seminarijos slenkst, Js buvote lidnas. Kaip sunku aukoti gyvenim ir garb Tvynei, kunige Justinai... 55

Didioji dauguma Lietuvos kunig aktyviai palaik antibolevikin partizanin sjd. Partizanams buvo ren kamos aukos: pinigai, maistas, drabuiai. Vyskupas Vin centas Boriseviius per Teli parapijos klebonus orga nizavo maisto pristatym emaitijos partizanams. Parti zanams daug padjo vyskupas Prancikus Ramanauskas. Marijampols apskrityje, Skardupi klebonijoje kunigas Ylius, kartu su Vytautu Gavnu Vampyru, dalyvau jant kapitonui L. Tauniui ir Jonui Pileckui, steig Tauro apygard. 1945 met pradioje kunigas Steponas Rudio nis, Geguins klebonas, organizavo partizan br Trak apskrityje, asli valsiuje. Nuo jo neatsiliko iobikio vikaras Liudvikas Puzonas ir Musnink klebonas Alfon sas Aubalis, Ukmergs klebonas Edvardas Simaka ir Anyki klebonas Juozas epnas bei daug daug kit dvasiki. Partizan vado A. Ramanausko Vanago ryinin kas buvo Varnos rajono Nedzings klebonas Zigmas Ne ciunskas, slapyvardiu Elyt. Tai buvo nuostabus mo gus. Jis spinduliavo meile Dievui ir artimui, prisime na Irena Stanknien ir A. Zalanskas. Tai buvo mogus, kuris visikai atsiaddavo savs, atiduodavo savo arti mui paskutin ksn. Pats danai neturjo k valgyti. Net sirgdamas, turdamas temperatros, vaiuodavo mikus ir kaim bunkerius teikti partizanams religinius patarnavimus. Pateks lager, dirbdamas feleriu, kaip begaldamas gelbjo kalinius. Jau grus Lietuv, ku nig Neciunsk per geguines pamaldas filmavo sovietin televizija. Sukurtame dokumentiniame filme kunigas Neciunskas... kapojo galvas monms. Dl io meito jis labai pergyveno. Jo odiai: A nesu nukirts galvos net vitai. Kunigas Neciunskas mir Kalviuose. Palaidotas Santaikos kapinse. Partizan ryinink Anel Brudnyt-Pinkeviien su aaromis akyse prisimena taur Suvalkijos kunig Juoz Jakait. Jis padjo partizanams, neiveng ir lagerio. Ten i mirties nasr kunigas itrauk ne vien lietuv. Gelbjo vaistais ir maistu, stiprino tikjim ir vilt. Grs Lie 56

tuv su palauta sveikata, kunigas Jakaitis klebonavo Sasnavoje. Mir ir palaidotas Kudirkos Naumiestyje. Visokeriopai rm partizanin judjim Plutiki kle bonas Antanas Mieldays. Kunigas Justinas Leleius buvo artimas jo draugas, o jo sesers Konstancijos vyras buvo Geleinio Vilko rinktins vadas iedas (Kardas) Prien gimnazijos mokytojas Juozas Stravinskas. Nors kunigas Mieldays nekovojo su ginklu rankose prie oku pantus ir nieko nenuud, taiau bolevik karinis tribu nolas apkaltino j mogudystmis. Nuteis be rodym. Teisme pasak: Tu odiu daugiau padarei nei ginklu. I ties didelis buvo kunig naas Lietuvos kovas. Lietuvos kunigai padjo partizanams leisti rezistenci n spaud. Jie taip pat parpindavo kovotojams fiktyvius pasus, karinius bilietus, metrikus ir kitus reikalingus do kumentus. Vien tik kunigas Pranas Gustaitis, Pails kle bonas emaitijoje, parpino partizanams daugiau kaip 50 fiktyvi dokument. Tai danai igelbdavo monms gy vybes. Nuo jaun dien, dar bdamas klierikas, kovai u Lietuvos Laisv ir Teisyb gyvenim paskyr monsinjo ras Alfonsas Svarinskas, Katalik Banyios kronik re dagavo vyskupas Sigitas Tamkeviius. Grtame i vidins tremties. Laisvjame. Ir iandien jie - kukls, ors, susikaup banyios tarnai dalina mums imint ir laimina duon, gelbsti nuo dvasios alkio ir padeda auginti glen Laisvs med. Jie su Tauta. Ir Tauta su jais. Neatsitiktinai Lietuvos atgimimo Sjdis subrendo ir prasidjo ventoriuose, o tik paskui mini mi nios upild gatves ir aiktes. Kopia Lietuva Taboro kaln. Laisv. ioje eucha ristinje Tautos kelionje jie moko mus dorai gyventi, protingai mstyti. Nes mogus, kaip pastebjo Paskalis, yra mstanti nendr, ir mstyti galima vairiai. Stovime ant imperijos dekolonizavimo slenksio. Politini pg uuovjose auginame Atminties med. O j vis dar k sinasi tamsiosios jgos, pand nualinti, nusiaubti, nu kapoti akas ir pakirsti aknis. Ilieka Tautoje tvirtas

atminties kamienas. Tarsi galingas, visaapimantis iur lionio Rex. Ms eisenoje Laisv engia Lietuvos kunigai. mo ns kartu su savo tautieiais atvarg okupacij su skaudiais praradimais, kentjimais, geleine Kristaus kario itverme, su viltimi neviltyje ilikti ir ivesti teisybs keliu kitus. Po banyi skliautais saugoj, puo selj Laisvs, Tiesos, Dorovs idealus. Imu Js va landa, sudygo Js kantriai pasta skla. uolai subran dino giles. Auga jauni uolynai. O patys tviriausi lie tuvikos dvasios galinai vieiai iskobtais Rpintoj liais vl rymo prie Lietuvos keli. Dabar ir visados.

SESE, PINK VAINIK ALI... Suvalkijoje, kur blakos tarpumiki vjai, yra graus Kampini kaimas. ia, jaukioje deimties ha sodyboje, kaimo siuvjo Kazimiero ir valstiets Elenos Staiok ei moje uaugo septyni vaikai: trys sns ir keturios duk terys. A jauniausia. Man atuoneri. Mano vardas Ramut. A ateinu i savo gimtojo Kampini kaimo, kuris gldi pasislps tarp Kazl Rdos mik. A ateinu ne i savo vaikysts jos nebuvo, o i iaurios lietuvikos le gendos. A turiu tris brolius, tris seseris ir tvus. Bet mes jau neturime nam juos idrask Ryt slibinas. Mano trys broliai partizanai, o trys seserys politins kalins. Tvai slapstosi pavieniui. Ms niekas nepriima vis kartu, todl a gyvenu savarankikai. Einu per mo nes: pastamus ir nepastamus. Vieni duoda pavalgyti ir nieko neklausia. Priima nakvoti. O kiti pasiteirauja, ar a noriu valgyti, ar ne. Atsakau: ,,Ne... Nedrstu prisi painti, kad arna arn ryja. Kartais mane skubiai pavalgydina ir pasako: Dabar ieik. Mes bijom rus". Labai mielai mane priima vienios senuts. Jos gyvena baklse prie keli, Pavaiina kuo turdamos ir sura 58

mina. Bet nakiai a pas jas niekuomet nepasilieku. Jos tokios senos ir silpnos, a bijau, kad jos nenumirt. Tikra vent man bna, kai einu mik aplankyti vyriausij brol. Jis, Jonukas, labai myli mane. Bryje j vadina Kovu. A numanau, kur prisilaiko partizanai, bet man vienai ten rodytis negalima. Drausm. Apygardos vadas Faustas supykt. Mano pdomis neturi atsekti prie unys. Todl, prie eidama mikan, gerai apsival gau, kad nebt palydos. Mano ir brolio pasimatym vieta grai pamiks pievel. Sutartu laiku a ateinu j ir duodu broliui signal, kad pavojaus nra. Tas sig nalas mano dainel. Dainuoju garsiai ir linksmai: Isirpo vasarl Kaip uoga raudona. Tarp piev ramunli Tik a vien viena! Atbga Jonukas, iumpa mane glb, ibuiuoja. Nu siveda stovykl. Visi vyrai diaugiasi mane pamat, net vadas Faustas plaiai ypsosi, nors a maa kaip pelyt, apdriskus ir nuaus. Partizanai tokie mieli, linksmi tarsi labai darni eima. Tokia buvo ir ms eima. Tvas Kazimieras Staiokas buvo siuvjas. Amato imoko per Pirmj pasaulin kar, pateks vokiei ne laisvn, ir Pranczijoje, kur gyveno septynerius metus. Grs Nepriklausom Lietuv, ved. Motina eiminin kavo namuose. Vyriausioji dukra Stas (g. 1923), baigusi dvimet siuvj mokykl, su broliu Algirdu (g. 1927) bai g Marijampols ems kio mokykl. Snus Jonas (g. 1925), ijs pradin moksl, jau i maens inojo, kad kininkaus namuose. Seserys Birut (g. 1931), Janina (g. 1934) ir Ramut (g. 1938) paddavo tvams ems kio darbuose. eimoje santykiai buvo labai nuoirds. Vaikai buvo mokomi darbtumo ir santrumo. Dora ir darbas buvo Staiok eimos pamatas. Niekur nesikiti, jokioms par 59

tijoms nepriklausyti",mok tvas. Vaik paklusnumas, nuoirdumas maloniai stebino kaimynus. Tik viena moky toja komunist M., kuri augino neklauadas, negaljo be pagieos ir pavydo irti pamaldios, darbios eimos atalas. Jos vaikai vliau ir nujo klystkeliais: tapo stri bais, degino ir griov kryius, ve Sibir mones. Baltomis langinmis, skardiniu raudonai daytu sto gu, Staiok namas viet i tolo. Snus Jonas, vidutinio gio, bet fizikai stiprus ir itvermingas, pasistat nauj kluon, usodino nauj sod, graiais statiniais aptvr sodyb. Nuo iaurs vj sodo pakrat apsodino eglut mis. Kieme veng jo uauginti arkliai linksmas i prigimties, jis labai myljo gyvulius. Jaunesni vaikai visur jaut jo glob ir rpest. Kelel, vedant i sodybos, visi apsodino vyniomis. O pagal senojo sodo tvor puikavosi juosta atlai ir aukt maumedi, 'kuriuos dar senelis Laurynas Staiokas pasodino. Tvai ruosi statyti namus netoli Kauno, todl buvo paruota daug statybins medienos. Jie svajojo su ei myna isikelti, o Jonuk palikti eimininkauti gimtuose namuose. Tvas vis laik siuvo kaimuose siuvjai labai reikalingi. Vaikams netrko darbo namuose. Antroji bolevik okupacija sujauk ir ios darbios eimos gyvenim. Snus Jonas sidarbino Jrs gelein kelio stotyje, nes geleinkeliei bolevikai nem ar mij. Jis dirbo su arkliais, remontavo geleinkel. poli tik nesikio. Vien niri 1944 rudens nakt eima igirdo triukm pas kaimyn Brundz. Turbt kokie plikai, pasak Jonas ir paslp savo akordeon rsyje, po virtuvs grindimis. Pats vl atsigul. Pasigirdo artjantys ingsniai, kakas pabeld duris. Tvas atidar, ir kambarin suvirto stribai su enkavedis tais. ibintuvliais pasiviesdami, jie mirinjo po visus kampus. Paadino brol Jon ir, pasodin kampe ant k ds, tard: Tu banditas! Parodyk banditus! aikini mus nekreip dmesio. 60

 Kai var brol i nam, iandien prisimena sesuo Ramut, jis sikibo rankomis langus: Niekur a nei siu. audykit, bet neisiu. A nekaltas. J spard ir dau, bet atplti nepajg. Tada vienas utais ir pakl au tuv. Jau tikrai bt nuovs, bet mama krito prieais: Jonuti, vaikeli, pasileisk, tegu veda... O mes visi spie gm, rkm. Brol, bas ir vienmarkin, isivar. Sesuo per gruod nune rbus. Juos prim, bet apsirengt ne leido. Sn Jon udar Marijampols kaljime. Kai tvas nuve maisto, aretavo ir j. Tard rusas, jam padjo lietuvis vertjas. Tai buvo labai iaurus ir neteisingas mogus visk vert melagingai. A tarnavau rus armijoj, pasak tvas, ir su prantu rusikai. O itas vertjas visk ikraipo, meluoja. Tardytojas liep vertjui ieiti, leido tardomajam kal bti, taiau mu ir kankino. Prisipainti mogus neturjo k. Po dviej savaii tv paleido. Jon be bylos ir teis mo ive Uralo lagerius. Ramutei sunku prisiminti tas dienas, bet negalima j umarties sutemas gramzdinti. Ji sugrta savo vaikyst: 1945 met vasario mnes, viduryje baltos dienos, atvaiavo ms eim Sibir veti. Nieko nerado na muose: tvelis ir sesuo Stas buvo ij Veiverius atsi imti pasus, mama ir a buvome pas Ogonius, o kiti vai kai mokykloje. Namuose krenosi krosnis, kubile kilo uminkyta tela duonai. Grtant mama pastebjo, kad supa ms namus. Sustojome. Staiga pasigirdo sprogi mas. I kamino ioko ugnies kamuolys, igriuvo namo kampas ties virtuve. Tai stribai ir enkavedistai met gra nat besikrenani krosn. Paskui jie m audyti visus gyvulius, gaudyti paukius, neti ir krauti mainas bei veimus. Visk isive Veiverius. Liko tututliai na mai. Nebegrom juos. Slinko sunkios kaip vinas okupacijos dienos. 1947 met kovo mnes gro i Rusijos lageri brolis Jonas. Rado tuius, idraskytus namus. Tik atjs Kajack kaim, surado jauniausias seseris. Nepaino jos brolio toks suvargs ir ibadjs buvo. 61

 Mes gailjoms, verkme jo, prisimena Ramu t, o jis ms vis, netekusi gimtojo lizdo. Paskiau nusprend iekoti ieities, sak ivaiuosis Klaipdos krat, ten dirbsis, sesutes pasiimsis, ir vl visi kartu gyvensi. Nelemta buvo isipildyti jo svajonms. Gavome ini, kad visi keliai jau tikrinami, vl ieko brolio. Tada jis pasak, kad antro tokio smgio neitvers ir geriau mirs savo emje. Atsisveikindami mes iverkme visas aa ras... Jonas ijo mik. Pasirinko Kovo slapyvard, kadangi gro Lietuv kovo mnes. Brolis Algirdas, njs okupant armij, jau buvo partizan gretose (sla pyvardis iogas). Abu broliai Kazl Rdos mikuose baig karo mokykl. Algirdas pakeit slapyvard tapo Arnas. Jis jo kuopos vado pareigas, o Kovas va dovavo briui. Sulauks 18 met, Kovo br stojo treiasis brolis Klemensas. 1946 met vasario 16 d. are tavo seser Stas. Ji kaljo Marijampolje, vliau Vilniaus Ras lageryje dvejus metus. Ji bt gavusi didesn baus m, taiau jai daug padjo Veiveri stribas Kstutis Kuk lierius. Jis painojo ms eim, atsimin, kad ms t velis visiems veltui siuvo drabuius (ir stribams!), todl u gera sugebjo atsilyginti geru. Iauo 1948 met lapkriio 2-ji diena. Broliai Klemen sas ir Jonas Staiokai kartu su Vytautu Kazakeviium Kregde atjo aplankyti brolio Algirdo Arno ir jo draugo Algirdo imanskio Kirstuko j bunker, esant Kazl Rdos mike, netoli Par kaimo. Vyrai pasikalbjo ir nutar visi bunkeryje nenakvoti. Atvyku sieji nakt praleido po egli akom u keleto imt metr nuo bunkerio. Ankst ryt Jonas Kovas igirdo uns cypim mike. Vyrai pagalvojo, kad stribai atsek juos. Nordami nukreipti persekiotoj dmes nuo bunkerio, vyrai trauksi gilyn mik. J nesivijo. Nuj apie 2 km, partizanai igirdo audym. Bunker buvo idavs ryi ninkas. Susiaudymas truko 1015 minui. Abu Algir dai, buv bunkeryje, pradjo nelygi kov. Prieus su kulkosvaidiu pasitiko Algirdas Staiokas, o Algirdas i manskis naikino dokumentus. imanskis tuo metu buvo Biruts rinktins vadas, o Algirdas Staiokas tabo virininkas. Abu partizanai uvo. J niekinami knai kur
62

laik guljo ant gatvs Kazl Rdoje, o paskui Veive riuose, prie gimnazijos. Mat, Algirdas imanskis moksi ioje gimnazijoje, ir tai turjo bti pamoka kitiems mokiniams. Buvo jau lapkriio 9 ar 10 diena, kai abiej partizan palaikus uvert emmis senuose apkasuose u Veiveri, vietovje, kuri mons pavadino Skausmo kalneliu. Apie Algird imansk pasakoja jo sesuo Birut, gyve nanti Kaune. Gim jis 1925 m. rugsjo 4 d. Veiveri vals iaus Petkeliki kaime daugiavaikje (12 vaik) maa emio (3 ha) eimoje. I maens Algirdukas buvo jautrus, rytingas ir reiklus sau. Turjo humanitarini (laisvai kal bjo vokikai) ir menini gabum. Ypa mgo tapyb ir medio darbus. Graiai grojo smuiku. Kai reikjo eiti svetim kariuomen, jis ir jo draugai gimnazistai nu sprend geriau ginti Tvyn nuo rus ir vietini parsida vli. Vaikai broliukai ir sesuts nemat, kaip ijo brolis. Bet ir vliau mama sak, kad niekad nemat taip verkianio tvelio. Jie inojo, kur ileidia sn... Al girdas danai lankydavosi tvikje su draugais parti zanais. Visi buvo pasitemp, uniformuoti, graios i vaizdos vyrai, atsimena sesuo Birut. Broliui uvus, tardytojas saugumietis pasak ryininkei Elytei Savickai tei, jog tokie talentai bt buv taip reikalingi Lietuvai!" I imanskio-Kirstuko dienoraio: ...Mes vis dar keliese. Draugai negrta iandien turjo pareiti. Nra k valgyti. Visikai. Dar tik rytas, o kur vakaras? Draugas verda arbat, bet su kuo gersim? iandien penktadienis. Rytoj eisim mano tvik. Lau kiu, labai laukiu tos dienos, tada linksmiau suibs mano akys, tviks alsavim pajutus. Smarkiau suplaks irdis, jauiant virpanias mamos lpas ant savo kaktos... Laisve, Laisve brangioji, kada galsime vl tavim diaugtis?" Jo odiai i laiko tvams Sibir: Aminai liksiu Jums skolingas; kad savo krauju galiau nuplauti i kalt. Artimieji skaudiai pergyveno 1947 m. rugsjo 24 d. ei vyr t Daunor sodyboje. Tarp j turjo bti ir Algirdas; jis ijo i ten tik atsitiktinai, o eima dar tris dienas neinojo, jog jis iliko gyvas. Po to Algirdas pas63

kutinkart aplank tvik ir daugiau namiki nebemat: 1947 m. lapkriio 24 d. juos ive Sibir, Tiumens sri t, o jo dar lauk itisi metai kovos jau be gimt nam, tviks ilumos. Jie kraujo netroko, prisimena sesuo Birut. Kart prieai ,,ko Kazl Rdos mik. Partizanai trau ksi, slpdamiesi. Aiktelje prie medio rado miegant kareiv. autuvas guljo alia. Galjom jo durtuvu j prismeigti be garso, bet neturjom irdy kerto ir pali kom. Kit kart partizanai jo keliu per mik. Prieais pamat ateinanius du rus karikius su automatais ant pei. Kto idiot? jie paklaus. Svoji, atsak jiems. Kai visai priartjo, pamat, kad nesavi. Partizan autuvai buvo utaisyti ir atsukti karikius. Pasirodo, karininkai gro i kaimo. Juos nuginklavo, num ant peius ir, pasak: Tegul jus savi teisia, paleido... Dar vienas epizodas: J. Luka Daumantas" atvyko imanski tvik. Norjo susisiekti su Daunor bun kerio vyrais. Jis papra Birut imanskyt nuvykti Dau noryn. Ji gavo parneti Lukai paketl. Nesi j, uki usi u suknuts rankovs. Baims nejaut. Miestelyje ukalbino stribas: Atiduok gl! Ko kabiniesi?". Lai mei, jis nepaliet rankovs. Tik vliau mergina suinojo, kokius svarbius dokumentus jai buvo pavesta parneti: Vaikeli, pasak J. Luka, jei btum kliuvus, b t tau po gyslel itrauk. Birutei tuomet buvo 14 met. Partizaninje kovoje dalyvavo ir paaugliai. 1949 met kovo 12 dien gimtj kaim, paleista i kaljimo, sugro Stas Staiokait. Kovo 24 d. ji nak vojo pas tet Belenii kaime. Nakt ujo stribai, atm dokumentus, o ryt, kai Stas nujo j atsiimti, j are tavo, nuve Mauruius ir met gyvulin vagon. I ve Sibir kaip stovi be rb, be maisto. Kstutis Kuklierius ir vl buvo sudars slygas jai pabgti, taiau mergina nebgo: Lietuvoje vis tiek nebuvo jai vietos. Nort Stas ir dabar pasakyti daug ger odi Kstu iui, bet jis jau mirs. Iveus Stas, besislapstanios netoli nam seserys, kartu su kitais kaimo monmis, etadieniais ir sekma64

Lietuvos partizan apygardos bolevikmeiu

Tauro apygardos vadas Faustas - Aleksandras Grybinas, aki mokytojas

Geleinio Vilko rinktins vadas Tig ras - Juozas Baltruaitis (1926 1949)

Tauro apygardos kapelionas Grafas - kunigas Justinas Leleius

Biruts rinktins, vliau Tauro apy gardos vadas "Rymantas" - kapitonas Jonas Aleikas

Biruts rinktins partizanas Aras Vytautas Mikalauskas

Kunigas Antanas Mieldays su savo motina

Tauro apygardos partizanas Skirgai la - Vincas Garmus, gim. 1926 m. Paduoblio km., Balbierikio vals., 1991 m. nuotrauka

Partizan Maryt Lio rentait-Graulien Pri en ventoriuje, prie kryiaus uvusiems iburieiams, 1990.07.21

Darsnikio auli bario vadas Pra nas Maciuleviius, g. 1921, dings be inios

Partizanas Lapinas - Juozas Mar cinkeviius

Geleinio Vilko rinktins partizanas Viesulas - Vytautas Mariulionis

GVR partizanas Audronis - Jonas Mariulionis

Kunigas Boleslovas Ligeika

Anel Marcinkeviien - Klajn

Partizan ryininkas Elyt - kunigas Zigmas Neciunskas

Partizan rmjas - kunigas Antanas Mieldays

Petras Kazlauskas - "Genys

Partizanas Ateitis - Vladas iug dinis

Partizanas aibas - Albinas iug dinis

Partizan tvas - Povilas iugdinis, vienas i Karo muziejaus statytoj

Marijampols moksleivis Juozas Vit kauskas, vliausiai ijs partizanus ir uvs Miknonyse 1952 m.

Tauro apygardos algirio rinktins brio vadas Beras - Petras Jurkaitis, uvs 1951 m. 1944 m. kovo mn. nuotrauka

GVR bario, vliau rinktins vadas Deinys - Kazys Pinkvarta, uvo toj

Tauro apygardos Karo Lauko teismo narys Vilius - Povilas Vanagas

GVR partizanas Balandis Algis Gumauskas, uvs 1951 m. Igliaukoje

Kovo brio vasaros stovykla Kazl Rodos mikuose. Priekyje - Berelis, stovi Klemensas Staiokas, 1950 m.

GVR partizanas Karalinas mensas Mariulaitis

Kle

Tauro apygardos Biruts rinktins brio vadas Kovas - Jonas Staiokas, kuopos vadas iogas - Algirdas Staiokas ir kovotojas Klemensas Staiokas

Partizanas Kurtas - Antanas Karpaviius, uvs 1951 m

Grup Tauro apygardos partizan. Antras i kairs Antanas Puas - "Gintaras"

Partizan brio vadas Patrimpas - Juozas Petraka. 1947 m. nuotrauka

Biruts rinktins kovotojai, i kairs: Kovas - Jonas Staio kas, picas, Perknas - Algir das Okombakas ir Doleris Kazys Ruseckas

Geleinio Vilko rinktins partizanai. I kairs antrasis - Rytis - Pranas Kleiza i Pakampiki. Greta - Lapinas ir Balandis"

Tauro apygardos partizanai, i kairs: Vytautas Kazakeviius - Kregd, Stasys Jaloveckas - Kikis, Mindaugas, neatpaintas, Jonas Staiokas - Kovas, neat paintas, Jonas Aleikas - Rymantas - apygardos vadas

Marijampols ligoninje. Pirmoji i kairs Domicl Didpinigaityt - "Laimut, GVR medicinos sesuo, uvo su "iedo" ("Kardo") vyrais 1946 m.

Lietuvos Vietins rinktins savanoriai i aki apskrities, Leki vietovs. I kai rs: Vincas Jurka-Jurkaitis, Pranas Bastys ir Petras Jurkaitis

Vytautas Mariulaitis - "Vjelis"

Partizanas Litas"

Vytautas

Kabainskas

Tauro apygardos partizanai. Centre su ironais - Vytautas Kabainskas - Litas, pirmas deinje - Pr. Puidokas - ynys, treias kairje - Jurgis Gelys - Zuikis

Partizanas ynys - Pranas Puidokas. uvo 1948.01.28

Juozas Beinoraviius Gintaras su bendray giais

Tauro apygardos parti zanai. Kairje Gumaus kas nuo Iglikli

Partizanai Vytautas inskas ir Navickas

Kaba

GVR partizanai. Antras i kairs - arnas - Vytautas Juodis, du deinieji broliai iugdiniai: Justinas - virblis ir Jonas - Anupras"

Geleinio Vilko rinktins partiza nai. Kairje Klemensas Balt ruaitis - Kurtas"

Prien ilo partizanai. Priekyje i deins Algirdas Varkala. Stovi - i kairs antras - Antanas Slavickas - Kadugys, Mari lynas - Lapinas, Kleiza - Rytis kiti neatpainti

Kairje Lapinas - Mariulynas

Prien ilo partizanai poilsio metu. I kairs - Vincas Brainskas - "Smauglys" ir Kazimieras Popiera - "Geguis"

Juozas Beinoraviius - Gintaras"

Tauro apygardos, algirio rinktins kovotojai. Deinje pirmas priklaups Juozas Armonaitis - Triupas, stovi penktas i kairs Petras Jurkaitis - Beras, atun tas - Aleksas Povilaitis - Rieutas"

GVR partizanas Kovas"

Pranas

Kaminskas

(?)

Lietuviai lageriuose. Kairje partizan ryininkas, buvs stribas Juozas Bajoraitis. Uraas ant nuotraukos: Nors gyvenimas iblak mus po vairius kratus, bet praau Js, vaikuiai, niekuomet nepamirti, kad Jus pagimd motina lietuv ir aukljo tvas, kuris nieko nebodamas aukojosi savo tvynei. 1955.05.21, Vorkuta"

Brio vadas Jonas Brazys - Klaj nas, 1947 m. lapkriio mnes daly vavs Obrt puolime prie Pilviki prie rus bolevikinius kolonistus

Prien ilo partizanas Vytautas Sta neviius - Barsukas. Fotografuotas Omske, 1955 m.

Prien ilo partizanas Juoys - atas"

Kazimieras

GVR partizanas Robinzonas - Ku inskas, uvs 1951 m. prie Mikalikio

Partizan Laimut Domicl Didpinigaityt. uvo 1946 m. bire lyje kartu su rinktins vado iedo (Kardo) - Juozo Stravinsko grupe

Ryinink Egl - Ona Auktakal nien. 1937 m. nuotrauka

Partizan Albina Stravinskait

Partizan Ramut Morknait

Konstancija

Partizan Albina Stravinskait ieko brolio kapo. Prie umiesio iuklyno, u Gar liavos

Graioje kinink Morkn eimoje (Prien valsius, Main kaimas) uaugo 5 partizanai, i kuri 4 uvo. Liko gyva jauniausioji - Ramut - Konstancija (prie kyje)

ei uvusi sn-partizan motina Ona Juodien

Partizan ryininkas Partenijus kunigas Pranas liumpa. Sibiras, 1956 m.

Partizan talkinink Palm - Anel Ruseckien nuo Skriaudi, kurios so dyboje iliko neiaikintas Piet srities vado Lito (Vilties) - S. Stanikio bunkeris

ems kio akademijos profesorius, ekonomikos katedros vedjas kuni gas Fabijonas Kemis (1879-1954). Kaljo iluts ir Kemerovo lageriuo se. Palaidojimo vieta neinoma

Geleinio Vilko rinktins partizanas Juozas Juodis - "Ungurys"

Deinje Albinas Juodis, grs i lageri, ijo kovoti ir uvo etas eimoje

Tauro apygardos kovotojai. I kairs: ry ininkas Vytautas Valinas, Vytautas Juodis - arnas ir jo brolis Albinas

Partizanas Jurgis Pinkvarta - "Berelis" ir jo sesuo - ryinink Marcel

Algirdas imanskis - Kirstukas"

Stasys Mariulynas - Lapinas"

Partizanas Kazys Liaukus, nukankin tas provokatori grups, perlaidotas Skausmo kalnel, Veiveriuose. 1935 m. nuotrauka

Bronius Kazakeviius - Tigras. Pa laikai Skausmo kalnelyje

Rezistencijos dalyvi eimos tvai - Konstancija ir Kazimieras Varkalos i altupio km. (Prien raj.)

Sudegintos Morkn sodybos vieta. Iliko tik kryius, kuris neusideg net apm tytas benzinu mirkytais skudurais

Partizanas Jonas Matukeviius - Danielius (deinje) su broliu

Broliai Matukeviiai su motina - partizan rmja

Partizan motinos, seserys ir monos, atne maist Vilniaus Lukiki kaljimo kieme.. Priekyje - Makaus kien nuo Pagraiio, stovi i kairs: neatpainta, Ri mien ir Elzbieta Iganai tien i Bdviei km., ilavoto apyl., 1947.04.05

Prien gimnazistai ruoiasi egzaminams ir mikui. Kairje - Vaclovas Petraka turmas, uvs prie uvinto

Partizan apdovanojimo ratas talkininkei Palmei"

Vytautas Kazakeviius - Kreg d. Ilsisi Skausmo kalnelyje

Partizano Jono Kisieliaus - "Ariojo" kapas Plutiki kapinse. Stovi brolis Juozas

Petras Kleiza

Antanas Martinaitis - Kapsas"

Vladas Kvedaraviius - Akis. Su eistas susisprogdino

Liudvikas Dabriius (1912-1945)

Kareivis

Jonas Liorenta

Kazimieras Gudaitis - "Maksimas"

Adolfas Petkeviius - "vyturys"

Antanas Banislauskas - "Klajnas

Jonas Kazla - "Musolinis 1946), buvs komsorgas

(1918-

Bronius Simanaviius (1921-1947)

"Serbentas"

Pranas Rimas - "Berelis"

Aldut Rimait

Petras 1947)

Dagilis

"Sakalas"

(1929-

Geleinio Vilko rinktins partizan rmjas, buvs politinis kalinys Pet ras Mieldays, 1965 m. nuotrauka

Jonas irvila - "Barzda"

Juozas Balinas

...Tarp piev ramunli - a vien viena. Brio vado Kovo Jono Staioko uvimo vietoje, prie Judrs upelio, 1956 m. nuotrauka

Kazl Rdos mikuose, Agurkiks kaime, partizan broli Staiok ir akieio Povo - Jono (pavard neinoma) uvimo vietoje. 1991 m. rugpjio 25 d.

Suvalkijos partizan tvai - Kazimieras Staiokas su mona Elena i Veiveri valsiaus, Kampini kaimo. 1961 m. nuotrauka

Veiveriuose perlaidojami mike provokatori nukankinti partizanai, 1990 m.

Veiveri Skausmo kalnelio puoseltoja Dalia Raslaviien

Kazl Rdos mike, kur apsuptame bunkeryje uvo Algirdas Staiokas ir Algirdas imanskis

Prie partizan kapaviets Klebikyje. I kairs: Konstancija Stravinskien, savanoris Jonas Rimkeviius, Antanas Luka, Genovait Lukien ir Stasys Sajauskas

Kazl Rdoje net 1991 m. vasar kai kam "ukliuvo" paminklas, pastatytas nuosavame sodelyje...

alia Maurui geleinkelio stoties...

Kunig Svarinsk rezistencijos dienos minjime 1990 m. lapkriio 3 d. sveikina Bi ruts rinktins partizan pagalbinink Onut Vyniauskait-Klimiauskien

Partizanai perlaidoja bierikyje, 1990 m.

bendraygius

Bal

Partizan kov vietas aplanko Kana dos lietuvis Bronius Lunas, 1991 m.

Koncertuoja Alytaus politini kalini ir tremtini choras, 1991 m.

Varkal sodyboje atidengiamas paminklas Geleinio Vilko rinktins vado Algirdo Varkalos - "aliuko", "Daumanto" atminimui, 1991 m.

Aukiausioje Taryboje Lietuvos savanoriams koncertuoja Laisvs kovu ansamblis 1991 m.

Rezistencijos dienos minjimas Marijampolje, 1989 m.

Pasiprieinimo kovotoj suvaiavimas Kaune, 1990 m.

dieniais eidavo mik susitikti su partizanais. Nedavo maisto kas k skanesnio turdami, vaiino kovotojus ir kartu su jais tyliai dainuodavo lidnas dainas: Tai oia, tai lama kakas paslaptinga, Kam lidna tas dain dainuoja grauding. Kary, kodl ginklas tau rankoj suspaustas? Tu jo nepaleidi, nors esi nuautas... Skirtingi buvo broli Staiok charakteriai. Jonas optimistas, linksmuolis, vytintis gerumu, besidiaugiantis net ir maais dalykais, nenuilstantis sesui globjas, o Algirdas santrus, rimtas. Buvo labai graus vaiki nas garbanotas, taisykling veido bruo. Kai jis nu siypsodavo atrodydavo taip tarsi dovan, o ne ypse n, dovanoja. Jauniausias, Klemensas, buvo labai kuklus, pasiaukojantis, jautrus ir mielai uvaduojantis kitus. Net sargyboje stovdamas, jis neskaiiuodavo valand. Jeigu reikia, jis buds ir buds! Visi broliai graiai dainavo. Visi buvo balsingi lyg lauk vyturiai. Bet uvis dainingiausias j bryje buvo Povilas Peiulaitis Laktingala. Ne veltui pasirinko tok slapyvard. Beje, tai tas pats Peiulaitis, kur kaip bandit igarsino pirmj sovietin premij konkurse laimjs urnalistas Antanas Mariulionis ir kur ainiams dokumentiniame filme amino kino scenaristas Artras Baublys, apsimets usienio korespondentu jau beautant Atgimimo aurai. J charakterizuoti partizan paveikslai tokie tiksls, kad tarsi mikroskopo okuliare belieka tik optin vaizd apversti auktyn kojomis. Niekada sesuo Ramut nepamir paskutinio pasimaty mo su broliu Jonu Kovu. 1950 met liepos 2 dien, sekmadien, mergait su ryininku Antanu Keraiiu at vaiavo Agurkiks kaim. Rasot, gra vasaros ryt jie stovjo pamikje ir lauk vyr. Atjo keliese: Kovas, Perknas, Povas ir kiti. Visi linksmi, veidai vyti. Pusbalsiu graiai dainuoja: Pas tave a atjau Tok keli keliavau...

65

Ramutei buvo taip gera su broliu ir jo draugais, kad niekur nesinorjo eiti. Ji jautsi kaip jaukiame savo ei mos ratelyje: rodos, vl jie, visi septyni vaikai, grta idraskyt lizd. Vyriausias brolis Jonukas buvo ia pat linksmas, mielas ir rpestingas. Stengsi paslpti nerim, bet j idav daina, kuri vyrai, tarsi atsisveikindami, udainavo: Sese, pink vainik ali, Atnek paslapia. Broli, juod medio kryi Pastatyk nakia! Vyrai inojo, nujaut, kas j laukia. Palydjs sesut palauk, Kovas tar: Paimk ir isaugok ias nuotraukas. Mes sim. Tai nors jos liks... Ramutei neapsakomai pagailo brolio. Bet ar iverksi t gl, ar atitolinsi kario lemt? 1950 met liepos 3 dien keturi partizanai Kovas, Perknas, Doleris ir Povas ijo i miko iekoti maisto. Netiktai pateko pasal. Uvir nelygios kauty ns. Sueistas Povas (pavard neinoma) susisprogdi no. Kovas suuko: Vyrai, ugnies! Jis perbrido Judrs upel. Sunkiai sueistas suklupo ant kranto. Im i ki eni daiktus: dokument pluotel udeg, o kelet nosi ni ir kryel, motinos dovan, padjo atokiau. Jis buvo rytingas, tvirtos valios vyras. Nusiov pats, bevelydamas mirti laisvas negu patekti nelaisv. Taip ir neteko Jonu kui Staiokui kininkauti javus sti ir brus irgus auginti. Kai uvo antrasis brolis, seserys Janina ir Birut buvo partizan stovykloje, o brolis Klemensas bunkeryje su Saidoku ruo kakokius dokumentus ar proklamacijas. Vaikystje jis raydavo eilraius. Suinojs apie brolio mirt, savo sielvart ireik posmais. Ramut prisimena eilutes: Jonuk, Jonuk, kam palikai? Skausme sustingsta lpos... Kas vakaras u j maldoj tvai ir sess klpos..."
66

uvusius Kov ir Pov stribai ve niekinti Kaz l Rd, po to Veiverius, Kaun. Kur ukas, tiks liai neinoma. Jonuko motul Skausmo kalnelyje kryiumi guldama raudojo: A per ems sluoksn savo snelio kaulelius jauiu... Kaimynas Juozas Neverauskas, apirjs Kovo u vimo viet Agurkiks kaime, surado partizano paliktas relikvijas kryel ir nosines ir visa tai teik jau niausiajai sesutei Ramutei. Partizanai, uvusiojo Kovo brolis Klemensas ir se serys pasitrauk i Agurkiks mik ir daugiau juos nesugro. Seseriai Birutei apsistojus pas pastamus aki rajo ne, ten 1950 met liepos 18-sios nakt atjo brolis Kle mensas su kovos draugais. Visi nakvojo rugiuose. Vyrai dar tamsoje ijo. Mergina liko rugiuose viena. Saulei te kant, rugi lauk apsupo kareiviai. Birut m bgti. Kai j pasivijo kareivi paleistas uo, ji atsigul ant ems. uo nieko nedar, tik bgiojo aplink ir tamp rbus. Pri bgs kareivis udjo uniui pasait, o mergin aretavo ir varsi. Kol ved i rugi, mergina galjo apsisprsti. Ji turjo nuod. Nenorjo pasiduoti gyva bijojo, kad neitvers kankinim, iduos partizan rmjus ir ryinin kus. Buvo nepaprastai sunku. Jai atrod, kad niekada gy venime nebuvo maiusi tokio graaus saultekio ir toki rasot svariomis varpomis rugi. Nepaprastai norjo gy venti. Kaip kino filme bgo mintys. Niekada jau jos nesu lauks, nepamatys paskutinis brolis Klemensas ir jo drau gai. Visikas taip netikta. Usimerkiau, kad lengviau bt, pagalvojau: nusiov Jonukas, jam valios uteko turi utekti ir man. Sukaupusi jgas, kai kareivis nusi gr, ji djo burn nuodus. Tai buvo popierlis su milteliais. Burnoje buvo sausa nebuvo kuo j suvilgyti. Kai prijo kininko sodyb, ji papra atsigerti. Leido nenoriai. Po minuts kitos nuodai m veikti: aptemo akys, dingo jgos ir smon. Enkavedistai paguld j ant kareiviko brezentinio apsiausto ir atne akius, kurie buvo ia pat. Gydytojas iplov skrand, perpyl krauj. Aretuotoji negreitai atsigavo, jautsi labai blo
67

gai, todl jos dar nekankino. Po keli dien atve Kauno saugum. Tard Briuchanovas, vert Lapatinskas. Kankinim aprayti nemanoma. Gyvybs liko nedaug, bet mirtis neatjo. Savaitmis ji negaudavo maisto, nors jauniausioji sesuo Ramut kiekvien savait ve moni surinkt maist, pasiskolinusi kitos mergaits metrikus, kad jos paios nearetuot. Metrikus skolinusi Irena da bar gyvena aniuose. Ar atsimeni, Irute, kaip Tu mums padjai? Mes Tau labai dkingos. Seser Birut nuteis 25 metams. Kai perkl kaljim, iem pasivaikio jimus vesdavo labai iaurus priirtojas. Mergina no rjo, kad j nuaut baigtsi kanios todl staigiu judesiu nuvert j nuo laipt. Deja, nenuov. Buvo bai sesni dalyk karceris iki smons netekimo ir kiti kankinimo bdai. Irkutsko srities garsieji Taieto lage riai. Badas. Nepakeliamas darbas. N kiek ne geresni Mordovijos lageriai. Gro Birut Lietuv 1956 metais. Janina su broliu Klemensu 1950 metais slapstsi Prie n krate. Sesuo (g. 1934) gyveno pas mones. Partiza nas Klemensas su Povilu Peiulaiiu Laktingala, vliau su ilvinu slpsi bunkeriuose. 1953 metais are tavo ir Janin. J ne tik kankino, bet stengsi iprovo kuoti, suinoti partizan slaptavietes. Ir j nuteis 25 metams. Kaljo iki 1956 met Mordovijoje. Jauniausioji, Ramut (g. 1938) nuo 8 met bastsi pas mones, tremties ir lageri iveng. Keliaujant toliau nuo nam, ypa per mikus, mergait labai bijodavo: Girddavau savo ingsnius ir irdels plakim. Ausyse kakas nyptavo. To nemanoma apsakyti, kai tu eini ir eini, ir neinai, kur prisiglausi. Kaip gali jaus tis, kai i 7-ni vaik brio lieki vienas, persekiojamas kaip benamis unelis... 1953 met vasaros pabaigoje motina atsived Ramut Ilgakiemio kaim. Jos ujo pas iugdinius. ia ji paskutin kart mat brol Klemens. Jis buvo atvyks su ilvinu. Po keleri met, isikviet partijos ko mitet, Ramutei pasak, kad jos brolis Klemensas lik viduotas 1954 metais. Tik kur? Ir kaip?
68

 ilvine", ilvinli, atsiliepk! Juk Tu gyvas! Ta vs aukiasi jauniausioji Klemenso sesuo Ramut. 1955 metais mes su mama jom per mones ir klausinjom. Ilaue ir Prien krate mums sak, kad Tu inai, kur ir kada jis uvo... Be kalts kaltieji... Tie, kuri artimieji galvojo, jog turi teis ginti patys save ir savo Tvyn. Partizan Sta iok tvai, kad nesukelt tarimo, slapstsi atskirai. Dau giavaiks eimos tvas glaudsi pas svetimus, dirbo vai rius darbus, sidavo. Miegodavo ant tvarto. Bdavo ir aretuojamas: muamas, tardomas ir vl paleidiamas. Vietiniai stribai Kuklieriai inojo, koks tai prieas", ir jau neimdavo jo. Besislapstani motin sugauti bdavo sunkiau. Taiau mogus ne adata ieno veime ras davo. Kai uvo Povilo brolis vangutis" Jonas Pe iulaitis, t ankstyv pavasar mam aretavo. Ve, kad atpaint, man, kad Klemensas. Nepastu", pasak, nors painojo vaikin. Paskui j ve uol Bdos link. Pakeliui Viliuk" upuol mikiniai", o tiksliau jais persireng stribai. Tard iradingai, enkavedistai kor, tamp virvmis u kaklo, ksinosi sudeginti ant krenamo lauo. Visk ikentjo motina u savo vaikus, gynusius vis ms Motin Tvyn. Nesuminktjo budeli irdys akmenys neminktja. Tik kartais ir jos sudrebdavo... Prisimena tard Kauno saugume ydas, mu iauriai. Paskui, pavelgs nekalt auk, pats i sigando: prijs paglost galv ir tar: K a darau... Atleisk man, Elena... Trys sns uaugo... Labai daug motina verkdavo. Ir kartai melsdavosi. Kai uvo sns, motina iki pat savo mirties rengdavosi tik juodais rbais. Tvas mir 1971 met kovo mnes. Motina 1984 met birelyje. Ramut danai lanko Tveli kapus ir abiej broli uvimo vietas. Tik ant jauniausiojo, Klemenso, kapo ne rymo kryius, vasar neydi gls... Net idraskyt lizd neatvsusi iluma ildo seser irdis tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose.
69

iandien Ramut vaikto Kazl Rdos mikuose. Pri simena. Vis savo broli ilgisi. Regi tolim savo vai kyst ir ma mergyt save pievoje tarp ramuni. Ir i met tolumos, i miko gldumos atplaukia dainos aidas: Isirpo vasarl Kaip uoga raudona. Tarp piev ramunli Tik a vien viena...

2 dalis
PALI VYRAI

Tvyn ne sunk raudonj okupant jung. Tks taniai vyr, pam ginkl rankas, jau pirmaisiais oku pacijos mnesiais pasklido po vis Lietuv. Jie neturjo apkas ir fronto linijos, todl kas bunkerius tv sody bose ir soduose, anktose grytelse ir erdviuose kluonuo se. renginjo slptuves visur: ir dobilienose, ir vingri upeli laituose, ir sen piliakalni skardiuose. Atsparos takas kruvinoje kovoje gimtoji em. Bepigu buvo tiems, kuri \gimtines supo gdios girios, o lygum e m sausa. Taiau kaip |sikasi lapi raist, kur pa sislpsi po atviru dangumi? Deimties kvadratini kilometr plote tarp Dzkijos ir Suvalkijos plyti baigiantis usimerkti uvinto eeras. Pauki karalyst. Plduriuojanios salos. Ir skurdi, e ma lilani pelki, vadinamj Pali, augmenija. T siasi Palios aplink, uimdamas bene penkis kartus dides n plot negu pats j gimdytojas eeras. Prie j pri artja Amalvos pelks ir kemsynai. Paslaptingas Pali pasaulis i tolo primena Nid. Tik ia , smenga em po kojom ir tyko klastingi akivarai. Kas, be pauki, ia galjo gyventi? Gyveno! ia Lietuv gyn

PALI VYRAI

Man supyl kap tarp auktj medi, A guliu be karsto emje altoj... (I partizan dainos) Diena krypo vakarop. Plduriuojanioje manomis umaskuot nameli-slptuvi, ginkluot vyr ir sulipo valtis. saloje, ijo i sa brelis
73

 Ar ms jau lauks? pasiteiravo vienas. Tvirtai paadjo! atsak brio vadas, vilgtel js laikrod. Pro ironus Pali pakratyje dar nieko nesimat. Tegul pratinasi, ts, dabar mums ger talkinink reiks. Valtys ramiai nuiuo pro naranias nendres, per balt vandens lelij plotus. Pali partizanai, kuri vie noje vietoje susikaup pernelyg daug, nutar isiskirstyti plaiau, kad prieas neatkreipt dmesio. Kuopos pasi dalino brius. Briai dar maesnius vienetus skyrius. Daug vyr ijo kovoti u Tvyns laisv i aplinki ni Zaili, Bambinink, uvinto, Riei, Aleknoni, Ve rebiej, Padovinio, Vytautiki, Varnupi, Plyni ir kit kaim. Visi rado prieglobst ilagalvse Paliose. Ir pa sklido jie ne tik po Palias ir uvinto salas, bet ir sikr gretimose Amalvs pelki prieigose bei aliosos Buktos mikuose. Reikjo daug k pergalvoti, perorga nizuoti, nes prieas kasdien darsi nuomesnis, iaures nis, iradingesnis. Krauju nusida skaidrus Bambenos vanduo. Sesi aaras eup plukd Rud ir Dovin. Valtys nosimis sir paliugus saman ir kem syn patal. Vyrai ilipo ir sele, lumsdami vandeny iki keli, patrauk vingiuotu, beveik neirimu taku. Iki pelki pakraio reikjo nueiti apie 2 kilometrus. Pali pakratyje, prigludusi prie neaugos berelio, vyr lauk laiba, istypusi keturiolikos met mergait. Jos partizanikas vardas buvo Viltis. Artjanio vakaro vsa ir pirmoji rimta uduotis ne rimastingai virpino mergaits ird. Ji stengsi nukreipti savo mintis kita linkme ir akimis gaud eero tolybse tarp bang baltuojanias gulbes. Klampiais takais bren dani vyr dar nesimat. Tik imtabals pauki choro giesm iurleno vir begalini Pali. Uliliuota gimtojo krato groio, ji klaussi ir irjo, ir visa esybe jaut j motin Tvyn. Atmintyje blyksteljo jos paios nalaits ankstyvoji vaikyst, geros tvelio rankos. Pas kui vl susirpino, pagalvojusi apie savo dd partiza n vad Lok, kuris, paliks eim, veda tai Pali linais ginkluotus vyrus, turdamas prie akis vienintel
74

tiksl vent kov u Tvyns laisv. Kiek daug tos viksvos papasakot galt, tie uogienojai ir tos suvarg, mauts puels, mst mergait. O toli, kaimo pusje, pasigirdo armonikos garsai ir itsti nerpestingos pa baigtuvi dainos posmai. Ar pagalvoja kaimo artojai, kokia j laukia ateitis ir kiek daug ji priklauso nuo i vargo broli? Ji prisimin j lidn dain: O mums vargdienliams, Tvyns sneliams Vien aminas miegas Ir alti kapai... Ji vl prisimin, kaip kita partizan grup kakur ia, netoliese, po auktesnmis eglaitmis, be karsto u kas jaun mlynak partizan Kostuk Ambrazevii. Krito jis iaurioje kovoje su prieu. Ir ilsisi bevardje Pali salelje Kostuko galvel. Po kuriomis eglaitmis, jau nieks nepasakys, nes tie, kurie laidojo, jau patys u vo. Nieks nesuras Kostuko kapo, nieks nesuinos, kas t dain sukr. Paskutiniai sauls spinduliai atsisveikino su Paliomis. Mergait krpteljo: vakaro rke ivydo inyranius tvir tus kaip uolus, uniformuotus graius Pali vyrus. Ra mia eigastim jie ibrido pakrat. Vadas tvikai pabu iavo j skruost ir tar: Dabar vesk tu! Mergait ived juos balt viekel. Prijo pirmj krykel. Kai pamat antrj krykel, partizanai susi valg. Ar tu neinai geresnio kelio? paklaus vadas. A vedu jus paiu geriausiu! atsak mergait. Vyrai m juoktis. Vaikeliuk, mes ne parad einam. Ms keliai turi bti kuo maiau pastebimi prieui antraip mus visus kaip zuikius iklos. Krykelse paprastai stribai tyko. Mergait gerai inojo visus unkelius, pamiki takus ir lauk takelius. Ji laimingai atved partizanus viet. Paryiu, pavargusi, bet laiminga, Aldona gro na mus. Jos namai tai sena moiuts pirkel dzkikame Pali pakraty. Pro j tykiais vakarais, vos saulei nusi
75

leidus, per rk, lyg i pasakos jo ygius Pali vyrai. Ir vis juos lydjo mergait ,,Viltis. Nerimo, ryto ir ne apykantos prieui kupina irdimi, su kraitele uogoms, bri do ji klampiais kemsyn takais, nedama partizanams inias, proklamacijas, ovinius. Strib panosje, Krosno je, vykstant aretams, ji drsiai nutemp ant pei sun ki raomj mainl. Kovoje u Tvyns laisv jo nerimastinga jaunyst. Ir altis, ir alkis, ir visa, kas buvo sunku, nugrimzdo praeit. Visi Pali vyrai uvo. Ji iliko gyva. Jaunysts vj ir audr nugairintu veidu ramioje Marijampols gatvelje gyvena ji uvin to dukra Aldona Sabaityt-Vilutien. Partizan ryinink iliko, kad rayt ms istorijos knyg Pali vyr yg darbius. Grtu mintimis tas dienas ir iriu gyvenim Tavo akimis, Aldona. Tu piei spalvingus savo vaikysts ir jau nysts paveikslus. Pasakodama apie save, kalbi apie JUOS. Tame pasakojime sutelpa viskas: viltis ir svajon, nerimas ir rytas. Kova ir teisybs ilgesys. Didysis mo gaus pasiaukojimas Tvynei. Gimiau 1931 met kovo septyniolikt dien labai graiai pavadintame Vytautiki kaime, Krosnos valsiu je. Pro dvaro kumetyn tekjo maas bevardis upeliukas. Jame dar mano seneliai kumeiavo. alia kryiavosi di deli keliai: vienas jung Krosn su Simnu, kitas su Marijampole. Tas kelias lyg gyvybs arterija. Juo kai mo jaunimas vaikiojo sekmadieniais: breliais, poromis. Ir rinkdavots kur nors? Taip, daniausiai pas Daminaiius. J ir troba di desn, ir trobos galas su grindimis. O svarbiausia eimininkas grojo armonika. Du sns ir dukros papild ms jaunimo br. Bevardis upeliukas nerpestingai bgo pro skaudi j, pokario met kaimo vaik, jaunyst. Pasiokindamas per ma mikel Girait, jis pradingdavo uakusiame eerlyje, kurio vardas Ylelis. Paskui, itrykdamas i ee rlio aki, pro Zailius ir Bambininkus, upeliktis atsi gaudavo, puldamas Bambenos glb. Su ja keliavo 76

nuostabj uvint, Suvalkijos perl. Paliose virto Rude. Toliau isiliejo Dovine, kurios netoli Marijampols ne kantriai lauk lygum grauol eup. iandien Vytautiki kaimas nebe tas. I 63 eim beliko vos 2, ir tos kelia sparnus. Kaip daugel, taip ir gra Lietuvos kaim prarijo atjn kurtas sovietinis kolchozas. Vytautiki kaimo mons niekada nebuvo turtingi dideli ki ir dideli pasog. Nepriklausomoj Lietuvoj, parceliuojant dvarus, ia buvusio dvaro emes idalino savanoriams ir kumeiams. Du hektarus gavo ir Aldonos seneliai Januauskai su gausia devyni burn eimyna. Senelis, skaldydamas akmenis, neteko kairs rankos pir t. Aldonos motina, dds ir tetos tarnavo pas kinin kus. Tokia pati dalia atiteko ir jos tveliui. Po ilg vergovs imtmei atkurta Nepriklausomyb tetruko du deimtmeius, per kuriuos spjo atsigauti mies tai ir pramon. ems kio varguoliai, per tok trump laik nespjo atitiesti nugar. Dar tiek laisvs met bt prireik, kad atsistot vienoje gretoje su Danijos, Vokie tijos, Skandinavijos valstieiais. Deja. iauri okupacija atm geresnio gyvenimo vilt ir visk apvert auktyn kojom. Kai pasaul atjau a, tsia Aldona, tvelis diaugsi, neiojo .ant rank ir vis kartojo: Mano duk relei nereiks vargti. Svetim duon neprisieis valgyti. Neilgai, vos dvejus metus, laik mane jo stiprios rankos. Lemtis ipl vos dvideimt penkeri sulaukus. Veda mas javus pas dvarinink ilinsk Dambavaragio kaime susitrenk galv kluono duris ir mir. Mama, jauna nal, sugro pas savo tvus. ia ir a augau tarp ddi ir tet. Devyneri met mergaits irdin visam gyvenimui strigo baisioji 1940 met birelio 15 diena, kai rusai u grob Lietuv. Mokytoja Radzeviien su aaromis akyse pasak: iandien, trei valand, Raudonoji armija peren g Lietuvos sien. Vaikuiai, tai pati juodiausia diena ms Tvynei...
77

Mokytoj su eima itrm Sibir. Raud eelonais okupantai inkorporavo Lietuv Soviet Sjung. Didysis mokytojas Gyvenimas mok Aldut Tvyns meils. J gaivino neisemiamas dain ir pasak altinis i motinos ir ypa i moiuts irdies. Moiut, sunkiai dirbdama, vargus bevargdama, ne tik maitino ir reng gausi eim. Darus ravjo dainavo, ratel suko verk, prisiminusi, kaip caro andarai brolius rekrtus gaud. Austrai, vengrai, serbai, prsai, Rusai, turkai ir pranczai Ms Lietuvon lindo Turtus plia, em mindo... Nei dienos, nei vieno ilgo rudens vakaro be dainos nepraleisdavo moiut. Mokjo mintinai vis Maironio iinsk. Nekeik ji prie, nemok kaip reikia mylti Tvyn tik aidjo po namus jos aikus, skambus bal sas Vaiaiio, Kudirkos, Maironio odiais apie Kstut ir Birut, apie didj kunigaikt Vytaut, triukinus kry iuoi galyb, apie andarus, kazokus, ir apie brolius, vargstanius lenk okupuotame Vilniuje. Gyvenimo ne gandos spaud, o senoji dzk, Aldonos senel Ieva Ja nuauskien, dainavo: Lietuva brangi, numylta, Kada Tau laisv uteks? Oi daug jau aar ilieta, Ar dar ilgai kentt reiks? Kritusi vardai ir vietovi pavadinimai amiams liks Lietuvos istorijoje. I moni atminties prisikelia Vytau tiki tragedija. Padovinio tragedija. Dovins, Dybakal nio, Taraiki, Liepakoj mis. Bambinink kautyns, Buktos mis. Susidrimai, susiaudymai, pasalos. Legen dins partizan kovos per vadinamj Pali valymus, kuri buvo net trys: 1945 met balandyje, birelyje, rug pjtyje. ios tragedijos prasidjo vos frontui persiritus Va karus. Lietuvoje pasklido Vetrovo divizijos smogiamieji briai. Neaplenk jie n vieno kaimo ar miestelio. Pir
78

mosios aukos Krosnos valsiuje buvo visai nekalti, savo kasdienin darb dirbantys, Naujavalaki kaimo vyrai. 1945 m. balandio 18 dien i NKVD tabo, apsistojusio Vart kaime pas Jukausk, brys kareivi pasklido po apylinkes. Rad Naujavalakiuose malkas kertanius vy rus, juos aretavo. Sak, jog varo tab. Taiau, pasi vedj kelet imt metr, liep gultis ant ems. Visus suaud. Taip uvo tvas ir snus Ciauskai, Januaus kas ir Krinas. Tuo metu mikuose, Paliose, krmuose jau slapstsi ir ginklavosi vyrai. Formavosi reguliars partizan briai. Netoli kaimo, prie aliosios girios, apsistoj partizanai igirdo, kas dedasi Naujavalakiuose. Atskubj egzeku cijos viet, paleido udikus automat salves. Uvir at kakli kova. Joje uvo pirmieji Palialiosios vyrai: Vi tas Paua, Juozas Rkus, Juozas Barulis, Juozas mitas ir Juozas Lepys. Partizan knus prieai nuve Kros n ir niekinamus laik ant gatvs grindinio prie stribel nyi. Vliau ukas griovyje netoli Sakalausko ulinio. Praslinkus daugiau kaip keturiasdeimiai met, 1989 m. ten pastat kultros namus. Lik savieji norjo perlaidoti Krosnos kapines, bet veltui. Kovoti su prieais Palias jo deimtys ir imtai ar toj, mokytoj, gimnazist, student visi, kam buvo brangi Tvyn. Pagal savo sitikinimus ir gyvenimo bd mons pakliuvo skirtingas barikad puses. inomi gir tuokliai, palaidnai, veltdiai ir karjeristai puol oku pantui tarnauti ir didiavosi jiems suteikta galia. Ne vel tui kaimas dainavo: Daugel Lietuvos sn Eina pdomis un!.. Padovins tragedija: 1945 metais, per Sekmines, ketu ri kaimo vyrai: eiolikmetis Jonas Vyniauskas, penke riais metais u j vyresnis brolis Juozas, kil i Gudupi kaimo, Valinskas i Naujakiemio ir ilinskas i Padovinio dainuodami jo okius i Lietuvininko Juozo kio, ku riame Jonas Vyniauskas bernavo, kit to paties kaimo pus, u ups. Kelyje sutiko Liudvinavo stribus: Karpa
79

vii, Strol, Omerc. Stribai buvo ne tik ginkluoti, bet ir girti. Sustabd vyrus, pradjo kabintis: Isiskirstyt! Sustot po du! Vyrai, mes einam savo keliais, o js eikit savo, mgino graiuoju isilaisvint sulaikytieji. Js banditai! Ne! Mes tarnaujam pas mones, ia pat, netoliese, gyvenam... Jot ir matj, js neginat liaudies, js ne su mumis tai prie mus! Suaudyt liaudies prieus! Tragedij i savo nam stebjo gyvenantis prie kelio kininkas emaitis ir jo dukt Petrut. Gyvas iliko liu dininkas ilinskas. Broliai Vyniauskai prasi: Neaudykit, vyrai!.. Nereikia... Palikit gyvus... Mes nieko blogo niekam nepadarm. Mes visk galim! bliov kaip vrys stribai. Mums Stalinas leido! Bkit lietuviai... Stribai pakl automatus. aud stovinius vyrus. Juozui Vyniauskui kulkos suvarp krtin. Valinskui per vidurius. Jis veamas mir. ilinsk kulkos aplenk. O Jonui Vyniauskui perov pet. Jis bt liks gyvas, bet prioks Strolys jaunuol pribaig. uvusij sesuo Petrut Vyniauskait u broli nu udym padav stribus teism. Stribas Karpaviius pri grasino iaudyti liudininkus. kininkui Lietuvininkui, pas kur tarnavo nuudytasis Jonas Vyniauskas, saugu mieiai pasil 2 metus kaljimo u liaudies gynj mei im. Nors buvo atlikta lavon ekshumacija ir medicini n ekspertiz kapinse, taiau niekas negirdjo, kad stri bai bt buv nuteisti. Du i j nuteis Dievas: Strolys pateko po maina, Karpaviius usimu motociklu. Stribas Omerca tebra gyvas. Gyvena Liudvinave. Broli suaudymo vietoje Albinas Vyniauskas pasta t kryi. Padovinio apylinks tarybos pirmininkas Meiz neris kryi nupjov ir, moni liudijimu, parsives su kreno.

80

Tragedijos viet iuo pavidalo uolin stela.

metu

ymi

stilizuota

kryiaus

Pirmj Atgimimo vasar Marijampols politini ka lini ir tremtini grup nutar perlaidoti pokario aukas kapines. Jie kasinjo Dybakaln, kuris nuo pranczme io vadinamas Kani kalnu. Vietiniai gyventojai pri simin, kaip ia prie 1945 metu Kald ventes rus kareiviai aud atvetus mones. Rytojaus dien rado sustingusias kraujo putas ir 7 lavonus. J neleido u kasti taip ir liko po sniegu. Tik pavasar, kai pradjo dvokti, ikas duob ir kapliais suvert. Spjama, kad tai buvo kaliniai i Marijampols kaljimo. Perlaidojant bu vo rastos negausios relikvijos dut nuo vaist Sanitas, parkeris, vyniotas popieri, kuriame matsi i blukusi lietuvik odi pdsakai, sagos, sukietjusios ir sudljusios drabui dalys. Prieui nepavyko paklupdyti taut ant keli. Palias jo vyrai. Jie kovojo iki paskutinio kraujo lao, bet oku pantui nevergavo. Grindinio akmenys glaud iniekintus didvyri knus. iema dar labiau apsunkindavo partiza n dali. altis ir drgm skverbsi iki kaul. Pdsakai sniege idavikikai rod prieui keli. Tik kaimo unes ir miko kktai buvo patys itikimiausi partizan drau gai. Apie perspjant un lojim vienok, artinantis partizanams, ir kitok stribams, inojo visi kaimo mons. O artimas partizan stovyklos kaimynas kktas visada rksmingai pranedavo vyrams, kad Palias kl koj svetimas mogus. Pokario metais Marijampols apskrities teritorijoje veik keturios Tauro apygardos rinktins. 1947 met rude n jose buvo apie 500 ginkluot vyr. Rinktins buvo pasiskirsiusios veiklos zonas keliuose valsiuose. Marijampols, Kalvarijos ir Liudvinavo valsiuose vei k Vytauto rinktin. Jai vadovavo Vampyras Vy tautas Gavnas. Kartu kovojo jo tvas ir sesuo. Rinktins tabo virininkas buvo Plunksna Mykolas ilionis, valgybos skyriaus virininkas Oelis Lietuvos ka rininkas Albinas Ratkelis, sanitarijos skyriaus virinink Aurel Anel Senkut.
81

Geleinio Vilko rinktin siekusi Pali apylinkes, dau giausia veik Iglikli, Sasnavos ir Veiveri valsiuose. Rinktins vadas 1948 met pradioje buvo majoras Al gimantas Varkala Daumantas, anksiau vadinsis aliuku. Rinktins tabo valgybos skyriaus virininkas buvo Tigras Juozas Baltruaitis, kils nuo ilavoto. algirio rinktin buvo sikrusi itin mikingoje Kazl Rdos valsiaus teritorijoje, taip pat apm aki ap skrities Barzd ir Jank valsius. Ketvirta rinktinBiruts, kuri siek ir Kaun. uvinto Paliose prisilaik Geleinio Vilko ir Vytauto rinktins vyrai nuolatin ry tarp savs palaik per i likimus ryininkus apylinki gyventojus. Daniausiai tai buvo maiau tartinos uogautojos Aldona Sabaityt Viltis, Albina Stasiuleviit Puel, An tanina Akelaityt, Birut Matuseviit, Onut Peiulyt ir kitos. Kasdienin sunk kovotoj gyvenim lydjo ne vien grietas dienos reimas, buvo jame ir veni, ir ves tuvi. Ryinink Viltis pasakoja: 1946 metais Krosnos valsiuje vestuves Saltinin k kaime buvo pakviesti ir Pali vyrai. Jie vaiinosi at skirame kambaryje, laikydamiesi konspiracijos. Bet kaip itvers jaunos irdys nesilinksmin? Sugalvojo padar. Apsireng pamergi tautiniais rbais. Kiti nuometus usidjo. Labai tiko, nes Liepos skyriaus visi vyrai buvo neaukti. Leidosi okti. Ir atsitik tu man taip: ves tuves sugujo ir nekviesti sveiai Krosnos stribai. Jie lydjo prievoli agentus Dulsk ir Anskit. Pasivaiino Dulskis ir panoro paokti su lietuvaite. Pataik ivesti Lit. oko jis polk su ariausiu Kros nos boleviku. Grieiau dantimis mintyse. Nupilt niek vietoje... Tik sveikas protas sulaik, rytojaus dien dalinosi ves tuvi spdiais Litas Juozas Navickas. domiai Pali vyrai vsdavo Juozines. Juoz kiek viename bryje vos ne pus kovotoj. O Liepos sky riuje visi Juozai ir vienas Oskaras. Tekdavo t dien Pali ryininkms eimininkauti, vaiinti, budti ir at likti dar daugel numatyt ir nenumatyt darb.
82

Juozins ankstyvas pavasario metas, kai dar pa alas neijs, o naktimis gerokai gnaibo altis. Palias dengia plonas, vos usitrauks, blizgantis kaip veidrodis ir atrus kaip stiklas ledukas. Takelis tokiu leduku iki Pali stovyklaviei maiausiai du kilometrai. Ir brendi, ledas lta, pasakoja Aldona, grimz ti iki keli, kol atsistoji ant seno, tvirto ledo. Kojos kaip ugny. Vl trauki jas vir. Eini. Kaipgi neisi? Kaip nepasveikinsi j aukojani gyvybes u Laisv? Pa galiau, kas ino, gal paskutins Juozins... Pabandyk nenueit, pritaria kita ryinink, Biru t, lepnle ivadins! T dien stengdavoms k nors naujo, neregto ir netikto jiems dovanoti, prisimena Aldona. Ms mo terys isiuvindavo graius trikampius su trispalv mis ir staugianiu geleiniu vilku. Usidavom ant ran kovi. Atributas naujai uniformai bdavo ir lietuvikos sagos. Po sveikinim, linkjim ir kukli vaii visada skam bdavo daina. Grai, partizanika. Linko nendrs, kai utraukdavo Sakalas Vytautas Sikarskas: Nebijau a ti mylimoj Tvynj, ia linguosiu iedu, kvepianiu laukuos, Man irens prie kapo pilkas vyturlis, Mylima mergel gegule kukuos! Ne lidesys upildydavo vyr irdis, bet rytas ir nau ja jga, kelianti kov u Tvyns laisv. Nuotaika trumpam sugesdavo tik tuomet, kai Vincas Bubnys Boksas iburdavo i rankos tolim kelion usien arba nesugrim i kovos lauko. Kai susi rmimai danjo, auk skaiius m didti, Boksas atsisak burti. Vincas Bubnys buvs Marijampols ka ljimo priirtojas, ilaisvino politinius kalinius ir su jais atjo Palias. Pasirinko Bokso slapyvard. Kain, ar ibr jis tragik savo likim, bet apie tai, kas nutiko jam, Uosiui ir Vilkui Ilandi kaime 1947 met gruod, papasakosime vliau. Dabar eina vyrai ygius i Pali. Diena dienon brenda kemsynais, plaukia valtimis. Pasitaiko, kad laim
83

neaplenkia partizan net paiais beviltikiausiais atve jais. Grta po mio kovotojas Naras sulaps, su kaits, rodo draugams savo milin: Mans net nedrsk. Kulkos vis paskliundom, paskliundom. tai milin visa suaudyta trisdeimt de vynios skyls. Ar ne stebuklas? Netikiausiomis aplinkybmis Apvaizda isaugojo ir kovotoj Akuot Antan Naruevii. Tai vyko be ne per pirmj Pali valym 1945 m. balandio m nesio 23 d. Stribai ir rus kareiviai jo grandimis, vienas prie kito. Vyrus apsupo. Trauktis nebuvo kur. Liko vie nintel ieitis atsiduoti Dievo valiai arba paiam nu traukti gyvybs sil. Prieas buvo ia pat, kai Akuo las, tarsi kakieno liepiamas, puol kemsyn, paniro ir ant galvos usitrauk pirm pasitaikius gaili ir sa man kupst. Ant to kupsto tutuojau eng kareivio ko ja... ir nujo tolyn. Viskas nurimo. Likimas kart par tizanui buvo palankus. O paeere gilyn mik bgo partizanas Albinas Liudius. J sueid. Negaldamas toliau eiti ir nenordamas gyvas patekti prieo nagus, jis susiprogdino. Ij kaimo pakrat, enkavedistai gy rsi, kad nuov bandit vad. mons nakt jo Palias iekoti lavono. Atrado. Palaidojo ant aukto protvi kal nelio Kumei kaimo kapinse. Ir oia partizanui jaunos, vj lankstomos puys, o alia snduriuoja gimtosios Palios. Vienas kartas nemelavo ir narsiajam Akuotui, vyko ari kova prie Riei kaimo. Akuot sunkiai sueid. Mio kartyje draugai nepastebjo. Vliau, kai kova nutilo ir visi susirinko sutart viet, tuoj pasigedo ko vos draugo. Lauk sugrtanio veltui. Ryte pasklido vyrai po Palias, iekojo ir nerado. Buvo inoma, kad ir enkavedistai jo nepam. Narsus kovotojas liko amiams ilstis Pali platybje. Slinko audringos ir tamsios okupacijos dienos, nusi nedamos aminybn tai vien, tai kit kovotoj. Nutil davo tada kalbos ir juokas Paliose. Susimstydavo vyrai, iki smulkmen aptardavo kiekvien neskming yg ir vl eidavo sunkiu Laisvs kov keliu. Vl j lauk grietas dienos reimas, pratybos, ygiai ir trumpos atokvpio
84

valandls. Tada savo utraukdavo pamgtj:

graiu,

stipriu

balsu

Sakalas

Ijom vien vasar ir jau daugiau negrim. yds vosilkos mlynai, bet mes j nematysim. Tai vyko prie didj Pali valym, 1945 m. liepos 13 d. Vieliniai komunistliai nrsi i kailio, stengdamiesi siteikti naujajai okupacinei valdiai: idavinjo bunke rius, sudarinjo tremiamj sraus. Partizan perdaug nebijojo, kadangi i viet kovotojai, prie likviduodami kok nors niek, spdindavo j ne tris kartus, kaip bu vo prasta, bet net iki deimties kart. Vien vakar Lokio Remeikio grup: 4 ar 5 partizanai ujo pas inom Simno apylinki skundik. Grietai spjo eimos narius iki ryto neieiti i nam, o patys pasitrauk uvinto link. Vos jiems ijus, niekai prane stribams. vintant ant uvinto eero kranto par tizanus pasivijo pirmosios kulkos. Lipkit valtis, a pridengsiu! suuko Lokys. Jis turjo sunkj kulkosvaid. Prieo atak atmu. Ta iau j pat sunkiai sueid vidurius. Partizan Jurg Krun nukov. Vyrai persikl per eer dviem valtimis. Apsistojo Paliose. Vien valt perpjov pusiau. I jos padar kars t. Kranto sausumlje palaidojo kritus draug. Sueistas Lokys, labai nukraujavs, sukands dantis, dejavo. Keliolika kilometr jj, sueist, kovos draugai ne per Palias. Kumei kaime susirado pastot, atvaiavo pas ryinink Mariukaityt, kuri nugabeno Marijampo ls ligonin. ia darbavosi medicinos seserys partizan ryininks buvo galima pasitikti ir gydytojais. Lok operavo patyrs chirurgas. Neirint vis pastang, partizanas mir ant opera cinio stalo. J palaidojo su pagarba, prisilaikydami kons piracijos, senose Marijampols kapinse. Laidotuvse da lyvavo Lietuvos patriotai medicinos darbuotojai ir ku nigas. Suinojusi apie dds uvim, Aldona tvirtai nu sprend eiti partizan takais.
85

Ir jo. Moiut nedraud. A melsiuos, vaikeli, kad Dievas jums padt. Tik nebk perdaug drsi. Ji pai nojo savo ank: ko jau ko drsos Aldutei niekada netrko. Kaip ir daugelis partizan krato paaugli, ji norjo matyti laisv savo Tvyn ir nuo pat pirmj oku pacijos dien jaut didiul neapykant pavergjams. Jos, Krosnos progimnazijos keturiolikmets, penkiolikmets mokinuks, demonstratyviai, ididiu gedulu paymdavo kiekvieno partizano uvim j pai sugalvotu bdu: siridavo plaukus juod kaspinl, kurio galuose si davo tris silelius: gelton, ali ir raudon. Greitai j ma gudryb pastebjo stribas Simonaitis (jis ir dabar valkiojasi Krosnoj). Ipts pragertas akis, stribas auk: Bandits! Kada liausits savo juodus kaspinus ne iot? Neiosim ir trispalvius. Ne tik kaspinus, bet ir v liavas! atov Aldona. Ateis laikas... O prieui Palios buvo kaip krislas akyje. Enkavedis tai, padedami vietini strib, jau buvo sunaikin Liepa koj partizanus, Kalniks Lakno br, aliosios gi rioje besislapstanius Vart kaimo vaikinus, o Pali vy rai tvirtai laiksi ir upulti padarydavo prieui didiulius nuostolius. Nepasisek jiems veikti partizan ir Bambi nink myje vyrai prasiver i apsupimo. Daug kart prieai tykojo pasalose, iekojo partizan slapt takeli uvinto prieigose ir paiose Paliose. Su sekti, kur slepiasi arno brio partizanai, niekaip nesi sek nei vietiniams stribams, nei kitiems idavikams ar provokatoriams. Ir prasidjo karas Paliose. Legendomis igarsjusi Pa li gynyba. Buvo 1945 met rugpjuio pradia. Sekmadienis. Gra us oras, valstieiai ve rugius kluonus. Partizanai gyveno Kiaulykampy ir kitose neprieinamose eero sa lose. Ryys su kaimais dl nuolatini rus pasal buvo nutrks. Partizanai neinojo tikros padties ir nesupra to, kas darosi. Jie man, kad rusai i Vokietijos fronto atitraukia savo kariuomen Rusij. Vyko didiulis ka rini dalini judjimas. Prie eero ir Pali buvo sutrauk tos milinikos pajgos: arvuoiai, lengvosios patrankos,
86

net lktuvai, gausyb sausumos kariuomens. Vietiniai gyventojai, pamat pavoj, pakabino baltas paklodes dav enkl, kad vyrai pasitraukt. Partizanai dar vis nepatikjo, kad itokios jgos sutrauktos ant j galv. Dl visa ko jie usimaskavo ir lauk, kas bus. Vir Pali visai emai m skraidyti valgybinis lk tuvas. Ir ia atsitiko tai, ko niekas nenumat. Neilaik vieno partizano nervai. Jis pradjo audyti lktuv ir idav slaptaviet. valgybinis lktuvas nuskrido. Prasi djo tikras karas. Pradioje rusai atideng pragarik ar tilerijos ugn. Pasipyl vairi ri pabkl salvs. Pat rank, net katiu atakos. Paskui prieas atakavo i oro mt bombas ir pyl kulk liet i kulkosvaidi. Maisi dangus su eme. mons krante drebjo i siaubo. Klaupms ir meldme Aukiausij pasigailti partizan ir ms, prisimena Aldona. Kad tik grei iau baigtsi is pragaras. Komaras, panaus pasaulio pabaig, uvinto Pa liose vyko vis dien ir tssi iki gilaus vidurnakio. Po artilerijos turmo ir lktuv atak prieas m met sausumos kariuomen. jo kareivis prie kareivio, i paskos varomi sa vj. jo ir vis klupo, skendo, grimzdo. Rusai negailjo moni: kiti staia galva vertsi per j lavonus, o dar kiti plauk valtimis. Maiau visk i tolo, tsia Aldo na, partizan paautos pilnos kareivi valtys nr dug n. Lemties valia vyko netiktinas dalykas dauguma Pali vyr ijo i io apsupimo. Iki ios dienos neaiku, kas juos igelbjo: ar malda, ar vado sumanumas, ar kakas ived slaptu takeliu i Pali. Pagrindins parti zan jgos atsitrauk, palik kritusius kovos lauke. Kautynse uvo 12, kitais duomenimis 17 partiza n. Bolevik daugiau kaip du imtai. skaii ne eina kareiviai, nugrimzd dugn pavieniui ir paskend su valtimis. Iauus kruvinam rytmeiui, nesigirdjo partizan vi. Lik gyvi enkavedistai ir stribai braidiojo po Palias, rankiojo savj ir partizan lavonus: visus vienodai rio virvmis u koj ar kaklo ir vandeniu trauk krant. ia prasidjo lavon riavimas. Atskyr savuosius, i parti87

zan lavon iki valiai isityiojo. Po to atvar pastotes, nuve Simn ir paklojo ant gatvs grindinio akmen. ...Baigiasi antrasis tkstantmetis po Kristaus gimimo. Jau ne ms atmintyje, o tkstantmei sandroje, nedi deliame Dzkijos miestelyje Simne guli dideli ma os Tautos sns. Pali milinai. Ne iniekinti, o pelny tos lovs ir pagarbos apgaubti, nes prie Juos galv nulenk teisingiausia vertintoja ISTORIJA. Keletas uvusi Pali vyr iveng gatvi patyi. moni surasti ir slapta Gudupi kaimo kapinse buvo palaidoti partizanai: Vladas Gavnas (Vampyro brolis, g. 1917), Sigitas Melnikas (g. 1927), Vincentas Boruta (g. 1922), Teofilis Liutkeviius (g. 1923), Alfonsas Kar tulis (g. 1922) ir Neinomas brolis. Vis uvimo metai 1945. Kautyns prie Buktos miko vyko 1947 met kovo 19 dien, partizanams susidrus su stribais. Myje uvo brio vadas Juozas Raytinis arvas. Jis prideng atsitraukianius kovos draugus. Raytin sueid Liudvi navo saugumo virininkas kapitonas Geduvanikov, o stri bas Omerca j pribaig viu i arti galv. Parsive Liudvinav, stribai partizano lavon paguld prie savo bstins. Kelet dien tyiojosi. Paskui stribas Liepinai tis (ir dabar gyvenantis Liudvinave) urio ant kaklo viel, prikabino prie arklio ir nutemps met gili si loso duob. J uvert iuklmis. Iki 1961 m. tai buvo strib atmat duob. Vliau toje vietoje buvo pastatyta valgykla. Kasant valgyklai pamatus, darbinink Elz Gra mien atrado Raytinio palaikus. Buvo praneta giminms, grusiems i Sibiro. Taiau partizan laidojimo laikas dar nebuvo atjs. Tik 1989 met liepos mnes, po keli dien kasinjimo, mons atrado arvo palaikus ir i kilmingai palydjo amino poilsio viet senose Marijam pols kapinse. Atgul partizanas greta motinos ir tvo, kurio palaikai prie kelias savaites buvo parveti i Sibiro. Grkime 1947-uosius metus. Nors tai buvo partiza nini kov apogjus, bet tie metai buvo neskmingi Vy tauto rinktinei. Vienas po kito iaikinami bunkeriai, juo se sta kovotojai.
88

tabo bunker savo namuose Uosupio kaime reng Juozas Paliokas. Jame slpsi tabo virininkas Plunksna su bendraygiais. Junglos kyje utiktas bunkeris nukautas Kstuio brio vadas Deinys ir medicinos sesuo Rasit. Birelio mnes Kalvarijos valsiuje, Menkupi kaime, Jono Pupkos kluone buvo aptiktas su maniai umaskuotas bunkeris su trimis ginkluotais vy rais. Katiliki kaime po Petro Cebataviiaus namu rastas bunkeris su Vytauto rinktins valgybos skyriaus viri ninko Oelio dokumentacija ir spausdinimo technika. Uskyri kaime, Zuzanos Jraityts sodyboje, aptinkamas dar vienas bunkeris, kuriame slapstydavosi Oelis, Vyturys ir kiti. Beveik tuo paiu metu buvo aretuotas legaliai gyve ns labai svarbus Vytauto rinktins ryininkas Jupite ris Klemensas Popiera. J buvo sunku tarti priklau sant pogrindiui, nes 1946 metais dl sueidimo buvo demobilizuotas i Raudonosios armijos. Kazl Rdos valsiuje, Armaliki kaime, valstieio Vinco Baniausko sodybos rsyje surastas bunkeris, ku riame buvo ilviio grups vado pavaduotojas Diedukas Pranas Starkeviius ir kovotojas iogas Pet ras Sipaila. Tais metais isijuosusi darbuojasi raudonoji giltin: Marijampols apskrityje enkavedistai ir stribai suranda ir sunaikina apie 30 bunkeri. sta kovotojai, aptinka mos slptuvs su ginklais ir archyvais. Kokios ios sk ms prieastys? jas nelengva rasti atsakym sau gumo archyvai mums nebyls. Panagrinkime gyv liudinink parodymus. Partizan ryinink Viltis Politkalini ir tremtini sjungos Marijampols skyriaus istorins darbo grups koordina tor Aldona Vilutien konkreiais faktais bando atskleisti vyki esm. Ji pasakoja mums apie skaudias Ilandi ir Vytautiki tragedijas. 1947 m. gruodio mn. Krosnos valsiuje, Ilandi kaime, pas gyventoj besigydanio sunkiai sueisto partizano Uosio Vito plos lankyti atjo brolis Stasys Vilkas su bendraygiu Boksu Vincu Bubniu. eimininkai ruosi skersti kiaul. Papra par
89

tizan talkos. Vyrai pasidjo ginklus, msi darbo. Tuo metu pasigirdo viai. ,,Boksas spjo nubgti tvart ginklo. Vilkui ulau rankas. Stribai serij vi pa leido tvarto pastog, kur buvo slptuv. Uosio ir Bokso lavonus nuve Krosn. Kur ukas neai ku. mons plaiai kalbjo, jog idav eiminink snus. Vl tas nelemtas klausimas, kur atsakymo dar nra. Kitas atvejis, labiau perregimas. Tai vyko Aldonos-,.Vil ties gimtajame Vytautiki kaime. 1947 met gruodio 23 dien partizanus am Juoz Svinkn, skyriaus vad Liep Juoz Kara ausk, LitJuoz Navick ir Oskar pasikviet pas savo tvus vsti Kald veni ryininkas S. S. Vyrai su diaugsmu sutiko daugelio artimieji Sibire vargsta, nam ilumos nra. O ia kaimas nuoalus, sodyba atoki. S. valdiai lojalus, dirba valsiuje. Priima partizanus maloniai, pavaiina skerdiena. Su guldo ant tvarto minktam guoly. Partizanai umiega. eiminink snelis ivyksta darb Krosnon. Netrukus atbilda stribai. Apsupa namus, .atvaro kviestin kaimy n Rtelion ir stumia j lipti kopiom ant tvarto juk ino, kur partizan esama. Liepia praneti, jog bevil tika prieintis. Pasiduokite! Js apsupti! Nuo tvarto pasigirsta ramus balsas: Brolau, eik namo. ia tuoj bus karta! Partizanai atideng ugn. Stribai padeg tvart. Dus dami nuo dm ir kario, partizanai band prasiverti. Litas krito nukautas alia tvarto. Kulkos pasivijo am ir Oskar. O skyriaus vadas Liepa, atsiau dydamas, sueistas, dar pasiek ulin u poros imt metr. Ten auga krmai. Isigelbjimas? Ne! Prie ulinio guli du stribai, kurie kaip vrys puola sueist parti zan. Jis grumiasi. Iseko jgos. Jau neveikti niek. Tai nors pats okti ulin stengsi. Deja, neteko smo ns. Atsigavo jau suritomis rankomis virtuvje, ant grin d prie viryklos. Stribai ir kareiviai vaiinosi prie stalo, skerdien ugerdami degtine. Pagaliau susigrieb, kad laikas namo. Spaud atrus gruodio altis, todl bijoda
90

mi, kad neitardytas partizanas nesualt, papra ei mininko: Paskolink rudin ukloti! Nebijok, grinsim. Ir u sudegint tvart sumoksim. Iki kapeikos. Galsi geresn pasistatyti! Soviet valdios vyrai od itesjo. O eimininko s nelis namo negro. Nuvyks Kaun gavo... darb sau gume. Karjer padar. tvik bene po trejeto mnesi su apsauga atbildjo. O ir Kaune nesdjo rank sud js. Darbavosi. Pastaruoju metu gamykloje. Saugo. Tik neinia k sovietin ar ms Respublikos turt? Tik riausiai nei viena, nei kita, o savo sovietin idaviko gar b. Margas tas pasaulis kaip genys! Bet dar sugrkime partizan ermenis Krosnoje. Ki naktis. Speigas smulkiais sniego kristalais pada bino nelaimingj knus. Mnulio apviesti, nepalaidoti, jie tyso prie stribelnyios. J vls turbt ne ia, kur alta, nejauku, ir rauda pavergta Tvyn, o ten, tolimame Sibire, kur artimj irdys dar gyvos ir plaka Lietuvai. Su viltimi sugrti ir broli Pali didvyri kapus suradus, pasimelsti... Kap nesuras. Kald nakt budeliai ukas juos pievelje, negiliai. iaudai, atstir nuo lavon, dar ilgai kyojo i po su alusios velnos. Paskui viskas susilygino su eme. Ilgai niui ia kakas pasidar lysves darams. Gerai derjo bulvs, pomidorai, svognai ir braks trti nereikjo. Kai praslinkus 42 metams partizan artimieji pano rjo isikasti broli kaulelius ir palaidoti juos paventintoj kapini emj, Krosnos mokytoja J. uprotestavo: Joki kasim! ia mano daras! Jai buvo paaikinta, kas ukasta jos dare. Neapy kantos kupinu balsu sovietin mokytoja gyn savo po ir: Na ir kas? Argi jie mons? Banditai! Kai palaikai vis dlto buvo ikasti, mokytoja dejavo: Vaje, vaje! Ikas mano brakes! Kokios didels augo!.. Nejuia pagalvojau apie mokytojus. Palyginau dvi j kartas. T, tauri tautos patriot generacij, kuri gyvu
91

liniuose vagonuose ir barose buvo prievarta ikeldinta prie ledjrio. Miriai. Ir jos vietoje iugdyt nauj, so vietin. mones, sodinanius brakes ant partizan kap. Ir besidiaugianius, kad gerai dera... Blogis turi daug atspalvi. Gerokai daugiau negu g ris, kurio spektras, koks siauras bebt, visada yra su prantamas. Todl dar kart grtu praeit prisiliesti prie t, kurie kovojo u Laisv ir Gr. Nuostabiame Suvalkijos kampelyje netoli Dauki, Varnupi kaime, pavyzdingo kininko daugiavaikje ei moje 1927 m. gim Juozas Navickas Litas. Tvo raginamas, kad eima nenukentt ir deimt moni i vengt Sibiro, ijo Raudonj armij. Taiau sunki tarnyba, paeminimai darbo batalione ir meil pavergtai Tvynei padar savo. Juozukas gro. Ijo pas partiza nus. O eim ive Sibir. prastai tragiki, kaip du vandens laai panas vienas kit, dor lietuvi likimai kruviname bolevikmetyje. Ir plyti Varnupi piliakalnio papdje grynas laukas, kur kadaise puo Navick so dyba... Visus tris brolius Svinknus i Dzingiki kaimo, pra us frontui, isivar Simno stribai. Gretimame Liepa koj kaime buvo vyk kautyns, todl prieas suiminjo ir kankino visus vyrus. Strib vrikum ir nirius sau gumo rsius vis gyvenim prisimins iliks gyvas vie nas i trij broli Vincas Svinknas. Jauniausi brol Vit Simno stribai ukankino ir nak t kakur ukas. Sudauytus ir sumutus du brolius pa leido. Abejoni nebuvo, jau rsyje Juozas inojo: taps kovotoju. Pasirinko slapyvard amas. Kovojo Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinje. Buvo narsus ir ry tingas iki pat mirties. Liepa Juozas Karaauskas, Geleinio Vilko rink tins Pali skyriaus skyrininkas, buvo kils i Marijam pols apskrities Ssnink kaimo. Paimtas gyvas Vytau tikiuose, itvr nemonikus kankinimus, liudijant tam paiam ryininkui S. Vliau Vorkutos lageriai. Liko amiams ilstis svetimoje emje Mordovijoje. Ken tjo vaikyst jo maas snelis Gediminas Lietuvoje, nes
92

ir jo motina pateko lageri krat. Sugrusi per dide lius vargus isikovojo pastog nuosavame name vir tuvje be grind, nes visk utpusi buvo naujoji ei minink. Vytautikiuose uvo ir linksmiausias Liepos sky riaus vaikinas austras Oskaras, pamils Lietuv ir u j kovojs. I kur jis ir kas taip ir liko msl. Trum pomis poilsio valandlmis jis pasakojo, kad jo tvas turjs cukraus fabrik, didesn u Marijampols. Kal bjo lietuvikai su akcentu. Tuo pat metu, kai Oskaras kovojo, jo per Vytautiki kaim duoneliaudama vokie t, kalbjo apie dingus be inios sn. mons sak, kad ji buvusi labai panai Oskar. Konspiracijos su metimais j niekas nesuved. Kas ino, gal likimo keliai prie Pali iskyr du labai artimus mones? Aiku viena, kad u Lietuvos laisv savo viesi galv padjo ir do ras Austrijos snus. Tarp Pali vyr iskirtin asmenyb buvo kovotojas Vitas ikarskas, anksiau mintas dainininkas Sakalas. Vitas gim 1920 m. Kalvarijos valsiaus Ssnink kai me, maaemio valstieio eimoje. Veds gyveno Moc kuose, augino 3 vaikus: Vit, Stas ir Aldut. Partizans buvo jo mona ir sesuo Anastazija. Abi buvo nuteistos po 25 metus. Vitas buvo narsus ir sumanus valgas, pavyzdingas skyrininkas. Atlikdavo paias sudtingiausias uduotis. Partizanavo Vytauto ir Geleinio Vilko rinkti nse. 1949 metais, per Devintines, Sakalas su vyrais jo kaim maisto rinkti. Kakokia moteris prane stri bams. Vyrai pasaloje pateko krymin kulkosvaidi ugn. Sakalui nukirto kojas. Jis susisprogdino. Kartu su juo uvo Zalieckas i Trakiki. Abiej lavonus su met Liudvinave. Pasodino ir aud juos. Taip gsdino einanius i banyios mones. Kur ukas, neinia. Ma noma, kad svartyne prie eerlio. Gimtins lauk tyla saugo j paskutins dainos atgarsius: Palikom tuose kryeliuos Mes visk, k turjom Jaunyst, juok, aaras Ir tuos, kuriuos myljom.

Vienintel sn paaukojo Lietuvai Jurgio Dumiaus motina, gyvenanti Padovinio kaime (g. 1902). Nal. Be em. Daug vargo maiusi. Motina turi puiki atmint. Irod visas snaus relikvijas, kurias laiko susidjusi jo rankomis padaryt dut. Geras buvo jos vaikas. Ir ne tik apie j, bet ir apie visus kaimo partizanus papa sakojo Motina. Prisimenu, neiau partizanams markinius iskal busi. Sutikau rusus. Mintyse meldiausi: Dieve, pasi gailk. Ir rusai pravaiavo. I ariau ji mat ir kitoki svieto perjn: Padoviny pas Juknel siuvo toks siuvjas i miesto. Pavards neprisimenu... Saksi, kad slapstosi nuo rus. Visk iuostinjs, idav stribams Salaevii ir Prsai ius. Tuos du brolius stribai varsi aretav per Jurgi nes. Buvo labai lapia. Kai vienas lenksi pro bal nuov. Kit taip pat. Sak, kad norjo pabgti. Motinos atmintyje aidi viai. Pamikse ir sodybose siautja okupantai, verkia tremiami i gimtj lizd ma ameiai vaikai. Ir visada kaip gyvas alia stovi jos s nus Jurgutis. Jurgis Dumius, Jono s., gim 1924 m. gruodio m nes Marijampols apskrities Padovinio kaime. Anksti liko nalaitis tvas mir po operacijos. Labai geras, paklusnus vaikas buvo. Moksi pen ketais. Marijampols amat mokykloj sigijo staliaus spe cialyb. Vis sakydavo: Mamyte, kai a uaugsiu, tai tau lov ir visus baldus padarysiu! Ir tau vargt nereiks a visk dirbsiu. Paskui reikjo slapstytis nuo kariuo mens. Sak, okupantui netarnaus. Surado Pali vyrus, ijo su jais. Jurgis Dumius buvo pavyzdingas kovotojas, Gelei nio Vilko rinktins eilinis. uvo 1946 metais vasario 14 d. T nelaiming vakar jis jo namus isiprausti. Pataik pasal. Prieo ugnis pakirto. Dar buvo gyvas, bet Liud vinavo stribai spard ir tryp, kol ugeso. Nuav batus, nuvilko kailinukus. Aretavo motin. Tard. Kankino. Ji neprisipaino, todl paleido. Isipild jos snaus troki mas:
94

 Kad iau, tai vidury lauk. Kad a vienas ken tiau, ne kiti... Stribai arvojo Motinos sn Liudvinave, prie bu vusios savivaldybs namo. Paskui ukas lin mirkymo duobje, prie yd kap. Motina naktimis lank t viet ir slapta tvarkydavo. Stribai gles idraskydavo. Tryp ir niekino kap. Vliau viskas iek tiek aprimo. Per spalines, kai ko munistai vent savo pergals kruvinas metines, Motina su artimaisiais slapta atjo prie snaus kapo. Isikasiau Jurguio kaulelius, sudjau visk mai . Parsiveiau. Karstas jau buvo padarytas. Slapta pa silaidojau. Padovinio kapinlse, prie tvo ilsisi. O kal bdavo Jurgutis: Mamyte, myliu tik Diev, Tvyn ir Jus... Skarels kampuiu luosto aaras Ji lietuv Mo tina. Auksarank kaimo audja. Stipri kaip Lietuva. Kantri kaip Lietuva. Tauriu savo gyvenimu ir savo senatve grai ir didiausios pagarbos verta. Nelengvas buvo partizano Motinos gyvenimas uvus snui. Kaimo padugns j vadino bandito motka. Net tame paiame name gyvenanti kaimyn tuo vardu J stengsi gelti. Koks tamsumas moni, ir kaip lengvai juos paverg oku pantas! ia Lietuva. ia per ms gyvenimus teka teisin ga ir vari Istorijos up. Joje atsigaivin, mes lenkiams Js aukai, partizano Motina! Praskleid laiko udang, susipainkime su penkiais broliais *- Pali partizanais. Tai Stasys Vilkas (g. 1917), Vitas Uosis (g. 1926), dvyniai Jonas su An tanu (g. 1919) ir Zigmas (g. 1922). Broliai plos gim Lazdij rajone, Elveriki kaime maaemio valstieio eimoje. Vaikai, vos tik prakut, turjo palikti gimtj liz d, prisiglaudus graaus Rudaminos piliakalnio paon je, ir usidirbti duon pas svetimus. Sovietins okupacijos ivakarse vyriausias brolis Sta sys pla tarnavo Lietuvos kariuomenje Alytuje ir Tau ragje Kunigaiktiens Biruts antrame ulon pulke. Pulkas, ujus rusams, buvo iformuotas. Prie vokiei
95

Stasys pagal sutart stojo savisaugos batalion saugoti tvynje tilt, sandli ir panai objekt. Deja, okupantai sutarties nesilaik ive vyrus Baltarusi j. Pamat, kuo tai kvepia, Stasys su bendraygiu Alek synu i ten pabgo. stojo Plechaviiaus rinktin. I duotas skundiko, 1942 met balandio 25 d. buvo nu teistas pusantr met kaljimo. Kaljo kaljime Mickevi iaus gatvje, mirtinink skyriuje. Gabrnas i ani organizavo pabgim. Vl kakas idav gestapui. Gab rn nuov, o Stasys, 1944 metais ijs i kaljimo, turjo vl slapstytis, nes persekiojo raudonieji u pri klausym plechaviiukams. Pagaliau ijo partizanus kovoti prie antrj okupant. Pradioje buvo kuopos va das Dainavos apygardoje pas Ramanausk Variag. Vliau, iki areto jo tas paias pareigas Tauro apy gardos Geleinio Vilko rinktinje. Suimtas 1947.12.22 Krosnos valsiuje, Ilandi km. pas Grblik neaikio mis aplinkybmis. Manoma, kad buvo skstas. Teistas 25 metams. Po lageri, neturdamas teiss gyventi Lie tuvoje, apsigyveno Karaliauiaus srityje. Vienintelis i broli liko gyvas. Tragikai susiklost jauniausiojo brolio Vito p los Uosio likimas. Ryinink Viltis gerai prisime na nars ir suman kovotoj. Daugel kart jis sk mingai vykd uduotis Kalniki ir Ssnink mikuose. 1947 met vasar su kovotoju Luckumi netoli pastarojo tviks pateko pasal. Buvo kakieno sksti, nes ru sai ir stribai tiksliai met granatas krmus, kuriuose partizanai slpsi. Luckus uvo. Bgant sueist Uos sprogstamos kulkos dar labiau sueid. Kliud stubur, perov plauius, sutrupino du onkaulius. Partizanas vos gyvas pasiek Jukneliki dvar ir prie Kirsnos upelio ap alpo. Atsigavs iaip taip priliau upel ir lapi alks nyn. Dar tris kartus prarado smon. J surado Vidz gail kaimo moterys, apraiiojo aizdas, paslp. Netrukus Rudaminos garnizonas m mones tardyti, bet jie Uosio neidav. Berniukas su dviraiu surado Vilk ir prane apie brolio sueidim. Buvo pakviestas gydytojas ir medicinos sesuo Natalja Milukait. Sueistj perve pas Grblik
96

Vitas ikarskas - "Sakalas", brio vadas, nusiov sueistas 1949 m. pasoloje prie Buktos miko. Kn nie kino Liudvinave

Pali vyr brio vadas Vincas Bub nys, gims 1915 m. Marijampols apskr., Varnupi km., uvs 1947 m. Ilandi km.

Vladas Stanynas, kils i Varnupi. uvo 1945 m. (Dovins tragedija)

Juozas Stanynas, uvs 1945.05.13

Juozas Boruta - Kaributas. Vytau to rinktins partizanas nuo 1944 m. rudens. uvo 1948 m. rugsjo mn. Deguio sodyboje

Pali partizanas Vincas Boruta Portas. uvo myje su kareiviais Gudupiuose

Pali partizanas Albinas Liudius. uvo apsuptas 1945.04.23, palaidotas Kumei kaimo kapinse

Tauro apygardos Liepos brio vadas Paliose Juozas Karaauskas Liepa. Vytautiki kaime, sueidus, suimtas. Mir Mordovijos lageriuose

Juozas Navickas - Litas, kils i Vamupi (g. 1927). uvo 1947 m. kartu su Oskaru ir amu Krosnos vals., Vytautiki km.

Pali partizan bario vadas Albinas Andzelis - Mediotojas. uvo m yje Buktos mike. Ukastas Liudvi nave. (Dabar toje vietoje stovi kolkio pirmininko Isodos namas.)

Feliksas ereka - Karvelis, Vytau to rinktins 4-os kuopos vadas. Ko vojo iki 1953-54 m. Likimas neinomas

Brio vadas Stasys pla - Vilkas. Suimtas 1947 m. Ilandiuose. Gyve na Rytprsiuose

Jurgis ukauskas (g. 1912), uvo 1945 m. Varnupiuose kartu su bro liais Stanynais

Pali partizanas Antanas Pkas Dlis i Dauki. Ryininko Tvu ko snus. uvo 1950.10.20

Vytauto rinktins partizanai, i kairs: Petras Juknelis - Pasienietis, Juozas Bub nys - Dagilis, Juozas Traskauskas - Jreivis, Juozas Miliukeviius - Kelmas"

Tauro apygardos Gelei nio Vilko rinktins 3-io brio Pali vyrai. I kai rs: Vitas pla - Uosis ir Vincas Bubnys - Bok sas. uvo 1947 m. Ilan di km.

Tauro apygardos Vytauto rinktins kovotojai, persireng moterikais drabuiais. I kairs: Stasys Treikauskas - Slapukas, Juozas Bubnys - Dagilis ir Jonas Kul boka - ryininkas. Gulbiniki km., 1948 m.

Geleinio Vilko rinktins parti zanas Jonas Andzelis - Meka. uvo 1947 m. prie Orijos eero

Pali vyrai pratyb metu. I kairs: Vincas Bubnys - Boksas, Vitas pla Uosis ir neatpaintas

Vytauto rinktins tabo darbuo tojas Petras Medelis - Delfinas. uvo 1947.07.09 Liepyn km. kartu su Senkum - Lapinu, ir Vincu vingaila - arnu"

Jurgis Vasiliauskas - Skydas, pasienio partizanas. Partizanavo nuo 1944 m. uvo tabo slptuvje 1949.01.20 Liepyn kaime pas Vizbar kartu su Sakalu, Tara ir Stumbru"

Aktyvi Pali partizan rmja, dzk daininink Ieva Januauskien

Pali kautyni brio vadas "Vidupalis". 1943 m. nuotrauka

Antrasis deinje - Jonas Lapata - Giedrius, kils i Padovinio km. (g. 1923). uvo 1947 m. vasario 16 d., keldamas Trispalv vir cukraus fabriko kamino

Pali partizanas Leonas Tuinyla, kils i Kales nink km., Simno vals. Nepilna metis pabgo i Sibiro tremties, sulauks 18-kos tapo partizanu. u vo apie 1951 m.

Jurgis Dumius (kairje) ir Vaiiula

Vitas pla - Uosis, uvs 1947 m. Blandi km.

Juozas Remeikis - "Lokys su mona Verute, 1945 m.

Pali partizanai. Stovi, i kairs: Juozas Boruta - "Kaributas", Algimantas Rut kauskas - "Mikinis, Justinas Butanaviius - "Geguis", Juozas Kmieliauskas "Aitvaras", neatpaintas. Sdi, i kairs: Juozas Traskauskas - "Jreivis, Juozas Matuleviius - "Pemp"

Operacija mike. Juoz Traskausk - "Jreiv operuoja Sen kut - "Aurel"

"Aurel - Senkut ir neatpaintas gydytojas ruoiasi operuoti Kmieliausk - "Ait var". Pirmasis kairje - Petras Juknelis - "Pasienietis"

Ryinink Viltis su partizano Remeikio sneliu, 1945.07.15

Tremtyje, ij i lageri savo likimus sujung ryi nink Viltis ir auktai i Tigro rinktins vadas Leonas Vilutis. Sutuoktu vi apeigas atlieka trem tinys kunigas Antanas Mieldays

Tauro apygardos partizan ryininks - eios seserys Antanynaits nuo Marijam pols

Susitiko Pali ryininks. Viltis - kairje. 1956 m.

Pali partizan kapins Gudeliuose. ia palaidoti: Juozas Pkas - Griausmas, Motiejus Overa - aibas, Jonas Kaminskas - arnas, uv 1945 m. gegusliepos mn. 1960 m. nuotrauka

Kieno ia snus? Pali vyr perlaidojimas

Neinomas Pali parti zanas

Liudvinave i po valgyklos pamat ikasami Juozo Raytinio - arvo palaikai. Deinje prie kopi stovi Aldona Vilutien - Viltis, 1989 m.

Ikast Kermoinje palaik arvojimas, 1989 m.

Artimieji laidoja palaikus partizano Mykolo Raibikio (1914-1945) nuo Pilviki, uvusio Bielino raiste

Juozo Raytinio - "arvo" palaik perlaidojimas, 1989.08.05

Vytautikiuose uvusi partizan perlaidojimas i Krosnos piev Marijampol

Partizan 1991 m.

kapeliai

Gudupiuose,

Pali vyr palaik laidojimas, 1989 m.

Aldona Vilutien - Viltis ir buvs Sibiro tremtinys Stanislo vas Sajauskas Padovinio tragedi jos vietoje, 1991 m.

Pali pakratyje, prie Varnupi piliakalnio

Jis kovojo uvinto Paliose. 1991 m. nuotrauka

Gudupiuose, kur Palios susikerta su Buktos mikais, susitiko partizan ryininks Puel ir Viltis. Vidutyje - knygos autor, 1991 m. balandis

 Ilandi kaim. Sunkiai gijo Uosis sutrupinti kau lo gaballiai vis lindo i aizd. Pro granatos iplt skyl matsi plauiai. Taiau jaunyst ir begalinis tro kimas gyventi nugaljo. Deja. Atbildjo staiga stribai... Neinia, kiek kulk kart teko Uosiui. uvo kartu su Boksu Vincu Bubniu i Varnupi. Dvyniai Jonas ir Antanas plos taip pat neiveng sunkios partizano dalios. Jie partizanavo Ssnink, Tra kiki, Girels ir Kalniks mikuose. Virbal kaime, Rudaminos valsiuje pas Stanul buvo rengtas bunkeris. Jame retkariais nakvodavo partizanai. Sueistas Jonas ia prisiglaud gydytis. 1945.09.05 bun ker siver stribai su kareiviais. Jon aretavo. Stanulis ijo stribus. Jono pdsakai dingo lageriuose, Peioros angli ach tose. Jo brolio dvynio Antano plos palaikus priglaud gimtoji em. Nesav kaime, Rudaminos valsiuje pas Kaminsk slptuvje po grindimis slpsi 6 partizanai. Uklupo stribai. eiminink ant slptuvs angos suspjo utraukti lov. Taiau stribai ikart puol prie lovos, j atitrauk ir m lupti grindis. Vienas partizanas paleido darb kulkosvaid, o kiti isiver pro ang ir oko pro lang. Visas namas buvo apsuptas, vyko smarkus su siaudymas. I 65 rus ir strib uvo 19. Partizan 2. Tai vyko 1946 met vasario mnes. Kartu su Antanu pla uvo Jonas Raius. J knus niekino Rudaminoje ant grindinio. Kur ukas neinia. 1945 met Ki nakt Dervini kaime pas kinink uvo Zigmas pla. Septyni partizanai gro i ygio nuo Liudvinavo, kur buvo susitik su Tauro apygardos ka pelionu kunigu Justinu Leleium. vito. Partizanai apsistojo klojime ant ieno. Sargybinis pastebjo besiar tinanius kareivius. eiminink itiko okas: nieko ne galvodamas jis bgo prieais ir auk rusams, kad pas j yra banditai. Partizanai bgo miko link. Atsiaudydami nukov ru s major. Smyyje jie spjo pasitraukti, bet krykelje susidr su Rudaminos stribais. Vl susiaudymas. Su virt pravaiuojanio mogaus roges, partizanai pasie 97

k Jasiniaukos mik. Taiau vl nelemta dalia: paliktais pdsakais prieai atsek i paskos. Treiasis susiaudy mas buvo tragikas uvo Zigmas pla Lapinas. Kai ve nukaut partizan Rudamin, sniegas visame kelyje nusida raudonai. Kai partizanas guljo ant gatvs grindinio Rudami noje, prijo stribas Tarutis ir nupjov nos. Negyvam. mons mat, kaip po to prijo rusas, vyresnysis, ir pa sipiktins dav stribui penkias paras areto: Atsiradai didvyris su negyvu kovot!" Zigmo ukasimo vieta tiksliai neinoma. mons kal bjo apie dvaro tvenkin sode. Ikentjusi lageri pragar, broli pl sesuo Onut turi vienintel svajon surasti ir perlaidoti broli pa laikus. Dieve, Jai padk! Leisk ir mums tinkamai, krik ionikai pagerbti iaurioje kovoje kritusius Lietuvos s nus. Marijampolje, netoli slpining uvinto Pali, gy vena partizan ryinink Viltis Aldona Vilutien. Nesigaili ji, kad jgas ir gyvenim atidav Tvynei. Man vis atrodo, kad per maai padariau. Dl savo jaunumo ar naivumo. Dabar kiek liko jg visas atgimstaniai Lietuvai skiriu. Per vasaras vl einam mes, likusios gyvos ryininks, partizan takais. Iekome j palaik. Statome kryius. Bendraujame su partizan ar timaisiais, kuri kasmet maja. Dar nesulaukusi pilnametysts, pateko Aldona la gerius. Prajo sovietini kani Golgotas. Kantri, san tri. Paprasta, kukli ir atsargi tikro ryininko, valgo bruoai ji atlieka savo didij pareig Tvynei ir kovos broliams. amina Pali vyr vardus, j ygdar bius. Stengiasi, kad n vienas nelikt umirtas,, nepaste btas, neuraytas. Kiek buvo Pali vyr? Dar tiksliai neinoma. imtas? Gal ir keli imtai... Per vis pasiprieinimo de imtmet. 98

Atliekamas didelis ir nepaprastai svarbus darbas kaupiama mediaga tikrajai Lietuvos istorijai. Atgyjan iai i akn. Prasiverianiai i nemirting Tautos gy vasties altini. Maais trupinliais kruopiai surankiotai i giliausi atminties kerteli, i kiekvieno mogaus i nojimo ir skaudi prisiminim. Krauna Istorijai krait uvinto dukra Aldona, buvusi ryinink ,,Viltis. Mielas jai is darbas. Kai atvyk alius laukus grims Pali platybmis ir aviu senoliu Varnupi piliakalniu, Aldona lyg tarp kitko prataria: tai ia stovjo Navick sodyba. Dar kart pa kartoja, Juozuko Navicko ,,Lito tvik. Jis ia u augo, piliakaln laipiojo. Suprantu, kiek daug jai ia reikia kiekvienas gimti ns medis, kiekvienas kelio vingis, krykels kryius. Ir kiekvienas sutiktas mogus. Ant kalno kapinls. To liau kitos. Ir jose partizanai guli, Aldona pasakoja apie juos. Tsiame kelion aplink Palias. Sduvos auktumoje morenini kalvagbri virn mis nutss Kumei kaimas. ia, nedidelje sodyboje, gyvena vali ir energinga suvalkiet Albina LakickienStasiuleviit. I jos sodybos vilgsniu pasiekiama alia garbanota juosta. Ta, kurioje susikerta alioji giria, ki taip vadinama Buktos miku, ir uvinto Palios. Sprogstant obel pumpurams ir krapnojant velniam pavasario lietuiui, praveriame stubos duris. Laba diena, Pali Puele, sveikinasi Aldona. Vaje! Viltis su palydovais! diaugiasi eimi nink ir tarsi vijurkas puola skleisti drobin stalties. Jos namuose ikart jautiesi savas. Betarpikas, pa perkantis eimininks nuoirdumas tarytum sako, jog mog labai seniai pasti ir ne vien pd druskos esi su juo suvalgs. T drusk jos valg abi su Viltimi, kai prie kelis deimtmeius iki paast brido Paliomis slaptais partizan takais. Moterims yra apie k pakalbti. 99

 A gimiau ne itoj sodyboj, aikina Puel, o va ten, kur trys mediai stovi ilik. Prie kelio, Kumei kalnelio papdj. ia atitekjau jauna, linksmai po rina panekov, kai penkiasdeimt met sukako. Nuo komunistins velniavos po vis Lietuv slapsiausi. O visi kandidatai jaunikius uvo. Kaip pavyko ivengt Sibiro? teiraujams. Dievas igelbjo. Bet ir pati nesnaudiau: trem ty paioj Lietuvoj vis miel gyvenim... Papasakokit, kaip tapot Puele, praome. Vil tis papildo: Juk buvai pagrindin ryinink Paliose tarp dviej rinktini: Geleinio Vilko ir Vytauto. Buvau! Tapau ja savaime. Toks buvo gyvenimas: aplink atjnai, vienas kitas idavikas. Vadinas, ir tavo, mogeli, pozicija turi bti aiki. Lietuvis esi. Savo tautos vaikas, ne atjn pastumdlis. eiminink, stupuiuodama prie stalo, tsia toliau savo pasakojim: Na, mes buvome, bolevik nuoira, buos. Tu rjome net 22 ha ems. Uaugome dvi seserys ir brolis. Sesuo Adel itekjusi gyveno kitur, buvo aktyvi partiza n rmja. Uaugino 5 vaikus. Mir 1977 metais. Brolis Jonas tapo j ryininku ikart, kai ujo rusai. Ms name, po plkta virtuvs asla, rengme bunker. Jame gyveno 4 partizanai: Antanas Zujus, Juozas Prsaitis, bro liai Juozas ir Jurgis Stanynai i Varnpio. To bunkerio niekas taip ir nesuuost, bet sodyb vis tiek ibuoino, idrask. Prisimenu, mama buvo ivaiavus maln. Atsibeld Liudvinavo stribai. Ived 4 karves (vien pa liko iki veriavimosi), du arklius, ive tris kiaules. I ne visk net ir smenis, barstydami pro suplyus mai, sakydami, kad negaila buos turto. Stribai igabeno ms kuparus, isidalino ms kraiius. Po silel isidrask kaip vanagai. O partizanai? Bunkery lindjo ir neapgyn? Nenorjo isiduoti. Bt buv blogiau tek ne delsiant palikti tvik. O mes dar isilaikm kelerius metus. Apvogti, apiplti, bet vis savo namuose. Tada, kai stribai pasitrauk, mudvi su seseria apjom trobas. Radom atvir svirno langel: pasistat kopias, prisi100

smm rugi maius, nuvem pas kaimyn. Paslpm. Isivedm besiveriuojani karv. Po poros dien vl stribai upldo pabaigt plt, ko dar nesuspjo. Pagal Lenin? Taigi. Atimt visk. Kuo mogui blogiau tuo jiems geriau. Kas nutiko broliui? Jon aretavo jau po ibuoinimo, 1945 met sau sio 27 d. Pas kaimynus buvo jaunimo vakarlis. Brol su m u papasakot anekdot Kodl Rusijoj nra msos. Jis mir Gorkio miesto kaljime. O Rusijoj vis tiek m sos neatsirado... Puel nutyla. Sunku kalbti. Skaudu prisiminti. Ir tai suprantama. Rusijoje ne tik msos nra. Ne vien materialini vertybi trksta. Nieko vento nra. Rusai buvo aukljami komunistikai, taip, kad Rusijoje nelikt Rusijos sielos, kad apsvaig nuo alkoholio ir alkani lauk t viesios komunizmo .auros. Ir vis grobt, trypt kaimynini valstybi emes, vadindami tai ilaisvinimu. Kas YRA Rusijoj, iandien galima apibdinti dviem odiais: komunistin baudiava. Kada atgis, atsigaus ios, kadaise dvasingos ir ididios, tautos aknys? Kada apsivalys ji nuo raudonojo komaro pdsak? Kada kru vina sueisto lokio letena nustos slgusi pavergtas darb ias Pabaltijo tautas? iuos klausimus atsakys ateitis. Pali Puel pasakoja apie save: Pirmsias uduotis gavau i kaimyno Vinco Bub nio partizano Bokso. Pasiimu, bdavo, skiet, sen bat ar kok kiaur puod, neu taisyt. Jei stribai su laikys, sakysiu: Trumpiausiu keliu per Palias. O visa apsikamius spauda, proklomacijom, vaistais ir ki tais jiems reikalingais dalykais. Suvesdavau partizan brius vienus su kitais. Painojau juos i slapyvardi. Pavardi stengdavausi nesidmt, buvo draudiama jas minti. Daugiausia tekdavo susitikt su Akuotu, Sa kalu Grbliku, Apyniu - Benjaminu Rutkausku, Giedriumi tai Lapata i Padovinio. Atsimenu, kaip 1947 metais vasario 16 d. jis ikl Trispalv vir cukraus fabriko Marijampolje. Sueid. Pabgo. O kai apsupo,
101

nebuvo isigelbjimo, tai pats susisprogdino. Pas Uleckus. Juos po to ive. O kas itiko partizanus, kurie gyveno bunkeryje, js sodyboje? uklausia Aldona. Tai Dovins tragedija, pasakoja Puel. 1945 met rugpjtyje, po didiojo Pali valymo, jie trauksi i i krat, plauk per Dovin. ia juos ir nuov: abu brolius Stanynus ir Jurg ukausk. Knus paliko van deny. Jie strigo krmuose. Mudvi su seseria ir j gimi nm slapta itraukm. Buvo jau labai pasikeit, negaljom n dir nuimt. Vyrai granatas atseg. Paarvojo Varnu piuose, Stanyn kieme. Buvo graus oras. Labai daug g li... Kit dien palaidojom. Vos spjom, vakar at lk strib gauja i Liudvinavo. Papasakok, kaip uvo Negras, prao Aldona. Prabulis? J nuov u Krosnos, Krasenkoj, pas Bubn. O 1947 metais Krosnoj per Jurgines jau kitas vykis. A jau su uduotim pas Pali vyrus. Lydjo Fe deraviits i Vart kaimo. jom neva uogaut. Staiga pasijutom i vis pusi apsuptos. Stoj! rkia. Nu varo Pali pakrat. O ia, itraukti ant kranto, guli trys negyvi vyrai: Kelmas, vokietis Hansas ir Audra. Vis rankos suritos virvm vir galvos. Mat, buvo vilkta per vanden. Va, irkit, kaip atrodo js draugai! digavo ekistai. Parodiau pas. Itard. Paleido. Vliau Puel suinojo, kad paimtas nelaisv vo kietis, slapyvardiu Romas, idavinja visus i eils. Ji nedelsdama nubrido Palias. Surado Juli Iri ir ki tus vyrus. Js jau iduoti! perspjo. Samanom apkamytus, idavikui inomus bunkerius partizanai apleido. Persikl saugesnes slptuves. Puelei tsyk jau nepavyko ivengti areto. J su m kit dien. Prsiukas Romas atved stribus. Tard mane labai iaurus ekistas emaitaitis Liudvinave. Labai mu . Dau ir spard negaildamas penkias dienas. Nieko neigavo. Pailso. Tada m verbuot: Dirbsi mums?
102

 Oi, vyrai, inoma! Kaipgi a galiu jums nedirbt? Aiku, padsiu! atgavo ad Puel. Ja patikjo. Paleido. Puel vl patrauk slaptais Pali takais. Dar kart surado vyrus. Visk jiems iklojo. Atsisveikindama tar: Dingstu i akiraio... Prasidjo jos klajons po Lietuv: Vartus, u Kal niki, Lazdij apskritin pas gimines, pas pastamus. Dvejus metus igyveno Vilniuje, penkerius Bubiuose, netoli iauli. Dirbo gamyklose, priirjo vaikus pas mones. Ir niekas i j nepagalvojo, kad i paprasta, nuo irdi mergina tais sunkiais laikais buvo drsi Lietuvos partizan ryinink Puel nuo uvinto Pali... Gyvenimui artjant antrj pus, irdis parved j gimtsias vietas. Itekjo u nalio kaimyno Pali pa kratyje. Noriau parayti, kad linguoja prie Pali, Kumei kaime, Puel. Bet ji nelinguoja tvirtai stovi savo emje sveika ir stipri, nuo darb raudusi, Tautos Atgimimo nuskaidrintu veidu. Pali vyr atmint saugo. Didiuokims tokiais monmis. Aldona Vilutien buvo laikoma pavojinga bandite, nes aretuot i Krosnos j ve 14 strib. Udengt brezen tu, po kuriuo nebuvo kuo kvpuoti. Kai mergait ikidavo galv kvpti oro, lietuviai stribai dau automat buo mis. Kai ikidavo galv t pus, kur sdjo rus kareiviai, kvpuoti leido. Marijampols saugume tard nepaprastai iaurus tar dytojas Svirskis. Kai budelis pailsdavo kankindamas ir mudamas, auk perduodavo toliau doroti savo monai. i n kiek neatsilikdavo nuo vyro iaurumu. Svirskien ir dabar gyvena Marijampolje. i btyb idrso ateiti Marijampols tremtini klub... Mat ir ji ,,buvo to nieko Svirskio skriaudiama... Rsyje daviau sau od, kad jie mano aar ne matys, pasakoja Aldona. Ir nemat per tardymus. Ta iau pro langel rs lipo kaiukas. Taip diaugiausi gyvu padarliu! Pamat priirtojas. Atm. Nepajutau, kai pravirkau...
103

J teis u Tvyns idavim. Nesvetingai sutiko la geri em Inta. Bet Viltis neprarado vilties. mogaus viltis stipresn u nerim, baim ir kanias. Jaunas or ganizmas itvr. Ten, iaurje, ijusi i lageri, Aldona sutiko gyvenimo draug Leon Vilut. Juos prie kuklaus altorlio tremtini barake sutuok kunigas Antanas Miel days. Leonas Vilutis gyvoji legenda Lietuvos re zistencijos krjas emaitijoje ir Auktaitijoje. Jis buvo valgybos skyriaus virininkas Uosis prie Teli, Pla teli mike, veikianioje rinktinje. O gimtojoje Auktai tijoje kr Tigro rinktin, buvo jos vadas Arnas, ko vojo Ignalinos, Utenos, venioni apskrityse. Aretuotas keturis kartus. Nuo tardym ir kankinim pergyveno kli nikin mirt. Itvr. Grs Lietuv, Leonas Vilutis ilg laik dirbo statybos darb vykdytoju Vilkavikyje. Dorai ir siningai. Apie narsaus partizano gyvenim ir ygius niekas geriau nepapasakos negu jis pats. Leidyklai teikta Leono Viluio knyga apie rezistencines kovas. Gras mons gyvena Marijampolje. Savo praeitim ir dvasiniu pasauliu. Vienybe ir itikimybe numyltai, kartu su jais okupacijos vargus kentjusiai ir tebekenianiai Tvynei. Kada beatvykiau Suvalkijos sostin, Mikalins gat vje, jaukiame Vilui namelyje visada laukia rami ir san tri eiminink. Noriau turti toki seser. Jausdama didel dvasin bendrum, odis odin ura au Aldonos kalb, kuri ji pasak 1989.10.07, kai buvo perlaidojami Pali partizanai, uv gimtajame Vytauti ki kaime. Ryinink Viltis su gedulo rbais stovi prie vieiai supilto kapo ir kalbasi su kiekvienu kovos broliu: Ar atsisveikinai tvel, ar jam rankas ibuiavai? Ar padkojai motinlei u visk, k i jos gavai? Deja, to padaryti neleido likimas. Js ijote drauge su tkstaniais drsiausi Lietuvos sn ginti Tautos lais vs. Laukai liko nesuarti, o dainos neidainuotos. Liko laukti motinos prailusios ir sess raudanios. Jas pasiti ko lediniai Sibiro vjai. Itutjo gimtieji namai, kurie vis dar trauk savo iluma. Artinosi ventos Kaldos, ir Jus
104

pasiek Judo idavyst... Vietoj ventinio stalo Js lauk kietas gatvs grindinys... Js sudjote ant Tvyns aukuro visk, k turjote. Paaukojote ne tik save, bet ir vis savo gimins tsti num. Niekada neatne gli ant Js kapo monos, nes buvote neved. Niekada Js neverks vaikai, nes j neturjote. Apie tai pagalvokime iandien visi, kuri gy venimas dar nepaenklintas kruvinu Lietuvos idaviko enklu. Juk nuo ms veiksm iandien priklauso, ar audys brolis brol Lietuvoje? Ir ko vardan? Svetim id j?! Js auka nenujo veltui. Atbunda Lietuva. Grta tremtini palaikai. Surenkame geriausi Lietuvos sn kaulelius i patvori ir paali. Tad ilskits, brangs broliai partizanai, po 42 met atrad viet aminam miegui didvyri kalnelyje. Ateis diena, kai vir suniokotos Lietuvos vl suskambs Laisvs Varpas! Tai bus atpildo Jums, brangieji, diena!'* Ateis Aldona. Tikiu, Viltie, kad Tavo odius igirs Dievas. Laisvs Varpas paskelbs visus Pali vyr vardus, ir jo aid kartos ms irdys.

Adukauskas Vincas, i Zaili km., uvo 1945 Aleksandraviius Bronius, i Zaili km., 1945 Ambrazeviius Kostas, i Vytautiki km., 1945 Andzelis Albinas Mediotojas, i Ssnink km., 1950 5. Andzelis Jonas Meka, i Ssnink km., 1948 6. Austreviius, 1945 7. Baltuka Jurgis, i Varnupi km., 1945 8. Baltukeviius Vladas pokas, i Trakiki km., 1946 9. Barkauskas Kostas, i Paelsvi km., 1945 (lagery) 10. Barkauskas Vincas, i Paelsvi km., 1945 11. Barulis Juozas, i Naujavalaki km., 1945 12. Boruta Juozas Kaributas, i Kampini km., 1948 105

1. 2. 3. 4.

13. Boruta Vincentas Portas, i Kampini km., 1945 14. Brusokas Simonas, i Makrick km., 1947 (lagery) 15. Brusokas Stasys, i Makrick km., 1946 16. Bubnys Vincas Boksas, i Varnupi km., 1947 17. Burbulis Juozas, i Gyviki km., 1945 18. pla Vitas Uosis, i Elveriki km., 1947 19. ereka Feliksas Karvelis, i Kalvarijos valse., 1954? 20. Dabainskas Jonas Tarzanas, i Pavasaks km., 1947 21. Dabuleviius Vincas, 1945 22. Dabulis, 1945 23. Dominaitis Vincas, i Nendriniki kin., 1945 24. Dumius Jurgis, i Padovinio km., 1946 25. Durneika Antanas virgdas, i Dauki km., 1946 26. Gabreviius Antanas Kulka, i Pavasaks km., 1945 27. Gavnas Vladas Tarzanas, i Okasvili km., 1945 28. Gluinskas Juozas, 1945 29. Grblikas Vincas Sakalas, i Narto km., 1949 30. Gruzinskas Vitalijus, i Vytautiki km., 1945 31. Irius Julius Kktas, i Padovinio km., 1949 32. Irius Vladas Skroblas, i Padovinio km., 1948 33. Jankauskas Vincas Karklas, i Liuliki km. 34. Jakeviius Jurgis, i Dambaukos km., 1945 35. Juknelis Petras Pasienietis, i Zaidoglos km., 1952 36. Jukauskas Valentinas, i Zaili km., 1945 37. Kaminskas Jonas arnas, 1945 38. Karalius Juozas, i Amalviki km., 1945 39. Karaauskas Juozas Liepa, i Ssnink km., 1947 (lagery) 40. Kariauskas Petras, i Saltinink km., 1945 41. Kasparaviius Juozas Strausas, i Dauki km., 1945 42. Krunys Jurgis, i Zaili km., 1945 106

43. Kazlauskas Alfonsas arnas, i Riei km., 1946 44. Kazlauskas Leonas Bijnas, i Ruden km., 1952 45. Kazokas Motiejus aibas, i Makrick km., 1946 46. Kirtiklis Alfonsas, i Gudupi km., 1945 47. Kolis Juozas, i Gudupi km., 1945 48. Kuinskas Petras Tyla, i Skvoni km., 1952 49. Lapata Jonas Giedrius, i Padovinio km., 1947 50. Lepys Vincas, i Ramanavo km., 1945 51. Lepys Vitas Litis, i Ramanavo km., 1947 52. Liaukus Kazys Anbo, i Uosupio km., 1946 53. Lietuvininkas, i Amalviki km., 1945 54. Linionis Vitas, i Varnupi km., 1945 55. Liudius Albinas, i Pasiauriki km., 1945 56. Liutkeviius Teofilis, i Kumei km., 1945 57. Lukoeviius Juozas Naras, i Klok km., 1947 58. Mariukaitis Jonas, i Kumei km., 1945 59. Mariukaitis Jurgis, i Beryn km., 1946 60. Markelis Vincas, i Liuliki km., 1945 61. Maslauskas Juozas, i Riei km., 1946 62. Matijoaitis Antanas, i Saltinink km., 1945 63. Medelis Justinas Atas, i Keturvalaki km., 1945 64. Melnykas Sigitas, i Gudupi km., 1945 65. Meninskas Juozas uolas, i uvinto km., 1945 66. Mekeleviius Antanas, i Amalviki km., 1945 67. Mockeviius Vladas, i Bambinink km., 1945 68. Milinauskas Juozas Darius, 1945 69. Narueviius Antanas Akuotas, i Ssnink km., 1948 70. Navickas Juozas Litas, i Varnupi km., 1947 71. Norkus Stasys, i Liudvinavo vls., (lagery) 72. Oskaras (austras), uvo Vytautikse 1947 73. Overa Motiejus, i Dauki km., 1945 74. Padolskis Algirdas, i Padovinio km., 1945 75. Packeviius Vitas, i Bambinink km., 1945? 76. Paua Juozas, i Naujavalaki km., 1945 107

77. Pavilonis Vitas Vasaris, i Vytautiki km., 1945 78. Prabulis Juozas, i Krasenkos km., 1946 79. Pranskeviius Dzkas, i Simno m. 80. Prsaitis Jonas, i Varnupi km., 1945 81. Pkas Juozas, i Dauki km., 1945 82. Radauskas Alesius Elyt, i Ruden km., 1947 83. Rakauskas Juozas, i Ruden km., 1946 84. Rakauskas Vincas, i Riei km., 1945 85. Rkus Juozas, i Skersabali km., 1945 86. Rektys Pranas, i Simno vls., 1945 87. Remeikis Juozas Lokys, i Bambinink km., 1945 88. Rimkus Antanas Egl, i Liliki km., gyv-as 89. Rutkauskas Algis Mikinis, i Rdnink km., 1952 90. Slavickas Bronius, i Skituri km., 1946 91. Stanaitis Vytautas Aidas, i Budinink km., 1952 92. Stanikis Sergijus Litas, Viltis i Geleini km., 1953 93. Stanynas Juozas, i Varnupi km., 1945 94. Stanynas Jurgis, i Varnupi km., 1945 95. Stinta Jurgis Jaunutis, 1945 96. Svinknas Juozas almas, i Dzingiki km., 1947 97. Sikarskas Vitas Sakalas, i Ssnink km., 1949 98. Tamulis, i Zaili km., 1950 99. Tarza Petras Stumbras, i Kreivosios km., 1949 100. Terekeviius Albinas, i Lilikio km., 1945 101. Traskauskas Juozas Jreivis, i Pasduons km., 1952 102. Tuinyla Leonas, i Kalesnink km., 1951? 103. Urbanaviius Ignas Vilkas, i Kriktn km., 1946 104. Vaiiulis Juozas Audra, i Turiki km., 1947 105. Vaiiulis Juozas Vjas, i Padovinio km., 1948 106. Valka Albinas, i Vytautiki km., gyvas 107. Valka Juozas, i Vytautiki km., 1945 108. Valenta Klemensas, i Padvariki km., 1946 108

109. 110. 111. 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119.

Vidupalis, gyvas Vitkauskas Juozas, i Gudeli vls., 1952 Vyniauskas Vaclovas, i uolini km., 1945 Vyniauskas Vytautas Drsuolis1*, i uolini km., gyvas Vyniauskas Vitas, i Dauki km., 1947 Vyniauskas Jonas Kmynas**, i Padovinio km., 1945 Zailskas Jonas, 1946 Zalieckas Petras Dagilis**, i elsvels km., 1949 Zienius Juozas, i Riei km., 1946 Zubrys Jonas, 1946 ukauskas Jurgis, i Padovinio km., 1945

Pastaba: sraas tsiamas.

JIS LIKO GYVAS

Antraisiais Atgimimo metais Simno kapinse buvo ventinamas paminklas partizanams, uvusiems Kalni kse. Po ikilmi atokiau sustojo keletas vyr. Juos pa kalbino vietos klebonas: Ai Dievui, pagerbme didiausio partizan m io didvyrius. Argi Paliose buvo maesnis? Ar ten uvusiems paminklo nereikia? Niekas apie tai nekalba. Neino. O! Ten tai buvo baisu... Savait laiko tssi, paaikino kunigas. Bet n vieno gyvo neliko. Nra kam papasakoti. Visus iud. O a? A buvau to mio dalyvis. Ir ne tik daly vavau, bet... mogus suspaud kumius ir nutilo. Dar ne laikas kalbti, pasak ir simai mini. Lygiai po met sutikau t pat mog dideliame Lie tuvos mieste. Painau j, nes rankose jis laik knyg. Jau natvikai energingas, judrus, gerose akyse pasitikji mas. Taiau prakalbjus pasijuto karikas atsargumas. 109

inojau mogaus pavard, vard, kilm, slapyvard. Jau iau, kad jis visikai pasitiki manim. Bet pokalbio pra dioje papra: Papasakosiu visk, taiau js mano pavards ne minkite. Kodl? A atsargos karikis: atsarga gdos nedaro. Nejau ir dabar ne laikas? Man dar ne... O slapyvard nurodyti galiu? Nebent tok Vidupalis. Ateis laikas at skleisiu visk. O dabar pasinaudokite mano atmintim. Juo tikti buvo galima: turjome bendr pastam i an tolim laik. Grtu tas dienas kai kuopos vadas Vidupalis madaug su trisdeimia savo vyr savait kovojo uvinto apsupties iede, paiame pragarikos ug nies centre. Baisioji savait prasidjo 1945 met rugpjio 4 d., etadien. Vidupalio vadovaujami atuoni partizanai i savo bazs, centrins uvinto eero salos, ivyko valtimis susitikti su rmjais ir ryininku Tvuku Pku i Gudupi kaimo. Praygiav 67 km. klampiu Pali pa kraiu, vakarieniavo G. sodyblje. valgai prane, kad Kumei kaime, prie Lakick sodybos isilaipino du sunk veimiai enkavedist. Nusprend pasitraukti aliosios mik, po to grti uvint pas savuosius. Pakeliui s pjo Kiaulyios zonos partizanus (vadas Meninskas) apie gresiant pavoj. Kiaulyios vyrams (apie 30 mo ni) Vidupalis pasil pasitraukti i vendryn eero salas ir bendrai gintis. ia mans niekas nepaims, atsak j vadas. Pam Berlyn, paims ir eero pakraius, sp jo Vidupalis. Bet pamirai, kad a esu baigs karin mokykl. inau, kaip gintis, tvirtino Meninskas. O ar buvai kare? Ne. Tada paklausyk mano patarimo a trijuose ka ruose kariavau.
110

Jie nesusitar. Vidupalis su savo grupe gro sto vykl. Rado vyrus, pasiruousius kovai, usimaskavusius. Kit sal partizanams taip pat buvo liepta umaskuoti valtis ir palapines. Grietai udrausta kurti ugn. Tu iomis gro sal ,,Kirvio partizan grup, kuri buvo ivykusi parsigabenti ikeptos duonos. J igraibst en kavedistai, tardami, kad tiek daug duonos skirta parti zanams. Trko maisto: vietoj 700 gr. duonos davinio te ko iduoti tik po 300 gr. Rytojaus dien, sekmadien, perpiete uvinto, Alekno ni kaim kalvelse pasirod automainos, i kuri i silaipino kareiviai. Apie 17 val. i Kiaulyios stovyklos atplauk partizanas Daktaras prayti ms medicinos sesels pilkos pagalbos sueistam j brio partizanui. Vos jiems iplaukus, Kiaulyios nendryn rajone ikilo raudona raketa, ir prieas atideng uraganin kulkosvai di ugn. Ji truko apie 20 minui. Saulei nusileidus, i vis eero pakrai kilo dang spalvotos raketos eeras buvo apsuptas. Partizanai nutar persikelti cent rin tabo sal ir gintis. Dviem grupm, esaniom di diojoje ir pelktoje saloje, buvo leista slptis individua liai. Nakt, sutem dengiama, atplauk valtis i Kiauly ios. Partizanams buvo idalintas sausas maistas. Rugpjio 6 dien, pirmadien, prieai apaud i vairi pusi. Atlikta papildoma maskuot. Patikrinti gy nybos ir stebjimo takai. Pietiniame eero krante nuo ryto skraid du lktuvai. Trei kart praskrisdamas vir partizan apleistos salos, lktuvas, pastebjs menkiau umaskuot viet, trumpam ijungia varikl ir kresteli emyn, duodamas enkl, kur nukreipti ugn. Pagrin dins salos lktuvai nepastebjo. Apie 13 val. nuo Dovi ns puss pasirodo valtys su rus kareiviais. Isilaipino apleistoje saloje, audo paliktus puodus, indus, udega nendres ir palapines. Penkios valtys plaukia ms stovyklos pus, ki tos kitur. Vienoje valtyje sdi vedlys stribas Zuikis. Jam ia pat skelbiamas mirties nuosprendis, bet ta valtis nuplauk uvinto kaimo pus. sakymas audyti karei viams lipant sal vliau pakeiiamas nepriplaukus 1020 metr, kad nespt iokti.
111

Antradienio nakt partizanai nutaria persikelti kit sal, esani apie 200 metr nuo Ries banytkaimio. Plaukdami tamsoje, neranda numatytos salos, pldu riuojanti sala po stipraus vjo priartjo prie kranto ma daug 2030 metr atstumu. Krante pasigirsta uns lo jimas. Jie pasitraukia meldus. Grti senj stovykl dien nemanoma. Strausui sakau ivalgyti krant. Tarp nendri jis akis ak susiduria su aliakepuriu. Kaip uhipno tizuoti jie stebi vienas kit. A nupilu prie, o tuo metu i kranto sviedia granat pai didiausi ms valt. Ji subyra ipulius, o 6 partizanai panyra vanden. Bet stebuklas sveiki! Traukiams sal, pavieniais viais dengdami atsitraukim. Ipuol i susprogdintos valties laikosi vendri. Isilaipinam kitoje lapioje saloje, ma daug u 200 metr. I meldyno, gr, paimam likusius. Vis laik i salos ugnimi dengia atsitraukianius. i sala nugrimzdusi vanden, reikia bristi iki juosmens. Vl plaukiame u puskilometrio saus alij sal. Ji apaugusi nendrmis. Lydi pavieniai viai. Atsiaudome. Enkavedistai u kokio kilometro ir negali ms gerai irti. Traukdamiesi saus sal plaukme per varius vandenis, pagal vendryn pakraius eeras deng savo eliu. Ypa pasiymjo bebaimis kovotojas narsu sis Dlis Antanas Pkas, ryininko Tvuko s nus. J eimoje visi pasivent pasiaukoj didvyriai. Turjo 3 ha ems, tarnavo kininkams, bet kovojo u Lietuvos ilaisvininim nuo bolevik. Atplauk alij sal, partizanai nusprendia ko voti iki paskutinio atodsio. Valtis sunea salos vidur. Umaskuoja. Paslepia trispalv ir tabo dokumentus. Prie akis grai, ilga rugpjio 7-osios diena. Apie 11 val. inyra keliolika vali su kareiviais ir kilnojama radijo stotim ant plausto. Gluosnis neatsargiai ilenda nen dryno pakrat. Rusai aukia bandit. Partizanai ati dengia ugn valtis. Vidupalio kulkosvaidis apveria plaust su radijo stotimi. Gyv taikini nebelieka. Tu ias prieo valtis vjas gena tolyn nuo salos. Vokikas Strauso kulkosvaidis, utaisytas gele iniais daytais oviniais, veik normaliai. Mano valdo
112

mas taip pat Kolto sistemos kulkosvaidis, utaisytas misinginiais oviniais, po vio neimeta ttels j reikia iimti rankomis. Trumpo atokvpio metu tvarko ms ginklus. Keiiame ovinius. Prie rikiuot barame Gluosn u neapdairum. Riei banytkaimio ventoriuje medyje dar anksiau buvo pastebtas valgas. Vidupalis keletu vi j nu kov. Vliau mons sak, kad i medio ikrito rus ma joras. Po valandos i Gluosnink kaimo puss ant Ampelio kalno atvyksta kareiviai. Stato pabklus, minosvaidius, patrankas. eer atidengia ugn. Keli sviediniai nukren ta partizan sal, o kiti vilpia u puskilometrio van den prie aliosios salos. Vanduo labai susilpnina spro gim, sulaiko skeveldras, or kyla tik purvo ir vandens stulpai. Partizanai neaudo, neisiduoda, todl sprogimai tolsta piet pus. Partizan nuotaika gera, retkariais girdisi juokas: kareiviai apaudo gretim sal, esani u 200 metr. audymas aptyla. Po valandos prasideda antras puolimas. Eere vl pasirodo kareivi valtys. Ne gaildami ovini jie pykina gretimas salas, o alij sal apie valand laiko varpo ilgomis kulkosvaidi se rijomis. Saulei leidiantis sal uima. Po keli minui kulkosvaidiai pila ugn ms sal. Mes tylime. Reikia taupyti ovinius. Prieo kulkos krenta vendres ir atsimu rikoetuoja alis. Tik stip riai sutemus matome i gretimos salos mus atplaukian ias 5 valtis. jas atidengiam autuv ir automat ugn. I vali audo ir mus. Viena valtis, beisiverianti i silaipinti sustabdoma tik kulkosvaidio serija. Lengvai on sueistas Dlis, nekliudant kaulo per blauzd perautas Uosis. Saloje pasilikti pavojinga. Rugpjio 8-oji, treiadienis. Partizanai inea valtis i vidurio salos iaurin pakrat. Tyliai per varius vandenis su visa ginkluote iplaukia. Saloje lieka Vi dupalis ir Dlis laukti grtanios valties. vintant atplaukia Genys ir juos paima. Apsistoja nuolatinje bazje kitoje saloje. Vyksta pasitarimas. U drs kau tynse vadas pareikia padk Strausui, Perknui, Kirviui, Dliui, Geniui, Giunteriui. Nutarta i 113

sikelti krant Kiaulyios-Dovins upi pusiaukelje. Parinkti savanoriai. Su jais keliasi Vidupalis ir Strausas. eiomis valtimis iplaukia 18 moni, kili pasilie ka. Priekyje plaukia Kirvis ir Dlis. Valtys plaukia dengiamos nendryn. Ant kranto kareiviai kas 200300 metr krena lauus. Partizanai slapstosi pavieniui su valtimis nendrynuose. Su kulkosvaidiu ir oviniais persdu Gintaro valt. Ji grimsta, lieka tik 45 cm atstumas nuo van dens. Atsistoti valtyje negaliu matosi. Sdime ir lau kiame. Apie 10 val. ryto prasidjs aliosios salos ap audymas tsiasi vis dien. Pavakare j uima. Prie saullyd u 2 km nuo ms vl pasigirsta viai. Aptiko partizan grup. Mes negalime ieiti varius vandenis ir jiems padti. Girdisi sueist rus keiksmai, vad ko mandos pulti. Padangje nusidriekia udegt nendrini palapini dmai. Rugpjio 8 dien, saulei leidiantis, prieas um dar vien salel. Nutolus kareivi valtims, Vidupalio partizanai ilindo i nendryn ir priartjo prie nusiaubtos salos. Suvilp. Atsak sutartu vilpimu. I nendryn Paaikjo, kas vyko: liks ilindo perlaps Dlis, Giunteris nevykd sakymo sukr ugn. Nepaslp ginkluots. Be didesnio pasiprieinimo kareiviai isilai pino saloje. uvo Giunteris, Sakalas, Tigras. J lavonus igabeno niekinti Simn. Nakt partizanai su gro sal, pagerb uvusius tylos minute. Rugpjio 9-j, ketvirtadien, Vidupalio grup slapstsi pavieniui eero salose ir meldynuose. Visiems vali nepakako reikjo irtis kelis kartus. lapi laikro diai sustojo, rbai sulapdavo ir ididavo. Laimei, die nos buvo graios, saultos ir iltos. Jie valg glenus nendri stiebelius, nes nebuvo maisto. Baltiniuose sivei s didiuls ipamp nuo drgms utls. Apie 9 val. ryto vl pradjo ukuoti eer. Enkavedistai tratino negai ldami ovini. Vakare partizanai ilindo i nendryn, saugodamiesi pasal. O jos buvo paliktos kas 100 met r ybiojo papiros ugnels. vilpimo sutart sig nal atsak neteisingai. Tuomet jie pakeit plaukimo krypt. Sutiko prieo valgybin valt. Nendrynuose su
114

lauk penktadienio ryto rugpjuio 10 dienos. Be mais to buvo sunku. tbt nusprendm patekti krant, isilaipinti. Tinkamiausia vieta atrod Dovins iotys: apaug nen drm plovai, o kairiajam krante sausa pieva. Joje gali bti prieo postas, bet deiniajame krante u lapi viet yra saus ploteli. J planus sutrikdo rytinis eero ukavimas. audo Dievo langus! Tegu. Vakare per lygius vandenis pasiekiame stovyklos sal. Randame daugiau partizan: Strazd, Lyn, pok ir kitus. Jie aptaria isiklimo plan. Vjas iurena nendres. Nakties tamsoje, prisidengdamos nendri eliais, par tizan valtys be triukmo plaukia numatyta kryptim. Klykteli pakils nuo vandens pauktis, eero krante yb si prieo sargybini papiros ugnels. Pasiekia ups io tis. Ioka krant. Smarkiai sulama nendrs, ir dei nje pasigirsta viai. Jie atsako tuo paiu. Prieas nu tyla. Ant ems ir kareivis, ir partizanas jauiasi vieno dai. Kovoja kaip lygs su lygiais. Kairje pusje audo rusai. Partizanai gerai inojo vietov, net numat prieo postus. Nerodo sulaps kompasas. Apaudomi ir atsi audydami trumpomis kulkosvaidio serijomis lapiais pa pieviais traukiasi iaurs kryptimi. Sunku neti kulkos vaid nusilpusiems, ialkusiems. Persekiojami i paupio suka Palias. ygiuoja pelktomis vietomis Miknoni raist. etadien, rugpjio 11 dien, pasiekia raisto tanki eglaii gojel. Buddami nusnsta. O apie 10 val. Do vins iotyse prasideda stiprus susiaudymas. Susidr rke susitik enkavedistai ir stribai. mons pasakojo, kad tsyk krito daug strib. Savait laiko utrukusi kov odisja uvinto eere pa sibaig. Partizan lauk ryininkas Tvukas, lainiai su duona ir tolimesni ygiai sausumoje. Okupuotoje T vyns emje. 115

Po mio nakt iliau tik du sueisti Kiaulyios brio partizanai: Juozas Mariukaitis ir Vytautas Lino nis. Jie pasislp ieno kupetoje. Ryt kareiviai atsek j pdomis ir abu negyvai ubad durtuvais. Lavonus nu met Simne. virgd Antan Durneik anksiau stribai nuov braudamiesi gilyn Palias. Kn parvilk ti Liudvinav pasityiojimui nepajg. Todl nukirto galv. J neiojo po kaimus. Artimieji atpaino, bet ne isidav. mons kalbjo, kad iaur darb atliko u vusiojo pusbrolis. Kur stribai padjo mogaus galv tik jie vieni ino... arno kuopos vadas Vidupalis, ibuvs 27 metus lageriuose ir tremtyje, daugel kart stebuklingai liks gyvas, apie savo kovos draugus iandien negali kalbti nesijaudindamas. Jis prisimena savo vyr likimus. Te bus rayti jie ir Tautos atmint: Jonas Kaminskas arnas (g. 1920) i Dauki kaimo, Gudeli valsiaus, Marijampols apskrities. Augo didelje kininko eimoje, tarp atuoni sesui ir dviej broli. Tvas ilgus metus sirgo, todl Jonukas nuo 12 met dirbo sunkius lauko darbus 20 ha kyje. 16 met jaunuolis stojo Sauli sjung. Nuo pirmos 1944 oku pacijos dienos ijo mik slapstytis nuo raudonj. Su sisiek su Alytaus apskrityje veikianiais Kstuio rink tins partizanais. 1945 m. gegus 30 d. nakt jojo raitas atlikti uduot. Krykelje prie Liepakoj kaimo pateko pasal ir uvo. Lavon laik Gudeli miestelio aiktje, var atpainti motin ir seseris Mild ir Maryt, prie tai ikankintas valsiaus daboklje. Nieko neigav, privert moteris uvusiojo palaikus palaidoti prie Gudeli kapini tvoros. Palaidoj arn, jos ir tada nepasak, kas jis. Dauki krato partizanai, pagerbdami pirm uvus ko votoj, jo slapyvardiu pavadino savo br, kuris vliau iaugo arno kuop. uvinto eero kautynse uvo ios kuopos vyrai: Juozas Karalius Giunteris (g. 1908) i Dauki kaimo, gyvens su dviem sesutmis maoje ganykl pir kelje prie pat Pali. Turjo tik kelet ar ems. Buvo
116

tarnavs Lietuvos kariuomenje, antrame ulon pulke, turjo jaunesniojo puskarininkio laipsn. Slapyvardiu pa sirinko savo irgo vard Giunteris. Persekiojamas raudonj aktyvist, nuo pirmos okupacijos dienos stojo kov su pavergju. Partizan bryje buvo skyrininkas. Beatodairikai drsus kovotojas uvo eero kautynse 1945 m. rugpjio 8 d. Kn prieai niekino Simne ant grindinio. Kur ukas neinoma. Seserys, ivarg Si bir, mir Lietuvoje, nesulauk Atgimimo. Antanas Mekeleviius Tigras, gims 1919 m. Amalviki kaime. Buvo gausios, pasiturinios eimos vyriausias snus. Vokiei okupacijos metais ivetas Reicho darbus. Pabgs slapstsi ir 1945 met gegus 17 d. stojo partizan br. uvo uvinto eero myje kartu su Giunteriu ir Sakalu. Vytautas Lietuvininkas Sakalas, gims 1930 m. Dauki kaime. Jauniausias, penkiolikmetis kuopos par tizanas. Buvo mokomas speciali ryio darb. Drausmin gas, paklusnus vaikinas. uvo kartu su draugais eero myje. Knas niekintas Simne, kur ukastas neinia. Jonas Mariukaitis, gims 1926 metais Kumei kai me, pasiturinio kininko eimoje. Tvas Juozas Mariu kaitis tarnavo Amerikos kariuomenje, grs Lietuvon buvo aulys, seninas. J aretavo okupacijos pradioje. Snus stojo partizan br, kerydamas u tv. uvo 1945 m. rugpjio 6 d. Ukasimo vieta neinoma. eima buvo itremta Perms srit. Ilik gyvi uvinto partizanai nuo 1945 met rug pjio pabaigos, kai sisteig Tauro apygarda, prisijun g prie jos. Beveik visi krito kovose u Tvyns laisv. Ilgai partizanavs, keistomis aplinkybmis uvo ir nar suolis Strausas. Tai vyko, Vidupalio odiais ta riant, baigiantis partizaninms kovoms. Jie susiginijo su amu Svinknu. is isitrauk pistolet ir nu ov savo draug Straus Kasperavii. Nune pelks pakrat, kad nebt nustatyta tikroji uvimo prie astis. mons palaidojo Dauki kapinse. Slapyvard 117

trausas jis buvo pasirinks dl to, kad mgo muzik, graiai grie smuiku. Taiau partizanai j vadino Strau su. Sugrta Pali vyrai Vidupalio sapnus. Kantrs kaim vargdieniai. Nuo okupant paskutin gimtosios ems pd salel, pelk gyn paprasti Lietuvos mons. Pasirink tragikus likimus, jie buvo teiss: Tau ta, kovodama u Laisv, neklysta.

3 dalis
JUOS MINS DZKIJA

MOGAUS DALIA
Storu falsifikacijos dulki sluoksniu nukloti ms mo ni gyvenimai. Tariamos komunistins laims kalvse ste reotipikai buvo kalami mogaus, skambanio ididiai vaizdiai ir likimai. Tikrovje viskas buvo kitaip. tai keletas pavyzdi. Ji paprasta Lietuvos kaimo dukra nuo Balbierikio. Anel Kazlauskait-Marcinkeviien gim 1923 metais Marijampols apskrityje, ironi kaime. Gausioje ki ninko eimoje augo penki broliai ir trys seserys. em, ku rios turjo nedaug (12 ha), negaljo vis imaitinti, to dl vaikai tarnavo pas svetimus. Nesiskund jie savo dalia, nors vargo mat nema ai. J, eeri met mergaiiuk, tvai ileido tarnauti. Gan gyvulius pas Vaivos kaimo gyventoj, buvus Lie tuvos savanor Kostant Zygmant. J eimoje, kaip ir Anels tveli namuose, buvo danai kalbama apie ms tautos kanias ir kovas. Okupacij metais skaudus likimas paliet daugel Lie tuvos moni. Neiveng jo ir Anels eimininkai. Vien 1946 met dien, tvams ivykus i nam, atvaiavo en kavedistai ir, rad namuose maus vaikus, susodin sunkveim, ive. Grs namus eimininkas labai sie lojosi dl savo vaik. Daug kentjs, patyrs nuolatin slapstymsi, baim, jis netrukus pasitrauk i gyvj tar po. Anel jau buvo itekjusi, kai jaunus vyrus pradjo imti okupacin kariuomen. Mano vyras Juozas Marcinkeviius ir brolis Petras Kazlauskas atsisak tarnauti okupantui. Jeigu jau ti, sak jis, tai geriau savo emje ir u savas id jas. Ijo mik partizanauti. Vyras pasirinko Lapino slapyvard, brolis Genio. Jie kovojo Dzkijoje, priklau s Dainavos apygardos pirmajam briui. Apylinkje d josi baiss dalykai...
121

Prasidjo tikrieji Anels vargai. Gyveno ji pas vyro tvus. Nebuvo ramybs nei dien, nei nakt. Vaivos kaimo gyventojas Naudinas po gyvenamojo namo grindimis turjo sirengs bunker. Jame danai slpdavosi partizanas Antanas Bubnys Kertas. Jo brolis Pranas tuo metu tarnavo soviet armijoje. Grus i armijos, po dviej savaii j sum. Kankino. Nei laiks kani jis idav brolio slaptaviet pas Naudi n. Po kiek laiko Bubn nuteis mirties bausme ir suau d. Tuo metu dar nieko neinodami apie idavyst, bun keryje slapstsi ir kiti vyrai. Tos nelaimingiausios dienos Anel niekados nepamir: 1946 met lapkriio 22-sios ryt pas Naudinus klimo talk buvo susirink apie 20 moni. Bunkeryje slpsi mano vyras Marcinkeviius Juozas Lapinas ir brolis Petras Kazlauskas Genys. Apie 9 val. dide ls enkavedist ir strib gaujos m supti Naudino so dyb. A su ketveri metuk sneliu atjau aplankyti sa viki ir patekau apsupim. Paklausiau vyr, k daryti? Brolis atsak: Neirk tu ms. irk pati savs! Tai buvo paskutiniai brolio odiai. Jie sulindo bunke r, o mes neme grd maius ir pylme juos ant bun kerio viraus. Buvo skaudios minuts jauiau, kad daugiau j gyv nebematysiu... Jau aud i pistolet. Anel visai pamiro sn: ber niuko niekur nesimat. Juos visus buvo suvar pair. Staiga jis atbgo ir pakudjo aus: Mamyte, visur grindys iardytos, bet ten, kur tvelis su dde, dar ne. Bet greitai greitai juos audys." Ketveri met snelis neapsiriko. Prasidjo baisus mis. Jis tssi apie septynias valandas. Tarp automat paplip ir kulkosvaidi ugnies girdjosi rusiki ks niai vperiod, vperiod!. Taigi pirmyn svetimoje a lyje udyti tuos, kurie gina savo em ir nenori vergauti jiems, raudoniesiems atjnams i Ryt. Jie prieai, o vergovs nejai ilaisvintojai. Minut kit pragarikas muis nutildavo ir vl uvir davo i naujo. Okupantai, neveikdami partizan, nu sprend udegti pastat. Krvon suri po kelias grana tas mt gyvenam nam, kol pagaliau j udeg. 122

Per pairs plyel, kur buvo suvaryti mons, Ane l mat, kaip jos vyras ioko pro lang ir pakirstas kul k, krito prie deganio namo. Kiek toliau pabgjus nu ov ir brol. Talkininkus sustat po du, sak nesidairyti ir prave d pro degsius. Anels berniukas nesuprato sakymo ir dairsi visas puses. Mamyte, jis ir vl pakudjo motinai, kiek daug rus kareivi guli negyv! Maiau ten ir ms d d, tik tvelio niekur nesimato. Netoli nuo kelio, kuriuo juos ved, alia Perks ups, gyveno kininkai Stiklakiai. Anel eidama galvo jo, kaip igelbti sn. Staiga jai ov iganinga min tis: j paslpti pas mint gyventoj. mons vieni kit papra pasitraukti ariau griovio, o Anel liep berniu kui bgti. Ketveri metuk pyplys, negaldamas perok ti griovio, riste per j persirito, ir bgo kiek tik maos ko jels ne. Enkavedistai puol vytis. Berniukas pasislp sodybos kieme esanioje ivietje. Apiekoj gyvenamj nam ir nieko nerad, enkavedistai gro pikti ir keikdamiesi. Kiek tam pacanui met? paklaus. Treji! drsiai pasak Anel. Enkavedistai nu mojo ranka. Vaiko paiekos baigsi. Vakarop mones atvar Simn. Udar stribelnyioj. Jos antrame aukte buvo rengtas kankinim kam barys. Tardymai vyksta naktimis. J pradioje, kaip prasta, gsdina, baugina. Galiausiai ima fizikai kankinti. Bi jodama, kad gali neiksti kani, Anel i kart pasak: Vakar nuovte mano vyr... Po i odi moter ived kiem, sak j paro dyti. Atsivr baisus, ird spaudiantis vaizdas. Ant grindinio guljo apdeg, iniekinti brangs mons. Brolio munduro rankov buvo nudegusi, matsi apdegusi ranka. Batai nuo koj nutraukti. O mano vyras buvo taip sudegs, kad nebuvo nei rank, nei koj. Apde gusi galva, turbt metant i veimo, buvo atitrkusi ir guljo toliau. Prie galvos tupjo trys kats ir j grau... 123

Paskutinkart matydama taip iauriai sualotus arti mj knus, Anel tyliai savo irdyje prisiek: Iki mir ties bsiu itikima Tvynei Lietuvai ir jos snums, pa aukojusiems u jos laisv gyvybes!" Priesaik ji itesjo. Vyro lavon stribams ji parod. Brolio neprisipaino. Po trij dien j ive Alytaus kaljim. ...Maas belangis kambarlis, kuriame sugrsta 18 moni. Tardymai. Saugo vienas stribas. Puola utls. Jas visi renka i kakur atsiradus butel. Vis iokia to kia ieitis. Dienos slenka neapsakomai ltai. Staiga nei i io, nei i to Anel paleidia. irdis jaut, kad lai kinai, kad seks, kad gyventi reiks sitempus kaip sty gai. Gyveno. Niekada neusibuvo ilgiau vienoje vietoje. Partizan ryinink Klajn jo per mones. Apsisto davo kur valandai, dviem, o kur dienai, savaitei. Visur vedsi savo ma snel. Ir visur j lydjo ta pati pa vergtos Tvyns dukters dalia. Kiek begaldama padjo miko broliams, taiau visai ieiti mik nesiryo dl snaus: norjo nors truput j paauginti... Nors iki dvy likos, nors iki deimties meteli. Ji vl prisimena klai kias dienas: Tai buvo jau 1947 metai. Pas mano vyro tvus bu vo linamynio talka. Talkinau ir a. Baig darb, mes, apie dvideimt moter, susdome valgyti. virto kiem brys strib. Sujo kambar. Vyro sesuo juos pasodino ir m vaiinti degtine, kuri jie kaip smakai rijo. Neiau sta l valg. Vienas stribas pakilo i ustals, isikviet ma no anyt prieang ir reikalavo pasakyti vis talkoje da lyvavusi moter pavardes. Supratau, kad jau pakliu vau seniai jie jo mano pdomis. Mintyse rezgiau pa bgimo plan. Nutariau rizikuoti, nors kampe u stalo sdjo pats kulkosvaidininkas. A okau pro lang. Buvau jauna, tad lengvai perokau iogri tvor. Bgau neto liese esanio raistelio kryptimi. Buvo apytams, gal apie 22 val. vakaro. Stribai pradjo mane audyti i kulkos vaidio. Vistiek bgau. Pritrko kvapo. Parkritau ari m ir jauiau, kaip nuo kulk lietaus ant mans byra em. Kilau ir vl bgau. Kulkos vilp aplink. Laim
124

lydjo mane. Pagaliau isilaisvinau nuo persekiotoj, pa sislpiau. Likau gyva. Stribai, kurie vijosi i paskos, su gr pasak vyro mamai, kad jos marti jau nuauta. Buvo didel alna, linjo ledukas, o a buvau tik su kojinmis. Taip ir bgau per ltant led, pasak vja vaikikos poets, tik ne savo laims pasitikti, o nuo mirties gelbdamasi. Sustojau Perks kaime pas kai myn Mariulyn. Prigludau prie sienos ir stebjau kas bus toliau. Pasigirdo didelis triukmas. Maiau kaip stri bai siver sodyb, kaip visus irikiavo kieme ir nu var Kriokialaukio link. Vliau mons pasakojo, jog bau djai pra moni, kad ie liudyt j naudai. Mat ovi ni daug iaud, o bandits nesugavo. Anel gro pas vyro tvus. Atsargiai, kad unes ne sulot, pasibeld duris. Vl prasidjo temptas darbas, slinko neramios partizan ryininks Klajns dienos. Ji uoliai jo ias pareigas: buvo brio vado Patrimpo Juozo Petrakos ryinink. Prisimena, kaip partizanas J. Meninskas, sutiks j prie uvinto eero, papra par veti tab i Alytaus raomj mainl. Uduot ji vykd. Jai paved pristatyti spaud vadui Patrimpui Bal bierikio mik. Tuo metu a prisilaikiau pas iugd kaimo gy ventoj Rakausk. Ten buvo ir mano brolis Viktoras. Jis rengsi eiti pas seser gyvenani prie miko Sku ri kaime. daviau jam spaud ten buvo vyniotos tri spalvs. Nenujus n puss kilometro, j sulaik enka vedistai. Ikrat visk rado. Brol udar ir kankino Aly taus saugume. Praslinkus dviems mnesiams idrsau nuneti jam maisto. Aretavo ir mane. Akistata su bro liu. Jis prisipaino. Tada man ipjaust drabui sagas, ivr gumas, ipl i plauk segtukus, atm doku mentus. Leitenantas vedsi koridoriumi kamer. Jis jo pirmas, a i paskos. Vl ov galv mintis, kad reikia bgti. I saugumo pastato jo takelis gatv, o sargybinis, usirms ant tvoros, spoksojo netoliese esant turg. okau al pro sargybin, gatv. si maiiau moni mini ir laimingai itrkau. 125

Ryinink Klajn vl lanko vyro ir brolio bendra ygius mike. Praosi uduoi, o jas atlikusi, tiesiai klausia: K daryti toliau? Ir tai visikai suprantama. Lietuvos laisvs n u kaln nesimato. Bga dienos, m nesiai, metai. Nelemtieji 1948-ieji, didij trmim laikai. I jos tviks ive brol Motiej Kazlausk. Ankst ryt jau aplankyti mamyts. I tolo ivy dau apie namus bgiojanius mones. Supratau: vea! Jauniausias brolis Gediminas paspruko. Abu su juo per brid Perk, pabgome. Pasislp krmuose matme, kaip brolis Motiejus su mona kraunasi veim bti niausius daiktus ir maist. Brol, jo mon su dukryte Aldute ive, o jauniausiam sneliui septynmeiui Kos tukui Balbierikyje pavyko pabgti. Ive dar tris ki ninkus i to paties ironi kaimo. Meldiausi ir praiau Dievo, tsia panekov, kad neivet mamyts. Ji labai sirgo. Liko mama Lie tuvoje. Nors ir savo emje gyveno, bet daug ikentjo. Atsiliep sveikatai vaik kaljimai, tremtys, snaus u vimas. Uaugino 8 vaikus, o senatvje liko be sveikatos ir be vaik nebuvo net kam vandens paduoti. Vyres nysis brolis Stasys gavo 25 metus Sibiro katorgos, a 10, brolis Viktoras 6, Gediminas 3 metus. Ne savo noru pasklidom po kakieno plai tvyn. Tik viduri nysis Petras, su ginklu rankoje atgul savo emje. Anel Klajn mintimis grta 1949 metus. Kart vasaros dien ji isiruo Alyt. Vaiavo ki ninko Leseviiaus veime. Prie drijos j pamat stri bai. Paino, vijosi. Bet pakeleivingi kininkai, suprat strib umaias, nedav jiems arkli. Nepavijo. Alytuje Anel pirmiausia nujo banyi. Padkojo Dievui u isigelbjim. Po to usuko vaistin pirkti partizanams vaist. Stovdama prie prekystalio pamat kitoje gatvs pusje strib, kuris j vijosi. Po keli sekundi jis jau buvo tarpduryje. Anel akimirksniu oko pro lang. Pa sislp pas gerus mones, kuri Dzkijoje niekada ne trko. 1950-ieji metai... Anel bando sidarbinti Kaune. Pa tikimi mons j rekomenduoja Geleinkelio depo vir 126

ininkui Mykolui Stankeviiui i ani. Jis paada pa dti prisiregistruoti ir gauti darb. Jo odiuose pastebjau kak netikro. Neapsiri kau is gerasis mogus buvo klastingas. Visus, ku rie juo patikjo, 1950 met vasario 16 dien jis idav saugumui. Mane sum kartu su 7 met sneliu. Ive Vilniaus kaljim Sod gatvje. ia ilaik beveik pu santr met. Kai per pirm tardym nuo mans atsky r sn, jis apkabino mano kakl savo maomis ranku tmis ir auk: Mamyte, a noriu mirti kartu su tavimi! Juos atpl vien nuo kito. Nuvilko vaiko paltuk, nuav batukus. Udjo didiul imtasil vatin, apa v gremzdikais batais ir vediojo po Vilniaus kaljimo kameras tarsi iauriame nematytame cirke plyodami: tai bandito snus! Kaip skaudu buvo visa tai iksti mao vaiko irdelei. Vaiko, kuris nuo ketveri savo kdikysts met buvo priverstas tapti suaugusiu. Tai udjo ant spaud visam jo gyvenimui. Koks baisus kdiki genoci do pavyzdys pavergtoje Lietuvoje! Uaugo Antanlis Vievio vaik namuose. Sulauks pilnametysts susirgo nepagydoma nerv liga. Tebra sunkus ligonis iki ios dienos. Motin tard rusas Jemeljanovas, vertjavo Kozlov skis. Tuo paiu metu Vilniuje kaljo ir Anels brolis Ge diminas. Sesuo su broliu slaptai susirainjo. Raal pa sidarydavo i apdegusi duonos pluteli, upyl jas ver daniu vandeniu. Laikus paddavo sutartoje vietoje ant vamzdi tualete. Tardymas jau buvo baigtas, kai mane vien dien atved kabinet. Ant stalo pamaiau visus mano ray tus broliui laikus. Isigyniau. Tada atved toje paioje kameroje su manimi pasodint Urbonien i Balbierikio valsiaus, Skuri kaimo. Akistatoje su manimi ji patvir tino, kad laikai tikrai yra mano, ir j yra net dvylika. nip atliko savo darb. Ikankinta naktinio tardymo Anel stovjo egzekucij kambario kampe. Nejuia vilgterjusi pro lang pamat vedamus i vaik nam vaikus. Priepaskutinje eilje jo jos snelis. Tarsi nematomos spyruokls pamtta 127

motina prioko prie lango, kad i ariau j pamatyt. Kaip u tai buvo nubausta, kankin papasakoti nesten g... Anel Marcinkeviien okupant teismas nuteis 10iai met katorgos u tvyns idavim. 1951 met liepos mnes dar vienas gyvulinis vagon eelonas su Lietuvos snumis ir dukromis, pasmerktais Sibiro katorgai, pajudjo neini. Tarp j buvo ir par tizan ryinink Klajn Anel Marcinkeviien. Ji pateko Mordovijos lagerius. Ant kalins drabuio tu rjo usisiti numer 992-S. Pradioje dirbo siuvykloje, vliau lauko darbus. Nuo blogo maisto ir varginanio darbo moterys krito kaip muss. Kaljimo ligoninje ge riausias vaistas ligoniams maistas. Bet jo nebuvo. Nordama palengvinti serganios likimo draugs dali, Anel sugalvojo racionalizacij: dare pririo prie ilgo silo vien mork ir vien svogn. Nepastebimai pae me sitrauk zon. Panaiai buvo ir pomidor lauke: ji papra sargybin, kad leist nusiskinti nors vien. Nieko neatsaks, sargybinis nusisuko. Tuomet ji liaute nuliau kelis metrus, skyn ir mt pomidorus zon brigados moterims. Susirgus Stalinui, meldme Diev jo mirties. Gar siai kalbti vengm, nes ir lageryje buvo uverbuot niek . Kai Stalinas mir, kauk visos lagerio sirenos. Mes irdyse diaugms. Russ kalins verk taip, lyg lai dot savo tv ar motin. J dvasia jau buvo atrofuota. Reimas lageriuose po Stalino mirties suvelnjo. Gr o viltis pamatyti Tvyn. 1956 m. prasidjo amnestija: vienus persiunt trem t, kitiems leido grti Lietuv. Laisvs trokimas buvo toks didelis, Tvyns il gesys toks nepakeliamas, jog belaukdama tos amnesti jos ne viena susirgo, net iprotjo. Pagaliau pakviet ir mane teism. Paklaus u k teista, k blogo padariusi? Atsakiau, kad neinau, nesijauiu niekam nusikaltusi. Tai mes tau paskaitysim, pasak teisjas, vartydamas byl, tada prisiminsi, k prisipainai! Jeigu jus mut iki smons netekimo prisipaintumt ir js, ko nebuvo atsakiau. 128

Jai leido grti Lietuv. 1956 met gegus 1 dien Anel ilipo Kauno geleinkelio stotyje. T pai dien pasiek tvik, ironi kaim. Pasibeldusi duris, igirdau mamos bals. Ji s djo ant priekrosnio, nes kambaryje buvo vsu. Neatpa stamai susenusi, suvargusi, 82 sulaukusi mano mama! Apsikabinusios diaugms ir verkme. Labai norjo ma ne pavaiinti, bet neturjo kuo. Bgau pas vyro seser, kur gyveno, paimtas i Vievio vaik nam, mano snus. Jo neradau, buvo ijs pas draugus. Buvau nuvargusi atsiguliau pailsti. Pabundu snus greta stovi ir balsu verkia. Palikau ma, radau uaugus. Lietuvoje Anels lauk didelis nusivylimas. Iskyrus savuosius, ji niekam nebuvo reikalinga. Nei darbo, nei duonos, net neregistravo. Visur atsakydavo: Grk ten, kur buvai. Taip sakydavo jie raudonais ponais ta p tautieiai. Sots vergai, pikiausi laisvs prie ai, jie net matyti nenorjo kovotoj u laisv. Itiki mai tarnaudami okupantui, jie nesusimst, kad gimtoji em priklauso ne jiems, kad btent jie yra piktaiai ant Tautos kno. Ten, svetimoje emje, kur baltos mekos, statyti komunizmo rm reikt kaip tik jiems pad laiiams, tinginiams ir karjeristams. Praeis dar daug laiko, kol jie numes savo kruvinus bilietus, vers kailius ir vl brausis per kit galvas prie didesnio lovio, sotesnio ksnio, vaidins patriotus. Bet tada jie buvo viepaiai pavergtoje Tvynje. Todl Anel Marcinkeviien su snumi gro toli mj Krasnojarsk... Paskutin kart ji apkabino senut motin ir vl paliko Tvyn. Dar deimiai vargo ir sun kios dalios met. 1964 m. Klajn parvaiavo Lietuv visam lai kui. sikr Kaune. Atgimstant Lietuvai pravito moters akys. Juoda okupacijos naktis, bet jau sklinda laisvo o dio spinduliai, skamba partizan ir tremtini dainos. Visa kanios didybe ikyla unikali lietuvio, vargo mo gaus dalia. Jo aukos prasm. Ir grta gyvenimas savo vag. 129

* * *

Balbierikio apylinkse veik Vaidoto partizan gru p. Ji susikr 1945 in. pradioje ir buvo gausi skaiiumi. i apylinki partizan gyvenimo slygos, palyginus su kit vietovi Suvalkijos, Dzkijos, emaitijos buvo sunkesns Balbierikio mikas drgnas, bunkeriuose atsirasdavo vandens. Kovotojai turjo tenkintis i lap ir ak padarytomis palapinmis, kurios buvo maiau saugios. Partizan skaiius buvo didelis, o gyventojai maaemiai, todl partizanai buvo blogiau apsireng, ksdavo alk. Vaidoto grup turjo puik, visa irdimi atsidavus Lietuvai ir savo kovotojams vad buvus policijos vir inink Kazimier Degut Ragin. tabo virininkas buvo Juozas Petraka Patrimpas, gims 1916 m. Prien raj., Mardos kaime, religingoje, savo krat my linioje maaemi eimoje, kuri iaugino Lietuvai du jos gynjus partizanus. Juozas, baigs vieneri met ems kio mokykl, priklaus jaunj kinink rate liui, taip pat buvo pavasarinink kuopos pirmininku, da lyvavo j kongrese. Jam teko dalyvauti A. Smetonos 60 met sukakties parade. 1938 m. tarnavo 11-me Ulon pulke. Baig mokomojo eskadrono 23-i laid jaunesnio puskarininkio laipsniu. Juozo brolis Pranas gims 1927 m. Nors jo neliet karo tarnyba, jis visa irdimi versi atiduoti visas savo jgas, o jei reiks ir gyvyb u Lietuvos laisv. Pranas, slapyvarde Katinas uvo 1946.VII.19 d. Abu broliai buvo jautrios irdies ir be reikalo nieka da nepakl ginklo. Visais galimais bdais stengsi i aikinti nusikaltim, kad nevykt klaida ir nebt nu baustas nekaltas mogus. Juozas Patrimpas, sto js partizan gretas prisiek sau niekada neimti n lao alkoholio. iuo savo nusistatymu stengsi paveikti ir kitus kovotojus. Broliams daug padjo sesuo Liuda. Ji labai skaudiai pergyvendavo vis mirt, o ypa savo jaunesnio brolio Prano.

130

1946 m., idavus Bdos kaimo gyventojams nei deriams, uvo Vaidoto grups vadas K. Degutis ,,Raginis ir jo pavaduotojas Petras Mitruleviius ,,Kil bukas. Vado pareigas perm Juozas Petraka Pat rimpas. 1947.08.09 d. Patrimpas buvo nuvyks ryio reika lais pas Dzk rinktins vad uol, kuris tuo metu bu vo apsistojs Punios ile, Dainavos apygardos tabo bun keryje. Jame rado septynis kovotojus. Aptar atliktus darbus. Nakt Patrimpas sapnavo slog sapn. Rodos sunkiai plauk drumstu Nemuno vandeniu kit krant. I sapno j pabudino neaiks garsai. Vadas nuramino, kad gal bus uj besigananios karvs. Deja, tai buvo enkavedistai. arno rinktins vadas Krmas, atida rs bunkerio ang ir pamats daugyb prie, sidjs burn pistolet, nusiov. Kovotojai pradjo naikinti do kumentus, raomj mainl, apirograf, laikrodius, nenordami nieko ekistams palikti. Susiaudymas truko ilgai. Bunkeryje sproginjo gra natos, trko oro. Prieas per ventiliacij mt dmines raketas. uvo Dainavos apygardos vadas uolis kapito nas Domininkas Jys. Patrimpas, Lapaitis Juo zas Petraka atsipeikjo jau lauke, atlotas kaln. Ran kos ir kojos buvo suritos viela. J nuteis 25 metams katorgos. Kaljo Intos lageriuo se. Po Stalino mirties, palengvjus reimui, Petraka or ganizavo savialp ir gelbjo patekusius sunkesn pa dt kalinius. Tremtyje slaptai sireng maldos namus, kur susirink lietuviai-kankiniai meldsi u Lietuv. Juozas Petraka priklauso Alytaus Politini kalini ir tremtini sjungai, rpinasi kovos broli perlaidojimu. *** pasirinko gra Biruts slapyvard ir sunki da li. Albina Petrakait-Bazeviien augo gausioje trij broli ir trij seser eimoje. Bdama 12 met neteko motinos. Ji 131

1945 m. pradioje Albinuts du broliai Antanas ir Juozas ijo savanoriais tarybin armij, o pusbro lis Juozas jau buvo mike ir danai apsilankydavo j eimoje. Albinuts pusbroliui Patrimpui jau esant iaurs lageriuose, likusieji partizanai, inodami ios eimos pa iras, danai joje apsilankydavo, pasilikdavo pailsti. Albinut tapo j ryininke. Petrak sodyba buvo Balbierikio valsiaus, Norkn kaime, graioje vietoje, ant Mikass upelio kranto. Vien 1951 met niri rudens dien ioje sodyboje buvo apsistoj du partizanai broliai Stanaiiai i Bdinink kaimo: Vytautas Aidas (g. 1928) ir Jurgis (g. 1931). Sodyba buvo toli nuo pagrindini keli, todl broliai, nieko blogo nenujausdami, jautsi laisvai. Aidas, gink lus paliks kambaryje, ijo tualet, o Jurgis ilsjosi. Staiga atsidar kambario durys ir jo Balbierikio vals iaus stribas Vytautas Botyrius, atvaiavs arkliais kai m su aktyvistu Miknu paruo reikalais. Botyriui Sta naitis buvo pastamas nes kartu teko mokytis ir inojo, kad jis gyvena nelegaliai. Nusteb ilgai irjo vienas kit. Jurgis pajudjo pirmas eiti prie ginkl, bet Bo tyrius su pistoletu rankose paoko paskui. Jurgis supra ts, kad prie ginkl neprieis, ibgo koridori lauko du r link. Stribas ov partizan ir jj sueid krtins srityje. Jurgis sukaups visas jgas, ibgo kiem ir oks strib veim, bgo nuo persekiotojo, (Miknas buvo tik stebtoju). Botyrius pradjo j vytis. Suprats, kad psias nepavys, sdo ant arklio. Miknas, liks vie nas, ijo Balbierik. Vytautas pasims savo auto mat vijosi strib Botyri. Bet eimininkai ipra to nedaryti. Jie tikinjo, kad brolis jau bus pabgs. Par tizanas Jurgis, pavaiavs apie 500 m. pamat kasant bulves Onut Stankeviit ir jausdamas silpstant jgas, papra jos, kad ji kuo greiiau nuvet j Mediuk mikel. Mergina oko veim ir paraginus arklius pa suko Daujotiki kaimo link. Botyrius gerokai atsiliko. Jurgis spjo pasislpti gyventojo Taraseviiaus kluone. 132

Grtani Su arkliais Onut Botyrius sustabd ir mu damas, grsindamas reikalavo pasakyti kur ji padjusi bandit. Mergina atsakiusi: Bijojau, kad nenuaut, todl ir veiau, o kur dingo neinau, nes atsigrusi pa maiau, kad jo veime jau nra. Stribas nepatikjo mer ginos odiais ir nutar panipinti apie Taraseviiaus sodyb. Netoli pastebjo kraujo pdsakus ir tonikai apsidiaug. Nusprends, kad banditas gali slptis kluone, pradjo j saugoti, kad nepabgt. Atsitiktinai pamats pro al einant paaugl, dav jam ratel, sa kydamas j nuneti perduoti Balbierikio garnizonui. Diena jo vakarop. Temo. Jurgis sukaups paskutines jgas, prisidengs sutemomis, iliau i kluono bul ves. Netrukus atvyko enkavedistai su stribais, viesdami su proektoriais aptiko kraujo pdsakus ir surado Aid Jurg. aizda buvo gili, todl beveant Balbierik par tizanas mir. Tais paiais metais ryinink Birut aretavo. Jai buvo tik 18, bet karo tribunolas nuteis 25 metams ka torgos. Kaljo ji Mordovijos lageriuose, i kuri gro savo isvajot Tvyn po Stalino mirties, o buvo reabi lituota tik 1990 metais. Gyvena ironi kaime. Jie danai susitinka kov ir varg broliai bei se serys i Balbierikio ir kit Lietuvos kampeli: Klaj n ir partizan brio vadas Patrimpas Juozas Pet raka, ryininks Anel Brudnyt-Pinkeviien, Moni ka Izabel Sarkien, Granitas , Jonas Protuseviius, Albina Bujanauskait-Daugirdien Raneta, Arnas Antanas Luka ir daugelis kit. Ten, kur jie briuojasi, aiktse ir mitinguose, bendraygi laidotu vse, kukliuose minjimuose, sklinda stiprus, visus vie nijantis biologinis laukas ta nematoma viesa, slap tinta dvasin energija, kuri padjo jiems itverti visas negandas. Ranka rankon ir irdis irdin jie dar daug kar t mintimis praeis istorinius erkiuotus savo ir m s Tautos kelius. 133

DEG GYVI KRYIAI

Graiai ivingiuoja per Dzk auktumos slnius Verkn. Netoli nuo Nemuno kelia prie j kepur tks tantmetis Paverkni piliakalnis, kitaip vadinamas Gin kaus kalnu. Lauk ir mik platybse pasiklydo senieji alvario amiaus pilkapiai, beveik susilygino su eme ir milinkapiai ved ir prancz antpldi enklai. Netoli nuo i viet, kakur tarp Darsnikio ir jot vingiku vardu kriktyto Jiezno, prie kelis imtmeius buvo sudegintos pirmosios ms krato raganos. J buvo nedaug olmis gydiusi, negera akimi kaimy no gyvul nuvelgusi. Pirmosios europietikos inkvizi cijos aukos Lietuvoje. J vard iandien niekas neprisi mena. Taiau raudonosios Ryt inkvizicijos aukos moni irdyse tarsi negyjanios aizdos. Nuo ios inkvizici jos skaudiai nukentjo kininko Ginkaus eima. Jo e mse stkso protvi vardu pavadintas piliakalnis. ios eimos atalos gyvena Kaune. Jie buv Sibi ro tremtiniai, todl rasti bendr kalb nesunku. Mano panekov Gink dukt Aldona. Ji kartu su seserim Elenute (g. 1928) dviese parbgo i Sibiro 1947 metais. Sesut itiko paralyius. Pasakojimo sil vyniokime i pradios. imtmeio pradioje senelis buvo Jiezno valsiaus vir aitis. Aldonos tvelis Juozas Ginkus buvo darbtus, pa siturintis kininkas, vald 40 ha k. Augino tris snus ir tris dukras. Vyriausias Juozas gim 1922 metais. Ant rasis buvo Algirdas (g. 1925), Elenut (g. 1928), Aldona (g. 1936), Sigitas (g. 1937) ir Ona (g. 1941). Graus, tvirtas kaip uolas vyras uaugo vyriausias Gink snus Juozas. Tvo pasididiavimas, motinos nu myltinis ir parama. Doras ir paklusnus, dievobaimingas kaimo vaikinas. Prasidjus antrajai rus okupacijai, kaip ir daugelis kaimo vyr, susiruo Juozukas mik. Pas kutinkart su eima pavakarieniavo, graudias atsisvei kinimo dainas idainavo. Bet motina perkalbjo: neik, si, pabk dar namie... Pasiliko. Lank partizan bun kerius, buvo ryininkas.

134

 Apsistojo apylinkje rus garnizonas, pasakoja Aldona. Rengsi gaudyti aliukus Kisieliks mike. Juozas sdo ant arklio ir ijojo praneti vyrams, kad pa sisaugot. Kareiviai j pastebjo. Perov koj. Sueis tas brolis atliau pas neturting kaimyn. Tas paslp j po karvs diom, umet iaudais. Kareiviai nesura do. Paskui tvas per Verkn nuve j pas gimines Ligei kas ten buvo medikas studentas. Sutvarst. Iki ryto pratnojo paslptas pirtelje. Ugriuv enkavedistai i nar sodyb. Nerado. Pasiklausiau, ar tie patys Ligeikos, kur buvo Sibire, Usolje. Taip, atsak Aldona. Ir j dd kunigas Boleslovas Ligeika kaljo Urale ir Kazachstane, o pas kui tremt pas brolio eim Usol atvyko. Toliau laikyti Juoz pirtelje buvo pavojinga. Be to, reikjo gydyti. Patriotai parpino vaikinui dokumentus svetima pavarde. Tvas atve j arkliais Kaun ir pa guld Raudonojo Kryiaus ligonin. Prajo mnuo. Jau nuolis sveiko. Medicinos personalui nebuvo paslaptis, kas j pacientas. ioje ligoninje gydsi ne vienas sueistas partizanas. Gydytojai rizikavo savo gyvybmis, nes ki tapus gatvs, u kampo, dideliame pilkame name, enka vedistai lau kaulus suimtiesiems. Jiezno stribai aretavo Juozo tv, senj Gink. Mu dami ir kankindami reikalavo pasakyti, kur snus. Ikan kino nemonikai. Pagaliau, pats pavargs nuo ekzeku cij, strib vadas pasak: Jeigu tu pasakysi, kur paslptas snus, tai ir tau dovanosim, ir snaus nebausim. Galsit eit sau ir gyvent namuose. Tvas palo. Atved stribus prie ligonins. Medici nos darbuotojai nenuleido rank: suinoj, kad tvas prasitar apie sn, ve Juoz Gink i palatos slpti rs. Deja, nesuspjo! Tarpduryje juos uklupo stribai. Juoz su netuvais dj main, atve Jiezn. Apie paad paleisti nebuvo n kalbos. T vyki liudininkas Jonas Ligeika prisimena: Jiezno stribelnyioj j kankino kokias dvi savaites. Sulau gyjani koj. Nukirto ir kit koj. Gyv nuve 135

 Lingniki kaim prie vieno stribo svirnelio. Prikal kaip Krist, iktoj rankas, prie sienos. Gyv! Jaunuolis ir dabar neidav partizan bunkeri. Pro al keliu jo du vyrai registruotis pagal paskelb t sovietin amnestij. Stribai juos sulaik, ikankino, sumu ir prikal ant to paties svirnelio sienos, alia Juo zo Ginkaus Juozas dar galjo kalbt. Jis pasak: stu u Tvyn. A neiduodu Tvyns. U koki tvyn? juoksi stribai. U Lietuv! Jos jau nra, tavo Lietuvos!.. diaugsi parsi davliai. Yra! Bus!.. I kankinio aki nevalingai byrjo aaros. Jam buvo tik dvideimt eeri. Treidar atve, patikslina Aldona, labai i kankint, nepaeinant. Strib bobos lapinosi ant jo. Prie svirnelio sienos ir j prikal. Nieko neigav, Jiezno budeliai apipyl benzinu ir padeg svirnel. Kankinius sudegino gyvus, kartu su svir neliu. Vienas itrks bgo per laukus. J paov, ati temp ir met ugn. Stribai tuomet dar savo darbais girdavosi. Kalbjo, kad ten sudegino penkis vyrus. Motina upra v. Miias u sudegint sn Jiezno banyioje. Verkti ji negaljo: net banyi j atsek stribai ir j monos. Nuo keturioliktojo imtmeio Jieznas garsjo kaip Di diojo Lietuvos kunigaikio dvaras. Vliau Pac gi mins rezidencija. Katalikybs lopys ir prajusio imt meio antirusik sukilim centras. Jau Nepriklausomos Lietuvos egzistavimo pradioje, 1919 met vasaryje, Jiez no apylinkse vyko lietuvi kautyns su bolevikais. Pa imtus nelaisv 18 lietuvi kari bolevikai vrikai nukankino: subad durtuvais, sukapojo kardais ir be dra bui ukas. iaurias bolevik tradicijas perm ir vietins padugns Jiezno stribai. Ar inai j pavardes? klausiau Aldonos. Kur neinosi,,. Visi kaimynai pasta tuos, usili

kusius, kurie ir dabar Tvynei duob kasa. Ir j atalas, bolevikine dvasia iaukltas. Jiezno stribai nuov ir antrj Gink sn Algird. Jis njo kariuomen. Slapstsi, dirbdamas namuose lau k darbus. Sesuo Aldona prisimena: Buvo gili naktis. Labai lojo uo. Mama pairjo pro lang ir pasak: Ateina labai daug rus kareivi. O jie jo su stribais ms vet Sibir. Mama paadino brol. Jis perbrido per Verkn. Iauus rytui, paruotam lauke sjo lubinus. Stribai atjo ir aretavo. Nuve Jiezn, tard, mu ir stengsi igaut, kur yra partizan bunkeriai. Varsi mik. Algirdas nuved juos prie ing pus Butrimoni link Gailiakiem prie Celie iaus. Rod brolis mikus ir sak bunkeriai ten! Netoli vienos sodybos siut stribai j nuov. Moteris su 67 met mergaite ravjo lysves. Liep ukst. Tolimame kaime mons jo nepainojo. Stribas paaikino: ia Ginkus i Paverkni. Atvarytas mogus ukas. Po ku rio laiko t viet vl atsibeld stribai su savo vadu: jis panorjo sitikinti, ar tikrai nuautas tas, kas reikia. Kap iraus. Parod. Strib gaujos vadeiva nusiramino: Tvarkoj! Nuautas, nepaleistas!" Algirdo Ginkaus palaikai Atgimimo metais perkelti Darsnikio kapines. J eima buvo itremta iaur 1945 met birelio mnes. Abu tvai uvo nuo bado ir alio. Iki pat mir ties j krtin drask nenumaldomas skausmas dl Kris taus kanias ikentjusio, gyvu fakelu sudegusio snaus ir pavergtos Tvyns. Mokslo pasaulyje tviriausias mediagas vertina va dinamoji deimanto kietumo skal. Lietuvika tvirtyb ne deimantu matuojama. Deimantas sudega jo anglies atomai, virt dujomis, isisklaido ore. Lietuvi irdys ne sudeg. J dvasios neikeliavo svetur. Bolevik tiks las sudeginti, pavergti, inaikinti nebuvo pasiek tas. Kyla i pelen Tvyns sns. Verkns slnyje jau nimas vl venia Jonines. I auktybi velgia ir jie ikeliav dausas be pakasyn, neapgiedoti prie gedu ling vaki, klaikiausiu bdu nukankinti u Tvyn, bet

137

lik gyvi. Tik kas pads, senu lietuvi paproiu, linin rankluost ant tuios kds? Kai nebra nam, o na miki kaulai itampyti po Sibirus? Pads... Kiti lietu viai kit nam seklyiose. Didysis Gyvenimo ratas sukasi be raudonojo teroro ,,sauls. Rymo prie Verkns skardi Ginkaus piliakalnis, me na iurpias bolevikmeio legendas. Ir beveik kiekvie nuose lietuvikuose namuose garbingoje vietoje kabo dai lus drobinis rankluostis. Jame austas Tautos Himnas, kurio odiuose plazda ir J gyvais kryiais sude gusi ant Tvyns aukuro irdi liepsna.

PARTIZAN MALDA,
urayta Jiezno apylinkse 1945 m. Visagalis Dieve, kuris visiems tvariniams skyrei dar bo ir poilsio laik, kad jie geriau atlikt savo paskirt, suteik ir mums, ubaigusiems i dien, palaiming sie los ir kno ramyb. Laimink ir pavsk, Viepatie, ios nakties poils, kad ms rytdiena bt naudingesn Tau ir ms Tvynei. Viepatie, Tu leidai tautas ir diegei joms laisvs tro kim, grink, praom Tave, ir ms Tvynei laisvs die nas. Mes ijome kovoti u ventj Ties. Mes stojome ginti tikrojo tikjimo ir nekaltai skriaudiamos ms t vyns Lietuvos. Gailestingasis Dieve, Tu laimini siningus ygius ir teising kov dl tiesos. Tu laimini valstybes ir tautas, teisingai ginanias savo teises. Laimink, o Dieve, ir m s partizanin kov dl Lietuvos. Duok malons ms vadams, kad j sprendimai nebt prieingi Tavo saky mams. Apviesk mus visus, Gerasis Dieve, kad ms partizaniniai siekimai ir kova bt paymti tiesa ir mei le. Laimink mus partizano pareigose, kad ms darbai bt visada suderinti su Tavo venta valia. Duok mums itverms pakelti sunki ir pavojing partizano dali. Sisk mums, Viepatie, ventosios Dvasios viesos, kad mumyse viepataut sutarimas ir meil. Lydk mus savo malone, kad ms norai, planai ir siekimai bt pa

138

vsti tik Tavo garbei ir Lietuvos gerovei. Teik mums pa laimos, Visagalis Dieve, ir laimjimuose, ir pavojuose, ir kaniose. Tavo valioj, Viepatie, ms viltys, Tavo valioj ms namai. Mes tvirtai tikime, kad Tu, o Dieve, i ne teisybs karo ir udyni ivesi ms Tvyn laiming pergal. Buk Gailestingas, Viepatie, mus tautos vaikams, ku rie prievarta yra atskirti nuo savo mielos Tvyns. Bk gailestingas kritusij partizaninj kovoj ms broli ir seser sieloms. Pasiimk, Gerasis Dieve, j auk ir kan ias u ms kaltes ir u ms tvyns laiming ateit. veniausioji Mergele Marija, Gailestingumo Motina, utark mus, iprayk pas savo sn Jz Krist palaimos iai ms kovai, mes troktame, kad kani ir smtkeli Lietuva, vertai galt vadintis Tavja eme. ventasis Kazimierai, ms tautos Globjau, bk va das ir globjas visuose ms ygiuose, o mes teising kov tikrai laimsime. Per Krist, ms Viepat, kur tiki ir ipasta kiek vienas taurus Lietuvos partizanas. Amen.

KUR UPTAKIAI SUPA LOPIUS

Legenda pasakoja: kai negro vyrai i karo, moter aaros tekjo altiniais, i kuri prasidjo Verkn. Triuk mingos akmen rvos, aukti skardiai ir uolos, gaivi nantys poeminiai vandenys su uptaki nertavietmis. Vienintel kaln up Lietuvoje, lygum krate. Uptakiai mgsta varius vandenis. Verkne, Verkne... Priminki visiems, k regjai, kai tavo vandenis ir skar dius kulkos varp. Alksniakiemyje daug iugdini. Partizan eimos buvo dvi. iugdiniai maiai ir iugdiniai uku riai. Apie juos pasakoja buv kaimynai Jonas Ligeika ir Albinas Grigonis. Pirmiausia apie iugdinius maius. Buvo viduti niai kininkai, turjo 16 ha ems. Augino tris snus. 139

Tvas linksmas mogus, jo bd paveldjo vyriausias snus Jonas, kuris buvo judrus, gyvas, drsus, grojo ar monika. Garbanotasis Justinas ltesnis, bailus. Jauniau sias Povilas moksi Prien gimnazijoje. Prasidjus ant rajai sovietinei okupacijai, visus tris snus paauk ru s armij. Okupantams jie netarnavo. Ijo mik. T vas pasitrauk kartu su vaikais. Trys sns ir senasis iugdinis partizanavo Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinje. J slapyvardiai buvo: Jonas Anupras, Justinas virblis, Povilas Bitinas ir tvas Mo tiejus Senelis. mons kalbjo, kad Jonas Anupras nuud mer gin. Tai tiesa. uvo Maryt Malinauskait. Aikinantis fakt ikyla keletas versij. Partizan ryininkas (pa vards pra nenurodyti) tvirtino, kad pats Anupras jam prisipains, jog nuov mergin u bandym j u nuodyti ir perduoti enkavedistams. Politkalinys K. Lakic kas, per pogrindin jaunimo organizacij palaiks ryius su Anupro briu, teigia, jog Maryt Malinauskait bu vo j ryinink, taiau idavik nebuvo, nes po areto, per tardymus jis bt apie tai pajuts. Nuudytosios se suo Anel, aikina, kad Maryt su Jonu iugdiniu drau gavo nuo vaikysts, kad ji partizano nenuodijo, o vyko asmenin jaun moni tragedija be politinio atspalvio. (Maryt itekjo u kito). Teisingiausi i vyki vaizd gal kada nors atskleis surasti partizan (ar KGB) archyvai. Visi keturi iugdiniu (mai) eimos partizanai u vo. Vyriausias snus Jonas Anupras, besigydantis po sueidimo, apsistojs Bagrno kaime pas Petr Za gursk, apsuptas nusiov. Tvas Motiejus Senelis ir snus Justinas virblis uvo bunkeryje, Kalvi mikelyje. Juos nenordamas idav aretuotas partiza nas vokietukas, kuris iekojo maisto ir pakliuvo pasa l. Kankinamas jaunuolis nurod jam inom tui slp tuv, taiau j jau buvo persikl abu minti vyrai. Buvs Prien gimnazistas iugdinis Povilas Biti nas 1947 metais kartu su kitais kovotojais granatomis susisprogdino bunkeryje netoli Pocin.
140

Motina, apleidusi tvik, slapstydamasi jo po mo nes, kol pasimir. Antros Alksniakiemio partizan iugdini (uku ri) eimos likimai nebuvo tokie komplikuoti, nors ne maiau tragiki. Juos apvelgsime vliau. Kalbant apie i vietovi partizanus, btina prisimin ti Paverkni kautynes, kuriose vyrai dalyvavo. Apie jas pasakoja Jonas Ligeika. Artjo 1945-j v. Velykos. Nemaas partizan brys buvo apsistojs Paverkniuose, nedideliame mikelyje, ku ris vadinamas Girele. Pro j eina viekelis Jiezn. Par tizanai gavo ini, kad rus kareivi brys traukia nuo Tamoino viekelio link. Nusprend juos pasitikti, kol dar neprijo miko. U viekelio stkso nedidelis kalniu kas nuo jo partizanai pradjo puolim. Rusai metsi alis ir pradjo supti kalnel. Partizanams teko trauktis atgal per viekel Girel. Bet viekel jau stipriai ap aud. Traukiantis kelet partizan sueid. Rusams pagalb atjo nauji briai, kurie, signalizuodami rake tomis, pradjo supti Girel i iaurs ir ryt puss. Par tizanams beliko trauktis Verkns krantus, ko jie tikrai nesitikjo ir neplanavo. Jie nenujaut, kad ukliud didel prieo kareivi dalin. Kelias valandas gynsi nesitrauk dami. Jgos buvo nelygios: nuo Kruonio puss atvyko nauji daliniai. Puolimas tssi. Dalis partizan Verkn pasiek skmingai. O apie 15 vyr besigindami trauksi atvirais laukais ir arimais. juos be perstojo aud ka reiviai. Pasiekusiems Verkn, perplaukti per j buvo sun ku, nes altas ir sraunus vanduo buvo toks pat pavojin gas kaip ir kulkos. Kai kurie vyrai valtimis ir arkliais persikl per up, bet juos aud atsivij kareiviai. U Verkns tssi gryni laukai, tad partizanams teko trauktis dengiantis paupio krmais pro Voselin, Jun dliki, Babroni kaimus Viongir. Pradjus temti, baigsi apie 5 valandas trukusios kau tyns, kuriose uvo 12 partizan, o keli buvo sueisti. Sunkiausia buvo tuomet, kai rusai priartjo tiek, kad partizanus nuo j skyr tik neplati Verkn.
141

Pirmasis per srauni Verkn su kulkosvaidiu perbri do Zaibas Albinas iugdinis. Jis atsistojo po uo lu ant stataus skardio, atideng prie ugn ir laik vis sparn. Rus kareiviai aud, slpdamiesi u kr m, o aibas pyl kulk liet stovdamas ant atviro skardio. Jam nukirto kojas. Tada jis aud guldamas, be koj. Pldo kraujais, draugai jam ne ovinius, o jis aud iki paskutinio irdies tvinksnio. aibas buvo taik lus aulys. Niekas neskaiiavo, kiek jis paklojo prie prie srauniosios Verkns. iame myje dalyvavo ir kiti iugdiniai. Taip pat broliai Geliai, Mariulioniai, Pranas Karalius V jelis, Gruodis, Dobilas ir daug kit vyr. uvusius partizanus gyventojai nakt palaidojo, kitus paslp, kad ryte stribai nenuvet niekinti Jiezno tur gaus aiktje. Nuo rus kareivi kulk t dien uvo ir mieius s js Sekioni kaimo gyventojas. Laidoti uvusius ir slpti sueistuosius buvo labai pa vojinga: kareiviai vis nakt nepasitrauk i kaim, jo pas visus gyventojus ir nar trobesius, iekodami parti zan. T nakt, pas Ligeikas atne sueist partizan ryinink Juoz Gink, ir mons laikinai j paslp. uvusio bebaimio draugo Albino iugdinio lavon partizanai paslp mikely po egli akom. Taiau ka reiviai surado. J kartu su kitais keturiais partizanais at ve paskutinius Jiezno turgaus aikt. ia apie 12 par tizan iguljo daugiau nei savait. Niekino juos vai riai: kio cigaretes burnas, kortas rankas, apnuogin lytinius organus nepadoriai vartaliojo vien ant kito. Kain ar teisinga pasakyti, kad jie guljo nugalti ir bejgiai. Spardomas, spjaudomas ir niekinamas padug ni, Jiezno aiktje ts savo titanik kov u Tvyns Laisv negyvas mogus be koj Albinas iugdinis aibas. A nevengiu pavadinti jo tikruoju Tautos didvyrio vardu. Ieisim vien vakar, Ieisim ir negrim...
142

Iauo diena, kai galima papasakoti apie visas par tizan eimas. Ne bajor gtoje uaugo aibas. Pa dori, pamaldi, pasiturini (40 ha) Alksniakiemio ki nink eimoje. Pas juos buvo kaimo galas. Ir kelio galas, pri simena kaimynas Grigonis. _ Ir rugiapjts, ir linamy nio visos talkos baigdavosi pas iugdinius uku rius. Be alkoholio. Labai linksmas buvo tvas. Visuome nikas mogus, smetoninis kininkas, priklaus Prien valsiaus Tarybai. Turjo 21 kriktasn, mgo jaunim bene 18 kart pirlius jo. Laik gerus erilus, jauius. ems kio parodose laimdavo pirmsias vietas. Kai mynams buvo geras patarjas perkant gyvulius ir kituose gyvenimikuose reikaluose. Motina giliai tikinti, darbti, geros irdies lietuv. iugdini eima uaugino Lietuvai 7 vaikus: 4 s nus ir 3 dukteris. Vien i j savo bendraam Jani n pastu nuo pat Atgimimo pradios. Du kartus teis ta politin kalin. O veidas graus, viesus, i linksm mlyn aki sklinda nuoirdumas ir pasitikjimas, pa garba mogui ir itikimyb savo principams. Iki iol ne supratau, ko Janyts sieloje yra daugiau: jaunatvikos energijos ir optimizmo ar neblstanios meils broliams, kurie ijo ir negro... Kalbams apie tvus ir brolius. Kaip jie sijung pasiprieinimo kovas? Namuose 1944 met gruodio 31 dien, prisi mena Janina, susirinko apylinki jaunimas. Jau nebe pirm kart tarsi, k daryti. okupanto kariuomen nie kas nenorjo eiti. Jeigu mirti, tai tik u Tvyn! sak broliai. Jokiu bdu ne u svetimalius atjnus. Ka kas norjo vsti Naujuosius Metus. Mama pertar: Joki ikilmi ir joki svaigal. Mano irdis jau ia negerus dalykus. Vaikai, nemiegokit kambariuose, ei kit gult ant arkli tvarto arkliai neramumus jauia, bus saugiau. Jie paklaus mamos. Nujo. Tik Januleviius ivyko namus, Vaatkiem. Kur laik dar buvo ramu. Motina atsiklaup melstis. Ilgai rymodama prisndo. Staiga atsigavusi suriko: Va
143

jzau, gaisras! Deg Januleviiai. Tuoj pat namo lan gus m belsti. Vidun sibrov stribai ir enkavedistai. Brolis Petras sirgo. Njo ant tvarto, bet pasislp rkelnyioj. J surado, atsivar, mu, aud aplink j, parklupdyt prie viryklos. Kit brol Juoz ikl i lo vos. Liep rengtis ir isivar kaip bandit. Jis dar ne turjo n septyniolikos met, todl taip pat nesislp su vyresniais broliais. Sesuo Monika, bgdama dideli gluosni priedango je, vyrams, esantiems ant tvarto, prane: Blogai, b kit! Arkliai prunkt. Vyrai kassi ang pro pamatus. Grioviu iliau, pasiek Nemun ir pasuko Jiezno pu sn. Janyt isigandusi gldjo po patalais. Jai tuomet buvo 14 met. Mergait mat, kaip stribai vog broli batus, kostiumus, laikrodius ji pravirko. Tuomet stri bai mergait pagrieb, ine lauk ir bas pastat ant sniego. Vir galvos paleido vi paplipas. Reikalavo i duoti tv, brolius ir j draugus. Strib audym igirdo rus laknai. J dalinys bu vo apsistojs iugdiniu sodyboje, taiau naujametin vakar namiai buvo ivyk vsti kitur. Stribai ruosi padegti trobas, kai gro rus karikiai. Privaiav Vi liuku, laknai uklupo stribus nusikaltimo vietoje. La kn moteris prijo ir paklaus strib: Kas js? Gal banditai, kad itaip savivaliaujate? Stribai band pasirodyti narss, m audyti vir, vadinti banditais karikius. Dabar aud ir vieni, ir kiti or. Pam mane lakn glb, nuved lov ir pa guld. Gera moteris buvo. Stribai isived brolius Petr ir Juoz. Laknai juos vijosi. U keli kilometr Juoz atm, o Petro nespjo. J kalino Marijampols kaljime. I ten pateko Uch tos lagerius. Nuo tos dienos kiti broliai nebegro. mik ijo ir Juozas. Visi Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktin. J slapyvardiai: Albinas aibas, Vladas Atei tis, Juozas kininkas. Pirmieji du broliai buvo Kauno politechnikumo moksleiviai. Juozas buvo namuo se, dirbo ems kio darbus. Paverkni myje Juozas
144

turjo uduot: ivest saugia viet ir paslpt sueistus partizanus. Ijus broliams mik, namuose vyko krata po kra tos. Stribai nutaikydavo, kada laknai ivyksta Poci nus arba bombarduot (vyko karas) ir upuldavo sodyb. Kai frontas gerokai pasistmjo Rytprsius, rus la knai ruosi ivykti. Ivaiuodami jie perspjo eimi ninkus: Js apleiskit ituos namus. Palikit visk ir bkit, nes bus blogai. Kas jus apgins? Jie paklaus patarimo. Tvukai su svetimom pavardm isislapst. Tt kelis kartus aretavo, bet jam pavykdavo pabgti. Tvai kiek galdami ir nelegaliai gyvendami rm partizanus. Ypatingai partizanus globojo ir j kovai aukojosi sesuo Onut Bublien. Per tai sveikat prarado, anksti pasi mir. Ji ir mane mok, kaip ry su partizanais palaiky ti. Vilkome su ja ryulius maisto mikus Veiongi r, Alksniakiemio mik, Paverkni krantus. O paiai ar daug teko slapstytis? Dieve mano! Mane slapst pus Lietuvos. Iki pir mojo areto ir vliau. Garliavoj Bainskai slp. Paverk niuos Ligeikos. Ir daugyb kit. Aplink geri mons gyveno. Visi vargo nuo okupacijos, visi bunkerius tur jo. Ir visus niekai mu, aud. Jie kentjo ir nieko ne idav. Man buvo 15 met, kai pirmkart rimtai tard ir mu. Nuaukit mane, praiau, nereikia tardy mo, vis tiek naudos nebus. Prisiminiau, kaip broliai mo k: Didiausia niekyst yra idavimas. Kentk. Mirk. Bet neiduok! Taip ir elgiausi. Man leido specialius vais tus, sodino gelein spint. Mu ir drauges: Albino Ligeikos seser Angel taip sudau Prien saugume ir Jiezne, kad kelis mnesius apsiverst ant ono negaljo. VK reikalavo nurodyt partizan bunkerius ir ryius. Jus persekiojo keli valsi stribai? Taip. Jiezno, Prien ir Birtono. Labai iaurs buvo Birtono stribai Feiferiai. O saugumui vadovavo Timofe jev. Nemokjo lietuvikai. Vliau direktoriavo Balbieri kio tarybiniame kyje-technikume.
145

Nestojo Raudonj armij ir Algimantas Janulevi ius i Vaatkiemio. Tas pats jaunuolis, kuris Naujj Met nakt i iugdini sugro namus. Kaimynai t syk mat degani Januleviiaus sodyb. Kaip buvo v liau, pasakoja Albinas Grigonis: I ryto jome su tvu lauko takeliais Prienus. Ibgo verkdama Januleviien, papra ueiti. Ujom. Radom palei manie nuaut Algimant Janulevii. Jo rankos buvo tiesiog prilip prie manieo. Kai jis gro namus, stribai ir kareiviai perov koj nukirto kau l. Kareiviai j atne trob ir sueist tard. Motina subintavo koj rankluosiu ant kelni. J tard ir mu vis nakt. Paryiu udeg kg ir temp sudeginti jame. Vaikinas suprato. Jis sikibo manieo dysel. Ne galdami atlupti, nuov keliais viais galv ir kr tin. Tai buvo linksmas, velnus, gero bdo vyrukas. At nem, paarvojom ir palaidojom Prienuose. Jo tv t pai nakt aretavo, isive, ir mogus dingo be inios. Sum ive ir daugiau kaimyn. Ar galjo po to ne ieiti vyrai mik? I Janinos broli pirmasis uvo Vladas iugdinis Ateitis (g. 1921). Jis krito Birtono apylinkse, susi kovus su Jiezno strib briu. Jo kn palaidojo seserys ir motina. Kai laidojom Vladel, pasakoja Janyt, Albi nas dalyvauti negaljo. Atjo jis kit Nemuno pus, ties Alksniakiemiu ir apgailestavo: J dar palaidos. O kur mano kauleliai paklius?" iaip brolis buvo didelis optimistas, pasitikjo savim. Kritinse situacijose bdavo labai altakraujikas. Net pamats prieus, juokaudavo. Vaiuoja keliu pilnos ka reivi mainos, o Albinas, sddamas pas kaimyn, at siraitoja rankoves, ramiai isidlioja ginklus ir sako Na, dabarts paaisime! Arba: Pravalysime ginklus, bro lyiai!" Kaip jau rame, Albinas aibas pigiai neatida v savo gyvybs Paverkni kautynse. Janina vis prisi mena jas: 146

 Buvau pas seser Onut. Girdjau ir maiau i to lo, kas daros. Vis bgau irt, ar Verkns vanduo kru vinas... Mes ten prailom. O vakare, kai nustojo kalent brolio kulkosvaidis, vis dar laukm: gal pasibels. Deja. Bgo mons per tuos skardius, per up perspt vieni kit, kad paslpt sueistus. Jos akyse stovi paskutinio atsisveikinimo su broliu minuts. Partizanai, Prien gimnazistai, liekni ir gras kaip baltaliemeniai berai, paklaus Janyts: Ar nori pamatyti brol? Labai. Jie ve j veimu Kalvi mik. Dl konspiracijos urio akis. Paskui lengv kaip kielyt ne ant rank bunker. Atvriau akis ir nustebau: slptuv didiul ko kia dvylika vyr sutilpt. Visur tvarka, vara. Ateina lie meningi, mandags vyrai: prisistato, raportuoja, ieina vl drausmingai grau pairt. Slptuvs gilumoje rengtas altorlis. Pakviet brol. Pasikalbjom. A la bai verkiau. Jis pasak, kad nejauia jokios baims. Nuo jauta sako, kad visus prieus nugals ir iliks. Liep i rti mamos, o atsisveikindamas tar: Tik bk, sesut, tikra Lietuvos dukt... Visada... Pa adi? Taip! pajuto, kad mato brol paskutin kart. Ji tesjo paad. Vis gyvenim ir visada prisi min, kad jos broliai buvo tikri Lietuvos sns. Iki kaul smegen jie buvo lietuviai, sako Ja nina, braukdama aaras. Neinia kur ibarstyti Albi no kauleliai... Moteris patyli, atsidsta ir velniu ramiu balsu pa sakoja toliau. Daugel ukas Jiezne prie Bokto, arba netoli ee ro, grioviuose, patvartse. Todl prisikasiau emeli i toki atuoni viet ir ukasiau Prien kapinse prie ma mos kapo. Tebus atminimas. Vard paminkle raiau. Du likusieji jos broliai Petras ir Juozas po so vietini lageri, nuo nemonik tardym ir kankinim tapo invalidais. Gyvena Kaune.
147

 Maiau kaip atrod ikankintas Juozas. Jis buvo taip sudauytas, jog sutinusi galva atrod dvigubai di desn. O akys, ij i savo viet, pakibo kakur netoli nosies nervi. Jis nieko neidav. Tebra iki iol nerea bilituotas. Jam neleido turti asmens dokument, kaip politikai nepatikimam. Neregistravo Lietuvoje iki 1988 met. Tik Atgimimo pradioje brolis pas gavo. iugdini tviks Alksniakiemyje nebra. Likusias tuias trobas isidrask, isiveiojo kas sau. Motina mi r svetimoje pastogje 1961 metais, o tvas 1973-siais. Praau Janyts papasakoti apie save. inau, kad gy venimas jos nelepino. Laim neturi daugiskaitos, o ne laims po vien nevaikto... Nereikia apie mane! kategorikai numoja ranka moteris. A juk gyva, ji ypsosi. Apie broli draugus, kovotojus paraykite. J pamirt nevalia!.. Taip. Pasekime gimtins monms gyvas legendas apie brolius lietuvius, kurie savo gyvybmis mums keli Laisv ties. ...Ateina jie, jauni ir gras, i paverkni, paneri ir panemuni. Sustingsta ms Atminty ir tyliai raportuo ja... Apie save. Igirskite! Vincas Gruodis ilvitis, gims 1926 metais Ig liaukos valsiuje, Kolungs kaime. Kartu su kitais ketu riais kovotojais iduoti pateko pasal Paverkni kaimo apylinkse. Sueist pam nelaisv. Mirant atve Kauno klinikas. Paliko. Jis papra kryelio, sakydamas, kad kryius j ved vis gyvenim, todl nori su juo mir ti. 1947 met lapkriio 19 dien mir. Vykdydami pasku tin vali, j parve Vaatkiem pas Vaikn. Buvo pra s palaidoti darely tarp gli. Taiau mons pabijojo ir palaidojo berynly u kluono. Vykdant melioracijos darbus, viskas buvo idraskyta. Gimins surado tik kelis kaulelius ir pastat toje vietoje kryi. Pranas Karalius Vjelis, gims 1921 metais Prie n valsiaus Bagrno kaime. Ivaizdus, taisyklingo vei do, garbanotais plaukais, malonaus bdo jaunuolis. Tu rjo nuostab bals. Buvo vis kaimyn numyltinis. I jo mik 1946 metais. Per kar j trobos buvo sudeg. Gyveno maoje gryiutje. Kart, kai snus atlank t 148

vus ir seser, kareiviai apsupo gryiut. Krt visus kai mynus, o partizanas tnojo ulinds u spintos. Enka vedistai siautjo: nugriov krosn, idrask avilius, u deg dobil kg. Tv, atidar duris, nuov. Namikiai neidav Prano. Aretavo seser Felicij ir Prienuose sa vait laiko kankino. Sesuo neidav brolio. Tuomet j nuve Bakinink ilel. Dav kastuv ir liep isikasti sau duob. Isikasiau iki krtins. Tada kareiviai sak ilipt. kl main, vl atve Prienus. Kankyns tssi. Mergina iprotjo, taiau net udaryta psichiat rin ligonin brolio neidav. Pran sueid myje. Partizanas bunkeryje dar ir peralo. Reikjo gydytis. Birelio mnes jis atvyko Kaun ir apsistojo pas ia besislapstanius iugdinius emaii gatvje 26 nr. Buvo ia globojamas 3 savaites. Paskui atjo jauna mergait, ilgom kasom, ir pa sak, kad jis eit mik, prisimena Janina iugdi nyt. Jis labai iblyko, visas pasikeit. Mama verk: mano abu sns uvo, si ir tu! Tvelis net suklupo i gailesio atsisveikindamas. Mes su seserim verkm ne be odiais, o spiegm. Jis ibuiavo mamai rankas, pa buiavo mane ir pasak: Einu Tvyns ginti! uvo Pranas myje su enkavedistais. Guljo Jiezno aiktje. Jo tvas buvo niekinamas Prienuose sen vo kiei kap vietoje, prie alyv. Nors nebuvo mike, bet apkabintas granatom ir uraais banditas. Antan Klinavii Gaid, kilus i Kadik kaimo, ir Dragn (pavard neinoma, spjama, kad studen tas i Kauno), rus kareiviai uklupo Paverkniuose, taip vadinamame sri reve. Partizanai bgo atsiaudydami vir 2 km iki Nemuno. Juos nuov plaukianius per Ne mun ties Kampiki kaimu. uvusius numet Jiezno aiktje (ir. nuotrauk). Tuo metu Klinaviiaus tvas jau buvo aretuotas. J atvar ir liep ukasti sn dare u Jiezno stribyno. Isims nosin, tvas prideng s naus veid ir apkas. Tvas savo kanias ubaig lage riuose, o eim itrm Krasnojarsko krat. Mykolas Bandonis Tauras i Butrimoni mieste lio partizanin kov sijung 1945 m. Pradioje buvo 149

Margio grups vado pavaduotojas, o vliau vadas. R pinosi pogrindio spauda ir jos platinimu. Tauras u vo 1948 m. Birtono valsiaus Vaitiki kaime pas gy ventoj Galin. Juos, tris partizanus, apsupo Birtono stribai ir kareiviai. Gynsi ilgai, bet prasiverti nepavyko. uvo ir pats eimininkas Galinis, o jo mon sueid. uvusius nuve Birton. Ukasimo vieta neinoma. Tauro broliai Juozas ir Jonas taip pat buvo partizanai. Juozas, sunkiai sueistas, pateko prieams, buvo kanki namas, gavo 25 metus ir mir lageryje. Jonas dingo be inios. Tvus ive Sibir. Kitoje grupinje iniekint partizan nuotraukoje pa vaizduoti vyrai i Daug apylinks, virgdn kaimo. Treiasis i kairs Jonas Andruleviius, Adomo s., gi ms 1918 metais Stakliki valsiaus Gripiki kaime. Prie kar jis tarnavo ulon pulke, kuris 1939 m. pirma sis ygiavo Vilni. Pirmj 1941 met birelio trmim iveng. Pokaryje namikiams sak: Geriau mirsiu, bei netarnausiu bolevikams!. Kovoti u Lietuvos laisv ijo 1944 met lapkriio pabaigoje. Jo partizan brys veik Stakliki, Uuguosio, Pivain ir Butrimoni apylinkse. Stribai u jo galv sil 600 rubli pre mij". Jie, keturi partizanai, ijo i Stakliki mik, no rdami pasiekti Perlojos partizanus ir prisijungti prie Merkio rinktins. Aplinkybs buvo palankios, nes Perlo jos kunigas buvo Andruleviiaus brolis, gerai painojs vietinius kovotojus. Pakelyje, Jono gimtajame Gripiki kaime vyrai ujo pas kaimyn Kaz Vaicenavii. Pa valg. Pailsjo. ia jie netiktai buvo apsupti. Iok pro langus, partizanai bgo atsiaudydami. Tris nuov i karto, ketvirtj, sueist, vliau. Tai vyko 1945 m. lapkriio 17 d. Sumetus purvin veim, j knus at ve ir niekino Staklikse. Vliau numet Jiezne, aik tje prie banyios. Visus ukas prie tvarto sienos. ei mas, kaip prasta, ive Sibir. Paverkniuose, staiame ir auktame Verkns skar dyje buvo sumaniai rengtas partizan bunkeris. Patek ti j buvo galima tik per ivirtusi egl, tam tikroje vie toje, pralendant pro jos aknis. Pavojaus itikti iame
150

bunkeryje glaudsi nemaai partizan. Bunker prii rjo ir jo mones globojo Paverkni kaimo gyventojas Jonas Kalueviius. Neinia kokiu bdu, bunkeris buvo susektas. Tuo metu jame slpsi Juozas Beinaraviius Gintaras, Svajnas Venseviius, partizano Kar do motina Domicl Valatkien ir jo mona Bron Gri gonyt. Prie bunkerio angos prieai negaljo prieiti. To dl atsivar Vytaut Ligeik ir liep jam ikasti verti kal tunel bunker i viraus. Norjo paimti par tizanus gyvus. bunker ov dmines raketas, mons m trokti. Abu partizanai nusprend nusiudyti u sideg vakes ir meldsi. Moterys prasi, kad ir jas nu aut neatiduot gyv stribams. Ne, pasak par tizanai, mes neturime teiss js gyvybes! Jie nu siov. Abi moterys iliko gyvos (ir. nuotrauk). Jas labai kankino Jiezno ir Prien saugume. Ikentjo ir la gerius, po kuri motina mir, o marti tebegyvena Jiezne. Jonas Valatka Kardas, kils i Voselin kaimo, ilgus metus kovojo su okupantais Paverkni apylinkse ir mikuose. uvo vienas i paskutinij apie 1949 m. prie Nibri kaimo, netoli Jiezno. Janina iugdinyt, besimokydama Kauno 3-oje gim nazijoje, nuo 1946 met priklaus pogrindinei organiza cijai Vytauto ainiai. Jos udavinys buvo konkreti pa galba miko broliams ir parama besislapstantiems tau tieiams. Organizacija isilaik net 2 metus. Jos narius aretavo 1948 met liepos mnes, jau po didiojo Lietu vos moni trmimo Sibir. Kartu su Janina sum dar vien mergait ir eis berniukus. Berniukai gavo po 25 metus, o mergaits po 10 met katorgos. Nepilnameiai. Kokie buvo metai Vorkutoj ir Intoj? Kaip ir visiems vergams Janina nelinkusi aikinti. Mirus Stalinui, Ja nin, kaip nepilnamet, perteis ir 1954 met ruden leido grti Tvyn. Antrasis aretas 1959 metais, nes Janyt, grusi Kaun, nenutrauk pogrindins veiklos. Po prast tar dym ir kaljim merginos vl lauk Intos lageriai. Ta iau jos likimas, tarsi mestas aidimo kauliukas, pakry po kitaip.

151

 Manote, a nuvaiavau? Mama buvo prie mirties kaip a galjau j palikti? Usiiopsojo palydovas, kitas buvo ijs, ir a pabgau i vagono. simaiiau mini. Niekas nepakio lieuvio. Mergina nelegaliai apsigyveno Trakuose pas giminait. Vienintel kart gyvenime man padjo girtuok lis, _ juokiasi Janyt, pas stalo darbuotojos vyras. Jis u pinigus mane priregistravo. Saugumieiai nesnaud. Per vienas kriktynas buvo didelis balius. J paokdino saugumietis. Apsuks rat, be ceremonij paklaus: Tai kiek sdjai? Ogi n kiek! nesumio mergina. Js matot, kaip mane visi okt veda n kiek nesdjau... Nenori Janyt pasakoti apie save. Kam to reikia? Juodos dienos jau prajo. Mano gyvenimas toks kaip vi s. Paprastas. inau. Todl ukalbinu kitame mieste gyvenani jos lageri draug Konstancij Stravinskien. Praau papa sakoti apie Janyt. Dievuliau! Kentjo ji kaljimuose ne tik u bro lius ir save. U visas iugdinytes atsim. Intos lage riuose baisiomis slygomis dirbo karjeruose. Itvr. Vi sada maloni, su ypsena. Niekada i jos lp keiksma odio negirdjau. Ji pirmoji gro Lietuv, todl kitus grtanius sutiko, kiek galjo padjo. Sirgo sunkiai: ir paralyuota buvo, ir diova prikibo. Anksti tapo na le. Moksi. Palangos mezgimo atelje vedja dirbo. Kol iaikino jos praeit. O kok sn uaugino vert savo ddi ir seneli! Tai ir viskas. Paprasta doro mogaus biografija. Gyvena Dzkijos sostinje nuoirdi lietuv Janyt neatspjamo amiaus trij partizan sesuo. Linksma ir susimsiusi, ori, savimi ir savo Tauta pasitikinti. Nu lista, kai skaudi praeit prisimena. Ir kiekvienos lais vjanios dienos rytmet sutinka pakelta galva. Bk sveikas, gyvenime! Verknje uptakiai supa lopius. Laim neturi daugiskaitos, bet turi gyvenimo pil natv. 152

IL GIESM
ia Dzkija. Plaiame Nemuno glbyje, il ap supti, lietuvik giri mons dzkai. il ilai. Ait rus viri kvapas. Smlynai griki em. Palaima po dzko pirkels stogu. Ir tas nenusakomas nuoirdumas, begalinis jo irdies gerumas, kurio nesigysi u jokius pinigus; taip nenuperkamas yra taurus rymojimas prie Rpintojlio koj. Grai, melodinga dzk nekta su velniu, tarsi saultekio priadinto paukiuko ciksjimu. Giri mogus, gamtos vaikas dzkas. Aminas gam tos kdikis taip ir neprarandantis natralij vystyk l iki amelio pabaigos, o gal dar ilgiau, nes gamta yra nesibaigianti. Joks kitas lietuvis nejauia, labiau motin ls gamtos pulso u t nuoird il mog. Dzko motina giria. Tvas Nemunas. Brolis eeras. ilas prosenis piliakalnis ar pilkapis, senovs karygiams supiltas. ia Krvs apdainuoti arno ygiai ir Dainavos alies galinai, padavimuose am inti... il giesme auginti, prie Nemuno krtins prisiglau d sneliai Lietuvos! Dzkai! Argi nedrksta Js akys, atmin dar nespjusi samanomis apelti nesen praeit? Kodl Js dainos tokios lidnos? Gal kad ir gyvenimas ne linksmesnis. Tylus skausmo ir ilgesio isa kymas, kur tik giria supranta. Kai raudonoji invazija nusiaub gimtj krat, Js, dzkai, vargani il moneliai, kaip devinta banga ki lote ir kilote tbtinn kovon prie okupant. Nei di dialaukiai buvote, nei dvarponiai, nei milijonieriai. Tai kokius lobius ir turtus gynte? Tik Lietuva suprato, tik Lietuva inojo: didiausius, nekainojamus savo turtus: Laisvs trokim, grai lietuvi kalb, alias girias ir gojus, tv sodintus sodelius, aar tyrumo upelius. Js buvote labai labai turtingi ir drss Js neturjote ko prarasti, bet Jums grs didelis pavojus netekti visko, kas lietuvio irdiai brangiausia! Todl Js, dzkai lietuviai, grauoliai vyrai ir nar sios, bebaims moterys, iki paskutinio atodsio priklau ste Lietuvai, Ir po mirties ilikote nemirtingi, kai i-

153

gsdinto pasaulio akivaizdoje apnuoginti guljote Alovs ir Merkins, Simno ir Alytaus, Daug ir Varnos aikt se, savo lavonais upildte ulinius, vyrduobes, pelkes. Raudonieji mogdros stengsi, kad istorija nesuinot Js vard. O jie iliko amiams ir skambs, ir ai ds kiekvieno doro lietuvio irdyje! Ne veltui Tautos ms tytojas Maceina meil Tvynei t, spindini iki karsto lentos, vadino Mysterium magnum Didija pas laptim. Tos paslapties nuviestos i anapus mus iuri broli dzk Akys. *** ydint alyvoms, kalbams su buvusiu Merkins mo kytoju Kstuiu Valentukeviium. Jis ir Kaributas, ir Vorkutos lageri kankinys, vietoje vardo ir pavards neiojs katorgininko numer 2D-200. Kstutis augo mik ir smlyn emje, paiame Lie tuvos pakraty Marcinkoni valsiaus, Kabeli para pijos Kapiniki kaime. i viet lietuviai per savo gy venim ikentjo trejas svetimali okupacijas: lenk, ru s, vokiei. Mir tvas, eeri met berniukas su dviem sesu tm liko nalaiiai. J vaikyst skaudiai paliet lenk okupacija. Dar njom mokyklon, o inojom, kad mus skriau dia, pradjo savo pasakojim Kstutis. Atvaiuo davo lenk policininkai i Marcinkoni. Buvo pas mus kaimuose Kabeliuose, Kapinikiuose, Randamonyse ir kitur sikr lietuvikos vento Kazimiero draugijos, skleid lietuvyb, kultr, pamaldum. Kabeli banyioj kunigas paventino trispalve dayt kryi. Lenk poli cininkai nuvert t kryi. ia, sako, paminklas, o ne kryius. Temp t kryi nuplukdyt Merkiu Lietuv. mons giedodami puol po autuvais, atm kryi ir ventoriuje paguld. Prie vokieio atstat. Menu, atvyko toks nematytas urdas, atsiklaup prie kryi, pabuia vo, pasimeld. Tai buvo raytojas Justas Pilyponis. Po io vykio, lenkams ivertus pat pirmj kryi, visuose banytkaimiuose ir mik kaimuose pradjo sta

154

tyti dzkai dvigubus kryius: virutinis skersinis simbo lizavo Jzaus kani, apatinis skirtas paniekintos vento Kazimiero draugijos iauktinimui. Pokario metais apati nis skersinis gavo nauj prasm reik pagarb u vusiems partizanams. Stabtelkime prie Kstuio paauglysts slenksio. Jis ir iandien su pasididiavimu kalba apie tai, jog lanky damas Kapiniki mokykl, priklaus slaptai Tvyns my ltoj moksleivi draugijai. Joje dalyvavo 1214 me t vaikinukai ruodavo susirinkimus, leido savo laik rat, kur platino per banyi keliuose kaimuose. Tuo metu ugrobtame Vilniaus krate oficials oku pacins valdios pareignai per mokyklas ir banyi spariai vykd lenkinimo proces. Gretimam Margioni kaime dar veik lietuvika mokykla, taiau ir ten egza minavo lenkikai. O kaip mes ilgjoms Tvyns Lietuvos! Joje gy venome, o buvom laisvs netek. Ms vienkiemy sto vjo aukiausias visoje vietovje Slavint kalnas. Va karais rinkdavoms ant jo, velgm Lietuv kaip pa sak, kaip ugint rojaus kampel. Ir svajojom, kada laisvs valanda imu. Lietuvyb j krate palaik paprasti kaimo moge liai, dzkai vargdieniai. Be mokslo, be gudimo, o kokias patriotines kalbas sueigose sak: pyl kaip i rato. Vai kai deklamavo eiles, jaunimas graiausias lietuvikas dai nas ivediodavo. Sklido tos dainos giri aidais Lie tuv. Dar labiau niro okupantas: lenkino ne tik pavar des, bet ir lietuvikas mokyklas udar. Lenk mokyto jus atsiunt, vento Kazimiero draugij udraud. U kiekvien prasiengim baudas djo. Kunigo Prano eglio palaikomas, Kstutis Valentuke viius baig vienintel lenk krate lietuvikj Vilniaus Vytauto Didiojo gimnazij. Beraant atestatus sprogo bomba po langu. Karas! Nepaisydamas negand, stojo auktj mokykl studijuoti istorijos. Netrukus moks lai baigsi. I Vilniaus psias gro namo. Marcinkonyse siautjo iaurus vokietis urdas Fel kelis. Dirbdamas jo sekretoriumi, Kstutis mat, kaip jis
mudavo iki kraujo mones. Neitvr. Kur laik moky 155

tojavo Kabeliuose ir gimtajame Kapiniki kaime. Kai vokieiai pradjo gaudyti mones Reicho darbo tarny b, Valentukeviius m slapstytis. Perjo per sien Lietuv. Merkins gimnazijos direktoriumi tuo metu dirbo ku nigas Mintaukis. Jis ir prim, ir apgyvendino jaunj mokytoj. Draugyst su Pranu Gruausku, Lietuvos ka rininku, atved Kstut Lietuvos Laisvs Armijos ko votoj gretas. Jos tikslas buvo kovoti u Lietuvos lais v ir prie ruduosius, ir prie raudonuosius okupan tus. Lietuvos Laisvs Armij 1941 m. gruodio mn. s teig studentas teisininkas Kazys Veverskis, uvs 1944 m. gruodio 29 d. Pirmajame veiklos laikotarpyje visoje Lie tuvoje buvo kuriamas konspiracinis tinklas. Tai buvo an tinacistin rezistencija. Antrajame etape prasidjo anti bolevikin rezistencija. LLA stojo atvir ginkluot kov prie bolevikin teror. Soviet saugumas greitai likvidavo daug LLA vadov, ir ios organizacijos veikla siliejo bendr Lietuvos rezistencin sjd. Pirmaisiais pokario metais susikr organizuoti partizan junginiai. Kad galt skmingiau kovoti ir palaikyti tvark, kovo tojai organizavosi stambesnius kovinius vienetus: rink tines, apygardas. Gana skmingai vienijosi Suvalkijos ir Dzkijos partizanai. Ypa skmingai kovojo partizanai Dzkijoje. Laisvs kovotoj telkimsi ir vienijimsi stambias grupuotes Dzkijoje galima paaikinti bent tri mis prieastimis. Pirma, ia vokiei okupacijos metais veik nemaa savisaugos bri, kovojusi su raudonai siais ir lenk partizanais; jie savaime siliejo Lietuvos partizan gretas. Antra, Dzkijoje daug miking vieto vi. Treia, nuo pirmj kovos dien dzk partizanams vadovavo sumans vadai buv Lietuvos kariuomens karininkai ir vietos mokytojai, kuri dauguma buvo at sargos karininkai. Alytaus apskrityje partizanams vadovavo kapitonas Do mininkas Jys uolis, Daug valsiuje karinin kas Vaclovas Voveris aibas, Druskinink Ne priklausomos Lietuvos karininkas Edvardas Juknaitis Juozaitis. Vyriausias dzk partizan vadas buvo ininierius-pulkininkas Vitkus Kazimieraitis, pagars
156

jo ir ilgiausiai isilaik mokytojas Adolfas Ramanaus kas Vanagas. Dainavos apygard 1945 met pabaigoje sudar trys rinktins: Merkio, Geleinio Vilko ir arno, kurios buvo suskirstytos batalionus. Kazimieraitis prisilaik Marcinkoni mikuose. M s panekovas Kstutis Valcntukeviius Kaributas, jo ryininkas, prisimena: Buvo Kabeliuose girininkija. Joje Kabeli jauni mas suruo pasilinksminim. Pakviet ir mane. Atvyko girininkas ir jo padjjas Bieliauskas. Dar vienas, toks akiniuotas, buhalteris. Po kurio laiko, jau mike, vyrai pristato mane pulkininkui Kazimieraiiui iriu, ogi tas pats Kabeli girininkas! Nuo tada Kstutis lanksi vado bunkeriuose, parpin davo jam maist, vaistus, spausdinimo mediag ir kt. Kur laik vaikinas legaliai dirbo mokytoju Marcinkoni vidurinje mokykloje. Suartjo su mokytoju erknu nuo Lazdij. Pastarasis gavo ini, kad tremiai paskirta jo eima. Atbgo jie Kapiniki vienkiem tarp mik, tremties iveng. Kstut Karibut vadas Kazimieraitis siunia Vilni rifto ir kitais reikalais. Lukiki aikte eidamas, jis susitinka erkn, kuris gyvena su svetimais doku mentais, Laukaiio pavarde. Abu ujo pas pastamas studentes Kakariekaites. Rytojaus dien, eidami slapt susirinkim, vyrai jas pamat stovinias to paties namo laiptinje. Pasirod truput keista: i kur jos ino, kur jiedu eis? Susirinkimui vadovavo Jonas Noreika generolas Vtra. Tai buvs iauli apskrities virininkas, teisi ninkas, kartu su kitais 47 lietuviais nacist kalintas Vo kietijoje, tuthofo koncentracijos stovykloje. Artjant bol evikams, jo eima, pasimusi sauj Tvyns ems, pa sitrauk Vakarus. Jonas Noreika gro Lietuv. Kol Lietuva nebus laisva, tol a u jos laisv kovosiu. (Tra gik savo eimos likim apra jo dukra JAV lietuv Dalia Noreikait-Kunien). Vilniuje erknas Kstut pristat Noreikai kaip Ka zimieraiio atstov. 157

 Rytoj ateik Moksl Akademij, pasak jau nuoliui auktas lieknas vyras generolas Vtra, a ten dirbu juriskonsultu. Turiu kai k perduoti. Kstutis gavo kelet pok, daug vaist. Tai buvo 1946.01.07. Grtant Marcinkoni stotyje j taip ir aretavo su tais daiktais: stotyje gan maloniai pasitiko jo kolega mo kytojas Vladas Krukonis (vliau tapo mokyklos direkto rium). Pabuiavo j ir pasak, kad neisigst, nes yra kvieiamas saugum. ia pat prioko uniformuotas ka reivis: Tovarii, atkio revolver, ruki v verch!... Tard j Vilniuje. Kankino tardytojas Eusiejus Ro zauskas su pulkininku Abromaviium. Rozauskas, yd tautybs budelis, ypa pasiymjo kankindamas mones dar 194041 metais iaurs Lietuvoje, Zarasuose. U savo darbus gavo LTSR nusipelniusio kultros vietimo darbuotojo vard. 196073 m. buvo Archyv valdybos virininkas, archyvini dokument leidini redaktorius, tad, reikia manyti, jog archyvin mediag, ypa savo auk, sutvark tarybikai. Pastaruoju metu Rozauskas gyvena Maskvoje. Ar ino budelis, kad jo aukos dar gy vos ir vaikto Lietuvos eme? Jo vardas ia prakeik tas juo motinos gsdina vaikus. mog ne taip lengva palauti. Sulauyti, sutrypti fi zikai galima. Nugalti, priversti j buiuoti vergo grandines NE! Kstutis neidav nieko: nei generolo Vtros uduoi, nei Kazimieraiio bunkeri. Kstutis Valentukeviius rankov, parodo: pakelia rank ir, atverts

tai aminas Rozausko enklas! Pjoviausi venas Vilniaus saugume. Nemanoma buvo iksti jo msinji mo... Su kokiu entuziazmu, tiesiog gyvuliku diaugsmu itas sadistas darbavosi! Kstuiui nebuvo lemta numirti. Giltin prajo pro al, palikusi mogui atminim. O mog istorijai. Okupacinis teismas nuteis Kstut Valentukevii u itikimyb ir meil savo Tvynei 15 met katorgos ir 5 metams tremties. 158

Partizan vadas generolas Vtra" pateko ekist nagus ir po met uvo. Jam buvo paskirta, kaip ir caro sukilli laikmeiu, mirties bausm kartuvse. Patriotas pareik vienintel pageidavim: mirti per Lietuvos Ne priklausomybs vent 1947 met vasario 16 dien. O Kstutis Kazimieraiio ryininkas nujo kan i kelius, itvr tragikus savo ir Tautos metus. Iliko toks pat tiesus ir tvirtas; tik retkariais trkiojantis bal sas ir nenusakomi skausmo atvaitai melsvose akyse liu dija patirt siaub. Jo gyvenimas mautis, bet svarbus fragmentas Tvyns biografijoje. Pamirti negalima nie ko: ruduosius faistus nuteis Niurnberge, o kada ir kur teis raudonuosius? Atsakymo dar nra. O jo belaukiant, Kstutis Ka ributas vl ir vl prisimena puik partizan vad J. Vit k Kazimierait. Stambus, tvirtas vyras buvo, o charakterio velnaus, taikaus. Aukljo partizanus, atkal binjo vyrus nuo iaurum, kuri, sak, ms maai tautai nereikia. O kai uvo mokytojas valkus, Rudnios bataliono vadas ernas, tai pulkininkas Vitkus Ka zimieraitis jo labai verk. Ir vyr, kritusi kartu su juo. Sugalvojo tsyk vadas atkeryt u juos Merkins stri bams. Taip buvo organizuotas pirmasis Merkins puolimas. (Po jo buvo antras ir treias.) Pirmajam Merkins m iui, kuris vyko 1945 met gruodio 15 dien, vadovavo Ramanauskas Vanagas. Jo 70-ties partizan brys puol miestel i vienos puss, kiti briai i kitos. An tano Gruausko-Siaubo 100 partizan brys tilt per Nemun. Partizanai igabeno i vis staig raom sias mainles, atm i prieo 5 kulkosvaidius, padeg vykdomojo komiteto pastat ir, atvykus Druskinink gar nizonui, pasitrauk Subartoni mik. Kautynse uvo 5 partizanai: brio vadas Siaubas, Putinas, Nyk taitis ir kt. Po dviej dien Rugio brys upuol Per loj, nukov 5 aktyvistus, drij. Atuoniasdeimties ko votoj brys siver Miroslav, kur nukov apie 20 strib. Dzk partizanai upuldavo kaljimus (Rudnios, Marcinkoni), ivaduodavo suimtuosius, ligonines (Aly
159

taus), kur apsirpindavo tvarstomja mediaga, vaistais, isivedavo sueistus partizanus, surengdavo pasalas ke liuose. 1945 met pavasar, veant keturiais veimais i Merkins Alyt suimtuosius, Subartoni mike 8 asme n palyda buvo apaudyta, paimta nelaisv ir sunai kinta, o aretuotieji ilaisvinti. 1945 m. rugpjio 7 d. arno" brio pasaloje Bab riki kaime nukauti Varnos stribai J. Dlys, V. Eidu keviius, J. Baliukonis, leitenantas Kuteov, valsiaus pirmininkas A. Navickas ir 5 aktyvistai. Tais metais par tizanai visikai kontroliavo Merkins, Marcinkoni, Rud nios kelius (o taip pat i Merkins Alyt ir Lazdijus). Pakeli miai ir pasalos ia ne vienam prieui ir idavi kui baigsi tragikai. 1947 met rugsjo 14 dien partizanai vl puol Merki ns miestel. Nukautas saugumo leitenantas Aleksandr Lizukov. Savo knygoje Giltins sutramdymas, kuri Periodikos leidykla paslaugiai ileido jau Atgimimo metais, saugumietis Konstantinas Jevseiikas, dar paslau gesnio bendraautoriaus Antano alnario padedamas, pie ia beveik romantikus io mio vaizdus: svaigiai ydi alyvos (rugsjyje!), vyksta okiai, jis lydi aktyvist Onu t Lepekait, i paskos ingsniuoja biiulis Liziukov prie alyv krmo jis sustoja ir kak linksmai kteli. Staiga automato viai... Na, o toliau jau neaiku, kas nuo ko bga... Suprantame autori mint, kad ygis u sits. Stribai ir saugumieiai gaud vj laukuose, tei singiau sakant, iiekojo visus mikus prie Nedzings, Pilvingi, Sukarepkos, Gudakiemio, Burokaraisio ir Mardasavo. Laimikio, matyt, bta nedidelio. Apsieinama be panegirikos. iai didelei operacijai tada vadovavo sau gumo ministro pavaduotojas pulkininkas Leonardas Mar taviius ir skyriaus virininkas Nikolaj Vukulov. O tie, kuriuos jie mediojo, buvo imtkart narsesni. Lietuva kankini alis Europoje. Tkstaniai tau riausi jos sn krito ventoje kovoje u laisv. J yg darbi ir vard nesutalpins jokie istorijos vadovliai. Ir knygose apie juos bus parayta ne viskas: jose visada truks svarbiausi neinom puslapi. Bandymai
160

juos upildyti bent is tas, kad nuramintume umar tin klimpstani sin, kad suprastume j paliktas dai nas: Nebijau a ti mylimoj Tvynj, ia linguosiu iedu kvepianiu laukuos, Man irens prie kapo pilkas vyturlis, Ses ir mergel gegule kukuos. Mano panekovai du Piet Lietuvos vyrai Julius Petrelis ir Karolis Akstinas. Abu kruvinojo laikotarpio liudytojai ir dalyviai. Gim ir aug paiame pasienyje, graiame Randamoni kaime, Marcinkoni valsiuje, ku ris lenk okupacijos laikais priklaus Gardino apskri iai. Prisimena vyrai pirmj rus okupacij 1938-siais, po lenk kapituliacijos: Buvo, palyginti, ramu, tik mitingai, susirinkimai ir vis ada mums: ivaiuosit Lietuvon. Leido 2 karves pasiimt, darms didelius veimus. Paskui atjo 1940-ji. Pilni mikai rus. Eere karei viai gird daugyb nusivariusi arkli. Vis jojo ir jojo kiti raiteliai, keldami debesis dulki. Kareivi apranga buvo baisi apiply, nuskur, batai leivi, kleivi. Mo terys pamat egnojosi i baims. Prasidjo birelis. Lau kiam: neleidia Lietuvon. Sako, mes pirmiau Lietuv pa sieksim. Taip ir buvo. Jaunimas surinko lenk pamestus ginklus. Po atlaid Ratnyioj susibr pas Petrelius apie penkiasdeimt vy r ir nutar traukti Lietuv. Laimingai perjo sien. Su jais pasitrauk Juozas Petrelis ir sesuo Val Petrelyt, dar Milutis, Kalpokas, Tertelyt, Antanas Baselykas ir kiti. Po io vykio pas Petrelius atvyko rus kareiviai. Are tavo Juli, dviej pasitraukusi jaunuoli brol. Tada pirmkart savo kailiu patyriau, kas yra bol evikai, prisimena Julius. Pam mane bas, vienais baltiniais, dau, varsi komendatr 5 kilometrus. Tar dydami reikalavo iduoti, kur brolis. sodin main ve Minskan. Pakelyje vis kankino. Nugriuvau ir nebe pajau. Nejauiau nieko, tik skausm ir alt. Paplent je paliko, gyvas isigelbjau. Kai brolis (g. 1922) sugr 161

o po dviej mnesi, tuoj pat prisistat raiti rus ka reiviai ir j nusivar. Kur? Vienas Dievas ino... Dar are tavo Kstut Jakavon (g. 1919), ir jis dingo be inios. uvo ir daugiau kaimyn. Vokiei okupacijos metais iose vietose buvo ramiau, bet daug moni sugaud darbams Vokietij. O ar mij nem ir neud. Antri rusai vl baisybs prasidjo. Mobilizaci ja. Slpsi, kas kur galjo. Kasms bunkerius mikuose. Savanori eiti raudonj armij nebuvo, sako Ju lius Petrelis. Karolis Akstinas (g. 1926), penkiolika met ibuvs iaurs katorgoje, Intoje, papildo kaimyn: Ms kaimas didelis 54 kiemai. mons kirto mik, ties plent. Plent meistras Cezaris Kibirktis i Grto kaimo stengsi, kad mons gaut broniruotes ir bt atleisti nuo tarnybos soviet armijoje. Labai padjo ir Randamoni girininkas, kurio netikra pavard Saba liauskas. Vliau rusai j aretavo. Randamoni, Varnos, Merkins, Marcinkoni, Druskinink apylinkse, nei rint broniruoi, partizanavo imtai vyr. Surauiaus bry kovojo Mikas Gaidys Kurmis i Randamoni. Neseniai veds, vaikut turjo. Narsus vyras buvo, net tris metus kovojo. uvo Kapiniki kaime. Auta graus laisvjanios Tvyns rytas. Druskonio eere tarytum gyvos ledo lytys plaukioja laukins gulbs. Kadaise ia krauj laist Lietuvos partizanai: rpestin gi eimos tvai ir geri sns paprasti dzkai. J ne bra. Taiau lik gyvi j bendraygiai traukia ir traukia i atminties ulinio j vardus. Kai kuriuos spju usira yti: I vendubrs kaimo mik ijo trys broliai Su rauiai Pranas, Juozas ir Antanas Paberis (b rio vadas); Ratnyios vyrai: Povilas Damuleviius Danielius (skyrininkas), Bronius Damuleviius Kelmas, Alfon sas Damuleviius Sakalas, Vladas Damuleviius... Broliai.
162

I Naujasods: Vilas Konstantinaviius, Adolfas Sa dauskas, Vitas Sadauskas (gyvas), Jonas Sinkeviius, Bronius Sinkeviius, Motiejus Sinkeviius... Sklr: Svirskas, Tomas Kruas. Kabeli: Vincas Kibirktis, Adolfas Kibirktis, Pranas Kibirktis... K dar galima atiduoti Tvynei be gyvybs? U Lais v Lietuv, u Jos ateit skaisia ugnim sudeg ant Lais vs Altoriaus. Savo pavardes prasmino ir amino. Dar Burlinskas, Kazys Grigas, Pranas ir Andrius Va lentukeviiai... Rudnios: Kleopas Kraunelis, jo snus Stasys, uv 1947 metais. Vitas Kraunelis ilvitis ir Kraunelis, kurio slapyvardis ,,Eglis. Mardasavo ir Puvoi kaim partizanai vis ne ivardinsi. Margioni: Juozas Gulgys Vjelis. Marcinkoni: broliai Mikiniai... Viecin: Juozas Balius Balutis, Bronius Kukauskas Kikutis. Jei kas ir idav Tvyn tai ne jie. J dvasios gyvos Trispalvse, perritose juodais kas pinais. U jas suklaup meldiams Lietuvos banyiose. Randamoni: Vitas Jakavonis, kovotojas-poetas, nu leistas paraiutu, uvs po apsupties. Masaliki: keturi didvyriai broliai Ivanauskai: Vin cas, Jonas, Antanas ir Pranas. Burokaraisio: Petras ir Vitas Bakanauskai, Kstutis Zurlys. Gudeli: Jonas ir Juozas Vekiai. Sraas nebaigtas... Neturi pabaigos ir ms irdyse. Tvyns istorija. Ji aidu atsiliepia

ia Dzkija. Oia ilai saul atsilo, em at sirm. Nuo sen senovs mogaus prieglobsiu tap. Ir mons ia kitokie nuostabios gamtos verti. Nemgsta ia joki atjn, ypa t, vadinani save ilaisvintojais. (inome, nuo ko jie ilaisvino...)
163

Girdiu il giesm. I toli i gilumos i paios Dzkijos irdies atplaukiani. Apie ygius ir vardus t, kuriuos aminai mins Laisva Lietuva. Ji man graesn ir mielesn u visas pasaulio simfonijas ir oratorijas.

PLAKA EMS IRDIS

Galaktikoje milijardai planet, o em viena. em gyva. Skubanti savo upmis, alsuojanti ugnikal niais. Savo seisminiais procesais, aliuojaniais mikais, augmenija ir gyvnija organinio ir neorganinio mik ropasaulio vienove gyvena em savo gyvenim. e m mogaus lopys. Lietuvi lopys Lietuva. Maa gintaro juosta prie Baltijos. Ms em gyva, joje teka lietuvi kraujas. Skaldytojai kadaise populiarino hipotez: trys lietuviai trys partijos. Tai netiesa. Kiekvienas lietuvis Lietuva. Kiekvienas lietuvis rao savo Tautos istorij. Savimi. Savo gyvenimu. Lietuvoje tebegyvena maiausiai dvi moni kartos, grdintos Sibiro leduose. Tai didiausia partija, pati kimiausia politin jga Lietuvoje. Mes neidavme Tvy ns ir tai mus vienija. Mes nepalome mirties kon vejeriuose ir tuo didiuojams. Ms daug kaip altini i tirpstanio ledyno. Vienas toks altinlis atitekjo mano ird i sri j Druskinink altini. Bron Daukyt-Baltulionien ne tik eelon bendrakeleiv, bet ir bendraam. Ir aunaus dzk partizano Rugelio sesuo. Gyveno jie u 6 km. nuo Merkins, Purpli kaime. T vai, pasak Brons, nei turto, nei aukso, nei pinig netu rjo: tik doras irdis, darbias rankas ir eis vaikus. Tvulis dirbo kailius. Vaikai moksi vieni amato, o Bron su Algiuku (g. 1926) lank Merkins gimnazij. Buvo labai alta 1944-j iema, pasakoja Bro n, a jau gimnazij, o brol su draugais m 164

rus kariuomen. Apreng juos milinm, susodino ve imus. Ilydjom. Veant i Merkins Alyt, iokinjo vyrai nuo padvad. Parjo brolis namus atsisveikint. Ir ijo mik. Paskiau pas Vanag mokytoj Adolf Ramanausk. Auktas, graiai nuaugs vyras buvo Algirdas Dauk ys. Labai gerb tvus. Motul jam buvo viskas! Labai abu tvuliai pergy veno, kad ieina mikan. Bet jo toks nusistatymas buvo: prieams a netarnausiu, su jais kovosiu ir gyvas nepa siduosiu. Ieidamas dar padainavo: Sudie, motule, my limoji, sudie, sudie gal aminai... Ir isipild tie dai nos odiai. Bron pasakoja, kaip brolis dalyvavo garsiame Kal niki myje, apie kur rayta J. Daumanto Partiza nuose. Tris dienas kartu su kitais ibuvo Rugelis ap suptyje. Gro namus basas, ivargs, bet su ginklu ir neprarads kovos dvasios. Tose apylinkse netramdomi siautjo iaurs Merki ns stribai. Jie jau buvo sudegin Klepoius ir kitus kai mus, valkiojosi ginkluoti, pl ir tyiojosi i moni. Bron atsidsta ir sako: Prisikentjom nuo j tiek, kad Marija, Marija skaisiausia lelija! Pastebjau, kad ji mgsta prieod, kalbdama apie prieus, negandas ir negeroves. O stribai? Kas gali bti baisesnio tautos kne: net kryiuoi antpldio metais nebuvo tokios isigimli kastos. Lainius iauduose lepm nuo strib. A jiems n pieno neduodavau. Pristoja stribas, o a jam tiesiai r iu: Stalino pado tau reikia! Nedinkis! Brolis bunkery sirgo inkst udegimu. Nem jam vaistus i Merkins. Stribai supo vietov i vienos ir i kitos puss. Matm, kaip neatpaino vieni kit. Prieais palaik, susiaud. Aretavo ms tvul. Nusivar Merkin. Vis savait tard, kankino, reikalavo iduoti bandit bunkerius. O u juos paius didesni bandit nebuvo. Partizanai j pakst negaljo. Nutar ivaikyt stribus. Merkins puoli me dalyvavo ir brolis.
165

Ilik gyvi stribai u Tautos genocido vykdym nau dojasi okupant suteiktom privilegijom. Personalines pen sijas gauna. Nieko nepadarysi: gyvename paradoks lai kus. Gerai jauiasi stribai. Tlas Merkins stribas Prs kiems ir dabar gyvena Druskininkuose. Algirdas Daukys partizanavo apie dvejus metus. 1946 m. vasario 5 d. netoli Merkins, Kaibuci kaime slapstsi penki partizanai, tarp j ir Rugelis. Partiza nas Jonas yras, paimtas nelaisv ir neilaiks kanki nim, nurod stribams bunkerio viet. T ryt trys par tizanai ijo kit viet. Bunkeryje pasiliko dviese: Dauk ys ir Vitkauskas. Bandant prasiverti Dauk enkave distai nuov, o Vitkausk pam gyv. Surio jam ran kas ir vediojosi po kaimus kaip vr. Paskui udar Alytaus kaljime. I ten jie, 40 kalini, pabgo tiesiai mik. Po met Vitkauskas buvo nukautas ir mestas Ilgo eer, netoli Pilvingio. Pavasar, kai ledas itir po, artimieji itrauk partizano kn ir palaidojo Purpli kapinse. Partizano Algirdo Daukio kn stribai nuve Perloj. I ten Varn, kur met stribyno tvart. Ten laikydavo partizan lavonus, prie kuri budeliai atves davo gyvas savo aukas ir mudami reikalaudavo atpa inti. Imest pamik brolio lavon, apert sniegu, atrado ir slapia pasim vyriausioji Dauki dukt. Pa laidojo jie savo Rugel ant aukto Merkio kranto, gim tojo Purpli kaimo kapinaitse. Iprotjo motul, laukais jo, alpo, snel apraudodama: Tai ikovojai laisv Lietuvai, sneli... Tai atsika riavai... emele sierja usiklojai. Tais baisiais laikais tragedijos neaplenk kiekvie nos dzk eimos. Ijo partizanus pusbrolis Jonas Karsokas ermuknis, vl tsia savo pasakojim Bron, ilsisi kauleliai Merkinj, po stadionu. Kai jis uvo, stri bai ukl jo seser lavonui ant koj ir ve. Ilgai guljo numestas ant gatvs akmen. Bet mes inojom, kad ia guli ms tautos didvyriai, ir triskart per dien j ty lomis pagerbti, pairti jom: ryte, perpiete ir vakare.
166

Atmenu, atve negyv direktori Peionait jis tik devynias dienas ibuvo mike. Numet ant gatvs. Viena ausis buvo un nugrauta. Rusikai tyiojosi: Pasmot rite, vot va direktor! Bron ir visi Merkins moksleiviai niekada nepamir to iurpaus iniekinimo, kur net mir patyr ms tau tos didvyriai ir kankiniai. Visa tai vyko j akyse! Bronelei buvo dvylika met, kai jai teko stebti dar vien siaubing vyk gimtinje. Rus saugumietis varsi kelyje Merkin ilai pint i veimo kaimyn Navick. Varydamas keiksi ir vis bad peiliu nugar: i pradi ant kelio kraujas tiktai lajo, o vliau m bgti srovele. Nusidriek ant kelio platus raudonas ruoas. Krykelje mogus suklu po liko pirt dms ant kelio. Atvarytas miestel, ne laimingasis auk: mons, gelbkit! Niekas neidrso prieiti. Sukepusiais, kruvinais pirtais mogus apkabino telefono stulp. O saugumietis vis bad jo peius. mo gus nepajg toliau eiti. Tada budelis pririo j prie bal no ir toliau ts egzekucij. Kai met Merkinj kal jimo rs, dar dvi valandas ruseno gyvyb jame. Atjo raudodama mona su penkiais vaikais atsiimti lavono: sadistas neatidav, (a iort jevo znajet, kto on takoj?), nuve iuklyn. Lavonas buvo pajuods, pati maiau. Stribas Prskiems parod, kur ukastas. Navicko mona, sesuo ir mano motul nakt susiruo ikasti. Pamat sargybinius, moterys ilakst. Tik viena mona, maa, silpna bdama, isikas, sikl veim ir parsive. Nupraususi suskaiiavo 44 aizdas. Daugiau negu Kris taus kne. U k? Niekas nenustat okupant elgesio taisykli okupuo tame krate. O makabrikas komunizmo statytojo mo ralinis kodeksas leido ivaduotojams bet k ir bet kur apaukti liaudies prieu ir savo metodais sudoroti. Kaip ir visos Lietuvos mones, raudonieji okupantai masikai trm Sibir ir varguolius dzkus. Bron, dar paaugl, jos tvelius ir penkeri metuk sesyt Onut itrm per didj 1948 met gegus 22 dienos veim. 167

Raudojo jie girios skambjo, mediams skaudjo. Tik akmenins budeli strib irdys nesuvirpjo. Eelonai ne j raudas ir lidnas dainas Rytus. Traukiniui sustojus, jau u Uralo, vaikuiai lsdavo po vagonais atlikti ,,savo reikal. Brons mamyt palin gavo galv ir pasak: Matysit, vaikeliai, sulauksit tos dienos, kai apie tai rays laikraiai ir knygos, filmuose rodys... Juodas Sibiro vargas, badas ir altis pasitiko juos visus didelius ir maus, senus ir jaunus. Plukdm medius Abakano upe, prisimena Bro n ir iandien. Atskyr mus basus, nuogus, alka nus nuo tv. Verkm. Niekas nepadjo. tai kokios rankos, tai kokie pirtai, isukinti reumato... Marija, Marija, skaisiausia lelija! Lidesys tik minutl temdo Bronels veid. Atsiga vusi nuo baisij prisiminim, ji vl linksma ir vali kika. Ot, ir nesulugd mans katorga. A usispyrus dzk: mano gyslomis teka grynas lietuvikas kraujas! Nesilanksiau tiem prakeiktiem raudoniem slibinam jokiai j valdiai. Atsimenu, vert obligacijas pasirayt. Paskol. Atvaiuodavo tokie didiasnukiai raudoni, me daliais apsikarst slibinai. A sutikau tik u imt rub li pasirayt, o ne u tkstant eiems imtams kaip reikalavo. Udarydavo kontoroj, ilaikydavo iki antros valandos nakties. Dauo stal kumiais, o mes trys a, Margeviius nuo Lazdij ir ukrainietis toks n i vietos! Nors umuk nesiraom. Koks ms darbas? U k raytis? Dirbam, taigos medius plukdom po 12, po 24 valandas par. Kai ivargsti, krenti. Berniukas Vitas Arlinskas apdeg nuo lauo, net ugnies nejaut taip pavargs buvo. Invalidu tapo, pasikor. Tie slibi nai mus nacionalistais vadino. O a jiems akis ir iau, kad jie faistai raudoni, kraujageriai! Tai buvo jau po j drakono Stalino mirties, 1953-siais. Jie man sako: inai, kas tau bus u tokius odius? Gyv supdysim! Nebijau, atriau, a js: ja nesoverennoletniaja. Nepilnamet, ir nieko js man nepadarysit. O 1955-siais 168

nuneiau kirv ir trenkiau mik kio direktoriui ant sta lo: uteks! Invalid i mans padart, o man dar gyve nimas prie akis! Jis ipt akis: Daukyte, ty ne pjannaja? A ja ne vaej nacionalnosti, toby byt pjannoj... Kiek to vargelio, kiek t kani... Rankos vien ps li. Marija, Marija, skaisiausia lelija! Ugrdino Sibiras Bron. Tokia pat nepalauiama, usispyrusi ir nenuorama nekandamas rieutas ji buvo ir Lietuvos stalinistams. Dirbau virja Draugysts sanatorijoje. Ir 1973 metais taukt ir atleido i darbo u tai, kad atkreipiau dmes, jog vasario 16-ji yra ms vent. Tard sau gumietis Bronius vgda. Tai kas tavo tvai, kaip tave iaukljo, kad tokia esi? Band jis man tarybin pa moksl sakyt. Jis man od, a jam deimt! O kas tamstos tveliai, sakau, jeigu neinai, KAS lietuviui yra Vasario 16-oji? Dabar vgda dar buojasi Vilniuj, rodos, draudimo staigoj ar priegaisri nj tarnyboj. Kain ar tebeskaito savo pavaldiniams ta rybinius pamokslus ir silo jiems psichiatrin? Krauju pasruvus Tautos aizdoms, prie televizijos bokto, vyki skuryje buvo ir dzk tremtiniai. Su jais ir visa praeitis lageriai, kaljimai, partizan kanios... Jau atvaiuoja tankai prane. Marija Marija, skaisiausia lelija! irdis verk. Prailau prie bokto. Pra iau snn: skambink Maskv slibinams raudoniems, kad netraikyt tankais ms vaik!.. Baisioji naktis pasibaig, ir Brons anklis, trej met pipiras, niniuoja moiuts sukurt jumoristin dainel apie tai, kaip Burokeviius vaiuoja rus tanke, o Kuolelis, rankomis plodamas, ada mums dar vien komunistin roj. Moka Justukas daineli ir apie stribus, apie altj Sibir ir atjnus, kurie mus i ms ems trm. Istorijos nenutylsi. Ji su mumis. Legendomis moni atmintyje ir Lietuvos istorijoje siamino Perlojos krato partizanai. Netoli Perlojos, tarp mik, prie kelio vingio ir aukt skardi, per ma 169

upel nutiestas ir garsusis Velnio tiltas. Jam ne vien savo skaidrios lyrikos posm paskyr tarybinis lietuvi poetas Algimantas Baltakis, apraudojs svetimos vals tybs talkinink komjaunuoli ir naikintoj, strib t. iose apylinkse su ginklu rankose siautjo lietuvipatriot egzekutorius Konstantinas Jevseiikas. ia, mik kaimeliuose, ne tik nuo audr ir vj dre bjo ir verk puys, egls, drebuls, krito irauti i ak n nepalauiami uolai ir uosiai, bet ir niekada negir dtomis raudomis skaudi savo tv, vyr, broli ir s n dali apraudojo seserys dzks. Dainose ir baladse atsispindjo Kalniks mis, Padusio mis, Merkins puolimas, daugelio gimtojo krato karygi (Mindaugo, Bijno, Briedio, erno, Siaubo, Putino ir kt.) kovos ir tragika tis. Tai buvo reals, neigalvoti, artimi ir pa stami mons, smoningai pasirink garbing kov ir mirt, o ne vergij. Prie iaur atjn kovojo jauni sakalai keturi broliai Jonas, Pranas, Vincas ir Antanas Ivanauskai i Masaliki, Petras Kudarauskas ir Juozas Mikinis i Gudakiemio, Vytas Palajus ir Gen Palajt i Ga lantn, Adolfas ir Juozas aplikai i Noruli ir dauge lis kit. Juozas aplikas partizan ryininkas ,,Rytas buvo net keturis kartus aretuotas, iauriai kankinamas Jevseiiko, taiau visk itvr, laiksi tvirtai, brolio ir jo draug neidav. Deimt met ibuvvs Krasnojarsko tremtyje, jis ir iandien valus, energingas, tikintis m s tiesa ir laisva Lietuva. Skaudi praeit primena jo rankos, randai ant pirt, nulupinti nagai. Tai aki vaizdus liudijimas. Visa kita isaugojo Juozo atmintis. Juozo apliko (g. 1926), jo brolio Adolfo Paukio (g. 1921) ir giminaiio Jurgio apliko gimtin Noruli kaimas Merkins valsiuje. J apylinkse partizanams vadovavo Juozas Balius Balutis, kils i Viecin. I legalaus gyvenimo pate ks Alytaus kaljim, Juozas Balius 1945 metais su 38 likimo draugais isikas tunel pabgo. Kartu su juo 170

laisvn itrko Adolfas aplikas i Noruli, Jonas Kar sokas i Trasnyko, Boleslovas Jurkeviius i Rodukos. kr br, kuriame vliau lanksi ir Adolfas Ramanaus kas Vanagas". Adolfas aplikas, geras siuvjas, siuvo partizanams uniformas, paskui sijung kovotoj eiles. Siautjant okupantams, partizan kaimuose daugjo. 1946 met pa vasar jie upuol main, kuri ve Druskininkus mais to produktus. Buvo nukauti trys mainos palydovai. Mais to produktus ryininkas Rytas" Juozas aplikas, nu gabeno bunker, rengt Uciekoje. 1947 met kovo mnes stribai, vaiuodami Marcin koni keliu, prie Rodukos kapini pastebjo tris partiza nus, besinekuiuojanius su medienos vejais. Puol vytis. Ilgai persekiojo. Kaleno automatai ir kulkosvai diai. Kovoje krito Stasys Kraunelis Ragas" i Rud nios, jo tvas Kleopas Kraunelis Briedis" ir Vladas Liaukeviius Lapas" i eimi. uvimo vietoje ple vsuoja trispalv ir stovi kryius su urau: ia paskutin kart Trys irdys sutvinksjo Ir buvo odiai itarti: U Lietuv Tvyn!.. 1947 m. kovo mnes i pasienio poligon, persireng civiliais drabuiais, partizan veiklos zon, prie Ro dukos kaimo atsibast atuoni mons. Jie kalbjo ru sikai ir buvo panas elgetas. Partizanai j drabu iuose rado kariki dokumentus, antpeius, pistoletus. Buvo aiku, kad tai persireng nipai. Partizanai at vyklius suaud, o lavonus sumet Merk. Vienas su eistas atsigavo ir iplauk krant. Apie vyk buvo praneta Marcinkoni ir Merkins stribams. Pastarieji, atvyk Roduk, aretavo Baluio" kovotojo Boleslovo brolius Petr ir Cezar Jurkeviius. Vienas i j Pet ras neitvr kankinim ir nurod slptuvs viet. At lydjo stribus prie bunkerio ir pasak: Vyrai, pasiduokit, atvediau rusus!

171

Anga buvo atdara. I jos su granata rankoje pakilo Adolfas aplikas Pauktis. J pakirto stribo kulka. Sprogimo nebuvo. Viduje pasigirdo viai. Partizanai gyvi nepasidav. bunker ok stribai rado vado Ba luio, Paukio, Laps ir Vienuolio bejausmius knus. Gdioje Merkins, Marcinkoni ir Druskinink valsi sandroje giria oia rekviem kritusij garbei. Auktas dzkikas kryius rodo dar vien, vent lietu viams viet. O Jevseiikas rao: Banditai krisdavo myje, pasi duodavo, taiau j vis dar buvo ir buvo... Ir toliau: ...man... gaudyti banditus tapo gera ir lengva. Nesino rjo miego, nejauiau nuovargio... nealta buvo rankoms... Viena mintis kamavo gaudyti juos ir gaudyti." Gaud. U tai ordinus gavo. Personalin pensij, leng vat, privilegij. Gyvena ramiai, be sins grauimo Vilniuje. Ne veltui sakoma, kad paukt painsi i skry dio, o vr i nag. Virurudukio kaime 1947 met balandio 19 dien rinkosi Merkio rinktins partizanai. Keliuose dien nakt budjo sargyba. Ant arkli pasiruo stebjo apylinkes partizan ryininkai Juozas aplikas, Juozas Kvaracie jus ir kiti. Pavojaus atveju, pasirodius enkavedistams ir stribams, jie turjo pirmiausia udegti lauus. Kaip sen senovje, kryiuoi laikais. Rengin buvo sumans Adol fas Ramanauskas Vanagas. Partizan pasitarime dalyvavo Siaubas Antanas Gruauskas, aibas Vaclovas Voveris, Kazimieraitis ir kiti garss dzk va dai. Apie gra rengin pasakoja Vytautas Valentu keviius. Kaimo trobose apsinakvojo po dvideimt par tizan. Jis prisimena ir m, kuris vyko antrj v. Ve lyk dien 1949 metais Trasnyko mikuose. Penkiais pa kinkytais veimais, vedami idaviko, bolevikai brovsi prie didiulio partizan bunkerio: pietus ir iaur nuo jo sustingusios kopos, o tarp j dubimas, apaugs ka dagiais ir liaunomis puaitmis. Pastebj prie, parti zanai apleido bunker. Mis uvir mike. Kulkos su pl skarotas puis. Krito Laknas, Vasaris Pa kauskas, broliai Aras Vytautas ir Gruodis

172

Pranas Valentukeviiai. Narsiai kovojo broliai Klimai iai Jonas Klevas ir Juozas Milinas. uvo ir prie. Ne veltui ir iandien ia mons dainuoja: Nelaukit, mergaits, berneli sav Guli jie ant gatvs akmen kiet. Betgi ir kacapai amiais prisimins, Kad lietuvi kartos vis Tvyn gins! Stribai ir enkavedistai nar Marcinkoni, Randamo ni, Perlojos mikus, siautjo Nedzings, Pilvingi, Bu rokaraisio, Mardasavo laukuose ir kaimuose. Juozas aplikas buvo pagrindinis broli Ivanausk ryininkas. Kas labiausiai strigo atmint? klausiu pa nekov. Visko ir per savait neipasakosi. Ai Dievui, da bar galima, o anksiau tai ir kaulus lauydamas Jevsei ikas i mans nieko neigavo. Idavik nepateisinu. Ko dl kiti galjo visk itverti? Brolio bunkeris u sienos buvo, o mane kitame kambaryje kankino. Neprasiiojau. Juozas braukia prakait nuo kaktos, bet prisiminim nubraukti negali. Ir nereikia. Nepamirtamas buvo Merkins puolimas, tsia ryininkas Rytas. Perlojos partizanai turjo uimt ba nyios ventori atunt valand ryto. A jiems perda viau vado Vanago sakym apie tai. Bet jie pavlavo, ir dl to buvo sunkum: stribai sulipo bokt. Kai Mer kins gulai atjo pagalb Druskinink garnizonas, par tizanai pasitrauk Subartoni mik. Merkins puolimai buvo trys: 1945.12.15, 1947.09.14 ir 1948.04.18. Vjo nugairintas, skausm ir kani ivargintas, bet nepalauiama dvasine stiprybe spindi Juozo apliko vei das. mogaus, gerai inanio ir suprantanio tiksl, u kur karta i kartos aukojosi paprasti lietuviai. Kiekvie nas savaip. O j atkaklumas, rytas, meil Tvynei nebuvo paprasti. Prie paprastum ainiai nulenkia galvas, o metratininkai skuba upildyti baltas istorijos dmes. Niekas nebus umirtas, ir nieko negalima palikti neinioje.

173

1946 met gruodyje, prisimena Juozas, buvo k tik pasnig. Prie Purpli, ant plento, Vincas ir Pranas Ivanauskai padjo min. Varn maina vaiavo stri bai. Ilk or. A rogmis vaiavau Perloj Ivanaus ko pavedimu susitikti su Pugaiausku ir pasakyti jam, kad strib kapitonas bus veamas laidoti Varn: tegul ant Salovarts kalno j laukia. Ir pasitiko miko vyrai tris prie mainas. Pirmoji buvo pilna kareivi, antroji ve kapitono karst, o tre ioji stribus. Pirmj main jie praleido nekliudyt, o antrj ir treij atideng ugn. Maina su karstu usiliepsnojo ir nevaldoma lk, kol nukrito nuo siauro Salovarts tilto. Viskas sudeg. Tai vyko u 2 kilometr nuo Perlojos. Narsiausiai kovojo Vincas Ivanauskas Gegu tis, jaudindamasis pasakoja Juozas, jis staias pyl i kulkosvaidio. Pats visai nesisaugojo. uvo vy ras, bet savo padar: stribus iklojo. Skaudi netekt kovose su okupantais patyr Dai navos kratas. Daug jo sn galvas padjo. Daug mo tuls ir sesuls aar iliejo. Ne veltui. em prisimena visk. em gyvena mumyse, kol vaiktom jos takais. Kiek viena savo lstele jauiame jos gyvyb. Grims Dievo dovanota neprilygstamo groio Tvyks gamta: jos ee r akimis ir aliais slniais, banguojanio javo laukais ir dailiai suartais arimais, maais piev upeliukais, kalnais ir kalneliais. Net pamike bganiu kaimo viekeliu, ku ris jei atsikelt dang paremt, jei prakalbt daug pasakyt. Mumyse plaka gimtosios ems irdis. Plaka ir u juos...

KO LAKTINGALOS VERKIA PRIE MERKIO

Dainava tyli. Dainorli kratas nedainuoja. Lidesio debesys gaubia Piln dang. Nuiuvo ilai, ir aismin gi lauk upeliukai nespurda i laims, patek Nemuno glb. Tik laktingalos verkia prie Merkio, Kai kenia

174

ir tyli mons, verkia laktingalos. Gamtos ventovje prie Merkio, kupliame juodalksni pavsy skamba grau di pilk paukteli rauda. Paiurpsta rytmeio rasomis apiberti iev iedai, ir kaskart naujos melodijos, kaip dzk raudos, skverbiasi mano krtin. Pauki rauda malina Tautos sopul. Kas ipasa kos kovotoj istorijas, kas idainuos j dainas, kas pa sakys bent j vardus? Ar prabils partizan kaulai i niekinti, sutraikyti, suversti duobes? Ikilo Merkinje neregtas milinkapis kokio dar nuo ami nebuvo Dainavos alyje. Sulapojo, iaugo ja me ne mediai uolai ar liepos. Dygsta jame kryiai. Auga kryi mikas. Tai ne paprasti skausmo ir netekties enklai. Tai didysis Tautos didvyri Panteonas. Aminas uvusi u Tvyns Laisv gojus. Dega vaks Merkins milinkapyje. Dori visos Lietuvos mons ia visada nulenks galvas prie Tautos kankinius. Daugelio partizan biografijos ir likimai sksta ne inioje. Kai kuri vardus pavyksta iplti i umarties. Merkins kryi kalne, prie stadiono, kur bolevikai reng ant ei imt partizan palaik, susirinko lik gyvi gimins ir likimo draugai, ikentj Sibiro alt ir negandas. Suaudytas dainas dainavo Druskinink trem tini choras, vadovaujamas Aldonos Bernataviiens. Ji partizano dukra. To palies Briedio Tomo Kondrato, kuris uvo, kovodamas prie ups. Sraunusis Merkys ant ledo lyties ine partizano maldaknyg. ia, kryi kalno papdje, prajus daugiau kaip 40-iai me t, dukrai buvo grinta i tvo relikvija. Su Aldona Bernataviiene susipainome ksming park pavsyje, Druskininkuose. Apsikabinome kaip se serys. Ir atsiskleid mogaus, jusio savo tv ir savo Tautos keliu, gyvenimo panorama. Audr ikankintoje emje mediai leidia gilias aknis, ir atalos iauga tokios pats stiprios ir graios, kokie buvo j kamienai. Gal todl verta prisiminti juos, pirmuosius Tautos didvy rius, kurie ant savo pei ne Lietuv Laisv. Ir pa tys tapo nemirtingi. 175

O buvo jie paprasti mons. Dzkai. Taiau dar ven tas Augustinas pasak, kad visa, kas didinga, yra pa prasta. Todl tebnie man leista j darbus ir gyvenimus aprayti paprastais odiais. Tomas Kondratas gim 1906 metais Pirmame Marda savo kaime, trylikos vaik eimoje. Jis buvo pats jau niausias ir graiausias i vis broliuk ir sesui. Auk tas, lieknas kaip baltaliemenis lii ipraustas Dzki jos beras, berniukas turjo ir neret iame krate gam tos dovan graiai dainavo, grojo smuiku. Tarsi pati gamta savo stebuklingais pirtais prisiliet prie mogaus sielos: i vienos puss gimtj kaim supo gras puy nai, o i kitos savo sraunius vandenis Nemun plukd legend up Merkys. Tos ups krantuose skardjo jau no vaikino daina: Oi, kur a griau, uliavojau, Sau jaun mergel pasdabojau! Oi, tu mergele, tu jaunoji, Ar eisi u mans, bernulio? Jam pritar gras, jauks sodyb gojai, gli pilni dareliai ir laukai, brandinantys duon. Ved Tomas Kon dratas to paties kaimo rimt ir darbi mergait Anta nin Bilinskait. Jos eima taip pat buvo gausi vie nuolika vaik. O Tvelis Vincas Bilinskas inomas apylinks viesuolis, 12 met dirbo Merkins viraiiu. Neilgai diaugsi jaunasis dzkas savo susuktu liz deliu. Tom ir jo vyriausij brol Rapol u lietuvybs skleidim lenkai aretavo ir udar koncentracijos sto vykloje Berezoje. Abu vyrai buvo udaryti mirtinink kameroje. Kameros pavadinimas visikai atitiko kalini bkl: broliai buvo taip ikankinti ir ibadj, kad nebe paino vienas kito. Neatpaino ir jaunoji mona, kai namus gro tamsia barzda aplusi nematyta mogysta. Visokias okupacijas regjo i kaim mons. Baisi buvo lenk priespauda. Bet uvis baisiausia, paiur pusi taria Aldona, kai liau ms em raudo nieji budeliai mons be tautybs, be sins, be kul tros. Grob, pl, tryp visk, kas tik manoma.
176

Dzk laukeliuose ir mikeliuose i pripratimo dar vis skambdavo dainos. Graudios, lidnos, neramaus gy venimo pagimdytos. Tt traukdavo taip, kad lempos gesdavo, pri simena Aldona. Vokiei okupacijos metais Tomas Kondratas darba vosi prekybos take Merkinje. Namo parplaukdavo Mer kiu slapia, kad vokieiai nepamatyt. Slaptai ir gyvu liukus laik. Ujo pirkait vokietis, pamat papjaut kiaul. Nubalo tvelis, bet vokikai gerai kalbjo. Papra ka reiv, taurele pavaiino, ir neatm. Mes buvome ikelti i savo trobos, o joje komendatra sikr. Paskui isi kraustme Merkin, kur gyvenom iki antrosios rus okupacijos. Grom vl kaiman. Rusai bombardavo Mer kin: kybojo lempos danguje. Visas kaimas bgom i nam, slpms raistuose, mikuose. Kodl bombardavo? domiuosi. Juk toks ma as miestelis, be pramons, be gynybini objekt. Matyt, bolevik partizan nurodymu. Tiesiog nu lav Merkin nuo ems paviriaus. Prisimenu tv, kai jis nedavosi mane ant rank tomis baisiomis naktimis. Anapus Merkio vokieiai kassi apkasus, o ms vyrai kinksi arklius ir bgom su eimomis, su maais vaiku iais gilius mikus. Prie raist isikasm emines. Ten su Tveliu gyvenom. Po savaits atrado mus pilki ir pikti rus kareiviai. Tai slepiats? Slepiams... Nieko, greit ilaisvinsim. Suprato moneliai, kad kvepia nauja okupacija. Jau nebuvo kur nuo jos pasislpti. Sugro savo gimtas vietas. Rado pirkias ir tvartus, tank nustumtus nuo pa mat, tuiose spintose kruvin raii gumulus ir iraustas gilias sviedini duobes rt dareliuose. Jie vl kaip skruzdls tvark savo bstus, kaip kreg ds lipd audros suskaldytus lizdus. Laikai buvo nera ms. Mikuose usilik ginkluoti vokieiai naktimis pl gyventojus, idauydavo langus, inedavo paskutinius maisto trupinius. mons nesuspdavo atsitokti. Pergs
177

dinti vaikai sirgo. Naktinio plikavimo neuteko: jei nakt pl vokieiai, tai dienomis siautjo rusai. Rusai buvo labai iaurs ir priekabs, ypa persekiojo moteris ir merginas. Kaimo vyrams truko kantryb, ir kart jie apaud vokieius i aprdijusio automato, kur rado apkase, b gant vokiei armijai. Aldona tsia pasakojim: Marcinkoni enkavedist vadas Ananin tvel pra djo kviesti tardymams. Reikalavo atneti automat, ku rio jis neturjo. Labai j mu. Neilaikysiu! skun dsi, kai grdavo namus. Paskui tardytojas pastebjo, kad turi reikal su protingu, darbiu mogumi m silyti jam kolkio pirmininko pareigas. Nesutiko. Ir ramybs neatgavo. Tuo metu bolevikai rinko Lietuvos kariuomens kari ninkus ir ve juos neva performavimui Varn. Daug karinink ir kareivi suaud. performavim buvo i kviestas ir Aldonos motinos brolis, Lietuvos savanoris, kadrinis karininkas, Adolfas Bilinskas, kuriam pavyko pabgti. Namuose pasirodyti jis jau nebegaljo. Prane broliui ir motinai, kad ieina mik. Jis pasivadino Jur ginu. Turjo tuo metu Aldonos dd 22 metus, buvo gra iai nuaugs, stiprus vyras. Marcinkoni partizanams vadovavo ernas valkus, buvs Zervyn mokyto jas, atsargos karininkas. Jo batalionui priklaus ir Per lojos vyrai. Ikankintas Ananino tardym, Tomas Kondratas ijo pas erno vyrus. Jam suteiktas Briedio slapyvardis visikai atitiko io mogaus ivaizd ir charakter. Tai buvo drsus, itvermingas, malonaus bdo, mgsts ben drauti mogus. Palaikydavo ryius su Vanagu ir Ka zimieraiiu. J stovyklaviets buvo rengtos Skroblaus upelio krantuose. Vanago bunkeriai tuomet buvo Kas in kaime pas Jakavonius. Partizanai kartu dalyvau davo kovinse operacijose ir miuose, rengdavo bendrus pasitarimus. Pareina tvelis su dde Adolfu slapiomis namo, pasakoja Aldona. Dd broliuk Adolfl, trej mne si mayl, neioja: Kai a siu tu mane pakeisi,
178

o tvelis mane ant rank kelia. Buvau tuomet eeri su puse met. Netrukus partizano eimai teko apleisti namus. Slaps tsi. Gyveno pas kaimynus, gimines, pastamus ir ne pastamus mones. Nakvojo bunkeriuose, kirtimuose, grioviuose, raistuose. Ive mus Trakiki kaim pas tolimus gimi naiius, tsia skaud pasakojim Aldona. O tve lis vis lank, neapleido ms. Ne kart jo tykojo stribai. Viensyk per susiaudym jis vos isprdo i mirties nag. eima slapstsi beveik 3 metus. Su mau kdikiu ant rank, vedina mergyte, kuri reiks leisti mokyklon, jo per mones, vargel vargdama, partizano Briedio mo na. Kas pasvers jos kanias? Kas vertins pasiaukojim? Turtumt sudrebti ir js, visk ikraipantys juodieji met ratininkai; toki eim Lietuvoje buvo tkstaniai! Prasidjo iltos ankstyvo 1946-j pavasario dienos. Antanina Kondratien laik ant rank maj berniuk, mergyt aid asloje. Ujo stribai su enkavedistais. Aldona pasakoja: Stribas ipl mamai i rank brol. Nusvied j alin. Mane nuspyr kamp. Ulau mamai rankas ir isive Marcinkonis. Mes rkm, speigm gryioje ir isirit kiem. Teta Navickien i kito kaimo galo atjo ir isived mus. Laik pas save. Mamyt iauriausiai tard 3 savaites. Gro ji sumuta, visa mlyna, mo g nepanai. Po io vykio mes dar labiau slapstms. Mane mama nuved visai iemai pas savo seser Lyn eerio kaim. Reikjo lankyti mokykl. Pirmasis mokytojas... Itariu iuos odius ir matau ali vaikysts piev su nuostabiausi gli iedais. Matau neatrastus emy nus ir auktus kalnus, kuriuos veda sunks ir stats, bet sauls nuviesti keliai ir takeliai, veda laiptai dang, o kopiant jais, trokul malina skaidri painimo up. Pirmasis mokytojas... Matau vytur, kurio spinduliai pasiekia tamsiausias kerteles ir udega ugn, kuri degs irdyse vis gyvenim. 179

Dar matau gyvulini vagon siaub, kuris lydi viesiau sius mano Tvyns protus numirti ledjriuose... Lenkiu galv prie Pirmj Mokytoj. Daugeliui i ms pirmasis mokytojas ventas mogus. Toks jis ir yra. Ar gali bti blogas mokytojas? Ar turi teis juo bti barbaras ir budelis? Ne. Budelis imokyt udyti. Ateina i alios vaikysts pievos, padjs kreid prie juodos lentos, pirmasis mokytojas taurus, geras, reik lus mogus ir ypsodamasis stovi prie mus vis miel gyvenim... Turjo pirmj mokytoj ir Aldona Kondratait. Ne bet kok, ne eilin. Ir jis kaip gyvas jos akyse stovi. Jis mok vaikus Lyneeryje graiame Dzkijos kaime, o jo pakratyje Dievo dang velg gili ir tyra, kaip gero mogaus siela, Lyno eero akis. Aldut moky tojas ikart pastebjo. Prijs glostydavo mergaits gal vel, kalbdavosi su ja. Jam nebuvo paslaptis, kad mer gaits tvelis partizanas. Prisimenu j. Ir prisiminsiu su barzda, garba not. Vis kviedavosi pas save: duodavo dykai ssiuvini ir visko apie tvel klausindavo.. Jis ra labai graius eilraius mums, vaikams. Ir mes jam visk ipasa kodavom. Kart, man bebnant pas j, atjo i miko laibai grai mergina. inojau jos slapyvard ,,Egl. Apie k jie kalbjosi, a negirdjau, nes mokytojas mane ileido. Jos mokytojo pavard buvo Kostas Kubilinskas. Mes dar neinojom, kad jis pardavikas, sako Aldona. O jis taip per mus inias enkavedistams rin ko. Tik kaime visiems labai keistai atrod, kad ia taip danai stribai ir enkavedistai ugriva. Ir vis pataikyda vo t pai dien kaip ir partizanai: i vieno kaimo galo ateina partizanai, o jau i kito stribai atlekia. Viskas jiems bdavo inoma, viskas praneta. Kaimo mons buvo nepaprastai geri, nuoirds, sielojosi dl partizan. Juos net vaikai saugodavo ir bgdavo perspt, stribus pamat. Mes su mama taip pat slpdavoms nuo j plaukdavom kit Merkio krant.
180

Dzk kaimo vaikai saugojo tuos, kuriuos idavinjo j mokytojas. Ar galjo jis vadintis mokytoju? Infiltra vusi Kost Kubilinsk, saugumo agent, partizan ry inink gretas, kruvinoji sistema infiltravo j ir mo kytojus. U graius pardavs Tvyn Lietuv ir gam tos dovanot talent pavergjams, jis tapo ir vaik siel alotoju: igaudavo jam rpimas paslaptis ir pasmerk davo iai j tvus. Kaip toki skaidriai lyrik vaik poezij galjo sukurti is udikas? Ne kiekvien niekys t galima tiksliai pavadinti, bet mokytojas idavikas tai jau dvigubas niekas. Menkyst, apsikariusi Pegaso laurais, kaip inoma, baig gyvenim gana anksti Pamaskvio krybos namuo se. Ir ne nuo irdies smgio, kaip teig oficiali versija, o sulaukusi Atpildo rankos. Nesielvartauk, Aldona, Tu turjai Pirmj mokytoj Gyvenim. Ir vis Js, mao dzk kaimelio vaik tik roji Mokytoja LIETUVA ved ir tebeveda Js ir dis didiuoju Teisybs keliu. Jie buvo pirmieji, kurie atgul ant grindinio Merkin je. Aldonos tvelis Briedis Tomas Kondratas, jos dd Jurginas Adolfas Bilinskas, kovotojas Kar das Navickas ir bataliono vadas ernas Zervyn mokytojas valkus. Jie uvo kitapus Merkio, Antrajame Mardasave 1945 met gruodio 5 dien. Briedio bunkeris buvo rengtas pas Plutuleviius. Atjus mintiems partizanams, vyrai kalbjosi troboje. eiminink pamat pamike slenkanius stribus ir karei vius, tempianius kakok surit vyrik. Isigandusi ji bgo kambar, atidar lang, liep vyrams okt ir bgti. Vyrai abejojo: o gal praeis eisena pro al, taiau, eimininks praomi pagailti ma vaikeli, sutiko. Jiems okant pro lang, kareiviai pastebjo. Palik sargybin saugoti surit mog, kareiviai isisklaid ratu ir ati deng ugn. J buvo daug. Partizanai atsiaudydami trauksi Merkio link. Pirmj kojas sueid ern, Briedis ir Jurginas, tolokai nubg, sugro ir atne j prie Merkio. Tai visk nulm: juos apsupo. Vyrai suoko up, usiglaud u kelm ir gynsi. audymas 181

truko ilgai. Merkiu plauk didelis ias, up toje vietoje buvo gili, krantai apal. Nuo pakriaus, u kurios pri siglaud partizanai, kaleno Jurgino automatas, skyn prieus Briedio ir Kardo pasistos kulkos. oviniai baigsi. Partizanai, suprat, kad ilgai nei silaikys, pradjo mtyti daiktus ant ledo lyi. Tuo no rjo parodyti artimiesiems, kur uvo: gal suras, itrauks ir monikai palaidos. Neaiku, kaip jie uvo: gal nusi ov, nenordami pasiduoti gyvi. J kov mat Brie dio monos sesuo Viktorija Zalanskien, kurios namas stovjo netoliese, ant Merkio kranto. audym girdjau ir a, pasakoja Aldona. Tuo metu mamyt jo girdyti karvs ir pamat anoj pusj Merkio, kur tvelio bunkeris, lakstanius mones. Nujau t nelaim jos irdis. bgo kambar, pasiiupo septyni mnesi broliuk ir mane. Bgome verkdami t pus, kur aud. Papram svain Navick perkelti per up. Toje vietoje, kur uvo tvelis, radom uns iplt jo drabuio skiaut. Atpainom. Mama apalpo. Gaivino kai mo moterys, kaip iman. Itrauk partizanus i ups enkavedist unys. Su vert veim kaip gyvulius. Suguld prie stribyn ant gatvs grindinio. Tai buvo neregta: maame Lietuvos miestelyje atjnai ir j tarnai pradjo iki iol Europos, o gal i viso pasaulio istorijoje neregt moni palaik niekinimo akt. mons, virt vrimis, niekino pat mo nikum. Miestelio gyventojai ir praeiviai nustro i siaubo: i negyvli igamos tyiojosi, spard, kryiavo spjaud, nuogai ireng. Ilgainiui tai tapo prastu bol evikini ermen ritualu. O ant grindinio guljo Lietuvos sns, motin vaikai. Prie partizano Briedio prijo budelis, prikal lavono kojas ir rankas. Che-che, nukryiavojau! digavo stribas. O dvi moterys Viktorija Zalanskien su drau ge, atjusios psios Merkin, lkuriavo alia. Pritai kiusi prog, Viktorija prieidavo, suukuodavo, aptvarky davo iniekintus vyrus. Moteris atrod rami, susikaupusi, o viduje vos tvardsi. Nueidavo u stribyno kampo, i siverkdavo ir vl sugrusi ukavo, glost kankinius. 182

 Kas jie tau? Pastami? Gimins? iauriai ka mantinjo moter pripuol stribai. Ne. Paprasti mons, ir man j labai gaila. Taip neturi bti... Ji vl jo. ukavo. Glost. Kaip savo snelius. Ir vl verk, slapstydamasi u kamp. I kur moteris smsi tiek stiprybs? Gantinai isityioj i lavon, parod savo kultr ir galyb, raudonieji barbarai negiliai pakas nelaimin guosius senj Merkins kapini palaitje. Gimnazistai ne gles, pagerbdami didvyrius. Piemenukai djo kar vi ragus, ymdami ukasimo viet. O stribai, kuri Merkinje buvo nemaai, visk tryp ir blak alis. Mamyt buvo suradusi mones, kurie sutiko ikasti palaikus, bet stribai saugojo net naktimis. Po to mus ive Sibir. O kai sugrom, radome toje vietoje mo kyklos stadion. Pasakojo mons, kad sumal, sumai kaulus, suvert visk apaion. Dar vienas mogikumo iniekinimas: sportins ai dyns ant kritusij u Tvyn kaul. Paradoksaliai tragika ms Tautos istorija. Tragi kos ir analogijos joje. uolais grstais pelki ir eer takais klgrindomis protviai baltai versi Lais v viking ir kryiuoi laikais. O gatvi ir aiki grin dinio akmenys kruvinos klgrindos i patriot k n ved Lietuv i Raudonj nelaisvs. Guljo vyrai Merkins aiktje. Siautjo stribai. Stin go moni irdys. Raudojo grindinio akmenys. Iki Laisvs dar buvo toli. uvus partizanams, nelidjo kryiai pakelse ir u vimo vietose. Net senus, graius medinius lietuvikus kry elius, koplytstulpius ir koplytles, keltas mediuose, okupantai ir j pakalikai degino, griov, aud. Uslp gil skausm irdyse, tv ir broli, vyr ir sn gedjo ikankintos dzks. Slapstsi su savo vaikuiais net ke let met ir Tomo Kondrato Briedio mona Anta nina. Bgo kaip mediojama paukt nuo plri vana g, beviltikai stengdamasi bent vaikuius nuo altojo Sibiro isaugoti, Nakvyns svetimose pastogse, daubo

183

se ir laituose... Ir kasdien tas pats rpestis: kuo pamai tinti? Kuo aprengti ir apauti? O keliuose tyko stribai ir tolimuose mik kaimeliuose laukia enkavedist pasalos. Daniausiai slpdavoms kitapus Merkio, pri simena savo vaikyst Aldona. Tekdavo ir staiga atsi durti kitame krante. Nesi kart mama brol ant ran k, o mane pusbrolis Alfonsas Kondratas ant nuga ros. Vieningi tada buvome. Nelaims suartino. Nejaugi praj bolevikiniai deimtmeiai sunaikino t jausm? Visur eidavom, prie vis glausdavoms. Slpms pas Julij Jakavonien, pas gimines. Mama su broliuku pas vienus, a pas kitus mones. Bet ne visi norjo priglaust: vieni gal pavargo, kitiems atsibodo, treti pa prasiausiai bijojo nelaim namus prisiaukt. Tokie lai kai buvo. Atjo 1948-j met gegu. Jie jau nebeturjo jg slapstytis. Motina t 22-osios dienos vakar, grusi namus, ipraus ir suguld vaikuius. Pasigirdo beldimas duris. Pavelg pro lang garnizono nesimat. Bel dimas pasikartojo. Kas ia? paklaus motina. Atidaryk! Tai a, Liudvikas Navickas, tavo svai nis. mogus jo vidun ir pastat prie dur mai. ia tau ir vaikams. Pridr. K tu ia atneei? nustebo motina. Divsi... Js mane ruoiat Sibir? ji pravirko. Tai k gi su tavim daryt, jeigu jau nesislapstai, o sdi namuose? Kur a beeisiu... Visi mane glaud. O dabar ir savi, gimins bijo... Einam pas mus! Navickas norjo paimti u rankos. Ne! Kas bus tebna! Nusibodo kaip benamei... Atsiduso mogus, ijo. Jie atsigul. Vaikai sumigo. Ivargusi paryiu akis sumerk ir mama. Pravitus vl pabeld. kart kitaip. siver vos pravrus duris. Liep rengtis. Sukl vaikus ant koj.

184

Kai auktame Verkns skardyje rengt bunker apsupo prieai, partizanai Ginta ras - Juozas Beinoraviius ir Svajnas - Venceviius nusiov, o kartu buv dvi moterys - Kardo mona Bron Grigonyt ir motina Domicl Valatkien iliko gyvos, prajo lagerius. 1948.12.05

Paverkni kautyni kratovaizdis

Partizan ryininkas Juozas sudegintas gyvu kryiumi

Ginkus,

Partizan grupuots vadas 'Tauras" Mykolas Bandonis i Butrimoni miestelio

Aleksandras Ligeika, Paverkniuose gyds sueistus partizanus, kaljs Uralo ir Kazachstano lageriuose. 1936 m. nuotrauka.

Merkio rinktins vadas "Juozaitis" - Ed vardas Juknaitis, g. 1910 m. Bii rajo ne, Latvygalos km. uvo 1947-48 m. per rugiapjt Druskinink apylinkse

Dzkijos partizanai. I kai rs: Anicetas Gilutis, Anta nas Gruauskas - Siaubas ir Jonas Kibildis, 1946 m.

Neinomi dzk partizanai. (I vilnieio Alg. Simanavi iaus archyvo)

Neinomas Dzkijos partizanas

Dzk partizanas Petras Varanaus kas - Degsnys, uvs kartu su Pu tinu - Jonu Mikailioniu

Dzk partizanas Jonas Mikailionis Putinas"

Partizanas Tomas Kondratas - Brie dis, kurio maldaknyg plauk Merkiu

Neinomas dzk partizanas

Dzk partizanas "Vtra"

Neinomas Dzkijos partizanas

Latvi rezistencijos dalyvis Jekabs, kaljs su dzk partizanais, 1955 m.

Kstutis Valentukeviius - "Kaributas"

Randamoni kaimo jaunimas. I kairs: Antanas Akstinas, Vytautas Jakavonis, Balys Petrelis ir Vytautas Akstinas, 1936 m.

Dzk partizanai. Stovi, i kairs: Jonas Ivanauskas, Bolius Jurkeviius: pri klaup i kairs: Jonas Karsokas, Vytautas Balius - Balutis, prigul prie kul kosvaidi, i kairs: Adolfas aplikas ir Jurgis aplikas

Tomo Kondrato eima, 1943.08.30. Uraas: Ilgos atminties bro liams. T. Kondratas"

Aldona Kondratait-Bernataviien su vaikais ir ankais, 1991 m.

Dzkijos partizan Januleviit. Uraas: Genyte, jei ne veido bruoai, tai bendri vargai teprimins Tau mane. Zos."

Dzk, rezistento tukeviien

motina

Valen-

Bir krato kovotojas Vladas, kartu kaljs su dzk partizanais, 1955 m.

Petras Dzidolikas - Bijnas, atliks pareig Tvynei lietuvis i Punsko. Fotogra fuota Jiezne

Iniekinti partizan knai Jiezno turgaus aiktje. I kairs: Antanas Klinaviius "Gaidys ir "Dragnas" (pavard neinoma).

Jiezno turgaus aiktje, prie banyios iniekinti partizan knai. Treiasis i kairs Jonas Andruleviius, Adomo s. uvimo data 1945.11.17

Kryiai partizanams Merkinje

Kryiai partizanams Merkinje

Kryiai partizanams Merkinje

Kryiai partizanams Merkinje

Druskinink politiniai kaliniai ir tremtiniai, 1991 m.

Kryiai partizanams Merkinje

sibrovliai buvo dviej tautybi: lietuviai savi ir rusai svetimi. Savi nieko neirjo, lik ragino skubli. Svetimi buvo rpestingesni: vienas rusas liep pasiimt kdikiui vonel. Paskui stribai skubino vet bijojo, kad partiza nai neupult. Ve miku Puvoi surinkimo punkt. Ne grybus, deja, rinko. Dzkus, gryb rinkjus, varga nas miko darbinink eimas. Su maais vaikais ant ran k. I Puvoi var psius Marcinkonis. Linko, dre bjo miko egls ir puys nuo tremiam moter raud. I savo gimto krato, nuo numyltos smltos emels nuvar, nuo sraunaus Merkio, Olos, Skrolblaus, Katros upeli atpl ir grdo anktus gyvulinius vagonus. Nu mirti Sibir ve atjnai Dainavos alies gyventojus. Kaip toje dainoje: iandien mylimoj Tvynj Nr lietuviui vietos. Tai vis iaurs atjnai, Tai j irdys kietos! Kai ve juos pro Vilni, nelaimingieji meldsi v. Auros Vart Marij. Giedojo anktame vagone, kuriame nebuvo kuo kvpuoti. Ir vis raudojo grindini raudas dzk motinos, seserys, monos. Nepaliov skstis Su tvrjui ir nuveti gdi Sibiro taig. Vagone mir Janinos Jazukeviiens vaikutis. Ilgai laik, vesi su savimi. Raudojo, vries balsu auk mo tina, bet budeliai atm knel ir imet pakely. Deimties met Aldut prisimena: trko kelto lynas, keliant per platj Jenisj. Lk keltas emyn kokius 2 km. Nebuvo lemta ti: sugavo laimingai. Paskui dar keli imtai kilometr u Minusinsko. I krov mones kaip malkas paiame katorginink kelyje, tiesiog ant grindinio. Vl grindinys svetimas, altas. Grindinys namai. Kol pastat barakus miko gldu moj, susikal narus. Bet ir jie menkai saugojo nuo alio. Blogiausia, kad nebuvo ko valgyt, prisimena Aldona. ol, ber ievels, balta kedro smala buvo ms valgis. Dar erema laukinis esnakas.
185

Rytojaus dien juos ivar darb. mons sirgo, kri to kaip medi lapai po aln. Imir vaikai, seneliai. I sigelbjimas malda. Kartai meldms, ir Dievas mus gelbjo. Tremties prisiminimai... Deimtmet mergait dirbo sezonine darbininke. gteljusi kirto kedrus, ties kelius per neengiam taig. Ivedavo juos savaitei u keli imt kilometr. Plukd rstus, pavojingai isiliejus upms. Nebuvo maisto. Tremties prisiminimai... Kryiaus kelius eina mote rys ____ eim maitintojos, ivetos be vyr, be t, kurie pasiliko ant kruvino grindinio. O jos ia, svetimoj at iaurioj aly aminos vergs... Kas atjaus, kas pagalbos rank ities? Ir bk stipri, ir itverk, kitus guosk ir pa kelk, jg neturdama pati. Mama visada alkana, iti som dienom nevalgius. venta mano mama taip ver tina Aldona Kondratait-Bernataviien j partizano Briedio trumpo gyvenimo draug. Nejaugi visas gy venimas vergavimas: beteis padtis, vargas, skurdas, ligos... Nejau? Jos mama nesulauk Atgimimo: umerk akis 1987 metais Lietuvoje. Tremties prisiminimai blyksteli sapnuose ir imtus kart kasdienybje trenkia kaip perknas i giedro dan gaus. Kiekviename Lietuvos kampelyje sutiksi tremtin likimo brol ar eelon ses. imtai tkstani Lietuvos moni neiojasi savyje i tarsi raudona geleim ide gint tremties ym. Nebyl pasididiavim ir praradimo skausm. Didj Golgotos ordin turime visi, kurie buvo me TEN ir likome itikimi Tvynei. Darbais. Gyvenimu. Sielos akimis, kurios aminai mato gimtins dang ir jauia gero mogaus ird. Krenta ankstyvos gaivios rasos pievose prie Merkio. Gyvenimas kaip srauni up nemirta niekad. Vingi vin giais atsikartoja up, ainiais ir vaikaiiais mogus. Aldonos dukra Laimut Vilkancien, architekt Druski ninkuose, augina 2 vaikuius, i kuri vienas pakrikty tas prosenelio Tomo Kondrato vardu. Toje vietoje, kur uvo 4 partizanai, prie Merkio ant kalnelio 1990 met birelio 2 dien paventintas naujas 186

kryius. Per ventinimo ikilmes Tremtini navo chorists Brons Baltulioniens sukurt rul": Eina dukrul keliu verkdama, Prie tvelio kryiaus gles nedama... uvo jis u Laisv brangios Lietuvos, Apliej krauju em Tviks savos. Dainuoja Aldona, ir daina Tvelio odiais guodia: Neverk, dukrule, aplankyk mane, Puoki mano kryi roe, lelija Jis primins Tvynei praeities kanias, Tavo irdies skausm Lietuva supras!..

choras dai dain Duk

Lietuva supranta visk. Ir ikenia savo vaik kan ias. Vos spjo iblukti kraujas ant sen grindini mieste li aiktse, o nauji to paties okupanto tankai sutraik beginklius mones Vilniuje. Istorijos tstinumas. yg darbiai kartojasi. Skaudi praeitis gyva: j anestezuoti ir vl pasukti istorijos rat atgal komunistams nepavyks. Budi Lietuvoje partizan kryiai. Liudija Tvyns mei ls stebukl, kilus i pai Tautos gelmi. Ir paiais stipriausiais saitais susiet su mumis. Nea mane per Merkin Tvelis dainuodamas... prisimena vaikysts fragmentus Briedio dukra. O Merkiu atplaukia partizano maldaknyg ir Jurgi no kepur, kurias rado Juozas Jakavonis i Kasin kaimo... Jas atlydi nemirtingos dainos posmas: Neiekok, motule, sneli sav Guli jie ant gatvs akmen kiet... Bet kai Tviklj Laisv suyds Tai graiausios dainos apie juos skambs! Jau skamba. Atgyja Tautos istorija, prasminami venti vardai ir ventos Tautai vietos. Rpintojli rpestis gaubia Mer kins kryi kaln, kurio laitai, takeliai ir kiekviena e ms pda permirkusi krauju. ia kiekvien pavasar lak tingalos gieda JIEMS amin atils. Pilki paukteliai 187

aprauda pilkuosius didvyrius, atidavusius u Laisv pat brangiausi mogaus turt gyvyb. Ir supranta kiek vieno lietuvio irdis t laktingal raud. Paklausykite! Ar ne tas baisusis raudonas kirminas drasko laktingalos ird? Bet nesudraskys, nesuplys. I to sopulio, i tos raudos gimsta akiai nematomos lak tingal aaros. Jos krenta ant lauk ir piev, il ir atol, kad vl upeliais grt gimtj Nemun prie jo santakos su srauniuoju Merkiu.

4 dalis
KUR RAUSTA EMIGAI

PROTVI RUGIAI
Maas berniukas ibgo pro varius ir sunerims nu kreip vilgsn tekanios sauls pusn. Viskas atrod nuo stabu: iulbjo paukiai, dzg avilius palik bits, o saullekio delnai glost sunkias nusvirusi rugi varpas. Paskui horizonte tarsi i ems idygo uniformuot rai teli siluetai. Antanukas suskaiiavo j devynis. Sauls nuviesti jie jojo tiesiog per rugi lauk sodybos link. Berniukas krpteljo ir pajuto nerimastingai plakani ird. Kakas nenumaldomai baisus artjo jo vaikysts em. Dabar jis aikiai mat irg kanop negailestingai trypiamus rugius. Rugius, u kuriuos nra nieko ven tesnio lietuvi emje. Juk jiems, vaikams, nevalia ru giuose aisti, idykauti, iminti. Antanukas norjo verk ti lyg gyv btybi jam pagailo rugi. Ir intuityviai vaikas juto pavoj, grsmingu debesiu staiga pakibus vir gimtojo kaimo, jo paties ir vis artimj. Jei nieki na rugius, tai tryps ir mones! skausmingai pa galvojo. Atvykliai usuko kiem, aiia svetima kalba pasi klaus kelio ir nepadkoj dingo geltonam rugi lauke. Visi namikiai met darbus ir, netek ado, stupuia vo kieme. Ir prasidjo ar ne karaliens Mikaldos ipranaau toji diena: pro al pldo ir pldo apdrisk, susiraiio j virvm, basi, su suplyusiais kalioais... Alkana, pur vina, murzina ir suvrjusi nugaltoj kariuomen! uole, alias broli, stovi tu vienas lauk platybje, atskirtas nuo tolumoje dunksani giri ir nuo ia gyve nusi moni. Taiau visk prisimeni. Visk matai. Papasakok, uole, garbingas Lietuvos medi, k lai kai savo ventoje atmintyje. Tave sodino Rail tvukas. I tolo viet grai, ap supta ber, liep ir klev Rail sodyba. I dviej pusi

191

j gaub sodai, o bero virnje kleketavo gandrai. Du tvenkinius saugojo trys topoliai. Tvas, Antanas Raila, kils i Ukmergs apskrities Pagiri valsiaus Margi kaimo, veds Kotryn Brazau skait, apsigyveno to paties valsiaus ereli kaime. 1932 m., kaimui skirstantis vienkiemius, jie kr nauj sodyb. Vald 30 ha. Tvarkant sodybos apeldinim, kon sultavosi su agronomu, siveis park, roi, jazmin, alyv. O darelis! Koki tik gli jame nebuvo! Rpestingai priirimi glynai trauk sveio ir praeivio ak. Poetas Kazys Inira, mokytojavs kaime, ateidavo, tyliai pa stovdavo ir ieidavo. Man gera glse pabti, sakydavo. Rail jaunimas diugiai dirbdavo nelengvus ems kio darbus. Dirbdami dainavo taip, kad laukai skambjo. Sekmadieniais, gr i banyios, jau visos plaios apy links dainininkai rinkdavosi prie sodyb, uolo pa unksmje. Ir gls, ir dainos sakyte sak, kad Rail eimoje vy riausios auga dukterys. eimoje buvo atuoni vaikai, i j penkios dukros. Ak, tos Rail mergaits! J daliai ne tik dainos ir darbai atiteko. auniosios auktaii partizans! Kur esa te? Sugrkite gimtin ir kaip jaunystje prigluskite prie alio uolo... Ir jos ateina. Atsiliepia... Genut Radvilien, gyvenanti Birtone. Birut Griie n lietuvi kalbos mokytoja i Jiezno. Vilija Poder skien buhalter i Kauno. Kartu su jomis ir jau nesnysis brolis, Kauno klinik gydytojas Antanas Raila, ir kaljimus prajs brolis Juozas. Pakeliaukime j jaunysts takais. kininkai Railos buvo darbts, religingi mons, gra iai tvarksi kyje, visus vaikus leido moksl. Tvas ramus, ltoko bdo, geros irdies, apsiviets mogus, kur laik mokytojavo, dirbo pieninje, jo vai rias pareigas Pagiri smulkaus kredito banke.

192

Motina Kotryna Railien, nors ir nelankiusi mokyk los, buvo ratinga, labai mgo skaityti, turjo jumoro jausm. Jos mikliose rankose darbas virte vir: verp, aud, mezg, siuvo, kep, plujo laukuose, su vaikais sodino sod. Lengviau ivardyti tai, ko ji nedirbo vliau prisimins dukt Birut. 1920 metais pasaul ivydo Rail pirmagim Joana. 1923 m. snus Julius, po dvej met gim Juozas, 1827 m. vl dukt Zuzana, 1929 m. Genovait, 1931 m. Birut, 1934 m. Antanas, ir 1936 m. pasku tinioji Vilija. Ms eimoje bdavo dvi didels vents, pri simena Genut Radvilien, vaik Pirmoji Komunija ir Vasario 16-oji. Pirmajai mes, vaikai, su dideliu pu ruodavoms, kartojome tikjimo tiesas. Mama ir Joana sidavo mums rbelius. Vyriausioji sesuo buvo pavasa rininke, o Zuzana ir Juozas angelaiiai, ateitininkai. Vasario 16-j mama ikepdavo pyrag. Tvelis prie gonk pakabindavo Trispalv. Sakydavo: inokite, vai kai, tai didiausia lietuvi vent!" Vaik buvo daug net du lopiai kabojo kambaryje. J vis keliai ir rpesiai jo per ger Motinos ird. Ji mokjo visikai umirti save: tenkinosi menkiausiais r bais ir maistu, visk atiduodama vaikams. Ir kiekvienam pagalbos reikalingam mogui buvo jautri. Sudegus kai myn Pok troboms, jie rado prieglobst pas Railas. Pa sikorus Julinui, elp Julinien. Utekjus Stalino sau lei, Railos, patys krpiodami i siaubo, slapstydamiesi ir bgiodami, maitino kitus, bejgius, nutraukdami ksn nuo savo burn. Teisi iandien dukt Birul sakydama: itokie mons paverst ms planet ydiniu sodu, o mones broliais. 1941 m. birelyje, kai raudonieji trm mones Si bir, aretavo j tvo brol, Pagiri mokyklos vedj. Railos slapstsi. Mes n vien nakt nenakvojom namuose, mena Genyt. Vis laukuose, krmuose. O geriausia bdavo rugiuose... Ms rugiai uaugdavo dideli. Saugojo mus. Sekmadien, 1941-j birelio 22-j grom namus ir igirdom, kad bombarduoja Kdainius. Karas! Tvai su
193

klupo darelyje prie kryiaus: Mes igelbti. Tvas bu iavo Nukryiuotojo kojas. Vokiei okupacijos metais tvas dirbo Pagiri vals iaus viraiiu. Isaugojo nuo Saksonijos nemaai mo ni, tarp j ir Venckevii eimos vyrus. (Genyt prisi mena, kaip jie, tap stribais, atsidkojo... K padary si. niekysts ir lietuviams nesvetimos.) Raudoniesiems vejant atgal vokieius, tvukas skau diai atsiduso: Grta nelabieji! Jau dabar ms laisvei galas... Jie vis dar dirbo savo laukuose. Vaikai moksi. Atj nai vis labiau siaub gimtj krat. Atrod, jog vis kart skausmas ir gla ugul lietuvi peius. Pirmaisiais metais stribai aretavo brol Juoz. iau riai sumu dar kieme. Motina puol ant keli prie stri b: palik sn! Imk mane! Stribas rm nagan Motinos krtin: atsitrauk! Vienas enkavedistas, lyk iai rusikai keikdamasis, garsiai apgailestavo, jog ne gali aretuoti vis. Vaikai, sustoj ratu, klyk. Kart monikas stribas Dambrauskas perspjo tv: Antanai, js rayti iveamj sraus. Rytoj tave ive. Bk! Ai tau, Kazy, padkojo mogus. Buvo 1946-j pradia. Paiom sunkiausiom slygom visi Rail vaikai moksi pasklid po Lietuv: Kaune, Pa nevy, Ukmergj, Stoj, Joniky, Ramygaloj, Veiveriuo se, Laninavoj... Joana j vadindavo tiesiog Janyte baig Kauno buhalteri mokykl. Bastydamasi po Lietuv, Genyt krepelyje kartu su knygomis neiojosi popierlyje vyniot sodo ems sau j nuo mylimo uolo akn. Seserys Joana ir Zuzana turjo apleisti oficialius dar bus ir slapstytis. Graias merginas persekiojo stribai. Pradioje jos prisilaik netoli nam, pas Laninavos vie nuoles. I ten buvo nukreiptos Kraki moter vienuoly n. Jomis ia rpinosi vienuols Teres ir Kotryna. Kra kse sustiprjo ryiai su partizanais, usimezg dar t vikje, ereliuose. Railaits jau tada gabeno vaistus, slaug sueistuosius.
194

Slinko varg ir sielvarto dienos. Tvai Railos buvo priversti pasitraukti i kio. Slapstsi vairiuose kam puose. 1946-j ruden apsistojo Velyje. I ten persikl Troknus. Globojo senuk Ulb, kuris turjo dmin pirki ir 2 ha ems. Jaunesnieji vaikai ir vyriausios duk ros tada atvyko pas juos. Dmai kybojo iki puss sien. Jos buvo juodos kaip smala. Neturjome kuo kvpuoti, bet ia buvome apsaugoti nuo bolevik, prisimena Antanas Raila. Tais baisiais laikais su svetima Biruts Korsakovaits pavarde Zuzana Railait baig Anyki gimnazij. Pra djo mokytojos keli Vieint valsiaus Sedeiki pradi nje mokykloje. Tai buvo partizan kratas: mokykl i vis pusi supo didinga imoni giria. Lietuvos Laisvs kovotojai ia buvo dani sveiai. Labai daug buvo partizan, dalinosi vaikysts spdiais gydytojas Antanas Raila, ateidavo visi gras kaip kunigaikiai, ikilns kaip miko dievaiiai. Plaukai ilgi. Ginklai blizga. Kaip gyvas akyse stovi ir garsus j poetas Laktutis. Neilgai, vos vienerius metus, mergina mokytojavo. si jungusi miko broli gretas, Zuzana Railait tapo Laktingala. Brolis Antanas pasakoja: Zanyt drsi buvo. Nuvyko su uduotim Vilni. Parsive raomj mainl, kuri su manim, dvylika meiu berniuku, skersai imoni giri ant pei atne Sedeikius. Nakties metu. Buvo baisu, girioje daug vilk. Sesuo elgsi drsiai. Kit kart Zuzanai vykdant uduot, partizanus u klupo stribai. Tsyk, sueista, su perauta koja, ji i veng mirties. Kulka neiimta. aizda protarpiais atsiver davo, kraujuodavo. Joana, dar vokiei okupacijos metais itekjusi u policijos vado kupikno Varino, anksti liko nal su mau sneliu Stasiuku ant rank. Vyr, jojant per mi k, nuov raudonieji banditai. Pokario metais Joana pusiau legaliai sikr Ukmergje. Ji priglaud dar ke turis maesnius Rail vaikuius. Buvo visko: akis kas dien irjo baim, nerimas, net badas. Pas Joan atei

195

davo buvusi mokytoja partizano Ignataviiaus sesuo. jos krep Joana krov vaistus, tvarsius, proviant. Vietini strib vadas nenuleido nuo j sesers aki. Nebegaliu daugiau! skundsi ji ir persikl pas seser Zuzan Sedeikius. Maesnieji vaikai aplankydavo abi seseris. J atmin tin strigo vienas nepaaikinamas faktas: Zanyts kam bario grindyse raudonavo neiplaunama kraujo dm. Pasirod, kad stribai toje vietoje buvo nukankin ir nu ov kit mokytoj. Kodl a negaliu iplauti ios kruvinos dms? lidnai stebjosi Joana. Nejaugi dar kraujo prireiks?.. Prireik. " Zanyt Laktingala uvo beveik po met, 1948j rugpjio 2 dien, per garsiuosius Parcinkulio at laidus. Po susiaudymo Sedeikiuose abi seserys jau buvo i j mik. T lidn dien Laktingala, eidama pasimatym su motina, ujo ant pasalos. Seser Joan sueid. Vaikams, kurie moksi Anykiuose, apie sesers uvi m prane patys partizanai. Vaikai suinojo, kaip se sut stribai gaivino" pyl vandeniu... kankino... Nu ud. Partizans Laktingalos mokytojos Zuzanos Railaits sudarkytas knas buvo niekinamas ant gatvs grindinio imonyse. Prie jo dien nakt budjo besi keikiani strib gauja. Vliau buvo kalbama, kad par tizans palaikus met bal ar vyrduob. Neinia, kur j ukas budeliai. Jos kapas Auktaitija, gimtj i moni em. Nenumaldomas buvo tv skausmas ir sielvartas. mo ns prisimena Motin, kuri vaikiojo girios pakraiais, iekodama dukters kapo. Sako, ji jo ir jo pamike be aar, be ado, tik retkariais atsiklaupdavo ir pabu iuodavo em pur juodem ar pailio smiltain, kuri sugr kart jos dukters krauj... Lietuvos partizanai ir mir atrod pavojingi prieams. tai toje paioje Ukmergs apskrityje Vidiki kaimo monms pavyko palaidoti savo artimuosius paventin toje emje. Stribas B., kuris ir dabar tebegyvena Vidi
196

kse, privert ikasti palaikus ir ivert juos iuklyn. Apie tai pasakojo mokytojas Jonas Virbalas, ra Herkus Milaeviius. Pokario metais iose vietose veik Plie no ir Stiklo briai. Partizanai Nemunas, Papuoa las ir Ripka buvo apsistoj Klintiki kaime. Apsupti strib, jie atsiaud iki paskutinio ovinio ir susisprog dino. Partizan Robinzon stribai sudegino gyv. Viduliki banyioje 1989 m. rugpjio 5 d. buvo aukojamos gedulingos ventos Miios ir kapinse palai doti partizan palaikai. aliakalnio parapijos klebonas Jasinskas, kurio du broliai ia uvo, kalbjo susirinku siems: Brangs tautieiai! Nuslopinkime savo irdyse neapykant budeliams. Mes visada buvome ididi tauta ir turime ididiai pakelti savo skausm..." Ne visus palaikus rado ir iose apylinkse: daugelio kaulai liko po kelio Jasiuliki kaim asfaltu. mons, dirbantys kiln atminimo aminimo darb, utikrino: rasim ir palaidosim. Grauol Rail dukra Joana partizan eiles stojo 1947 met pradioje. Dar nuo vokiei okupacijos laik ji painojo Lietuvos karinink Antan Sluk. Jis buvo Algimanto apygardos arno rinktins vadas tuo pa iu arno slapyvardiu. Joana pasirinko Neringos slapyvard. Jie susituok 1948 met pradioje. Sutuoktuvi apei gas atliko artimiausios banyios klebonas. Sesuo Genut ir jaunesns mergaits moksi Ukmer gje. Vliau Stoje. Blakiausi pas pastamus, neino dama, kas draugai, kas prieai... Atvaiavusi Troknus pas tvus, Genut sutiko arn. Jis dav jai slapy vard Milda ir trauk pogrindio veikl. Tuo pat me tu mergait, nordama padti vargstantiems tvams, pra djo mokytojauti Raseini apskrities Paeuvio pradin je mokykloje. Mok kitus ir pati neakivaizdiai moksi Kauno mokytoj seminarijoje. Maironio apdainuota apy linki gamta veik mergaits siel raminaniai. Po lan gais ydintis diemedis kalbjo apie laisv, o pro mokykl tekantis upeliukas primin tolim tvik. Susitaikyti su Tvyns pavergimu jaunoji mokytoja negaljo ji pas toviai vykd partizan uduotis. Tokia buvo pokarins
197

Lietuvos mokytoj karta, atjusi pakeisti tauri patrio t Sibiro leduose nukankint smetonini" mokytoj. J irdyse deg ta pati krikionika Tvyns meils ir itikimybs ugnis. Keiiantis aplinkybms, Genut Milda isikelia i Paeuvio, mokytojauja Vilniaus apskrityje. Dsto lie tuvi kalb Keturiasdeimties totori kaimo mokykloje. ia merginai ir ilgu, ir negera, aplink skamba svetima kalba. Jei ne partizanins uduotys... Ji ryinink Rgtimo bry. Pirmkart Mild aretavo troknieiai stribai, va dovaujami Simikino. Atm dokumentus ir ifruot. Nie ko neklausindami liep rytojaus dien ateiti atsiimti do kument Troknus. Pasitarus su arnu, buvo nu sprsta neiti. Prasidjo dar pavojingesnis jos gyvenimo etapas. Rgtimo bryje Milda ibuvo apie metus laiko. Paskiau gyveno Anyki apylinkse, daugiausia kaime pas Kuius, kuri snus Vytautas, uverbuotas saugumo, sugebjo gerai vaidinti patriot. Persekiojami strib, tvai Railos, pasitrauk i Tro kn, blaksi po Lietuv. Apsistojo Pasmod kaime pas geros irdies mog Navik (dabar gyvena Andrioni kyje, jo dukros ir entai tebepalaiko glaudius ryius su ilikusiais Rail eimos nariais). Pamoduose pas Rai las lanksi arno vyrai. Tarp j buvo Daktaras. Pa starojo rekomenduotus vaikus, Antanuk ir Vilij, vis vasar nuo bolevik slapst Jonikio gydytojas Kazys Knizikeviius. 1948 met pabaigoje tvai apsigyveno Kaune. Motina vertsi darininkyste, tvukas sargavo. Jiedu gyveno nuo latiniu laukimu: kad tik kas pabelst duris!,. Gal vai kai? viesiausias Rail eimoje vyriausios dukters ts partizans Neringos paveikslas. Nediduk, grakti ir nepaprastai vikri mergait pirmoji mamos uvadl. Ypa kai pasipyl kiti Gamta Janyt apdovanojo ne tik groiu, bet ir siela, imliu protu, menine prigimtimi. Gili rud malonios ypsenos, su duobutmis skruostuose ir
198

Jany buvo vaikai. jautria aki, melo

dingo balso tembro mergaits turjo laukti viesi ateitis. Janyts neapleido svajon kada nors dirbti radijo dik tore... Tvai gerai suprato mokslo reikm. Ms vaikai turi bti u mus viesesni" sak tvas. Lietuvaitms ne tik darbtumas, bet ir mokslas reikalingas" moti nos odiai. Kai Janyt moksi, mama liko vargti su be gale darb ir krva vaik. Aukojosi. Diaugsmo namais virsdavo ms pirkia, kai par vaiuodavo atostog Janyt, ir iandien prisimena jos sesuo Birut. Prausdavo mus, ukuodavo. Ir vis pasa kojo, pasakojo... Parsivedavo krv urnal, knyg. Dai nuodavome kaip per ventes. Provincijoje isilavinusi mergaii tuo metu buvo nedaug. kyrs garbintojai neaplenk Janyts. irdies reikalus ji atverdavo savo geriausiai draugei Mo tinai. Romatikos sielos mergait krito ird pasiturinio Kuroni kaimo kininko Dambrausko snui Rapolui. Klie rikas Rapolas buvo tikras grauolis, turjo nuostab bal s. Kaimo moterys sakydavo: iandien banyia buvo viesesn dalyvavo Kuroni klierikas". Ir atvaiavo kart Janyts tv kiem nematytas mogus. Ilgai jis rio arkl prie klties stuipo, brauk nuo sermgls iaudus. Nusim kepur ir, pagarbins Krist, papra: Imk, Railiene, kur nori mano sn, tik kunigl palik!.. Apsiverk abu. Pasitar. Bet po keli dien subirb prie gonk motociklas. Ilipo i jo Rapolas auktas, graus. Pasisveikins motin, be uuolank paklaus: Ar leisite u mans Joan? Ne! ventas buvo nam garbs supratimas, tv diegtas pareigos jausmas Dievui, Tvynei ir eimai. Nepadjo ir klieriko tikinjimai, jog jis vistiek seminarijon negr. Kaimo moterys nibdjosi, kad kunigliui Joana suk nel nuvilko"... O kalti jie buvo tik tuo, kad jauni. Pa reiga buvo svarbiausia. Suprato Janyt t pareig, kaip Dievo vali.
199

Gyvenimas ruo Joanai kit keli. Tragik, bet gar bing. (Garbingesnio pasaulis neino pripasta jos sesuo Birut). Janyts likim tarsi ipranaavo jos matyta vizija. Buvo vasara, ydjo obelys, kvepjo darelio gls. M nest nakt Janyt nemiegojo. Paiame vidurnaktyje ji pamat atjojant ant balto irgo balt raitel. Jis atjojo i tolo ir suko ratu apie j sodyb, neartdamas ir ne nutoldamas. Ji atvr virtuvs lang ir garsiai paklaus, ko jam reikia. Nieko neatsak raitelis, tik pasuko irg ir dingo. Nelaims pranaas, tsyk pasak mama. Susimst apie savo gyvenim ir Joana. Jei neturiau snaus, stoiau vienuolyn, pasak jauna, vos dvideimt trej met sulaukusi nal. Dl tos paios prieasties ji nepasitrauk Vakarus, ar tjant frontui. Jaut, jog be Tvyns gyventi negals. ia dar tas begalinis jos altruizmas ma sesui ir broliuk globa. Visa tai ne pagal metus subrandino Joa n. eimynai gteljus, jauna moteris pamat, kad kraupi pokario realyb silo kitus kelius. Nesibaigianti okupa cijos naktis Tvynje auksi ir jos aukos. Lietuvos lais vs reikalui Joana Railait prisiek nesigailti nei jau nysts, nei gyvybs. Pamusi ginkl rankas, usivilko karik uniform. Surimtjo, sugrietjo jos veido bruo ai. Neringa priklaus arno rinktins tabui. Atjnams uoliai tarnavo sovietins iurks urna listai. Vykdydamas saugumo uduot tlas Gumbaragis pyl pamazgas ant Auktaitijos partizani, ypa j vado arno Antano Slukos galvos. Neinia kodl jis pasirinko Gumbaragio slapyvard. Gal jautsi ess pa naus gyvul, o gal savisaugos sumetimais: kas ino gal Lietuva bus laisva? Ir tada u tokius darbelius, jau nebesdsi pamgtoje minktoje kdje... Prisipainsiu, nevaiavau vyturio redakcij, ten Osvaldas Aleksa jo atsakingo sekretoriaus parei gas. Jis tas pats Gumbaragis... Klausinti? Kam? Kas parayta kirviu neikirsi. Mane ramina nors tai, kad korektikos varnos nebando iulbti laktingalom.
200

i lietuvik patarl: varnom gim laktingalom ne iulbs atkakliai bando paneigti kai kurie persitvar k sovietins spaudos asai. jungiu televizori ekra ne Petras Narakeviius: bando suokti apie tremtinius ir partizanus! Varge mano! Karalius pamiro, kad yra nuo gas. Anksiau is soviet tarnas neig ir kit sentenci j gulinio nemua. Pamiro, kaip jis pats perse kiojo Sibiro tremtinius, mei Dzkijos partizanus... Viskas ilieka moni atmintyje; neams t atmint ir mes, panemuni dzkai. ateit. Mes ateinam Nemunu atplaukiam tarsi gelsvas smlis paprasti i vis kaimeli ir palauki audyti... kankinti... u kasti. Vekite Sibir, niekeliai! Tremtini iekokit, narakeviiai! Mes pasauly inom savo dali: Mirsime lietuviai ididiai! Stebtinai gajs tie sovietiniai raeivos. Katinas, pri dergs kamp, nuleidia akis ir neria lauk i gryios. itie nebga Voroneo stepes komunizmo kurti. Ir neina pagal savo tikruosius sugebjimus sargauti arba altkalviauti. Veria kailius. (Gal enkavedistines uduo tis toliau vykdo?) ...Adolfas Strakys ra apie vrikus banditus, o dabar urnale Karys juos ant pjedestalo kelia... Suprantame: visuose atsakinguose postuose tie patys raudoni ponai sdi. (Tos paios kds tie patys d ds). Ger laik laukia. Bet sugrkime prie jau minto Gumbaragio edev ro. Liko gyv moni kurie pads atskirti grdus nuo pel. Tautai reikalinga teisyb. Dailus takas tarp atlai Birtono pu. Praau pa lydovs: Papasakokit, Genyte, apie savo partizanik jau nyst. O k pasakyt? jau kaip ir visi, genama likimo nedalios. viesios Genyts akys paplsta skaidria rasa. Skau diai ypteljusi, moteris tsia: 201

 Buvo juodos dienos tarp dangaus ir ems. Atjnai kaip skriai pldo ir naikino visk, kas lietu vika, dora, grau. Blakms kaip paukiai audroje: nei u ko nusitvert, nei kur galv priglaust, nei kur su ilt... Be tviks. Be motinos. Baisu! Partizan vadas arnas, sesers Janyts vyras, nu siunt mane slapstytis netoli Anyki Kuniki kaim pas Kuius. Jie turjo bunker. Jame slpsi snus Vy tautas. Jis saksi, kad Panevy dirbdamas pasisavino i valstybs 60 tkstani rubli, todl legaliai gyventi ne galjo pas partizanus atjo. Buvo labai aktyvus, dr sus, linksmas, pritampantis prie vis. Mums tarimo ne kl, bet arnas juo niekada nepasitikjo net savo bunkerio neparod. Kai a vykdiau partizan uduotis Kaune, tai Kuys sekdavo i paskos kad man drsiau bt. Maiau ir a, kad labiausiai jam rpi partizan reikalai: ikart ipsdavo akis kiekvien nauj mog pamats. urnalistas Gumbaragis O. Aleksa, apraindamas ekisto Kuio didvyrikum, neatskleid jo kriminalins praeities. Pasak jo, Kuys kartas sovietinis patriotas tauri ekist gretose vos ne nuo gimimo dienos. O jau pas saugumo kapiton Davidon (pavard gal ir netikra) pats prasi kuo sunkesns uduoties su rasti arn ir jo kovos draug bunkerius, likviduoti Auktaitijos antisovietin pogrind. Sin upildavo deg tine. Bolevikai inojo, kad arnas Joanos Railaits vyras. Todl Kuys kyriai seka jos seser Genut, lanko si j tv namuose aliakalnyje. Kart jis kartu atsiveda ir partizan Jankausk, pristatydamas j Povilonio pa varde. Jankausk, apsistojus Vaisi gatvje, saugumas aretuoja. Mild sulaiko paleidia po 3 dien. Jan kauskas nieko neiduoda, iskyrus vien tui bunker Pasmod mike. Kuio marrutai i Kauno vl veda Auktaitij. ia prikalbina saugiai slapstytis ir Genut Mild, bendrauja su Rgtimu. Gumbaragis, kaip tikras so vietinis patriotas ir melo specialistas, vaizdiai dsto Rgtimo ir arno program:
202

Komunistus ikarti, ubagus iaudyti!" Gumbaragis mato auktaii valstiei pasiprieini m prie gaujas, trukdanias sukurti kolchozin roj. Dar daugiau: lietuvi tauta, pasak jo, pasirodo jau tokia isigimusi, kad pati vykdo genocid prie save: partiza nai udo visus i eils! Svetimtauiai ir bolevikai, aiku, nekalti. Apraindamas Auktaitijos partizan t, Gumbara gis remiasi domiais dokumentais apklausos proto kolais. Tarsi neinodamas, kokiu bdu jie falsifikuojami ir kaip igaunami tardomj prisipainimai. Mintimis sugrkime tas tolimas dienas. Atjo ru duo, nipas Vytautas Kuys sek arn nelyginant arus skalikas miko vr. O jis vis dar buvo nepasie kiamas, kontaktus nesileido. Netgi tar, kas dav sau gumui jo pavaduotoj Vaitk. Kuiui belieka toliau pa taikauti Rgtimui. Parvea i Kauno jam ginkl ir dvi uniformas. Dabar sunku pasakyti, kaip nipas gijo pasitikjim, tapo ryininku. Keturis mnesius, Gumbaragio teigimu, Kuys buvo bandit vado ryininkas. Su slaptais pake tais jo per imoni giri ir aplinkinius kaimus, perda vinjo inias saugumui Kaun. Vado slaptaviets jis vis dar neinojo. arnas, uvus daugeliui partizan, tapo visos iaursRyt srities vadu. Jo inioje buvo Pane vio, Rokikio, Kupikio, Anyki apskritys. Artja iema. Vytautas Kuys seka arno pdo mis, vainja po Ryt Lietuv. Vadinamasis Davidonis, saugumo kapitonas i Kauno, duoda nurodym aretuoti Rgtim. Spalio 23 dien Li kaime susitinka Rgtimas, Vijoklis ir nipas Kuys. Toliau pagal Gumbarag prasideda girtuokliavimas. Bet tikrov daug paprastesn: Kuys vaiina vyrus apnuodyta degtine, o umigdytiems suria rankas ir atiduoda okupant malonei. Partizanus tardo prastais bolevikiniais metodais. 1949 m. spalio 27 dien, Vijoklis neilaiko kankinim ir pasako tardytojams arno bunkerio viet. Jo o dius tenka patvirtinti ir kitam partizanui.
203

T pai nakt enkavedistai apsupa Butkiki kaimo valstieio Juozo Jovaios rs. Jovai sodyba. Atlydti Kuio, enkavedistai atidaro rsio sienoje umaskuot ang. Rankas ikls, ilenda barzdotas vyras, Tai Princas Balys ukauskas, ne tikras eimininko brolis. Bunkeryje daugiau nieko ne randa. iandien sunku pasakyti, kas ir kodl nurod esant antr slptuv bunker bunkeryje. Jos anga buvo reng ta u pirmosios slptuvs sienos. J atidengti galima tik atitraukus lov. Antroje slptuvje buvo vadas arnas Antanas Sluka su mona partizane Neringa. Juos kalbti, kad pasiduot, siuniamas eimininko snus Juozas Jo vaia partizanas Lokys. Jis pasilieka bunkeryje. Vel tui enkavedistai kauja, agituoja, ragina pasiduoti. Tuo met slptuv stumia dvideimtmet Jovai dukter. Uduotis ta pati: tikinti, kad jokios ieities nra! T tragik vyki dalyv ryinink Jovaiait pasa koja: A slinkau patamsy slaptu jimu. Garsiai kalb jau, kad partizanai inot, kas eina. Ir Antanas, ir Joana suprato, k reikia pragarikas triukmas viruje. inojo atjn norus. Jie sdjo greta vienas kito, degino do kumentus, ramiai kalbjo. Mes sim. Pasirenkam mir t, pasak vadas. A lieku su juo. Bolevik verg nebsiu... pritar Joana. Jovaiait ibuvo pas juos ilgokai apie dvideimt minui. Joana atsisdo ant gulto, rankomis apkabino kojas, rm smakr kelius. Jos msli, tamsi aki vilgsnis buvo ramus. Viskas nusprsta. K mst i jau na 29 met moteris ant aminybs slenksio, inodama, kad gimtoji em srva krauju, o pasaulyje vienias lieka eiametis snus? Vis savo trump gyvenim pratusi rpintis kitais, ji ir dabar pavelg bas stumt bun kerin Jovaiait ir padav jai savo batus: Apsiauk! Man gi nereiks... Ileisdama ryinink, partizan pasak paskutin savo nor: Stasiukas... Kad galiau apkabinti sn! Tu at204

vargsi Sibir, gal gri. Paadk man... pabuiuok nuo motinos, kai galsi. Tuo metu ekistai skubiai pjov galing uol, kurio aknys apglb laik bunker. Susprogdino kelm. Atsi vr keturi metr gylio duob. Partizan dar nesimat. Jie buvo tolliau, tunelio gale. ekistai degino benzin. Aitrs dmai skverbsi vid, dusino. Jovaiait, pusiau utrokusi, nieko nematydama, apgraibomis ikop vir . ems gelmse pasigirdo duslus sprogimas. Trij susisprogdinusi partizan knus sumet sunk veim. Greta susodino ir virvmis pririo prie bort dvi Jovaiaites ir j brol. Visus atve Kaun lavonus nuve neinomas kapavietes, o gyvj lauk ilgas ke lias Sibir. Mainoje greta vairuotojo sdjo sikniaubs ap siaust idavikas Vytautas Kuys. Vaiktau j takais, j tv ir protvi eme. Kokia Tu buvai, Joana, jeigu ir iandien gyvoji Tavo dvasia beldiasi ms irdis, gaivina atmint ir suteikia stip rybs. Ar ne Tu parodei, kad mokti gyventi tai ne vien mokti i visos irdies diaugtis, bet ir sielotis, ir pasiaukoti i visos irdies. Iki paskutinio jos tvinks nio. Tik tokia irdis plaka tikro mogaus, tikro lietuvio krtinje. Raminaniai gaudia Andrionikio banytls vargo nai. Klaupiuosi prie altoriaus ia, kur klpodavai Tu, su aaromis akyse maldaudama Aukiausij pavergtai Tvynei laisvs. To paties praau ir a. Prao visi ms tautieiai: dorieji auktaiiai, kantrs emaiiai, dzkai, suvalkieiai. Tempora mutandur! Laikai keiiasi. Lietuvi patarl aikesn: Iki laiko sotis vanden nea. Idavikas Vy tautas Kuys gyveno Vilniuje. Naudojosi komunist pri vilegijomis, skardiniais medaliais didiavosi, dosniu oku pant atlygiu lepinosi. Iki Atgimimo. Jo gyvenimo pa baiga buvo logika: pasim virv. Pasikabino. Komedia la finita sakyt lotynai. Taigi. Net mirti reikia mo kti garbingai.
205

Svetimj nesunaikintas vienias uolas remia dan g Rail sodybos vietoje. Janyt sakydavo: prisiekiu uolu greitai atvaiuosiu, aplankysiu! Ir vaikai jos laukdavo kaip didiausios vienios. Vilija Railait Poderskien pasakoja: Buvau jauniausia eimoje, u tai sesuo mane la biausiai myljo. Turjau 13 met, kai ji uvo. Suaugu sieji buvo laimingesni jie galjo kovoti. O ms, vai k, aaros buvo vienintelis ginklas... Vilija glosto viesiaplauk anko galvel ir tsia: Ir kit seser, Zanyt, kaip gyv menu. Susitikda vome su ja gojely. Apsidiaugdavau, i tolo pamaiusi jos mlyn suknel. Kart nujau pamikn. Kai m puys ot dejuot, supratau, kad Zanyts nra... mons pasakojo: guljo ant aligatvio, pamesta tarp vyr, mer gait mlyna suknele, su aulinukais... O Neringa Janyt lank seseris sapnuose. Slinko lidnos, neramios okupacijos dienos. Ir susapnavo Ge nyt Milda savo vyriausij seser. Rodos, liep Ja nyt jai bgti, kur akys mato. O kai i nepaklaus, u deng j savo juoda skara. Paskui viskas iblso. T pai dien Mild sum. Mergin sodino sunkvei m. Vedami ekistai vilpavo linksm melodij apie savo katiu, o Genyt norjo pavirsti nors sraige, nors pakels olyte, purptelti mau paukteliu kad tik pasi likt Tvynje. Deja, iauri realyb kvatojosi akis rau donj atjn juoku. Jiems buvo gera siaubti svetim krat, tyiotis i pavergt moni. Okupantai neturi ir dies. Okupantai neturi nam! Genyts lauk Kauno saugumas, Vilniaus Lukiks. Po to Sibiro lageri etapai, Irkutsko 21-oji kolona. Dants pavaizduotame pragare buvo uraas: Pali kite vilt visi, kurie ia patekote! Nors prie raudonojo pragaro vart nebuvo jokio urao, realyb ia buvo bai sesn u sivaizduojamj. Sustokit, dienos, iapus ateities! Toli nuo Tvyns, toli nuo nam lietuvaits Sibiro vergs savo kaniomis rao tragikus ms Tautos istorijos lapus! Lietuvos par tizans, ryininks ir tos, kurioms akis umerkia am inas alas, ir tos, kurios stebuklu itveria.
206

 A, toks menkas vaballis, k gali reikti mano kania Visatoje? msto Genut, vos parvilkdama ko jas apledjus barak. Keniani milijonai. Mus mato dangaus vaigds. Tos paios vaigds, kurias stebi broliai Lietuvoje. Gal jose apsigyveno uvusij sielos? Gal i ten velgia em, mane ir seserys Zanyt ir Joana?.. Mirus didiajam budeliui Stalinui, atsivr lageri vartai. Koks buvo diaugsmas! Patvino ne tik didiosios Sibiro ups, bet ir keliai keleliai buvo utvindyti, usi kimo stotys ir traukiniai. Sibiro katorgoje praleid gra iausius jaunysts metus, gro lietuviai namo. Gro pavergt Tvyn. Prisiglaud Genut Railait partizan Milda prie alio savo brolio uolo-gimtinje. Pravirko skaus mo ir diaugsmo aaromis. Gyvenimas Lietuvoje monms, priklausantiems re presuot-raupsuot kastai, nebuvo romis klotas. J dar labiau sunkino raudonj urnalist persekiojimai. Jau minto Gumbaragio Osvaldo Aleksos rainys, liaupsi nantis idavik Ku ir su eme sumaiantis partizanin kov Auktaitijoje, atkreip dmes ir liaudies prie us partizan gimines! Neliko ekist nepastebta ir kuklaus gydytojo berniuko i rugi lauko Antano Railos asmenyb. mogaus, kur formavo ir lamd Sistema, primesta sve timj. ...Besislapstant su tvais, nusikamavus berniuk vie no miestelio gydytojas apnakvydino ant operacinio sta lo. Kitur nebuvo vietos. Niekada vaikas taip saldiai ne miegojo. Jis nusprend tapti gydytoju daryti monms gera, tarnauti humanizmui. Antanukas baig vidurin mokykl aukso medaliu. Dir bo tyliai, ramiai, planingai. Jis neturjo tokios vaikysts ir jaunysts kaip jo bendraamiai. Bet buvo pamaldus, dainavo chore, sportavo. velnios prigimties baltapkiui berniukui pranaavo kunigo keli. (Ne veltui jo pirmieji ligoniai jaun gydytoj vadino ms kunigliu.) Jis pasirinko kit ne maiau garbing ir nauding Tautai.
207

Motina pritar jo sprendimui. Vaiko gyvenime patirti var gai, jautrumas kito kaniai, pasiaukojimas ios savy bs buvo btinos jo darbe. Gydytojas pateisino viltis ir lkesius, eima pagrs tai juo didiuojasi. Jis gelbsti pastamus ligonius auktaiius ir nepastamus i vis Lietuvos kampeli. Sesuo Birut su ypsena pastebi: Kai brolis neberanda argument jis vis tiek guo dia: Bus viskas gerai a nujauiu!" Gydytoj Rail vertina kolegos. Ilgametis Klinik di rektorius Jainskas, susirgs guldavo tik jo skyri. Gydytojas ukliuvo tik raudoniesiems. Politruk klap iukai Klinikose, i spaudos suinoj Antano Railos kil m, para du skundus. pirmj Kauno miesto kompar tijos komitetas nereagavo. Kit skund pasiunt Lietu vos CK. Reikalavo atleisti i skyriaus vedjo pareig. Tuo metinis antrasis sekretorius Charazovas, mogus ne per didiausios iminties ir atsistas prievaizdu i Maskvos, nesismulkino dav nurodym atleisti. Gydytojas vaiuoja Vilni isiaikinti. Patekti pas visagal Maskvos pon nelengva. Kai pagaliau pavyko, jam pateikia vienintel klausim: Kodl nuslpei savo biografij? Bet tai mano biografija, o ne mirusij! Visagalis Charazovas leido gydytojui Antanui Railai dirbti pagal savo specialyb. Tai rod, kad komunistinis reimas minktja, kad netoli ios antimogikos siste mos krachas. Gyvenimo up nea ms dienas ir metus. Greitai b ga laikas. Dar vis neinau seser kapo, sako Antanas Rai la. Bet j uvimo vietos yra ventos. Ateina jos sap nus, bet nepasako, kur ukastos. Noriau, kad ten i dygt uolai arba banguot rugiai. Gydytojas trumpam susimsto, prityla ir ilgai velgia pro Klinik lang panerio kalvas. Mintyse jis vl mato tuos vaikysts takus. Mato J kloniais ir kalneliais, i lais ir ileliais pasipuousi, mlynomis eer akimis vy tini, darbais ir talentais garsi Auktaii em. Kiek
208

dain nuskambjo, kiek didvyri kraujo nutekjo sml tais ventosios krantais tbtinse grumtynse su prie ais. Ten, kur oia galinga imoni giria, kur paslaptin gus kov aidus ir girios vyr ingsnius tebesaugo Pas mod mikai. O paprast moni irdys ir iandien su virpa igird arno ir Neringos, Laktingalos, Laktuio, aliojo Velnio, Vaitkaus, Lampeo ir dar daugelio pastam, artimj, kovos ir kraujo bro li vardus. Nematomos gijos surio ms praeit su da bartim. ia dar ir kiekvieno doro mogaus ikstos kan ios jos upildo ir ms bties prasm, ir kantri kaip iemkenio grdas vienos balt Tautos istorij... Prigluskime prie ems, kurioje auga visk ikentj protvi rugiai! Lieting vasar kasdien lyja liets Lietuvoje. Ir t ankstyv 1990-j rugpjio ryt krito i dangaus smul ki rasa. Taiau jauki Andrionikio banytl Auktaitijoje buvo perpildyta: jo ir jo mons, rinkosi ir briavosi ventoriuje. Visi inojo: po pamald buvusio Butkiks vienkiemio pakratyje ventins paminkl ten, kur u vo apygardos vadas arnas su mona Neringa ir bendraygiu Juozu Jovaia. kio agronomas J. ikas ival ia buvus iuklyn, o mikelio pakraty, kur dar tebeiojjo buvusio bunkerio duobs, partizan gimins pastat kryi, o akmenyje ra partizan vardus. jo banyion mons. Tie patys paprasti dori auk taiiai, kurie prie pus amiaus atverdavo duris pavar gusiems ir sulytiems partizanams, rm juos ir guod, slaug sueistus, saugojo nuo prie, slapst persekioja mus j artimuosius. O paskui u tai jo lageri golgotas, liudydami pasauliui apie nepalauiam lietuvi tautos trokim gyventi laisviems. Visa sudegintos Jovai sodybos laukym prisipild moni. uvusij artimieji sustojo prie paminklo. Foto grafavosi. Kalbjo. Giedojo himn ir ventas giesmes. mons i Anyki, Panevio, Kauno, Vilniaus ir kit Lietuvos viet prail, partizanai, ryininkai, rmjai. Partizan ryinink Jovaiait, kuri paskutinioji t tragik dien regjo didvyrius, vienos i Railaii tyliai papra:
209

 Parodykit man Joanos sn... Prijo auktas ilsteljs vyrikis. Pasilenk. Moteris apkabino jj ir pasak: Stasiuk, a paadjau Tavo mamai perduoti jos pabuiavim... Paad ipildyti ji tegaljo tik po keturiasdeimt vie neri met. Vyrikis buiavo rankas, atneusias jam priemirtin motinos palaiminim. Atsitiess jis paglost savo anko galvel. Berniukas, iplts akutes, dmiai sek visk, kas vyksta, dar gerai nesuvokdamas, kad dedasi maon irdeln gyv ir pai tikriausi, neimeluot savo tautos istorij. Auktaitijoje tebelijo lietus, sumis su tyliomis mo ni aaromis. 1991 met sausio pradia. Gyvename rsias dienas. Sovietini tank kolonos traukia Vilniaus link. Saugoti Tautos ird sostin ir jos puls parlament i vis kaim ir miest susijaudin skuba lietuviai. Jie savo k nu ustos... Jie melsis... Mini minios sustoj auksis vie nintelio utarytojo Dievo pagalbos. Igelbk, Auk siausias, t mylim al... Marija, Marija, palengvink vergij... ia susirink tremtiniai, moksleiviai, studen tai, pensininkai. Vyrai. Moterys. Vaikai. Po Birtono tremtini vliava aarotomis akimis u Tvyn meldiasi Ji labai kukli ir garbinga Auktai tijos partizan Milda. Ta pati Genut Railait-Radvi lien, kuri sausio 8-j pasakojo man savo pranaik sap n. (Gal tai ne sapnas, o jautrios sielos signalas i ana pus mums, gyviesiems?) Rodos, matau a Janyt tvikje, ereliuose. Ko dl tu parjai, sesut? klausiu. Juk tu uvusi... Taip, a seniai mirus, ir anas mano knas supuvs. Dabar a naujame kne. Pavalgydink! Duok man pieno ir duonos. Kad tvirta biau. A gyva! Heroizmo sauka: partizan vls atgimsta ir vl eina ti u Tvyn, siknij kituose Tautos vaikuose. Laisvs kovotojai engia ms gretose. Ir kenia kar tu su mumis.
210

Uges vaigds spindi viesmeius. Mus pasiekia anos epochos atvaitai. uvusij partizan slapyvar dius, pratsdami j gyvenimus ir kovas, perimdavo nau ji kovotojai. Po Neringos Joanos Railaits mirties kita partizan Neringa, kurios pavards nepavyko nu statyti, subtiliai ra: Mes kylame i ten, kur em kruvina. Neklauskite, kas mes. Mes laisv ir kova! Praeisime visur kaip aidas, kaip daina, Palaimins ir mins motul Lietuva. O dideli miest priemiesiuose ir ma lietuvik miesteli gatvse ant grindinio ydi kritusi broli ir sesi kraujas. Sutryptuose, audr ivartytuose rugiuose dli j kaulai. Vir j, iskleidusi stiprius, imtmei ugrdintus sparnus, sklendia pilka, bet nemari ir ste buklinga paukt TAUTOS ATMINTIS.

EMS DRUSKA
Kasdienybs keliuose prasilenkiame su imtais moni. Laimingi atsitiktinumai sustabdo akimirkas ir atveria pa intis, apie kurias anksiau negalvojai. Apie juos i proio dar bijoma garsiai kalbti, nes oficialia strib terminologija ilgus deimtmeius visi, kurie buvo mike ir kovojo prie okupantus, vadinti banditais ir kraugeriais. Kurgi ne: laisvs gali trokti tik nusikaltliai arba beproiai! Dar ne vis j kaulus atkasm ir perlaidojom, ne vi siems kryius pastatm. Apie juos dar ne visas dainas idainavom. Juos tebesapnuoja seserys ir monos. J ato dsius baigia isineti motinos smlio kalnelius. O stribai, perskait rainius apie juos, grieia dantimis. lama gimtins berai, sustoj Auktaitijos pakelse. ventojoje trokul malina gluosniai, o kietas sedul uo gas iem sulesa laukiniai paukiai. ia praminti parti zan takai ir takeliai neul gyvj atmintyje.
211

Ukmergje gyvena Vaiinai ir Sudeikiai dvi par tizan eimos i arno brio. Nuj laisvs kov ke lius, nugalj negandas ir audras, imtus kart irj miriai akis, jie ramiai ir su viltim velgia Lietuvos laisvs ryt. J jaunysts keliai daug kuo panas, bet ir saviti. Emilija Vaiinien Audron gim 1928 m. Uk mergs apskrityje, Kurkli valsiuje, Kalyk kaime, ne turtingo valstieio eimoje. Ujus rusams, stribai gaud brol svetimali armij. Jis ijo mik. Stribai Emi lij isivar. Paskui paleido liep atvesti brol. 1945 met ruden mik ijo ir ji. Tvas jau buvo mirs, o kiti namikiai m slapstytis. Brolis su draugais uvo apsuptame bunkeryje 1947 met sausio 20 d. Nelygioje kovoje krito Mykolas ukaus kas Plaktukas, Bronius Mikinis Kardas, Niko demas Likauskas Beras ir Vladas Raugalas ilvitis. Visi i Balnink ir Kurkli valsi. Audron kovojo Vyio apygardoje. Kuopos vadas buvo Laktutis Jurgis Urbonas. Jis para jai prie saik, kuri, Laktuiui uvus, buvo pas j rasta ir v liau prijungta prie Audrons bylos. Su arnu ryius palaikm per Laktut, pa sakoja buvusi partizan, susitikdavom su juo u ven tosios, o jo buvimo vietos neinojome net mes. Partizanavo Audron daugiau nei 4 metus. Painojau ryinink Mieliausk i Nironi kaimo ir jo draug Petr Janukn, prisimena Emilija. Mie liausk 1949 metais aretavo. J buvo didel eima: dvi vyresns seserys Emilija ir Ona. Emilija buvo partizan ryinink. 1951 metais balandio 14 dien buv su ja partizanai Antanas Bagoinas Dmas, Albertas Pa kenis Jreivis, Justinas Puodinas erknas ir dar du pasak, kad eina susitikti su Petru Januknu. Emilija su jais njo. Susirpinusi, kad vyrai ilgai nesu grta, ji ijo j iekoti. Sutiko svirduliuojant Albert Paken. Jis vos spjo pasakyti, kad juos Petras Januknas apnuodijo, ir krito kaip negyvas. Emilija nubgo namus, pasikink arkl, pasikviet talkon seser On. Nuvaia vusios susitikimo viet jos kl veim apnuodytus
212

partizanus ir j ginklus. Pasim kulkosvaid. Grdamos pam Albert Paken. Vaiavo per mik Andrionikio link. Norjo partizanus paslpti. Idavikas Januknas, pa mats, kad vienas partizanas pabgo, skubjo praneti stribams. Jie pasivijo veim su partizanais. Pradjo au dyti. Nuov arkl. Ona Mieliauskait bgo Dobulio mi k, bet pamikje j pavijo kulka. Emilija Mieliauskait nesitrauk nuo kulkosvaidio iki paskutins minuts. u vo ir ji, ir partizanai. Mieliausk eim itrm Sibir. O Petras Januknas apsigyveno Kaune. Partizans Emilijos Audrons nuolat tykojo pa vojai. Prisimena, kaip kart ji norjo susitikti su savo vienuolikmete sesute Miliuko vienkiemyje. Tai inojo P. Danut. Ji pasil man ateiti rytoj: Ateis sesut ir ryinink Aviait. Galsit susitikt, pasi kalbt. Prisirinksime gryb, o js tik laini atsinekit. Apie tai papasakojau partizanams. susitikim atjo ir partizanai: Jonas Stakeviius Aura, Jonas imo nis posas, Antanas Bagoinas Dmas, Justi nas Puodinas erknas, Bronius Puodinas Garsas ir Albertas Pakenis Jreivis. Vyrai padav man gabaliuk laini. Prie diro turjau nagan. Ijom pamik. O ms vienkiemio klojime atvyks garnizonas pernakt ilaik aretuot ryinink, kaimynus ir mano sesut. Buvo grai diena. Apie 12 val. Jie nespjo mus atidengti ugnies, matyt, jau nelauk. Mes prijom mik. Vyrai pasiunt mane su lainiais pas Miliuk kepti gry b. Palikau juos prie kapiaus ir einu. I vienos puss mikas, i kitos aukti rugiai. Igirdau stoj. Per rugius atbga kareiviai. Numeiau lainius, okau bgt mikel. Visi pasitraukm, persekiojami kareivi su unimis. Idavysts tada niekas netar. Tai Emilija suinojo daug vliau, tardoma po areto. Emilijos atmintin strigo iurpus 1945 met vykis. Buvo graus vasaros sekmadienis. Ji jo susitikti su drau ge. Netoli Naujasodio igirdo vius. Pasislp griovyje. Kai viskas nutilo, nujo pas draug. Visi buvo isigand, apsiverk. Kieme telkojo kraujo bala. Jai papasakojo, kad stribai privert draugs tv atveti i miko nuau t partizan Vlad Leit. Paskui jis buvo nugabentas
213

Balnink miestel. Joms bekalbant atjo uvusiojo sesut Marcel Leitait. Ji labai verk brolio. Tuo metu nuo kaimo puss atjo dvi moterys. Jos pasived al Emili j ir jos draug Gen Jogelait ir tyliai tar: Kaip pa sakyt Marcelei, kad jos mam ir seser negyvai ubad rus kareiviai? uvusiojo partizano motinos ir sesers lavonus ruosi veti niekinti Balnink aikt, taiau vienas rus karikis pasak, kad jiems bob nereikia. La vonus grino j gimtj Vanag kaim (Balnink vals., Ukmergs apskr.). Emilija ir jos draug Genut padjo nelaimingsias paarvoti. ia jos pamat sukre iant vaizd: langai idauyti, viskas idraskyta, suvers ta. Lovoje du lavonai motinos ir dukters. Snus guljo Balnink aiktje. O pas kaimynus labai laimingas ir linksmas kareivis mazgojo kruvinas rankas. Su ibute Gene Jogelaite, savanorio dukra i Naujasodio, Emilija dalyvavo laisvs kovose apie dvejus metus. 1949 met sausio mnes Genuts ir jos vyro bunker nurod sugautas partizanas i Anyki miesto. Jiems sak pasiduoti. Partizanai nesutiko. Bunker su sprogdino granatom. Genul liko gyva: jos vyras Au ra Jonas Stakeviius i Egliakalnio udeng savim mon. J sudrask skeveldros. Lageriuose netekusi svei katos, jau grdama Lietuv, Genut mir traukinyje. 1949 met spalio 29 dien prie Nironi kaimo, mas kuojanias bunker Dobulio mike, stribai ir kareivi gar nizonas aretavo Emilij partizan Audron ir Stas Labonait, kuri slapstsi nuo itrmimo. Prie dvi dienas buvo uvs apygardos vadas arnas. Komunistikai mstant, mogus gimsta vergas. Lais vs trokimas nusikaltimas. Todl mons, pakil ko v u savo tautos laisv, yra nusikaltliai, banditai. toki bandit gretas nuo pat pirmj okupacijos dien sijung ir Emilijos vyras Alfonsas Vaiinas, gims 1918 metais Panevio apskrities, Krekenavos valsiaus Icin kaime. Buvs Lietuvos kariuomens valgas, eili nis, jis netarnavo nei rudajai, nei raudonajai valdiai. Ijo Vyio apygardos Rupno br. valgo gdiai partizaniniame gyvenime labai pra vert.
214

 Vyrai jauni, be patirties, prisimena Alfonsas, upuola didels prieo pajgos. Reikia trauktis, bet ne chaotikai, o neiduodant traukimosi krypties, neatsiau dant. Pradingstam mike kaip uvys vandenyje. Vien kart pas ryininkus motina praiusi susitikti. Buvo nurodyta, kuri valand ir i kurios miko puss jis turi pareiti namus. Prityrusiam valgui kilo tarimas. Jis netrukus pasitvirtino. Motina nieko neinojo apie pa simatym, o netoli nam aptiko igultus rugius. Alfonsas Paraiutininkas iandien neturi n vie nos partizanikos nuotraukos. Kodl? Ogi saugumo sumetimais! Bet koks pozavimas atradimas saugumieiams. Silo galas kamuoliui ivynio ti. A grietai protestavau prie fotografavimsi. Buvs partizanas teisus, nors mes labai vertiname fotodokumentik. Atsargumas jam padjo ivengti sumimo 4 metus. Per t laik pasitaik ir linksmesni dalyk, ir netiktum. Tai vyko iem i 1946-j 1947 metus netoli Upyts. Ujom sodyb prie mikelio. Ten gyveno mo teris su dviem maais vaikais. Trei vakar nujome darin. Buvau sagyboje. Snduriavau. Igirdau ings nius. Kai atidar duris, pamaiau ne eiminink, bet sve tim vyrik. Jis prijo prie rogi, im ien ir ijo i klojimo. Vagiius nubarkjo per mik. A paadinau draugus ir pasakiau, kad tas vagis galjo girdti knarki m ir praneti stribams. Nutarme nueiti pas j ir nei leisti i nam vis dien. Nujom. Kieme roges buvo statyta vogta juodai dayta iena. Paklaus, kas beldia si. Tramdydami juok, atsakme, kad Krekenavos liaudies gynjai. sileido ir pasak: Oi, kaip nusigandau, ma niau, kad banditai! Paprame niekur neieiti ir nedegti viesos. eimininkas paadino dukteris, kurios irgi apsi diaug, kad mes ne banditai. Jos privir puod virtini sakydamos: Saviem nieko negaila. Senis neilaik ir pasigyr, kad jeigu bt pasibeld banditai, tai jis bt paleids nagan darb. Ne tik pasigyr, bet ir parod ginkl. O mes pasakm, kad juo nepasitikim nagan pasiimam. Isiaikinsim. Rytojaus dien ateik Kreke nav atsiimti. Gerai, linkiojo mognas. Mes iei215

dami davm jam dar vien nurodym: O ien tai gr ink! Koki ien? T, kuri pamei. Ir niekam n mur-mur apie ms apsilankym. mogelis visk vykd. Ir, atrodo, suprato, kokie sveiai pas j lanksi. Alfonsas prisimena, kad jo bendraygiai vengdavo ri zikos, susiaudym ir bereikalingo kraujo praliejimo. Jam malonu prisiminti ventas Velykas pas Elziut ir jos duk ter tie geri mons parod jiems savo lietuvik vai ingum, o krykelje sustojs rus dalinys pasisukiojo, apsidair ir nujo tolyn. Pats Kristus atitolino nuo ms nelaim, atsidsta buvs partizanas. Silpnjant partizaniniam judjimui, gavs vad suti kim ir sigijs dokumentus svetima pavarde, Alfonsas Vaiinas isikl i gimtj viet ir sidarbino Raseini kooperatyve. Po mnesio kito j susek. Nuteis deimiai met lagerio. Taiau i Intos po papildomo idavimo gr ino Lietuv ir perteis dvideimt penkeriems melams. Vl Intos lageriai. Ibuvo iaurje dvideimt trejus metus. Vliausiai Lietuv 1991 met liepos pabaigoje sugro ukmergiki partizan Sudeiki eima. Kodl tik dabar? Liudas Sudeikis juokaudamas paaikina: Tai kad ne visi apylinki stribai imir. Mane pri simena. Mans ir dabar dar nereabililavo... Oho! Jauiu bsiant dom pokalb. Ar nesusitepte rank vokiei metais? Tai jau ne! Vokiei metais stribai nebuvo. Liudas kalba noriai ir daug. Juk reikt keli par, kad visk ipasakotum. Jis kils i Kavarsko valsiaus, Moc keliki kaimo. Du broliai eimoje buvo. Abu auliai. Ir abu mik ne plikaut ijo. Brolis Bronius tapo par tizanu 1941 met birelyje, vejant okupantus i Lietuvos. Pokario metais Bronius tapo igonu, o Liudas Svir tim, Klajnu. Kovos krikt gavo 1945 metais rugpjio 14 dien Vereli kaime. Dvideimt dviej partizan br nelauk tai upuol penkiasdeimties kareivi ir strib dalinys.
216

Prie kulkos zvimb be bet taup ovinius. Kaip baigsi mis?

paliovos.

Jis

turjo

kulkosvaid,

Gerai baigsi, jeigu lig iol nra reabilitacijos. Liudas vl juokiasi, o paskui rimtai dsto: Vyrai pasi trauk mik. Trise likome dengti. Guljom maam krmely, prie sukrautos medi krvos: mes prie plon gali, o kareiviai prie stor kamien. Meta mus granatas. Nukerta alksniuk, prie kurio a prisispauds. Kita granata lekia vir mans. Skeveldros kliudo laun ir blauzd. Treioji granata atsitrenkia med ir atoka atgal. Tada a citrinuke nukertu j kulkosvaidinink. Pasigirsta riksmas vperiod!. Ilindus pirm aliakepur pavaiinu kulipka. Baisiai nepatogi pozicija. Guliu auk tielninkas ir leidiu kulkosvaid. Girdiu draug aukiant: Liudai, upakaly rusai! audo mane, bet pro al. Pasikelt negaliu nuaus. Apsuku kulkosvaid ir pats apsisuku. Du kareiviai audo liauianio partizano ko jas nori paimti gyv. ivoj bratj, ivoj! aukia vienas sikariavs. Paleidau serij. Sukniubo. Bkim, Liudai, bkim! aukia manikiai. Laukim kol saul nusileis. A sueistas, nepaneu kulkosvaidio... Saulei nusileidus jie pam mano kulkosvaid. Perb gimais leidoms miko link. audo vir galv. Perov kepur, kritau viekelio griov. ileika nespjo, nukrito ant kelio. Atsigrtu plsta kraujas i jo burnos. Vis kas. Itraukiu automat. Iki miko liko apie 300 metr. Nepajgiu bgt. Einu. Atsirmiau puait. ia jau buvo partizanai ir sueistas brolis. Jie pradjo puolim i mi ko, ir kareiviai atsitrauk. 1945 met sausio 30 dien Liudas su broliu atjo per sirengt Mockeliki kaim. Pas kaimyn papra, kad leist dienavot. Sumigo. Tuo metu i Kavarsko stribai vijosi mergait. Ji bgo vidun, stribai i paskos. J buvo kelios deimtys. Uklupo partizanus mieganius. Areta vo. Surio rankas, atm ginklus. Liudo brol pririo prie brankto. Vienkiem sudegino.
217

 Bkit! tyiojosi. Suklupd mus skersai rogi. lipo du stribai. Netoli Pienioni stribas Maldius pam mano brol savo roges. Liko rogse po vien strib ir vien surit partizan. Ant kalniuko pasimat Kavarskas. Liudas itemp ran koves ir isilaisvino suritas rankas. iupo automat ir ivert strib i rogi. Brolio rogse sdintis stribas i sigando, oko i rogi ir pasileido bgti. Vienas i t strib vliau vagiliaudamas nuov moter. U tai gavo kaljimo, ir mons, suinoj, kad stribas, j umu. Broliai Sudeikiai, itrk i strib, pasuko prie Pie nios upelio. Vienkiemyje Broniui perrio sueist kakl. Arkli nebuvo. Perbg mikel sodyboje gavo arkl. Ne pastamas mogus nuve Taujn mik. Surado par tizanus. Nujo Repn br. Vadas Raudonikis labai diaugsi. Liud Sudeik ilgai lydjo laims vaigd. Du kartus jis pabgo ir i kaljimo. 1946 met kovo mnes atsirado proga ieiti i miko, apsigyventi ir dirbti Vilniuje. Diaugms. Pasibaigs var gai, gyvensim kaip mons! Liudas ir jo brolis Bronius nuvyko N. Vilni. Pas Gaidel, dirbus pirtyje, gyveno apie 2 savaites. Gavo padirbtus karinius bilietus. Reikjo nusifotografuoti pasui. Einam Sod gatv, 23 nr. Neinom, kad tiesiai vilkui gerkl. Brolis eina vid, ulipa trei ar ket virt aukt. A lieku lauke. Kvieia ir mane. js padedu karin biliet. O mes toki nedavm! sako. eina dar du civiliai, ikreia drabuius. Och, uba, atsiliepia apie brolio kailinius. Isivar geleinkelio saugum. Tard, bet nemu. Tik lenkas vertjas por kart spran d ukirto. Reikjo laukti teismo. Saugumas buvo Min daugo gatvs 5 nr. Pastebjau, kad i kiemo galima i bgt: auktai sukrautos malkos ir skyl tvoroj. Udar rsy. Vienuolika moni. Vienas kdainikis pasil bgti. Kaziuko migelskio i Kunigiki rankos kaip gelei ns isuko grot medvarius. Apie dvi savaites ty kojom tinkamo momento. Tai tyla, tai unys trukd. Pa galiau per Sekmines nudundjo griaustinis, silo audra. Im grotas, a ilindau pirmas. Per kiem ant mal
218

k, ant un mokyklos sandliuko. unys m skalyti. smukom gretutin nam. Paskui per darus ir mi kel. Isisklaidm. Su lenta perplaukiau per Ner. vito. Moteris pievoje rio karv. Praskyriau rugius. Ir vl pas partizanus. Trei kart Liudas kliuvo prie ventosios. Pesli vienkiemyje ujo pas Semn. Ten j uklupo rus ka reiviai. Partizanas ir nuo j pabgo. Ketvirtas kartas... lenkia pirtus Liudas. Buvo ir ketvirtas. Bet man jau nusibodo bginti. Vienas kartas nemeluoja... Taigi. Liudo mona Verut Juodyt buvo ryinink Pivonija nuo 1945 met, kai jos brolis Alfonsas Riekus ijo pas arn. Brolis uvo 1948 met vasario m nes, susisprogdino granata per neatsargum. Pivonija trejus metus skmingai vykd partizan uduotis. Mer gin aretavo Anyki stribai 1948 met vasario 17 d. Kit ryininki aktyvi veikla tsdavosi trumpiau. Ryinin k Magdut Odinait emaituk, veikusi Cezario bryje, neiifruota idirbo tik vien vasar. Gyveno Kau ne, Kudirkos al. 142. Susirgo iltine, atsigul ligoni nn. Grusi rado ratel, kuriame buvo praoma praneti partizanams i Kauno kaljimo ruoiamo etapo dat. Apie tai prasitar mokytojui Antanui A. Rytojaus dien buvo aretuota. Mokytojas, kaip vliau suinota, pardav tur guje ryininks siuvamj main ir kitus daiktus. Mag dut ikentjo ir Peior, ir Abez. Mokytojas kop sovie tins karjeros laiptais. Atgimimo saulje nuvito Magduts veidas. O gera dario kakta vien raukli. Veide atsispindi nugyventi metai ir likimo vingiai. Vyio apygardoje Panevio, Krekenavos, Ramyga los, Kdaini, Truskavos vietovse aktyviai veik Pauk telio Jono Vepto brio partizanai. Didelei kuopai vadovavo Kazimieras nit Beras, uvs 1947 me tais prie Narui. ie daliniai dalyvavo dideliame myje su enkavedistais ir stribais Skilvioni mike netoli Kre kenavos. Myje uvo apie 20 partizan. Kritusi prie niekas neskaiiavo kareivius ve sunkveimiais. Apie
219

tai pasakoja iliks gyvas partizanas S., nepanorjs skelbti savo pavards. Narsiai kovsi panevieiai ir kdainikiai su raudo naisiais faistais. Nedaug i j liko gyvi. i bri vyrai paliko daug fotodokumentikos, nes likimas lm, kad su jais kovojo mogus, kuris profesionalaus fotografo akimi amino savo draug veidus. Teisybs saul neusimerk prie mus. Ji mat eelonus ir golgotas prie ledjrio. Rainius ir Medininkus. Partizan kani ir motin vent kantryb. Ms em, trypiama okupant, nepavargo augindama vaikus ir duon. Ne vien laims iburi viesa spinduliuoja gimtins kalneliai. Skaudi ems dejon persunk ms gyvenimus. mons gyn draskomus idinius ir saugojo aukurus, skausm ir sielvart gesino. Paprasti mons ine ant savo pei Tvyn. Kas bt vyk, jei nebt buv toki moni? Laikas paenklino ms galvas ir irdis. Bet tai nesvar bu. Vliavai reikalingos visos jos spalvos. Tvynei reika lingas kiekvienas doras lietuvis.

SUSTOK PRIE AKMENS

Buvo ankstyvas pavasaris. Per lygius laukus u Ra seini ramiai tekjo ineusi ledus altuona. Pamike ups link ant juodo, besiplaikstaniais kariais irgo, skriejo viesiaplauk mergait. Ji ne i Paupio brio partizan inias Balandins mik. Prijojusi up, trum pam stabteljo: labai itvinusi, k daryti? Per Ervilk nejosi stribai painojo j kaip nulupt. Mergina usi kl kojas ant balno ir trkteljo pavadius. Arklys per ne per up. Visi keturi jos broliai jau buvo uv. Dabar jos Stas su seserimi Zose um j vietas. Paskutins i gausios Taliausk eimos. Tvukas buvo mirs dar prie kar, o bejg motina, persekiojama strib, slapstsi pas kaimynus. Nuo paauglysts Stas buvo partizan ryinink, pa tikima broli pagalbinink. Ne i karto ji usdo ant ark
220

lio. Ilgai j greitos kojos pamikmis neiojo, kol sitiki no, kad tokie maratonai ne jaunos mergaits jgoms. Taliauskai gyveno Jurbarko apskrities, Ervilko vals iaus Ferm kaime. Paupins miko pakratyje stovjo j grai, sod apsupta sodyba. Tvai vald 17 hektar derlingos ems. eimos galva pavyzdingas, darbtus kininkas, negr ir nerk, gerai sugyveno su kaimynais. Mir apyjaunis, paliks nal su 6 vaikais. Vyriausias, Bronius Taliauskas (g. 1916), jau vokie i okupacijos metais sijung pasiprieinimo judjim, sigijo radijo sistuv. Jis buvo tarnavs puskarininkiu nepriklausomos Lietuvos kariuomens Taurags pulke. Vokiei metais baig Marijampols puskarininki mo kykl, stojo generolo Plechaviiaus savisaugos dalinius ir ruosi ginti Lietuv nuo bolevik. Dirbo pieno sepa ravimo punkte. Jam talkininkavo trys jaunesni broliai: Jonas (g. 1919), Steponas (g. 1922) ir Vytautas (g. 1923). Jaunesnieji broliai turjo gerus balsus ir mgo dainuoti. Jokia talka neapsijo be j, o kaimynai sakydavo: Jei ateis Taliauskai, tai bus patalkys, o jei ne tai ne!. Ir altuonos bangos ne j dain posmus: Kur lygs laukai Snaudia tamss mikai... Deja, nei broliai, nei mikai ilgai snausti negaljo. Jau 1944-siais, pirmj okupacijos ruden, vyriausias Bronius su ginklu pasitrauk mik. Pasirinko Grigo slapyvard. Kai buvo suimtas pirmasis brio vadas Rai la, Bronius Taliauskas tapo Paupio partizan brio vadu. 1944 met iem, prie Kald ventes, is brys jau jo turmuoti Ervilk. Vytukas, jauniausias Stasels brolis, moksi Ervilko gimnazijos paskutinje klasje. uvo paskutin 1944 met gruodio mnesio dien, dar n ginklo nespjs sigyti. Vienos dienos partizanas... A ryt mokykl neisiu, perspjo klass draug. Mane, kaip ryinink, jau seka. Naujj Met sutikime nebsiu. Vaikinas gro namus. Visur vyko kratos ir jaun vyr gaudyns. Stribai ir enkavedistai upldo j sody
221

b. Buvs namuose Bronius pasislp iene. O Steponas su Vytuku, kaimynai Narbutas ir Krmaitis nutar slptis kitame kaime. Rutkikse ujo pas Mank. Pamat, kad sodyb supa enkavedistai. vid jo vienas kareivis. Krmaitis isuko jam ginkl i rank, o kiti vyrai leidosi bgti. juos atideng ugn. Narbut ikart nuov, Vy tukui sueid kojas. Stepui su Krmaiiu pavyko pasislp ti mike. Stepas su perauta kepure, nugramdyta galvos oda, baltas kaip popierius atbgo pas gimines. Vytukas dar auk: Broli, nepalik! Bet nepalikti reik ti kartu. Broliukas pateko prie rankas. Stasel pasakoja: J ir Narbuto lavon paliko prie Mank sodybos. Jurbarkiet yd tautybs ekiste papra strib, kad leis t jai ibandyti rankos taiklum. Leido. Jaunam vaikinui, kur varsi aretav, liep atnet ir pasodint taikin ant apkaso krato. Vytukas, suprats, kas jo laukia, usideng ranka akis. Paskui prie aki pakl varko skvern. e kiste vien automato serij paleido krtin, kit gal v. Tai papasakojo j atnes vaikinas. Jam liep ir u kst. Vytukas buvo labai auktas netilpo apkas. Atne kirv ir liep nukirst kojas. Ant rankos pirto buvo mergaits dovanotas iedelis, sak nukirsti pirtus. Vien koj aretuotasis nukirto. Paskui numet kirv: Negaliu! audykit ir mane, a daugiau nekaposiu! Vytuko ir Nar buto knus apvert iaudais, pagaliais ir paliko. Sesuo Zos buvo pas kaimynus, girdjo audymus. Atjo inia, kad brol nuov. Atbgo ir visk pamat. Kaip pasakyt mamai? Seserys jo visur ir saugum, ir pas stribus, pra ydamos, kad leist palaidoti brol. Po kaim vaikiojo pastamas saugumietis Ridzius. Stasy, padk! kreipsi j. Reiks, reiks... paadjo saugumietis, ir eidamas Ervilk mintyse kr laidotuvi scenarij. Bus neblo gai, susirinks daug jaunimo, daug vyr... O namuose motina, iverkus aaras, pasak: Vaikai, parsivekim kartu ir Narbutuk. Jie kartu uvo kartu ir palaidokim. Kaip j varg palikt? 222

Buvo gautas soviet valdios leidimas laidoti Ervil ko kapinse. Abu vyrus paarvojo Taliausk namuose. Toli skambjo Ervilko banyios varpai. Buvo pirmoji savait po Naujj Met. Plikledis. Vir slidaus kelio, plaiais apsnigtais laukais ir pamikmis, aidjo ir aidjo varpai. Jie skambjo vis paskutin Vytuko kelion, visus septynis kilometrus nuo nam iki amino poilsio vietos. Laidotuvse dalyvavo apie 150 moni. Moterys, sene liai, vaikai, mokiniai. Eisenoje n vieno jauno vyro. Jie slapstosi, neina vieum. Dveji ratai, pakinkyti po 4 arklius, pajudjo i nam. Verkia mons, gaudia varins varp irdys. Eisena atvyko iki Akmenos upelio. Staiga kakas vy ko. sivyravo mirtina tyla. Kodl nutilo varpas? gsiojosi mons. Varp tyla pranaavo audr. Atlydjo Ervilk. ia juos ir ugriuvo audra. Strib gauja apsupo laidotuvi eisen. Laidoti negalima! rkia stribai. Atgal! At gal! aukia gynjai ir, patys apsuk arklius, grina eisen kaim. Upuolikai tampa laidotuvi dalyviais: rkdami oka ant veimo, griebia ir meta vainikus ber virnes. Juokiasi ir niekina, tyiojasi, spjaudo ir spar do. Strib monos plia nuo vainik ilkines juostas, digaudamos: Bus mums alikai! Orgija tsiasi kelis kilometrus. Skaudiai tyli varpai. Stribai neleidia veti karst net namus: Arba degtins, arba grinsim ten, kur nuovm! Stribai visagaliai: jie turi galing oku panto kariuomens unugar. Vargai vejai jie nusi emin veltui maldauja raudonj tijn paleisti juos namo. Ileidia vien degtins atneti. Kai sakym vykd, eisenai leido pasukti nam link. O namuose, prisimena Stas, trys broliai parti zanai padeda moterims tvarkyti stalus. Kaip perspti juos, kad laidotuvs grta su strib palyda? Ir leidosi ji bgti pamikm. Aplinkiniais keliukais ir takeliais aplenk eisen ir, veikusi daugiau nei 10 kilo metr maraton, be kvapo puol trob. Stribai! Broliai pasitrauk mik. Stas nuo to laiko itikima palydove pasirinko greitakoj juodais kariais trakn.
223

Grin laidotuvi eisen, stribai apsupo k. Smulkiai ikrt visus trobesius. siuto nieko nerad. Taiklioji yd papra atidaryti Vytuko karst. Kai atpl dangt, u vusiajam i burnos plipteljo kraujas. Gal buvo enk las i Anapus, jog udikas ia pat? Skubiai paliep u kalt. Stas norjo palaidoti brol darelyje. Banditams per gera vieta, subliuvo stribai. Bet jis buvo tik mokinys, paprietaravo Stas. Mokinys versti taryb valdi! patikslino nepra yti sveiai. Sode iojjo vandens pribgs, uals griovys. I verskit t pelk! pasak stribai. Senukas giminaitis lautuvu pramu led, kapliu i vert alusi em. Abu nelaiminguosius ukas vale tu savj galva nam pus, svetimj kojomis. Kai ateis laikas, gal atpains. ermen vakarien buvo neprasta: stribai visk ke turiais veimais ive: maist ir rbus, javus ir nam apyvokos daiktus. Namikiai liko kaip stovi, be gabaliuko duonos. O strib monos diaugsi, kad itis mnes joms nereiks virti valgyt. Strib vaikai dvjo atimtus drabuius. Tai buvo patys tikrieji okupant teisinti ban ditai ir plikai. Grobimo ir plimo nepakako: stribai stat Stas prie sienos, gsdino ir terorizavo, reikalaudami iduoti likusius tris brolius. Sodyb pamikje stalininiai budeliai lank nuolat. Plti jau nebuvo k, tai i perinios sies kiau inius atimdavo. Stasels sesuo Zos aretuota sdjo iluts kaljime. Jos laik namikiams ilaisvinta kalin Bronyt, kilusi nuo ilals, sisiuvo varkel ir atgabeno Ferm kai m. Mergina gerokai isigando, kai varkelio fasonas pa tiko tardytojo monai. siirjusi fason, vark grino. Antrasis Taliausk snus Jonas buvo siuvjas. Paim tas soviet armij 1944 met ruden, apsinuodijo alia msa. Dar Tauragje, surinkimo punkte, papra gydy tojo. I jo pasityiojo, suspard. Veant Rusij, kai i Kaiiadori pajudjo traukinys, Jonas su draugu ioko pro lang. Gro vos gyvas. Namuose feleris igyd.
224

Kartu su vokietuku Albertu netoli Nemaki pas Jack sireng bunker. Jame abu vyrai praleido iem. 1946 metais, prie v. Juozap, po skundimo, Jacki namus apsupo. Vyrai gynsi ir, nematydami ieities, su sisprogdino. Sodybos eimininkus, suklupd plikus ant sniego, stribai negailestnigai mu ir dau. Paskui i ve lagerius. Dviej partizan knus Nemaki stribai sumet pelk. Verta parayti, kad doras mogus valsiaus pir mininkas Petras ibas protestavo prie tok moni, o ne gyvuli laidojimo bd, bet tai vadinami gynjai neatsivelg. Ikas duob ties dviem maais bereliais. Dabar ten grai vieta. Lyg i vieno kamieno iaug rymo du balti berai. Jie saugo dviej kovos broli lietuvio Jono ir vokieio Alberto amino poilsio viet. Paupins miko pakratyje, netoli Taliausk sodybos, pasigirdo nerpestingas geguts kukavimas. Jam antrino dar vienas ku-k. Motina paauk Stasel i trobos: Geguiukai" atjo. Valgyti prao. Stasel paima lauknel ir eina mik. Ji ino, kad tie geguiukai" tai partizanai: brolis ir sesuo Norkai. Nepaisydami strib siautjim, j namuose danai lanksi batakikiai, viduklikiai, vadgirikiai, raseinikiai. ia prieglobst ir ilum rasdavo partizanai nuo Gaurs ir Rolando" brys. Kaimas apie tai inojo, bet buvo vieningas ir neidav. Daugyb aplinkini kaim vyr buvo mike. Jie visi buvo savi ir gyn Lietuvos laisv. I j kaimo nebuvo n vieno stribo, n vieno idaviko. Paprasti emaii artojai, daugiausia neturtingi valstie iai, amatininkai, ems kio darbininkai ir bernai, labiau u visk brangin Tvyns laisv, nevergav okupantui. Kvatojo vyrai mike, kai du 1213 met vaikai, broliukai Sluinskai i Paviiovio kaimo, atvar partizan sto vykl girt saugumiet. Maieji partizanai" suiupo j kaime, nuginklavo ir suri rankas pristat kur reikia. Sovietinis teismas nuteis juos deimiai met katorgos. Broni Taliausk, brio vad, ilg laik lydjo sk m. Ne kart Stas, igirdusi apie besiartinant pavoj,
225

ssdavo ant savo greitakojs trakns ir perspdavo miko brolius. Taliausk namuose lanksi su broliu Bronium palai ks artimus ryius Jungtins Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius Visvydas. Jis buvo stambus, tiesus, auktas vyras, kils nuo Vadgirio, buvs aviaci jos leitenantas. 1945 metais j sueist kartu su broliu Kaziu aretavo girti Jurbarko stribai. Liep jiems bgti, kad galt nuauti. Kazys bgo j nuov. Juoz pa stm, kad bgt, ir vis tiek ov. Suvert veim. Juozas guljo apaioje, o jo nuautas brolis viruje. Vis keli brolio kraujas tekjo ant sueistojo. Imet juos ant grin dinio. Sulauks vidurnakio, Juozas iliau. Isigyd slptuvje. Antr kart drsj apygardos vad sueid u Pa upio banytkaimio. Stribai nuve Bilin dvar, kur buvo rengta ligonin. (Raseini staigas nulav karo audra.) Strib sargyba nenuleido nuo sueistojo aki. Dvi medicinos seserys prane partizanams. Susirinko ke li briai, um ligonin ir vad ivadavo. Tos abi mergi nos ijo kartu su kovotojais. 1945 met vasar jos uvo Virtuk myje. Buvo nukauta ir Raseini gimnazist ry inink Elzbergait. uvusij lavonus niekino Raseini turgaus aiktje. Tuo metu pro al ygiavo 16-osios lie tuvikosios divizijos kariai. Vienas karininkas pasipiktino ir sukl triukm: Argi tam mes krauj liejome, kad lietuviai gatvse mtytsi? Kur tai matyta? Lavonus kakur ukas. Kitus uvusius niekinti nesiliov. Uklupti strib ir enkavedist, apie 17 vyr uvo Daini mike. Kasperaviius, persirengs mrininko drabuiais, jo per kaimus ir tyrinjo padt. J dar kart aretavo. Nu var Ervilk. Neinia kodl gal imrijo stribams krosnis, o gal padjo nelegals dokumentai, bet j pa leido. Kasperaviius uvo 1947 metais prie Bataki. Apsup tas prie, jis sunaikino tabo dokumentus ir susisprog dino. U Paggi, Rytprsiuose, krsi maln trestas. 1945 metais Steponas Taliauskas su keletu savo krato vyr
226

ten sidarbino. Taiau vienas Ervilko stribas, atsibasts i paskos, prane, kad Stepo jauniausias brolis Vytautas banditas. Jaunuol aretavo. met Paggi kaljimo rs. Kai Zos nuvyko aplankyti, rado j kankinam iki kaklo vandenyje. Nagai buvo atlupinti, badytos akys. A papasakosiu visk, jei liksiu gyvas. Stribai kalbjo konkreiau: Atvek igert ir ukst tai brol palei sim. Kai visk atve, brol paleido. Deimiai dien, be dokument, sak iduoti bandit gauj. A idavikas nebuvau ir nebsiu! pasak namuo se ketvirtas brolis ir ijo mik kovoti su ginklu. Broniaus brys buvo apsistojs mike u altuonos ups. Atsiskyrs nuo vis, Bronius ijo valgybon. Pa trauk nam link. Mike j apsupo. Atsiaud, kol turjo ovini. Kelis prieus nukirto. Paupio brio vadas Bro nius Taliauskas uvo 1946 met rugsjo mnes. Tardy tojas Gudeika, tardydamas Stas, parod brolio laikrod ir pasak: Va, ar pasti? Tai a tavo brol nuoviau! Stas tyljo ir verk. Ketvirtas brolis Steponas dar ko vojo. 1947 met balandio 4 d., Didj Velyk penktadien, Mindaugo brys ujo pas gyventoj. Vietinis rusas M. prane saugumui. Apsupti prie Papartins miko, parti zanai atkakliai gynsi. Prasiver tik vienas vadas Min daugas Vytautas Guas. Pasibaigus oviniams, uvo 11 partizan: trys broliai ukauskai, Parnarauskas, Ju kys, Cekaitis, Urbonas, Valaitis, Nausda, Mejeris ir Ste ponas Taliauskas. J knai buvo niekinami Ervilko tur gaus aiktje, o vliau ukasti u kapini tvoros, sirat kapiuose. Juos visus ms mama myljo kaip savo vaikus, prisimena Stas. Neileisdavo nepavalgydinus ir neper egnojus. Ir niekada neliepdavo legalizuotis ar suklastoti dokumentus. Tik kai uvo paskutinis snus, mamai buvo neapsakomai sunku. Stas nesak motinai. Abi su Sluinskaite jos nubgo uvimo viet, pas Masalskien. eiminink jau buvo are tuota ir dauoma iki suluoinimo. Tuti, ivarpytom sie nom namai pldo krauju. ukausk Stepuko nuplta pu
227

s galvos... Stas pakl nuo ems pamest brolio ali kl. Susilankst, pasim. Ubgo pas ryinink Jaunut. Ar inai? Jau inau... Kaip pasakyt mamai? Kaip? Bga Stas per mik nam link. Jai rodosi, kad ir egls, ir puys krpioja i skausmo ir baims. Giliai nudiegia ird: tai aidi girioje mirtinai sueistos motinos auksmas: Paskutin snel nuov! Negyvensiu ir a! Dieve, Dievuli!... Stas pasitiko alpstani Mam. Apsikabino, parved pas kaimynus. O ji vis kartojo: Nenoriu gyventi. Neno riu. Paskutinio snaus netekau..." Lietuvs partizan Motinos! Kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje turt stovti paminklai Jums. am inantys Js Skausm, Tautos kani ir didij Lais vs Vilt. Stas saugojo Mam, kad rankos prie save nepakel t. Kol aprimo, iek tiek atsigavo. Jos vl sugro na mus. (Po kiekvieno brolio uvimo vis bgdavo, vis slp davosi nuo strib persekiojim.) Sesuo Zos buvo are tuota, pateko sovietinius kaljimus ir lagerius kaip politin bandite. J idav siskverbs partizan gre tas provokatorius Jukys, kur u juodus darbus partiza nai nubaud mirtimi. Vediojo Jukys stribus ir rod kiekvien pirtu: Va, tas ryininkas, anas banditas. Pirtu baksteljo ir neturting jaun kaimo siuvj. Tuo metu stribai isivijo i miko partizan Gintar Jonel. Sueid. Vaikinas sprogdinosi, bet ilgai buvo gyvas. vers tas veim prasi pribaigiamas. Stribai tyiodamiesi ant jo usodino aretuotas Stass seser su drauge. Kai merginos stengsi pasikelti, kad nedidint vaikino kan i, stribai var arklius zovada. Jis mir guldamas Er vilko turgaus aiktje. Stas slaug, globojo Motin, ir visas nam kis buvo ant jos pei. Pati ar, akjo ir sjo. Tebebuvo partizan ryinink. Atjo kovotojas Antanas Sluinskas: Suinok, ar daug saugumiei yra Ervilke. Anksti ryte, prisimena ji, nuvykusi Ervilkan ueinu kooperatyv. Pasakau slaptaod. Vedjos kabi nete gaunu rpim atsakym, urayt slaptaraiu ant popieriuko. J paslepiu ant krtins. Atidarau duris ir pa
228

tenku dviej strib nasrus: Einam valsi! Ved ja, sakau, paimkit mano ind ibalui! Tegu ji mato, kad a kliuvau ir orientuojasi, k kalbt. Kooperatyve bu v ryininkai nustro i siaubo. Jie mato, kad a kliu vau, negaldama sunaikinti laiko. Kas bus? Vakare valsiuje tardo, plaka. I kur t laik gavai? Radau pamest! Kur? Ervilke! A jo neskaiiau, nespjau! Tai tu eini gatve ir rankioji visokius bjaurius popiergalius? Grai nepasitaiko, apsimeiau kvailu te. Mu mane pasimainydami trise: stambus rusas Kazi nas, lietuvikai nemokantis, plak biznu rusas Sergejus ir plieniniu strypu lietuvis ekistas Gudeika. I blius kuts liko vieni skutai. Js manot, man buvo sunku? Stasel terpia klausim savo pasakojim. Jos akyse, ku riose blizga slepiamos aaros, siiebia kiti atkakls iburiukai. Pastu emaitik charakter. inot, kas man padjo? moteris aikina. Ogi kampe sudtos vis vie nuolikos nuudyt partizan kepurs! Mane mua a iriu jas: mukit, umukit! Netenku smons, ir nie ko... Atgaivina, vl mua. Kepures matau: mukit! Ir taip vis nakt dau. Ryte nepajau, visa sutinusi. met kit kambar. Sargybon pastat tok stor strib Ryba kov. O pas mano budelius, girdiu, ateina komunistas fotografas Ignataviius. Jis kalbina Rybakov. Sako: Kad tik vyrams pasisekt, banditai sviesto neatimt! Jie pri veria duris, kalbasi tyliai. Nusiaunu basutes. Praau leis ti pavaikiot, pramanktinti sutinusias kojas. Leidia. Atsikabinu duris. Antros durys ukaltos. Ijudinu ir jas. Kitame kambaryje treios durys jau tik ukabintos. Ati dariau ir nriau altuonos pakrant. I ties, altas jos vanduo. Atsigavo kojos. Patraukiau laukais, toliau nuo keli. O stribai basi, vienmarkiniai jau lk pas mano Mam. Stumd ir mu: Kur dukt? Taigi js isi vedti" Nuaukim it 6 bandit motin, plyojo visa gerkle. Nebijau. aukit, vyrai! A ten savo vaikus sutik siu. A savo sneli pasiilgau... Visai gyvent nenoriu. aukit!
229

Stribai idundjo. O Stas ujo pas Gudaviius, pa pra, kad Mamai ini duot. Paskui atjo partizanas velnys Putinas. Nusived Stas Taurags mikus. Vakare ji ijo su dviem partizanais kaim parsineti duonos. Igirdo main im. Vaiavo stribai su enka kavedistais. Jie prigludo u griovio krm. Mirt nebi jau, prisimena Stas,vyr praau: tik neatiduokit jiems mans gyvos! Neatiduokit gyvos... Nelaim pra slinko pro al. Vos gro stovykl, atbgo ryininkas. Supa mik! prane. Apsupti jie ibuvo itis savait. Gilyn mik prie as nesiskverb. Taiau partizanai kentjo atkirsti nuo maisto ir vandens. iulpm laini bryzelius, usigrm pelks vandeniu, kur irgi reikjo taupyti. Miegojo ant saman ir egli ak patalo. Ryininkas prane: pasalos nra. Namuose tuia, vis kas iplta. Dirbti dirbti, viena mintis Stass galvo je. Siuntini prao sesuo i Uralo lageri. Taurags pate, prisimena Stas, labai bjaurus rusas pato virininkas. Siuntini neisisi, ir dar saugu mui prane sulaikys. Veame su drauge Raseinius, nes ten savas mogus. Bet atsarga gdos nedaro: vie na stovime eilje, o kita budi prie veimo. Visa Lietuva siunt siuntinius Rusijos kaljimus ir lagerius. Eils milinikos. Grdamos nakvodavom mike arba iene. Vengme areto. Paskui susipainome su gerais mon mis. Tai buvo vietiniai rusiukai Platonai. Gerumas, kaip ir niekyb, tautybs neturi. Tie rusiukai gyveno Gudo dvare. iene jie padar mums bunkerius. ia mus pa slpdavo nuo krat ir persekiojim. Tardytojas Gudeika stengsi Stas aretuoti. Gaud ir sek. Vl aretavo. Kaltino ginklo laikymu. Joki fakt ir rodym neturjo. Atsimena Stas buvo toks jaunas akiplikas stribas nuo Ddlaukio ar Paviio. Pavard Bruas. is geradaris piemuo jai pasil: Einam su manim altuonos pakrant, tai a tave paleisiu! Eik vilpt, pusgalvi, atov Stas, mane ir taip paleis. Vis savait j dar mu tie patys trys Ervilko bude liai Kazinas, Gudeika ir Sergejus. Nieko neigav, bu vo priversti paleisti. Negaljo Stas nei diaugtis, inojo,
230

kad artja itrmimas, nei namus sutinusiom kojom pareiti. Turgelyje sutiko Poci ir kitus kaimynus. mons i diaugsmo j buiavo, gailjosi: Vargdienle tu m s, kaip jie tave ikankino! O stribas Ivanauskas iep arklio dantis: Ale kai uvo tie 11 bandit, tai a ant j ir tavo brolio va taip trypiau, ir strapaliojo savo leivom kojom. Stas jam atkirto: Kad tu, arkly, dviej vienod bat nesugebjai pavogt: vienas kerzinis, o kitas guminis. mons prapliupo juoktis, o Pocius j vedamas namo kalbjo: Na ir drsi tu, vaikeli, mano visos blusos nu mir. Bijotis buvo ko: i viet stribai igarsjo savo iau riais darbais ne maiau, negu Raini mikelio budeliai. I moni atminties neidyla sadistikai nukankinta Er vilko gimnazijos mokin Onut Preilauskait. I Pagiri kaimo mergait su mokykliniais vadovliais jo mokyk l ir rado mirt strib nasruose. Slpdami nusikaltim sadistai atvilko i kapini akmen, pririo prie jo auk ir met eer prie altuonos. Nusikaltimui aikjant, la vonas buvo itrauktas ir atiduotas ekspertizei Taurag. Deja, Raseini raslano pastangomis byla buvo nutraukta, o lavonas dingo. Budeliai, nors j vardus visi ino, at pildo iveng. Prie didj 1948 met gegus 22 dienos Lietuvos mo ni trmim Sibir, Stas Taliauskait aretavo visa para anksiau. Udar laik Ervilko daboklje. Mergai t girdjo, kaip vis nakt mainos, rinkosi strib ir raudonj aktyvist briai, keiksi daugyb kareivi. Saulei patekjus, pradjo veti mones. Ji temptai i rjo pro lang. Pamat: atvea Mam. Imuiau koja lang ir atsidriau jos glbyje. Ji buvo su Mama, ir niekas nebuvo baisu. Kelion Sibir buvo tragika tuo, jog j eelonas prie Uralo, netoli Ufos, patyr katastrof susidr su prekiniu traukiniu. Vagonas, kuriame buvo Stas su ma ma, nenukentjo, o kiti penki ar ei vagonai nukrito nuo bgi, apvirto arba sulindo vienas kit. Priemirtinje agonijoje vaitojo sutraikyti mons, mtsi kn dalys,

231

draiksi viduriai. Ikas gili duob pagelkelj ir visus tuos mones ukas. Igarka. Lietuvi kanios ir mirties em. Liko Stas gyva per stebukl latv gydytoja slapiomis igyd. I naujo pakilo gyvenimui imoko vaikioti. Dirbo, kentjo, ilgjosi Lietuvos kaip ir visi vargo broliai lie tuviai. Gro Tvyn po 17 met. Motin ir vyr, sveikat Sibire praradus, palaidojo gimtojoje emje, Tytuvnuose, nesulaukusius Atgimimo. Didiajam Tvyns pavasariui Stas uaugino tris duk ras. Namuose krykia ankai, pinantys vainikus moiu ts 60-meio jubiliejui prasmingo gyvenimo erkiuo tam takeliui. Ne visk galima isakyti odiais. Todl santrios dukros, ydint sodely vynioms, rao: Mama! Tu visk ikentjai... sugrubo pirtai nuo sunki darb ir ali... Gyvenimo rykts plak Tave, negandos slenks t myn. Mes tariam Tau ai, kad yra irdis, prie kurios galima prisiglausti. Rankos, ant kuri galima paverkti. Akys, kurias galima ibuiuoti. 1991.05.04. Laim yra turti tokius tvus. (O antroji bti j vertiems.) Stovi maas namelis Raseiniuose ir iri Ervilko pu sn. Auktos, lieknos lelijos dengia pus lang. Stasel, nuoirdi emait, tvirta kaip alialap liepa lietuv, ia visada laukia sav moni. Sulaukusi neileis alkano. Ir brolius prisimins, gimtsias vielas palyds. Driekiasi per emaii lygumas spygliuoti ir lapuoti mikai. J pakraius ikarpo brstani jav plotai. To kios savos, tokios artimos lietuvio irdiai oia alios gi rios nesenas istorines legendas apie ms broli ygdar bius, j vent gyvybs auk. Ferm kaimas. Matematiko Jono Kubiliaus (j taip gerbia tviknai!) gimtoji sodyba. Netoli, kitapus kelio, paiame Paupins miko pakratyje, buvo Taliausk kis. Nieko dabar nra tik tuti laukai ir alia miko siena. Negali nieko nebti! Didvyri sodyb liko saugoti galin gas uolas itikimas praeities sargybinis, alias pa minklas. Gal jame siknijo kritusi u Tvyn vyr dva sios? O gal moni stiprybs paslaptis? Neinia. Jame
232

Auktaitijos partizans Rai laits su motina. I kairs: Joana - Neringa, Zuzana Laktingala ir Genovait Milda"

Algimanto apygardos partizan Joana Railait-Slukien - Neringa"

Algimanto apygardos nas - Antanas Sluka

vadas

ar

Auktaii partizan vadas Leonas Vilutis, 1944 m. spalio mn. krs Tigro rinktin, kuri apm Zaras, venioni ir Utenos apskritis

Auktaii Tigro rinktins bataliono vadas Mykolas Vilutis - Klevas. uvo ikini kaime, palaidotas Kir deikiuose

Genovait Railait-Radvilien Milda, 1989 m.

Partizan Railait

Laktingala

Zuzana

Auktaitijos partizanas Juozas Murmulis - "Lokys", Tigro rinktins kio dalies vedjas

Majoras Benadas Kaletka - "Utenis", Tigro rinktins telkinio vadas

Kapitonas Feliksas Kvartnas, rinktins dalinio vadas

Tigro

Vyio apygardos brio vadas Jonas Veptas - "Pauktelis"

Anyki rajono Andrionikio apylinkje trij partizan - Algi manto apygardos vado Antano Slukos - arno, Joanos Rai laits-Slukiens - Neringos ir Juozo Jovaios - Lokio - uvi mo vietoje, 1990 m.

Kraki vienuolynas ir jo ilaikoma pradios mokykla io imtmeio pradioje

Auktaii partiza nai. I kairs: Al bertas Pakenis "Jreivis", neatpa intas, Vladas Matuliauskas "Rieutas"

Vytauto ir Algimanto apygard partizanai

Vyio apygardos ko votojai. I kairs: Ed vardas Dauinas Jokeris ir Stasys Strikulis - Fricas"

Vyio apygardos partizanai. Pirmoje eilje i kairs: Jonas Veptas - Pauktelis, Stasys Ambroas - Ponas, Vytautas Veptas - vaigdut. Antroje eilje i kairs: Stasys Strikulis - Fricas, broliai Staruliai - Aras ir Plienas, Vytautas Zalomskas - Lis"

Partizanai Antanas Amb roas - "Fuksas" ir Ra manauskas - "Komaras"

Auktaitijos partizanai su ryininkmis

Vyio apygardos kovotojai. I kairs: alvarnis - Stasys nit, Paukte lis - Jonas Veptas, Fricas - Stasys Strikulis

Vyio apygardos partizanai. Sdi i kairs: Vytautas Zalomskas - Lis ir Vy tautas Veptas - vaigdut. Stovi: Starulis - Plienas, Ramanauskas - Koma ras, Dauinas - Jokeris ir Starulis - Aras

Edvardas Dauinas - Jokeris ir Antanas Ambroas - Fuksas"

Vyio apygardos Pauktelio brio kovotojai. I kairs: Antanas Ambroas Fuksas, Vytautas Veptas - vaigdut ir Vytautas Zalomskas - Lis"

Vyio apygardos "Pauktelio" brio kovotojas Starulis - "Plienas"

Kapitonas Jonas Steiknas, kils nuo Ukmergs, brio vadas, uvo Mordo vijos lageryje

Prisiklimo apygardos vadas kapitonas Jonas Noreika - "generolas Vtra", pakartas 1947 m. vasario 16 d.

Kapitonas Juozas eponis - Tauragis, Kstuio apygardos ebenkties, vliau Vaidoto rinktins vadas. Susi sprogdino apsuptame bunkeryje, slapta palaidotas Raseini kapinse

Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius - Visvydas, aviacijos leitenantas, uvo bunkeryje Taurags apskr. prie Bataki 1947.04.12

Bronius Mieelis, g. 1924 m. Zaras apskrities Antaliepts vals., uvo ko voje su bolevikais Mosdio apylin kse

Fortnatas Aoklis - Pelda - par tizan vadas, kils nuo Maeiki, uvo 1946 m. Teli apylinkse

Partizanas Stanislovas Aok lis, g. 1910 m., mir Norilske 1951 m.

Ukmergs partizan Vaiin eimoje, 1991 m. liepos mn.

Panevio apylinki partizan Genovait Butkien, triskart teista u politin veikl, antra jame Lietuvos rezistent suva iavime, 1990 m.

Auktaitijos partizan Sudeiki eima, 1991 m.

Kstuio apygardos Paupio brio vadas Bronius Taliauskas - Grigas (1916-1946)

Partizanas Jonas Taliauskas

emaitijos partizan motina Monika Taliauskien, 1952 m. Igarka

emaitijos partizanas, Ervilko gimna zijos moksleivis Vytautas Taliauskas

Jungtins Kstuio apygardos partizan rikiuot

Raseini apylinki partizanai. Priekyje, i kairs: Seneckas - Siaubas, du neino mi. Stovi, i kairs: Antanas Bakys - Klajnas, Senis, neinomas, kapitonas Milaeviius - Ruonis, neinomas, Antanas Liesis - Idenas"

Kstuio apygardos parti zanas Albertas Norkus "Linksmutis"

emaii partizanai. Kstuio apygarda

Du i vienuolikos kartu u vusi emaitijos partizan, i kairs - Jonas ukaus kas ir Steponas Taliauskas

emaii partizanai. Treias i kairs Kstuio apygardos vadas Vytautas Guas Mindaugas, kils i Rokikio. Ketvirtas - Ruonis (?)

Brolis ir sesuo partizanai - Albertas ir Albina Norkai i Bataki. Kovojo "Vy tenio - Ivanausko bryje. Brolis uvo 1949.06.08 Kaziks mike, pasaloje

emaii partizan kut - Kairien

Albina

Nor

Kstuio apygardos ryininks Zos ir Stas Taliauskaits tremtyje, 1958 m.

Partizan palaik laidojimas Viduklje, 1990 m.

Partizan palaikai, iimti i ulinio Ervilko apylinkse, 1990 m.

Raseiniuose, pas partizan ryinink Stas Taliauskait-elnien atsilank vienia i JAV p. ValerijaGirniuvien, 1991 m.

imtus nukankint partizan slepia gimtieji emaitijos mikai prie altuonos

Paminklinis kryius partizan niekinimo vietoje Ervilke, 1991 m.

emaii apygardos vadas Vladas Montvydas - "emaitis"

Kstuio

apygardos

Raudgirio

partizanai.

kairs:

Labanauskas,

Ignas

Kybartas,

Jonas

Bartkus,

Vytautas

Kybartas,

Vladas

Kybartas (?), vadas Andrius Kmita, neatpaintas."

Raudgirio partizanai. Sdi i kairs: Labanauskas, emaitis, Ignas Kybartas, neatpaintas. Stovi: Jonas Bartkus, Bronius Alzas - Bedalis ir Andrius Kmita

emaii partizanai broliai Kybartai, kil nuo Pakraanio

Keturi

ei

broli

partizan

Vasiliauskai,

kil

nuo

Luoks.

kairs:

Antanas

(g.

1930),

Justinas

(g.

1932), Blaiejus (g. 1922) ir Vytautas (g. 1927). uvo visi kartu 1949.09.29

emaii apygardos vado V. Montvydo emaiio adjutantas Bronius Alzas Bedalis, gim. 1933.09.23 Uvenio apyl. elvi km., uvs 1953.08.23

emaii partizan Monika Alzait Audron, Laima apie 1950 m.

Partizan vadas Vytautas Eisinas ygaudas, g. 1928, nusiov sueistas prie Krykalnio 1948 m. kovo 2 d.

emaii partizan ibut - moky toja Elena Gendrolyt-Jurknien, Kazio d., gim. 1924 m., uvusi kartu su vyru 1953.01.17

Keturi uvusi partizan motina Alek sandra Paulauskien i Teli. Kovoje su bolevikais krito jos sns Steponas, Vytautas, Pranas ir dukt Genovait

Partizanas Aleksas Jurknas - Gin taras. Kovojo nuo 1944 m. uvo 1953.01.17

Vytautas Staaitis - Simas"

Pirmoji auka emaitijoje -partizanas V. Jakubauskas, kils i Balvydi (?)

emaitijos bajor ank - partizan Genovait Paulauskait (1932-1950). Knas niekintas Teli turgavietje

Prisiklimo apygardos vadas Petras Bartkus - Sin, adgaila. Jis ir poetas Alkupnas

Monika Alzait-Kuliauskien su motina elviuose, 1991 m. rugpjio 20 d.

Vienas i pai pirmj paminkl partizanams Lietuvoje, pastatytas Varniuose alia buvusio stribyno 1989 m.

Netoli Kurn, Pams mike prie senojo kryiaus partizanai priimdavo prie saik. ia palaidoti: Albertas Vodeikis, Kazys Dragnas ir Buas. Pagerbti uvu sij ir prisiminti kov dienas atvyko gyvi ilik, i kairs: Jonas Vainoras, Monika Alzait-Kuliauskien, Eugenija Dragnien, Elyt Kazlauskien, Algis ilkus ir Vladas Stupuras

gyvena atmintis. Jis prisimena visk. Pamok, pakeleivi, ranka aliam pamiks uolui... alimais Ervilko plyti Balandins mikas. Krmais apaug jo pakraiai slepia keli imt partizan palai kus dar neatrastus, neperlaidotus. Veli, aukta pieva mike u altuonos. Giliai e m susmegs ulinys buvusios girininkijos vietoje. Jame taip pat buvo suversti kaulai t, kurie laisvs norjo. mo ns perlaidojo, pagerb. Kryiai ir akmenys enklina lietuvi gyvenimus. Toje vietoje, kur buvo niekinami partizanai, akmenyje urayta: Sustok, ervilkiki, Po kryium, prie vento akmens. Pasimm kani, viesiausij vilt paliekame tiems, Kas po ms gyvens.

UVENIO MONIKA
Vien tvanki 1991 met rugpjio pavakar mano bute suskambo telefonas. Labs vakars!Ir valus balsas paklaus:Kada atvaiuosite? Su kuo kalbu? Uvenio Monika! Susitarme susitikti po dviej savaii, kai Monika ieis atostogauti. alias gyvenimas ant kalniuko. Deinje pusje, elviuose, palydjo jos balsas. Apie emaii partizan Monik Kuliauskien pirm kart igirdau Druskinink Tremtini klube. inojau tik jos partizanavimo pabaig kaip narsiai gynsi, nepa sidav nelaisv. Tai buvo legendin emaii krato duk ra, ir a labai jaudinausi prie j susitikim. Sutart dien tremties biiulio Stanislovo Sajausko iguliukas spurddamas ne mus pro auktus Arioga los banyios boktus, Dubysos slnius. Tolumoje plytjo
233

mik masyvai. O apie Vaiguv, kaip kepamos duonos kepalai, i ems kilo kalnai ir kalneliai puelmis nu sagstyti arba javais apsti. Mginau sivaizduoti, kaip at rodo Monika. Tikriausiai jau garbingo amiaus, baltais plaukais, gerairdiku veidu. Prisiminiau neseniai skaity t partizan poezijos knyg Kovos keliu engiant. Joje parayta, kad emaii pogrindio leidini redaktor buvo vado Montvydo adjutanto sesuo Alzait. Irgi Mo nika. Gal ta pati? Kelions tikslas artjo. Nesunkiai suradome ali gy venim ant kalniuko. Palangje msteljo plona vie siaplaukio vaikinuko figra. Pasitikti ijo judri vidutinio gio moteris. Ramiai ypsojosi. Veidas degs, katoni niai plaukai. Atrus mlyn aki vilgsnis. Amius n keturiasdeimties nebus. Noriau matyti Monik. A ir esu. Po to lauk antras netiktumas. Susipainkime, itiesiau rank. O mes pastamos! Prisiminkit gegus mnes Kaune. Kai politkaliniai ir tremtiniai susirinko... Lauk dar ir treias malonus siurprizas. Gal mergautin pavard Alzait? Taip. Partizan leidini redaktor emaitijoje? Ta pati. Mes kalbame nedaug. Viskas aiku be odi. O kaip suinoti apie Monik daugiau? Ji beveik nepasakoja apie save. Be galo santri ir kukli. Tokia praeitis. Kovojo visi. Bet kaip Js tiek stengt? Ir itvrt? Varg mogus atlaiko, o rakaiaus ne! tvirtai sako Monika. Ieidama iekoti fotografij tarsteli: A dar motinl turiu. Gal norit su ja pakalbti?11 Gerai. Ant sienos, garbingoje vietoje pakabintas jauno vai kino, Monikos brolio Broniaus Alzo portretas. Apaioje uraas Bedalis ir 40-ties met uvimo jubiliejaus data. Ateina Mama guvi, vari senut. Prie aukt pa langs gli fotografuojams atminiai.
234

Paskui Mama kalba. Dar maiau. Bet dar tviriau. I jos pasakojimo imi suprasti, kodl vaikai uaugo tokie, o ne kitokie. Idrstu paklausti: Kiek Jums met? 97. Pasako visai paprastai. Motinos niekada nesensta. Senstame mes, j uauginti vaikai. O Jos kaip imin ties boktai, stebinantys visus savo tvirtybe. Kaip obelys pavasar. Monikos Mamai dar trksta baltos pavasarini obel spalvos. Betgi orientacija! Mes atvykome pirmj puo Sovietijoje dien. Ir senoji aikina: iandien ne apie save reikia kalbti, o gedti Gor baiovo. Ot galovoriezai nei radijas, nei televizija neveikia. Bet nakt a Londono klausiausi. Neabejojame, kad reakcija pralaims ir Lietuvos Ne priklausomyb ateis greiiau negu buvo tiktasi. Nuo die nos aktualij pereiname praeities dienas. Ona Tugauskait-Alzien dalijasi savais prisimini mais. I j suinome, kad gyveno jiedu su vyru Vincu Alzu elvi kaime ioje paioje sodyboje. Vald 19 ha ems. Neblogai seksi. Augino tris vaikus: Elen (g. 1928), Monik (g. 1931) ir Broni (g. 1933). Vyras Vin cas, apsiviets mogus, dirbo Uvenio banko valdytoju. Mir po vis negand 1979 metais, palaidotas Uventyje. K apie Monik galiu pasakyti? ji tarsi klausia pati savs. Visada tokia buvo. Prie Trispalvs nuo ma ums prilipus. Kai bolevikai pirmkart okupavo, tai ji vaikus irikiavo, su ms vliava atsistojo. Tada gerai baigsi. Kaip ijo mik? Tai kad nesisak! Tik po keli mnesi suinojom. Nujau turg Uventyje. Moterys ir sako: Ko tu ia stovi? Jau tavo dukts nra! Tai kur ji? Nujau pas en kavedistus: gal jau udaryta. Sako, dar ne. Paskiau ir snus ijo. Reikia tai reikia. Na, mus, namikius, tar d. Neglost. Mu baisiai. Kai Bronius buvo dar nei js, j kasdien auk. Vis paleisdavo. Vienas geras mo gus i strib pakudjo: Dink, Broniau, nes rytoj nebe paleis. Taip jis ijo. Priverstas buvo. Mane pai tard tris metus. Stribai. Jie bdavo visi girti. Jei po t kanky 235

ni svriau 28 kg, tai jau gerai buvo... Laikydavo prie kartos krosnies su kailiniais. Paskui ivesdavo alt. Jau plik. Atuonias dienas burnoj trupinio neturjau, tai padav sriubos ind. Prilapint! vrys taip nedaryt. Atsidsdama, kvap atgaudama pasakoja Motina. Ne rim iduoda judanios rankos ir kietai suiauptos lpos. Skaudiausia buvo atsisveikinti su snumi. Savo jau niausiuoju, velniausiuoju vaiku. Dvideimtmeiu. Varniuose jie buvo suguldyti. Mane su dukra Ele na ved atpainti. Minia svieto susirinko. Sdna diena. A vis ivirsdavau alpau. Tik i treio karto prived. Guljo du. Stribai spard. Bobos, tyia suvarytos, pro vokators, girtuokls, kiek galdamos pldo. A prijau ir pasakiau: MANO! Vaiko galva buvo perauta, akis iplta. Virininkas trimis auktais keiksi, matyt tokia pas juos, rusus, mada savo motinas paminavoti. A pa praiau: Virininke, leiskite man sn pasilaidoti. O jis sustaug: un kapuose mes nelaidojami Pas juos, bol evikus, viskas atvirkiai. moni vietas uima unys, o mones jie laiko unimis. Jiems ms vaikai ne mo ns... Utat, kad jie Tvyn gyn. Kaip jie to nesupran ta savo lizde kiekvienas gyvas sutvrimas ginasi! Senoji emait susijaudino. Jau ird atvr, ir ne ka kaip altinio almjimas teka. Protarpiais pakelia akis snaus Bedalio (koks slapyvardis!) portret. Gal prisimin ir iandien visoj Lietuvoj tebedainuojam: Motinle, auginai, Mylt krat mokinai, O kai sulaukiau dvideimt meteli Tvynei paaukojai!.. Bedalio" Motina itar savo nuosprend: A budeliams dovanoju. Tegul juos teisia sin. Ir nujo ilstis savo kambarl. Pokalb tsme su Monika. Partizanin kova Lietuvoje jau silpo, bet emaii apy gardoje tragikai retjanias kovotoj gretas, kaip vie iai pritekantis altini vanduo, papild naujos jgos. Net nuoali miesteli mokyklose veik pogrindins patrioti
236

ns organizacijos. uvusij vietas um jauniausioji karta. Uvenio gimnazijoje emaii apygardos vado V. Montvydo emaiio iniciatyva buvo steigta mokslei vi pogrindio organizacija. Jai vadovavo talentinga li terat Aldona Jokubauskait Vaiden, kruopti, kuk li mergait. Nuo eiolikos met slaptai veiklai ioje or ganizacijoje atsidjo ir jos klass draug Monika Al zait Audron, Laima. Jos ra straipsnius partizan spaud, klijavo atsiaukimus,, palaik ryius su apygardos tabu. Nelegaliai dirbo apie ketverius metus. 1950 metais pogrind susek, aretavo Vaiden. Mo nika nedvejodama perm jos funkcijas. Dirbti buvo pa vojinga. Monika prisimena: Prieina prie mans klass draug ir sako, kad to ki tai dien ve iaulius Vaiden. Pranek partiza nams, kad upult ir ivaduot. Gerai, sakau, praneiu. O paskui buvo Uventy spektaklis Raudonoji glel. A irjau j. Ieinant i sals, pamaiau, kad mane jau seka vienas tipas. simaiiau mini. T pat vakar i jau pas partizanus. Jie patar gimnazij negrti. Toks buvo Monikos kelias mik. Iveng areto. Bet jos lauk akistatos su mirtimi. Apygardos vadas Vladas Montvydas emaitis bunkeryje prim Monikos prie saik Tvynei. Ji dirbo tabe. Bunkeriuose, ibalins lem pos viesoje, mainle ra straipsnius, atsiaukimus, re dagavo ir spausdino stamb mnesin leidin Malda gi rioje. O kas atsitiko Vaidenei? Ar j tuomet partizanai ivadavo? Praneiau jiems, kaip buvo prayta, bet vyrai su prato, kad tai provokacija, todl nelindo spstus. I apygardos tabo Monika perjo atrijos rinktin. Neiojosi ginkl vokik deimtv. Toliau rpinosi spauda. Pati ra vedamuosius ir proginius straipsnius. Palaik kovotoj dvasi, adino laisvs vilt, demaskavo nevarius prie kslus ir darbus. Buvo Luokje toks stribas Maksimovas, Volodiu ku vadinamas. Jis jo per kaimus ir, apsimets partizanu, juodus darbus dirbo. Mes spjome mones savo spaudoje. Paskiau patys bolevikai j nuteis lageriui. 237

Vasar Monika gyveno lauko ir miko slptuvse, o iem moni sodybose. Danai dienodavau Barvydiuose. Visas kaimas apie tai inojo, sergjo nuo paalini aki. Tai buvo pa sivent mons: ilaik, maitino, rpinosi. Kai vyrai ieidavo ygius, a likdavau. Leidau Mald girioj. Su broliu retkariais pasimatydavau. Na muose nesilankiau. Brolis ijo partizanauti 1951 met spalyje. Jaunai redaktorei daug verting partizanins spaudos leidybos ini suteik atrijos rinktins vadas Vt ra Liudas Rekaius, turjs dailininko-grafiko gabu m. Monika Alzait pradjo leisti antrj leidin Ko vojantis lietuvis. Okupacija tssi. Liejosi geriausi Tautos vaik krau jas. Monika pasiaukojaniai dirbo jai pavest darb. Ty liai. Kantriai. emaitikai. Ar sunku buvo? Kaip ia pasakius... Sunkiausia, kai pradjo ti kovos draugai. Pirmasis i msiki krito Antanas. u vo entas. Bagdonas su mona. Kiti. Gal prisimenat j pavardes? Vadinoms tik slapyvardiais. Tikrais vardais ir pa vardmis a nesidomjau. Partizanai pristatydavo straips nius. Redagavau ir kitiems padedant leidau du laikra ius. Aktyviai platino ms spaud Vinc Vaikut Vie sul i Uvenio. J painojau anksiau. Draug tis vert mus dar labiau susikaupti, susitelkti, apgalvoti kiek vien ingsn, darbo ir gyvenimo prasm. Pergale vis tiek tikjom. Savo spaustuvl Monika Alzait sireng Teli ap skrities Lauko Sodos kaimo nuoaliame vienkiemyje. I vykus draugams yg, bunkeryje po grindimis liko viena Monika. Auo speiguota 1952 met gruodio 23 diena. Artjo ventos Kaldos. I pat ryto mergina jaut keist nerim. Ilipo vir. Pavelgusi pro lang pamat: stri bai ir kareiviai supa sodyb. Kokie 25, su idaviku. Ji oko bunker. Apipyl benzinu ir sudegino dokumentus. Bunker apsupo atvesti prieai. Pasiduok! Arba nuausimi suriko viruje.
238

,,Nesulauksit! pasak greiiau sau negu jiems par tizan ir pam rankas ginklus automatin deimt v ir pistolet. bunkerio ang prieai atideng ugn. Partizan atsak tuo paiu. Monika inojo, k darys. Ji iaud visus deimtvs ovinius. Paskui usimov ant kaklo roani. Persiegnojo. Kad suvirpjusi ranka ne praaut pro al apiojo pistoleto vamzd ir nuspaud gaiduk. Kulka ijo netoli kairiosios akies, nukirto ner v, kliud kaukols kaul kaktoje. Mirties dar nebuvo... Strib atvaryta sodybos eiminink lipo bunker. Partizan buvo be smons. Moteris apav j kojinmis. Stribai kl Monik veim. Umet kareivik milin. Ve udengt, kad mons neatpaint. Blogi darbai dangstomi jei ne nakties tamsa, tai nors pigia atjn miline. Teli ligonin. Po paros Monika atgavo smon. Ne apsakomai skaudjo galv ir gl vis kn. J akylai saugojo. Tuoj pat prisistat keli tardytojai. Pasipyl klau simai: Kur brolis? Pasakyk, kur j bunkeris? Kur e maitis? Neatsimenu... Jai dau kojas, purt, nemonikai keiksi. Baisi buvo toji tikrov, bet kito kelio man jau ne buvo. K daryti? K gi man dabar daryti? Ir sugalvojau... O ididus, pasipts kaip gaidys kareivis ingsniavo po palat, garsiai skait rusikus laikraius. Kokie yra drsos komponentai? ventas usispyrimas. Teisybs inojimas. Rytas. Be abejo, ir visaapimantis meils ir pasiaukojimo Tvynei jausmas. Viso to Monikai netrko. Prie jos lovos stovjo taburet. Per pietus ant jos padjo lkt man kos. Lktje buvo pigaus metalo auktas. Jeigu mano gyvyb reikalinga prieui, mst Monika, a privalau j sunaikinti! Dilema: mirtis ar idavyst isisprend savaime. Kai kareivis nusisuko, Mo nika pam aukt, pakio po antklode ir nulau. Nu lautasis galas buvo atrus, jos sumanymui tiko. Palauk, kol kareivis vl apsisuko eiti kit palatos gal. Tuomet greitai nupl tvarst nuo galvos ir atr aukto kot
239

giliai smeig aizd. Jaut, kad temsta smon, bet rankos instinktyviai ud save. Pagaliau viskas nutolo. Mirties nebuvo. Savo sprendiamuoju balsu Likimas tar: NE! Tu gyvensi, Monika, savo numyltai Lietuvai. Kentk! Sujudo sargyba. Atbgo kiti dabar jau gelbtoj togomis apsisiaut tardytojai. velns, malons. U verbuoti stengsi, paleisti laisv adjo. Tik iduok brol. Tik pasakyk, kur vado emaiio bunkeris... J pastangos nujo veltui, Monika buvo kieta kaip akmuo ir tvirta kaip emaii ems uolas. Jos ir nesulau. is tas pasikeit Monikos aplinkoje. Jai leido sustip rti. Apgyd. Ligonins personalas jau galjo parodyti jai dmes. Jos atmintyje iliko viena labai gera gailestingo ji sesel (dabar gyvena Vilniuje). Ji panibdjo jai la bai svarbi ini: ligoninje mir sueistas atrijos rink tins vadas Vtra" Liudas Rekaius. Jis, iduotas t pai gruodio 23 dien, atsiaudydamas atvirame lauke, buvo sunkiai sueistas. Neigyveno. Malonioji sesel at ne Monikai pietuk ir popieriaus, buvo jai velni ir atidi. I Teli ligonins Monik perkl iauli kaljimo ligonin. Dar truput apgyd, pradjo vl enkavedistini tardym komarus. Tard daugiau nei vienerius metus. Baisios tai buvo dienos. Nenori Monika n kalbt apie tai. Jai gaila kit ten pakliuvusi moter: kenianios, sudau ytos, msos gabalais paverstos, jos negaldavo nei gult, nei sdti. Klpojo tos kankins tarsi dangaus nusitvert nordamos. Apvaizda ir daugiau niekas kitas palaik j dvasi. Bet daniausiai silpn gyvybs gij nutrauk davo Mirtis. Monika nebijojo Mirties. Anot tardytoj ita pasiutl paties velnio nebojo. Budeliai nesuprato, kad i mergait tvirta ir drsi Teisybs inojimu. Ji tikjo Lietuva: vis tiek iau diena, kai Tvyn bus laisva! Bus! Istorija negali grti akmens ami. Istorijos logika gelein. moguje gldi jo Tautos genai ir savybs. O kiekvie nas bolevikas knija savo dievo Raudonojo slibino azijietik klast. 240

Monik uverbuoti buvo griebtasi kit bd. jos kamer paguld perautu subintuotu klubu partizan ry inink. Pavard Antanina Antanaviit. Nuoirdi, draugika. Pasakojo kaip perdavindavusi inias partiza nams. Nurod takus ir kelius. Ji aktyviai kalbinjo Mo nik bgti i ligonins. Bk, sak, matysi pavyks! Monika ja patikjo ir ryosi iam ingsniui. Pasimeld. Ir dar syk paband aukti laim vardu. I ligonins ispruko be didesni klii. Nusigavo apie 300 metr. Staiga privaiavo karikas Viliukas ir saugumieiai paslaugiai sikl bgl. Vl tardymai. Tie patys reikalavimai: iduoti brol Bedal ir partizan vad V. Montvyd emait. Kaip Tu atlaikei t kani lavin, Monika? Kas sutei k Tau protvi stiprybs? Laikas tarsi nebeteko savo galios. Tu supratai, kokie laikini yra okupantai ms emje. O j tarnai, kanki nantys Tave, gyvi lavonai. Monika laimjo i nelygi kov. Ji neidav. emaii apygardos tabui vadovavo Vladas Montvy das emaitis, gims 1911 m. spalio mn. Varni vals iaus Gatautiki kaime. ginkluot kov prie raudo nuosius okupantus jis sijung 1944 met ruden, kai vo kieiai dar nebuvo ivaryti i Vakar emaitijos. Gaurs apylinkse paioje okupacijos pradioje veik apie 500 ginkluot vyr, pasivadinusi vanagais. io se vietose, graiuose Taurags iluose ir sunkiai prieina muose raistuose, partizanai isilaik net iki 1959 met. Itisus 15 met nuo antrosios soviet okupacijos pradios! Pradioje veik atskirai, nuo 1946-j met kovotoj daliniai pradjo jungtis. iauli apylinkse veikusi e benkties rinktin suskilo ir jos vadas kapitonas Juo zas eponis su partizan daliniu persikl Raseini ap skrities Girkalnio valsi. ia jis organizavo Vaidoto rinktin, susisiek su Taurags apskrityje veikusiais Hen riko Danileviiaus Ervilko gimnazijos direktoriaus briais. Buvo sudaryta Jungtin Kstuio apygarda. Jos pirmasis vadas buvo Juozas Kasperaviius Visvydas.
241

Organizacinio skyriaus virininkas Petras Bartkus. u vus Kasperaviiui Visvydui, apygardai vadovauti pradjo jo pavaduotojas Jonas emaitis Vytautas. 1948 m. liepos mn. visos trys apygardos: Kstuio, e maii ir Prisiklimo sujungiamos vien Vakar Lietu vos srit Jra. Vadu irinktas J. emaitis, kuris 1949 m. vasario mn. paskiriamas Lietuvos Laisvs kovotoj sjdio ginkluotj pajg vadu. 1951 met gruodio mn. emaitis buvo sunkiai sueistas, paralyiuotas ir paimtas nelaisv. 1954 metais j be teismo suaud. Vyriausiojo Lietuvos partizan vado pareigas perm Adolfas Ramanauskas Vanagas. Iki apygard susijungimo emaitijoje vienas pasku tinij Kstuio apygardos vad buvo Vytautas Guas Mindaugas". Vliau jis tapo Jros srities vadu. Kils i Rokikio. uvo 1949 m. birelio 13 d. Unemunje. Iskirtin asmenyb emaitijos partizan kovoje buvo Juozas eponis Tauragis, nepriklausomos Lietuvos kapitonas. Tai buvo kariko sukirpimo mogus, grietas, reiklus, bekompromisinis karininkas. Jo eima pasitrauk Vakarus, o jis ebenkties, vliau Vaidoto rinktins va das kovojo Jurbarko, imkaii, ienlaukio, alpi apylin kse. Kelms mokytojos Angels Visockiens duomenimis, J. eponis (g. 1914) vadovavo stambioms Virtuk kauty nms, kurios vyko mike tarp Lioli ir Vidukls. Kartu su kitu partizanu Rudiu Tauragis J. e ponis kur laik slapstsi Pagausanio kaime, prie im kaii, pas pusseser Rozalij Ignataviit-Jakimaviie n. Kai apsupo bunker, partizanai sudegino dokumentus ir susisprogdino granata. uvusij knus niekino Rasei niuose prie strib bstins. Nakt J. eponio kariuome ns draugas j slapta palaidojo Raseini kapinse. At gimimo laikais ia ikilo kryius. 1991 met liepos pa baigoje, t dien kai Lietuva laidojo Medinink aukas, visos Lietuvos lik gyvi partizanai ir tremtiniai rinkosi Ariogaloje. O Raseini kapinse ant J. eponio kapo gles padjo ir kariai pasimeld i Kanados atvyk mona ponia Irena ir jauniausioji jos dukra mokslinink i To ronto Graina. Jos negaljo be aar kalbti nei apie
242

Lietuv, ikentusi 50 met vergij, nei apie partizanus, nei apie vis ms kanias. Kraujo auksmas per Atlant auk ir auks Tvyn vis kart priverstinius emigran tus, bgusius nuo raudonojo teroro. Kraki, Grinkikio, iluvos, Tytuvn apylinkse vei k Maironio rinktin. Jai vadovavo Rimantas (pavard neinoma), o vliau Juozas Palinas Rytas. Sun kiomis bunkeri slygomis 194849 m. m. rinktinje ma inraiu buvo ileista spdinga meniniu apipavidalini mu ir poetiniu brandumu poezijos antologija Kovos keliu engiant. Apipavidalino dailininkas Laurynas Mingilas (Arnas, Diugas), kuris moksi Radvilikio gimna zijoje. Vliau stojo Plechaviiaus Vietin rinktin, o i ten pasitrauk mik. Iki 1953 met Mingilas dirbo Prisiklimo apygardos tabe; i apygarda sikr 1947 metais aliosios ir Maironio rinktins plotuose. 1953 met kovo 14 d. Prisiklimo apygardos tabo bunkeryje Kel ms rajono Auktiki kaime, Antano Bekerio sodyboje apsuptas enkavedist ir iauds visas apkabas, narsus Lietuvos partizanas dailininkas Laurynas Mingilas nusi ov. Trumpos Lietuvos partizan biografijos. Gim. uvo. Kaip du vandens laai vienas kit panas likimai. Vis ta pati meil Tvynei. Ir kiekvieno skirtingas, savitas vi dinis pasaulis, charakterio savybs ar talento blyksniai. Visus juos motinos gimd. Lietuva augino. Todl mums turt bti brangs vis j vardai, tegul ir kuklios bio grafins inios. Negalime pamirti Aloyzo Stumbrio Keleivio, gi musio 1929 m. Kelmje. Suimtas i etos klass, kan kintas ir paleistas, 1947 m. ijo mik. Kovojo Lioli, Vidukls apylinkse. uvo myje, pridengdamas atsitrau kianius draugus 1952 met gegus 30 d. Jo knas buvo niekinamas Viduklje. Ukasimo vieta neinoma. Antanas Eglinskas Margiris moksi Teli kuni g seminarijoje, o j udarius baig Klaipdos mokytoj institut. Aktyviai dirbo antikomunistiniame pogrindyje. Mokytojavo Utenos apskrities Saldutikio vidurinje mo kykloje. 1950 met pavasar stojo Kkto partizan
243

br, buvo brio vadas. Apsupus partizanus Linkmen apylinks sodyboje, vienintelis iliko gyvas. Taiau ruden aretuotas ir Vilniaus saugume suaudytas. emaii partizanai isilaik ilgiausiai Lietuvoje. Ypa aktyvus ir masikas partizaninis judjimas vyko Taura gs, Raseini, Kelms, Krai, Teli apskrityse. Jam va dovavo daugiausiai buv kadriniai Lietuvos karininkai. jo 1953-ji metai. Enkavedistai labai stengsi likvi duoti emaii apygardos tab, kurio paskutinysis vadas buvo Vladas Montvydas emaitis, jo adjutantas Bro nius Alzas Bedalis. tabo buvein buvo Pakalni ki kaime, u keleto kilometr nuo Kaltinn. Iaikin tabo bunker, kuris buvo rengtas u uns bdos, rado jame tik vokiet Nicmon. Atm i jo ifruotes saugu mieiai reikalavo Monikos Alzaits jas iifruoti. Mano galv dau sien, ts u plauk, pa sakoja Monika. A vis tiek tas ifruotes sugadinau, u tuavau. Enkavedistai toliau jo emaiio pdsakais. Buvs Kaltinn stribas Teofilis Mikutaviius giriasi, kaip j rankas pateko emaii ems kolkio buhal terei adresuotas laikas. Laik para vado adjutantas Bedalis. Buhalter buvo partizan ryinink. Stribo o diais tariant, po atviro pokalbio, mergina sutiko pra neti, kada ateis emaitis su savo gauja. Taigi sutiko iduoti. Kodl? Ar ji kitaip suprato pareig Tvynei, negu kankinama Monika Alzait? Ar gavo ji tuos trisdeimt Judo sidabrini ir kaip juos panaudojo savo sinei nu raminti? Ir iandien vaikto idavik tais paiais takeliais kaip ir Monika. kit gatvs pus nepereina. O idavysts scenarijus tsyk vystsi taip. Pavakarys. Stribai budi kolkio kontoroje. Laukia. Prie lango mkteli marga buhalters suknel. Priean gyje, kaip buvo susitarta, ji padeda degtuk dut. Joje palikti du nudeginti degtukai. Tai reikia, jog kaim at jo du partizanai. Idavik dingsta. Stribas ilenda i kontoros ir pasiima dut. Apsidiaugia. Skambina Kal tinnus ir raportuoja. Strib gaujos renkasi i Karkln ir Janapolio. Kaltinn stribams vadovauja Vladas Lesic244

kas. Buvo manyta, jog emaitis ir jo adjutantas Be dalis pereis klgrinda tarp Pareerio ir Lksto eero Tver mikus. iame kelyje stribai ir ruosi juos sutikti. Abu partizanai nepasidav. Jie uvo Palkstje, netoli Varni 1953 met rugpjio 23 dien. Knus niekino Var niuose ant grindinio. Vliau paslapia stribai juos kakur nuvilko. Tebra neperlaidoti, nes ukasimo vieta neino ma. Idavik galt nurodyti ji liko gyventi Lietuvoje. (Prisiminkime, kad kryiuoi laikais idavikai isine dindavo kartu su prieais.) iandien Lietuva laisva. Jos laisv priartino imt tkstani lietuvi partizan, tremtini ir politini ka lini gyvybi auka ir kanios. Gi stribas T. Mikutavi ius ir jo bendraautorius urnalistas Alfonsas Briedis tar si neisipagirioj svaiioja apie emaiio beprasm gy venim. Kain kokiu masteliu galima matuoti strib ir j pakalik okupant tarn egzistencijos prasm ir nuopelnus Lietuvai?.. Palieku tai sprsti paiam skai tytojui. Brolis jau buvo uvs. Monik pakviet tardytojo kabinet. Atsilos patogioje kdje, umets koj ant kojos, diugiai ypsojosi tardytojas rusas Volkovas. At sainiai psdamas cigarets dm kamuolius, jis praneko: Matai, nenorjai iduoti brolio, o mes j kaip un nuovm! Ai Dievui! atsak Monika. Cto, to? K tu pasakei? Padkojau Dievui. Jis nepereis t kryiaus keli, kuriais einame mes. Ach, tai tau dar maa? pasiuto saugumietis. Na, mes tau kitus kelius parodysim! Monik vl mu vos apgydyt. Iki smons nete kimo, sen aizd atsivrimo. Budeliams ji nebuvo ligon. Ji buvo ir iliko Partizan, kovojanti u pavergt Tvyn. Mergina lietuvait atjnams galvoskis. Nes nemenama dvasins stiprybs MSLE. Netekdavo smons. Ir vl... Priartjo gimtins dangus. O gimtoji em buvo ia pat, po kojomis. Atverk, Kristau, savo aizdas a emait Monika, ateinu pas Tave... Bet... mirties nebuvo. Sugr
245

davo gyvyb. Atgydavo atmintis ir kania. Itikimos se serys gyvenimo dienos tebestovjo alia Tavs, Monika. Tu dar bsi reikalinga Lietuvai... Po vis tardym buvo udaras teismas. Kokie bna teismai, kai, poeto odiais tariant, tribunoluose tei siuosius teisia mogudiai?" Raudonoji komedija. O komedijos nebna be aktori. J vaidmenis atliko du pseudoliudininkai. Jie suvaidino tariam akistat. Ar pastate kaltinamj? klaus tipas, sdintis teisjo kdje. Nu jo, nu jo... Pastam, pastam! O js, kaltinamoji? Jie man ne tik nepastami, bet ir niekada nema tyti! Okupant teismas nuteis Monik 25 metams katorgos ir 5 metams tremties. Ji kaljo Marijinsko, Krasnojarsko krato ir Irkutsko srities Angarsko lageriuose. 1956 metais Monika Alzait, emaii ems dukra, gro gimtj Uvent. Jai buvo tik 25 metai. stojo vakarins vidurins mokyklos paskutin klas. O kur to liau? Sveikata lubavo. Gera gyventi, kai yra i kur semti, sako sena emaii patarl. Semti nebuvo i kur. Ji sidarbino knygyne. Vedjas ieikvojo las. Apkaltino j nepatikim. Isikapsiusi i bdos vl negaljo sikibti gyvenim. Mat tik viena akimi. Vienai moky tojai patarus, Monika Alzait stojo ir baig Klaipdos medicinos seser mokykl. Svajon apie literatrin dar b iauri sovietin tikrov nustm nepasiekiamus ho rizontus. Ji iliko optimist, nes tikslas pateisino sudtas au kas Lietuva atgavo laisv! Eina Monika Lietuvos keliu. Vis gyvenim tok nepaprast, teising ir skaud, istorikai unikal, metusi drs ik miriai, ik iauriajai Raudonojo slibino sistemai. Ir nugaljusi. Tad atverk Atminties vartus, Monika. Atverk, kai glos tai savo keturi uaugint vaik galvas, kai slaugai ser246

gant insultu vyr, kai rpiniesi imtmet baigiania Mo tinle. Tarp vis rpesi, gulani ant Tavo vienos pei, surask truput laiko mes ateinam pasiklausyti Tavo partizanik dain ir erkiais nukloto Tavo didvyriko gyvenimo istorijos. Paprasiausiai pamatyti Tave... Ir pa dkoti: AI TAU, MONIKA, KAD IANDIEN MES ESAME LAISVI! - - Ger mog ir kregd myli. Platus Monikos draug, bendraygi ratas. Beveik visa emaitija. Kelmje man teko laim susipainti su mokytoja Angele Visockiene. Savo krato patriot, mokytoja turi sukaupusi ir entuzias tingai po kruopel renka mediag apie partizanines ko vas gimtose apylinkse. Kelms, Krai, Uvenio ir kit vietovi mons ilydjo tbtin kov bema vis jau nj savo kart. Vis krauj sugr emaitijos em. Ir visi jauni atgul po gimtja velna, nevergav atjnams. I savo katalog mokytoja itraukia pageltus, sutrniju s lapel, kuriame partizanas aka kreipsi savo bend rayg: Tau nieks Aminatils graudaus negiedojo, Nepyn vainik ali, Prie kapo vargingo godos negodojo Atodsi niekas gili... O partizan vado, talentingo jaunuolio Vytauto Eisi no ygaudo krybos ssiuvinyje blykioja dar niekam neinomi taurios, dainingos filosofins poezijos perliukai. Kiek daug toki emaitijos maerni nusine savo ta lentus gelton smilt, kerzini bat spardyti ir strib spjaudyti miesteli aiktse!.. Istorija dar pasakys j vardus. Istorija nepamir 5 broli Kybart, kilusi nuo Pakra anio, i Elenavos kaimo. Jie isilaik ilgiausiai Kelms rajone. Jau 1956 met vasaros pradioje prie alpi anks ti ryt vyko Gylaukio mis, kuriame uvo paskutinieji Kelms rajono partizanai Ignas, Genius ir Vytautas Kybartai. Miko viduryje, tarp eglaii jie buvo pasidar i ak slptuv. Skundikas pakio lieuv. I vakaro, per kininko Turskio kiem burzg ir leidosi Paalpius ka
247

rikos mainos. Supo mik. Ryte m kalenti kulkosvai diai. Sulig treija j serija pasigirdo kurtinantis spro gimas. Saulei tekant, i Gylaukio pabiro kareiviai. I drebulynlio main jie atne 3 knus, suvyniotus brezentines paklodes. Apsiausties takai buvo idstyti net u 2 kilometr nuo susiaudymo vietos. Partizanai, bda mi beviltikoje padtyje, susisprogdino granatomis. Partizan briuose iose vietose kovojo itisos eimos. Vis ivardinti nemanoma. Bent kai kuriuos paminsiu. Su raudonaisiais okupantais kovojo nuo alpi kilusi Milkint eima: Stasys Liepa, Juozas Dobilas, Jonas ir Vincas, ei broliai Ivanauskai. Janu eima, kilusi nuo Pakraanio: Antanas Briedis" brio vadas; Steponas, kupriukas, bdamas ligotas, vaikiojo vienas, luotoje paslps automat, pa laik ry. Mike buvo brolis Pranas ir sesuo Jadvyga Ja nuait, kuri buvo Milkinto mona. J ni nuov al pi mikuose. Kartu uvo Milkintas Vincas ir Januas Antanas. Tai vyko 1953 ar 1954-j met pavasar. Par tizan ir kit uvusi knus atve ir niekino Nemak iuose. Baisus buvo strib vrikumas, kai kvatodami ir tyiodamiesi i Lietuvos kovotoj, jie aud nios partizans pilv. Isigimliai ud dar negimus kdik u tai, kad jo Motina troko Tvyns laisvs! Paiurp i siaubo, stebdami vaizd Nemaki gyventojai tada sukr dain: Lyja, lyja liets, laisto vis em, Tik nespja plauti gatvs akmen... Klaupiasi po kryium sena motinl Apraudoti gatvj mtom vaik! Niekas jiems nepyn rteli vainiko. Niekas nedainavo jiems grai dain. met griov, emmis upyl, Kad nieks nematyt ir neverkt j... Vis ios dainos tekst prisimena aktyvi Kstuio apy gardos ryinink Zofija Ribokait-Druktenien, gyvenanti Nemakiuose. Ryinink nepamirta praeities kov ir u vusi bendraygi. Drsi ir nieko nebojanti, Zofija buvo
248

aretuota Skaudvilje. Anios mu ir kankino. Nieko neigavo.

krantuose

stribai

iauriai

emje, kur rausta emigai, galvas u Tvyn pa djo 3 broliai Kmitai, 3 broliai Cibulskiai, du broliai i vatkauskai ir j sesuo Petrut, vyras ir mona Kraujeliai ir daugyb kit j vis vardams surayti reikt jauio odos. Savo kart krauj, gindami mylim emaii em nuo raudonojo vries, iki paskutinio lao atidav Kel ms krato mokytojai: Krizentas Labanauskas, Jasulaity t, Bron Palubeckien, Jurknas, Gendrolyt-Jurknien ir daugyb kit. Pavelkite dviej jaun moni Pi ln gynj aini Jurkn veidus. Kok pasiryim tu rjo jausti jiedu, kai apsuptame bunkeryje, nusprend ne gyventi vergovje. Vyras buvo priverstas nuauti savo ni mon, o paskui nusiauti pats. Nuotraukoje yp sosi jauno vaikino akys, o j elyje tragikas Tautos snaus likimas. J lavonus niekino, tyiojosi ir aud tuo paiu bolevikiniu metodu. Kai raau apie emaii par tizanes-moteris, krtinje kaip paautas pauktis krpio ja irdis. Jos jo vienoje gretoje su savo vyrais, kartu kovojo ir narsiai uvo kovoje. Su dar negimusiais kdi kiais po irdimis. U Lietuv! Mokytojos Gendrolyts-Jurkniens kn iniekin stri bai pakas Kelmje prie treios vidurins mokyklos. Ten buvo vadinamasis stribokynas. ioje vietoje dabar pasta tytas lietuvikasis kani simbolis kryius. Jaudinantis kitos merginos partizans Zofijos Bag donaviits likimas. Apie j visai atsitiktinai igirdau prie kelet met, lankydamasi Kraiuose. Rus kareiviai su stribais apylinkse suruo gaudy nes. Partizanai nujausdami apsupim, Kraants upelio krantais trauksi durpynlio link. ma sodybl prie upelio ubgo grai, aukta, sukaitusi nuo skubjimo ir susijaudinimo partizan. Ji nesi kulkosvaid. Buvo i sigandusi, pasimetusi. Papra eiminink vandens. At sigr. Dukrele, gal tave kur paslpti? susirpino ei minink. 249

 Ne. Vistiek suras. Vejasi kaip unys. Ir su unimis. Ant kuln lipa. Gaila, vaikeli, esi tokia jauna ir grai. Nuaus! inau, kad siu. Ir gyvenimo gaila. Dabar jau viskas... Mergina sukkiojo, paskui nusiluost aaras ir su ginklu protekine nubgo pakraant. Netrukus prasidjo ilgas audymas. Partizanai brido raistel. Gynsi iki paskutiniosios. Gyventojai ilgai gir djo kalenant merginos kulkosvaid. J ir ukas ten, kur uvo, tame raiste. Kas ji tokia? Taip ir stovi ji man akyse, atbgusi atsigerti prie m, pasakojo i t viet kils pasta mas mokytojas Vytautas K. O didvyrs vardas nenuskendo umartin. Po dauge lio met, grusi i Sibiro vergijos, tais paiais keliais dvi raiu vaiavo rami pagyvenusi moteris. Ji vesi mai su dukters kaulais. Juos isikas raiste ir slapta, bet mo nikai, su pagarba palaidojo Vaiguvos kapinse po Lopa tos paminkliniu akmeniu. Tai ir buvo Zofijos Bagdonavi its palaikai. Ji buvo gimusi apie 1926 metus Bytauti ks palivarke, Krai valsiuje. Antisovietinio pogrindio dalyv mokytoja Barbora Stumbryt, ikentjusi lagerius, iliko gyva ir iandien diugiai skaiiuoja pasaulio valstybes, kurios jau pripa ino ms nepriklausomyb ir teis gyventi laisvai. Kraiuose gyvenantis mokytojas istorikas E. Dir meikis, kaip ir kelmik Angel Visockien, gyvena Tautos reikalais. Kaip medoneyje bits renka nektar, taip ir ie mons kaupia inias apie savo krato didvyrius. Rei kia visk suregistruoti, aminti, aini ainiams palikti. Grusiai i lageri Monikai draugai ir bendraygiai padovanojo jos, jaunos mergaits, t nepamirtam dien partizans, portret. A nusineiau j ant palangs suo liuko ir perfotografavau: telieka ji moni atmintyje tokia, kokia ijo Tvyns ginti! Monikos sodyba ant kalniuko. Nuo kalno toli matyti, tykiai sako ji. 250

Tik tada pastebiu, kad visai netoli, u aplusios, lin kusios, tarsi balno nugara darins stkso auktas, pli kas, vien alia ole apaugs piliakalnis. Kakuo baugi nantis, kakuo kitoks, negu tokie mieli emaii kalneliai. Kas jame ukasta? K jis mena? paklausiau Mo nikos. Tai Kartuvi kalnas, paaikina ji. Jame caro andarai sukillius kor. Nuo pat gimimo dienos regjo kaln Monika nie kuo neapsodint, neapeldint. Gryn kaip Tautos isto rija, kurios niekas neitrins ir neapdailins. Ivaiavome. O savo sodybos kalnelyje stovjo ir santriai ypso josi Ji Lietuvos didvyr. Paprasta savo nepaprastumu ir ididi meile Tvynei. Tikra lietuv. Kelias tolo, o ma ne nuo kalnelio velg gyva emaitijos istorija.

ALKUPNAS
alias medi guotas kelia akas dang tarsi pasi ilgs Aminybs, kuri jau ikeliavo kadaise ia stov jusios sodybos eimininkai. Gale lauko, pasislpdamas tarp arim ir piev, vinguriuoja Dubys maas upelis Alkupis. Mediai ir ups aminesni u mog. Jie mena ma berniuk, vliau paaugl, jaunuol ir subrendus vy r, kuris vis trump savo gyvenim be galo myljo ems kampel emaitijos irdyje. Petras Bartkus e maii krato partizanins kovos organizatorius, Prisi klimo apygardos vadas, poetas Alkupnas. Anksiau beveik nieko neinojau nei apie j, nei apie iaurias kovas prie bolevikus emaiiuose. Sovietin spauda nuodijo ms smon melu, avjosi io krato komjaunuoli ygdarbiais. Pavieniai rus kilms pilieiai ir j talkininkai buvo vaizduojami kaip lietuvi tautos did vyriai, kurie skmingai triukino faizm, buruazin nacionalizm ir visa, kas tikrai lietuvika. Netgi lenktynia vo tarpusavyje, didiavosi savo didija neapykanta. Tau 251

tos naikintojai buvo parsidavlikai vadinami jos liaudies gynjais. Raytoj duokl sistemai dl duonos ksnio, jei gu ir nepateisinama, tai bent jau suprantama: nelygus medis mediui, o mogus mogui. Raudonojo teroro ramsiai jautsi tvirtin okupant valdi imtmeiams ir reikalavo besaiki liaupsi. Besiklausydamas i liaup si galjai pagalvoti, kad emaitija gimd tik kandidatus komunistin roj ir tautos idavikus bei budelius. Netikiu Darvino tikinjimais, kad mogus kilo i be dions, ir Nits kliedesiais, kad iprotjusi bedion tampa mogum. (Galjo bti atvirkiai.) Panaiai ir su komunizmo apraikomis emaitijoje. Raudonuks virusais ia usikrt nedaugelis egzaltuotos orientacijos, netolia regi moni. Teroro ir stagnacijos metais panibdomis buvo kal bama apie pasiaukojam, vent broli emaii kov prie okupantus, apie tos kovos masikum. Apie Tautos didvyrius asmenybes, nebojusius aiki grindini ir Sibiro ledyn. Man dirbant Lietuvos statybos ir arcihtektros moks linio tyrimo institute, bendradarbis ir Sibiro tremties bi iulis Vytautas Staaitis danai prasitardavo apie geriau si savo jaunysts mokslo ir kov draug emaitijos partizan vad Petr Bartk. Su Vytautu mes ir iaip turjome apie k pakalbti jis yra veds mano mokyk los draug Albinut Oeraityt. Betgi mgiamiausia Vy tauto tema apie Petr ir jo partizanus. Dar nereikia nei padavim, nei legend. Trys gyvieji atminties altiniai srovena ir neleidia iblsti Petro Bart kaus Sins, adgailos paveikslui. Tai Vytauto Staaiio Simo pasakojimas, Petro mylimos merginos prisiminimai ir paties Alkupno poezija. Nei i irdies, nei i atminties niekada neibrauk Vy tautas savo jaunysts draugo. Jie susipaino 1941 met ruden, stoj mokytis Kauno Auktesnij Technikos mokykl. Moksi mechanik kurse. Staaitis susidraugavo su Petru Bartkum ir Vytautu Sinkeviium. Pastarasis pri klaus Lietuvos Laisvs kovotoj sjungai, o Staaitis su 252

Bartkum kit met ruden stojo Lietuvos Laisvs Ar mij. Priesaik davme kuris buvo Viinskio gatvje. dviese su Petru Vilkaiio bute,

Petras buvo labai gabus organizatorius, prisime na Staaitis. A per melus laiko organizacijos veikl traukiau tik tris narius, o jis gimtajame Pakapurnio kai me suorganizavo vis br LLA kovotoj. Petras moksi pavyzdingai. Gyveno gana vargingai, usidirbdavo duoda mas pamokas. Petras gelbjo ir draugus, pakliuvusius gestap. 1943 met gruodio 16 nakt Vytautas Sinkeviius su Algiu Kavaliausku ant Panemuns tilto nuginklavo vo kiet. Grtanius namo juos persekiojo vokiei patrulis. Vytautui Sinkeviiui perov koj. J paguld ligonin netoli gestapo. Salia lovos pastat sargybin. Petras Bart kus tutuojau organizavo draugo pagrobim i ligonins. Nakt dviraiu jis nuvaiavo Pakapurnio kaim (apie 70 km), atsivar i ten arkl su rogm. Ketinome sueis tj pagrobti ir iveti kaim. Taiau j itiko stabas, buvo aukta temperatra. Ki dien draugas mir. Pet ro rpesiu draug ikilmingai palaidojome ani ka pinse, prie Panemuns tilto. Vytauto banyioje ms paprayta daininink Beatri Grinceviit giedojo Ave Marija. Jaunuoli draugyst, prasidjusi vokiei okupacijos metais, tssi. Vytautas Staaitis buvo antrosios oro es kadrils vado majoro Antano Staaiio snus. Gal tai nulm j pomg aviacijai, sklandymui. 1943 met rude n 4 draugai: Vytautas Staaitis, iulys, Algis S. ir Petras Bartkus stojo sklandymo mokykl. Pratybos vyko Ku lautuvoje. Bene geriausiai sklandyti seksi Petrui jis vienas pirmj pradjo kopti lait". Artjo frontas. 1944 met birelio mnes Petras Bart kus lanksi tvikje, Raseini apskrityje. J, kaip veikl LLA organizatori, jau mediojo rus diversantai. jo namus ujo kaimynas Venslauskas. Petras buvo kitame kambaryje, kai prie Venslausko pripuol ginkluotas pis toletu mogus ir, palaiks j Petru, m tardyti apie LLA
253

veikl. Petras Bartkus suprato, greitai apsisprend ir ne prayt svei i kito kambario nuov. Nesaugs tapo namai Petrui. Tada su juo atsisveikinome. Jis pradjo slapstytis. Kalbams su Staaiiu apie vlesnius susitikimus su Bartkumi. Jiedu dar bendravo, palaik ryius iki pat Vy tauto areto. 1946 met pavasar, prisimena Vytautas, vaik tinjau universitete. Prie mans prijo Petro mergina Al dona ir perdav nuo jo linkjimus. Nudiugau. Apipyliau klausimais. Ji paadjo atsakyti juos vliau. Ir i tik rj, po mnesio pasak man adres Raseiniuose ir slap taod. mano klausim Ar turit butel turjau igirsti atsakym: Turiu butelio kamt. Taip Vytautas Staaitis Simas pateko pas Rasei ni partizanus. Viename graiame kyje buvo sikrs Lydio rinktins Juozo eponio brys. Suradau Petr. Isikalbjome. Paminjo, kad su eponiu nelabai sugyvena. Paskiau nusileidome didiul rs po namu. Ibandme vokik kulkosvaid MC-43. Veik gerai. Paleidus pirmj serij, kulkos okinjo rikoetu, skraid betono skeveldros. Vakare susiruome yg. Ijome 12 vyr. Petras dav man savo pistolet TT. Nakties yg atlikom ramiai. Petras Bartkus negr, nerk, buvo religingas, dva singas jaunuolis. Labai siningas, pareigingas ir atsar gus. Kai kit kart Staaitis Simas aplank draug, rado partizanus apsistojusius kluone. Petras supaindino su nauju vadu. Tai buvo atsar gos leitenantas Algis Zaskus alna. Petras pasak, kad labai jo nemgsta ir taria j esant KGB agent. Ma tme visi, kad alna mgsta igerti. Partizanus piktino ir jo laisvas elgesys su viena ryininke. Vyrai rikiuojasi prastai rytinei maldai, o jie begdikai vartaliojasi... Stengdamasis gyti partizan pasitikjim, alna drsiai suaud paimt nelaisv strib nuo Jonavos. Pavards tiksliai neprisimenu, lyg tai Urbonaviius. Paskutin kart su Petru Bartkum Vytautas Staaitis matsi vl 1946 met ruden Alj kaime, ienlaukio
254

stotelje. Lijo. Petras apsupo Vytaut savo nepermerkia mu apsiaustu, o pats liko lapti lietuje. Per ryinink Nausdait Ras t apsiaust vliau jis grino. Petras dar papra mans pasirpinti kapitono Jo no emaiio Vytauto snumi Laimuiu, nes Kaune staiga mir emaitien. Laimutis turjo kokius trejus me tukus. Mes trise Petro draug Aldona, ryinink Nau sdait ir a atsivedme Laimut i Trak gatvs Gir ausko namo pas Nausdaits motin. 1946 met lapkriio 30 d. Staait aretavo. 1950 me lais Balchao lageryje jis susitiko Petro brio kulkosvai dinink. I jo suinojo, kad Petras gyvas ir kovoja T vynje. Sugrs i Sibiro igirdau, kad Petras uvs, o Algis alna dsto auktojoje partinje mokykloje (dabar mirs). alna para atsiminimus apie emaitijos parti zanus. Dievai ino, kokia j vert. Atidav juos Panevio dramos teatro reisieriui J. Miltiniui, kad pastatyt pjes. Taiau reisierius grietai atsak, kad pagal KGB dar buotoj atsiminimus pjess nestatys. Padubysio laituose uogaudami, rieutaudami 1940siais susipaino Raseini gimnazijos gimnazistas Petras Bartkus ir atvykusi pas gimines sveius jauna kauniet Aldut Poderyt. J nekalta, beveik vaikika draugyst ilgainiui peraugo gilesn jausm. Tragika tos meils istorija. Kai Petras moksi Kaune, jie susitikinjo gan danai. Jaunuolis kalbjo apie auktus idealus, meil Tvynei, jis jau buvo pogrindio kovos prie vokikuosius okupantus dalyvis. Naujj, bolevik okupacij, jis su tiko su ginklu, mike. 1944 met lapkriio 15 d. laike Aldonai jis ra, kad negalima... nutolti nuo realios tik rovs, kuri altu realumu artja kartu su alta iema. Buvo pati partizanins kovos pradia ir jaunus vyrus gaivino viltis, kad sulauks i ujri pagalbos ir ioje kovoje neliks vienii. Po rus pergals prie vokieius, 1945 met gegus 30 dien, Petras ra: ...kelias laisv ne roi iedais, bet atriausiais dygliais klotas. Tikiuosi, kad dar kart teks praleisti karo audr. 255

Jie vis tikjosi. Lauk pagalbos i demokratijos gyn ja pasivadinusios valstybs. Atsiminkim, kad karalius Ly ras praregjo tik neteks karnos, apakintas ir vienias dykumoje. Graik filosofas Demokritas, sulauks imto met, pats isidr akis, sakydamas kad geriau matyiau. Gi ms partizanai daugiau nei deimtmet liejo ir liejo krauj, kol sitikino, kad j viltys sulaukti taria mos pagalbos i svetur beprasmikos. Jie jo mikus ir uvo kovodami. Gatvs grindini raudos nenustelb ete ryje mel sjani bals: Laikykits! Kovokite! Ivaduo sime balandio 1-j. Ateisime jau 15-j... Taip per atstu m ud ms taut tie, kurie neturjo nei gramo lietu vikojo patriotizmo ir nei miligramo islandikos drsos ir doros. Petro laikus Aldona gaudavo per partizan ryinin kes. Buvo praoma arba juos sunaikinti, arba gerai pa slpti. Laikai iliko. Retsykiais kart arba du per me tus jie pasimatydavo. Susitikimai buvo sunks. Aldut atvaiuodavo pas tet. O i ten kaim ir pamiki keliais ryininks vesdavo j deimt ar dvideimt kilometr. Buvo net susirgusi plaui udegimu. Aldona prisimena: A i vaikysts buvau silpnos sveikatos. O ia ne retai tekdavo eiti per sniegynus, nakvoti palapinse. Bet taip norjosi pasimatyti, pakalbti apie ateit juk mudu tikjom, kad ji bus bendra ir grai. Myljome mes vienas kit nekalta jaunatvika meile, net pasibuiuoti drovda voms taip jau buvome auklti. Rizikavo Aldona, vaiuodama ias keliones. Mat sunk partizan gyvenim mike. Taiau ir Kaune Aldo nos, Lietuvos savanorio, policininko dukters, gyvenimas nebuvo saugus. Nepaisant to, Aldona, dirbdama Univer siteto kadr skyriuje, kiek galdama padjo monms: i duodavo fiktyvias paymas, i byl ipldavo kompro mituojanius dokumentus. O partizanas ra laikus. Laim prabga minutmis, vargas nusidriekia metais. J vargui nesimat pabaigos. Petras nepasinaudojo galimybe pasitraukti usien. Ne palau vargai ir pavojai u Tvyn ir mirt nebai
256

su! ra jis eilratyje, kur vis gyvenim isaugojo vilniet Aldona Baltuien. Jis buvo skirtas jai ir prasi djo prasmingu posmu: Dar tuomet, kai pro ber skarot Mums atrod gltas dangus, Supratau, kad irdis valdo prot... Noriau dabar nors prie jo kapo pastovti, pakal bti su juo, ten guliniu, kalba Aldona. Geresnio mo gaus u jj nesivaizduoju. Bet kur jis, tas kapas? Kapo nra. Liko doro mogaus, kovojusio ir uvusio u Tvyn, aminoji garb ir trumpo gyvenimo, vystel jusio meteoru, rykus skrydis. Liko gyva dvasia, knyta poezijos eilutse, jo lyriniame dienoratyje. Petras mgo rayti dainuojamj poezij. Myljo gyvenim ir ydin ias obelis tvo sode. Labai mgo gles ir mat jas visur, netgi Tvyns danguje. Eilratyje Motinai, raytame per 1945 met K ias, poetas guodia raudani, i nam ivaryt mam. Prao jos neraudoti, kai us snus, skindamas laisv keli. Tai bus jos auka Tvynei. Atsisveikindamas su my lima mergina, jis numato rsi ateities perspektyv: Klajosiu Tviks laukuose, Juos drsiai ginsiu kovoje. Ir vien kart gal suinosi, Kad a jau ties NKVD... Eilratyje Sesei dkingas poetas apdainuoja tuos takus, kuriais saugiai vaikto partizanai j neidav kovos ses ryinink. Kankinama. Niekinama. Ir nors: Tave atskyr altos grotos, U j Tu karyg likai!.. Impulsyvus (ir pranaikas!) Alkupno eilratis TVYNEI. Dl Tvyns ir jos vaik jam jokia auka nebai si. Niekada, ar verkiu, ar juokiuos, ar dainuoju, ne pamiriu Tavj varg. Net sapne apie laisv svajo ju", - jautriai prisipasta poetas. Ir ia pat su kartliu
257

sako, jog kai tauta bus laisva atsiras daug balsing kovotoj, siekiani naudos ir pinig. Jis vadina juos parazitais. Petras Bartkus Prisiklimo apygardos vadas (Sin, Dargis, adgaila) poetas Alkupnas ir du jo bendraygiai: iaulikis Vytautas niuolis (Svajnas) ir jurbarkikis Bronius Liesis (Naktis) poetas glis, vykdydami svarbi uduot, 1949 met rugpjio 13 dien uvo iduoti Radvilikio rajono Upelki mike. Vytauto Staaiio teigimu, Petras Bartkus para teks t plaiai inomai dainai Enkavediste, k darai, ko mano tvik lankai... Tai todl po t apsilankym, po 50-ties met trukusios raudonosios audros, u Raseini, ant Du bysos utekjus laisvs saulei, tik keli vienii mediai Alkupno tvikje kelia rankas glt Lietuvos dan g. - - -

PABAIGOS 0DIS
Liekame itikimi Laisvs idealams, nors grobuonis, vadinantis save ilaisvintoju, per prievart bruka mums Europos indn likim. Kantriai neame okupacijos Kry i raudonj elget apsuptyje. Pasaulis atrio milijard maius komunizmui Rusijoje gelbti padeda plikui, bet ne aukai. Mes vl vieni. Buvome vieni, kai Taut trm Sibir. Vien vieni, kai itis deimtmet prie raudonj okupant kovojo ms partizanai. Byranti imperija kuria demokratij Le nino ir Tuchaevskio metodais remiama armijos ir KGB. Pabaltijyje lugdoma ekonomika, vykdomos ginkluotos provokacijos, barbarikai udoma i pasal. Visa tai, kaip ir pokario partizan kovas, lydi purvini prasimanymai ir prastos klastots.
258

Ne tik gyventi sunku. Mirti taip pat reikia mokti. Kaip JIE mokjo matme ioje knygoje. Vienintelis gyvenimo tikslas, vertas mogaus gyvybs, LAISV. Buvusios tremtins Paulinos Motieiens odiais tariant, LAISV TAI SAULI SAUL. Tevieia ji mums visiems ne tik i himno odi. 1991 vasarisrugpjtis

NAUDOTA LITERATRA
1. 2. 3. 4. 5. LIETUVI ENCIKLOPEDIJA 37-se tomuose, 19531969 Bos tonas. B. Kviklys. MS LIETUVA", Vilnius, Mintis, 1989. A. Anuauskas, V. Kuinskas. LIETUVOS LAISVS KOVOS. Lietuvos ginkluotos rezistencijos 19441953 m. kov emlapiai, Vilnius, altvyksl, 1991. SUAUDYTOS DAINOS, sudar V. Ledas, H. Rimkus, Vilnius, 1990. KOVOS KELIU ENGIANT", sudar Leonas Gudaitis, Vilnius, Vyturys , 1991. Antanina Garmut. IJO BROLIAI , Kaunas, 1990. LIETUVOS TSR ADMINISTRACINIO-TERITORINIO SUSKIRS TYMO INYNAS. Vilnius, Mintis , 1976. S. Jegeleviius. Pokario met kania TIESA , 1988.06.1819, Nr. 141, 142. M. Chienas, K. migelskis, E. Uldukis. VANAGAI IS ANAPUS , Vilnius, 1960. K. Jevseiikas. GILTINES SUTRAMDYMAS , Vilnius, Periodi ka 1989. A. Gumbaragis. Rayk laikus Marytei. VYTURYS ,, 1966. Nr. 23. Osvaldas Aleksa. Rayk laikus Marytei. NEMATOMAS FRON TAS , sudarytojas A. Virulis, Vilnius, Mintis , 1967, p. 136. Petras Narakeviius. Nevanks odiai, juodi tikslai. TIESA, 1970.09.10, Nr. 210; Didelis ms laukas. 1972.10.24, Nr. 250; Ms tikrov geriausias agitatorius, 1975.02.12, Nr. 36, ir kt. Adolfas Strakys. viai klasje. Kas ir kaip vadavo Lietuv. MOKSLEIVIS , 1986, Nr. 10.

6. 7. 8.
9. 10. 11. 12. 13.

14.

15. L. Vilutis Rezistencijos vingiuose. DOBILAS , 1991.01.16. 16. E. Dirmeikis, A. Visockien. Laimt ar negrjt i kovos KRAI AIDAI, 1990, Nr. 20. 17. S. Vygandas. Rezistencija Piet emaitijoje. TREMTINYS , 1991, Nr. 5. 18 Anel Malinauskait-Blekaitien. Uptakiai mgsta tik varius van denis. GLUPIS, 1992.02.07, Nr. 20. 19 Henrikas Kudreikis. U Raseini, ant Dubysos, saul netekjo. LAISV , ikaga, 1991, Nr. 110. 20 Vytautas Kvedys. Eilratis vienam gyvenimui. NAUJAS RY TAS , 1991.08.01. Nr. 88.

TURINYS

anga / 5
1 d a l i s . PRIE ALIJ PU / 7 Panemuni sakalai / 9 Kruvinas kelias / 17 Arai kilo i altupio / 26 Tavo vaikai, Tvyne / 37 uolai subrandina giles / 46 Sese, pink vainik ali... / 58 2. d a l i s . PALI VYRAI / 71 Jis liko gyvas / 109 3 d a l i s . JUOS MINS DZKIJA / 119 mogaus dalia / 121 Deg gyvi kryiai / 134 Kur uptakiai supa lopius / 139 il giesm / 153 Plaka ems irdis / 164 Ko laktingalos verkia prie Merkio / 174 4 d a l i s . KUR RAUSTA EMIGAI / 189 Protvi rugiai / 191 ems druska / 211 Sustok prie akmens / 220 Uvenio Monika / 233 Alkupnas / 251 Pabaigos odis / 258 Naudota literatra / 261

Garmut A. Motinle, auginai: Spindulys, 1993.258, iliustr.

Bibliogr.: p. [261] (20 pavad.).

Dok. apybraios. K.: [3] p., [120] iliustr. lap.:

Publicistinse apybraiose aminti beletrizuoti pokario re zistent paveikslai i vairiu Lietuvos vietovi. Knyga nra istorinis veikalas nei kratotyrin studija, taiau joje atsispindi autentiki skaudios ms praeities fragmentai. Knygos stilius vaizdingas, pasakojimas lakonikas, todl ji lengvai skaitoma.

UDK 947.45.08 ISBN 9986-408-02-4

Antanina GARMUT MOTINL AUGINAI Dokumentins apybraia Atsakinga redaktor B Jonelien Iliustracijos G. Sakalauskiens Fotoreprodukcijos A. Krutuliens Stiliaus redaktor Z. Guogien Techninis redaktorius V. Binkeviius Nuotraukas retuavo J. Slapys SL261. 1993 07 23. 14,8 apsk. leid 1. 14 000 egz. Us. 818. Spausdino ,,Spindulio spaustuv, Gedimino 10, 3000 Kaunas Kaina sutartin