KSTUTIS K.

GIRNIUS

PARTIZAN KOVOS LIETUVOJE

"MOKSLO" LEIDYKLA "ATGIMIMO" BENDROV

MBBK 9(TL)2 Gi 343

Fotografuotinis leidimas su autoriaus pratarme Lietuvos skaitytojams

Iliustracin dal reng S. STUNGURYS

0503020908-185 M854(08)-90 Nesl<elbta-90

ISBN 5-420-00844-0

Pratarm Lietuvos sl<aitytojams ir iliust racin dalis. Moi<slo" leidykla, 1990

Pratarm Lietuvos skaitytojams

Knygos negimsta sub specie aeternitatis. Kiekvienas autorius rao, veikiamas vairi, kartais nesmoning rpesi ir ap linkybi. Ir ios knygos gimimo aplinkybs paliko savo poymius. Nutariau rayti knyg apie partizanus, skatinamas pesimizmo bei pareigos jausmo. Kai prie jos pradjau rimiau dirbti, ieivijos jgos blso, Lietuvoje reakcija stiprjo, inteligentija atrod palusi ir prisitaikiusi prie ideologijos tarnaits vaidmens. Tada nebuvo nei maiausios tikimybs Lietuvoje rayti objektyvi knyg apie pokario met pasiprieinim, nei reali vili, kad reikalingi archyvai taps prieinami. Buvo atgrasu galvoti, kad tokie "istorikai, kaip Jermalaviius, Laurinaitis ir kiti tars pirmutin ir paskutin od apie vien reikmingiausi moment ms tautos istorijoje. Didel rpest kl tai, kad po ilg tarybins propagandos deimtmei valdios peramas partizan kov vaizdas vis giliau aknijosi tautos smonje. Jei ieivijoje tik pavieniai asmenys kalbdavo apie pilietin kar, kuriame partizanai es atstovavo tautikumui, komunistai socialinei paangai, tai Lietuvoje plito nuomon, kad partizanai buvo banditai, kurie tik ud nekaltus mones. Daugelis Lietuvoje dabar aikina visada buv nepriklausomybs alininkai ir puikiai inoj, jog partizanai kovojo u Lietuvos laisv. Girdi, prie ketverius metus jie galvojo taip, kaip galvoja dabar, tik negaljo reikti i mini dl gerai inom prieasi. Nemanau, kad tai tiesa. Nors ir nela-

bai tikimi, komunist propagandist tampai bei trafaretai neturjo varov ir per laik uvald moni galvojim. Daugelis tarybini moni tarybikai galvojo. 1988m. prasidjs atgimimas tarpsniais kr nauj tautin ir istorin savimon ir savo ruotu buvo j veikiamas, kol buvo pasiektas dabartinis tautinio smo ningumo lygis. Jo anksiau nebta, kaip ir nebuvo jokio su brendusio ir plaiai paplitusio pasaulvaizdio, kurio prasiverim vos sulaik grieta cenzra. Taikydamas knyg Lietuvos skaitytojams, jutau reikal nagrinti dal t klausim ir reikini, kuriuos ikl komunist istorikai, atskleisti j prielaid ir metodologijos trkumus. Tad reikjo filosofijos ir sociologijos poiriu aptarti vidaus kar specifik, parodyti, kad Lietu oje ne vyko nei pilietinis karas, nei klasi kova, kad partizanai nebuvo teroristai, nors ir vartodavo smurt prie gyventojus, statydamas partizan kovas lygi namj fon, stengiausi rodyti, kad Lietuvoje vyko pasiprieini mas okupantui bei apibdinti ypatingas Lietuvos slygas, kurios lm specifik partizan kov pobd. Dabar trumpiniau i analiz, nes tiek tikinti nebereikia. Noras grumtis su egzistuojania problematika vert plaiai nagrinti partizan smurto veiksmus. inojau, kad dl to susi lauksiu kritikos u tariam partizan juodinim, ir ne tik ieivijoje. Supratau, kad vieai prieinami duomenys, kuriuos vartojau, nebuvo nei pilni, nei objektyvs, kad buvo smoninga atranka, kuria buvo siekiama sukompromituoti partizanus bei patvirtinti iankstin tez apie j nuomum. Mano analiz buvo neivengiamai vienaalika, juo labiau, kad netu rjau konkrei duomen apie liaudies gynj smurt. I raytoj uuomin ir kitos mediagos buvo aiku, kad daugiausia nelie tuvi vadovaujami stribai buvo tautos nekeniami ne vien kaip kolaborantai, bet ir dl plikavimo, grasinim, trmim vykdymo ir udym. Bet konkrei duomen - dat, vietovi, auk ir
n

budeli pavardi - neturjau, tad lyginti partizan ir liaudies gynj"smurto vartojimo negaljau. Taiau tylomis praeiti par tizan vykdomas mirties bausmes neleido reikalas geriau su prasti t klausim, kur partizan vadas Adolfas Ramanauskas "Vanagas vadina paiu opiausiu, bei sitikinimas, kad nevalia vieno mito keisti kitu. Be to, nors ir ikreiptas, nuudytj s raas, savo gausa toli pralenkiantis kitos ries duomenis, leido kelti ir i dalies atsakyti klausimus dl partizan veiklos intensyvumo pokyi, drausms, atskir dalini pavaldumo auktesnei partizan vadovybei ir taip toliau. Pvz., skirtingas mirties bausmi pobdis Varnos ir Lazdij apskrityje rodo ne tik tai, kad Lazdijuose kova buvo gerokai nuomesn, bet ir tai, kad vietos dalini vadai labiau negu Dzkijos A" apygardos vadovyb lm pasiprieinimo pobd. Normaliai sijungimas egzistuojani problem rat kausto vaizduot ir riboja galimybes vieiai pavelgti problematik, iuo atveju pavojus buvo palyginti maas, nes tarybiniai istori kai rimtai netraktavo savj tezi, jas laikydami ne provizorinmis hipotezmis, kurias reikia keisti ir tikslinti nauj duomen ar modeli viesoje, bet anapus kritikos apreikta tiesa. Vis dlto iai problematikai skirta vieta maino galimybes nagrinti kitus svarbius reikalus, pavyzdiui, partizan dainas ir pasiprieinimo keliamas dorovs dilemas. Tai, kad partizan dainos paplito po vis al, o strib dain nebuvo, daug pasako apie gyventoj nuostatas: prieo dainos nedai nuojamos. Kompetentinga dain analiz leist geriau suprasti kovotoj pasauljaut ir lkesius, padt atskleisti tuos parti zan gyvenimo aspektus, kuriuos nustelbia dmesys gyveni mui po eme ir kovos veiksmams. Dorovin problematika yra ne maiau svarbi. Neracionalu siekti tikslo be ryto vartoti reika lingas priemones. Pasiprieinimas bt buvs dar beviltikesnis, jei partizanai nebt pajg priversti gyventoj vykdyti j
m

nurodymus ir bausti nipus bei idavikus. Taiau kai kurie veiksmai yra kone visada dorovikai smerktini. Nelengva ilaikyti pusiausvyr tarp btin veiksm ir dorovikai neperengiam rib. Pasiprieinimo vertinimas daug priklauso nuo kovotoj sugebjimo rasti i pusiausvyr, ypa atsivelgus tai, kad partizanai pabrdavo savo katalikikum bei dorovin pranaum prie komunistus. Ketinu ateityje rpestingiau svars tyti dorovs klausim. Esu girdjs priekait, kad knyg rengiau be tinkam archyv ir rmiausi komunist mediaga. Neturjau nei ideali slyg, nei vis reikaling duomen, bet kiek istorik juos turi? Nemanau, kad priekaitai turt tvirt pagrind. Pirma, raiau apie pasiprieinim terorui iame imtmetyje Europos alyje, ne apie kok nors vienkartin aistr isiliejim neatmenamais laikais egzotikame krate. Tad buvo lyginamosios mediagos. alia komunist paskelbt duomen galjau prieiti prie Juozo Lukos archyvo bei kit dokument, kuriuos inaose ne visada nurodydavau. ini pakako. Vidurami inovai diaugtsi, tu rdami ma dal tos mediagos, kuri a turjau. Antra, ne valia visikai nuvertinti komunist paskelbt duomen. Knygoje atkreipiu dmes vyriausiojo partizan vado Jono emaiio, Adolfo Kubiliaus, Jono Semakos ir kit vad parodymus. Neseniai atrasti Adolfo Ramanausko atsiminimai Partizan gretose" rodo Antano Kulikausko ir kai kuri kit Piet Lietuvos partizan parodym tikslum. Ir tai nenuostabu. Juk saugumieiai buvo partizan veiklos ekspertai", danai turjo daugiau duo men negu partizan vadai, tad, privert mog duoti parody mus, galjo i tardomojo reikalauti tiesos ir, reikalui esant, pa tys tikslinti juos. Problem sukelia ne tiek skelbiamos mediagos patikimumas - saugumo archyvuose yra nepaprastai verting ir tiksli duomen - kiek jos tendencinga atranka. Lietuvi kov su kryiuoiais istorija remiasi kryiuoi altiniais, bet vien dl to
IV

ji nra atmetama. Treia, stengiausi rasti pusiausvyr tarp pe dantiko empirizmo ir apibendrinimo aistros, nepasiduoti pa gundai perdti aktyvi partizan, uvusi kovotoj arba j prie skaii. Vis dlto neivengiau kai kuri netikslum. Pvz., kny goje teigiau, kad 1948 m. gegus mnes buvo itremta 80,000 moni. Bet straipsniuose The Collectivisation of Lithuanian Agriculture, 1944-1950 urnale Soviet Studies, 1988, Nr.3, ir Kovos su vadinamaisiais buomis". Lietuvi kuItros insti tutas. Suvaiavimo darbai, 1987, vartodamas kit apskaiiavimo bd, tvirtinau, kad gal tik 40,000 nukentjo. Dabar oficialiai skelbiama, kad nukentjo 39,482. iuo atveju oficials duo menys yra gana tikimi, bet danai reikia juos skeptikai priimti. Dabar atkasami partizan archyvai, leidiniai bei atsiminimai. Spauda, ypa Sjdio rajon leidiniai, skelbia nauj ini apie strib ir saugumiei siautjim bei uvusius kovotojus. Itin verting pasakojim pasirod Panevio Laisvo odio serijoje Niekams tylint, broliams raudant, kurioje, be kita ko, nuvai nikuojamas stribas Juozas Ramonas. Lik gyvi kovotojai ir u vusij eim nariai pradeda vieai kalbti apie partizan vei kim. Visi ie uraai su laiku atne daug reikalingos viesos. Nepaprastai svarbs yra jau minti Ramanausko atsiminimai, daugeliu atvilgi prilygstantys Juozo Lukos veikalui. Ramanauskas dalykikai, be jokio romantizavimo, iek tiek minorikai vaizduoja Dzkijos partizan gyvenim, ypa 19451946 m., rao apie pastangas sukurti vadovaujanius organus, nors ir reikdamas abejoni dl io umojo. Atsiminim leidjas Laisvs kov archyvas ketina spausdinti atrastus Tauro apygardos archyvus bei kit mediag. Spaudai rengiami buvusio BDPS pirmininko Vinco Selioko atsiminimai. Apie Didiosios kovos apygardos veikl pasakoja jos tabo virininkas B. Trakimas -Genelis. Galima tik viltis, kad prabils ir lik gyvi Auktaitijos partizanai, nes j kovos yra tikra legend gaubiama terra incogV

nita. Bet reikia prisiminti, kad atsiminimai nra atsiminimams lygs. Ceteris paribus atsiminimai, parayti, kovoms tebevyks tant, bus autentikesni ir tikslesni negu tie, kurie raomi dabar. Atkasti partizan archyvai pads atsverti vaizduots polkius ar atminties spragas. Saugumo archyvai lieka kone svarbiausiu dar nepanaudojamu partizan kov tyrimo altiniu. Ten laikomi paimti partizan archyvai, igauti suimtj parodymai bei pirmj "partizan inov studij rezultatai, tai yra met metus su partizanais kovojusi operatyvini darbuotoj raportai. i raport reikms nereikia menkinti, nes, remiantis jais, buvo infiltruojami ir naiki nami partizan daliniai. Antra vertus, nereikia pasiduoti pagun dai laikyti tikru pinigu mgstamiausias tezes patvirtinani mediag. Antai Eugenijus Grunskis Literatroje ir mene pa sikliauja NKVD divizijos generolo Vetrovo ir kit saugu miei praneimais apie nukautj partizan ir sunaikint dali ni skaii. Prisimenant tarybin polink viryti plan bei sau gumo nor pabrti savo svarb, reikia manyti, kad ne vien sunaikint bandit gauj sudar netiktai uklupti ir suaudyti nuo mobilizacijos besislepiantys kaimo vaikinai, kuri gal kas penktas turjo ginkl. Nereikia sekti stalinist pavyzdiu ir lai kyti ias nekalt baudj aukas partizanais. Tikri partizanai nebuvo ir didesn dalis t 40,000 vyr. neva ijusi i miko iki 1946 m. pavasario. Kad tiek partizan niekada nebuvo, galima sitikinti, perskaiius Luk ar Ramanausk arba bent minutl pagal vojus, kur slapstsi ie vyrai ir kas juos maitino. Saugumo dokumentai yra nepatikimi ir kitais atvilgiais. Kartais mainamas nukentjusij skaiius. Antai skelbiami 1946 m. trmim skaiiai, es iveta tik 2,082 mons (Tiesa, 1988. V.5), yra absurdikai mai, prisiminus, kad t met vasario mn. buvo paskelbta Bartaino amnestija, kurioje aikiai buvo grasinama partizan eimoms. Net taikos metais du tkstaniai
VI

moni buvo per maas derlius tauriesicms ekistams! Pradjus atviriau rayti apie komunist teror, tuojau paskelbta, kad par tizanai nuud ne 13,000 moni, kaip buvo skelbiama kone tris deimtmeius, bet 25,000. Vien nauj skaiiavim skelbimas kelia abejoni, juo labiau, kad neaikinama, kodl anks iau padaryta tokia didel klaida. Neabejoju, kad pokario metais 25,000 moni buvo nuudyta. Taiau nauji duomenys apie Kle poius, Giedraiius ir kitus nuniokotus kaimus, Sokolovo ir kit NKVD provokatori dalini bei strib siautjim vis didina sitikinim, kad neproporcingai daug moni nuud komunis tai. Kaip ir tada, taip ir dabar atsakomyb suveriama partiza nams. Provizorikai silyiau ias dvi taisykles: (I) jei apytikriai pilnuose partizan apygardos archyvuose nra mirties nuo sprendio, pravartu kaltinink iekoti kitur, (2) jei didesn moni grup nuudyta prie 1946 m. vasar, tai veikiau siai atsakingi valdios daliniai. Naujai skelbiama mediaga nepaneigia pagrindini knygos tezi, kai kurias j net labiau patvirtina. Tarybinis teroras, kur laikiau pagrindine pasiprieinim sukeliania prieastimi, buvo net baisesnis negu sivaizdavau. Ir visais atvilgiais. Mobili zacijos daliniai gaud mones be jokio pasigailjimo. ios siau bingos mediokls, suvariusios tkstanius moni mikus, kone visai tautai dar kart patvirtino, kad komunistai Lietuvoje buvo nuomesni u nacius (iskyrus yd atvilgiu). Neaboto strib ir NKVD siautjimo bei trmim poveik didino moni supratimas, kad tam pritaria valdia. Masini informa cijos priemoni pastangos pragar vaizduoti rojumi turjo galut inai tikinti mones, dar nepripratusius prie vieo melo ir veidmai niavimo, kad niekur neverta iekoti teisingumo arba prieglaudos, iskyrus partizanus. Knygoje nepakankamai pabriau psicholo gin visuotinio melo poveik, stiprinant moni bejgikumo jausm.
vn

Naujos publikacijos nepaneig daugelio kit knygos teigini. Mano apskaiiavimai dl partizan, suimtj ir itremtj skai iaus buvo gerokai maesni negu daugelio kit ieivijos tyrintoj. iuo atvilgiu neklydau. Nematau reikalo keisti centrins parti zan vadovybs krimo, bendro pasiprieinimo eigos ir kovos specifikos aptarimo. Daug dideli mi su prie daliniais nebuvo. nip iaikinimas ir j baudimu, deja, turjo didel svarb, nes valdia klasta, moni verbavimu ir partizan gret infiltravimu stengsi palauti pasiprieinim. Pasiteisino ir skep ticizmas dl vadinamosios pasyviosios rezistencijos takos. Apie tai raiau straipsnyje "Lietuvos pasiprieinimo istori jos klystkeliais, Aidai, 1983, Nr. 5. Bet tai toli grau nereikia, kad dabar rayiau t pai knyg. Kai kuriomis dalimis esu nepatenkintas, pvz., priedu "Kas buvo tie buos"? Kitas dalis, kaip ems kio politikos aptarim, gerokai paredaguoiau, nors pagrindiniai bruoai nepaneigiami ir nra daug nauj ini. Mintuose straipsniuose mginau tai padaryti. Nauja mediaga pads aptarti atskir rinktini veikim ir j tarpusavio ryius. Tik pradedama rinkti inias apie NKVD ir kariuomens dalinius. Btina sudaryti isam garnizon sra. Nors daug raoma apie tremtinius, nra n vieno apibendrinanio straipsnio apie suimtuosius, kuri irgi bta deimtys tkstani. Partizan spauda ir pasyvioji rezistencija laukia savo tyrintojo. Reikia studijos apie Auktaitijos partizanus, pirmuosius stojusius kov ir pirmuosius nukentjusius. Darbo liko daug, bet jis be galo prasmingas. Partizan kovos yra precedento neturs momen tas tautos gyvenime, rods, kad per dvideimt dvejus laisvs metus nepriklausomybs ilgesys tapo nenuslopinamu tautos po reikiu. Autorius 1990.II.20
VIII

KSTUTIS K. GIRNIUS

PARTIZAN KOVOS LIETUVOJE

L A I S V

F O N D A S

LIETUVIKAI KULTRAI UGDYTI

Antroji laida 1988 m.

Knygos aplankas dail. PRANO LAPS Copyright by Laisv fondas lietuvikai kultrai ugdyti 1987 LAISV FONDO LEIDINYS NR. 19 DRAUGO spaustuv, 4545 W. 63rd St. Chicago, IL 60629

i knyg skiriu savo Motinai, sunkiomis gyvenimo slygomis kitiems lengvinusiai keli.

ANGA

inomas prancz istorikas E. Le Roy Ladurie rao, kad kiekvienas istorikas, suteiks tvirt teorin pagrind nagrin jamai problemai, po kiek laiko turi pradti skaiiuoti turimus atitinkamus duomenis, kad galt nustatyti, ar tiriamas vykis yra atsitiktinis ir vienkartinis, ar bdingas ir dsningas reikinys. Su iuo tvirtinimu negalima ginytis, bet, deja, paskelbta labai maai mediagos, reikalingos tiksliau atsakyti bent dal svarbiausi klausim apie partizan kovas. Sovietin spauda ispausdino sraus moni, kuriuos partizanai nuud, ir juos panagrinjus galima prieiti provizorini, bet domi ivad. Bet kitus svarbesnius reikalus gaubia kone absoliuti tyla. Jei inotume partizan ir j rmj, suimt ir itremt gyventoj, valdios pareign ir strib socialin sudt ir kilm, galtume su didesniu pasitikjimu sprsti, ar Lietuvoje vyko klasi kova, ar pilietinis karas. Tie duomenys gal laikomi saugumo archyvuose, bet dabartinmis slygomis jie neprieinami net partijos numyltiems istorikams. ini trkumai labai dideli. Nepaskelbti duomenys apie Lietuvoje veikusius saugumo ir reguliarios kariuomens dalinius, kuriose kovos operacijose
7

jie dalyvavo, kiek jos nari uvo kovose su partizanais. Tokie faktai daug k pasakyt apie pasiprieinimo apimt ir valdios priemones jam nuslopinti. Negalima net apytikriai nustatyti, kiek i viso buvo partizan ir kiek j uvo. Neinia, ar 1946 m. buvo 30,000 kovotoj, ar tik 10,000. Tad net nemginu atsakyti i klausim, nors suprantu j ypating reikm. Trksta duomen ir nra reali vili, kad archyvai artimiausiu laiku bt atidaryti. I ties Lietuvos komunist partijos vadovyb per pastaruosius metus vis labiau pabria, kad btina pokario met istorija vaizduoti i klasini ir partini pozicij. 1982 m. balandio 16 d, LKP CK plenume ideologinis sekretorius L, epetys skundsi, kad kai kurie raytojai meiia prie partizanus kovojusius sant varkos rmjus, o 1983 m. birelio 30 d, kitame CK plenume pirmasis sekretorius P. Grikeviius priekaitavo raytojams, kad jie nutolsta nuo istorins tiesos, vaizduodami ems kio sukolektyvinim. Oficialioji Lietuvos spauda vis kelia strib vaidmen partizan kovose, net klastodama faktus. Be to, objektyvus partizan kov vaizdavimas nesuderinamas su daugeliu svarbiausi partijos tvirtinim dl lietuvi tautos nusistatymo komunist santvarkos ir Soviet Sjungos atvilgiu. Todl negalima tiktis, kad ateinaniame deimtmetyje bt paskelbta reikming nauju duomen ir kad saugumo archyvai pasidaryt istorikams prieinami. Vis dlto yra gana daug mediagos apie partizan kovas, gerokai daugiau negu jos turi daugelio laikotarpi istorikai, sugebj sukurti tikinam savo studijuojam epoch vaizd, ir tikrai pakankamai nustatyti bendruosius pasiprieinimo ir partizan kovos bruous. Didioji ios mediagos dalis buvo paskelbta prie 15-25 metus, bet ieivijos istorikai nra jos nei detaliau panagrinj, nei band sukurti labiau sintetik laikotarpio vaizd. is veikalas yra mginimas i sprag upildyti.
8

Noriau padaryti kelet pastab dl knygos turinio. A smoningai vengiau dalies tem, kurios plaiau inomos ir kit jau apraytos. Tad knygoje nra atskir partizan vad biografij ir detalesni mi apraym su uvusi partizan ir j prie skaiiais. Nemginau trumpai aptarti ar bent paminti vis inom partizan dalini veikl ir sudt. Tai reikalaut atskiro veikalo. Daugiau dmesio skyriau teoriniams klausimams, kurie man asmenikai ariau irdies ir per maai svarstomi. Treiasis knygos skyrius apie prieastis, dl kuri jaunimas stojo partizanus, sudaro knygos teorin erd ir paaikina, kodl a skyriau nemaa dmesio reikalams, kurie pirmu vilgsniu gali atrodyti alutiniais klausimais. Deimtame skyriuje ir keliuose prieduose smulkiau panagrinjau kai kurias problemas, stengdamasis gal ir neskmingai, parodyti kokio pobdio analiz reikalinga, siekiant geriau suprasti partizan kovas. Tiems, kuriems nerpi teoriniai svarstymai, silau perskaityti 5-8 skyrius, kuriuose apibdinau partizan kov raid, pastangas susivienyti ir kasdienin partizan gyvenim. Kelios pastabos dl ina. Vietoj prast ina puslapio ar skyriaus gale a pritaikiau Vakar mokslinje literatroje vartojam sistem. Bibliografijoje knygos pabaigoje ivardiju vartot literatr, kiekvienai knygai ir straipsniui paskir damas numer. Atitinkamoje teksto vietoje altinis nurodomas skliausteliuose. Daniausiai pirmasis numeris skliausteliuose nurodo veikal ar straipsn, o numeriai po dvitakio veikalo puslapius. Kabliatakis vartojamas atskirti altinius. Bibliografijoje nepaminta spaudoje nepaskelbta ir i Lietuvos gauta archyvin mediaga. Noriau padkoti Laisv fondui ir jos pirmininkui dr. Kaziui Ambrozaiiui u param ir nutarim ileisti i knyg. Esu dkingas buvusiam partizanui Vytautui Svilui, Kstuiui Jokubynui, dr. K. eginskui ir kitiems u suteiktas inias. Brolis
9

Saulius padjo parengti deimto skyriaus lenteles, o ponia Alina Grinien perra didesn juodraio dal, pataisydama ir likusias kalbos klaidas. Autorius

10

SKYRIUS

Dokumentins mediagos ir istorins literatros apvalga Apie Lietuvos partizan kovas ir Lietuvoje, ir ieivijoje paskelbta labai maa dokumentins mediagos. Ieivijoje jos daug ir nra, o pagrindiniai archyvai Lietuvoje sunkiai prieinami net itikimiausiems soviet istorikams ir propagan distams. Istorin ir urnalistin literatra irgi palyginti negausi, danai nelabai auktos kokybs, pilna prietaravim ir netikslum. Svarbiausios ieivijos mokslinink studijos buvo paraytos, kada keli svarbs sovietiniai dokument rinkiniai dar nebuvo ispausdinti. Lietuvoje partizan kov klausimu paskelbta tik keletas rimtesni veikal, kurie taiau i esms kartoja sen partijos interpretacij, papildydami j naujesniais faktais. 1. Dokumentin mediaga Juozo Lukos ,,Daumanto atsiminimai Partizanai tebra svarbiausias altinis apie partizan veikim iki 1947 m. pabaigos. Mginimai j ir jo atsiminimus diskredituoti ir nuvertinti lieka netikinami. Lukos atsiminimai yra ypatingi 11

trimis atvilgiais. Pirma, Luka turjo neeilinius raytojo gabumus, pajgdamas smulkiai aprayti susirmim su valdios daliniais ir keliais sakiniais aptarti tokius reikmingus vykius, kaip Tauro apygardos steigim. Antra, Lukos pergyvenim diapazonas gerokai platesnis negu daugelio partizan. Jis palaik ryius su pasyvija rezistencija ir usieniu, jo atsakingas pareigas, dalyvavo miuose su prieu, tad turjo ir apie k rayti. Treia, Luka para savo atsiminimus, partizan kovoms tebevykstant. Tad jis rao kaip tiesioginis vyki dalyvis, perduodamas tuometines partizan nuotaikas ir lkesius, atskleisdamas, kaip jie vaizdavosi tikrov ir savo uduotis. Nra t vlesni permstym ir nauj interpretacij, bding autoriams, kurie rao savo atsiminimus, prajus 20 ar 30 met. Galima nepritarti kai kurioms Lukos nuomonms, bet jos yra autentikos ir atskleidia ne tik jo, bet ir daugelio kit partizan galvojim. Luka vaizduoja partizan gyvenim su iek tiek romantikos, bet jis nenutyli partizan teism ir valdios alinink naikinimo. Jo knyga ir neseniai ileistas straipsnis ,,MGB pinkls Lietuvos rezistencijoje turi labai svarbi duomen apie partizan pastangas sukurti viening rezisten cijos centr. Raydamas, partizan kovoms tebevykstant, jis smoningai pakeit kai kurias datas, kovotoj vardus bei vietovi pavadinimus. Pavyzdiui, Luka vadinamajame rakte Partizanus pripaino sudramatins partizan prasiverim Lenkij (1:391-395). N vienas i partizan neuvo, o sueistasis Karinas per tris savaites pasveiko. Lukai meiti skirtoje knygoje susidrimas pasienyje vaizduojamas pagal Lukos pasakojim, tad matyti, kad sovietiniai autoriai neturjo joki kit duomen (36:43-45). Kitais atvejais jis ra apie vykius, kuri pats nepergyveno, bet girdjo i kit partizan. Tad yra kai kuri netikslum.
12

Pasakodamas, kaip moksleivis arnas nuov tardytoj Greis, Luka rao, kad arnas savo bute laik pistolet, nors i ties jis j kasdien nedavosi gimnazij (Tai man pasak arno klass draugas Kstutis Jokubynas) (1:276277). Aplamai Lukos teigimus patvirtina kitur paskelbti duomenys, ir jo knyga sudaro svarb pagrind partizan kovoms suprasti. 1946-1949 m. partizanams pasisek per ryininkus ir kitomis priemonmis Vakarus persisti vertingos mediagos; partizan laikrai, nuudyt ir itremt lietuvi sra, partizan vadovybs sakym, rinkim ir trmim apraym. Dalis ios mediagos paskelbta. S. ymantas dviejuose straipsniuose (209;211) domiai aptar partizan spaud, nors jis autentikais leidiniais laik du bolevik agento Markulio krinius BDPS direktyvin biuleten ir Kov. Kai kurie dokumentai ispausdinti kaip priedai Lukos atsiminimuose, o dar kiti BDPS Usienio delegatros biuleteniuose. Yra ir nepaskelbt partizan vadovybs praneim, kuriuos panaudojau. Visai kitaip reikia vertinti per Jon Deksn po 1949 m. gautus vadinamosios pasyviosios rezistencijos ratikus praneimus ir jos galiotini raportus. Deksnys tuo metu dirbo sovietiniam saugumui, o praneim tikslas buvo juodinti partizanus bei kurstyti nesantaik ieivijoje. Bent vienas toks galiotinis Vakar saugumui prisipaino ess komunist agentas. Tad i praneim vert yra labai ribota, nors yra ir teising duomen. Antai, praneime apie partizan padt 1952 m. gana tiksliai aptarta pagrindini partizan vienet struktra ir nurodyta kai kuri rinktini vad vardai ir slapyvardiai. Dr. T. Remeikis savo knygoje (151) perspausdino kai kuriuos iuos sovietinio saugumo falsifikatus kaip autentikus rezistencijos dokumentus. klausim plaiau nagrinju ankstesniame straipsnyje (60) ir 13

ios knygos atuntame skyriuje. Ieivijoje yra nepaskelbt dokument VLlKo, Lietuvos rezistencins santarvs (LRS) ir i organizacij atsaking veikj archyvuose. Kai kurie dokumentai lieia ir par tizanus, ypa Vakarus atvykusius j jgaliotinius. Iliko Lukos susirainjimas su VLIKu ir Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio usienio delegatros (BDPS UD) nariais. Bet i mediaga tik netiesiog susieta su vykiais krate, labiau atskleidia ieivijos tarpusavio vaidus. Lietuvi rezistencijos organizacij ryiai su slaptosiomis Vakar ali tarnybomis nebuvo labai glauds, o veikiau atsitiktiniai. Vakar valstybs beveik neturjo jokio vaidmens partizan kovose ir partizan veikime. Tik po 1950 m. partizanai pradjo rinkti valgybin mediag, vildamiesi, kad u j bus galima gauti konkreios paramos. Bet jau buvo per vlu. Partizanai kovojo vieni, tad Vakar ali archyvuose nieko svarbaus negalima rasti. Palyginti daug atsiminim parayta apie lietuvi tremtini gyvenim Sibire ir kitur Soviet Sjungos gilumoje, taiau j beveik nra nei apie partizan kar, nei apie slygas Lietuvoje iame laikotarpyje. Be Lukos, vertingi ir Elenos Jucits ir Juozo Grimanausko atsiminimai. Jucit turjo ryi su partizanais, o Grimanauskas, kur laik buvs valdios tarnautoju, t paaikina apie trmim vykdym ir kolki steigim. Labai nuostabu, kad Lietuvoje irgi nra atsiminim apie partizan kovas. Normaliai komunistai rpinasi savo veikj darb aminimu, tad pasamdo literatrinius bendraautorius, kurie veikjo vardu faktikai parao atsiminimus. Ileista deimtys sen revoliucionieri ir vokiei met sovietini partizan atsiminim. Bet kol kas neispausdinta n viena stribo arba liaudies gynjo, atsiminim knyga, nors savotik iimt sudaro Vlado Jasinsko apybraia Ramonas pakl ginkl, kurioje 14

atpasakojama Kupikio valsiaus liaudies gynjo Juozo Ramono veikla. Atsiminim stoka tiesiog nesuprantama ir dl to, kad pastaruoju metu Lietuvos komunist partijos vadovai pakartotinai pabria strib vaidmen, reikalaudami, kad net raytojai vaizduot pirmuosius pokario metus i klasini pozicij. Tiesa, 1985 m. pabaigoje Lietuvoje buvo praneta, kad spaudai baigiama rengti stribo L. Baneviiaus atsiminimus. 1960-1970 m. Lietuvoje buvo paskelbta daug mediagos apie partizan kovas. Svarbiausia mediaga ileista vadinamuose Archyvini dokument rinkiniuose. Juose ispausdinti suimtj partizan ir nuo j nukentjusi moni parodymai. Aplamai, ie parodymai smoningai parinkti, siekiant rodyti partizan iaurum, pabrti j santykius su vokieiais, nutylti partizan susirmimus su sovietinio saugumo ir kariuomens daliniais. Itin stengiamasi vaizduoti partizanus kaip teroristus ir paprastus mogudius. Tad danai skelbiamas partizano parodymas apie savo dalinio vykdytus mirties nuosprendius, kartu su nuudymo liudytoj pareikimais, tuo sukeliant nuolatini udyni regimyb. Antai Raseini apylinkje veiks ,,Lukio brys nuo 1949 m. birelio iki 1951 m. gegus suaud 11 gyventoj. Kartu su brio vado parodymu paskelbta 10 liudytoj pareikimai (9:171-182). Kitu atveju itin iaurus susidorojimas su Dzkijos kininku Petkeviiumi ir jo mona net tris kartus paminimas (5:76,85,89-95). Daug vietos skiriama parodymams Skuodo rajone veikusiems par tizanams, kurie pasitrauk i miko ir Vilniuje bei Kaune siautjo kaip paprasti nusikaltliai (4:87-122). Komunist paskelbti parodymai nra vienodi ir kitais atvilgiais. Juose itin daug dmesio skiriama 1944-1946 m. ir paskutinms partizan veikimo dienoms. Vargu, ar tai atsitiktinumas. Skelbiami duomenys apie pirmuosius
15

pasiprieinimo metus, norint pabrti desantinink ir Lietuvos laisvs armijos (LLA) vaidmen ir tuo bdu paneigti partizan krimosi stichikum. Daugiau raoma ir apie paskutinius partizanus, nes j veikimas labiau atitinka komunist aikinimus, kad partizanai buvo lyg vienii vilkai, slankiojantys po mikus, kovodami dl visai nerealaus tikslo. Ispausdinti partizan parodymai nevienodai apima visas Lietuvos dalis. Daugiausia duomen skelbiama apie Dzkij ir pietin emaitij ir iuo atveju apie vis partizan kov laikotarp. Archyvini dokument serijoje gerokai maiau mediagos ispausdinta apie kitas sritis, daniausiai lieia tik ribot laik. Tad duomenys apie partizan veikim Kaiiadori, Ukmergs ir Trak apylinkse, Panevio apskrityje ir aliosios girios apylinkse, iaurs emaitijoje i esms lieia tik 1944-1945 m. Labai maai mediagos paskelbta apie partizanus Auktaitijoje, nors i kit sovietini leidini inoma, kad jie veik iauli ir Jonikio, Utenos ir Rokikio, venioni ir Ignalinos apylinkse. Archyvini dokument rinkiniuose yra vos kelios uuominos apie Suvalkijos partizanus, nors laisvs kovotojai ia buvo itin veiksmingi. Pradjus leisti serij, buvo smoningai mginama nutylti partizan organizacin struktr ir j susirmimus su stambesnmis valdios pajgomis. Bet vliau lyg ir nordami rodyti, kad komunist laimjimas buvo reikminga pergal, nes kovota su rimtu prieu, o ne tik su saujele bandit, leidini redaktoriai ispausdino tikrai vertingos mediagos, be kurios partizan kov vaizdas bt gerokai skurdesnis. Ypa reikmingas partizan vado Jono emaiio parodymas (9:203-231), kuris kartu su Lukos atsiminimais duoda gana piln vaizd partizan pastang sukurti vadovaujant centr. Antano Kulikausko parodymas (6:12-20) apibdina Dzkijos partizan veiklos ir vienijimosi darb uuomazgas, o Adolfo 16

Kubiliaus (8:97-117) ir Jono Semakos (8:128-135) vaizduoja emaii legiono steigimo aplinkybes ir pirmuosius veikimo metus. Ypatingi ir partizano Petro Vaitkaus (6:120130), Martyno Vikakos (6:78-84), Gaudento Kisieliaus (9:139-140) ir Stasio Dirss (8:150-156) parodymai, kuriuose minimos stambesns partizan akcijos, o ne vairi, daniausiai mirties, bausmi vykdymai. Pabrtina, kad parodymai buvo duodami, partizanams esant nelaisvje. Vieni partizanai gal buvo kankinami, kad iduot draugus, kiti gal vylsi kaip nors dar ivengti mirties bausms, o dar treti, susitaik su likimu, prisim at sakomyb ir u kit moni veiksmus. Taigi vieni savo vaidmen nutyljo, kiti j perdjo Vargu ar Tauro apygarda buvo taip lengvai suorganizuota, kaip nurodo kunigas Ylius (3:193-205). Partizanai, be abejo, laisviau kalbjo apie praeities vykius ir nukautus draugus, siekdami nutylti dabart ir neiduoti likusi gyv draug. Antai, Kulikauskas duoda daug ini apie Dainavos apygardos ir Piet Lietuvos srities steigim, bet baigia parodym itaip: ,,Ryiai tarp atskiru PLP (Piet Lietuvos partizanu K.G.) organizacijos grandi nutrko, atskiros gaujos ir visa organizacija buvo demoralizuotos (6:20). I ties iuo metu partizanai Dzkijoje buvo gerai susiorganizav, pats Kulikauskas buvo nusistas Vilni atstovauti Dainavos apygardai Vyriausiame ginkluotj pajg tabe, o vliau partizan nurodymu ivyko Lenkij. Tardytojai daniausiai buvo rusai, kurie paraydavo tardymo protokol ir pareikalaudavo, kad suimtasis pasirayt kiekvien puslap. Tad (vairs terminai, pvz., ,.banditas, ,,gaujos, yra tardytojo. mons, kuriuos partizanai nuteis myriop u nipinjim ar partizan idavim, kartais vadinami tik ,,tarybiniais aktyvistais. Yra ir kit ikraipym. Antai savo parodyme kpt. emaitis paymi, 17

kad 1949 m. gegus mn. Lietuv sugrs partizanas K. Pyplys ,.Audronis jam prane apie savo grim ir apie tai, kad su juo gro du latviai ir vienas estas. Pyplys veikiausiai daugiau ra ne apie latvius ir est, bet apie kit ekspedicijos nar. dingus be inios Jon Deksn, vliau tapus komunist agentu. ia emaiio parodymai yra arba leidinio redaktori ,,perredaguoti ir suklastoti, arba paties tardytojo vietoje sutvarkyti pagal auktesni instancij nurodymus. Bet aplamai Archyvini dokument rinkiniai vertingi, ir visi partizan kov tyrintojai tik gali apgailestauti, kad serija buvo per anksti nutraukta. Visai kitaip reikia vertinti vadinamsias ,,dokumentines apybraias, kuri autoriai, neva remdamiesi pirminiais altiniais ir kartkariais juos cituodami ar itisai ispausdin dami, vaizduoja partizan kovas. iam anrui bding veikal tarpe pamintinos knygos Krauj sugr Dzkijos smlis, Mirties pdsakai prie Nevio, Tai buvo Leipalingyje, Vanagai i anapus, Pakls kard. J patikimumas labai maas, ir ne vien dl to, kad autoriai itin sutirtintomis spalvomis partizanus vaizduoja iauriais vaik ir moter udikais, plikais, iprievartautojais, vairiausiais ikrypliais. Svarbiausia tai, kad i apybrai autoriai tiek pavirutinikai susipain su mediaga, kad jie sumaio paprasiausius faktus, moni vardus ir pavardes. tai keli pavyzdiai. Knygoje Mirties pdsakai prie Nevio apie partizan veikim Panevio apskrityje ispausdintas neva dokumen tais pagrstas partizano Antano Birbilo dienoratis. Atseit, Birbilas rao (126:70), kaip jis suino apie atskirai veikiant plik br, kuriam vadovauja ulas, ir vliau prijungia j prie savo dalinio. Netrukus Birbilas susitinka su dar kita partizan grupe, kurios vadas yra ulskis (126:73). Klausimas kyla dl to, kad ulas ir ulskis nra du atskiri mons, nes ulas yra ulskio slapyvardis. O Birbilas j
18

tikrai pirm kart nesutiko aliojoje girioje, nes ulskis,.ulas ir Birbilas priklaus tam paiam desantinink briui (8:144) ir kartu moksi vokiei valgybos mokykloje.
Leipalingyje autorius P. Rimkus m. spalio 26 d. partizanai Simanaviius, Stravinskas nuud Micin kaimo Jon Rudik (153:52), ir kad jie buvo ios vietos partizanai (153:48). Taiau Archyvini dokument rinkinyje ispausdinti Simanaviiaus parodymai buvo duoti vasario 7 d. (5:42). Taigi jis buvo suimtas beveik devynis mnesius anksiau negu jis tariamai prisidjo prie Rudiko nuudymo. Pamintina ir tai, kad Stravinskas ir Kvedaraviius nebuvo paskutinieji vietos partizanai, nes j sumimo metu Stravinsko bryje dar buvo devyni nariai, kuri keli partizanus buvo stoj tik prie mnes (5:72). Kartais smoningai klastojami faktai. Antai, knygoje Vanagai i anapus ispausdintas dokumentas, tariamai rods, kad Juozas Luka buvo atsakingas u moni udym (36:274). tai is dokumentas. buvo
,,Raportas 1946 m. balandio 12 d. buvo suaudytos netoli Alovs Butrimiki kaime trys eimos: 1. Abromaviius Petras 53 m., jo mona Pran 50 m. ir snus Stasys 14 m. is pilietis pirmas balsavs su savo mona 1946 m. vasario 10 d. vykusiuose rinkimuose. Naujakuriai. 2. Minkelien apie 40 m., jos dukterys; Pran 16 m. ir Elena 12 m., sns: Petras 15 m, ir Juozas 6 m. Kaltinami tuo, kad vaikai danai eidavo mik. 3. Vitkauskas Juozas 50 m., jo mona Ona 48 m., sns: Skrajnas. Vincas 10 m. ir Vladas 20 m. Pritar sovietams.

Leidinyje Tai tvirtina, kad 1951 Kvedaraviius ir skaityklos vedj paskutinieji trys

Dokumentas netikinantis ir dl to, kadangi Luka niekada

19

nebuvo vienas Dzkijos partizan vad, tad tokio raporto ir nebuvo paras. Kad io raporto priskyrimas Lukai yra smoninga klastot rodo tai, kad beveik tas pats dokumen tas, kitur ispausdintas (94:56), priskiriamas kakokiam partizanui Snaiperiui. tai tas dokumentas.
Dz. mikai, 1946.12.29. 1946 m. balandio 12 d. buvo suaudyta Butrimiki km. Alovs vis. trys eimos: 1. Abramaviius Petras 41 m., jo mona Pran 45 m. ir dukt Stas 14 m. amiaus. is pilietis buvo kaltinamas pirmas balsavs su savo mona 1946 m. vasario mn. 10 d. vykusiuose rinkimuose ir kalbjs, kad balsuoti reikia. 2. Minkelien 38 m., jos dukterys Bron 16 m. ir Anel 10 met, sns Pranas 14 m. ir Juozas 5 met amiaus. tarti nipinjimu labai gudriu. 3. Vitkauskas Juozas 45 m., jo mona Ona, sns: Vytautas 12 m. ir Vladas 7 met amiaus. eimos galva J. Vitkauskas anksiau yra buvs liaudies gynju. Jo vienas snus nuo 1946 m. sausio mn. moksi milicijos mokykloje.

Itisai citavau abu dokumentus, nes is atvejis akivaizdiai atskleidia rpesius, kurie kyla, kai pagrindiniai archyvai neprieinami, o sovietiniai autoriai pasiry reikalui esant faktus klastoti. Matyti, kad dokumentai yra apie t pat vyk, kad tai gal tik vienas ir tas pats dokumentas. Bet didioji duomen dauguma juose skiriasi ir amius, ir lytis, ir suaudymo prieastys. Tad neinia, ar tai buvo du skirtingi to paties vykio praneimai, ar dokumentini apybrai autoriai juos klaidingai nura, ar dl kakoki prieasi ,,perredagavo. Aiku tik tiek, kad praneimas nra Lukos, nors komunist istorikai j danai mini, kaip Lukos nusikalstamos veiklos rodym (101). Yra ir kit smoning klastoi. Kur laik sovietin spauda ra, kad kun. A. Ylius turjo antspaud su 20

penkiakampe vaigde i adat, kuriuo buvo kankinami komunist aktyvistai. Yliui vieai protestavus dl io isigalvojimo, pradta rayti, kad antspaudas priklaus kun. J. Leleiui, kuris uvo 1947 m. ir negali paneigti jam primest kaltinim (179:33-55;3:206). Kitas prasimanymas lieia K. Kalpok, kurio vadovaujamas partizan brys 1944 m. gruodio mn. upuol Panemunio miestel ir darinje gyvus sudegino 11 moni (99:73). Istorikas S. Laurinaitis ten pat rao, kad Kalpokas prisipaino, kad jis ir jo dalinio vyrai ,,kirviu nukapodav savo aukoms galvas ir kankindavo jas vini prikaltose statinse. Taiau oficialus valdios praneimas nemini moni sudeginimo darinje, nors paminta, kad darin sudeg (5:197-198). Savo paskelb tuose parodymuose Kalpokas pripasta suorganizavs Panemunio upuolim, ir kad keletas moni ivesta mik ir suaudyta, bet nemini nei gyv sudeginimo, nei galv kapojimo (5.173). Kitame veikale, kur Laurinaitis para su partizan kov specialistu A. Raknu, pakartoti ie seni teigimai (103:80). Bet po dviej puslapi, apraydami t pat Panemunio upuolim, autoriai jau umiro tariam gyvj sudeginim darinje, bet paymi, kad vienam komunistui, kuris ilgai atsiaudinjo, partizanai nukirto galv. Pabrtina, kad Raknas ir Laurinaitis nejauia, kad sau prietarauja. itoks autori nesiningumas nepateisinamas, bet sovietini istorik, polink nekritikai kartoti senus faktus i dalies sukelia archyv ir tad naujos mediagos neprieinamumas. Kartojimas savo ruotu kelia vairi klausim. Negalima inoti, kuriais atvejais autorius savo tvirtinimus grindia dokumentine mediaga, koleg darbais ar savo vaizduote. Antai M. Goliakeviius dokumentinje apybraioje Pakls kard suteikia daug naujos ir auten tikos mediagos apie vokiei valgybos mokyklas 21

lankiusius lietuvius desantininkus ir atskirus asmenis, kaip kpt. I. Vyli-Velavii. Bet yra ir elementariausiu klaid. Goliakeviius rao, kad brolius Liesius greitai nukov saugumas (62:108), nors sovietini dokument rinkiniai rodo, kad abu broliai ilgai iliko gyvi ir turjo labai svarb vaidmen Kstuio ir Prisiklimo apygard organizavime (9:225 227). Nauj mediag ar klaidas dar galima atpainti, bet sunku vertinti tvirtinimus, kurie lyg papildo ar pataiso anksiau paskelbtus duomenis. Goliakeviius paymi, kad 1945 m. Gitn mike veiks Antano Bagdono vadovau jamas brys turjo per 100 partizan, ir kad j suskirst eias maesnes grupes (62 148). Kiekvienas padalinio vadas pamintas seniai ileistoje knygoje Ramonas pakel ginkl, o kai kurie i j dar Faktai kaltina serijos leidiniuose, nors niekur anksiau nerayta, kad visi ie padaliniai buvo paklusns Bagdonui. Neinia, ar Goliakeviius prijo prie archyv ir rado jau mintus altinius patvirtinani mediag, ar jis tik perpasakojo ispausdint mediag, pats ig alvodamas vairias detales, kaip dar su broliais tiesiais. Pirmuoju atveju turtume du skirtingus altinius apie partizanus Subaiaus valsiuje, antruoju atveju viskas priklausyt nuo knygos Ramonas pakl ginkl autoriaus siningumo. Danai sunku suderinti skirtinguose leidiniuose paskelb tus duomenis ir daryti atitinkamas ivadas. Tai ypa svarbu, kai mginama tiksliau nustatyti atskir partizan biografijas ar kurios nors apskrities partizan veiklos metmenis. Geras i bd pavyzdys yra kapitono Prano Guaiio atvejis. Suimtas 1948 m. gegus mn.. Guaitis siek kuo labiau nuvertinti savo vaidmen pasiprieinime. Jis pakartotinai paneig priklauss Lietuvos laisvs armijai arba bet kokiai kitai karinei ar politinei organizacijai. Guaitis aikino, kad jis aktyviai nedalyvavo, rengiant kovos brius, ketinanius stoti 22

 kov su sugrtania Raudonja armija, pabrdamas, jog jis slapstsi eimos kyje nuo 1944 m. spalio mn. (5:9-27). I kit parodym, paskelbt tame paiame rinkinyje (5:28-35), bei Vakaruose gyvenani moni atsiminim, visikai aiku, kad nuo 1943 m. Guaitis buvo LLA Raseini apskrities organizacijos vadovas, 1944 m. vasar uoliai verbavo vyrus vokiei valgybos mokyklas. Vienoje mokykloje lietuviai buvo suskirstyti dvi grupes, i kuri viena buvo vadinama Guaiio grupe (8:44). Guaitis priklaus ne tik LLA, bet vokiei okupacijos metais neva buvo ir Tautos tarybos narys (143:31). Negalima tiksliai nustatyti, k Guaitis dar paiais pirmaisiais pokario metais. Jis teig slapstsis, bet Luka man, kad jis, tasai kapitonas G., kuris iaurs Lietuvoje vadovavo 800 partizan daliniui ir 1945 m. kovo mn. buvo sueistas kovoje su Raudonosios armijos daliniais (1:102). Neginytina, kad jis ilgai slapstsi, nes sumimo metu buvo visai ibals ir kelerius metus nemats sauls (125:296-297). Galima iaikinti Guaiio veikl vokiei okupacijos metais, nes jis buvo gana stambi asmenyb, kur paino Vakarus pasitrauk mons ir kiti LLA vadai, kuri parodymai paskelbti komunist spaudoje. Palyginus vien liudijim su kitais, juos vertinus, galima iaikinti jo veikl iuo metu. Taiau kol kas nra pakankamai mediagos nustatyti, ar pirmosiomis ginkluoto pasiprieinimo dienomis Guaitis partizanavo, ar tik slapstsi. Guaiio istorija domi ir tuo, kad ji parodo, kaip veiklos ar asmens vertinimas priklauso nuo atsitiktini ini. Turtume visikai skirting Guaiio veiklos vaizd, jei tik dalis turim duomen bt vieai inoma. Pavyzdiui, jeigu bt tik Lukos uuomina, kad Guaitis buvo tas didysis iaurs Lietuvos partizan kapitonas G., tai veikiausiai manytume, kad jis ilgainiui uvo, kovodamas su prieu, atliks svarb vaidmen partizan 23

organizavime. Jeigu bt paskelbti tik jo parodymai komunist saugumui ir nebt kit ini apie jo veikim 1944 m., tai likt spdis, kad jis pasitrauk i pasiprieinimo 1943 m. ir tad buvo nekalta auka. Nemaa partizan tik vien ar vos kelis kartus paminti komunist altiniuose ar Vakaruose gyvenanio asmens atsiminimuose. Kartais paminta tikra pavard, kartais tik slapyvardis. Danai j paminjs asmuo pats neino, ar tai tikras vardas ar ne. Partizanai danai keisdavo savo slapyvardius. Luka turjo iuos slapyvardius: Juodis, Vytis, Kazimieras, Arminas, Kstutis, Skirmantas, Skra jnas, Mykolaitis, Daumantas. Kai kurie slapyvardiai buvo partizan itin mgiami. Buvo daug partizan pasivadin Aru, Briediu, Tauru. erno vardu kovotojai vadovavo partizan daliniams aliojoje girioje, Rudnios girioje ir pietinje Lietuvoje Ervilko valsiuje (8:145,6:120;9:102). Skirtingi ,,aibai vadovavo partizanams Alytaus, Panevio ir iluts rajonuose (6:82;8:145;9:72). ,,Vilk bta net daugiau. Siekiant nustatyti vairi dalini istorij, atsiranda net didesni klii. To paties dalinio oficialus vardas danai keisdavosi. Atskiri partizanai kartais br vadindavo pagal oficial vard, daniau pagal vado slapyvard. Kadangi vadai danai davo, tai brio pavadinimas irgi danai keisdavosi. Skaitant partizan parodymus, nemanoma nustatyti, ar jie kalba apie t pat dalin, ar apie kelis skirtingus vienetus. Suvalkijos partizanai turjo pastovi organizacin struktr: apygarda, rinktin, kuopa, skyrius, brys. Kitose Lietuvos dalyse net gerai organizuotos apygardos keisdavo skirtingo dydio dalini pavadinimus. Pavyzdiui, Dzkijos Dainavos apygarda i pradi buvo suskirstyta rinktines, vliau vestos tvnijos, nors neaiku, ar tvnija buvo tik naujas rinktins pavadinimas, ar jos dalis. Pietinje emaitijoje 24

veikusi Jungtin Kstuio apygarda irgi buvo padalyta rinktines, bet vliau ir ten vestos tvnijos, ir dar ,,rajonai, kurie, matyti, buvo maesni vienetai u tvnijas. Bri pavadinim ir organizacins struktros nepastovumas be galo apsunkina mginimus iaikinti vienos vietovs par tizan veikim. 2. Istorik ir urnalist darbai Ir Lietuvoje, ir ieivijoje nra parayta daug verting knyg ar straipsni apie partizan kovas. io reikinio prieastys nra sudtingos. Ieivijoje yra labai maai pirmini altini, o Lietuvoje iuo klausimu raantieji nedanai prieina prie archyvins mediagos. Net svarbiausioje Lietuvoje ileistoje knygoje apie partizan kovas Klasi kova Lietuvoje 1940-1951 autorius A. Raknas labiausiai rmsi Archyvini dokument rinkiniuose ir kituose leidiniuose jau paskelbta mediaga. Tad dauguma veikal didele dalimi kartoja t pai mediag tuose paiuose rmuose. Ieivijoje vyraujani partizan interpretacij sukr pats Juozas Luka. Septintame deimtmetyje i interpretacij praplt ir jai labiau mokslik pavidal suteik profesoriai Juozas Ambrazeviius-Brazaitis ir Vytautas Vardys. Ypating reikm turjo Brazaiio straipsnis ,,Partizanai antrosios sovietu okupacijos metu, ispausdintas Lietuvi enciklopedijos XXII tome ir urnale Laisv. Brazaitis pirmasis plaiais bruoais nurod partizan atsiradimo veiksnius, veiklos pobd, provizorikai paymjo skirtingus kovos tarpsnius. i analiz praplt ir papild N. E. Sduvio slapyvardiu pasiraytoje knygoje Vien vieni, kuri tebra svarbiausias partizan kov aptarimas ieivijoje. Vardys i interpretacij papild, panaudodamas paskelbt mediag (185). Lietuvoje naujai 25

Straipsni serijoje Stasys ymantas apibdino pagrindini partizan vienet organizacin struktr, ypa kokia ji buvo 1952 m. iuose straipsniuose ymantas padar uuomin apie klaiding partizan taktik, duodamas suprasti, kad pasyvus pasiprieinimas bt buvs skmingesnis ir racionalesnis (210). Pasyvios rezistencijos svarb gerokai anksiau kl ymantas ir kiti LRS nariai urnale Santarv, polemizuodami su VLIKu ir kai kuriomis kitomis ieivijos politinmis organizacijomis. Panaudodamas LRS gaut mediag, dr. Tomas Remeikis band iek tiek skirtingai interpretuoti partizan kovas, pabrdamas tariamos ,,pasyvios rezistencijos nepasitenkinim partizan veikla (151). ia kyla klausimai: (1) ar pasyvus pasiprieinimas ilgainiui bt buvs Lietuvai naudingesnis, (2) ar Lietuvoje buvo reikming pasyvios rezistencijos vienet. J pirm klausim galima vairiai atsakyti, bet nra joki duomen, kad po 1948 m. bt buvusi bent viena takinga pasyvios rezistencijos organizacija. Rimtesni straipsni ir atsiminim ispausdinta vairiuose leidiniuose, ypa urnaluose Laisv ir Karys. Vladas Ramojus dviej dali knygoje Kritusieji u laisv tik perpasakoja Lietuvos spaudoje paskelbt mediag, deja, ne kart sumaiydamas datas ir partizan vienetus, vaiz duodamas partizan kovas gerokai supaprastintai ir net ikreiptai. Pavyzdiui, viename sovietiniame leidinyje (126:5080) autorius igalvoja partizano Itn. Antano Birbilo-Baltuio dienorat, nurodydamas, kad tai ,,dokumentin apybraia, paruota remiantis nusikaltli bylos duomenimis (126:50). Matyti, Ramojus nepastebjo autoriaus prierao, tad rao, kad Birbilo ,,palikto dienoraio itraukas vieumai paskelb NKVD (150, II d.;28). Ramojaus knyga turi iek tiek bibliografins 26 verts, nes nurodo sovietinje spaudoje

atsitiktinius straipsnius nenuosekliai.

apie

partizanus,

bet

ir

tai

Jau beveik 30 met komunist istorikai ir propagandistai interpretuoja Lietuvos partizan kovas kaip klasi kov. Didioji tautos dalis rmusi soviet valdi, kuriai prieinosi bandit gaujos. Jas sudar buruaziniai nacionalistai, buos, vokiei desantininkai, karo nusikaltliai ir vienas kitas apgautas doras mogus. Ispausdinus Archyvini dokument rinkinius buvo pradta rayti apie ,,ginkluot nacionalistini pogrind, paskelbta kai kuri domesni fakt. Bet aplamai cenzra lieka labai grieta, ir komunist spaudoje visikai nesvarstomi tie reikiniai, kurie leist i dalies nustatyti partizan kov apimt. Antai, mano iniomis, n karto nepaskelbta, kiek valdios apskaiiavimais buvo partizan visoje Lietuvoje ar kurioje nors jos dalyje, kiek j uvo, kiek pateko nelaisvn, kiek suaudyta, kiek moni suimta ar eim itremta dl partizan rmimo Nra duomen nei apie kariuomens dalinius, nei apie saugumo garnizonus, naudotus kovoje su partizanais. Trksta net elementariausi ini apie vadinamuosius ,,liaudies gynjus stribus. Pavyzdiui, kiek j uvo, kuriuose rajonuose, kuriais metais. Pagrindinis altinis yra trumpas straipsnis apie juos Maojoje lietuvikoje tarybinje enciklopedijoje (119, t. 2:340-341), kur nuolat cituoja komunist autoriai. Yra ir kit duomen, bet jie nevisada derinasi. A. Raknas, nurodydamas partijos archyv, tvirtina, kad 1945 m. pabaigoje buvo 11,000 strib (148:196). P. Olekas, irgi nurodydamas partijos archyv, daro uuomin, kad 1948 m. kovo mn. buvo tik apie 6,500 strib (131:104). Kitame veikale tvirtinama, kad 1945-1948 m. buvo nuo 6 iki 8 tkstani strib (171:101). Net toks tariamai autoritetingas leidinys, kaip akademin Lietuvos TSR istorija, 27

paymdamas strib ir savigynos bri skaii, nurodo Oleko veikal kaip altin, nors duomen apie savisaugos brius nra nurodytame puslapyje (111:259). Tyla gaubia masinius trmimus, nors jau kur laik minima, kad ,,i respublikos buvo ikeliamos buoi eimos. Taiau konkretesni duomen apie nukentjusius nra. Bet sovietiniai istorikai gana detaliai suskaiiavo, kiek i buoi atimta visokiausio turto. Tad raoma, kad 47,1% galvij, 46,4% kiauli, 54,4% avi ir 19,5% pauki visuomeni niame kolki sektoriuje buvo gauta i buoini ki (171: 123). Pagaliau net nepaskelbta, kiek vairaus rango komunist pareign uvo nuo partizan rankos. Svarbiausia komunist knyga apie partizan kovas yra jau mintas Rakno veikalas. Nemaa duomen ir kitoje jo knygoje, kuri para kartu su Stasiu Laurinaiiu (103). Vertingos mediagos apie partizan infiltravim ispausdinta apybrai rinkinyje Nematomasis frontas. Nors faktai veikiausiai pagrainti ir ikreipti, siekiant pabrti saugumo veiksmingum, nra pagrindo abejoti, kad aprayti partizanai i ties buvo saugumo aukos. M. Goliakeviius plaiau ra apie LLA (62). Ileisti keli rinkiniai apybrai apie partizan nuautus komjaunuolius, aktyvistus ir valdios pareignus. Apybraios primityvios ir sentimentalios, bet jose kartais paminti kitur nedokumentuoti partizan briai. Daugiau i apybrai buvo ispausdinta urnaluose vyturys ir Nemunas. A. Dagelis (42), E. emaitis (205) ir ypa J. Anias (16) ra apie kunig vaidmen. ems kio politik gana nuodugniai nagrinjo M. Gregorauskas (63) ir M. Tamoinas (169), o A. Jefremenka yra kolki steigimo inovas (74;75). I j darb galima itraukti duomen apie trmim ir ki konfiskavim apimt, apie kinink abejingum, geriau tariant prieikum kolkiams. T laik nuotaika, ypa komunist rmj 28

neapykanta kolkins santvarkos prieams, aikiai pasireik pirmame kolkiei suvaiavime. Dalis kalb perspausdinta veikale Pirmieji ingsniai kolektyviniu keliu. Du akademinio pobdio veikalai irgi skiria daug dmesio to laiko ems kio politikai (156; 171). Vertingos mediagos yra R. Krutulyts ir S. Ivanauskaits-Juoniens straipsniuose. Knyga LKP skaiiais yra nepakeiiamas altinis partijos nari, sudiai nagrinti. Ispausdintas panaus statistinis leidinys apie komjaunim. Ivanauskait, J. Paleckis (139) ir Z. Zalepga (199) ra apie vietos valdios organ veikl pirmaisiais pokario metais. S. Atamukas aptaria partijos kadr politik (18), o J. Bielinien nagrinja Raytoj sjungos veikim (28). K ji graiais odiais mgina paslpti, atskleista 1946 m. raytoj suvaiavime skaityt kalb rinkinyje U tarybin lietuvi literatr (180). Ieivijoje R. Lukoinas (slapyvardis) aptar dvasinio teroro akt (114). Mokslinink terorizavimas atskleistas Moksl akademijos inyne (112). Kiekvienu galimu atveju labai pravartu palyginti 1945-1952 m. ileist mediag su vlesniu jos aptarimu kartais sunku j i viso atpainti. Nors stribai nera savo atsiminim, o istorikai paskelb nedaug straipsni ir kone visus pagal partijos priimt schem, dailiojoje literatroje plaiai apraomos partizan kovos. Vos prasidjus stalininiam atodrkiui, Lietuvos raytojai, i pradi itikimi partieiai, suskubo rayti apie partizan kovas, savaime aiku, i partijos pozicij. i tema laimjo savotik valdios palaim, kai 1959 m. valstybin premij laimjo Alfonsas Bieliauskas u roman Ros ydi raudonai. Partizan tema tiek sisibavo, kad ji ugo visas kitas ir dominavo lietuvi literatr taip, kaip jokia kita tema sovietiniame laikotarpyje. Tai tiesioginis rodymas, kaip giliai partizan kovos siskverb tautos smon. Ta prasme daug k pasako tai, kad kol kas nra paraytas n vienas 29

stambesnis krinys apie vadinamj lietuvikj divizij Raudonojoje armijoje per Antrj pasaulin kar. Pirmieji kriniai partizanus juodino, bet ilgainiui jiems buvo suteiktas mogikesnis veidas. Atskir raytoj poiris irgi keitsi, nors kintantis partizan vaizdavimas i dalies atspindi ir raytojo literatrini sugebjim brendim. Reikia tik palyginti Mykolo Sluckio apsakym rinkin Vj pagairje su vlesniu romanu Laiptai dang. Minti Sluckio ir Bieliausko romanai, Rimanto avelio Dievo avinlis , Vytauto Bubnio Alkana em, Juozo Poros alnos, Jono Avyiaus Degimai, Vytauto Petkeviiaus ermukni lietus ir ypa jo Apie meil, duona ir autuv plaiai vaizduoja partizan kovas ir turi daug paintins reikms. Vertingos mediagos randame Jono Mikelinsko ir Algirdo Pociaus apsakymuose. Partizan tema paliet ir ikiliausi lietuviai raytojai Romualdas Granauskas, Bronius Radzeviius ir Juozas Aputis. Ir raytoj kriniuose jauiama slogi cenzoriaus ranka, bet kai kuriais atvilgiais beletristikoje pasakoma tiesos, kurios kitur nepasakoma, vaizduojama tai, ko istorikai negali paminti. Istorikai nutyli valdios iaurumus, bet tlas raytojas mini partizan lavonus, imestus kaimo ar miestelio turgaus aiktje. Tik raytojai vaizduoja tuos laikus, kada Lietuvos kaime buvo dvi valdios: sovietin dienos metu, partizan nakt. Joks propagandistas ar istorikas negalt apibdinti stribus, kaip juos vaizduoja Avyius Degimuose . Jei istorikai link kalbti apie partizan saujel, tai er mukni lietuje Petkeviius rao apie t laik ,,tuoj po karo, kai pus kaimo bern sulindo mik. O Pergalje 1968 m. ispausdintame apsakyme Kdiklis Jonas Mikelinskas vaizduoja dviej broli, komunisto ir partizano, pokalb:
- O tu jai su jais (partizanais. K. G.) ranka rankon. - Tada visi jo.

30

 Ne visi. Beveik visi.

is pokalbis dokumentuoja kone visuotin pritarim par tizanams. Juk su labai maomis iimtimis galima tvirtinti, kad apie partizan kovas net raytojai negali visko vaizduoti, ir cenzra tikrai apie partizanus nepraleidia nieko teigiamo, ko tikrovje nebuvo.

31

II

SKYRIUS

Partizan kov pobdis 1. Lietuvos partizan kov ypatumai Partizan kovos yra unikalus reikinys naujausi laik Lietuvos istorijoje. Savo apimtimi ir trukme, kovojusi ir uvusij skaiiumi partizan kovos gerokai skyrsi nuo kov dl nepriklausomybs. Savo poveikiu tautos smonei partizan kovos nustelbia net Antrj pasaulin kar. O tie du karai buvo kiti bene reikmingiausi io imtmeio vykiai Lietuvos istorijoje. Net ir platesniu, ne vien tik Lietuvos mastu ios kovos kelia nuostab, jei ne dl kit prieasi, tai dl to, kad itokia nelygi kova tarp maos ir jau pavergtos tautos, ir dar tokiomis nepalankiomis slygomis, taip ilgai truko. Lietuvos partizan kovos vyko apie atuonerius metus, nuo 1945 iki 1952 m. Tai ilgas, labai ilgas laikotarpis. Juk nuo Soviet Sjungos upuolimo iki Vokietijos visiko pasidavimo prajo nepilni ketveri metai. Bolevikams reikjo tik ketveri met nuversti Kerenskio vyriausyb ir nugalti baltuosius pilietiniame kare. Amerika Vietname kariavo atuonerius metus, tiek met vyko Alyro laisvs kovos, tiek 32

laiko utruko Viet Minhui i Vietnamo ivaryti pranczus po antrojo pasaulinio karo, o anglams savo kolonijoje Malajoje (dabartinje Malaizijoje) numalinti komunist vadovaujamus vietos sukillius. iame imtmetyje bta vairiausi ri vidaus kar, btent mginim smurtu ar smurto grasinimu pakeisti alies vyriausyb, jos politik, valdaniojo elito sudt, pai valdymo santvark. Vidaus karuose galima mginti nuversti teist ar neteist vyriausyb, gyventoj gerove besirpinanias ir jos visai nepaisanias valdias. Savo ruotu sukilliai gali siekti didesnio socialinio teisingumo arba senos santvarkos sugrinimo (48:133-136). Galima kovoti dl tautinio suverenumo ar dl prijungimo prie kitos alies. Vidaus kare gali kovoti vien tik tos alies gyventojai, o kartais viena pus isilaiko tik remiama svetimos alies. Jau minti sukilimai Vietname, Alyre ir Malajoje, Rusijos pilietinis karas, dabartiniai karai Afganistane ir Kampuijoje, kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, prancz ir Jugoslavi jos partizan kovos su hitlerine Vokietija visa tai vidaus karai. 1 Vienais atvejais maitininkai ikovojo pergal, kitais vyriausyb juos numalino. Vidaus karo uuomazgoje nevisada galima numatyti laimtoj, nes galutin rezultat lemia vairs kiniai, visuomeniniai, vidaus ir usienio politikos veiksniai, kuri tarpusavio ryiai be galo sudtingi ir kuri vaidmuo prieastingumo tinkle nra pastovus, bet priklauso nuo specifins tuometins konjunktros. Net pirmu vilgsniu tvirta valdia su galinga kariuomene bei plaiai ivystytu represijos organu tinklu gali staiga sulugti. Taip atsitiko Rusijoje per Pirmj pasaulin kar. Panaiai be jokio pasiprieinimo maitininkams sutriko ir acho valdia Irane. Abiem atvejais lemiam vaidmen turjo kareivi atsisakymas vykdyti virinink sakymus. Nors vidaus karai 33

kartkariais nelauktai baigiasi, danai galima atspti, kas laims pergal, ypa jei atidiau atsivelgiama vidaus karo pobd, abiej pusi apsiginklavim, gyventoj nuotaikas ir j tautin sudt, valdaniojo elito pozicij ir kompetencij. Nors atmintin daugiau stringa netiktos maitinink pergals, valdia daug daniau atremia sukilli ik. Nuo 1946 m. iki 1959 m. pasaulyje buvo 1200 vidaus karo ar jo uuomazg atvej, tai yra pilietini bei partizanini kar, kari mait, perversm, plaios apimties riaui. O kaip danai maitininkai perm valdi? (47:3). Nebuvo jokios galimybs Lietuvos partizanams nugalti Soviet Sjung. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonoji armija turjo kelis kartus daugiau kari negu Lietuva turjo gyventoj, daugiau arvuoi ir pabkl negu lietuviai sunkij kulkosvaidi. Partizanai nesvajojo apie pergal, bet vylsi isilaikyti iki tol, kol Vakarai pabus ir privers komunistus i Lietuvos pasitraukti. Jei jie bt inoj, kad Vakarai nerems Lietuvos laisvs reikalo, ir jei sovietinis teroras nebt buvs toks nuomus, vargu ar tiek daug vyr bt stoj partizan eiles. Taiau Sniekus ir kiti komunist ulai vargu ar sivaizdavo, kad vidaus pasiprieinimui numalinti utruks atuoneri metai, kad partizanai tiek ilgai kovos vien vieni. Dovydas nugaljo Galijot, bet ne be Dievo pagalbos. Maesns tautos kartais nusikrato vergijos ar kolonializmo pani, bet tik ypatingomis aplinkybmis. Panagrinjus io imtmeio vidaus kar patirt, irykja, kad kai kurios aplinkybs yra beveik btinos slygos geriau ap siginklavusiam prieui nugalti. Tarp j yra alies gamta bei geopolitin padtis, prieo valdios pastovumas ir nusistatymas tsti konflikt. iais atvilgiais Lietuvos partizan padtis buvo tokia nepalanki, kad normaliais apskaiiavimais komunistai turjo juos numalinti per 34

kelerius metus. Pirma, Lietuva ne vien tik labai maas kratas, bet jos gamta visikai netinka partizanavimui. Nra nei kaln, nei diungli, nei dykum, kur galt slapstytis kovotojai. Nra nei sunkiau prieinam pelki, nei didesni giri kaip Gudijoje, kur tnojo sovietiniai partizanai per kar su Vokietija. Pabrtina, kad Lietuva yra itin nemikingas kratas. Po Pirmojo pasaulinio karo mikai sudar vos 17 nuoimi Lietuvos ploto (53:37), o po Antrojo tik 15 (67:20). Net tokioje tirtai apgyvendintoje alyje, kaip Vakar Vokietija, mikai sudaro beveik tris deimtadalius viso krato ploto. Pagal Mao Ceduno gerai inom posak, liaudis yra jra, kurioje plaukioja sukillis uvis. Taiau gamtos ir gyventoj skaiiaus atvilgiu Lietuva veikiau buvo tvenkinys, kuriame ir maoms uvims sunku slapstytis. Antra, ne tik Lietuvos gamta, bet ir jos geopolitin padtis apsunkino pasiprieinimo sjd. Kit ali pagalba, ypa turjimas bendros sienos su kuria nors draugika, arba blogiausiu atveju neutralia alimi yra beveik btina slyga skmingam pasiprieinimui prie gerai ginkluot ir sitvirtinusi valdi. Daniausiai partizanai nepajgia pasigaminti sau ginkl, ypa sudtingesnij: ginklai, audmenys ir medicininiai reikmenys turi bti i kitur atgabenti, ir dideliais kiekiais. Be ger ginkl net puikiai parengti ir fanatikai nusiteik sukilli daliniai negals veikti prieo. Gerai inoma, kad Vietminho kariai su dideliu pasiaukojimu kovojo prie Pranczijos dalinius, prisitaikydami prie gamtos slyg, puikiai inaudodami savo taktin pranaum surengti pasalas ir tada dingti diunglse. Bet tuo paiu metu kai kurie j daliniai buvo geriau apginkluoti negu Pranczijos kariai (51:91). Dien Bin Phu myje vietnamieiai turjo keturis kartus daugiau pabkl negu pranczai (50:125-127). 35

Svarbu turti bendr sien su draugika alimi, kuri galima pasitraukti prieo ofenzyvos metu, duoti kovotojams progos pailsti ir pasigydyti. Kaimynini ali paramos arba bent neutralumo reikm akivaizdiai rodo alyriei isivadavimo kova su Pranczija. Ginklai sukilliams buvo gabenami i Maroko ir Tuniso, ten pasitraukdavo sumuti alyriei daliniai. Pranczijos ginkluotj pajg mginimas vairiomis utvaromis sustabdyti karini reikmen tiekim keldavo itin didel alyriei susirpinim. Be to, sukilli daliniai galdavo rasti prieglobst Tunise ir Maroke, ten pailsti. Panai padtis buvo Piet Vietname. Nors Vietkongo karius nemaai rm vietos gyventojai, jie ginklus gaudavo i iaurs Vietnamo ar Kampuijos, ten turjo didesnes bazes, ten pabgdavo patyr pralaimjim. Graikijos komunistai prieinosi vyriausybs mginimams juos numalinti, kol Tito santykiai su Stalinu buvo geri ir komunistai galjo rasti prieglobst Jugoslavijoje. Malaizijos sukilli viltis iblso, kai Tailandas pradjo uoliau priirti sien ir leido Anglijos daliniams Tailando teritorijoje vyti sukilli brius. Lietuva buvo beveik visai Soviet Sjungos, tai yra prieo, apsupta. Su vienintele kaimynine alimi Lenkija Lietuva turjo tik 110 kilometr sien, bet Lenkija faktikai buvo Maskvos pavaldin. Pokario metais sovietin kariuomen kur laik dar viepatavo Lenkijoje, kur sovietinio saugumo reikalavimai buvo klusniai vykdomi. Siena buvo uoliai saugojama, kad net atskiri partizanai tik nakt mgindavo slapta Lenkij prasimuti. Dl didesni bri pasitraukimo Lenkij poilsiui, prieglobsiui ir persiginklavimui negaljo bti joki kalb. iomis patobulintos ginkluots dienomis menkai ginkluoti sukilliai turi tik labai ma tikimyb pasiekti grynai karin pergal, net jei juos remt beveik visa tauta. Prieo 36

nusistatymas tsti konflikt turi bti palautas ar kaip nors pats lugti. Vyriausybs pajgumas toliau kovoti gali gerokai sumati ar net visai dingti, (a) jei vyriausybei ar alies gyventojams karas tiek grysta, jog tiesiog nutariama j nutraukti, (b) jei karas sukelia nepakeliam finansin nat, arba (c) jei teritorija, dl kurios kovojama, nebelaikoma strategikai svarbia alies gyvybiniams interesams (198:105). Dl vienos ar kitos i prieasi daug Afrikos ir Azijos taut pokario metais laimjo nepriklausomyb. Nors kai kuriose alyse isivyst plaios apimties ginkluotas pasiprieinimas, jos daniau laimjo savo nepriklausomyb ne dl partizan pergali kovos lauke, bet veikiau dl to, kad krato valdytojai nutar jiems t laisv suteikti. Tai nereikia, kad Europos alys vien gera valia nutar atsisakyti savo kolonij. Danai sukilli ar terorist veiklai numalinti nusist karini dalini ilaikymas labai brangiai kainavo, o net ir palyginti maas auk skaiius tapo nepriimtinas. Terorist antpuoliai paskatino Anglij pasitraukti i Kipro ir Adeno. Bet nema reikm vyriausybs nutarimui turjo jau vyks imperijos nykimas bei atsisakymas tarptautins galybs vaidmens, dl kurio abu mintieji kratai neteko savo ankstesns strategins svarbos. Pabrtina, kad Anglija suteik nepriklausomyb savo svarbiausiai kolonijai Indijai, nors ia vyko tik taikus pasiprieinimas. i apibendrinim nepaneigia ir mintas Alyro atvejis, nei karas Vietname. Alyro sukilliai smarkiai kovojo, i pradi laimjo nemaa kov, bet po kiek laiko Pranczijos kariuomen gijo aiki persvar. Taiau karas brangiai kainavo, sukl tarptautin nepasitenkinim Pranczijos elgesiu, svarbiausia, sukilliams pasisek paveikti Pranczi jos gyventoj viej nuomon, nema j dal tikinti, kad reikia i Alyro pasitraukti, kad tolesnis kolonijos ilaikymas 37

yra dorovikai smerktinas. Ir nors iaurs Vietnamo karins pajgos veiksmingai prieinosi amerikieiams Piet Viet name, Amerikos nutarim nutraukti karinius veiksmus labiausiai lm amerikiei bruzdjimas, j nepasitenkinimas Amerikos politika. Ir iuo atvilgiu lietuvi partizan padtis buvo gerokai skirtinga. Soviet Sjunga buvo nusistaiusi tbt savo imperijon traukti Lietuv. Bene kiekvienas sovietins kariuomens uimtas ems plotas tuojau tampa gyvybikai svarbus Kremliaus vadovams. Net jei Lietuvos okupavimas reikalavo finansini nuostoli ( o jie nebuvo dideli tokiai milinikai aliai), tai neturjo takos Maskvos sprendimams. Be to, nebuvo galima laukti, kad bent dalis Soviet Sjungos piliei prieintsi savo vyriausybs politikai Lietuvoje. Stalino teroro bauginti ir karo nualinti sovietiniai mons maai inojo, kas dedasi Lietuvoje, nesidomjo jos likimu, veikiausiai net pritar jos prijungimui. Nebuvo galima tiktis, jog alis, kuri beveik be jokio protesto leido savo vyriausybei iudyti milijonus savo piliei, staiga imt ginti kitataui teises. Taigi Lietuvos partizanai buvo pilna prasme vien vieni. Apsupti nuomaus prieo, nepalankiomis partizanavimui gamtos slygomis, jie turjo kovoti su galinga alimi, kurios pilieiai nedrso protestuoti prie nusiengimus vyriausybs, pasiryusios bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonmis prijungti Lietuv prie savo imperijos. Be to, tuo metu Soviet Sjunga neved jokio karo usienyje. Malindama laisvs kovas Pabaltijy ir Ukrainoje, ji galjo naudoti tiek jgos, kiek jos reikjo. Nereikia ios aplinkybs nuvertinti. Per Antrj pasaulin kar vairiose alyse, kaip Pranczijoje, Jugoslavijo je ir Soviet Sjungoje isivyst gana stiprus pasiprieinimas, kurio vokieiams nepasisek numalinti. Taiau vokiei kariuomenei prancz ar sovietiniai partizanai niekada 38

nebuvo svarbiausias prieas, o tik nemalonum sukeliantis veiksnys. Komunist istorikai daug rao apie savo par tizanus, j ivaduotus rajonus, bgi kar, milinikus nuostolius vokiei karo technikai ir taip toliau. Bet inomiausias ir Maskvai palankus Vokietijos-Soviet S jungos karo istorikas Erickson nupieia kit vaizd. Par tizanai sukeldavo kai kuri nemalonum, kartais reikdavo koki divizij pakeliui front panaudoti mik valymui, bet n vieno karto vokieiams nereikjo atidti ar ataukti numatyt karo veiksm vien dl partizan veikimo (49:114115). 2. Vidaus kar rys Teiginiui, kad partizan kovos buvo vidaus karas, pritart ir komunistai, ir ariausi ieivijos patriotai. Bet kyla nesutarim dl mginim ias kovas tiksliau aptarti. Partizanai vadino save laisvs kovotojais, o komunistai nori jiems prisegti bandit ir naci kolaborant etiket. Ieivijoje vienas kitas yra ras, kad Lietuvoje vyko pilietinis karas arba ypatingos ries sukilimas, nors dauguma teig ir teigia, kad partizan kovos buvo ginkluotas pasiprieinimas okupantui ir kad kalbos apie pilietin kar yra nesusipratimas. Okupuotame krate pilietinis karas nemanomas. Kaip minta, yra vairi ri vidaus kar: vis taut sukreiantys ir vienkartiniai pilietiniai karai, kaip Rusijoje, Ispanijoje ir Kinijoje; dani kariniai perversmai Piet Amerikos alyse, kurie maai paveikia eilinio pilieio kasdienin gyvenim; deimtmeius besitsianios teroro kampanijos, pavyzdiui iaurs Airijoje; greitai numalinti sukilimai, kaip Vengrijoje 1956 m. Vidaus karuose kartais tarpusavyje kovoja vienos alies pilieiai, kartais jie vieningai 39

mgina ivaryti koki nors svetim valdi, ar tai bt al deimtmeius valdiusi kolonijin vyriausyb, ar neseniai sivers okupantas. Yra ir taiki vidaus kar Gandhi tokiam vadovavo Indijoje. Galima vidaus karus vairiai riuoti tyrintojai su skirtingais tikslais gali pasilyti skirtingas vidaus kar klasifikacijas. io darbo tikslams vidaus karai bus riuojami pagal du kintamuosius dydius, btent (a) pasiprieinimo veiksm pobd ir (b) prie tarpusavio ryius. Savo ruotu pasiprieinimo veiksmai skirstomi keturias ris veiksmai be smurto, teroras, partizan karas, reguliarus karas. Prie tarpusavio ryiai yra trejopi. Maitininkai gali sukilti prie savo valdi, kovoti dl tautins nepriklausomybs, mginti ivaryti neseniai siverus okupant. Pirmuoju atveju vyksta pilietinis karas, antruoju karas su kolonializmu, treiuoju karas su okupantu. Taigi pagal i klasifikacij gali bti dvylika ri vidaus kar, pavyzdiui, partizaninis pasiprieinimas okupantui, koks vyko Pranczijoje ir Soviet Sjungoje per Antrj pasaulin kar, teroro kampanija prie kolonialist, kaip vyko Kipre ir Egipte etame deimtmetyje, ir t.t. 2 Lentel nurodo vidaus kar ris ir vien ar kit bding j pavyzd. Pasiprieinimo veiksm suskirstym teror, partizan kar ir reguliar kar pirmiausia pasil Roger Crozier savo takingame veikale The Rebels. Crozier irgi teigia, kad pasiprieinimo veiksm pobdis atspindi sukilimo raid ir etapus. Normaliomis aplinkybmis maitininkai pradeda smurto veiksmus teroristiniais antpuoliais, gerokai sustiprj jie suorganizuoja partizan brius, o um nemaai teritorijos tenai sukuria kariuomen, kuri prie vyriausybs dalinius pradeda reguliar kar, kuris nelabai skiriasi nuo kar tarp dviej skirting ali (40:127-129). Crozier paymi, kad sukilim raida nevisada atitinka jo model, daniausiai 40

VIDAUS KAR KLASIFIKACIJA Maitinink-valdios tarpusavio santykis

Pilietinis karas Karas su kolonia lizmu Karas su okupantu

Be smurto

Pranczija (1968)

Indija

Dan rezistencija naciams

Teroras

iaurs Airija

Kinijos Mau-Mau

Pranczu rezis tencija naciams

Pasiprie inimo veiksm pobodis

Partizanu kovos

Salvadoras: Nikaragva

Malaizija

Sovietu partizanai su vokieiais

Reguliarus karas

Kinija; Ispanija

Vietnamas su Pranczija

Jugoslavija (1942-1945)

dl to, kad valdia numalina maitininkus, dar nepajgusius suorganizuoti partizan bri ar reguliarios kariuomens. Jis teigia, kad kartais tame paiame sukilimo etape vartojami skirtingo pobdio pasiprieinimo veiksmai, pavyzdiui, teroras ir partizan upuolimai. Taiau jis leidia suprasti, kad normaliomis aplinkybmis maitininkai, pasiek sukilimo etap, nebevartojo ankstesnio tarpsnio pasiprieinimo veiksm. Atseit maitininkai, pajgs partizanauti, nevartos teroro, o suorganizav reguliari kariuomen atsisakys ir partizan. Teroras yra pai silpniausi maitinink ginklas. Crozierio sukilimo etap suskirstymas lieka vienas inomiausi vidaus kar isivystymo modeli. Taiau kai kurie kritikai, pavyzdiui, Thomas Perry Thornton, teigia,
41

kad jis per grietai sutapatina konkreias pasiprieinimo priemones su sukilimo etapu. Specifikai Thorntonas teigia, kad teroras vartojamas visuose trijuose etapuose, nors maiau per partizanin laikotarp ir dar maiau suorganizavus reguliari kariuomen, ir kad partizan briai taip pat nenutraukia savo veiklos steigus kariuomen (172:90-95). Geriausias jo tvirtinimo rodymas tai Vietkongo veikla Vietnamo kare. Nuo 1966 m. Vietkongas turjo gerai ginkluot kariuomen, bet tuo paiu metu sustiprjo j partizan veikla ir, kas maiau inoma, teroristiniai veiksmai. Kai 1964 m. Vietkongas nuud 516 valdios pareign ar kaimo senin, tai 1967 m. jis sunaikino 3,707 pareignus ar seninus, o 1969 m. net 6,202 (105:272-274,454). Taigi, nors terorizmas gali bti silpnj ginklas, jo nebijo naudoti ir patys stiprieji sukilliai. Kokios ries vidaus karas vyko Lietuvoje? I esms yra keturios nuomons: dvi komunist istorik, dvi ieivijos. Pirmaisiais pokario metais sovietiniai propagandistai ir pareignai aikino, kad partizan kovos tai tautos remiamos vyriausybs akcija sunaikinti banditus, vartojant iuolaikin terminologij, teroristus, kuri ginkluotus brius sudar buos, buruaziniai nacionalistai ir hitlerinink rmjai. Vliau maiau kalbta apie banditus ir teroristus, daugiau apie tariam buruazini nacionalist ginkluot pogrind ir apie klasi kov kaime. Ieivijoje yra uuomin, kad Lietuvoje vyko pilietinis karas arba ypatingos ries sukilimas, nors dauguma teig ir teigia, kad partizan kovos buvo ginkluotas pasiprieinimas okupantui ir kad kalbos apie pilietin kar yra nesusipratimas. Taigi yra silomi keturi partizan kov aptarimai; (1) veiksmai prie teroristin sjd, (2) klasi kova kaime, (3) pilietinis karas, (4) ginkluotas pasiprieinimas prie okupant. Svarstysiu ias galimybes i eils. Nagrindamas 42

teroristinius sjdius ir jiems bding smurto vartojim, mginsiu parodyti, kad nors partizanai kartais griebsi teroro, j negalima laikyti teroristais. Svarstydamas tvir tinimus apie klasi kov bei pilietin kar, ypating dmes skirsiu prie tarpusavio ryiams. Mginsiu rodyti, kad svarbiausia klasi kovos sampratos prasme Lietuvoje nevyko klasi kova; pirma, i viso abejotina, ar galima prasmingai kalbti apie klasinius skirtumus tarp Lietuvos kinink; antra, kaimo varguomen partizanus rm nemaiau kaip valdi. Nebuvo jokio pilietinio karo dl Maskvos vyraujanio vaidmens partizan numalinime ir vietos komunist ilaikyme. Taigi perasi ivada, kad Lietuvoje vyko par tizaninio pobdio pasiprieinimas okupantui. a. Ar partizanai buvo teroristai? Terorizmas, teroristiniai veiksmai bei sjdiai yra vairiai aptariami. 3 Vieni tyrintojai siekia rasti koki nors vien savyb, kuri bdinga visiems teroristiniams veiksmams. Antai pagal vien kuriam laikui gana taking aptarim, terorizmas yra simbolinis veiksmas, kuriuo siekiama paveikti politin elges nenormaliomis priemonmis, susietomis su smurto vartojimu ar grasinimu j vartoti (172;73). Svar biausias aptarimo odis yra ,,simbolinis. Net politinio prieo nuudymas nelaikomas teroristiniu veiksmu, jei nemginama jam suteikti koki nors simbolin reikm, paversti j propagandos objektu, kuriuo kas nors ,,pasakoma prieui, neutraliems visuomens nariams ar terorist alininkams. Kiti tyrintojai neieko vienos bdingos savybs, bet veriau ivardija nema j sra, teigdami, kad normaliomis aplinkybmis teroristinis veiksmas knys jas visas ar j didesn dal. Pagal vien itokios ries apibrt, teroristiniai veiksmai yra savavaliki, nenumatomi, itin nuoms, 43

smoningai paeidi dorovs nurodymus (teroristai danai pabria, kad j sieki gyvendinimas pateisina visas priemones), lygiai nukreipti prie ,,kaltus ir ,,nekaltus mones (196:13-19). Treti tyrintojai atsivelgia teroristini sjdi vairum, net nebando rasti tikslesnio aptarimo. J nuomone, nemanoma sugalvoti aptarimo, kuris galiot visiems terorizmo atvejams ir kuris padt tyrintojams geriau suprasti terorizm (97:79). Sunku tikti, kad bandymai rasti viening teroristini veiksm aptarim bt skmingi, i dalies dl to, kad yra vairiausi itokios ries veiksm, kuri tarpusavio ryiai gana nevienodi. Teroristai naudoja smurt ar juo grasina, bet tai daro ir paprasti nusikaltliai. Tad, stengiantis atskirti terorist nuo paprast kriminalist smurto veiksmus, kartais mginama pirmiausia apibdinti terorist ar teroristin sjdi, po to nurodant, kad teroristiniai veiksmai yra tie, kuriuos vykdo teroristai. Bet is ingsnis nelabai naudingas. Juk nepaisant, kokia bt savyb, pagal kuri mginama aptarti teroristus, ar tai bt j organizacijos nari skaiius ar vidaus struktra, j galutiniai siekiai ar sivaizduotas prieas, tik maa dalis teroristini sjdi j turs. Jei bt galima nurodyti kai kurias savybes, kurios bdingos daugumai pastarojo deimtmeio kairij terorist grupi Piet Amerikoje, tai i bruo veikiausiai neturjo nei pavieniai devynioliktojo imtmeio anarchist teroristai, nei tarpukars deinij smogik grups Vokietijoje, Chorvatijoje ar Rumunijoje. Teroristais laikomi ir idealistikai nusiteik Rusijos narodnikai ir tokia nuotyki iekotoj gaujel, kaip Symbionese Liberation Army, kuri pagrob turtuol Hearst. Kaip L. Wittgensteinas akivaizdiai parod, nagrindamas aidimo svok, bergdia iekoti bendros teroristini veiksm ar teroristins grups savybs. Reikia pasitenkinti vairiais panaumais, kurie nelygiai ir nevisada 44

galioja visiems atvejams. O jau mintas mginimas teroristin veiksm apibdinti pagal jo simbolines savybes yra nevyks dar ir dl to, kad stengiasi miglot svok (teroristin veiksm) iaikinti dar neaikesne, btent simboliniu veiksmu. Antroji tyrintoj grup neieko vieningos teroristini veiksm savybs, pasitenkindama kai kuri bendr bruo ivardijimu. Taiau neaiku, ar jau mintame aptarime nurodytos savybs, kaip savavalikumas, nenumatomumas, nuomumas ir t.t., yra btinos slygos teroristiniams veiksmams ir ar jas visas sudjus turime i veiksm btinas ir pakankamas slygas. Dar didesn pasilyto aptarimo trkum jau netiesiog paminjau: btent ivardytos savybs lygiai galioja paprast nusikaltli ir terorist poelgiams. Aplamai skmingas aptarimas nemanomas be kokio nors politinio momento ar siekio nurodymo. Ir tad vl grtame prie reikalo aptarti terorist ar teroristin sjd. Taigi teroristini veiksm apibdinimas yra gana sudtingas reikalas, bet ne pagrindinis rpestis. Juk aptarimas svarbus tik tiek, kiek jis padeda atsakyti klausim: ar partizanai buvo teroristai. Provizorikai pasitenkinkime iuo apibrimu: terorizmas yra toks smurto vartojimas ar grasinimas j vartoti, kuris tarp kai kuri gyventoj sluoksni (t.y. auk ir t, kurie tikisi bti aukomis) sukelia didel baim ir nerim, siekiant kai kuri politini tiksl. Pagal apibrim neginytina, kad Lietuvos partizanai kartais griebdavosi teroristini priemoni. Beemiai ir kiti buvo grasinami neimti valdios silomos i kit kinink atimtos ems. Vliau partizanai ragino valstieius nestoti kolkius ir nubausdavo, kartais net mirtimi, tuos, kurie agitavo organizuoti kolkius. Svarbesniems komunist valdios rmjams, pavyzdiui, agitatoriams, kolki pirmininkams, partijos pareignams bei 45

vadinamiesiems sovietiniams darbuotojams, danai bdavo nesaugu nakt pasilikti kaime. Ne vienas aktyvesnis komunistas i kaimo persikl gyventi miest. Be to, sovietiniai istorikai galt nurodyti, kad Lietuvos partizanai danai vengdavo kov su Raudonosios armijos daliniais, nepuldinjo karini bazi, nesprogdino geleinkeli bgi taigi nedar to, k partizanai normaliai daro. Taiau reikia prisiminti, kad jokiame vidaus kare neapsieinama be teroristini veiksm, bet ne visada juos vykdantieji laikytini teroristais. Tai akivaizdiai parodo Vietkongo atvejis. Kai kuriais metais jie nuudydavo daugiau negu penkis tkstanius moni, o 1968 m. um Hue miest nuud beveik eis tkstanius miesto gyventoj. Be to, Vietkongas danai minuodavo kelius, apaudydavo bgli stovyklas, naikindavo kaimus (105:272-278). Bet Vietkongas nebuvo teroristai, o partizanai, kurie vartojo teror nors ir be saiko ir danai be reikalo. Niekas nevadina Pranczijos pasiprieinimo sjdio nari per vokiei okupacij teroristais. Pranczai rezistentai retai stodavo kov su vokiei daliniais, nors kartais tai vykdavo. Jie susprogdin davo geleinkeli bgius, karinius rengimus, karo reikmen sandlius. Bet didioji dauguma itoki veiksm vyko, sjungininkams ilaipinus savo karius iaurs Pranczijoje. Taiau jau nuo 1942 m. pradios rezistentai vis daugiau spdavo ar nuudydavo naci rmjus, kolaborantus ir ypa tuos, kuriuos tar nipinjimu naciams. Patriotikai nusiteik pranczai laik iuos smurto veiksmus pateisinamu susidoro jimu su tautos idavikais. Aplamai teroristiniai veiksmai yra sudtin vidaus kar dalis, kuri nevengia nei valdia, nei maitininkai. Bet terorizmas terorizmui nelygus. Daug kas priklauso nuo konkrei istorini aplinkybi, ypa nuo vidaus karo pobdio. Antai vairs Azijos ir Afrikos tautinio 46

isivadavimo sjdiai vartojo teror, ne tiek siekdami sumainti kolonijins alies karini dalini veiksmingum, kiek padaryti tvarkos ir rimties ilaikym tok brang, kad kaina tapt kolonijinei vyriausybei ir ypa jos pilieiams per aukta. Reikia teroro vartotojus suskirstyti dvi pagrindines grupes: (a) grynai teroristini sjdi narius, ir (b) platesns apimties pasiprieinimo sjdio dalyvius. itoks suskirstymas yra gana reikmingas. Ne vien tik didioji dauguma teroro vartotoj aikiai priklauso vienai ar kitai grupei, bet priklausymas vienai ar kitai grupei daniausiai nustato ir teroro veiksm pobd, taikinius ir siekius. (Nevertinimas reikalo itaip suskirstyti teroro vartotojus danai sulugdo mginimus aptarti teroristini veiksm pobd, nes tai, kas bdinga vienai grupei, yra didiausia retenyb kitai, ir atvirkiai). Grynai teroristiniai sjdiai yra vairs; devynioliktojo imtmeio rusu narodnikai, Baader-Meinhofo grup Vakaru Vokietijoje, Raudonoji brigada iuolaikinje Italijoje, bask terorist organizacija ETA, prie dvideimtpenkerius metus Kipre veikusi EOKA, Kenijos MauMau ir daug Piet Amerikos kairij teroristini grupi. Grynai teroristiniams sjdiams bdingos kelios savybs. Beveik be iimi j nari skaiius gana maas, jie neturi jokios teritorins bazs, kuri galt laikyti sava ir kurios gyventojai noromis ar nenoromis vykdyt j nurodymus. Be to, teroro veiksmais jie stengiasi savo sjd ir jo tikslus ireklamuoti, kai kuriuose gyventoj sluoksniuose pasti baim ir nerim, juos taip dezorientuoti, kad jie neinot, ko laukti, u kok elges jie gali tapti teroro aukomis. Grynai teroristiniai sjdiai neturi daug nari, kartais kelis imtus, danai ne daugiau imto. Antai narodnik teroristinis sparnas Narodnaja volia (Liaudies valia) turjo gal 47

pus tkstanio nari ir tik maesn j dalis dalyvavo teroro veiksmuose. Kipro terorist organizacija EOKA, turjusi nema vaidmen nepriklausomybs ikovojime, gal turjo imt nari, taiau toki, kurie buvo patyr udikai ir sabotao inovai. Baader-Meinhofo gauja, Japonijos Raudonoji armija ir panaios grups galjo sumobilizuoti tik kok penkiasdeimt moni. Didiausias ndienis terorist sjdis Uragvajaus Tupamaros turjo gal tris tkstanius nari, bet is didelis nari skaiius kaip tik leido valdiai juos infiltruoti (97:85-86). Danai mginimas praplsti savo nari skaii arba veikti truput vieiau yra pragaitingas, priveda prie spartesnio organizacijos sulikvidavimo. Kai narodnikai pradjo veikti Rusijos kaime, tars valstieiai juos greitai idav andarams. Grynai teroristiniai sjdiai neturi daugiau nari i dalies dl to, kad jie neatstovauja platesniems gyventoj sluoksniams, savo narius daniausiai susitelkdami i nepatenkint viesuomens ir aplamai turtin gesni klasi nari. Teroristiniai sjdiai neturi savos teritorins bazs, kurios gyventojai maiau ar daugiau pripaint j valdi. Teritorins bazs turjimas nereikia, kad maitininkai yra um didelius plotus, net atskirus alies rajonus, kaip buvo Kinijoje. Baz gali bti gerokai kuklesn. Keli kaimai, miko ar pelks apylinks laikytini teroristinmis maitinink bazmis, jei vietos gyventojai gana vieningai juos remia ir ino, kad gali nukentti dl maitinink sakym nevykdymo. Teritorins sukilli bazs gali bti visai arti didij miest, net prie svarbi vyriausybs kariuomens rengim. Tad apie deimt myli pietus nuo milinikos amerikiei karins bazs Da Nang Vietname daugelis kaim buvo Vietkongo rankose; viename i j My Lai ir vyko inomosios udyns. Teroristiniai sjdiai nepajgia sukurti net ir itoki bazi, i dalies dl to, kad teroristai daniausiai yra miestieiai ir 48

veikia miestuose, kur centro valdios galia kaip tik stipriausia. Teroristins bazs ir nari skaiiaus atvilgiu iimt sudaro Mau Mau Kenijoje. Teroristai, bdami negauss, vartoja teror, kad save ir savo tikslus ireklamuot, visuomenei save primintu, kad jie veikia, nors nematomi ir beveik negirdimi. Terorist antpuoli taikinys danai yra nekalti mons. Bomba paliekama traukinio stotyje, nakties metu susprogdinamas bankas. Atentatai ir pagrobimai irgi be grietos logikos. Danai svarbs politiniai veikjai, kurie vadovauja represijos organams, paliekami ramybje, o auka tampa koks nors biznierius, bet irgi ne turtingiausias ar takingiausias. Savaime aiku, kad kairieji teroristai normaliai nenukreips savo teroro prie bedarbius, o deinieji teroristai Piet Amerikoje neudys karinink. Taiau nra griet kriterij, pagal kuriuos vienas, o ne kitas turtingas mogus pagrobiamas ar nuudomas. Pasak vieno raytojo, net ir smulkmenikiausias terorist nurodym vykdymas negali utikrinti bsim auk saugum (15:48). Siekiama pasti nerim visoje grupje, maai atsivelgiant pavieni moni elges. Kaip minta, teror vartoja ir platesns apimties pasiprieinimo sjdiai, suorganizav ne tik partizan dalinius, bet kartais net ir reguliari kariuomen. ie pasiprieinimo sjdiai skiriasi nuo grynai teroristini grupi ne vien tik savo nari gausumu ir sugebjimu steigti savas teritorines bazes, bet ir skirtingai vartoja teror. Jiems nereikia reklamos, jie nesiekia dezorientuoti gyventoj savo teritorijoje, tarp j pasti baim. Veikiau jie mgina sunaikinti tuos, kuriuos laiko idavikais, smurto grasinimu stengiasi utikrinti, kad net jiems nepalanks gyventojai vykdyt j nurodymus. Aplamai teroras vartojamas utikrinti gyventoj paklusnum, tad i dalies jis atstoja nors ir sugrietintu bdu valdios teisingumo ir policijos organus. 49

Pagal iuos teroro vartotoj aptarimus Lietuvos par tizanai jokiu bdu negali bti priskiriami prie grynai teroristini sjdi. Pirma, j skaiius buvo didelis. Ne imtai, bet tkstaniai vyr priklaus partizanams. Vieniems uvus, kiti perimdavo j vietas. Pirmaisiais pokario metais j net per daug buvo, todl partizan vadai ragindavo vyrus sugrti namo. Antra, partizanai turjo savo teritorij, kur j sakymai buvo vykdomi, maistas jiems tiekiamas, kur soviet organ taka ir galia buvo labai ribota. Komunist pareignai ir kiti valdios rmjai gerai inojo, kur galima eiti dienos metu ir kur negalima, o kur laik nakt partizanai vald didelius Lietuvos plotus. Labai reikminga ir tai, kad partizanai veik visoje Lietuvoje. Nra n vieno i dabartini 44 rajon, kuriame nebt buv partizan. Be to, didioji dauguma partizan bri gaivalikai steigsi. Tai rodo, kad jie turjo itin plai gyventoj sluoksni pritarim, o nebuvo kokia nors slapta ir maa grup, mginanti abejingiems gyventojams primesti savo ideologij. Partizanai nesiek teroru save ireklamuoti. To nereikjo, nes gyventojai ir valdia puikiai inojo, kas yra partizanai ir ko jie siekia. Be to, teroristiniais antpuoliais partizanai nemgino dezorien tuoti vietos gyventoj. Bene kiekvienas kaimo gyventojas inojo, u kuriuos veiksmus jis gali nukentti nuo partizan. Juk partizanai daniausiai bausdavo tuos, kuriuos tar dl ryi su saugumu, partijos veikjus, valdios darbuotojus, vliau tuos, kurie turjo vyraujant vaidmen kolki steigime ir valdyme. Partijos aktyvistai, tariami nipai ir valdios darbuotojai danai bdavo spjami, kad nukents, jei nenutrauks savo veiklos. Komunistams kaime bdavo nesaugu, veiklesnieji danai persikeldavo miestus ir miestelius gyventi. Kad partizanai nebuvo teroristai rodo ir tai, ko jie nedar. Jie nesisteng praplsti savo veiklos miestuose, nevykd 50

atentat prie atsakingiausius partijos ir sovietinius dar buotojus ar kultros veikjus. inomi tik keli atvejai, kai partizanai vykd platesns apimties teroristin veiksm, kuriuo buvo mginama udyti mones be atrankos. 1949 m. gegus 1 d. imoni klub buvo mesta mina uvo 16 moni, 13 sueista. 1948 m. balandio 14 d. Merkinje susprogdintas klubas uvo 3 mons, 19 sueista. Rugpjio 11 d. klub Alovje mesta mina, kuriai sprogus, 47 mons umuti ar sueisti. Komunist istorikai nuolat mini iuos ir tik iuos incidentus, tad manytina, kad daug kit panai smurto veiksm nebta. Kad buvo tiek maai toki incident per atuonerius metus rodo didel partizan nuosaikum, visikai nebding terorist organizacijoms. Partizanai neud aukiausi partijos pareign, nors palyginamoji kit ali terorist ir partizan veikla patvirtina, kad sunku apsisaugoti nuo toki upuolim. Bta vienas kitas vidutinio rango pareigno nuudymas. Bene svar biausias i j Povilas Tryius, ems kio ministro pavaduotojas nukautas 1950 m. spalio 19 d. netoli Skaud vils, tad kelionje, o ne darbovietje. Ypatingas dmesys, kur Luka skiria susidorojimui su Marijampols aktyvu per inscenizuotas vestuves, rodo, kad tai nebuvo kasdieninis vykis (1:263-277)., Komunist istorikai irgi j nemini. Pirmosiomis partizan kov dienomis kovotojai kartais apaudydavo Kauno, Panevio ir kit didesni miest saugumo bstines, miestus su uduotimis ar iaip sau atvyk partizanai turdavo ginklus, kuriuos vartodavo gresiant aretui. Tokiais atvejais partizanai kartais nuaudavo ir atsakingesnius pareignus. Antai 1947 m. rugsjo mn. taip uvo Kauno MGB virininko pavaduotojas (1:374). Partizanai siverdavo miestus ir apipldavo maisto parduotuves ir gamyklas. itokia veikla pasiymjo Tauro apygardos Biruts rinktin (1:373,10:215-217). Paymtina, 51

kad partizanai ketino mirtimi nubausti sovietin agent Markul, dl kurio idavysi uvo daug partizan, bet Vilni nuvyk partizanai dl keli atsitiktinum negaljo nuosprendio vykdyti. Kyla klausimas, kodl partizanai itaip elgsi, prisiminus, kad inomo Kremliaus statytinio nuudymas lyg bt parods partizanu pajgum ir gal bt igsdins kitus kolaborantus. Sudtingos padties negalima iaikinti vienu ar kitu. veiksniu. Net ir patys veikjai kartais neino, kodl vienaip ar kitaip elgiasi, o priversti isiaikinti duoda klaidingus atsakymus. I dalies galima suprasti partizan taktik, atsivelgus tai, kad jie visai nepripaino sovietins valdios teista, save laik nepriklausomos Lietuvos respublikos atstovais, laikinai turiniais teis perimti valdios darb. Komunistai ir valdios darbuotojai buvo laikomi okupacinio reimo pareignais ir tautos idavikais, nusipelniusiais griet bausm. Panaiai galvojo Vietnamo ir Alyro sukilliai. Partizanai Pranczijoje, Jugoslavijoje ir Soviet Sjungoje per Antrj pasaulin kar jautsi galioti susidoroti su tariamais idavikais ir reikalauti vietos gyven toj paklusnumo. is valdios funkcij permimas ar noras jas perimti bei atsakomybs u alies likim jausmas padeda suprasti, kodl partizanai veng upuldinti komunistus didesniuose miestuose, nevykd atentat, nesprogdino gamykl ir kit pramons ar ryi rengim, nesiek sulugdyti alies kio. Kovotojai jaut, kad mieste veikimo slygos per daug ribotos, ir kad jie jokiu bdu negalt i gyventoj reikalauti savo nurodym vykdymo. Aukt komunist pareign nuudymas nebt buvusi veiksminga kovos priemon. Kadangi Maskvoje, o ne Lietuvoje buvo daromi visi svarbiausi sprendimai, nebuvo galima viltis atentatais paveikti vietos politik. Paalinus kur nors pareign, jo
52

viet perimt kitas, kuris lygiai uoliai, kaip jo pirmtakas, vykdyt Kremliaus nurodymus. Nebuvo prasms naikinti savo alies turto. Prisimintina, kad partizanai netrukd ems kio atsistatymo. Iki 1949 m. grd derlingumas beveik pasiek priekarin lyg. Partizan sjdis kaip tik iuo metu buvo stipriausias, tad bt galjs ems k labiau nualinti. kininkai buvo laikomi savais monmis, kuriuos reikjo apsaugoti nuo prieo rekvizicij. Pagaliau is valdios funkcij pasisavinimas, bdingas didesniems pasiprieinimo sjdiams, paaikina, kodl partizanai taip nirtingai mgino sutrukdyti vairius sovietinius rinkimus. Jie inojo, kad valdia, nepaisydama tikr rezultat, paskelbs, kad kone visi rinkjai dalyvavo rinkimuose ir balsavo u vienintel kan didat. Bet jie laik nebalsavim netiesioginiu partizan valdios pripainimu ir pavert rinkimus dviej valdi kovos objektu. Taigi seka ivada, kad savo skaiiumi, pajgumu bei teroro priemoni vartojimu partizanai neturjo bruo bding grynai teroristinms grupms. J negalima laikyti teroristais. b. Ar Lietuvoje vyko klasi kova? Pagal marksizm kova yra vienas pagrindini, istorijos varikli. Klasi kova, atvira ar pridengta, yra nuolatinis vis klasini visuomeni elementas. Kai kurie primityvesni marksistai net teigia, kad visi ideologiniai ginai, politiniai nesutarimai, visuomeniniai ir ideologiniai kivirai yra tik klasi kovos iors iraikos. Nuosaikesnieji marksistai nemgina vis konflikt suvesti klasi kov, bet pabria, kad nors ne visi reikiniai tiesiog susieti su kokiu nors kiniu klausimu, ekonominiai interesai turi lemiam vaidmen visuomeniniame gyvenime.
53

Klasi kova turi svarb vaidmen ne vien tik komunist ideologijoje, bet ir praktikoje. Um kuri nors al, komunistai danai mgina sukelti klasi kov ar tos kovos regimyb. Skirdami ypating dmes kio pertvarkymui ir buvusio elito sunaikinimui arba bent paalinimui i vieojo gyvenimo, komunistai mgina sukurstyti klasin nesantaik, vairiais geresnio gyvenimo paadais ir kinmis lengvatomis siekia apie save sutelkti vargingesnius alies pilieius. Antai 1940 m. komunistai sum daug visuomens veikj, praved savo ems reform Lietuvoje ir j ts pokario metais. Kaip ir Soviet Sjungoje treiame deimtmetyje, komunist propagandistai Lietuvoje kur laik nesigailjo pastang tikinti beemius ir vargingesnius kininkus prieintis vadinamj buoi inaudojimui. ios pastangos neliko visai bergdios ems gavimas kai kuriuos valstieius padar komunist rmjais, kuriems mokymas apie klasi kovos pastovum bei neivengiamum buvo prie irdies, nes pateisino i elges ir bent laikin kins padties pagerjim Sovietin valdia turjo ir kit priemoni klasi kovos regimybei sukurti. Darbininkams ir vargingesniems valstieiams, stojantiems j partij, buvo teikiama lengvat. stribus nepriimdavo turtingesnij kinink, neleido jiems stoti kolkius, jiems udjo specialius mokesio priedus, kurie ne vienam kininkui tapo nepakeliama nata, dl kurios turjo palikti savo k. Komunist pastangos sukurstyti klasin nesantaik neliko visai bergdios. Netrko kandidat stribus, netrko ir neapykantos. Kai kurie valstieiai savo fanatikumu maai kuo skyrsi nuo tiesiogini partijos darbuotoj. Pavyzdiui, pirmame Lietuvos kolkiei suvaiavime, vykusiame 1948 m. gruodio mnes, Bir apskrities sandlininkas S. Petrauskas pritar pasilymui parayti Stalinui laik, praant, kad jis ivet buoes, ir teig: ,,Reikia nuluoti
54

tuos piktaius nuo ems paviriaus, ir mes nuluosime juos (142:87). Buvo kit panaiai pikt pasilym, pavyzdiui, su buomis iveti ir visus nestojanius kolkius. 4 Sovietin ems kio politika pastatydavo vargingesnius valstieius gana kebli ir danai tragik padt. Vienu atvilgiu beemiams ir maaemiams valdia sil duoti kininkams labiausiai pageidautin materialin gryb, btent ems. Nesunku sivaizduoti kiek sining, bet neturting kinink turjo gundyti galimyb sigyti nuosav ir ilgai svajot ems sklyp, kurio turjimas ne vien tik padidint jo savigarb, bet padt jam ir eimai ibristi i didesnio ar maesnio skurdo. Antra vertus, ems pamimas i valdios reik bent netiesiogin pritarim komunist politikai (k tais laikais daugelis gyventoj laik okupanto rmimu) ir sukl partizan kerto pavoj. Daug kas m valdios silom em, ypa jei savininkai buvo ding be inios, uv ar pasitrauk Vakarus. Leisti emei gulti nenaudotai buvo lyg ir nusikaltimas. Padtis buvo sudtingesn, kai valdia mgino atiduoti k tik Sibir itremto ar kitaip nuo valdios nukentjusio mogaus k. mons danai jo nem. Bet ir tuo ne visada baigdavosi reikalas. Kartais valdia grasindavo didelmis bausmmis ems atsisakusiems, nes jie es sabotaininkai ir partizan rmjai (1:106). Bauginimai ne visada bdavo skmingi. Antai 1945 m. Bir apskrityje i 3404 kaimiei, gavusi ems, 1279 atsisak savo sklyp (111:186). 1944 m. sovietin valdia steig ems komisijas, jas sudarydama daugiausia i buvusi samdini ir naujakuri. Bet ir jos ne visada vykdydavo valdios norus. Kdaini, Rokikio, Bir, Taurags ir Utenos apskrii valsi ems komisijos danai nieko nedar, tad reikjo kelis kartus keisti j sudt (69:2930).
55

Jau ir taip sudting bei tragizmo kupin padti paatrino partizan siekimas perimti nepriklausomos Lietuvos valdios teises ir pareigas. Kiekviena valdia ir kiekvienas pretenden tas valdi skelbiasi turs teisto smurto vartojimo monopol ir bausis tuos, kurie nepaiso duot nurodym ar statym. Toji valdia, kuri nesugeba tikinti ar priversti gyventoj paklusti savo nurodymams, greitai praranda autoritet. Galingos valstybs teisingumo organai kartais pro pirtus iri kai kuri nelabai svarbi statym nepaisym. Bet dar tvirtai nesitvirtinusi valdia turi imtis priemoni bent prie dal t, kurie nevykdo jos nurodym. Juo labiau turjo partizanai tai daryti, nordami gyventojams rodyti, kad jie yra jga, su kuria reikia skaitytis, o ne tik mike besislapstan tys mons. Partizanai laik komunist sakymus bei potvarkius neteistais ir negaliojaniais ir lauk, kad kaimieiai j nepaisyt. Jie ypa jautriai reagavo tuos komunist potvarkius, kuriais buvo siekiama pakeisti Lietuvos kaimo struktr ems idalijimu, o vliau kolki steigimu. Nereagavimas itokius pakeitimus, kuriais komunistai msi nedviprasmikai tvirtinti savo santvark, bt reiks vie bejgikumo pripainim. Partizanai turjo reaguoti ir dar dl to, kad kiekviena valdia bando savuosius nuo prieo apginti arba bent nubausti tuos, kurie juos skriaudia. Jei i partizan rmj buvo atimta em ir kitam atiduota, tai blogiausiu atveju bent dalis em pasimusi ar gavusi turjo bti kaip nors nubausti, kaip pavyzdys kitiems ketinantiems ems gauti. Nubaudimas turjo kitus atgrasinti nuo panaaus elgesio ir tuo paiu nuraminti partizan rmjus, bent ta prasme, kad buvo rodyta, jog i komunist gautos dovanos kartais brangiai kainuoja. Taigi komunist ems kio politika i dalies sukr tragik ir uburt rat Lietuvos kaime. Valstieiams buvo
56

siloma em, kurios buvo sunku atsisakyti. Savo ruotu partizanai msi priemoni prie kai kuriuos naujakurius. Vieni i j atsisak ems, o kiti, jausdami pavoj, dar labiau priartjo prie komunist ir tuo bdu pasidar dar didesniais partizan prieais. Svarbu pabrti, kad daug varging valstiei nem komunist silomos ems ir kad danai partizanai net neband bausti ems gavusij. Lietuvos komunistai siek sukurti klass kovos regimyb ir kai kuriais atvilgiais tai padar. Buvo valstiei, kurie rm partijos politik, pasisavino Maskvos gamybos kius, stojo stribus. Bet tai dar nereikia, jog Lietuvoje vyko klasi kova. Nemaa sovietini kari sutiko tarnauti Vlasovo daliniuose ir kovoti su Raudonja armija. Nemaiau rus ir gud vokiei okupacijos metais tarnavo savivaldoje, policijoje, priklaus savisaugos batalionams, dalyvavo veiksmuose prie sovietinius partizanus. Bet i reikini akivaizdoje nekalbama, kad per Antrj pasaulin kar Soviet Sjungoje vyko pilietinis karas ar klasi kova. Pranczijoje naciai rado daug kolaborant. Bet abiem atvejais teigiama, kad vyko tautinis pasiprieinimas okupan tui, kuris savo pusn prisitrauk idavik bei vairi ri igam. ie pavyzdiai tik primena, kad kone kiekvienam okupantui sekasi surasti rmj, bet j buvimas nereikia, kad pasiprieinimas okupantui tampa pilietiniu karu. Norint nustatyti, ar Lietuvoje pokario metais vyko klasi kova, reikia bent provizorikai apibrti klasi kovos svok. Reikia nedelsiant atmesti aptarim, pagal kur komunistai visada kovoja u vargingj, ypa proletariato, reikal, o komunist prieai visada remia inaudotojus. itoks apibrimas atmestinas, nes jis isprendia klasi kovos problem, atsivelgdamas ne tikrov, bet teikdamas savotik apibrt. Juk klausdami, ar kurioje alyje vyko klasi kova, mes norime suinoti t apie kovojani pusi
57

klasin sudt bei siekius, o ne tai, kaip kurie nors asmenys nutar vartoti kai kuriuos odius. Juk ceteris paribus koks nors hitlerininkas, nutars pavadinti visus naci prieus Vakar kultros naikintojais, galt aikinti, kad Hitleris tik gyn Europos kultr nuo vairi jos prie. Yra ir kita atmestina klasi kovos samprata. Pagal j, partizanai ir komunistai, kaip ir abiej pusi rmjai, tikjosi pergals atveju pagerinti savo finansin ar visuomenin padti. Sovietiniai istorikai teigia, kad partizanai siek atstatyti vadinamj buruazin santvark, norjo atgauti per ems reform netektsias emes ir tak valdioje. Ieivi kartais tvirtinama, kad stribai ir kiti komunist alininkai kovojo ne tik u komunizmo idj, bet u naujai gaut em, presti ir vaidmen visuomenje. Neginytina, kad veik kiekvienas mogus, nutars rizikuoti gyvybe, tikisi k nors laimti, nes kitu atveju jis neturt prieasties kovoti. Jo geidiamos grybs nebtinai turi bti materialins, nes mons kovoja ir u savo tautos laisv, dl religini sitikinim, ir t.t. Bet net jei teigiama, kad dvasiniai siekiai visada yra tik smoninga ar nesmoninga priedanga materialiniams interesams, vis dlto dar nerodyta, kad Lietuvoje vyko klasi kova bet kokia reikmingesne prasme. Juk pagal aptarim bajor tarpusavio vaidai, plik gauj kivirai, karinink perversmai, nukreipti prie kit karinink valdi, visa tai klasi kovos pavyzdiai. Ir tokia praplsta klasi kovos samprata nei atitinka Markso pirmins minties, nei turi didesnio empirinio turinio. Kitaip tariant, i neginijamo fakto, kad kovojantieji tikisi t laimti savo pasiaukojimu, negalima be kit prielaid ir konkrei duomen prieiti ivad, jog vyksta klasi kova. Klasi kovos samprata gana sudtinga. Komunist Partijos manifeste Marksas ir Engelsas drsiai suskirst pasaul dvi kovojanias stovyklas. Taiau Marksas savo
58

politiniuose veikaluose, kaip Klasi kova Pranczijoje 18481850 ir Luji Bonaparto briumero atuonioliktoji, beveik umirta itok primityv pasaulio padalijim daug dmesio skirdamas gana painiems ir sudtingiems vairi klasi tarpusavio santykiams. 5 Kadangi n viena io imtmeio komunist revoliucija, ypa Kinijos ir Soviet Sjungos, neatitiko marksizmo schem, marksizmo apologetikai dar labiau supainiojo klasi ir klasi kovos sampratas, kad bt galima teigti, jog vyko socialistins revoliucijos. Vis dlto galima iskirti dvi klasi kovos sampratas. Pirmoji i j yra bene visuotinai priimta, antroji tebra kontroversika ir, anot jos kritik, beveik bereikm. Pagrindine prasme klasi kova vyksta tada, kai skirting klasi nariai atsiranda skirtingose barikad pusse, pavyzdiui. jei Lietuvoje didioji dauguma darbinink, beemi ir maaemi bt rm sovietin valdi, o didioji dauguma pramoninink, valdinink ir turtingesnij kinink bt stoj partizanus. Antrja alutine prasme klasi kova gali vykti ir tada, kai asmenys, nepaisydami savo socialins padties ar usimimo, mgina gyvendinti siekius, kurie aikiai tarnauja vienos ar kitos klass interesams, o kiti mons iai politikai prieinasi, nes ji kenkia j klass interesams. Nors sovietiniai istorikai retai iskiria ias dvi prasmes, jie veikiausiai teigt, kad pokario metais Lietuvoje vyko klasi kova abiem prasmmis. Vadinasi, vargingieji valstieiai, partijos vadovaujami ir ger moni remiami, kovojo dl savo interes ir viesios ateities. Ar vyko klasi kova pirmja prasme, btent, ar daugelis vargingj valstiei rm partijos politik, o buos jai prieinosi? Iekant atsakymo ia daug padt tyrintojams neprieinami partijos ir saugumo archyvai. Bt gera inoti ne tik strib ir partijos aktyvo, bet ir partizan ir j ryinink sudt bei socialin padt. Kokie kininkai rm partizanus, juos maitino, dav jiems prieglobst, leido savo dukroms bti
59

j ryininkmis? Reiki konkrei ir detali duomen. Net jei visi stribai buvo kil i varguomens, tai nereikia, kad vyko klasi kova, ypa jei gerokai daugiau varging valstiei dalyvavo partizan sjdyje. Turtingesnij kinink vaikai partizanavo, bet j buvo ir pas komunistus. Svarbu bt inoti partizan ir valdios rmj socialin padt skirtingais partizan kov laikais, ar abiej pusi sudtis keitsi, aikjant, kad Lietuva i Vakar nesulauks paramos. Po naujos trmim bangos partizan gretos padiddavo, nes itrmimo iveng vyrai ir kartais berniukai neturjo kur kitur eiti. Ar po trmimo padiddavo ir strib skaiius? Ar juos stodavo vidutinij vaikai, nordami utikrinti, kad per sekani bang tvai nebt iveti? Be archyv negalima i klausim tiksliai atsakyti, bet pabrtina, kad sovietiniai istorikai neskelbia platesni duomen apie partizan socialin padt, kas sukelia tarim, kad ie duomenys nepatvirtint j kalb apie klasi kov. Stengiantis patvirtinti ar paneigti klasi kovos teorij, reikt nustatyti, koks nuoimtis vargingj ir turtingesni kaimo gyventoj rm partizanus, koks nuoimtis valdi, kiek mgino laikytis nuoaliai. Be to, svarbu nustatyti partizan ir j rmj socialin padt, iaikinant kok partizan nuoimt sudar vargingi, vidutiniai ir turtingesni gyventojai. Neturint tiesiogini duomen, reikia vartoti vairios ries alutin mediag, kuri netiesiog atskleidia prieinink socialin padt. Sunku sivaizduoti al, kurioje bt maiau palanki slyg klasi kovai negu Lietuva. Nors ieivijos ir sovietiniai ekonomistai skirtingai interpretuoja duomenis dl darbinink skaiiaus ir ki dydio, yra kai kuri neginytin fakt. Pirma, klasin diferenciacija nebuvo toli paengusi. Ekonomisto L. Truskos odiais, ,,visuomens proletarizaci ja buruazinje Lietuvoje buvo ymiai silpnesn negu
60

isivysiusiose Europos alyse (173:131). Lietuvoje nebuvo nei stambi dvarinink, nei galing kapitalist, nei proletariato masi. Antra, nepriklausoma Lietuva buvo ems kio kratas, kuriame absoliuiai vyravo smulks ir vidutiniai kiai. Didesni dvarai buvo idalyti per ems reform. 1930 m. suraymo duomenimis, beveik tredalis vis ki buvo 10-20 ha dydio, o apie 60 nuoimi ki buvo 5-20 ha dydio (107, t. XV: 182; 173:118). Komunistai ne tiek mgina neigti iuos duomenis, kiek suteikti jiems skirting reikm, nors kai kurie sovietiniai istorikai, pvz. J. Tamoinas, dirbtinu bdu mgina sumainti smulki ir vidutini ki nuoimt. bendr ki skaii jis jungia apie 24.000 plot, maesni u 1 ha (169:122). Daugiau gin sukelia samdomj ems kio darbinink skaiius. Oficiali Lietuvos statistika rod, kad jie sudar 15 nuoimi vis ems kyje dirbanij. Sovietiniai ekonomistai tvirtina, kad j buvo daug daugiau. ( tvirtinim detaliau nagrinju priede skyriaus gale.) Kaip bebt, iuo atvilgiu Lietuva skyrsi nuo kaimynini Rytprsi, kur vyravo stambesni kiai ir tikri dvarai. imtui ha ems kio naudmen Rytprsiuose buvo tris kartus daugiau sam domj darbinink negu Lietuvoje. Be to, savinink valdomi kiai sudar 88 nuoimius Lietuvos ki emi. Labai maas savaveiksmi gyventoju nuoimtis dirbo pramonje ir statyboje. 1939 m. pabaigoje apie 30,000 darbinink dirbo monse su penkiais ir daugiau darbinink (107, t. XV:205;173:113). Buvo ir 13,000 darbinink statybose. Tai itin maas skaiius, prisiminus, kad tuo metu buvo apie 1.800.000 savaveiksmi gyventoj Lietuvoje. Nebuvo daug ir kit darbinink amatinink, tarnaii, transporto ir ryi darbinink, pastoviai nedirbani kaim ir miest gyventoj. Be to, ie mons nepriklauso proletariatui pirmine io odio prasme. Marksas amatininkus buvo links laikyti
61

burujais, o nepastovius darbininkus priskirdavo prie vadinamojo lumpenproletariato, kuriam nenumat jokio vaidmens revoliuciniame sjdyje. 6 Net jei tartume, kad Lietuvoje buvo apie pus milijono darbinink, i kuri 60 nuoimi dirbo ems kyje, nebt tvirto pagrindo teigti, kad Lietuvoje buvo darbinink klas. Danai teigiama, kad nra klass be klasinio smoningumo. Lietuvos darbinink dauguma dirbo kiuose su dar vienu ar dviem darbininkais. Kartu dirbantys bernas, merga ir piemuo ar du bernai ir merga, vargu ar turjo klasinio smoningumo ir jaut tur bendrus interesus su nelietuviais miest darbininkais. Markso odiais, jie sudar beform mas, kaip mai sumestos bulvs sudaro bulvi mai (118:239). Net primus grynai struktrin klass apibrim, Lietuvos darbininkai be klasinio smoningumo sudaryt, Markso terminu, tik ,,klas savyje (class-in-itself), kuri nepajgi turti politinio vaidmens. Be to, klasin visuomen egzistuoja tada, kai yra ribota socialin kaita (social mobility), kai yra didel tikimyb, kad mogus, gims vienos klass nariu, juo ir mirs. Nra detali studij apie socialin kait Lietuvoje, bet susidaro spdis, kad ji buvo gana didel ir nebuvo neveikiam klii tiems, kurie siek pagerinti savo padt. Pirmaisiais pokario metais gyventoj klasiniai skirtumai dar labiau sumajo. Per pirmj bolevikmet per 30,000 lietuvi buvo nuudyti ar i Lietuvos iveti. Nemaa j buvo inteligentai, karininkai, turtingesni kininkai ir prekybininkai. ydus, kurie sudar didel dal prekybinink ir pramoninink, iud naciai. 1944 m. per 50,000 moni pasitrauk Vakarus, daugiausia tie, kuriuos komunistai laik klass prieais. Tarp j nebuvo daug vidutini ar varging kinink. Sovietiniai autoriai teigia, kad vargingieji valstieiai ir darbininkai labiausiai nukentjo per vokiei
62

okupacij. Daugiau j uv pirmomis karo dienomis, kai vadinamieji sovietiniai aktyvistai buvo kartais audomi, daugiau j buvo iveta Vokietij darbams, i kurios Lietuv vliau nebegro. Neturtingieji aktyviau rm sovietinius partizanus ir uv kovoje su vokieiais. Taigi dl komunist veiklos sumajo turtingj skaiius, o dl vokiei veiksm praretjo darbinink gretos. Tad klasiniai skirtumai, kurie visada buvo labai mai, dar labiau sumajo. Yra netiesiogini duomen, rodani, kad vargingi kaim gyventojai rm partizanus ir stojo j gretas. Turimos inios apie partizan veikim vairiose Lietuvos dalyse nra lengvai suderinamos su klasi kovos teorija. Pagal j daugiausia partizan turjo bti tose apylinkse, kur klasin diferen ciacija buvo toliau paengusi, btent ten, kur dirvoemis buvo auktos kokybs ir vyravo stambs kiai su sam domais darbininkais. Antra vertus, partizan veikimas turjo bti silpniausias mikinguose ir smltuose Lietuvos ra jonuose, kur em prasta, kiai mai, ir gyventoj daugum sudaro vidutiniai ir vargingi valstieiai. iose vietovse slygos partizanavimui turjo bti itin nepalankios, nes nebt buv ,,buoi j remti, o vargingieji kininkai bt padj valdiai partizanus sugauti, o ne patys jais tap. Nors partizanai veik visoje Lietuvoje, jie buvo itin aktyvs kaip tik ten, kur pagal klasi kov teorij, jie turjo bti silpniausi. Dzkijoje, ypa Varnos rajone, Suvalkijoje Kazl Rdos girios apylinkse, piet emaitijos Smalinink-Vievils mikuose ir Auktaitijoje aliosios girios apylinkse buvo itin daug partizan. Nemaa j buvo imoni, Dust ir Gitn mikuose. Pasiprieinimas buvo silpnesnis iauli, Kdaini, Kurn ir Jonikio apylinkse, dalyse dabartini Jurbarko ir aki rajon, kur itin greitai steigsi kolkiai, nors ia buvo gera em ir daugiau stambi ki (74:48). Tad atrodo, kad partizan sjdio isivystyme didesn vaidmen turjo ne
63

apylinks kinink tariamoji klasin diferenciacija, bet gerokai paprastesn prieastis, btent gamtos slygos. Kur buvo mik kovotojams prisiglausti, ten atsirado partizan ir j rmj. Taiau is apibendrinimas negalioja visoms mikingoms vietovms, ypa Ryt Auktaitijoje netoli Gudijos sienos, kur gyventoj tautin sudtis buvo miri. Iimtis tik patvirtina spd, kad klasiniai skirtumai neturjo didesnio vaidmens partizan kovose ir kad tautinis elemen tas buvo daug svarbesnis. Sovietiniai istorikai, dar labiau raytojai, kartais pripasta, kad partizanuose buvo daug paprast valstiei, kad partizanus rm net vargingi kininkai. Romane Apie duon, meil ir autuv V. Petkeviius itaip aptar partizanus:
Ir rankos ant ginkl artojikos, plg nuspaustais nykiais, darb iplaktomis platakomis, pajuodusiomis panagmis. Nei vieno baltarankio, nei vieno storo arba ilgaplaukio, nei vieno akinuoto arba iaip kuo pasiyminio. Kakokia kaimo sueiga, ir tiek. Jei ne tarp koj suspausti ginklai (137:319).

Pripain vidutini ir varging kaimo gyventoj dalyvavim partizanuose, sovietiniai istorikai stengiasi rodyti, kad j vaidmuo buvo alutinis ir juos apgavo patriotiniais jausmais spekuliuojantys ,,buos ir vairs turtingesni sluoksni nariai. iuo atvilgiu maai kuo skiriasi urnalistai ir raytojai M. Kariauskas Nemuno poemoje rao:
Petrai, Andriaus snau, ubago broli, naivus maaemi, kas tave udyti imok.

64

tvyns vardu, jei jos niekad neturjai. (Pergal, 1982, Nr. 2, p. 13)

O urnalistas Sigitas Blda rao, kad uvo paprast bernuli, neturjusi nei dvar, nei aukt smetonins valdios rang jie taip ir nesuprato, u k kl ginkl, ir patys nuo jo krito (31). Nordami i teorij pagrsti, komunistai aikina, kad (1) pasiturintys (kininkai, arba buos, vieningai rm par tizanus ir sudar j pagrindin ramst, (2) kad partizanams vadovavo buoi sns, buv karininkai ir mokytojai, bet ne valstieiai ar darbininkai. Taiau pirmasis tvirtinimas kol kas nerodytas ir veikiausiai neatitinka tikrovs. Antrasis i dalies teisingas, bet partizan vad socialin kilm galima lengvai iaikinti be joki uuomin apie klasi kov. Pabrtina ir tai, kad j kilm nelabai skyrsi nuo pagrindini komunist veikj, ir tai dl gana dsning prieasi. Komunistai pakartotinai aikina, kad turtingesnij kinink sns kerydami u atimt turt danai sijung partizan brius, jiems vadovavo, o j tvai paskutinmis igalmis partizanus maitindavo, leisdavo savo kiuose tvirtinti bunkerius. Turtingieji kininkai kovoj su tarybine valdia paprasiausiais kiniais sumetimais komunist ivijimas leist jiems atsiimti pralotas emes bei atgauti tak visuomeniniame gyvenime. Tvirtinimas apie lemiam ,,buoi vaidmen turi dvi dalis: (a) ,,buos vieningai, arba bent gerokai vieningiau u kitus kininkus rm partizanus, ir (b) juos aktyviai rm, o ne tik prijaut jiems. Negana parodyti, kad tokie ar tokie pasiturini kinink sns stojo partizanus, ir negana pabrti, kad komunist ivarymu bt diaugsi turtingieji, kuri kin padtis bt pagerjusi. Reikia suabejoti ir iuo tvirtinimu, nes jis prietarauja kai kuriems liudininkams, o
65

dar svarbiau, sunkiai suderinamas su vadinamj buoi padtimi pokario metais. Pasiturintys kininkai greitai tapo kone labiausiai ujama ir persekiojama Lietuvos gyventoj grupe, kuri po dan smgi buvo taip suterorizuota, kad nemaa jos nari tik pasyviai lauk neivengiamo areto ir itrmimo. ,,buoi sra pateks kininkas puikiai inojo savo ateit: nepakeliami mokesiai, ems konfiskavimas, ilgainiui itrmimas i Lietuvos. Vos sugr Lietuv, komunistai pradjo savo ems reform, 1946 m. masinius trmimus, o 1947 m. buoms buvo udtas specialus mokesio priedas, kuris po met buvo padvigubin tas (apie ems kio politik raau ketvirtame skyriuje). Tssi trmimai, valdios suorganizuota kampanija darsi vis isterikesn. Buvo reikalaujama visus buoes itremti, nepriimti kolkius ir i j ivaryti. Stribai ir aktyvistai danai stebjo j kius, iekodami progos juos suimti, tikdamiesi sugauti apsilankanius partizanus ar j ryininkus. iomis aplinkybmis daug pasiturini kinink buvo taip bauginti, kad nedrso padti partizanams, o patys partizanai veng j ki, netoli kuri galjo tykoti stribai. Savo atsiminimuose mokytoja Elena Juit pabria, kad ne pasiturintys, bet vargingieji kininkai labiausiai rm partizanus (79:53). Turtingesnij bauginim pamini ir kai kurie sovietiniai altiniai. Mintame kolkiei suvaiavime keli delegatai pabr, kad buos demoralizuoti, pradeda apleidinti savo kius ir ikeliauti miestus (142:48). Komunist propagandistai uoliai pabria partizan vad kilm ir ankstesn profesij, nurodydami, kad toks ir toks partizan vadas buvo buos snus, kad jis pats buvs karininkas, mokytojas ir t.t. Atseit nei valstietis, nei darbininkas. Vis partizan vadas nuo 1948 m. iki 1951 m. Jonas emaitis-,,Vytautas buvo generalinio tabo kapitonas, pirmasis Piet Lietuvos srities vadas Juozas Vitkus-,,Kazi
66

mieraitis buvo atsargos pulkininkas, paskutinis partizan vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytoj seminarijos dstytojas, baigs Karo mokykl, o Juozas Luka-,,Daumantas turtingo kininko snus. itie tvir tinimai yra gana apgaulingi. Ramanauskas gim Amerikoje, Vitkus dal savo jaunysts praleido Anglijoje, nes j neturtingi tvai ivyko i Lietuvos, iekodami geresnio gyvenimo (163). Ir kiti pasiprieinimo vadai buvo neturting tv vaikai. Vincas Seliokas-,,Gintautas, kuris buvo BDPS prezidiumo pirmininkas, yra altkalvio vaikas. Pabrtina, kad Karo mokykl lank ne vien tik turtingj vaikai. Kadangi Karo mokykloje nereikjo mokti u moksl, tad j stojo daug neturting jaunuoli, kurie neturjo pakankamai l tsti studijas universitete. Tad jokiu bdu negalima aikinti, kad partizan vadai buvo tik inaudotoj vaikai. Partizanams daniausiai vadovaudavo buv karininkai, kurie danai buvo paskiriami didesni vienet vadais, net neturdami didesns partizanavimo patirties. Bet tai gana dsningas reikinys ir nepatvirtina teigim apie klasi kov. Kas kitas turjo partizanams vadovauti, jei ne tas, kuris buvo patyrs karo reikaluose? Net per Rusijos pilietin kar, kai ideologins aistros ir neapykanta buvo perengusios visas ribas, Leninas ir Trockis patikjo buvusiems caro karininkams atsakingas pareigas, nes to reikalavo skmingas karo vadovavimas. Lietuvos komunistai irgi naudojosi specialist paslaugomis. Pirmaisiais pokario metais Vilniaus ir Kauno universitetuose dst ne maaemiai, altkalviai, partijos politikai pritariantys beraiai, bet tie, kurie pagal visus kriterijus turjo bti laikomi ,.burujais, tai yra Lietuvoje lik Nepriklausomos Lietuvos laik profesoriai. Net ir komunist partijos ir valdios pareign virnse irgi buvo sunku velgti klasi kovos pdsakus. Ypating vaidmen turjo i kitur atvyk nelietuviai, o lietuviai, kuriems
67

buvo patiktos reikmingos pareigos, retai bdavo varguomens atstovai, bet vairs biurokratai, pareignai, profesionals revoliucionieriai. Taigi, jei partizanams nevadovavo vargingesni Lietuvos gyventojai, tai ir komunistams nevadovavo darbininkai. Partizan vadov socialin kilm ir profesija gal iek tiek skyrsi nuo paprast kovotoj. Gal daugiau j buvo turtingesni kinink ar viesuomens vaikai. Taiau jie iuo atvilgiu buvo labai panas komunist vadus. Kapsukas, Angarietis, Pola, Gaka, vliau prie partijos prisiliejs Venclova buvo turting tv, atseit ,.buoi vaikai. Antano Sniekaus tvas turjo imt marg. Tad vartojant sovietinio pobdio argumentus, bt galima aikinti, kad pokario metais Lietuvos valdios virnje kone trisdeimt met sdjo ,,buo. Jei tv kilm kai kuriomis aplinkybmis ir kai kuriose alyse turi daugiau reikms moni politinei diferenciacijai, tai Lietuvoje taip nebuvo. Kadangi Rusijos imperija nesirpino nerus taut vietimu ir mokslas buvo sunkiai prieinamas, didioji dauguma mokslus baigusij lietuvi iki nepriklausomybs atkrimo buvo turtingesni tv vaikai, kurie vliau pasidar Nepriklausomos Lietuvos karininkais ar kompartijos veikjais. O kaip jau minta, Lietuvos gyventoj socialin sudtis Nepriklausomybs metais buvo gana vienalyt: absoliuti gyventoj dauguma buvo savaranks kininkai, tad ir partizan, ir komunist vadai danai buvo kil i panai sluoksni. Antroji klasi kovos samprata, pagal kuri lemiam vaidmen turi ne dalyvi socialin padtis, bet j siekis tarnauti kurios nors klass interesams, yra labai neaiki ir sukelia vairi klausim. Beveik nemanoma nustatyti konkrei kriterij klass interesams aptarti, ypa jei reikia nurodyti ir gyvendinimo priemones. Yra vairiausi vertybi, kuri negalima suderinti vienos su kita, o dar kit
68

gyvendinimas reikalauja trei atidjimo ilgam laikui. Jei klass interesai yra kaip nors nustatyti, ar jos rmjai turi savo elgesiu jiems objektyviai tarnauti, ar pakanka, kad jie tik mgina, nors ir neskmingai, tai daryti? I dalies i antroji klasi kovos samprata igalvota, stengiantis igelbti marksizmo teorija apie visuomens vystymsi ir revoliucij ypating vaidmen jame. Pagal pirmj samprat reikalai buvo aiks. Antai per Didij Pranczijos revoliucij ir Anglijos revoliucij 1640-1648 m. burua nuvert aristokrat ir karaliaus valdi. 1905 m. Rusijoje caro vyriausybei pasisek nuslopinti buruazin revoliucij, o per Spalio revoliucij darbininkai nuvert al trump laik valdiusi buruazin vyriausyb. Teorija aiki, bet daug nauj tyrinjim rodo, kad ji neatitinka tikrovs. 7 Atrodo, kad pagrindinse vadinamosiose buruazinse revoliucijose burua vaidmuo buvo gana ribotas. Todl pirmin revoliucijos ir klasi kovos samprata buvo pataisyta ir papildyta antrja. Taiau neaikumai lieka. Antai buvo aikinama, kad Anglijos ir Pranczijos revoliucij dka buvo paalintos vairios klitys prekybos ir pramons raidai ir sukurtos slygos intensyviam kapitalistiniam kio vystymuisi. Bet ir iuo atveju istorin tikrov yra gerokai sudtingesn. 8 Nemanau, kad antroji klasi kovos samprata daug ko verta. Ji labai miglota ir maai k iaikina. Bet ji kartais vartojama pateisinti soviet valdi. Ir pokario metais buvo lietuvi, kurie tikjo partijos imintimi ir vylsi, kad jos pravedami pakeitimai ilgainiui bus naudingi. Dabartiniai Lietuvos vadovai su pasididiavimu nurodo pastarj 40 met kin paang, ypa pramonje, ir tikina, kad j valdia tarnauja tautos gerovei ir interesams. Atsakym argumentu yra vairiausi, bet paprasiausia nurodyti, kad reikjo labai brangiai mokti u kin paang, btent atsisakyti tautins nepriklausomybs, daug mogaus teisi, o
69'

tkstaniai buvo be pagrindo valdios nuudyti arba itremti Soviet Sjungos gilum. Be to, bt galima argumentuoti, kad toki kin paang, gal net gerokai didesn, bt buv galima pasiekti be toki dideli auk. Vis Europos ali gyvenimo lygis pakils nepriklausomai nuo valdios sant varkos, tad nuopelnai u paang tenka bendrai kon junktrai ir mokslo paangai, o ne gyventojus engianiai valdiai. Ginai iuo klausimu galt ilgai tstis, bet aiku, kad komunist politika kaime akivaizdiai skurdino valstieius, padar j gyvenim ymiai sunkesn. Iki 1964 m. kaimiei interesai bene visais atvilgiais ir pagal visus kriterijus gerokai nukentjo, nes per pirmuosius dvideimt komunist valdios met jie buvo apgaudinjami ir inaudojami. I pradi jiems buvo paadta nuosavos ems, po kiek laiko ji buvo atimta, ir ne vienas buvs beemis buvo priverstas nenoriai j atiduoti valdiai. Steigiant kolkius buvo adamas rojus ant ems, pilni aruodai, vis grybi perteklius visiems kolkieiams.9 Tikrovje buvo toks baisus inaudojimas, kad mons kent alk, kartais turjo net vogti. Minimi net atvejai, kai mons mir nuo bado (64:161). Kolkiuose siviepatavo taisykl, kad pirmasis grdas valstybei, o paskutinysis kolkieiui. Kolkis turdavo umokti vairius mokesius, atsilyginti main-traktori stotims, atidti sklos ateinantiems metams, mokti vairiems fondams, ir tik tada likusius pinigus, grdus bei paar padalyti tarp kolkiei. iomis slygomis kolkieiams beveik nebuvo prasms dirbti visuomeniniame sektoriuje. 1953 m. ir 1954 m. grd derlingumas buvo keturi ar penki centneriai i ha, tai yra pus to, kas buvo pasiekta nepriklausomybs metais, gerokai maiau negu 1948 m. 1952 m. pajamos u darb kolkyje sudar maiau negu penktadal kolkiei eimos metini pajam, o i puss ha
70

privataus pagalbinio sklypo net 73%. Padtis greitai nepagerjo, nes 1958 m. kolkietis vidutinikai tebegaudavo 64% savo metini pajam i pagalbinio kio. Udarbis buvo stebtinai maas, kad net ir dabar sovietiniai leidiniai gdijasi j skelbti. Veikalas Taryb Lietuvos valstietija tik lakonikai paymi, ,,pajam, gaunam i visuomeninio kio, iki 1958 met, faktikai nepakakdavo minimaliems kolkiei eimos poreikiams (171:156). 1952 m. i 2,635 kolki, 1439, arba 55%, nemokjo savo nariams pinig u darbdienius (56:95). Prano Zunds apskaiiavimu, dar 1958 m. kolkieio atlyginimas alga ir natra nesiek 1300 senj rubli (201:70). 10 c. Ar Lietuvoje vyko pilietinis karas? Yra uuomin Lietuvoje ir ieivijoje, kad pokario metais vyks pilietinis karas. is tvirtinimas kai kuriais atvilgiais yra tikslesnis u aikinimus apie klasi kov. Pirma, juo pripastama, kad kovos buvo plaios apimties, kad maitininkai turjo nemaa galios ir takos ir kad j kovotoj daliniai buvo pajgs vykdyti reikmingesnes uduotis. Klasi kova gali vykti be kruvin susirmim ir joje nedalyvaujant didiajai gyventoj daugumai. Antra, nebereikia rodinti, kad skirting kovojani pusi alininkai arba priklaus kokiai nors apibrtai klasei ar gyventoj sluoksniui, arba siek konkrei kini ar visuomenini tiksl. Gana nurodyti tik, kad tokie ir tokie mons rm komunistus, nepaisant ar jie buvo turtingi ar vargai, darbininkai ar biurokratai, ar j elgesio svarbiausias akstinas buvo kertas, gobumas ar tyriausias idealizmas. Autoriai, kurie aikina, kad pokario metais Lietuvoje vyko pilietinis karas, nurodo, jog Maskva turjo savo rmj tarp lietuvi, kad lietuvis kovojo su lietuviu, kad partizanus ir
71

stribus kartais rm to paties kaimo ar apylinks gyventojai. Antai A. tromas rao:

Itisus karas atuonerius buvo ne A kas metus kita, vadinu sumetimais (1944-52) kaip jj dviej pilietiniu perjusi Lietuvoje politins karu, vyks o ne pilietinis form tautos pus ir

smons

susikirtimas. jg,

pasiprieinimu okupantui todl, kad visgi paioje tautoje atsirado idjiniais okupanto kariavusi u jo atnet nauj tvark (164:39).

Pilietinio karo teorijos alininkai negali paneigti Soviet Sjungos vaidmens Lietuvoje. Taiau svetimos alies ar jgos parama vienai ar kitai kovojaniai pusei dar nereikia, jog negali bti pilietinio karo. Vokietija ir Italija rm F. Franco, komunistai ir kairieji padjo respublikonams, bet vis dlto Ispanijoje vyko tikras pilietinis karas. Tuo paiu kai kuri gyventoj parama okupantui nepaveria pasiprieinimo okupantui pilietiniu karu. Prieingu atveju reikt teigti, kad turbt niekada nra buv jokio pasiprieinimo okupantui. o tik pilietiniai karai, nes kiekvienam okupantui pasiseka savo pusn patraukti nors ir ma dal vietos gyventoj. Kiekvienoje naci uimtoje alyje vokieiai rado rmj, bet j buvimas nereikia, kad vien dl to pasiprieinimas hitlerininkams virto pilietiniu karu. Bent pirmomis Pranczi jos okupavimo dienomis gerokai didesnis nuoimtis prancz rm Vichy reim negu lietuvi komunistus, bet Pranczijoje kalbama tik apie pasiprieinim, o ne apie pilietin kar. Kitaip tariant, kai kuri gyventoj parama abiem kovojaniom pusm yra btina, o ne pakankama pilietinio karo slyga. Jei itokia parama bt pakankama slyga, tai kuri nors galinga alis galt i eils okupuoti, ir inkorporuoti visas kaimynines alis, kas kart nurodydama savo alinink brel paremti teigimui, jog vyko tik vienas pilietinis karas po kito.
72

Nra kokios nors konkreios ribos, nustatanios kiek paramos i usienio gali gauti viena ar kita kovojanti pus ir kuri perengus pasiprieinimas okupantui tampa pilietiniu karu. Bet pagal visus kriterijus Soviet Sjungos vaidmuo buvo nepaprastai didelis ir visi svarbesni sprendimai buvo daromi Maskvoje, o ne Lietuvoje. Komunistai labai jautrs dl Maskvos vaidmens pokario metais, gerai suprasdami reikal pabrti vietos gyventoj rol. Pas juos nra toki prietaravim kaip pas trom, kuris cituotoje itraukoje rao, kad vieni lietuviai perjo okupanto pus. (Jei buvo okupantas, tai netikslu kalbti apie pilietin kar ) Nuosekliai mginama sukurti vaizd, kad bent tiesioginje kovoje su partizanais dalyvavo vien lietuviai. Serijoje Faktai kaltina stengiamasi nutylti susirmimus su kariuomene ar didesniais saugumo daliniais, o pastaruoju metu net klastojama seniau ispausdintus parodymus. Kai raoma apie ,,brolik respublik pagalb Lietuvos komunistams, tai labiausiai minima kin bei technin parama, ,,kvalifikuot bei atsaking darbuotoj ir pareign atvykimas. Atseit Kremlius, rpindamasis lietuvi kine ir dvasine gerove, neturjo noro ir reikalo sivelti lietuvi tarpusavio ginus, nes vietos komunistai patys galjo lengvai susidoroti su vairiais atskalnais. Sovietu Sjungos dominuojanio vaidmens nurodymas yra tik vienas i logini argument, kuriais siekiama rodyti, kad, nepaisant koks buvo jg santykis tarp lietuvi partizan ir komunist, visos kalbos apie pilietin kar yra tik paprastas nesusipratimas. Reikia pabrti, kad normaliomis aplinkybmis toji alis, dl kurios valdios kovojama pilietiniame kare, yra suvereni valstyb. Bet jei partizanai siek nepriklausomos valstybs, tai Lietuvos komunistai, al laikydami Soviet Sjungos dalimi, net nesvajojo apie tikr alies valdym.
73

Du pavyzdiai gal pads suprasti, kodl logikai negalima vadinti pokario met kov pilietiniu karu. Tarkime, kad kuriuo nors stebuklingu bdu partizanai nugaljo ir i Lietuvos ivijo visus stribus, kariuomens bei saugumo dalinius, o Sniek ir visus lietuvius komunistus sum ir kaljiman pasodino. Net ir tokiu atveju karas nebt usibaigs, nes Raudonoji armija btu tutuojau sugrusi. O tikri pilietiniai karai usibaigia, kai viena pus nugali kit ir visoje alyje sitvirtina valdioje. tai antras pavyzdys. sivaizduokime, kad visi Lietuvos komunistai ir j rmjai vieni po kit perjo partizan pus, iki kol n vienas lietuvis neberm sovietins valdios. Ir iuo atveju Lietuvos likimas bt buvs tas pats. Jei visuotinis tautos nusistatymas neturi lemianio vaidmens kuriame nors konflikte, tai jis negali bti pilietinis karas. Pilietinio karo teorijos alininkas gali pritarti iai kritikai, bet pabrti, kad reikmingas lietuvi skaiius rm komunistus ir pritar j politikai. Pasak jo, tiksliau kalbti ne apie pilietin kar, o apie nema gyventoj palankum Maskvos primestai santvarkai. I tikrj Lietuvos gyventojai neprijaut komunist siekiams, nerm j politikos. Partizanai nebt galj taip ilgai isilaikyti be itin didels gyventoj paramos, 'nes partizanavimui nepalankiomis gamtos slygomis gausesnis komunist alinink brys bt padjs valdiai iifruoti partizanus ir sustabdyti j veikim. Labai atkaklus valstiei pasiprieinimas kolektyvizavimui rodo neigiam valstiei nusistatym valdios politikos atvilgiu. Yra dviej ri duomenys, nelengvai suderinami su teigimais apie gyventoj palankum komunistams. Pirmosios ries duomenys yra istorinio psichologinio pobdio: kad komunist elgesys per pirmj bolevikmet ir pirmaisiais pokario metais sukl tok pasibjaurjim ir pasipiktinim
74

tautoje, jog su kai kuriomis iimtimis lietuviai juos sutiko su baime ar su neapykanta, trokdami, kad komunistai kuo greiiau i Lietuvos isinedint. Kitaip tariant, komunist elgesio sukelti psichologiniai padariniai nesuderinami su j rmimu. Antroji duomen ris lieia Maskvos ir j statytini elges. Komunist politika Lietuvoje pirmaisiais pokario metais rodo, kad jie Lietuv irjo kaip prie al, kurioje maas, bet itikimas partiei brys buvo apsuptas prieikai nusiteikusi gyventoj masi. Patys komunistai elgsi, lyg jie siekt tvirtinti okupacin reim, o ne nugalti prie pilietiniame kare. Negalima umirti, kad iki 1940 m. okupacijos Lietuva buvo nepriklausoma valstyb daugiau negu dvideimt met. Nors ir buvo valdios ir visuomenins santvarkos trkum, gyventojai didiavosi savo valstybingumu ir tikjo Atlanto chartos paadais, kad nepriklausomyb bus Lietuvai ir kitoms j praradusioms alims sugrinta. Net ir praeityje laisvs neturjusios tautos buvo pasiryusios dl jos kovoti, tad juo labiau ja pasidiaugusios tautos nebuvo linkusios atviromis rankomis priimti svetimj valdi. Dar didesn vaidmen tautos nusistatyme turjo atmintyje dar neiblsusi pirmosios komunist okupacijos patirtis. Jos sukelto siaubo neutemd net ir vokiei okupacija, kuri daugeliui Lietuvos gyventoj ydai sudaro aikiausi iimt buvo lengvesn nata negu sovietin dl vairi prieasi. Pirma, komunist teroras buvo pirmutinis Lietuvos susipainimas su tikrai neabotu smurto siautjimu. O pirmutinis susipainimas palieka giliausius pdsakus moni atmintyje, nes jautrumas dar neatbuks. (Kareiviai veikiau prisimena pirmj nukaut prie, o ne deimt.) Komunist teroras buvo siaubingas savo apimtimi ir slaptumu. Per vienerius komunist valdios metus buvo kelis kartus daugiau moni suimta arba itremta negu per vis nepriklausomybs
75

laikotarp. Lietuvos komunist partijos istorijos apybraios duomenimis nepriklausomybs metais u prievalstybin veikl buvo nuteista 3,096 asmenys, tai yra maiau negu 150 per metus. Dar 6,805 mons buvo nuteisti vairiomis administra cinmis baudomis, i kuriu 3.825 buvo komunistai ar kom jaunuoliai; kai kurie i j buvo po kelis kartus bausti. Komunist aretai vyko slaptai, tuo padidinant nesaugumo jausm. mons buvo suimti be inios ir spjimo, nebuvo praneama giminms, kuo jie kaltinami, koks bus j likimas. Lietuvos gyventojai buvo priprat prie kitos tvarkos. Cenzruojama nepriklausomybs laik spauda oficialiai pranedavo, kas suimtas u komunistin veikl ir kuo jis nubaustas. Antra, komunist okupacija buvo itin slogi, visa aprpian ti. Komunistai mgino paveikti visas gyvenimo sritis, siverti net privaiausias smons kerteles. Gyventojai buvo veriami veidmainiauti, tartum savanorikai dalyvauti masinse eitynse Stalino garbei; mokytis jo mini, sivaizduoti, kad didelius nuostolius sukeliantis lito nuver tinimas jiems ne naud ir taip toliau. Panai reikini nebuvo nepriklausomybs metais, net per vokiei okupacij. mogus galjo maiau ar daugiau nekreipti dmesio vokieius, jei jis vykd j sakymus. Naci propaganda netiko brukimui kitoms tautoms. Nebuvo labai sunku ivengti ir mobilizacijos vokiei kariuomen. Treia, komunist teroras kaip tik pasiek savo virn paskutin savait prie Vokietijos-Soviet Sjungos karo pradi. Nuo masini birelio mnesio trmim nukentjo apie trisdeimt tkstani moni, o nuo vokiei pasitraukdami komunistai nuud apie du tkstanius moni. Masins udyns Raini mikelyje ir Pravienikse buvo plaiai apraytos. Bolevik siautjimas kartais buvo tiesiog nesuprantamas. Kai vokiei kariuomen spariai
76

versi Soviet Sjung ir sumuti Raudonosios armijos daliniai mgino pabgti i apsupimo, kai fronte trko audmen, sovietinis saugumas nepaleido savo auk, kartais juos gabendamas imtus kilometr iki galutinio susidorojimo. Dalis Kauno kaljime laikom politini kalini sulauk budelio kulkos tik ervenje, rytus nuo Minsko. Savo atsiminimuose net didelis komunist ulas Antanas Venclova paymi, kad birelio trmimai smarkiai sukrt taut.
..Bt buv keista, jei tarybinis saugumas bt nieko

neveiks. Matyti, jis inojo tikrj dalyk padt ir birelio vidury Lietuvoje vykd aretus. Deja, nemaa hitlerini agent liko laisvje arba pasislp, o buvo suimta atsitiktini moni, rami buvusio reimo bet valdinink, linko kurie dabar su nuoirdiai tarybine ar nenuoirdiai, bendradarbiauti valdia,

eilini auli organizacijos nari, kurie anaiptol ne visi buvo nusiteik profaistikai (pav., mokytojus savo metu aulius var prievarta, o nesutinkanius alino i tarnybos). Buvo aretuota tardytoj, teisj, mokytoj, auktj valdinink ir kit. Kadangi aret tikslas visuomenei nebuvo plaiau paaikintas, aretai ir trmimai joje sukl nepasitenkinim, o kartais panik. Sklido vairiausi gand, vienas u kit fantastikesni. iaip ar taip, netgi Taryb valdios alininkams tie aretai ir trmimai dar blog spd. Kartais net atrod, kad saugumo organus yra sivl prie, kuri tikslas kuo daugiau Lietuvos gyventoj nuteikti prie Taryb valdi.

Venclovos paklaustas CK sekretorius K. aikino, kad i dalies vyko nesusipratimas ir kad

Preikas

aikios klaidos btinai bus atitaisytos ir jis inojo, kad buvo aretuota netgi toki moni, kuriuos mes patys painojome kaip dorus pilieius, kartais gal ir ne perdaug kartus naujosios santvarkos draugus, bet visikai lojalius mones. (188:92-93)

Tiedu komunistai apgailjo ne paius trmimus, o tik tai, kad

77

buvo itremta ir net j pai akimis be jokio pagrindo. Dl vis i iaurum, kurie buvo plaiai ikelti vokiei okupacijos metais, net ir tie lietuviai, kurie 1940 m. dar tikjo komunist paadais ir buvo link remti sovietin santvark, laik Raudonosios armijos sugrim ne ivadavimu, o vienos okupacijos pakeitim kita. Jie gal nebuvo pasiry ginklu prieintis, taiau jie jokiu bdu nerm komunist. Pai komunist politika Lietuvos atvilgiu taip pat paneigia teigim, kad Lietuvoje vyko pilietinis karas ir kad didesnis gyventoj skaiius pritar partijos politikai. Kremlius irjo Lietuv kaip prie al, kuri turs valdyti itikimi Maskvos prokonsulai, kol bus palautas gyventoj pasiprieinimas. Stalino poiriu lietuviai buvo itin neitikimi. Juk karo pradioje jie sukilo prie komunistus, o vokiei okupacijos laikais proporcingai labai maai lietuvi pasidar sovietiniais partizanais ar juos rm. 11 Pagal Stalino supra tim, didioji lietuvi tautos dauguma buvo jo prieai, ir su jais buvo atitinkamai elgiamasi. Net buv karo belaisviai buvo i partijos imesti, nepaisant, kokie dideli buvo j ankstesni nuopelnai. 12 Kadangi komunist politik detaliau nagrinju ketvirtame skyriuje, paminsiu tik kelet bding bruo, nurodani Kremliaus vaidmen. Partijos, vyriausybes ir saugumo virnse lemiam od turjo nelietuviai. Nors Sniekus tebebuvo pirmasis sekretorius, tikrj gali turjo M. Suslovas, kuris vadovavo specialiam organizaciniam biurui Lietuvai valdyti. Biuras veik nuo 1944 m. lapkriio 11d. iki 1946 m. vidurio (65:1320-1322). Pasiprieinimo numalinimas buvo patiktas ne kuriam nors Lietuvos komunist partijos nariui, bet Berijos pavaduotojui S. Kruglovui ir lietuvikai nebemokantiems seniems ekistams J. Bartainui ir S. Vaupai. 13 NKVD daliniams, net ir didiajai daugumai strib bri vadovavo nelietuviai. vairs nelietuviai ir surusj
78

lietuviai sugujo Lietuvon, uimdami atsakingiausias pareigas ir vadovaudami vairioms pramons ir kio akoms (93:59). 1949 m. pradioje lietuviai sudar 18 nuoimi Lietuvos komunist partijos nari. Bt galima paminti dar daugiau itoki kadr politikos pavyzdi. Bt galima rayti apie aretus ir trmimus. Bet ir i to, kas ia paminta, gana aiku, kad Maskva visikai nepasitikjo net vietos komunistais, kurie nepasitikjo tauta. Savyje usidar komunistai nelabai rpinosi apie save sutelkti gyventoj daugum (kas normaliai vyksta per pilietinius karus), bet pasitikjo Maskvos vadovaujam saugumo organ pajgumu utikrinti j valdi. Vienas Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio vadas pareik, kad partizanai bt susidoroj su stribais per dien kit, jeigu Lietuva nebt buvusi okupuota. Pilietinio karo Lietuvoje nebuvo.

INAOS
1. Savo straipsniuose (47;48) amerikietis socioiogas Eckstein itin silo vartoti ,.vidaus karo samprat apibrti vairius vienos alies ribose vykstanius neramumus, mgina samprat grieiau aptarti ir nurodyti psichologini moment svarb vidaus kar genezje. Istorikas Lawrence Stone kritikuoja, nors ir nelabai tikinaniai, Ecksteino ir kit sociolog abstrakius modelius, aikindamas, kad jie per daug bendri, kad jais bt galima paaikinti konkrei istorini vyki raid (158:3-25). Usienio alies intervencij vidaus karuose svarsto Karl Deutsch (44), o Lucian Pye pabr svarb pirmini valdios reakcij vidaus neramumus tolesniame vidaus karo vystymesi (147). Deutscho straipsnis domus ir tuo, kad jo

79

silomu numatyta

kriterij

matuoti

usienio

intervencijos pasekm Henry

vaidmen

vidaus

karuose negalima taikyti Lietuvos partizan kovoms dl to, kad neigiamiausia Lietuvoje mokslin intervencijos jau buvo apie suverenumo plaiai visuomens netekimas aptaria vykusi. smurto Bienen

literatr

vaidmen

pertvarkyme (29). 2. Kiekvien sudting reikini grup galima vairiai suskirstyti. Jokia klasifikacija nra absoliuiai geresn u visas kitas, nors vienos yra labiau pritaikytos kuriam nors tikslui ir tad tuo atvilgiu tinkamesns. Kai klasifikuojamas reikinys toks platus, kaip vidaus karai, tai neivengiamai kai kuri net ir reikming atvej negalima talpinti schemos rmus. Pavyzdiui, 1956 m. Vengrijos sukilimas

lyg ir neranda sau vietos itoje klasifikacijoje. Tai nenuostabu, prisiminus, kad dvylika kategorij mginama sprausti imtus
vidaus kar atvej. Antra vertus. su viskuo suderinama schema veikiausiai turt vien itin didel trkum, btent jos kategorijos bt tokios plaios, dl kad stokos beveik neturt tarp jokio konkretesnio kar ir empirinio turinio. Dl silomos klasifikacijos galima daryti vairi priekait, ypa paralelizmo pilietini pasiprieinimo, nukreipto prie svetim jg, ar tai bt okupantas ar kolonijin valdia. Jei yra dvi rys pasiprieinimo svetimai jgai, ar nereikt nurodyti dvi pilietini kar ris? Antra vertus, ar nereikt pasiprieinim svetimai jgai laikyti tik viena kategorija, nes kartais sunku nustatyti, kada tiksliau prie vadinti kolonialistu, kada okupantu? Vis Atseit, po kiek kad okupacijos pasilyt met alis tampa galima kolonija? dlto manau, klasifikacij

pateisinti bent ad hoc sumetimu, btent ji padeda irykinti Lietuvos partizan kovas, kurios nebuvo nei pilietinis karas, nei sukilimas prie kolonijin valdi. 3. iomis dienomis daug raoma apie terorizm, bet didioi autori dalis pasitenkina teroristini grupi istorijos atpasakojimu, ar silo priemones kovai su terorizmu. Anglas Paul Wilkinson labiau teoriniu vilgsniu nagrinja terorizm, mgina apibdinti skirting teroristini domi (197). grupi savybes, ieko dsningumo. Jo apvalga apie visuomenini moksl pastangas iaikinti smurto versmes yra itin

80

4.

Sniekaus tulis nebuvo menkesn Gali bti, kad i pradi

buo dl moni aki stengsis apsimesti. Bet anksiau ar vliau jo prigimtis ils. Gyvat gali isinerti i savo odos, bet savo nuoding dant ji nepameta k; ... Ir ar jeigu kolektyviniame pakalikas, kyje ir nesiseka kenkia. darbas, tai ia vis pirma reikia gerai apsidairyti, ar nra linds t kolektyvin buo buoinis kuris Jokiomis slygomis neleisti buos kolektyvinius kius, o jeigu jis lst, alinti j lauk, toks yra ypatingai svarbus vis ms udavinys (142:36). Snieiaus kalba irgi ispausdinta kaip atskira knyga Taryb Lietuvos kolektyvini ki udaviniai. 5. nurod Konkreiai bent eias analizuodamas klases ar j burujus, padt Pranczijoje, pavyzdiui, burujus, Marksas didieji lumpenpadalinius, pramoninis

emvaldiai, 6. smulks

finansinis

proletariatas ir t.t. Komunist partijos manifeste Marksas teigia, kad valstieiai, pramonininkai, ma parduotuvi savininkai bei

amatininkai nra revoliucionieriai, bet reakcionieriai, sieki atgal atsukti istorijos raid. Miest padieniai darbininkai ir bedarbiai, kurie sudar vadinamj bet lumpenproletariat, j gyvenimo papirktais itin dalimi bei savo gali kartais bti juos revoliucijos paveria briumero paveikti, slygos normaliai

reakcionieri atuonioliktoji kur laik

ksl

rankiais,

Vlesniuose lumpen 1848 m,

veikaluose Klasi kova Pranczijoje 1848-1850 ir Luji Bonaparto Marksas nemaa iuklmis iradingumo vaidmen grietai smerk u proletariat, vadino pateisinti, proletariato kit atsaking atmatomis siekiams rmus partiai,

revoliucijos nuslopinim ir Bonaparto atjim valdi. Jis juos klasi netrksta vyraujant (118:52,197), bei Mao poelgiams Leninas Cednas Marksistams

jiems

marksizmo

teorinius paskyr

sprausti

pana vaidmen suteik valstieiams, o Franz Fanon net man, kad Afrikoje lumpenproletariatas valstiei suorganizuot sukilim perkels miest. ir ,,Lumpenproletariatas radikaliausi . . , jg sudaro vien stichikiausi revoliucini kolonizuotoje

gentyje." (52:129). Reikia tik laukti naujausio krybinio marksizmo pritaikymo. Gal ratingas pulkininkas rodins, jog karininkia dabar atstovauja tikriesiems proletariato interesams.

81

7. Po etame deimtmetyje vykusi atri gin dl vadinamojo gentry vaidmens Anglijos revoliucijoje nebemginama kuriai nors visuomens grupei priskirti lemiam vaidmen revoliucijos raidoje. Istorikas Peter Laslett tvirtina, kad Anglijoje ivis nebuvo buruazins revoliucijos XVII a., nes dl didels socialins kaitos bajor ir ,,gentry" sluoksniuose ir mao klasinio smoningumo tarp kit gyventoj buvo tik viena klas tuometinje Anglijoje (98:1625,182 190). Istorikas Alfred Cobban kontroversikame veikale The Social Interpretation of the French Revolution teigia, kad Didiojoje Pranczijos revoliucijoje daug vadinam buruj buvo prieingi ar abejingi revoliucijos raidai. Ne didieji emvaldiai, finansininkai, pramonininkai ir prekybininkai, bet advokatai ir valdininkai aktyviai dalyvavo revoliucijoje (37 54 67). 8. Po Anglijos revoliucijos nebuvo joki didesni pasikeitim alies ekonominiame gyvenime Ekonominis istorikas Alexander Gerschenkron teigia, kad Didiosios Pranczijos revoliucijos metu pravesti ems kio pertvarkymai neskatino kapitalizmo, veikiau trukd jo pltrai. Valstieiams buvo utikrinta teis em, bet dl to nebuvo didesns migracijos i kaimo miest, tad pramonei trko darbinink. kininkai savo santaupomis pirkdavo traas ir ems kio reikmenis, tad nebuvo paklausos pramons gaminiams (57:179-191). Gerschenkron paymi, kad po 1905 m. revoliucijos Rusijoje buvo gyvendinta buruazin ems kio reforma, bet j praved arus buruazijos prieas Stolypinas, nordamas sustiprinti caro valdi, o ne tarnauti burua interesams (57:195). Christopher Hill aikina, kad XVII a. Anglijoje buvo buruazin revoliucija, nors joje lemiamo vaidmens neturjo nei burua, nei tie, kurie smoningai tarnavo jo interesams. Revoliucija vyko, nes pagerjo slygos kapitalizmo vystymuisi (66:109-114). Bet aristokrat padtis net labiau sustiprjo, ir XVIII a. jie pasiek savo galios virn. Pagal anglo istoriko kriterijus, turjo vykti ir aristokrat revoliucija. 9. Antai mintame pirmame kolkiei suvaiavime A. Sniekus reikalavo, lyg tai bt manoma, uauginti derli nemaesn u 1516 cnt i ha (142:25). 10. Lietuvos kolki problemas, j naum, atlyginim nuodugniai nagrinjo Pranas Zunde savo svarbiame kolkiei

82

veikale

Die

Landwirtschaft

Sowjetlitauens.

Jo

pastabas

dl

kolkiei

sunkios

materialins padties kritikavo J. Tamoinas

(169:185 186). Tamoinas i esmes nepaneigia Zunds ivad, tik aikina, kad jis nepakankamai vertino visuomeninio kio vaidmen asmeninio pagalbinio kio produkcijoje. Svarbiausias veikalas iais klausimais yra Karl-Eugen Waedekin, The Private Sector in Soviet Agriculture. 11. Rusijos Pirmuosius Lietuv sovietini sugr partizan brius Karolis suorganizavo Petrikas, i komunistai Vladas

Vildinas ir Alfonsas Vilimas Petrikas ir Vilimas uvo dar 1941 m , o kaip matyti i jo atsiminim Auktaitijos kalvose Vildino veikla buvo gana kukli. Pirmj upuolim vykd tik 1942 m. iem (192:76). Ne kuo skyrsi reikalai ir kitose Lietuvos srityse Soviet Sjungos didvyris Stasys Apyvala savo atsiminimuose nurodo, kad jo brys ryt Lietuv atvyko 1942 m rugpjio pabaigoje, bet dl vairi sunkum nutar iemoti Kazn mike, kurio didioji dalis yra Gudijoje (17:147). Partijos ulas Stasys Naujalis atsiminim knygoje Pdsakai dingsta mike pamini, kad ilg laik utruko rasti patikim mog, kad jo partizan br stojo i belaisvi stovykl pabg raudonarmieiai, kad su 1944 m. (128:146 aprao, 147,193). kaip su Paplauskas partizan vadovybe susirio tik Negreit iauo diena J. sovietiniais partizanais turjo Knygoje kitais

prasiverti Lietuv ir pradti veikl Panevio rajone. Pradjo yg 1942 m. lapkriio mnes, Lietuv pasiek tik kit met pavasar, o rimtesn veikim pradjo tik ruden (135:71). Dideliais pasisekimais negaljo didiuotis. 12. Net ir itikimiausi komunistai buvo paalinti i partijos, jei jie iliko gyvi vokiei karo belaisvi stovyklose. Tokio likimo sulauk net ir Kazys Maceviius, senas atsakingas partietis, kuris su partizan grupe partijos nurodymu 1941 m. ruden mgino sugrti Lietuv. Jo sesuo Ona ir brolis Anupras vliau gro Lietuv kaip partizanai ir uvo, o kitas brolis Jonas buvo Lietuvos komjaunimo pirmasis sekretorius ir vienas pagrindini sovietini partizan vad, bet ir giminysts ryiai Kaz Macevii neapsaugojo nuo tarimo. Apie j rao Vytautas Petkeviius apybrai rinkinyje (139 170-198), o savo romane Grup draug veikjo Savaro Rekio lpomis

83

isako Maceviiaus pergyvenimus bei skriaudos jausm. Karo metu dar bt galima suprasti tok liguist budrum, taiau dabar, laimjus . . (138;128 129). 13. F. Bieliauskas pamini, kad sugrs Lietuv 1940 m. J. Bartainas buvo umirs gimtj kalb (27:15).

PRIEDAS
Kelios pastabos dl socialins sudties Lietuvoje Sovietiniai autoriai savaip vaizduoja Lietuvos visuomens socialin sudti, irdami didelius klasinius skirtumus ir klasi kovos uuomazgas. Jie vaizd sukuria, vartodami gana dirbtinius kriterijus, pagal kuriuos nemaa kinink laikomi buruazins klass nariais, ir kone kiekvienu atveju interpretuodami duomenis, kad kiek galima daugiau padidt darbinink skaiius. Demografas ir istorikas L. Truska domiame straipsnyje itaip apibdina Lietuvos socialin sudt paskutiniais nepriklausomybs metais.
Lietuvos socialin sudtis 1939-1940 m.
Darbo sritys Darbininkai skaiius: tkst. ems kis % Viduriniai sluoksnai skaiius. % tkst

Buruazija
skaiius: tkst.

%
85,7

1 400 65.4 34.6 786 158 944 53 3 83,3 16 7 100

186.

Neems kis
viso

212

31 217

14,3 100 12,2

612
34.5

100

Atskir grupi visuomenje %

altinis:

Truska (173:123).

Tuojau matyti, kad ems kyje dirbantieji sudar didij vis grupi daugum ir kad alies tariamoji klasin sudtis nemaa dalimi priklausys nuo to, kuriai grupei skiriami vairaus dydio kiai. Parodysiu, kad Truska dirbtinai ipuia ir darbinink, ir buruazijos nari skaii. Pasak Truskos (173:122), didesni kaip 30 ha kiai ir 2/3 20-30 ha dydio kiai priskirtini kapitalistinio pobdio kiams. Jis nurodo, kad viename 20-30 ha dydio kyje vidutinikai dirbo tik vienas nuolatinis samdinys ir 3.5 eimos nari. Net 30;50 ha kiuose dirbo tik 1.8 nuolatini samdini, o 3.6 eimos nari (172:121). Nuolatiniais samdytais darbininkais buvo laikomi ordinarininkai, bernai, tarnaits, net piemenukai pasamdyti metams arba nuo lauko darb pradios iki j pabaigos. Vargu ar kininkas tampa buruazijos nariu tik dl vieno berno, piemenuko ar vienos mergos pasamdymo. Net 30-50 ha kiuose vidutinikai dirbo dvigubai daugiau eimos nari negu samdini. Primus kriterij, kad tik tie kiai buruaziniai, kuriuose samdiniai, o ne eimos nariai, sudaro pagrindin darbo jg, reikt visus kius iki 30 ha ir bent pus 30-50 ha ki priskirti prie vidurini gyventoj sluoksni. Tuo atveju buruazijos klass nari skaiius sumat net 120,000 ir sudaryt ne 12.2%, bet tik 5.4% vis savaveiksmi gyventoj. Pamintina, kad buruazijos nariais laikomi savininkai moni su daugiau negu vienu samdomu darbininku (172:112). Truska teigia, kad ems kyje dirbo 400,000 darbinink, pus j nuolatiniai darbininkai, pus j padieniai darbininkai. Padieni darbinink skaiius gerokai perdtas. Truska j itaip nustato. Pagal 1923-1925 m. gyventoj suraymo duomenis, ems kyje dirbo 1,126,300 moni, o 1930 m. Visuotinio Lietuvos ems kio suraymo duomenimis tik 991,300, t.y. 135,000 maiau. Per t laikotarp natral gyventoj prieaug, kurio apie 90% teko
85

kaimui, sudar 190.000 moni. Tuo laiku apie 80,000 moni emigravo i Lietuvos, o miesto gyventoj skaiius padidjo 50.000. Tad kaimo gyventoju prieaugis buvo 60 000. ie duomenys es rodo. kad 1923 m. buvo skaiiuojami visi ems kio darbininkai, o 1930 m. tik nuolat dirbantieji, ir tad duomen skirtumas parodo nenuolatiniu dirbanij skaii (173:123). Kelios pastabos. 1923 m. ir 1930 m. suraymai buvo padaryti skirtingais pagrindais, juos praved nepatyr darbuotojai, tad duomen skirtumas i dalies gali bti grynai statistinis reikinys. Svarbiau, Truska maio obuolius su kriaumis, savaveiksmius darbininkus su natraliu prieaugiu. Vartojant vien Truskos duomenis, perasi gerokai skirtinga ivada dl padieniu darbinink. 1923-1925 m. Lietuvoj dirbo 1,126.300 moni, o per kelerius metus usien ivyko 80,000 darbininku, kuri gal 80% sudar savaveiksmiai ir neturtingi gyventojai. Tuo laikotarpiu miesto gyventoj skaiius padidjo 50,000, i kuri 19,000 sudar natralus prieaugis Tarkime, kad 2/3 miest persiklusi, t.y. apie 20,000 moni, buvo savaveiksmiai. Taigi dir banij skaiius sumajo 80,000 iki 1,046,000. Tuo laiku palyginti maai jaunuoli stojo dirbanij gretas. 19151918 m. sumajo gyventoj prieaugis, o kaip tik vargingesnieji io amiaus grups nariai po 1925 m. pradjo piemenauti, dirbti kaip bernai ir tarnaits. Jei apie 30,000 j pradjo pastoviai dirbti, vis kaime dirbanij skaiius bt 1.076.000, i kuri nedaugiau 85,000, o ne Truskos minimi 135.000, buvo padieniai darbininkai. Truska be argument ir duomen teigia, kad 1940 m. jau buvo apie 200,000 padieni darbinink. Jei 1940 m. statistika tiek pat netiksli kaip 1930 m., padieni darbinink nebuvo daugiau u 120,000. 1936 m. valdios duomenimis reikjo 140,000 padieni darbinink, bet puss j trko. Truska
86

atmeta iuos duomenis, nes ,,buos ir dvarininkai juos ikreip savo tikslams. Remdamasis sovietins valdios statistika, Truska teigia, kad 1940 m. buvo 191,800 nuolatiniu samdom ems kio darbinink, dar apie 9,000 Klaipdos krate, tad i viso 200.000 (173:123). Jis vl atmeta 1936 m. apskaiiavimus, pagal kuriuos Lietuvoje buvo tik 76.000 nuolatini darbinink (176:124). Kuriais duomenimis tikti? Nagrindamas Lietuvos ki pasiskirstym pagal dyd 1930 m. ir 1940 m., Truska gana tikinamai rodinja, kad 1940 m, buvo daugiau 15-30 ha ki negu 1930 m. i dalies dl to, kad kiai buvo skirtingai skaiiuojami per abu suraymus. 1930 m,, bet ne 1940 m., kiai, juridikai priklaus keliems asmenims, bet faktikai sudar vien kin vienet, buvo uraomi kaip vienas kis, o inuomojami kiai ar j dalys buvo priskiriami ne juridiniam savininkui bet faktikam valdytojui dl to, kad 1940 m. ems kio komisijos ,,nuolaidiavo kapitalistiniams kaimo elemen tams, norintiems ivengti ems netekimo (173:121). Pagal panai logik manytina, kad 1940 m. daug moni pradjo vadintis darbininkais, nors tokiais nebuvo, o valdios pareignams, atsakingiems u apskaiiavim, rpjo surasti kuo daugiau nari tos klass, kuri neva k tik vykd revoliucij ir kurios vardu vald komunistai. Todl manau, kad 1936 m. padaryti nuolatini darbinink apskaiiavimai tikslesni negu 1940 m. ir kad ems kyje i viso dirbo apie 250.000 padieni ir nuolatini darbinink. Dar viena pastaba. alies klasins sudties nustatymas pagal savaveiksmi gyventoj skaii ir nuoimt pervertina vargingesni gyventoj svor dvejopai. Pirma, vidutinio, net stambaus, kininko vaikai, dirb kaip bernai ir mergos pas kaimynus, laikomi nuolatiniais samdiniais ir tad darbininkais, nors jie po keleri met paveldjo k ar nema jo dal.
87

Antra, vargingesnio kininko vaikai, net piemenukai, pasira atitinkam sutart, buvo priskiriami prie darbinink, bet madaug t pat darb dirbantys turtingesnio kininko vaikai, ypa moksleiviai, nebuvo laikomi savaveiksmiais gyventojais.

88

III SKYRIUS
Tuoj po karo, kai pus kaimo bern sulindo

mik . . . V. Petkeviius, ermukni lietus.

Kodl lietuviai tapo partizanais? 1. Visuomenini grybi problema Partizan kovos vyko atuonerius metus. Per t ilg laik partizan gretos danai keisdavosi. Vidutin aktyvaus partizanavimo trukm veikiausiai buvo tik kokie dveji metai. Vieni partizanai uvo kovos lauke, kiti buvo suaudyti ar mir koncentracijos stovyklose, kuriose tnojo tkstaniai partizan iki tol, kol jie buvo paleisti po Stalino mirties. Bent iki 1949 m. pabaigos uvusij ir nelaisv patekusij partizan vietas greitai perimdavo kiti, o tai gana sunkiai paaikinamas reikinys. Nepaisant vairi iors panaum, apsisprendimas bti partizanu didiai skiriasi nuo stojimo kariuomen ir vairiais atvilgiais yra panaesnis nuosprend sukilti prie valdi. Normaliomis aplinkybmis svarstant kar tarp dviej ali, pagrindinis dmesys skiriamas prieastims, dl kuri viena ar
89

kita valstyb pradjo karo veiksmus ar juos iprovokavo, kaip susiklost tarptautin konjunktra, privedusi prie ginkluoto konflikto, kok vaidmen nutarime pradti kar turjo kiniai interesai, vad savybs, vienos ar kitos alies vidaus nesutarimai. ie klausimai sudtingi. Net dabar istorikai neturi vieningos nuomons dl tokio reikmingo vykio dl ko prasidjo Pirmasis pasaulinis karas. Tebesiginijama, dl ko jis prasidjo, kiek atsakomybs tenka Vokietijos vyriausybei, dl kuri prieasi ilgainiui Amerika sijung kar ir t.t. Nors svarstoma, kodl alis norjo ar turjo stoti kar, normaliai visai nekalbama, kodl toks ar toks kareivis ryosi kovoti. Juk reikalas danai visai aikus. Paauktasis kariuomen, ypa totalistinje valstybje, kaip Soviet Sjungoje ar hitlerinje Vokietijoje, ino kuo bus baudiamas u atsisakym vykdyti savo karin prievol arba virininko sakym, ypa karo metu. Tada danai buvo tik viena bausm mirtis. Taikos metu bausm ne tokia baisi keleri metai kaljimo, bet karins prievols atlikimas beveik nereikia jokios rizikos gyvybei. Taigi, nors karins prievols atlikimas gali asmeniui bti nemaloni pareiga, danai jos vengimas sudaro asmeniui net didesni nuostoli. Tad utilitariniu poiriu normaliai karins prievols atlikimas yra ,,racionalesnis negu jos vengimas. Savaime aiku, yra kai kuri iimi. Sakysime, dl vairi prieasi amerikietis jaunuolis inojo, kad jis nebus smarkiai baustas, jei atsisakyt tarnauti Vietnamo kare. Lietuvos partizan atveju klausimai, kodl alis nutaria kovoti ir kodl atskiras pilietis tai daro, gyja skirting reikm. Visai nesunku suprasti, kodl alis bt prieinusis antrajam bolevik atjimui. Raudonosios armijos ygiavimas Lietuv 1944 m. buvo ne ivadavimas, o jos okupavimas. Daniausiai, nors ne visada, alis kovoja u
90

savo nepriklausomyb, kaip nors prieinasi svetimos kariuomens siverimui. Taiau nelengva iaikinti, kodl atskiri asmenys nutar eiti mik ir ginklu, o ne kitokiomis priemonmis, prieintis okupantui. Stojantysis partizanus turjo inoti, kad jis rizikuoja gyvybe, panaiai kaip atliekantysis karin prievol karo metu. Bet yra vienas esminis skirtumas. Modernioje valstybje sunku ivengti karins prievols ar, nutarus jos nevykdyti, pasislpti nuo baudiamj organ. O beveik kiekvienas galjo labai lengvai ivengti partizanavimo. Daniausiai stojimas partizanus buvo savanorikas, o didesnio spaudimo ar verbavimo atveju mogus galjo partizan nusikratyti, vien tik persikeldamas kit Lietuvos dal ar miest. Partizanai buvo tikri savanoriai. Negalima rimtai priimti tvirtinim, kad partizanai smurto grasinimais privert nenorinius stoti partizanus. Par tizanams didiausi pavoj sukeldavo idavikai ir saugumo agentai, mginantys infiltruoti partizanus ir iaikinti j ryininkus. Tad partizanai labai atsargiai elgdavosi su naujais savanoriais, mgindavo nuodugniau itirti j praeit, o prim dalin, ne visada duodavo ginkl, bet slapta juos sekdavo, kol sitikindavo j patikimumu. Maai k iaikina teigimas, kad atskiri individai suprato reikal prieintis okupantui, ginkluota kova rodyti lietuvi tautos ryt ginti savo nepriklausomyb. mogus gali suprasti, kad kas nors darytina, bet vis dlto laukti, kad kiti atlikt visk, ko reikia. Partizan atvejis ikyla ekonomistams ir filosofams gerai inoma visuomenini grybi (collective goods) problema, kai mginama iaikinti, kaip galima suderinti asmens ir visuomens interesus (11:281-320; 132:9-43). Visuomenin gryb yra tokia gryb, kurios normaliomis aplinkybmis negali sigyti pavieniai asmenys. Bet jei ji sukuriama kai kuri (atitinkamai apibrt) grups nari, tai kiti grups nariai gali ja naudotis be
91

asmeninio nao. varus oras, vieas susisiekimas, pastovus kis. policijos apsauga, alies gynyba yra visuomenini grybi pavyzdiai. Problema ita: nors jau egzistuojanti visuomenin gryb kiekvienam grups nariui suteikia daugiau naudos negu jam kainuoja asmeninis naas grybei ilaikyti, kiekvienas asmuo, grynai asmeniniu poiriu vertindamas savo elges, neturt racionalios prieasties su kitais bendradarbiauti visuomenins grybs sukrime. mogus turi pagrind galvoti, kad jo asmeninis naas iais atvejais yra nereikmingas, taigi viskas priklauso nuo kit elgesio. Jei jie bendradarbiaudami sukuria visuomenin gryb, tai visi gals ja naudotis, nepaisant, ar jis prisidjo prie grybs sukrimo ir ilaikymo. Tad nra racionalu mokti u tai, k galima gauti veltui. Juo labiau neverta mogui prisidti prie visuomenins grybs krimo prieingu atveju, btent, kai kit bendradarbiavimas yra permenkas grybei sukurti. iuo atveju naas nueit vjais. Taigi abiem atvejais kiekvienas mogus, asmeniniu poiriu vertinantis savo poelg, nutart savo nau neprisidti prie visuomenins grybs krimo. Bet jeigu kiekvienas taip galvot, nebt visuomenini grybi, dl ko visi turt nukentti. (Reikia prisiminti, kad visuomenins grybs buvimas kiekvienam asmeniui suteikia daugiau naudos negu jo naas sukelia nuostoli. Vyriausybs i problem isprendia, priverstiniais mokesiais surinkdamos l visuomeninms grybms, o alies apsaugai utikrinti veda privalom karin tarnyb. Visuomenini grybi problema yra reali, ir ne tik mokslinink imon. Tuo galima sitikinti, pagalvojus kiek mokesi btume pasiry mokti, jei aukos bt savanorikos. Padtis pokarinje Lietuvoje buvo net sudtingesn. Dauguma gyventoj suprato, kad reikia prieintis alies okupavimui. Nemaa j buvo pasiry maistu ir kitais reikmenimis remti partizanus. Jaunimas inojo, kad jis ir jo
92

bendraamiai turs sudaryti partizan branduol. Bet kiekvienam galjo ikilti klausimas, kodl btent a, o ne kiti, turiu tapti partizanu. Jei daug kas eina mik, tai man, pavieniam asmeniui, toks ygis ne btinai reikalingas, juk mike gali isilaikyti tik ribotas vyr skaiius. O jei labai maai vyr ieina partizanauti, tai tapimas partizanu vl pasidaro bergdi ygiu, nes maas brys nieko ir nepasieks. Galima mginti visuomenini grybi problemos ivengti, teigiant, kad daugeliui partizan visai nereikjo smoningai sprsti klausim, ar pasidaryti partizanu, ar ne. Btent pokario met slygos buvo tokios, kad jos beveik automatikai vert kai kuriuos lietuvius ieiti mik. Yra dvi ios ries teorij. Pirma, partizanai buvo tokie dideli patriotai ir idealistai, kad patriotini ir pareigos jausm skatinami jie ijo kovoti u Lietuvos nepriklausomyb, neapskaiiav savo elgesio pasekmi, nepaisydami, ar kaimynai seks j pavyzdiu. Antrj teorij pera komunistai istorikai. Pasak j, partizan daugum sudar naci kolaborantai, karo nusikaltliai, ems netek buos. Pastarieji kovojo prie valdi aklos neapykantos veikiami, trokdami atsikeryti visiems, pasipelniusiems i j nuostolio. O kolaborantai ir karo nusikaltliai jo partizanauti, nordami ivengti atpildo u savo nusikaltimus. Bijodami teistos bausms, jie sulind mik, nordami savo kailius igelbti. Neginytina, kad daug partizan buvo idealistai ir dideli patriotai, kurie vertino Lietuvos politin nepriklausomyb ir buvo pasiry j ginti. Nepaisant vis nepriklausomos Lietuvos trkum (j buvo nemaa), per tuos dvideimt laisvs met tautos politinis smoningumas gerokai sustipr jo, nepriklausomybs vert buvo geriau suprantama, lietuviai jaut, kad tauta pakankamai subrendusi save valdyti. Tuo
93

tikjo ir komunistams palankias kairieji, kurie pirmomis okupacijos dienomis dar vylsi, jog Kremlius per daug nesiki Lietuvos vidaus reikalus. iuo atvilgiu padtis 1945 m. smarkiai skyrsi nuo 1918 m. Nors Lietuvos vyriausybs atsiaukimus, raginanius jaunim savanoriais stoti Lietuvos kariuomen, teigiamai reagavo nemaas jaunimo skaiius, nepriklausomybs kov ivakarse daug lietuvi nesuprato nepriklausomybs reikalo. Bendras savanori skaiius nra tiksliai inomas. 1919.1.15 j buvo apie 3,000. 1938 m. paskelbtomis taisyklmis, buvo pripainta apie 10,000 (13:21-23). Paprasti kininkai negaljo sivaizduoti, kad Lietuva galt bti suvereni alis, nepriklausanti nei Vokietijai, nei Rusijai. Jei jie leido snums eiti kariuomen iemos metu, tai lauk, kad vasar vaikas gr namo lauk darbams. Buvo steigiamos vairios respublikos Perlojos, Raseini, iauli. Net ir susiprat lietuviai svarst, ar pripainti ,,Kauno vyriausybs ar Lietuvos Tarybos gali. Dalis kairij lauk Raudonosios armijos, rengsi j paremti ginkluotu sukilimu; jiems tariamieji proletariato reikalai buvo svarbesni u tautinius (144:218-220). Pabrtina, kad padtis greitai pasikeit. Kai po maiau negu dviej met, Lenkijos kariai um Vilni ir tolyn versi Lietuvos gilum, taut pagavo gaivalika patriotizmo banga ir jaunimas versi stoti kariuomen. Tai pripasta net sovietiniai istorikai (206:131133). Net jei tartume, kad mogus be patriotizmo ir idealizmo nepasidarydavo partizanas, reikt dar rodyti, kad i nusistatym turjimas buvo pakankama partizanu tapimo slyga, norint iaikinti partizan sjd vien jos nari savybmis. itoks bandymas negali pasisekti, nes jam prietarauja istorin patirtis. Vokiei okupacijos metais Olandijos, Danijos, net ir Norvegijos gyventojai nemgino naci ivaryti jga ar smurtu. Veikiau jie pasirinko taikaus
94

pasiprieinimo priemones; neklausydavo okupant nurodym, vengdavo kolaborant, sudrausmindavo naci pataiknus, kartais sabotuodavo pramon. Pranczijoje rezistencija buvo kovingesn. Bet ir ia smurto veiksmai turjo gana ma ir nereikming vaidmen iki 1943 m. vidurio, tai yra prajus trejiems metams po naci okupacijos. Net kovingesni rezistentai daugiau dmesio skyr valgybos uduotims bei surinktos mediagos persiuntimui Amerikai ir Anglijai. Vargu ar lietuviai buvo menkesni patriotai 1940 m., kai bolevikai pirm kart um Lietuv, bet tada nebuvo ginkluoto pasiprieinimo. Galima skirting reakcij paaikinti, nurodant, kad 1940 m. tauta buvo gana netiktai uklupta, kad daug kam buvo iki kaulo grisusi autoritetin valdia ir tad diaugtasi jos paalinimu. Bet reikia iekoti gilesni prieasi ir j iekoti vykiuose nuo 1940 m. iki partizan kov pradios. Taigi vien tik patriotizmas negali paaikinti, kodl mons stojo partizanus.

2. Komunist tvirtinimai Komunistai istorikai aikina, kad partizan branduol sudar karo nusikaltliai, naci kolaborantai ir ems netek ,,buos, kurie es pradjo kovoti su soviet valdia, neturdami kitos ieities, nes j lauk teistas atpildas u vairius nusikaltimus. Karo suirut, buruazini nacionalist propaganda, net ir kai kurios komunist ,,klaidos sukr palanki dirv spekuliuoti tautiniais jausmais ir partizanus suvilioti naivi, bet niekam nenusiengusi jaunuoli. Taiau nusikaltliai ir kolaborantai es turjo svarbiausi vaidmen ir be j pasiprieinimas nebt buvs toks nirtingas ir toks ilgas. i teorija neilaiko kritikos. Komunistai nra paskelb
95

duomen jai patvirtinti, o turimos inios teorij vairiais atvilgiais paneigia. Be to, pati teorija nra nuosekli, jos pagrindin ivada nelengvai suderinama su svarbiausiomis prielaidomis. Pirma, kelios pastabos apie teorijos nuoseklum. Tarkime ir tai, kas neabejotina, btent kad buvo moni, kurie inojo arba galjo nujausti, jog Lietuvon sugr komunistai j iekos ir nubaus suaudymu arba itrmimu Soviet Sjungos gilum, kas tuometinmis iniomis buvo tolygu miriai. Vargu ar tariamieji nusikaltliai bt pasitrauk mik, rizikav sumimu ar mirtimi, jei j pagrindinis tikslas buvo isigelbti. Nors kovoti mike buvo saugiau negu sdti namie ir laukti saugumo atvykimo, buvo kitas daug saugesnis kelias pasitraukimas Vakarus, kuriuo pasinaudojo daugiau negu 50,000 lietuvi. Pasitraukti nebuvo sunku, daugelis norjusi tai skmingai vykd. Akivaizdiausias rodymas vairi aukt karinink, dvasiki. Laikinosios vyriausybs bei VLIKo nari, generalini tarj ir vairi sluoksni valstybs tarnautoj pabgimas Vakarus. Ne visi komunist kerto bijantys asmenys pasitrauk Vakarus. Vieniems nepasisek pasislpti, kiti net neband ivykti i Lietuvos. Pasilikusieji galjo dvejopai elgtis; ieiti partizanauti arba stengtis pasislpti. Slygos slpimuisi buvo palyginti palankios pirmaisiais pokario metais. Karas, abidvi okupacijos, gausus moni pasitraukimas Vakarus, iveimai Soviet Sjung ir Vokietij gerokai suard normali tvark. Dl sunaikint pavieni sodyb ar itis kaim, dl maisto stokos miestuose, dl sumimo baims daugelis moni persikl gyventi kitur. Kaimynai danai vengdavo per daug teirautis apie naujus ateivius. eimos buvo iblakytos, ir tad daug motin galjo be jokio melo pareikti, kad neino, kur yra snus ar uvs, ar Vakaruose, ar mike. Karas gerokai pakenk ir NKVD
96

veiklai. Saugumas turjo surinkti savo kadrus, sukomplektuoti naujus nipus, perirti vidaus pasus ir t.t. Tad norintys nuo komunist pasislpti galjo pakeisti vard ir pavard, persikelti kit Lietuvos dal be didesns rizikos ir neaikindami savo tapatybs bei atvykimo prieasties. Kiti pasistat bunkerius savo tv ar pastam sodybose, vildamiesi, jog nereiks per ilgai slapstytis, nes tuo metu daugelis gyventoj tikjo, jog greit kils naujas karas, kuriame Soviet Sjunga bus nugalta. Taigi, ,,teisto atpildo bijantys galjo mginti ivengti sumimo, pasitraukdami Vakarus arba slapstydamiesi Lietuvoje. Ir jei j pagrindinis siekis buvo ivengti bausms ar kerto, tai pasitraukimas ar slapstymasis buvo racionalesn priemon savo tikslui pasiekti. Kadangi noras igelbti kail normaliai atbaidyt mog nuo partizan, o ne skatint prie j prisijungti, komunist teorija geriau tikt iaikinti partizan nebuvim, o ne j atsiradim. Teorikai bt gana lengva patikrinti, ar teisingi komunist tvirtinimai, tapatinantys partizanus su karo nusikaltliais ir naci kolaborantais. Reikt suinoti nukaut ar suimt partizan praeit ir sudaryti sra tariam nusikaltli bei kolaborant. Tada bt galima abu sraus palyginti ir nustatyti, koks nuoimtis nusikaltli pasidar partizanais ir kok partizan nuoimt jie sudar. Reikia abu nuoimius inoti, norint tinkamai vertinti komunist istorik tvirtinimus. Net jei didioji dauguma tariam nusikaltli ijo partizanauti, negalima jiems priskirti atsakomybs u pasiprieinim, neinant kok partizan nuoimt jie sudar. Juk jei partizanuose tarnavo kelis kartus daugiau kitos praeities vyr, tai reikt mginti surasti prieastis, dl kuri kiti lietuviai tapo partizanais, ir patikrinti, ar jos irgi nenulm tariam nusikaltli spren dimo. Net jei tariami nusikaltliai sudar didel vis
97

partizan dal, komunist teorija likt nepatvirtinta be duomen, koks nusikaltli nuoimtis ijo mikan. Mat jei partizanais tapusiais nuoimtis yra maas, tai negalima atmesti galimybs, kad ne tariamas nusikaltimas, bendras visiems, bet koks kitas veiksnys paaikina skirting tariam nusikaltli elges. Deja, reikalingi archyvai neprieinami, veikiausiai net ir itikimiems valdios propagandistams. Tai sukelia pagrind abejoti teorijos tiesa. Jei duomenys patvirtint komunist aikinimus apie tok svarb reikal Lietuvos istorijoje, tai manytum, kad partija utikrint reikaling darbo jgos ir finansini itekli mobilizavim savo propagandist tiesos rodymui. iuo atveju tyla nra gera byla. Be archyv bet kokie apibendrinimai, pagrsti kol kas paskelbtais duomenimis, yra slyginiai. Sunku nustatyti, ar turimi duomenys palyginti tiksliai nuvieia visum, ar tik vaizduoja iimtinius reikinius. Bet ie duomenys veikiau paneigia negu patvirtina soviet teorij. Tarybiniai istorikai ir propagandistai visai nesivarydami apaukia savo politinius prieininkus ,,karo nusikaltliais ir ,,naci kolaborantais, siekdami apjuodinti visus, kurie prieinosi j planams ar jiems - nepritar. Tai j priemon tikriems ar sivaizduotiems prieams koneveikti bei smerkti. Naci kolaborantais apaukiami net tie asmenys, kurie priklaus nekomunistikoms antinacinms rezistencijos organizacijoms. Vis dlto komunistai laiko kai kuriuos asmenis didesniais nusikaltliais u kitus, tad pravartu juos nurodyti ir nustatyti j vaidmen partizan kovose, siekiant patikrinti komunist teorij. Tariamus nusikaltlius ir kolaborantus galima suskirstyti penkias grupes: (a) Laikinosios vyriausybs nariai, vokiei generaliniai tarjai bei kiti svarbesni vokiei okupacijos met
98

pareignai, antinacins rezistencijos vadai. (b) Savisaugos batalion vadai bei kariai ir kiti kovoj prie Soviet Sjung vokiei prieiroje. (c) Lietuvos laisvs armijos (LLA) nariai, ypa tie, kurie, artjant karo pabaigai, moksi vokiei valgybos mokyklose; Vietins rinktins nariai. (d) Asmenys, dalyvav 1941 m. sukilime ar kovoj prie komunist partizanus Lietuvoje, savivaldos nariai bei policininkai (kurie nepriskirtini aukiau mintoms grupms). (e) mons, dalyvav masinse udynse bei grob nuudytj turt. Mginsime parodyti, kad i ties tik paskutins grups nariai ir kai kurie savisaugos batalion kariai galt bti laikomi karo nusikaltliais, o tikrais vokiei kolaborantais buvo tik pavieniai mint grupi asmenys. Nusikaltliai ir kolaborantai aplamai suspjo pabgti su vokieiais, kaip ir 1941 m. dauguma komunist kolaborant, saugumiei ir nusikaltli pabgo Soviet Sjungos gilum. Taiau prie pradedant detalesn nagrinjim, reikia prisiminti kompartijai nuo Lenino laik bding pasaulio, ypa politini jg ir sjdi suskirstym dvi stovyklas, grio ir paangos, kuriai atstovauja komunizmas, ir blogio bei reakcijos, kuri smoningai ar nesmoningai remia visi kompartijos nurodym nevykdantieji. Kai Rusijos socialdemokrat partija suskilo bolevikus ir menevikus, pastarieji Leninui tapo blogio knijimu, nors j ideologiniai skirtumai nebuvo tokie dideli. Kominternas laiksi panaios taktikos. Kai Vokietijoje treiame deimtmetyje pradjo augti naci taka, tai komunistai, tikdamiesi, kad po naci sitvirtinimo greit vyks revoliucija, i pradi savo tul liejo ne ant naci, bet ant Vokietijos socialdemokrat, jiems juodinti net sugalvojo nauj keiksmaod ,,socialfaistai, tuo
99

pabrdami savo sitikinim, kad tarp komunist prie nes pagrindini skirtum. itoks komunistinis pasaulio supratimas pasireik naci okupacijos metais ir net dabartiniame j vertinime. Pagal komunistus, tebuvo pasirinkimas arba remti komunistus, arba bendradarbiauti su vokieiais. Kadangi lietuvi antinacinis pogrindis, LLA bei kitos organizacijos nepakluso kompartijai, todl jie buvo vadinami Hitlerio itikimais tarnais. itoks dvilypis suskirstymas propagandai labai naudingas, bet jis jokiu bdu neatitinka sudtingos istorins tikrovs. Jei komunistai kl klausim su mumis ar prie mus, tai lietuvi pogrindis padt vertino visai kitaip. Lietuviams esminis klausimas buvo: u Lietuvos nepriklausomyb ar prie j. Kadangi komunist ir vokiei nusistatymas Lietuvos suverenumo klausimu buvo gerai inomas, tai pogrindis nejaut reikalo bendradarbiauti nei su vienais, nei su kitais. Tik 1944 m. pasireik ioks toks polinkis tartis su vokieiais, kai pradjo smarkiai didti komunist sugrimo pavojus. Pirmosios grups nariai (tai yra svarbiausi politiniai veikjai) beveik neturjo jokio vaidmens partizan kovose. J absoliuti dauguma pasitrauk Vakarus. Geriausiu atveju net ir pasilikusieji nebt galj daug kuo prisidti, nes jie buvo vyresni, o partizanavimas yra jaunesni moni reikalas. Daugelis savisaugos batalion auktj karinink bei vad irgi pasitrauk Vakarus. Beveik galioja i taisykl: juo auktesns pareigos, tuo didesn pasitraukimo tikimyb. Kai 1941 m. buvo steigti batalionai, j inspektoriumi buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Antanas pokeviius, tabo virininku Antanas Rklaitis. Lietuva buvo suskirstyta keturias apygardas, kurioms vadovavo karininkai Izidorius Kraunaitis, Kazys Labutis, Petras Genys ir Petras Vertelis. Visi i j, iskyrus Vertel (apie kur nra ini), pasitrauk
100

Vakarus (190:15-16). Pirmasis batalionas, vadinamasis tautos darbo apsaugos batalionas, buvo pradtas formuoti 1941 m. birelio mnes. Jam vadovavo pulkininkas Andrius Butknas, vliau majoras Jonas imkus, o bataliono vado pavaduotojas buvo majoras Antanas Impuleviius. Visi jie pabgo Vakarus. Pasitrauk ir daugelis atskir batalion vad, su kai kuriomis iimtimis. Vienintelis batalion vadas turjs vadovaujant vaidmen partizanuose buvo 13-ojo bataliono vadas majoras Jonas Semaka, kuris 1945 m. buvo irinktas emaii legiono vadu. Pamintinas ir Ignas VyliusVelaviius, Kauno kaljimo virininkas, kuris nebgo Vakarus, o karui baigiantis i Berlyno keliavo Lietuv, bet buvo suimtas gegus 3 d. netoli Sietino (62:143). Sunkiau nustatyti emesnio rango ir eilini batalion kari likim. Galima manyti, kad palyginti nedaug j ijo partizanauti. 1944 m. dauguma batalion i Rusijos pasitrauk Lietuv. Tuos, kurie laiksi Suvalkijoje, vokieiai nuginklavo, iformavo, jung savo dalinius ir naudojo vairiuose Vidurio Europos frontuose. J dauguma pasidav amerikieiams ir anglams (190:109-110). Kiti lietuvi kari daliniai, kurie buvo dislokuoti iaurs Lietuvoje, pateko apsupim Kure, ten uvo ar buvo paimti nelaisv. Nemaa savisaugos batalion kari pabgo ir pasitrauk prie karo pabaig. Kiek j liko Lietuvoje ir k jie ten dar, sunku nustatyti. Bet yra duomen, kad daugelis j slapstsi ir neijo partizanauti. 1962 m. Lietuvoje vyko dvi bylos prie buvusius batalion karius, apkaltintus dalyvavimu masinse udynse. Vadinamoje byloje Nr. 61 buvo teisiami atuoni pirmojo, vliau tryliktojo, bataliono kariai, o byloje Nr. 60 deimt antrojo, vliau dvyliktojo, bataliono kariai. I j tik du karininkas Juozas selis ir kareivis Povilas Tintneris kur laik partizanavo, po kiek laiko i partizan pasitraukdami
101

(87:31-40,127-140). Kiti slapstsi, kai kurie pasivadin kita pavarde, gyvendami kitame Lietuvos rajone. Jeigu ir tartume, kad teisiami mons i ties buvo kalti, tai vis dlto tik du i atuoniolikos savisaugos batalion kari, kaltinam dalyvavimu masinse udynse, ijo partizanauti. Jei j elgesys buvo bdingas, tai reikt daryti ivad, kad savisaugos batalion nariai turjo nereikming vaidmen partizanuose. Manytina, kad komunist valdia iuos teismo procesus mgino traukti kuo daugiau buvusi partizan, kaip selis, nes tai lyg ir rodyt teigimus apie nusikaltli susitelkim partizanuose. Jei tiek maai rado, tai veikiausiai ne dl pastang stokos. Antra vertus, savisaugos bataliono karys, aktyviau dalyvavs partizanuose, bt, kaip ir daugelis kit partizan, uvs kovos lauke ir tad negaljs patekti jokias vlesnes bylas. Sovietiniai istorikai ir net tokie aukti pareignai, kaip Juozas Bartainas, buvs Lietuvos TSR vidaus reikal komisaras nuo 1944 m. iki 1953 m., teigia, kad Lietuvos laisvs armija (LLA) turjo ypa aktyv vaidmen partizan sjdyje. Jo odiais, ,,lietuvikieji buruaziniai nacionalistai, vokikieji nipai ir diversantai Lietuvos teritorijoje sukr ginkluotas gaujas (25:67) LLA nariai kartais kaltinami dalyvavimu masinse udynse, bet daniausiai glaudiu bendradarbiavimu su vokiei valgyba. Ypatingas dmesys skiriamas LLA nariams, kurie buvo pasisti specialias vokiei valgybos mokyklas, kur buvo parengti slaptai veiklai ir kaip paraiutininkai sugrinti Lietuv, atseit tie ,,vokikieji nipai ir diversantai Neginytina, kad 1944 m, vasar kai kurie LLA vadai umezg ryius su vokieiais, siunt jaunim valgybos mokyklas, kai kurie kovos briai, pasivadin Vanagais, slapstsi mikuose, laukdami, kol praeis frontas, ir tada keliaudavo numatytas vietas ir praddavo ginklu prieintis.
102

Dar kiti Vanag briai kartu su vokieiais mgino sulaikyti Raudonosios armijos verimsi. Antra vertus, Bartainas paymi, kad pagal LLA vado Kazio Veverskio planus, Laisvs armijos ginkluoti briai ,,turjo tapti bsimosios Lietuvos buruazins armijos branduoliu. Tai netiesioginis pripainimas, kad LLA njo ivien su vokieiais, nes naciai niekada neketino leisti Lietuvai turti savo kariuomen. Savo vade Goliakeviiaus knygai sovietinis istorikas Raknas net aikiau nusako LLA politik vokiei atvilgiu. ,,Daugelis karinink LLA nari . . . nenorjo, kad lietuvi kariniai daliniai eit vermachto sudt, bet neatsisak padti abverui, jeigu jis tieks ginklus ir amunicij LLA ginkluotoms ,vanag gaujoms (62:8). Norint vertinti kategorikesnius komunist tvirtinimus apie LLA, reikia atsakyti du klausimus, btent a. kokie i ties buvo LLA ryiai su vokieiais ir b. kok vaidmen LLA turjo partizan organizavime. Lietuvos laisvs armija buvo slapta karin organizacija, sikrusi pirmaisiais vokiei okupacijos metais, kovai su okupantais u Lietuvos nepriklausomyb. Jos steigjas ir pagrindinis vadas buvo Kazys Veverskis. Kitas vadovau janias pareigas daugiausia jo buv Lietuvos respublikos kariuomens karininkai, nari branduol sudar buv kariai. LLA leido savo nelegal biuleten ,,Karins ir politins inios. Nuo pat pirmj savo veikimo dien LLA buvo tvarkoma grietai kariniais principais. Ji nepalaik artimesni ryi su kitomis antinacins rezistencijos organizacijomis, kartais jas apkaltindavo per daug teigiamu nusistatymu vokiei atvilgiu. LLA nedalyvavo Vyriausiajame Lietuvos Ilaisvinimo komitete (VLIKe), nes ji buvo karin, o ne politin organizacija. 1944 m. LLA buvo neblogai susiorganizavusi. Visa Lietuvos teritorija buvo suskirstyta LLA apygardas, apskritis ir valsius, atitinkanius vokiei
103

okupacins valdios administracin padalijim. LLA apygar dos turjo savo vadus ir tabus; apskrityse veik rinktins; valsiuose apylinks su vadais ir tabais. Organizavimo darbai sklandiausiai vyko vakarinje Lietuvoje, kur veik iauli LLA apygarda, apimanti iauli, Maeiki, Kretingos ir Taurags apskritis. Kaip ir kitos antinacins rezistencijos organizacijos, LLA vokieius, kaip ir komunistus, laik Lietuvos prieais ir tad su jais nepalaik pastovi ryi. Padtis pasikeit 1944 m., kai smarkiai padidjo komunist sugrimo pavojus. Vokiei kariuomens valgybos daliniai pradjo domtis lietuviais ir t vasar umezg ryius su LLA. Prasidjo slyginis bendradarbiavimas, vieniems kitus mginant panaudoti savo tikslams. Vokieiai norjo vyr, kurie rytsi veikti sovietins kariuomens ufrontje, vykdyt valgybines uduotis. Lietuviams reikjo karini reikmen bei progos dal savo kovotoj parengti partizaniniam karui. Keli Vokietijos kariuomens valgybos mokykl virininkai pradjo lankytis dar komunist neuimtose srityse ir verbuoti vyrus savo kursus. Savo ruotu vokieiai paadjo LLA daliniams tuojau perduoti ginkl, nurodydami, jog ir ateityje bus galima lktuvais tiekti karo reikmen kovos briams, palaikantiems radijo ryius su vokieiais. is slyginis vokiei valgybos ir LLA bendradar biavimas nebuvo be tamp. Vokieiai valgybos mokyklose nordavo, jog lietuviai uoliai vykdyt j uduotis, bet pastarieji save laik LLA nariais ir vokieiams nevisada pakluso. Antai vienas i bsim Kretingos apskrities LLA vad, A. Stalmokas bei du kiti LLA nariai, pastebj vokiei ketinim juos panaudoti savo tikslams, papra savo lietuv virinink, kad juos kuo greiiau ataukt i vokiei valgybos mokyklos. Stalmokas teig, kad mums kilo pavojus, jog negrime Lietuv, o bsime pasisti vykdyti
104

vokiei udavini; tai neatitiko ms sumanym (8:80). Tai nebuvo atsitiktinumas. Vokiei valgybos ir LLA norai danai nesiderino, ir LLA nenusileisdavo. Pavyzdiui, vienas LLA vad, ininierius J. Jurknas, paragino Lietuv ivykstanius paraiutininkus slapta umegzti radijo ryius su Stocholme esaniais lietuviais rezistentais, kurie orientavosi anglus. Jurknas spjo, kad vokieiai apie tai nieko neturt inoti (8:49). Kitam desantininkui Pranui Liukaiiui, imestam i lktuvo Seirij valsiuje, vokieiai udraud palaikyti ryius su visais partizanais, bet lietuvis kapitonas jam dav aukimo signalus bei ifr ryiams su partizan tabu, kuris turjo bti kakur mike Teli apskrityje (8:139,141). Kretingos apskrities LLA vadas Pranas opaga primygtinai reikalavo, kad kursus baig LLA nariai bt grinami Lietuv perimti vadovaujanias pareigas organizacijoje. opagos spiriamas, rotmistras Vytautas Vilkutaitis paadjo n vieno i ms neatiduoti vokieiams ir grinti visus Lietuv (8:78). LLA norjo panaudoti vokiei param savo tikslams ir kiek galima labiau priirti vokiei veikim Lietuvos teritorijoje. Bene pagrindinis LLA vadovaujantis vienetas emaitijoje LLA iauli apygardos tabas, nurod, kad pasirodius bet kokiame valsiuje vokiei paraiutininkams, vietos LLA organizacijos turi tuojau umegzti su jais ryius, iaikinti j tautyb, lietuvius traukti LLA gretas, sakyme nurodyta, kad galima vykdyti vokiei nurodymus tik su auktesnij LLA tab pritarimu (8:67). Kitaip tariant, lietuviai turjo nuo vokiei atsiskirti ir nebti jiems pavalds. Savo parodyme kpt. Ignas Vylius-Velaviius taip pat pabr, kad LLA neketino pasiduoti vokiei valiai, bet norjo inaudoti galimybes savo veiklai stiprinti. Pasak jo, ,,neketinom atiduoti t tab ir nelegalias organizacijas vokiei valgybos organams, o norjome tik inaudoti suteiktus galimumus apmokyt diversines grupes ir aprpinti
105

gaujas (LLA dalinius, K,G,) ginklais ir audmenimis (7:113). Galima paminti ir tai, kad 1944 m. santykiai tarp LLA ir Tvyns apsaugos rinktins (arba emaii rinktins) buvo tiek tempti, kad net kilo ginkluoto susirmimo pavojus. LLA vadai buvo nepatenkinti rinktins veikla, kuri, j nuomone, perdaug tarnavo vokieiams. Mat rinktin ketino savo pulkus pasisti front, kad, um bar, kartu su vokieiais kovot prie Raudonj armij, o LLA reikalavo isaugoti jgas tolesnei kovai. Taigi LLA, net jos nari desantinink negalima laikyti naci kolaborantais, nes kolaboravimo nebuvo, o tik slyginis bendradarbiavimas, siekiant gyti reikaling ginkl ir kit karini reikmen. LLA vaidmen partizan sjdio steigime nagrinsiu penktame skyriuje. Taiau galima paminti, kad komunist tvirtinimai, es LLA ir desantininkai sukl pasiprieinim, neatitinka tikrovs. Pirma, partizan sjdis i pat pradi paplito visoje Lietuvoje, o didioji desantinink dauguma buvo imesti emaitij, Panevio apylinkes bei alij giri. Tad desantinink veikimas nebuvo btina partizan brio sukrimo slyga. Antra, vokiei valgybos mokyklose moksi tik apie du imtai lietuvi. Madaug pus j uvo prie karo pabaig, dalis nespjo Lietuv nuvykti. imtas moni negaljo alyje sukelti masinio pasiprieinimo, bet galjo tik j sijungti. Treia, didesn vaidmen Lietuvos laisvs kovose turjo tik tie desantininkai, kurie prisitaik prie vietos slyg ir sugebjo laimti vietos partizan pasitikjim. Tie, kurie jo savo keliais, ar per uoliai vykd vokiei nurodymus, greitai tapo sovietinio saugumo aukomis. Jei is tas dar inoma apie vadovaujanius savisaugos batalionu kadrus ir organizuotus vienetus, kaip LLA, tai neinia gaubia Vietins rinktins kari, eilini 1941 m.
106

sukilli, savivaldos nari bei policinink likim. Jie bgtavo dl savo ateities, neinojo, ar geriau eiti i mik, slapstytis, ar namuose pasilikti. Bet jie buvo paenklinti. Didjant komunist terorui, jie turjo jausti spaudim k nors daryti ir ne tik namie laukti saugumiei pasirodymo. Jei ir daugelis j ilgainiui pasidar partizanais, tai nepatvirtina komunist teigimo, kad partizan gretas sudar naci kolaborantai ir karo nusikaltliai, nes jie tokie nebuvo. Negalima neigti kai kuri lietuvi dalyvavimo masinse udynse pirmomis karo dienomis ar vliau tarnaujant policijos batalionuose, kurie buvo jungti naci naikinimo main. itie mons negaljo turti iliuzij dl savo ateities, kaip ir dl visai kit prieasi j neturjo rezistencijos vadai, generaliniai tarjai ir kiti atsakingi visuomens veikjai. Pastarieji tik su maomis iimtimis pasitrauk Vakarus, panaiai veikiausiai padar ir daugelis masini udyni dalyvi. O jei galima mint teism ivadas apibendrinti, tai likusieji Lietuvoje neskubejo pas partizanus. Be to, sovietiniai propagandistai, taip uoliai iek nusikaltli tarp partizan, j beveik nerado 3. Prieastys lmusios nutarim partizanauti Ieivijos mokslinink nuomon dl veiksni, lmusi ginkluot pasiprieinim, yra gana vieninga. Prof. J. Brazaitis pirmasis juos idst. Pasak jo, penki veiksniai. skatino lietuvius stoti partizanus: (1) ankstesns sovietins okupacijos patirtis parod, kad su sovietine valdia nemanoma sugyventi tiems, kurie siek savo tautai nepriklausomybs, gerovs, bent iek tiek sins laisvs; (2) vokiei okupacijos metais visame krate isiplts pasiprieinimo sjdis skatino panai veikl tsti prie komunistus; (3) Lietuvoje vyravo sitikinimas, irykjs dar
107

vokiei okupacijos metais ir pogrindio spaudos palaikomas, kad antroji bolevik okupacija ilgai netruks, nes Vakarai ilgainiui vykdys Atlanto chartos paadus sugrinti nepriklausomyb dl karo jos netekusioms alims; (4) dl Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautjimo atsirado reikalas apginti gyventojus nuo plikavimo ir prievartavimo; (5) daugelis vyru pasitrauk mik, nordami ivengti sumimo ar mobilizacijos sovietin kariuomen. Brazaitis ra, kad vienos t prieasi buvo svarbesns vieniems, kitos kitiems, taiau visos jos skatino trauktis mikus masikai ir virsti partizanais (33:3-4). Prof. V. Vardys irgi pamini penkis veiksnius, i kuri keturi atitinka Brazaiio nurodytas prieastis. Vietoj reikalo apginti gyventojus Vardys kaip pasiprieinim skatinant veiksn paymi Lietuvos karinink ir inteligentijos sluoksniuose ilikus tautin idealizm ir teigiam nusistatym Vakar atvilgiu (185:86-87). Prof. T. Reneikis ivardija beveik visas tas paias prieastis, svarbiausiu veiksniu laikydamas vilt, kad Vakarai ilgainiui suteiks Lietuvai paramos (152:31). Visi minti veiksniai turjo takos atskir asmen apsisprendime stoti partizanus. Ir nors kiekvieno partizano individual nutarim lm iek tiek skirtinga i veiksni kombinacija (kuri paveik ne tik jo ideologiniai sitikinimai ir apskaiiavimai, galimo areto ar itrmimo tikimybs, bet ir kintanti padtis alyje), vis dlto pagrindiniai elementai nebuvo vien tik panas, bet ir turjo aiki sandar. vairs apsisprendim lemiantys veiksniai nebuvo vieni nuo kit nepriklausomi ta prasme, kad tik vieno ar kito pakako sprendimui, bet sudar apsprendiant vienet, kurio galia gerokai sumat arba visai sulugt, jei kai kuri element trkt. Kitaip tariant, nebuvo kokie penki ar ei nepriklausomi ir atskirai galiojantys veiksniai, bet vienas
08

pagrindinis veiksnys, kuris turjo kelis elementus su atitinkama tarpusavio sandara. Daug lietuvi man, kad gali kilti naujas karas ir Vakarai greitai privers Sovietu Sjung pasitraukti i Lietuvos. Bet vien i viltis neskatino jaunuolio kovoti. Jei artja ivadavimo valanda, kam t nereikaling auk, ypa kad lietuvi naas Soviet Sjungos ivaryme galt bti tik kuklus? Remeikis teig, kad numatyto karo akivaizdoje lietuviai jaut reikal visomis igalmis prieintis sovietizacijai, ilaikyti tautin judjim ir ginkluotas pajgas ribotam laikui, kol Maskva bus nugalta ir Lietuvos nepriklausomyb atkurta. Kodl? alies sovietizavimas prasidjo per pirmj bolevikmet, o vokieiai maai i pakeitim paalino, juos inaudodami savo tikslams. Nebuvo savaranki lietuvik ginkluotj pajg vokiei okupacijos metais, tai kodl j staiga prireikia, rusams sugrus? Jei per vokiei okupacij lietuviai buvo raginami tausoti jgas prisiglausti prie ems, tai kodl dabar atsikelti ir rizikuoti sunaikinimu? Kartu su Raudonja armija sugro sovietinis teroras. Prasidjo masin mobilizacija kariuomen, aretai, nubuoinimai, vairs smurto veiksmai, kurie sukl gyven toj nerim ir didjani baim, kad ir jie greitai pasidarys aukomis. iomis slygomis mogus, numats, kad ateina jam laikas bti suimtam ar mobilizuotam, siekt to ivengti. Gal slapstytsi, gal persikelt kitur gyventi, bet vargu ar skubt tapti partizanu. Partizano dalia nra lengva, net palankiausiomis aplinkybmis. Ir net optimistas turjo nujausti, kad veikiausiai jo laukia sumimas ar mirtis. Kam okti i katilo ugn? Pirmojo bolevikmeio patirtis irgi nebtinai turjo sukelti ryt prieintis. Juk rusai Soviet Sjungoje du deimtmeius kentjo teror, bet j patirtis juos vis labiau sukaust ir paralyiavo. Jau minta, kad patriotizmas skatina pasiprieinim, bet nebtinai ginkluot.
109

Keturi pagrindiniai veiksniai skatino jaunus vyrus ieiti partizanauti: (1) pirmosios bolevik ir vokiei okupacijos patirtis; (2) neabotas sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais; (3) Vakar intervencijos viltis ir (4) patriotizmas. Praeities patirtis parod, kad bergdia pasitikti totalistins valstybs gera valia, kad nesiprieinimas okupan to nesuvelnins, kad pasyvi laikysena smurto atvilgiu nesumains auk ir nuostoli, o gal net padidins. Pirmosios bolevik okupacijos teroras buvo savavalikas, kaprizingas, nenumatomas. Nukentjo beveik vis sluoksni gyventojai, ne tik buv valstybs veikjai, bet ir paprasti kininkai su eimomis. Vien komunistai ir j didesni rmjai liko nepaliesti. Tauta negaljo suprasti pagal kokius kriterijus mons suimami, tad visi jautsi nesaugs. Taip buvo per pirmj bolevikmet, o iki 1944 m. daug lietuvi nusieng komunist akimis. Vieni dalyvavo 1941 m. sukilime, kiti vokiei okupacijos metais dirbo savivaldoje ar tarnavo vietos savigynos daliny. Ne daug buvo gyventoj, kurie 1941 m. vieai neprakeik pabgani komunist, ir tad jie negaljo bti tikri, ar koks nors pataiknas, mgindamas sigerinti, apie tai neprane valdiai, dar gerokai sutirtindamas spalvas. Dalis i moni ijo kovoti, o kit baim buvo tokia didel, kad nuo pat bolevik sugrimo jis slapstsi savo kiuose ne metus ar du, bet 10, net 20 met. itokius atvejus daniau pamini raytojai, pvz., R. Lankauskas apsakyme mkla ir J. Dovydaitis apsakyme Veidu pavoj. Buvo ir t, kurie jaut pareig pasilikti alyje ir atkeryti u nukentjusius tvus ar gimines. Broliai A. ir B. Liesiai moksi vokiei valgybos mokykloje, sugro Lietuv ir turjo svarb vaidmen emaitijos partizan susivienijime. Jie nebuvo nusikaltliai, bet veikiau norjo suvesti sskaitas su nusikaltliais. J tvas, gimnazijos direktorius ir motina 1941 m. buvo iveti Sibir. Tvas no

mir badu, o motina buvo priirtojo nuauta. Sugrus komunistams, prasidjo masinis vyr gaudymas Raudonj armij, ir ios mobilizacijos, ne taip kaip vokiei mobilizacijos, nebuvo galima nepaisyti. Kartu su mobilizacija vyko ir nubuoinimas, greitai prasidjo aretai, o 1945 m. rugsjo mn. vyko ir pirmieji didesni trmimai. Uvirus partizan kovoms, monms dar grs sumimas u partizan rmim ar neidavim. Dar vliau, kai didjo spaudimas steigti kolkius, kurie absoliuiai valstiei, net ir maaemi daugumai buvo nepriimtini, komunist nemalon pateko vl tkstaniai moni. Susidar aplinkybs, kuriose tlas jaunas mogus jaut, kad netrukus ir jis taps saugumo auka. Tuometiniai vykiai, pirmosios komunist okupacijos ir yd likimo patirtis isklaid vilt, kad ramiai namie sdintieji kaip nors pajgs ivengti sumimo. Nesaugu pasilikti namie, nesaugu par tizanauti. iomis abipusio pavojaus slygomis sprendim kovoti nulm Vakar pagalbos viltis ir patriotiniai jausmai. Ilg laik lietuviai lauk paramos i usienio, ir i viltis nebuvo tokia iliuzika ir nepagrsta, kaip dabar kartais teigiama. Ginkluota kova turjo Vakarams akivaizdiai parodyti tautos pasiaukojim nepriklausomybs susigrinimui ir bekompromisin pasiprieinim sovietinei okupacijai. Tiktasi, kad pasiprieinimas pagerins Lietuvos padt laukiamoje taikos konferencijoje. Bet Vakar interven cijos viltis partizanui ar bsimam partizanui nebuvo vien tik nepriklausomybs atgavimo garantija. Smonje ar pasmonje is tikjimas turjo gili reikm. Jei po met ar dviej komunistai bus ivaryti, tai gerokai padids tikimyb, kad ir jis pats iliks gyvas ir partizanavimas nebus buvs beviltika kova. Be numatytos Vakar pagalbos eiti mik reik neivengiam mirt. Greitos intervencijos atveju pasidaryti partizanu gal net buvo saugiau negu sdti namie
111

ir laukti sumimo. Asmeniko isigelbjimo viltis, nesvetima n vienam mogui, i dalies paaikina, kodl partizanuose Vakar pagalbos viltis buvo tokia gaji; ji adjo ne tik tautai laisv, bet ir partizanui gyvyb. Patriotizmas irgi turjo savo vaidmen partizanavim skatinaniu veiksni sandaroje. Pirmoje vietoje jis prasmino ryt prieintis ginklu. Tais laikais daug kas gdijosi nutarimo nusileisti Maskvos ultimatumui 1940 m. bei tvirtai tikjo, kad laisvs nevertas tas, kuris jos negina. Tokie mons jaut pareig tvyn ginti, o pareigos danai turi didesn svor asmeniniuose sprendimuose negu paprasti norai. Tiems, kurie jaut, kad ir partizanavimas, ir nepartizanavimas adjo greit mirt ar itrmim, tautiniai jausmai galjo galutinai nulemti sprendim eiti mik. Toji mintis ne kart buvo ireikta pasisakymais, kad geriau mirti tvynje su ginklu rankoje negu vergu Sibire. Patriotizmas turjo dar svarbesn vaidmen daugelyje gyventoj sukl ir palaik ryt su komunistais neben dradarbiauti. Nors sovietinis teroras buvo savavalikas ir neapskaiiuojamas, nors kai kurie komunistai ir j rmjai irgi buvo iveti ar pateko NKVD nagus, patikimiausia priemon apsisaugoti nuo sovietinio teroro buvo valdios ir partijos rmimas, jos politikai pritarimas. Net jei toks elgesys padidino partizan kerto pavoj, partizan galia ir grsm jokiu bdu neprilygo sovietinio saugumo galiai. O komunist ir j alinink buvo labai maai. Minti keturi veiksniai ir nulm lietuvi elges pokario metais. Be praeities patirties bt buv daugiau vili ivengti valdios teroro daugiau mginim su ja rasti modus vivendi. Be sitikinimo, kad Vakarai Lietuv netrukus va duos, partizanai bt lik be vilties, j pasiprieinimas net ir jiems bt atrods bergdias ir beprasmis. Be patriotizmo kolaboravimas daug kam bt buvusi rimta ir net palyginti
112

patraukli galimyb. Bet pokarinis sovietinis teroras yra motyv sandaros kertinis akmuo. Su kai kuriomis ilygomis galima teigti, kad is teroras buvo pagrindin partizan kov prieastis. Be to siaub ir nerim sukelianio teroro, praeities patirtis bt idilusi, mons bt primir pirmojo bolevikmeio kanias ir sitikin, kad komunistai pasikeit. Be teroro mons dar vis bt lauk ivadavimo, bet lauk savo namuose ir kiuose, kaip jie palyginti kantriai lauk vokiei ivijimo. Sovietinis teroras ir kiti elges lemiantys elementai pakeit moni apskaiiavimus. Valdios siautjimui nesiliaujant, pasilikimas namie darsi vis pavojingesnis, kol pagaliau kai kuriems partizanavimas tapo patrauklesne ieitimi. Galima i ivad apie teroro vaidmen apibendrinti ir pritaikyti kitoms alims. Kodl vienose okupuotose alyse isivyst ginkluotas pasiprieinimas, o kitose gyventojai nesigrieb ginklo, nors okupanto panaiai nekent? Gamtos slygos, tautins tradicijos, pasiprieinimo vad nusistatymai turjo didel reikm. Taiau galima manyti, kad Belgijoje, Olandijoje, Danijoje ir Norvegijoje gyventojai, kurie myljo savo krat ne maiau u kit ali pilieius, ramiau laiksi, nes naci savavaliavimas niekada nepereng ribos, kai mons pamato, jog saugiau prieintis negu pasilikti namie. i ali gyventojai, kaip ir Lietuvos, buvo kikai inaudo jami, verbuojami darbams Vokietij ir karinius dalinius. Daugelis smarkiai nukentjo, bet daug kas vokieius ignoravo, nes buvo galima ignoruoti. Lietuviai gali didiuotis, kad jie nesudar SS legiono, bet jei vokieiai bt pavartoj visas smurto priemones, mobilizacija bt pavykusi. Pamintina ir tai, kad sovietiniai partizanai buvo veiklesni Ryt Lietuvoje negu kitose jos dalyse. Tai lm vairs veiksniai: miresn gyventoj tautin sudtis, Gudijos artumas, kur veik dideli ir gerai ginkluoti partizan briai,
113

partizanavimui palankios gamtos slygos. Bet negalima umirti, kad naciai Ryt Lietuvoje irgi smarkiau siautjo, grieiau reikalavo pyliav, uoliau gaud mones darbams Vokietijoje. Silomasis modelis padeda iaikinti kai kuriuos par tizan skaiiaus augimo ir majimo reikinius. Pirmieji partizan daliniai pasirod 1944 m. rudeni, kada rusai paskelb mobilizacij. Jaunimas nemat prasms rizikuoti gyvybe ir tarnauti prieo kariuomenje. Daug pabgo mik, nors dalis j vliau sugro namo ar pasinaudojo 1945 m. paskelbta amnestija Bgimas mik nuo mobilizacijos buvo stichikas reikinys. Jame gana kukl vaidmen turjo antinacins rezistencijos organizacijos ar i anksto parengti kovos daliniai. Antrasis bolevikmetis itiko krat taip pat nepasirengus, taip pat be vadovybs, kaip ir pirmasis. Niekas netikjo, kad vokiei kariuomen Gudijoje taip staigiai ir visikai sulugt, kad per kelias savaites Raudonoji armija i Vitebsko pasieks ryt Lietuv. Dalis VLIKo nari jau buvo suimti, o dar kiti pasitrauk Vakarus. I pogrindio spaudos Laisv, Nepriklausoma Lietuva, Laisvs kovotojas matyti, kad ir pogrindio organizacijos neturjo ko pasakyti, beartjant Raudonajai armijai. Bolevik dar neuimtoje emaitijoje veik Tvyns apsaugos rinktine ir LLA Vanagai. Bet ir ie daliniai buvo greitai isklaidyti, nepalikdami jokios vieningos organizacijos. Mobilizacijos vaidmen pirmj partizan atsiradime netiesiog patvirtina ir tai, kad tie jaunuoliai, kurie buvo atleisti nuo karins prievols, neskubjo pereiti nelegali padt. Pavyzdiui, studentai gro universitetus ir kitas auktesnes mokyklas, band mokytis ir normaliai gyventi. Net bsimieji partizanai, kaip Juozas Luka ir jo brolis, daugiau negu metus gyveno legaliai, studijavo ir galutinai
114

ijo partizanauti tik tada, kai jaut artjant sumim. Vliau partizan gretas danai papild mons, kuriems grs tiesioginis sumimo pavojus Bsimas Tauro apygar dos vadas mjr. Drunga Mykolas Jonas ijo pas partizanus tik 1945 m. vasar po to, kai saugumas iaikino jo vaidmen Lietuvi fronto organizacijos Kauno apygardoje vokiei okupacijos metais (1:118). sijung partizanus tie, kurie iveng areto ar itrmimo, spdami pabgti mik, pamat atvaiuojanius komunistus juos ir j eimas itremti. Skubjo mik tie, kuriuos valdios pareignai ar stribai pradjo klausinti apie namie negyvenant brol ar sn, kuris gal partizanavo ar buvo Vakarus pasitrauks, o gal ir mirs. I komunist paskelbt tardym duomen matyti, kad danai mogus i pradi partizanams tiek maisto, vliau pasidar ryininku, o gal gale perjo pas kovotojus, nes nujaut savo likim. 1 mons be reikalo neskubjo mik, nes neturjo dideli iliuzij. Danai ijo artjanio areto priversti. Silomasis aikinimas, kaip ir kiti modeliai, bando sukurti bendr vaizd, kuris padt suprasti sudting reikin. Nra joki pretenzij, kad jis tiksliai galiot visiems partizanams ar kad visi bsimieji partizanai smoningai galvojo ir apskaiiavo vieno ar kito elgesio pasekmes. Buvo vairi kit prieasi ir poveiki bei subtili skirtum. mons gerokai skiriasi, ir joks apibendrinantis aikinimas negali atitikti j jausm, individualios mstysenos ir praeities patirties. Greitosiomis galima paminti kelias moni grupes, kurioms is aikinimas tinka maiau ar visai netinka. Kai kurie asmenys, tarp j kai kurie buv karininkai ir 1941 m, sukilimo dalyviai, buvo nutar, kad jie nesielgs kaip dauguma elgsi per pirmj bolevikmet. Sugrus komunistams, jie ijo kovoti, pasiry tol prieintis, kol Lietuva bus laisva ar jie us. Taip dar Dzkijos partizan
115

vienytojas plk. J. Vitkus-Kazimieraitis. Buvo paprast moni, kurie turi savigarb, skatinani nenusilenkti prie tai, kas svetima, ko jie nepakenia kaip mog eminanio dalyko prievartos, melo ir panaiai. Partizanuose buvo ir nuotyki iekotoj, net eilini nusikaltli, kuriems par tizanavimas buvo dingstis kriminalinei veiklai pateisinti. Sovietiniai dokumentai mini atvej, kaip i partizan pasitrauk vyrai nukeliavo Vilni, ten vog ir ud mones (4:117-120). Ta prasme bt domu inoti, koks nuoimtis partizanams priskirtu apiplim bei nuudym yra toki moni atsakomyb, kokie buvo j konkrets ryiai su kitais partizan briais. Kaip Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, taip ir po Antrojo Lietuvoje veik ir plik briai, ir niekas nedraud jiems pasiskelbti partizanais. Draug ir broli pavyzdys, jaunystei bdinga romantika ir drsa skatino dal jaunimo ieiti partizanauti. Jei daug draug mike kovojo, tai kiti turjo jausti psichologin spaudim sekti j pavyzdiu, ypa tais laikais, kai partizaninis sjdis buvo stipresnis. Yra ini, kad beveik itisos moksleivi klass vienaip ar kitaip susirio su miku. Vliau, kai partizanai buvo susilpnj, ankstesni partizan ir draug pavyzdys nebeskatino, bet stabd stojim partizanus. Be to, is modelis nepaaikina dviej svarbi reikini, btent a. kodl vieni, o ne kiti panaiomis slygomis ijo partizanauti, ir b. kodl apie 1949 m. partizan sugebjimas pritraukti naujus kovotojus sumajo. Pokario metais labai plats gyventoj sluoksniai bijojo dl savo ateities: tur tingesnieji kininkai, buv nepriklausomos Lietuvos ar vokiei laik valstybs tarnautojai, partizan rmjai, eimos, kurios negaljo paaikinti snaus ar tvo nebuvimo prieasi. Bet i grupi nari ir kit moni reakcijos areto ir itrmimo pavoj buvo nevienodos. Dalis j ijo partizanauti. Taiau nemaiau moni sustingo panaiai kaip
116

gyvat pamats kikis ir nieko nedar. Atsiminim autoriai, kaip E. Jucit ir J. Grimanauskas, pabria, kad maaemiai daugiau negu pasiturintys kininkai rm partizanus, nors itrmimo pavojus pastariesiems buvo didesnis ir dl to, jie lyg ir bt turj bti didesniais partizanu rmjais. teorijai nepatogu fakt btu galima mginti vairiais bdais paaikinti. Antai ki savininkai, bdami vyresnio amiaus, per seni partizanavimui bei atsakingi u eimos likim, turjo itin atsargiai elgtis, nes inojo, kad juos stebjo valdios agentai, iekantys dingsties juos sksti: Kitas galimas aikinimas nurodyt, kad turtingesnieji, labiau link savimi rpintis ir apskaiiuoti elgesio pasekmes, nenorjo sivelti jiems pavojing aidim. Pasilymas domus tuo, kad jo prielaida marksistin-leninin (turtingieji savanaudiai), bet ivada (turtingieji nepar tizanavo) nesuderinama su Lietuvos komunist dogmomis. Antroji problema lieia partizan veiklos susilpnjim ir iblsim. Nors stalininis teroras neatslgo iki diktatoriaus mirties, po kiek laiko partizanu skaiius pradjo mati. Didesn tautos dalis buvo bauginta, neteko ryto prieintis arba nutar, kad ginkluotas pasiprieinimas negali pasiekti savo tiksl. iuo metu tarptautins tampos nebuvo maesns, nes netrukus prasidjo Korjos karas. Gal mons dar tikjosi ivadavimo i Vakar, bet toji viltis jau nebeskatino eiti mik. Kitaip tariant, kai kuriais svarbiais atvilgiais vidaus ir usienio konjunktra tuomet buvo panai, bet moni reakcija partizanavimo atvilgiu buvo skirtinga. Kaip visa tai suderinti su teikiamu teoriniu aikinimu? Pirmiausia reikia pabrti, kad geriausiu atveju teorija mgina nustatyti btinas partizanu tapimo slygas, o ne pakankamas. Ji siekia nurodyti veiksnius, kurie daugeliu atvej skatino vyrus pasidaryti laisvs kovotojais. Taiau
117

teorija neteigia, kad tam tikromis aplinkybmis visi eis mik. Lieka vietos asmeniniam apsisprendimui ir charakterio bruoams. Tomis paiomis aplinkybmis du vyrai gali skirtingai elgtis dl labai paprastos prieasties vienas drsesnis, o kitas baiktesnis. Antra, teorija, kaip dauguma modeli, yra sukonstruota, neatsivelgiant laiko tkms pasekmes. Bet atrodo, kad laikas turjo labai svarb vaidmen. Juk po ketveri-penke ri antrosios bolevik okupacijos met ir dar ketveri pirmosios bolevik ir vokiei okupacijos met tauta pavargo, jgos iseko, siviepatavo rezignacija. Po tiek laiko veiksniai skatin partizan judjim jau nebegaljo nulemti moni elgesio. Bet tai teorijos nepaneigia, nes ji gali bijti papildyta ir su iuo reikiniu suderinta. Teorija tik negali i anksto nurodyti, kada tauta pavargs, kaip ji negali nurodyti, kuris mogus pasidarys partizanu.

INAOS
1. tai keli pavyzdiai. Stasys Narbutas umezg ryius su partizanais 1945 m., kai jie ueidavo jo tvo k gauti maisto. Nuo 1945 m, Narbutas buvo ryininkas, sijungdamas kovotoj gretas tik 1948 m pradioje po to, kai partizanai spjo, kad jam gresia areto pavojus (9-186-187). Bronius ivotkauskas, irgi kils i Raseini apylinks, buvo partizan ryininkas iki 1949 m. rugsjo mn , kada buvo paauktas Raudonj armij. Jis slapstsi iki 1950 m. liepos mn , kada perjo pas partizanus (9:194-196). 1947 m partizanai tikino Petr Simanavii ir jo tv leisti kyje rengti slptuv. Simanaviius dar pasidar ryininku, bet po keli mnesi sovietiniai kariai surado bunker ir sum Simanaviiaus tv.

118

Simanaviius, kuris areto metu buvo Alytuje, trumpai slapstsi ir tada buvo sijung partizan kovotoj ryininkas. gretas (5:42-45). Zigmas i Stravinskas, pradi irgi brolio vadovavs Dainavos apygardos arno rinktinei, surado

Saugumieiai

slptuv

kyje. Brolis tuojau ijo mik, o Stravinskas, bijodamas, kad bus suimtas u brolio veiksmus, greitai sek jo pavyzdiu (5:72).

119

IV SKYRIUS

Sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais 1. Teroras Lietuvoje ir Soviet Sjungoje Kai 1944 m. vasar komunistai sugro Lietuv, gyventojai j nesutiko kaip pergaling ivaduotoj su duona ir druska. Veikiau lietuviai sutiko sugrtanius komunistus su baime ir nerimu, stengdamiesi kiek galima daugiau ivengti nekviest svei, vildamiesi, kad jei ne vokieiai, tai bent anglai ir amerikieiai greitai privers juos i ia isinedin ti. Dl pirmosios bolevik ir vokiei okupacij atsirado beveik neveikiama praraja tarp tautos ir komunist. Lietuviai puikiausiai prisimin komunist teror, o savo ruotu komunistai laik nema gyventoj dal vokiei bendradarbiais ar simpatikais. Net ir palankiausiomis aplinkybmis nebt buv lengva paalinti per pastaruosius ketverius metus isivysius tarpusavio nepasitikjim. Valdia ir jga buvo komunist, ir jiems bt reikj mginti nuosaikia ir apgalvota politika tikinti gyventojus, kad 19401941 m. vykiai nepasikartos, kad saugumas bus sutram dytas, kad bus atsivelgta Lietuvos ir lietuvi interesus.
120

Taiau komunistai n negalvojo apie priemones su tauta susitaikyti, j geruoju patraukti savo pusn. Savo pergali padrsinti ir Stalino liguisto nepasitikjimo skatinami, jie atvyko kaip nugaltojai, pasiry nubausti visus, kuriuos laik ,,liaudies prieais ar ,,naci kolaborantais. Jau i anksto buvo nutarta paalinti i pareig visus valdios pareignus, tarnavusius vokiei okupacijos metais, ir be joki velnum Raudonj armij mobilizuoti kuo daugiau jaun vyr. Lietuvos komunist poiriu tauta buvo nusidjusi vairiomis nuodmmis. Kaip jau minta, karo pradioje lietuviai sukilo prie komunistus, o vokiei laikais propor cingai maai lietuviai rm sovietinius partizanus ar sijung j gretas. Pasitraukdami i Lietuvos 1941 m., komunistai gal pirm kart i ties sismonino, kiek jie buvo nekeniami. Nors Lietuvi aktyvist frontas nesigailjo pastang sukilimui suorganizuoti, daugelyje viet partizanu briai krsi stichikai ir apaud besitraukianius Raudonosios armijos dalinius ir komunistus aktyvistus, juos nuginkluodavo ir suimdavo. Pagal komunist duomenis, beveik penki tkstaniai kompartijai prijauiani moni uvo kovose pirmomis karo dienomis (111:85). Turbt didij j dal nukov vokieiai. Lietuviai kariai, sudar Raudonosios armijos 29-j auli teritorin korpus, nedviprasmikai pasisak prie sovietin valdi. Jie sukilo Vilniuje, Varnos ir Pabrads poligonuose (107. T. XV: 119). Kariai dezertyravo kiekviena proga. Atsiminimuose generolas P. Petronis paymi, kad i jo prietankins artilerijos diviziono pabgo visi karininkai ir liktiniai puskarininkiai, iskyrus j ir kakok V. Itomlensk (141:23). I viso apie penki tkstaniai kari atsipalaidavo nuo Raudonosios armijos ir nesitrauk rytus. Jau pirmj karo savait nustojo veikti korpusui priklausanti 184-ji divizija,
121

o antroji korpuso divizija, 179-ji, nors kelis kartus papildyta nelietuviais kariais, buvo iformuota rugpjio pabaigoje (111:83-84). Tautos nusistatymas komunist atvilgiu nepasikeit vokiei okupacijos metais, ir patys komunistai tai nuvok. Nors Lietuvoje veik sovietiniai partizanai, jie vis dlto neturjo platesni gyventoj sluoksni paramos. J pir muosius brius steig ne vietos gyventojai, bet pabg raudonarmieiai ar i Soviet Sjungos atsisti aktyvistai. Net ir neksdami vokiei okupacijos, maai lietuvi jo sovietini partizan brius, kuri veiksmingumas pradjo didti tik artjant 1944 m. Kad daugelis lietuvi labiau bijojo komunist negu vokiei, rod itin skmingas aukimas Vietin rinktin, kuri per dvi savaites stojo daugiau lietuvi negu tapo sovietiniais partizanais per vis kar. Lietuvos komunist partijos nari, ypa vadov, asmenins savybs taip pat turjo vaidmen, nustatant vyriausybs politik. Didioji dauguma buvo menkai isilavin, maai apsiskait, nesusipain su kitomis alimis. Nors jie buvo usiangaav marksistai, j marksizmo sampratos erd sudar supaprastinti, danai net primityvs Lenino, Bucharino ir Stalino teigimai apie istorin btinyb, klasi kov, partijos ypating paaukim pakeisti pasaul ,,nra tvirtovs, kurios bolevikai negalt paimti. Be to, jie buvo profesionalai revoliucionieriai, daugelis kaljo Nepriklausomoje Lietuvoje ir vliau kovojo sovietini partizan briuose prie vokieius. sitikin savo ir partijos reikalo teisumu, u savo sitikinimus rizikav gyvybe ir aretu, jie nei sugebjo, nei norjo ujausti t, kurie, jiems bdingu isireikimu, buvo pasmerkti istorijos iuklynui. Jei partija turjo teis ir pareig sunaikinti senus, bet klaidingu keliu nujusius komunistus, net Lenino artimiausius ben dradarbius, o kiti j draugai uvo kovoje su vokieiais, tai jie
122

nejaut jokio reikalo pasigailti t, kurie prieinosi j peramai santvarkai ir tiesai. Vadovaujani kadr nepakan tum atskleidia Motiejus umauskas: savo 1973 m. ileistame atsiminim tome vis dar smerkdamas istorik Juoz Jurgin, nes pastarasis 1937 m. teik malons praym (165:408-412). emesnio rango nariai, tarp j miesteli bei apskrii komitet partini organizacij sekretoriai, buvo net menkiau isilavin, beveik neturjo jokios valdymo patirties, kuri buvo itin reikalinga sudtingomis pokario met slygomis.1 Nemaa j galvojo, kad atjo ,,savos valdios laikai, tad jie dar k norjo, visai nepaisydami, kaip tariami buos ar buruaziniai nacionalistai vertino j veikl. Provincijos komunistai buvo tiek savyje usidar, taip neskmingai mezg ryius su vietos gyventojais, kad net Maskva juos kritikavo. Bet nei Lietuvos komunist partijos virns, nei vietos kadrai neturjo lemiamo vaidmens svarbiausiuose spren dimuose. Juos dar Kremlius, kas tuo metu reik Stalin. Nei amius, nei pergal prie Vokietij nesuvelnino senojo diktatoriaus. Veikiau jis jautsi saugesnis po Vokietijos sunaikinimo, o senatvje darsi vis labiau piktas ir tarus. Kaip ir anksiau, Stalinas buvo nutars visus palenkti savo valiai, negailestingai susidoroti su vairiais tikrais ar prasimanytais prieais. Dar karo metu Stalinas i savo tviki Kryme, Kaukaze ir Pakaspijyje itrm Krymo totorius, enus, inguus, karaiajus, kalmukus ir balkarus neva u bendradarbiavim su vokieiais. Daugiau negu milijonas moni nukentjo nuo io siaubingo 2 savavaliavimo. Gal net iauresnio likimo sulauk buv vokiei karo belaisviai. Per kar vokiei nelaisv pateko milijonai kari, danai dl nevykusi savo virinink sakym. Apskaiiuo123

jama, kad apie trys milijonai raudonarmiei mir badu ar buvo nuudyti (43:427). Stalinas n kiek neujaut j kani. Pagal jo logik, visi, kurie pasidav vokieiams buvo tvyns idavikai, o tie, kurie dar iliko gyvi, turjo bti naci kolaborantai. Juk dl koki kit prieasi jie iliko gyvi, kai tiek daug kit badu uvo ar buvo nukankinti? Todl grtani belaisvi su glmis nesutiko gimins ir draugai, dkingi partijos ir valdios atstovai, bet gerai apginkluoti saugumieiai su vilkiniais unimis. Belaisviai negavo kelialapi ivykti Krymo kurortus ir tenai gydytis, bet buvo siuniami Kolymos ir kitus konclagerius ti. Nemaa t, kuri naciai nesuspjo pribaigti, tapo sovietini budeli auka. Kiti buv karo belaisviai buvo i partijos imesti, nepaisant ankstesni j nuopeln. Antrame skyriuje paminjome K. Maceviiaus atvej. Sovietinis saugumas panaiai elgsi su imtais tkstani moni, kuriuos vokieiai prievarta ive darbams Vokietij. tartini buvo visi, kurie gyveno vokiei okupuotose srityse, tad ir visi Lietuvoje lik jau buvo anapus Stalino malons. Dabar tai pripasta ir komunist istorikai. Antai A. Raknas rao, kad pokario metais pasitaik ir perdto nepasitikjimo tais asmenimis, kurie gyveno okupuotoje teritorijoje, buvo nelaisvje ar iveti darbams Vokietij, nors apie juos nebuvo joki kompromituojani duomen (148:150). Vis naujos moni grups pateko Stalino nemalon, tad soviet saugumas vis turjo nauj taikini. 1946 m. rugpjio 14 danovas grietai sukritikavo urnalus Zvezda ir Leningrad, tuo praddamas kampanij prie literatus ir menininkus. sismagins jis net pavadino poet Achmatov pasiutusi poniute, besiblakania tarp buduaro ir maldyklos (186:7). Netrukus kampanijos apimtis buvo praplsta nauji taikiniai buvo mokslininkai, apkaltinti kosmopolitizmu bei keliaklupsiavimu Vakarams. 1948 m.
124

smarkiai padidjo antisemitizmas, prasidjo yd aretai. 1949-1950 m. Stalinas nutar vl valyti partijos virnes. Politbiuro narys Voznesenskis ir CK sekretorius Kuznecovas buvo suimti ir suaudyti. Itin nukentjo Leningrado komunistai. Stalinas suorganizavo masinius aretus ir partijos valym Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, ekoslovakijoje. Tose alyse neapsieita ir be paradini teism. Metus prie savo mirt Stalinas pradjo planuoti naujus valymus, pridengtus vadinamuoju Gydytoj smokslu. Manoma, kad j apimtis bt buvusi nemaesn u 1937-1939 m. didj teror. Pasak Chruiovo, Stalinas sak tardomuosius muti, muti, ir dar kart muti. Jei diktatorius nebt mirs, tai gal ir Sniekus, ir jo ben drininkai bt turj prog palyginti Nepriklausomos Lietuvos ir sovietins tvyns kalinimo slygas, bet vargu ar bt ilik gyvi papasakoti savo ivadas (177:705720;121:475-497). Pagal Stalino supratim, didioji lietuvi tautos dauguma buvo jo prieai, ir jis buvo pasirys su jais atitinkamai elgtis. Sugr komunistai skubjo gyventojams rodyti, kad tik jie ir j patiktiniai krat valdys ir su grieta ranka. Tuojau prasidjo masinis ir danai prievartinis vyr mobilizavimas Raudonj armij. vairi sovietini organizacij ginkluoti briai ,,ukavo kaimus, suimdavo ir prievarta mobilizacijos punktus pristatydavo jaunus vyrus. kininkai buvo apkrauti didelmis grd ir kit ems kio produkt prievolmis, visi gyventojai buvo veriami pirkti karins paskolos obligacijas. Norint geriau suprasti, kodl Lietuvos partizanai taip ilgai isilaik ir susilauk tokios didels paramos, reikia detaliau panagrinti du partijos politikos aspektus, btent nepar tizanams taikomas teroro priemones ir ems kio bei kadr politik. Kaip tik ie aspektai netiesiogiai skatino pasiprieinim, nes dl j daugelis sitikino, jog komunistai
125

nesukalbami ir ketina visomis smurto priemonmis gyven dinti savo kslus. Teroro uvertira buvo mobilizacija Raudonj armij. Po to sek masiniai aretai bei trmimai, nuo kuri nukentjo vairiausi sluoksni ir profesij mons, ir tai sukl t didel nerim, skatinant jaunuolius eiti partizanauti. Prasidjo ir dvasinis teroras priverstinis primityviausi komunist dogm diegimas. Vakar niekinimas, reikalavimas, jog Lietuvos inteligentija per siauklt. Valdios pakeitimus, susietus su ankstesnio politinio elito paalinimu ir radikaliu visuomens pertvarkymu, danai lydi priespauda ir teroras. Nauji valdovai mgina savo pergal tvirtinti, paalindami buvusios valdios alininkus i vyrau jani politini ir kini pozicij. Taip dar ir komunistai. Taiau nauja vyriausyb daniausiai mgina ir laimti kai kuri gyventoj sluoksni param bei pasitikjim. iuo atvilgiu Lietuvos komunist politika buvo iskirtin. Iki 1946 m. pradios komunistai dar iek tiek band prie savs pritraukti vargingus ir vidutinius valstieius ir kai kuriuos intelektualus. Bet po to jie pradjo vis maiau dmesio skirti kinink interesams, sustabd ems reform, sumaino param valstieiams, kol buvo nutarta pravesti ems kio sukolektyvinim, nepaisant koks bt gyventoj pasiprieinimas. Nebuvo lazdos ir meduolio politikos, nes Kremlius nutar, jog bus vartojama tik lazda; jos ivengimas turs atstoti meduol. Partijos kadr politika rodo pana abejingum tautos masei, nors ioki toki iimt sudaro jaunimas, kur komjaunimas siek patraukti savo pusn. Lietuvi skaiius partijoje labai ltai didjo, ypa kaime, nes jais ilg laik nebuvo pasitikima. Turdami Maskvos nenugalim unugar, Lietuvos komunistai inojo, kad ilgainiui gals palauti tautos pasiprieinim be joki nuolaid ir kad Lietuva turs priimti j viepatavimo slygas.
126

2. Teroro taikymas nepartizanams (a) Mobilizacija Sovietiniai autoriai danai tvirtina, kad lietuvi tauta 1944 m. diaugsmingai sutiko ygiuojani Raudonj armij ir m masikai silieti j. Yra daug pagrindo suabejoti io teigimo teisingumu. Vis dlto aiku, jog Raudonajai armijai rpjo kuo daugiau moni kuo greiiau sumobilizuoti. Atskiri kariuomens daliniai pradjo gyventojus mobilizuoti savo iniciatyva ir be joki galiojim. Antai jau liepos pabaigoje 39 armija buvo padjusi vyr aukim venioni, Pabrads ir Nemenins rajonuose (46:149). Taiau mobilizacija tuojau buvo ataukta, o mobilizuotieji paleisti. Rugpjio pirm dien naujai kurtas LTS Respublikinis karinis komisariatas paskelb savo,sakym Nr. 1 dl 19091926 m. gimusij karo prievolinink aukimo. Mobilizacija Lietuvoje nevyko visur tuo paiu metu; daug kas priklaus nuo to, ar sritis jau buvo komunist rankose, Vietos aktyvistai pradjo plaios apimties agitacij ir vadinamj aikinamj darb. Pasak komunist istorik, lietuvi tauta pakluso partijos aukimui. Itin daug dmesio skiriama mobilizacijai Kaune, kur nuo rugpjio 25 d. iki rugsjo 2 d. komisij stoj daugiau negu 12,000 kauniei, nors aukimus gavo maiau negu 4,000 (110:331). is stojani skaiius veikiausiai gerokai ipstas, nes Kauno miesto komiteto praneime paymta, kad daugiau negu 7,000 prisistaiusij buvo atleisti dl sveikatos stovio ar kaip specialistai, o kariuomenn buvo nusista tik truput daugiau vyr negu reikalauta. Ilg laik sovietiniai autoriai neturjo vieningos nuomons dl mobilizuotj skaiiaus. Dar 1948 m. generolas J. Macijauskas ra, kad daugiau negu 200,000 Lietuvos moni stojo Raudonj armij. Taiau pastaruoju metu
127

sipilietina gerokai kuklesnis-apskaiiavimas, btent 108,378 mons. Ir is skaiius perdtas. Pirma, pagal komunist duomenis, iki 1944 rugsjo 16 daugiau negu 40,000 lietuvi buvo mobilizuoti kariuomen ir iki gruodio mnesio jie buvo siuniami tik vadinamj 16 lietuvikj auli divizij. Taiau kiti sovietiniai altiniai nurodo, jog i divizij papild ne 40,000, bet 10,000 nauj kari. Yra panai didel spraga tarp tariamai mobilizuot lietuvi skaiiaus ir konkrei duomen apie j pasiuntim sovietins kariuomens dalinius. inoma tik apie 16,000 lietuvi nukreipim eiolikos armij kariuomen nuo lapkriio iki karo pabaigos (46:156-157). Treia, pirmoji mobilizacija negaljo bti tokia veiksminga, nes netrukus, btent spalio 11 d., buvo paskelbta antroji mobilizacija, kuri vyko lapkriio 15gruodio 15. Mobilizacij skelbianiame pareikime Liaudies komisar taryba pareigojo Vidaus reikal ministerij imtis grieiausi priemoni, kovojant su vengianiais registracijos ir prieikais veiksmais prie ios priemons vykdym (110:346). Po skmingos pirmos mobilizacijos nebt reikj nei antros, nei sakymo vartoti grieiausias priemones.3 Ne vien sovietini autori netikslumai bei prietaravimai sukelia abejoni dl mobilizuotj skaiiaus ir dl j entuziazmo. Karas artjo pabaig ir daugelis jaunuoli, iveng vokiei mobilizacij, nemat jokio reikalo tarnauti raudonajam okupantui, kai jau buvo atsisakyta paklusti naci reikalavimams. Be to, nuo pirmj savo veikimo dien visos antinacins rezistencijos organizacijos ragino lietuvius nestoti vokiei kariuomen, pakartotinai pabrdamos, kad tarptautin teis draudia vykdyti mobilizacij okupuotame krate. Vienybs sjdio leidinys Atalynas 1943 m. gegus mn. ra:
Lietuva okupuotas kratas ir Vokietija pati puikiai ino, kad

128

okupuotame krate tarptautin teis neleidia mobilizacij. Vokieiai ir neskelbia mobilizacijos, ,,kvieia savanorius.

daryti jie tik

Dar anksiau, vasario 21, pogrindio leidinys Vieninga kova panaiai aikino:
Okupuot krat gyventoj mobilizavimas kariuomenei ar fronto darbams yra prieingas tarptautinei teisei. Tuo bdu vokieiai neturi teiss ms mobilizuoti . . . Lietuvos gyventojus gali mobilizuoti tik tautos pastatyta vyriausyb. Tai mes turime inoti ir nepamirti.

Kiti pogrindio leidiniai danai kartoja ias mintis. Raginimai vengti vokiei kariuomens buvo veiksmingi didele dalimi dl to, kad jie atitiko Lietuvos jaunimo norus, kurie nepasikeit atjus komunistams. Nors lietuviai nenorjo stoti Raudonj armij, jie neturjo jokios ieities. Net kai kurie sovietiniai partizanai buvo veriami sijungti j. Po pirmj sovietins kariuomens dalini, kurie skubdami pasivyti vokieius beveik neliet gyventoj, Lietuv uplsdavo atsarginiai kariuomens bei NKVD daliniai. Atsarginiai daliniai buvo nedrausmingi, gyventojus apvogdavo, apipldavo, grasin davo, bet tai dar stichikai, be joki nurodym. NKVD veikla buvo visikai kitokia atsargi, apgalvota, pagal plan ir net iauresn. Komunistai neturjo joki iliuzij dl mobilizaci jos. T pai dien, kada aukiamieji turjo stoti registracijos punktus, po apylink pasipildavo ginkluoti enkavedistai, kurie kodavo kaimus, mikus, iekodami aukiamj. Kaim gyventojai, pamat pirmuosius suim tuosius, bgdavo mik. Bganius enkavedistai audydavo be jokio spjimo. Tikrindami kluonus ar tvartus, danai apaudydavo prslus. Juozo Lukos apskaiiavimu, tomis dienomis galjo ti keli tkstaniai lietuvi (1:35).
129

Patekusij kariuomen likimas nebuvo pavydtinas. Dalis j be jokio nuodugnesnio karinio parengimo, kartais vos du mnesius po mobilizacijos, bdavo siuniami front, kartais patys turdavo apsirpinti ginklu kovos lauke nuo kritusi draug ar prie. Bet ne visi mobilizuoti lietuviai kariai buvo siuniami Vakarus kovoti, kiti turjo keliauti Rytus, Gulago salyn. Kartais itisi daliniai susilaukdavo io likimo. Pavyzdiui, 1945 m. sausio 21 d., tai yra Lenino mirties metini dien, Gelein stotyje didelis lietuvi kari brys atygiavo traukinio stot. J staiga apsupo enkavedistai, sugrdo spygliuotomis vielomis apraizgytus vagonus ir isiunt Sibiran (1:49-51). Neinia, kiek mobilizuot kari taip nukentjo, bet is reikinys i dalies paaikina mint didel sprag tarp skaiiaus lietuvi, kurie buvo mobilizuoti, ir t, kurie buvo pasisti kur nors kariuomens dalin. Nuo mobilizacijos nukentjo ne vien tik lietuviai. iauresnio likimo susilauk Lietuvos teritorijoje mobilizuotieji rus, ukrainiei ir gud tautybs mons, kuri daugum sudar buv karo belaisviai, kiti buv raudonarmieiai, i Soviet Sjungos Lietuv prievarta darbams atvetieji. Stalinui visi jie buvo idavikai, ir su jais buvo elgiamasi kaip su tokiais. Jie buvo nukreipiami armij atsargos auli pulkus, tenai ibdavo dvi tris dienas ir tuojau siuniami atgal front, veikiausiai kaip drausms batalion nariai (46:154). NKVD ir kit baudj batalion siautjimas didjo, kai komunistai labiau sitvirtino alyje, sitikino, jog vokieiai nepajgs suorganizuoti veiksmingo kontrpuolimo. Merkins apylinkje, kurioje pirmoji mobilizacija buvo neskminga, boleviku iaurumas prilygo naci veiksmams Piriupyje. 1944 m. lapkriio mnes Merkin atvyko nedidelis kariuomens brys, kuris pradjo aplinkinius kaimus kratyti, tardyti mones. Greitai pradjo dingti mons, kitur jie buvo 130

vieai audomi. Beveik kiekviename kaime bdavo auk, kartais visos eimos buvo iudytos. Nukentjo mons Janonyse, es, Pailings, Noruli, Palanki, Maksim, Bingeli, Puvoi kaimuose ir daug kur kitur. Gruodio 16 d. baudjai pradjo tikrinti deinj Merkio krant ir vl neapsieita be udyni. I viso buvo nuudyta apie imtas moni i 30 kaim. Teroro virn buvo pasiekta per Kias, kai atvyko papildomas 50-60 kari brys. Raudonieji smogikai degino sodybas atuoniuose kaimuose, ypa Klepi ir Lizd. I viso sudegino 48 sodybas ir nuud ne maiau kaip 37 mones. Nuudytj skaiius buvo gerokai didesnis, nes sunku nustatyti, kiek buvo palaidota lavon likui, surinkt gaisravietse. Pasitraukdami budeliai sum ir Alyt ivar apie 120 moni. antrj mobilizacijos aukim, kuris Merkinje turjo bti sausio 13 d., beveik niekas neatjo.4 Bta ir kit panai komunist siautjimo atvej, nors ir nesusietu su mobilizacija. 1944 m. paskutinmis birelio mn. dienomis sovietiniai partizanai, kone visi nelietuviai, apsupo Varnos rajono Musteiki kaim. Jie nuov bent 14 neginkluot moni, apipl ir padeg sodybas. Vis turt sukrov veimus, sovietiniai partizanai ivaiavo (14;54). Mobilizacija, j palydjusios udyns, moni apaudymai ir gaudymai turjo itin didel poveik partizan kovoms, tautos nusistatymui aplamai. Pirmoji paintis su grtaniais komunistais ne kuo daug skyrsi nuo paskutiniosios, kada nuo vokiei pasitraukdami bolevikai, prie savait praved masinius trmimus, vykd udynes Raini mikelyje, Pravienikse ir ervenje, kitur nuud atskirus mones. Jei bganiuosius palydjo 1941 m. sukilli viai, tai atvykstanius sutiko pirmieji partizan briai. Net iek tiek vliau. 1947 m. ar 1949 m., jaunuoliai msi vairiu priemoni karinei prievolei ivengti. Tarnavimas 131

Raudonojoje armijoje buvo laikomas tarnavimu okupantui, jo valdios pripainimu ir nusilenkimu jai. Partizanai ragindavo jaunuolius nestoti kariuomen, kartais net grasindavo tvams, kuri vaikai atliko karin prievol. Partizan manymu, tik tvyns idavikai uoliai tarnauja okupanto kariuomenje. Ne vienas jaunuolis, gavs aukim kariuomen, ijo partizanauti. I ginkluotj pajg pabgusieji atrasdavo prieglobst mike, net partizan pasiprieinimui artjant prie pabaigos. Pavyzdiui, 1951 m. spalio mn. jreivis Jonas Matuzeviius paliko savo dalin Taline, sugro Lietuv ir tapo partizanu (86:49). (b) Aretai Kai ginkluoti NKVD daliniai nuo pat pirmj antrosios okupacijos dien gaud vyrus Raudonj armij ir kovojo su partizanais, tai atskiri darbuotojai ir NKGB tarnautojai taip pat isijuos dirbo iki pat Stalino mirties. Udavini buvo vairiausi: reikjo organizuoti stribus, utikrinti gyventoj sekim, sutvarkyti karo iardyt nip tinkl ir, svarbiausia, suimti tikrus ar tariamus sovietins valdios prieus. O toki buvo labai daug, net tada, kada pilieiai neturjo nei progos, nei laiko aktyviai prieintis komunist santvarkai ar ireikti nepasitenkinim ja. I Lietuvos gautomis iniomis, iki 1945 m. pabaigos suimta 11,870 ,,kontrrevoliucionieri. 5 Pagal tuometinius Stalino kriterijus, vairs gyventoj sluoksniai buvo laikomi valdios prieais ne dl savo realios veiklos, bet dl tariamos klasins padties, profesijos, giminysts ryi, isilavinimo ir t.t. Dar 1941 m. sausio mnes, kai Lietuvoje nebuvo jokio ginkluoto pasiprieinimo, Bir NKVD virininkas Lisas instrukcijoje nurod apie 50 ri moni, kurie laikytini prievalstybiniais gaivalais. sra buvo traukti tautininkai, liaudininkai, krikionys demokratai.
132

student korporacij ir auli sjungos nariai, buv policininkai, karininkai, trockistai, deinieji eserai bei menevikai. Prieais buvo laikomi dvasininkai ir dvarininkai, pirkliai ir prekybininkai, svetimu valstybi pilieiai bei usienio valstybi bendrovi tarnautojai. Be to, prieo sraan pateko tokie, pagal racionalesn galvojim, visai nepavojingi mons, kaip politiniai emigrantai, repatriantai, esperantininkai ir filatelistai, net asmenys, susirainjantys su usieniu, Raudonojo kryiaus darbininkai ir Lenkijos trem tiniai (122:29-31), Ne visi itie mons buvo suimti ar itremti per pirmj bolevikmet, tad dalis j veikiai tapo saugumo aukomis. Be to, dl dalyvavimo 1941 m. sukilime ir per vokiei okupacij vieai ireikto nepasitenkinimo Maskvos valdia dar tkstaniai moni pateko prievalstybinio elemento sraus. Buv sukilliai, vokiei meto valdios pareignai, savisaugininkai, kaim apsaugos bri ir Vietins rinktins nariai, antinacins rezistencijos veikjai ir kiti buvo saugumo iekomi. Valdios prie skaiius nuolat auga, nes komunist akimis buvo itin lengva nusiengti sovietinei santvarkai, o nusiengimai beveik niekada nebuvo atleidiami. Nemalonn pateko visi veng stoti Raudonj armij. Dar karui tebesitsiant, 1945 m. vasario 9 d. LTSR vyriausyb paskelb amnestij partizanams ir nuo tarnybos kariuomenje besislapstantiems. Po keli mnesi, birelio 3 d., amnestija buvo pakartota, o 1946 m. vasario 15 d. tuometinis Vidaus reikal ministras generolas J. Bartainas vl pakartojo amnestijos silym, bet kart su iurpiu grasinimu: Bandit ir buruazini nacionalist organizacijos nari, kurie dar nepasidav valdios staigoms, eimos turi bti aretuotos ir deportuotos. (148:191;123:42). 6 Neinia, kiek vyr pasitikjo valdios paadais, bet partizan vadovyb nesiprieino kovotoj pastangoms legalizuotis, nes mike jau
133

ir taip buvo per daug vyr. Valdia neitesjo savo paad ir tyliai pradjo vien po kito amnestija pasinaudojusius suiminti. Danai jie buvo veriami iduoti buvusius kovos draugus, nors komitet apybraiose is procesas skirtingai vaizduojamas buvs partizanas pasipiktins draug veiksmais ir pasisils stribams juos iifruoti (73;208). Tikri ar tariami partizanai, j ryininkai bei rmjai bdavo suimami ir siuniami lagerius. Danai j eimos patekdavo sekani masini trmim bang. sovietini prie gretas patekdavo ir visai nekalti mones, kuriuos apskusdavo kaimynai, kartais i kerto, kartais vildamiesi pasisavinti j turt, kartais bijodami, jog nerod klasinio ,,budrumo patys bus suimti.7 Stribai ir enkavedistai irgi turdavo rodyti savo veiksmingum, vykdyti savotik plan. Kaljiman patekdavo kininkai, negalj atlikti prievoli ir umokti mokesi. Vietos valdininkai galdavo lengvai susidoroti su kokiu nors nemgstamu pasituriniu kininku. Pakakdavo tik pervesti jo pirmos ir antros ries emes trei rj bei padidinti hektar skaii tiek, kad mogus patekt buoi sra. O tie vadinamieji buos, nestengiantys sumokti padidint mokesi, bdavo greitai suimami (78:28). Valdios satrapai Lietuvoje buvo jautrs kiekvienam vjo paptimui i Maskvos. Kelis mnesius po danovo ipuolio prie Zvezda ir Leningrad Lietuvos literatros cerberiai suorganizavo visuotin raytoj susirinkim, kur danovo vietoje kaltinamj akt perskait LKP CK sekretorius K. Preikas. Dalis jo kritikuojam raytoj netrukus buvo suimti. Kai Maskvoje pradta kaltinti intelektualus vairiais nusiengimais, Lietuvos Moksl akademija sukruto tarp savo mokslini darbuotoj rasti panai trkum. 1950 m. antr kart buvo suimtas urnalistas Juozas Keliuotis. Gulag
134

isiuniami filosofai V. Sezemanas ir L. Karsavinas. Tuo metu buvo nuudytas i Sibiro grs raytojas Kazys Jakubnas. Paymtina, jog tada partizan pasiprieinimas Lietuvoje jau silpnjo ir suimtieji negaljo bti kaltinami j rmimu. Pirmieji aretai prasidjo vos komunistams sugrus. Dar 1944 m. ruden prasidjo Kauno universiteto student aretai. Jie danai buvo kaltinami es liaudies prieai, o nuo neaiki kaltinim nevisada sugebdavo apsiginti. Kit likim nulemdavo atsisakymas saugumui nipinti. Pir mosiomis dienomis buvo skubama suimti tuos Nepri klausomos Lietuvos veikjus, kurie nebuvo anksiau iveti. Liaudinink vadovas Zigmas Toliuis buvo sulaikytas dar 1944 m., paleistas, 1946 m. vl suimtas ir isistas lagerin. Lietuvos pasiuntinys Pranczijoje Petras Klimas, naci suimtas Vakar Europoje ir atgabentas Kaun, buvo suimtas 1944 m. ruden Kaune, nors jis slapstsi persirengs darininku prof. T. Ivanausko sode (58:267). Buvs Lietuvos ems kio ministras Jonas Aleksa buvo naci nubaustas dl savo protesto prie j politik Lietuvoje. Jo eil bti suimtam atjo 1948 m., kai jis jau jo eiasdeimt devintuosius savo metus. Bene visi Lietuvoje lik Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo komiteto svarbesni veikjai buvo suimti iki 1945 m. pavasario. Mokslininkai bei kultrininkai iveng pirmj areto bang, nors ir jie buvo stebimi. Kaip minta, filosofai Karsavinas ir Sezemanas buvo suimti 1949 m. ir 1950 m. Ne vis ri vadinamieji liaudies prieai lygiai nukentjo. Kunig likimas buvo nepavydtinas. Gal koks tredalis i j buvo suimti. Vyskupai dar smarkiau nukentjo. Vienintelis nesuimtas liko vyskupas K. Paltarokas. Raytojai A. Mikinis, J. Graiinas, A. Vengris, V. Drazdauskas, K. Boruta ir K. Inira paragavo kalinio duonos. Jakubnas
135

nukankintas. Skaiius lyg ne toks didelis, bet 1948 m. Raytoj sjunga turjo tik 72 narius (28:54). Taigi vienas i deimties. kaljim pateko ir tokie stambs Nepriklausomos Lietuvos literatrinio gyvenimo ramsiai, kaip Juozas Keliuotis ir Petras Juodelis ir daug jaun raytoju, kurie dar nepriklaus Raytoj sjungai.8 Labai sunku apskaiiuoti, kiek moni buvo suimta nuo 1944 iki 1952 m. Daugelis suimtj buvo kukls kininkai, kaimo mokytojai. J aretai, j biografijos niekur neskelbiamos, tad negalima net pastebti t biografini sprag, kurios rodyt, jog mogus buvo aretuotas. Vieni u tuos paius veiksmus, tikrus ar tik tariamus, buvo suimti ir isisti lagerius, o kiti su eimomis itremti Soviet Sjungos gilum, gal vien dl to, kad jau buvo numatyta artimiausiu laiku vykdyti naujus trmimus ir vietos saugumo kaljimas jau buvo pilnas. Aiku tik tiek, kad saugumas ilgai ir nuosekliai dirbo, kad visi Lietuvos kaljimai buvo sausakimai pripildyti, nors i ties jie buvo tik persiuntimo punktai lagerius Sibire ir kitur. Tais laikais saugumas taip uoliai dirbo, kad j ,.derliaus jokiu bdu nebuvo galima sutalpinti iki tol buvusiuose kaljimuose. O naujai greitosiomis nam rsiuose rengtose kalinimo vietose nebuvo nei nar, nei kitoki bald. Todl visi kalintieji guldavo ant betonini ir, tik iskirtinais atvejais, ant lentini grind. Ir tie kaljimai tada bdavo taip pripildyti, kad visi guldavo vienas prie kito taip prisispaud, kad nebuvo manoma apsiversti ant kito ono, neibudinus alia gulinio. Pamintina ir tai, kad kaljimas grs tiems partiniams, valdios bei kiniams darbuotojams, kurie buvo paalinti i pareig. J buvo nemaai. Vien 1945 m. apie 4.000 buvo atleisti i pareig, o nuo 1946 m. liepos iki 1947 m. balandio i valstybini ir kooperatyvini staig atleista 1350 moni.
136

1946 m. per devynis mnesius pasikeit 56 nuoimiai miest ir apskrii bei 39 nuoimiai valsi ir apylinki vykdomj komitet darbuotoj (200:62). Jie ne visi ir ne visada buvo tuojau suimti. Bet pagal tuometin logik jie buvo laikomi idav liaudies pasitikjim, ir saugumas mokjo kaip su tokiais elgtis. lagerius buvo isistas ir buvs finans ministras, valstybs plano komisijos pirmininkas Juozas Vainoras, gal dl to, kad broliui partizanui idav dokumen tus (79:38). Visi mginimai nustatyti suimtj skaii neivengiamai yra labai provizoriniai. Komunist altiniai, kurie pamini trmimus ir kovas su partizanais, iuo reikalu visai nerao, tai inios apie suimtuosius yra labai atsitiktins. iokios tokios informacijos vis dlto yra. Kauno kaljimas Nr. 1 (Mickeviiaus gatv Nr. 9), saugumo ministerijos Vilniuje bei Lukiki kaljimai visada buvo sausakimai pripildyti. Vienutse bdavo grsti 6-7 mons, didesnse kamerose po 60-70 moni.9 Vien Daug valsiuje nuo 1944 m. iki 1947 m. kaljo 417 moni, i kuri 162 buvo paleisti.10 Prisimin tina, jog daugelis kiekvieno valsiaus suimtj buvo tiesiai siuniami didesni miest kaljimus. Dainavos apygardos partizanai Vakarus pasiunt du sraus nuo 1944 m. iki 1947 m. Alytaus valsiuje suimt moni. Ivardijo 210 asmen, i kuri daugiau negu 100 buvo suimti iki 1945 m. pabaigos. 1945 m. pradioje Alytaus kaljime buvo tiek daug kalini, kad kovo mn. pabaigoje kelis imtus nuvar Marijampols kaljim, kur kamerose uto po 120-140 moni, o buvusioje kaljimo koplyioje gal koks 1000 (32:20). Birelio 28 d. apie 2000 kalini i Marijampols kaljimo suvar prekinius vagonus, prie kuri dar prisidjo daugiau vagon Kaune ir Vilniuje prie isiuntim i Lietuvos. Net jei skaiius Marijampolje laikom asmen gerokai padidintas (labai sunku akimis nustatyti mass dyd), 137

susidaro vaizdas, kad paiomis pirmomis okupacijos dienomis, kol partizanai nebuvo gerai susiorganizav, saugumas itin siautjo. Jeigu Daug ir Alytaus valsi atvejis (kiekviename suimta daugiau negu 100 moni iki 1945 m. pabaigos) bdingas ir kitiems 318 valsiams, tai suimtj skaiius buvo apie 30,000 moni. Net jei kituose valsiuose NKVD sum gerokai maiau moni, vis dlto suimtj skaiius bt daugiau negu 20,000. Kai kurie vliau buvo paleisti, bet ir keli mnesiai kaljime gerai supaindindavo mog su sovietine tikrove. Pamintina ir tai, kad NKVD daug moni vietoje nuud. Jau paminjome vykius Merkinje 1944 m. Dainavos ir Tauro apygard praneimai paymi, kad nuo 1944 m. iki 1946 m. rugsjo mnesio ilavoto valsiuje nuudyti 79 asmenys, kurie mgino ivengti tardym, aret, mobilizacij. Dl panai prieasi nuo 1944 m. iki 1947 m. Onukio valsiuje uvo 103 mons, o Merkins 108 (146:9). O partizan praneimai negaljo bti isams. Suimtj skaii galima mginti nustatyti pagal kalini etapus, siuniamus i Vilniaus, ypa Lukiki kaljimo. Lietuvoje absoliuti dauguma suimtj, partizan ir nepartizan, patekdavo Lukiki kaljim; arba jie buvo ten siuniami tuojau po sumimo, arba po ilgesni, kartais mnesius trukusi, tardym kokiame nors didesniame mieste. Po vadinamojo teismo daniausiai kaliniui buvo tik praneamas ,trijuks sprendimas, nuteistieji dideliais briais buvo nuvaromi Vilniaus ,,peresilk persiuntimo punkt. Tai buvo paskutin suimtj sustojimo vieta Lietuvoje. Visi kaliniai i Lukiki tenai bdavo grsti vagonus, nors ir i kit didesni miest, ypa Kauno, atvaiuodavo jau prikrauti vagonai, kuriuos prijungdavo prie peresilkoje formuojamo eelono. inant eelon dyd ir danum, bt galima apskaiiuoti lagerius ivetj skaii.
138

Deja, ia vl trksta ini. Kstutis Jokubynas nustat, kad jo eelone, kuris ivyko 1948 m. gegus mnes, buvo 14 vagon su 70 moni kiekviename. Vienas buvo sargybiniu vagonas, kitas maisto, tad buvo apie 800 kali niu. 11 Elena Jucit paymi, kad ji buvo isista Sibir 1949m. rugsjo mnes 2000 kaliniu eelone, ir jos patirtimi etapai buvo sudaromi kas por savaii (79:80,113). Net jei tik 800 kalini bdavo i Lukiki isiuniami kas dvi savaites, tai per metus i Vilniaus ivykdavo 20,000. Kadangi ,,peresilk bdavo atveta suimtj i kit kaljim, tai galima manyti, kad nuo 1944 m. iki 1949 m. pabaigos komunistai i Lietuvos ive daugiau negu 100,000 nuteistj. O etapai lagerius nesustojo 1949 m. Skaiius labai didelis, bet nra netiktinas. Jis bt manomas, jei kiekviename valsiuje kasmet iki 1949 m. pabaigos bt suimta apie 60 moni. Taiau reikia itin pabrti apskaiiavimo provizorikum. Jei etapuose bdavo tik 700 moni ir jie ivykdavo kas tris savaites, tai kasmet lagerius bdavo isista ne 20,000, bet tik 12,000 moni.

(c) Trmimai Jei gal koks 100,000 Lietuvos gyventoj pateko sovietinius kaljimus ir lagerius, tai gerokai daugiau nukent-jo nuo masini trmim, kurie buvo net labiau savavaliki. mons buvo aretuojami atskirai, kiekvienam buvo parengta byla ir paskelbtas teismo nuosprendis. Bet tremt buvo iveamos visos eimos moterys ir vyrai, vaikai ir seneliai, visi, kurie buvo namie tuo nelemtu momentu, kai atvyko baudjai. I viso buvo atuoni didesnio masto trmimai. Pirmasis vyko 1945 m. rugsjo mn., paskutinysis jau po Stalino mirties, 1953 m. spalio 2 d. J apimtis buvo palyginti kukli. Lietuvos gyventojai buvo taip pat tremiami
139

1946 m. vasario 18, 1947 gruodio 17 d. ir 1950 m. kovo mn. Pats didiausias trmimas, savo mastu gerokai pralenks 1941 m. baisj birel, vyko 1948 m. gegus 22 d., nors nuo jo ne labai atsiliko trmimai 1949 m. kovo 24-27 d. ir tais paiais metais gegus 27-28 d. 1946 m. trmimai taip pat buvo stambs. 12 Kai kuriais atvilgiais visi trmimai buvo vieni kitus panas. Jie niekada nebuvo stichiki reikiniai, o buvo kruopiai rengiami. Kelis mnesius ar savaites prie trmimo dien Lietuv atvykdavo papildomi kari daliniai. 1948 m. kovo mn. kiekvien Lietuvos valsi atvyko grup rus karinink nuo 10 iki 20 vyr, kurie pradjo slankioti po kaimus ir apklausinti gyventojus, rengdamiesi gegus trmimams. 1949 m. kovo mn. netoli Lietuvos sienos Gudijoje buvo sutelkti kariuomens daliniai, kurie per Gardin Sapockins plentu netiktai persimet Lietuv ir iveimais nusiaub jos pietines sritis. 13 Po keli met aret ir trmim gyventojai pasidar labai tars. Pastebj didesn kari telkimsi, jie praddavo nemiegoti namie, bet kur nors mike, laukuose, pas kaimyn ir t.t. Nordami pagriebti kuo daugiau trmimui numatyt moni ir nujausdami, kad mons slapstosi, 1948 m. bolevikai kelis kartus paleido gandus, kad toki ir toki dien bus iveimai. Po keli itoki paskleist gand pervarg mons pradjo j maiau paisyti, gro namus ir buvo netiktai uklupti. Panaiai buvo prie 1949 m. kovo mn. trmimus. Danai trmimai vykdavo tada, kai em buvo sniegu padengta ir tad buvo lengviau susekti mike besislapstanius ar pabgusius. Trmimams beveik visada vadovaudavo rusai ir kiti nelietuviai, ar jie bt kareiviai ar MVD dalini nariai. Jie susiorganizuodavo i vadinamsias ,,operatyvines grupes, kurias iveamj sodybas palyddavo vienas ar keli stribai.
140

Per paius didiausius trmimus bdavo kvieiami aktyvistai i netolim miest. Nors j entuziazmas bdavo nemaesnis u strib, danai ir j nepakakdavo. Tuo atveju vietos staig tarnautojai, mokytojai, patininkai ir kiti buvo veriami dalyvauti moni gaudymuose. Per 1948 m. trmim Vilkavikio vykdomojo komiteto bstin buvo sukviesti tarnautojai, kuriems buvo praneta, kad. jie turs talkininkauti buoi iveime. Kad jie nepabgt ir niekam nepranet apie numatyt akcij, visi buvo bstinje urakinti (79:50). Panaiai vyko Kretingoje. Vietos tar nautojai buvo sukviesti miest, kur enkavedistai suskirst juos grupes, nusiunt milicij, kur jiems buvo teiktas ginklas ir MVD prieiroje buvo isisti kaimus. Vieni ivyko sunkveimiais, kiti psti. Kaimuose buvo parengtos pastots monms sutalpinti (64:56-57). itoks paalini jungimas trmimo vykdym buvo itin vartojamas Kretingos rajone. Per 1949 m. pavasario trmim dalyvavo 1300 moni: 600 partini ir sovietini aktyvist, 110 Klaipdos miesto, 590 kolkieiu (74:63), bet dalis j labai nenoriai vykd nurodymus. Nors Kretingos rajono partizan veikla buvo gana ribota ir tad negaljo bti daug aktyviu j rm j, atuoni gyvuliniai vagonai buvo pripildyti ir isisti Vilni (64:64). Kur partizanai turjo didesnius kovos brius, ten trmimus vykd tik kariai, MVD daliniai ir stribai, pavyzdiui, Dzkijoje, Dainavos apygardoje. Trmimo operacijos prasiddavo dar saulei nepatekjus. Operatyvins grups apsupdavo itrmimui skirtos eimos namus, juos siverdavo, perskaitydavo trump rat, kad eimininkas 10 met itremiamas, nors niekada nebuvo nurodoma u k. Itremiamiems turjo bti leidiama pasiimti maisto ir drabui ne daugiau kaip 100 kg, bet grupi virininkai kartais juos ivarydavo beveik be nieko. Kariai ir stribai audydavo visus bganius, net moteris ir
141

vaikus. Dzkijoje Medin kaimo 15 met jaunuolis Petraka, kuriam bganiam rusai perov abi kojas, kareivio klausim, kodl bgo, atsak iais odiais: Bgau, kad js mane nuautumte ir likiau ia Lietuvoje.14 Tremiamieji buvo sodinami veimus ir savo ar kit arkliais nuveami miestelius, kur jie buvo suvaromi i anksto parengtus spygliuotomis vielomis aptvertus gardus. Po dienos ar keli jie buvo sodinami ia laukianius eelonus ir nusiuniami didesn miest, kur buvo geleinkelio stotis. Kartu su tremtiniais miestus buvo varomi j gyvuliai, nes vienas pagrindini trmim tiksl buvo pagrobti gyvo ir negyvo inventoriaus ir jj perduoti kolkiams ar valdios alininkams. Vietos aktyvistai buvo siuniami j itremtj sodybas surinkti ir miest suveti grdus ir kit turt. Ivetj namai bdavo nuodugniai apipliami, o miest suvaryti gyvuliai, nors ir labai reikalingi kolkiams, danai istipdavo dl prieiros stokos. Plimai lydjo kiekvien trmim. Partizan praneime paymta, kad stribai itin laukdavo trmim, nes tai buvo proga praturtti. Komunist istorik S. Ivanauskait pamini apiplimus. Ji rao, kad gyventoj tarpe augo nepasitenkinimas,
kadangi ibuoinimai danai vyko, grubiai paeidiant revoliucin teistum. Pasitaik fakt, kad, ibuoinant kius, buvo konfiskuojamas visas turtas, kartais net nam apyvokos daiktai. Konfiskuotas turtas buvo blogai apskaiiuojamas bei saugomas, ir tai sudar galimybes j grobstyti, kas atskirais atvejais privesdavo net iki savavaliavimo (69:46).

Jei trmim iorinis vykdymas bei tvarka buvo pastovi, tai itremiamj sudtis iek tiek skyrsi, nors j daugum visada sudarydavo kininkai. Per 1945 m. iveimus labiau nukentjo dl savo veiklos vokiei metais nemalonn
142

patek gyventojai, Vilkavikio ir Marijampols apskrii vokiei kilms gyventojai, ir tie lietuviai, kurie nesuspjo pasitraukti Vakarus ir buvo Raudonosios armijos sugrinti Lietuv (83:25). Kai kuri ieivijos autori tvirtinimai, kad trmimai buvo susieti su pirmuoju bandymu nuslopinti partizanus ar kad pirmieji tremtiniai buvo vokiei kariuomenje tarnav kariai, vargu ar tiksls (133:114;152:70). Pirmieji pagauti partizan rmjai bei vokieiams tarnav kariai buvo suimami kaip nusikaltliai ir siuniami koncentracijos stovyklas kaip kaliniai. Jie nebuvo tremiami, nors j eimos gal vliau susilauk io likimo. Klysta ir tie autoriai, kurie aikina, kad 1946 m. trmimai buvo kertas u vasario 10 d. vykusi rinkim Soviet Sjungos Aukiausij taryb boikot. Juk trmimai vyko vasario 18 d., tad per tok trump laik komunistai nebt galj suorganizuoti trmim. Be to, jau mintas J. Bartaino sakymas su tuo iurpi grasinimu buvo paraytas, siekiant teisinti pirmuosius tariamj partizan eim iveimus. Trmimo diena nei atsitiktin, nei sugalvota paskutin minut, nepasisekus rinkimams. Paymtina, jog komunist istorikas Raknas Bartaino nurodymo nevadina amnestija, bet ,,sakymu dl ginkluot gauj dalyvi ir nacionalistini organizacij nari eim ikeldinimo i gyvenamj viet (148:193). 1949 m. kovo mn. trmimai buvo iskirtini keliais atvilgiais. Pirma, trmimai tuo paiu metu vyko visose trijose Pabaltijo valstybse. 1949 m. sausio 17 d. Estijos kompartijos pirmasis sekretorius Karotammas praneime Stalinui paragino pavasar suorganizuoti trmimus, paymdamas, ,,jog btina, kad akcija bt vykdoma tuo paiu metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos TSR (166:382). Estijoje ir Latvijoje trmimas buvo pats didiausias, nors Lietuvoje jis neprilygo 1948 m. iveimams. Antra, trmimai
143

Lietuvoje labai smarkiai paliet miestus ir miestelius. Ypa nukentjo Kaunas, buvo iveta labai daug yd, veikiausiai ryium su visoje Soviet Sjungoje vykdoma antisemitine kampanija. Taip pat nukentjo nemaai aikaus sovietinio nusistatymo moni. J likim veikiausiai nulm neseniai vyk partijos nari valymai Lietuvos kaime. Nors nei ieivijos, nei komunistai istorikai nra plaiau iuo klausimu ra, atrodo, jog valymai buvo tikrai dideli. 1948 m. sausio 1 d. Lietuvos kaimo vietovse buvo 301 pirmin partin organizacija ir 3409 nariai, o po met tik 160 pirmini partiniu organizacij ir 1292 nariai.15 Paskutinieji 1953 m. trmimai buvo ypatingi tuo, kad kart trmimus vykd vien lietuviai stribai bei milicija ir itin uoliai iekojo pabgusij Tai buvo naujiena. Anksiau buvo prileidiama, kad pabg sijungs partizanus (j iuo metu beveik nebebuvo) arba bus susemti per sekant iveim. Tytuvn rajono pirmininkas Spraunys tokiems pasilikusiems ironikai primindavo; susirink venzliukus kitam pavasariui (83;26). Kiek Lietuvos gyventoj buvo itremta? Galima tik splioti, nes nra konkrei duomen tikslesniam apskaiiavimui. Mat pirmasis pokarinis gyventoj suraymas vyko 1959 m., kai jau nemaai tremtini ir kalini buvo Lietuvon sugr. Net jei kokiu nors kol kas nepaskelbtu bdu bt galima apskaiiuoti, kiek sumajo Lietuvos gyventoj skaiius tarp 1944 ir, sakykime. 1952 m., nebt galima nustatyti itremtj skaii, neinant suimtj ir nukautj skaiiaus, o j irgi neinome. Oficialiai paskelbti sovietiniai duomenys apie sukolektyvinimo raid, kon fiskuot ki ir kitiems perduot gyvenamj nam skaii, privai kiem sumajim yra nepilni, vieni su kitais danai nesuderinami, o kur suderinami, skelbiami tik keleriems metams, taip kad negalima padaryti prasmingesni ivad.
144

Yra viena iimtis, btent 1948 m. trmimai. Dainavos partizan praneime apskaiiuota, jog komunistai ive 100.000 moni. Skaiius iek tiek perdtas, bet nedaug. Iki 1946 m. vasario 1 d. truput daugiau negu milijonas hektar ems buvo paimta valstybin fond. fond pateko em atimta i banyi, tariam hitlerinink, liaudies prie, i be eiminink likusi ki, repatriant Lenkij ar isiklusi i Klaipdos krato bei antnormin em. Iki 1946 m. bene vis hitlerinink ir banyi bei antnormin em buvo atimta. Vokieiai taip pat buvo pasitrauk i Klaipdos. Taigi po pusantr met komunist valdios ems reforma turjo i esms bti baigta. Taiau nuo 1946 m. pradios iki 1948 m. lapkriio mnesio valstybinis ems fondas padidjo dar puse milijono hektar ems, i kurios daugiau negu du imtai tkstani (213,844) pateko fond 1948 m. nuo kovo iki lapkriio mn. 16 Tai daugiausia itremtj kininku em, nes repatriavimas Lenkij i esms baigsi 1947 m. Apskaiiavus vidutiniko kio dyd, galima apytikriai nustatyti itremtj skaii. Prisimintina, kad vykdius ems reform retas kis turjo daugiau kaip 20 ha. 1948 m. sausio 1 d. tik 4.6 nuoimiai vis valstiei kiem buvo didesni (171:87). Tarp itremtj buvo maaemi ir vidutini kinink ir eim, kuri kiai buvo anksiau sumainti iki 5 ha, nes kuris nors eimos vyras buvo partizanas ar tokiu tariamas. Tad galima apskaiiuoti, kad itremtj kis vidutinikai turjo ne daugiau 10 ha. Tad 1948 m. kovo-lapkriio mn. gal 20,000 valstiei neteko ki. Jeigu eima vidutinikai turjo keturis narius, tai galima manyti, kad iame laikotarpyje buvo itremta i Lietuvos apie 80.000 moni. 17 is apskaiiavimas tik apytikris, nes ems fondus patekdavo ir neitremtj ems. Pavyzdiui, t kinink, kurie paliko savo kius, nepajgdami umokti mokesi ir 145

dl to bijodami areto. Nukaut partizan kiai kartais buvo sumainami iki 5 ha, nors eima nebuvo tuo metu iveta. Antra vertus, komunist aktyvistai ir stribai kartais patys ugrobdavo itremtj kiemus, todl i em nepatekdavo valstybs fond. Sibir buvo tremiami ir miestieiai, ir kai mo mokytojai. Pastarieji danai nukentdavo. 1948 m. i Girkalnio valsiuje dirbani 52 mokytoj 13 buvo iveti, o dar keliolika kitais metais (83:26). Kartais daroma uuomin, kad partizan pasiprieinimas lyg ir sukl masinius trmimus. Manau, kad is teigimas klaidingas ne vien dl to, kad pagrindin prieastingumo linkm kaip tik atvirkiai veik: sovietinis teroras turjo lemiam vaidmen sukeliant partizan pasiprieinim, o trmimo iveng vyrai ir vaikinai ieidavo mik keryti u ivetus savuosius. Be to, Stalinas jau turjo didel kinink iveim patirt. Per Soviet Sjungos ems kio sukolektyvinim ketvirtame deimtmetyje uvo 10 milijon, jei ne daugiau, kinink; pus j per 1932-1933 m. dirbtin bad, kuris ypa nusiaub Ukrain (38:271-276). Nors valdia turbt nenumat, kad tiek daug moni us, kinink inaudojimas, jei ne j udymas, turjo ir teorin pateisinim, dl kurio uvir patys svarbiausi teoriniai ginai partijos virnje treiame deimtmetyje. Vadinamieji kairieji Trockio vadovaujami, prim Praeobraenskio teorij dl pirminio socialistinio kapitalo kaupimo. Pasak Praeobraenskio, pirmin pramons ivystymui reikaling kapital negali sukurti pati pramon. Kapitalistins alys kapital sukaup iauriai inaudodamos savo kolonijas. Soviet Sjunga j neturi, usienio paskol negaus, tai reikia kapital sukaupti, itraukiant j i valstiei. Praeobraenskio teorija netiesiogiai skelb, kad Soviet Sjungos valstietija yra miest ir pramons kolonija. Stalinas i pradi nepritar iai teorijai, bet ilgainiui j pasisavino ir vietoj
146

Praeobraenskio silom finansini inaudojimo priemoni panaudojo neabot teror (38:160-175;92;271-276). Pokario metais Lietuvoje reikjo atstatyti ir smarkiai praplsti pramon. Kadangi visa Soviet Sjunga buvo nualinta, parama Lietuvai buvo labai ribota. Kaip ir Soviet Sjungoje ketvirtame deimtmetyje, taip ir Lietuvoje pokario metais, i kinink reikjo sukaupti pramonei reikaling kapital. O tai galima lengviau padaryti, kininkus sutelkus kolkius. Lietuvos ems kio sukolektyvinimas irgi buvo neivengiamas. Nebuvo jokios galimybs, kad Pabaltijo ali ems kio santvarka skirtsi nuo kit Soviet Sjungos srii. Pagaliau, net ir patiems kolkiams reikjo pirminio kapitalo trob, gyvenamj pastatu, padargu, gyvo ir negyvo inventoriaus. I ankstyvesns patirties Stalinas inojo, kad trmimais galima ne vien sukaupti reikaling kapital, bet ir susidoroti su ,,klasiniais prieais. Be masini trmim nebt buv galima sukurti kolkius. 1949 m., kai i esms buvo gyvendintas sukolektyvinimas, beveik pus galvij ir avi visuomeniniame kolki sektoriuje buvo gauta i ,,buoi ki (171:123). 1949 m. sausio mn. privatiems asmenims, kolkiams ir tarybiniams kiams jau buvo atiduota 32,800 gyvenamj pastat (169:129). Iki 1949 liepos mn. likusieji 2,291 buos jau buvo tiek nualinti visoki prievoli ir .mokesi, kad jie vidutinikai turjo maiau negu 15 ha, po arkl ir kiaul, pusantros karvs (63:183). Bet dalis j dar turjo gerus namus ir kio pastatus reikjo ituos i j atimti. Tad tais metais i j buvo pareikalauta 20,1 milijonas rubli mokesi. Kadangi jiems nebuvo leidiama stoti kolkius, tai jie turjo arba savo kius palikti ir ikeliauti miest, arba u ,,sabota, tai yra mokesi nemokjim, buvo aretuojami ar itremiami. Galima pridurti, kad savotiki valymai vyko paiuose kolkiuose. Per 1948-1951 m. i kolki buvo paalinta
147

11,300 kiem (63:183), tai yra daugiau kiem negu 1947 m. oficialiai buvo buoi (131:108). Savaime aiku, kad paalin tieji turjo didesn savo nuosavybs dal palikti kolkiui. Buoi" klausim detaliau nagrinju skyriaus galo priede. Partizan kovos gal iek tiek padidino ivetj skaii, iek tiek pakeit j sudt, bet vargu ar labai reikmingai. Juk, vartojant marksistin terminologij, trmimai buvo ,,objektyviai reikalingi. (d) Dvasinis teroras Komunistai ne vien tik siek tvirtinti ir teisinti savo viepatavim, pakeisti alies visuomenin bei kin sant vark, bet taip pat priversti gyventojus bent pavirutinikai perimti j ideologij ir vertybi sistem, taip suvaryti spaud, mokslin ir kultrin gyvenim, kad vieai nesigirdt n vienas prietaraujantis balsas. Stalinui ir jo statytiniams Lietuvoje rpjo pavergti mogaus dvasi, nes jei dvasia nemaitauja, tai ir knas paklusnus. Partija norjo siskverbti kiekvien mogaus sielos kampel, taip uvaldyti visas dvasinio ir intelektualinio gyvenimo sritis, kad mogus jaustsi negals pasisakyti bet kokiu klausimu, neatsivelgs partijos mokym, nesuderins savo nuomoni su juo. Stalino laikais tiksl partija pasiek. Paprastus mones labiausiai paveik valdios mginimas susidoroti su Katalik banyia. Kadangi keli autoriai ieivijoje yra nuodugniai panagrinj Banyios persekiojim, io klausimo plaiau nesvarstysiu, pasitenkindamas trumpu kai kuri svarbesni bruo paminjimu. Iki 1945 m. pabaigos valdia palyginti nuosaikiai elgsi su dvasininkija, nors vis didjo spaudimas, kad vyskupai paklust komunist valiai, steigt parapijose didel gali turinius banytinius komitetus, ragint partizanus pasiduoti saugumo organams. 1946 m. valdia udar dvi kunig
148

seminarijas ir smarkiai sumaino Kauno kunig seminarijos klierik skaii. 1946 m. pradta suiminti vyskupus. 1947 m. viduryje tik vysk. K. Paltarokas liko laisvas. Vyskup sumimas turjo didel simbolin reikm, rodydamas valdios ryt susidoroti su visais patekusiais jos nemalonn, nepaisant j visuomenins padties. Vis dlto valdia ilgai nutyljo vyskupo V. Boriseviiaus nuudym. 1947 m. udaryti visi vienuolynai. 1945-1946 m. komunist valdia rengdavo vieus par tizan teismus, ir ne kart kaltinamj suole bdavo kunigai. 1945 m. buvo teisiami kunigai A. mielius ir B. Gaiutis, o 1946 m. A. Ylius ir S. Rudionis. ie teismai netrukus liovsi nepasiek savo tikslo. Daug gyventoj nelaik religini patarnavim suteikim partizanams nusikaltimu, o primityvs teism apraymai ir nepagrsti kaltinimai daugel tikino, kad teismuose paeidiamos net elementariausios teisingumo taisykls. Ryiu su iais teismais arus ateistas J. Anias, nepasiymjs nuosaikumu, pamini, kad t met antireligins propagandos leidini, straipsni, paskait iurktokas tonas, stiprs epitetai dvasinink adresu, ne visada pagrsti apibendrinimai, be abejo, neigiamai paveik tikiniuosius (16:144-145). Viei teismai liovsi, bet kunig aretai danjo. Per pirmutinius keturius 1947 m. mnesius buvo suimti net 36 kunigai, tarp j du vyskupai (148:198). Vliau buvo kit panai aret bang. Pavyzdiui, daugiausia Panevio vyskupijos kunig buvo suimta 19491950 m., kai partizan sjdis silpnjo. ie sistematiki kunig aretai rodo smoning valdios politik: daug kunig nukentjo u grynai religin veikl, o ne dl ryi su partizanais. Ilgainiui gal koks ketvirtadalis vis kunig, tai yra apie 300, buvo suimti. Kentjo ir eiliniai katalikai. Fanatikesni ateistai grubiai tyiojosi i j sitikinim, persekiojo ir kamantinjo j vaikus. 149

Tikintieji tapo antraeiliais pilieiais. Reikalai pagerjo tik po Stalino mirties. 1954 m. TSKP CK paskelb nutarim Dl klaid, vykdant mokslin ateistin propagand gyventoj tarpe (76:130-131). Jame buvo kritikuojamas valdinink kiimasis banyi vidaus reikalus, grubus elgesys su dvasininkais, tikinij jausm niekinimas (76:130-131). Dvasiniu teroru komunistai mgino palauti Lietuvos mokytojus, mokslininkus ir raytojus, padaryti juos klusniais valdios tarnais. Itin nukentjo raytojai, kuriuos Stalinas vadino sielos ininieriais ir kurie savo ratais labiausiai galjo paveikti ir taigoti platesnius gyventoj sluoksnius. Dauguma raytoj buvo priversti paneigti savo ankstesnius krinius, o naujus parayti pagal partijos ablonus. Spaudimas raytojams bei literatrinis gyvenimas aplamai nebuvo vienalytis. Galima iskirti kelis gana rykius tarpsnius. Nuo antrosios Lietuvos okupacijos iki 1945 m. spalio mnesio pagrindinis dmesys buvo skiriamas raytoj mobilizacijai, j sutelkimui Raytoj sjung. Net nebuvo itin didelio spaudimo rayti ideologikai priimtinus veikalus, bent palyginus su vlesniais metais. Pirmajame Taryb Lietuvos inteligent suvaiavime, vykusiame 1945 m. liepos mn., ir A. Sniekus, ir J. Paleckis kalbjo gana santriai, raytojams kl palyginti kuklius reikalavimus. Paleckis net nesmerk Vakarus pabgusi intelektual, kuri daugelis panikoje pabgo, patikj vairiems plepalams ir gebelsinei propagandai (170:37), o Sniekus lyg ir teisindamasis aikino, kad vis rus negalime sutapatinti su caro pareignais, kad komunist internacionalizmas nepakenkia tautiniams jausmams, kad gandai apie tariamus bolevik ,,iaurumus buvo tik meitai (170:59). Bet jau 1945 m. pabaigoje gerokai padidjo ideologiniai reikalavimai, ypa sisavinti marksizmo-leninizmo pagrindus. Prasidjo neraanij, vadinamj tyleni, puolimas.
150

Lis vyko 1946 m. su jau minta danovo kalba, kurios dvasioje po keli mnesi suauktas visuotinis raytoj suvaiavimas. iuo suvaiavimu prasidjo dvasinio teroro kampanija. iek tiek vliau vietos partijos iminiai, vl sekdami Maskvos pavyzdiu, nutar kovoti su ,.keliaklupsiavimu Vakarams. Nuo 1950 iki 1952 m. sigaljo bekonfliktikumo teorija, pagal kuri raytojai buvo pareigoti lakuoti tikrov, vaizduoti gyvenim, lyg visi konfliktai bt buv isprsti, rpesiai paalinti, o Sovietu Sjungoje jau baigiamas sukurti rojus. Grietos kritikos susilaukdavo raytojai, kurie vaizduodavo gyvenimo sunkumus, parodydavo neigiamus gyvenimo reikinius, plaiau nupiedavo veikjo silpnybes ar trkumus. Ilg laik vyko nesutarimai dl kultrinio paveldjimo ir ankstesni raytoj vertinimo, j marksistinio apdorojimo. Ir ia buvo svyravim, neaikum, kad kartais net itikimiausi ir klusniausi partijos klapiukai patekdavo bd. Pavyzdiui, Antanas Venclova buvo kritikuojamas dl to, kad ikeldamas Maironio nuopelnus, jo ry su liaudimi, nepakankamai pabr jo tariamus reakcinius elementus (187:201-204). Taiau svarbiausias literatrinio gyveninio momentas buvo mintas visuotinis raytoj suvaiavimas, nulms kultrinio gyvenimo raid Stalino metais. 18 Tuometinis CK sekretorius K. Preikas nirtingai kaltino senus ir jaunus raytojus, kompartijos narius ir jai nepriklausanius vairiomis nuodmmis, be kita ko, dekadentizmu, tikrovs ikreipimu ir meiimu, tyljimu ir buruazini nacionalist ideologijos skleidimu. Preikas didiavosi, kad Balio Sruogos atsiminimai Diev mikas nebuvo ispausdinti, nes j ileidimas bt patarnavs komunist prieams. Vietoje kovotoj prie vokieius Sruoga vaizdavs smulkius mogelius, mogpalaikius, kuriuos vokieiai turjo teis laikyti koncentracijos stovykloje. Pasak Preiko, ankstesni
151

Sruogos ratai mei rus taut ir sovietin santvark. Alfonsas Bieliauskas buvo apkaltintas sovietins tikrovs meiimu, o Kostas Kubilinskas praeityje nusikalstamai pliurps antisovietinius pliaukalus. Preikas pavadino poet Eugenij Matuzevii uoliu ,,lietuvikai-vokikuj . . . kubilinik laikrai bendradarbiu, ir paklaus, kodl kai kurios jo eils spausdinamos (180:28). Ypa kliuvo Eduardui Mieelaiiui, kuris, anot CK sekretoriaus, buvo aklas ir kurias darbo moni ygiams ir kovoms, kurio kryba, svetima ms tarybinei liaudiai ir tikrovei, ritasi nacionalistin iuklyn (180:27-28), Preikas itin smarkiai puol Antan Mikin, bet neatsiliko ir Petras Cvirka, kuris teig, jog savo tyla Mikinis darosi nacionalistini gaival vliava (180:119), Savaime aiku, kaltinamieji buvo veriami daryti savikritik. Nors raytojai buvo tiesioginiai antpuoli taikiniai, visuotinis raytoj susirinkimas turjo ir platesn uduot, btent pamokyti kitus intelektualus, ko i j lauktina, kas partijai priimtina ir kas ne. Oficialioji spauda plaiai apra susirinkimo eig, o netrukus susirinkimo mediaga buvo ispausdinta atskiru 10,200 egzempliori tirao leidiniu. Po pusantr met atjo Lietuvos mokslinink eil susipainti su komunizmo reikalavimais. 1948 m. sausio 1214 d. Lietuvos TSR Moksl akademijos visuotinis susirinkimas svarst ideologinio darbo pagerjim. Mokslininkai pradjo susirinkim Stalino sveikinimu. Kreipimasis, kuriame nra n krislelio mogiko orumo, gerai atskleid to laikotarpio nuotaikas, jam bding vergik nusieminim:
Siuniame Jums, tarybins liaudies vadui, Taryb Sjungos didij pergali organizatoriui, paangiausio pasaulyje mokslo genialiam krjui ir kvpjui, savo nuoirdiausius sveikinimus (112:5). 152

Pagrindiniai kalbtojai, Moksl akademijos prezidentas J. Matulis ir viceprezidentas J. iugda, remdamiesi Lietuvos partijos CK plenumo nutarimais, grietai kritikavo vairius tariamus mokslinink trkumus. Kai kurie mokslininkai, tarp j inomiausias Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, buvo smerkiami, kad savo moksliniuose dar buose jie minjo Vakar mokslinink laimjimus ir necitavo sovietini autori veikal. Pasak Matulio, tariamojo ob jektyvaus mokslo garbinimas ir jo usispyrs laikymasis yra antipatriotinis veiksmas. Daug buvo kalbama apie tariam vergavim buruazinei ideologijai, keliaklupsiavim Vakarams, vartojim darb, parayt moni, kuri vieta istorijos iuklyne. Matulis ir iugda itin smalkiai kritikavo humanitarini ir visuomenini moksl darbuotojus, kad jie nepakankamai sisavino marksizm-leninizm, nagrinja Lietuvos praeit, o ne dabart, pasidav apolitikumui. Abu smerk Zenono Slavino veikal Sutartins daugiabalss lietuvi liaudies dainos. Matulis kritikavo dl to, kad veikalas paraytas taip, kad tikt bet kokiam reimui, o iugdai nepatiko, kad rmsi Vakar Europos altiniais. (Trko tik to, kad autorius bt apkaltintas neturjimu politins nuovokos. Juk prie 15 met pradjs savo studij, jis turjo inoti, kad jos baigimo metu Lietuv valdys Stalino vadovaujami komunistai.) Itin kovingai pasireik iugda, kuris keliais sakiniais suskirst mokslo pasaul dvi nesutaikomas stovyklas.
Ir kai susiduriame su tokiais faktais, kur atskiri inteligentijos atstovai nevertina Taryb Sjungos didybs, jos reikms, jos kultros pranaumo prie bet koki buruazin kultr, tarybins santvarkos pranaumo prie bet koki buruazin santvark, nepasta prieakinio tarybinio mokslo laimjim, progresyvaus rus mokslo palikimo ir klaidingai ieko savo darbui atramos ten, kur nra jokios paangos buruazins 153

dekadentikos pvanios kultros pasireikimuose, tai tokius faktus visikai teisingai vadiname keliaklupsiavimu buruazinei kultrai, vergavimu jai (112:35-36).

Matulis ir iugda grietai kritikavo didel dal geriausi Lietuvos mokslinink. Kliuvo J. Balikoniui ir J. Lebediui, T. Ivanauskui, A. Purnui, Onkologijos instituto direktoriui V. Girdzijauskui, istorikams P. Pakarkliui ir A. Janulaiiui, profesoriams V. Ruokiui, J. Baldiui (Balkauskui), V. Kairikiui ir kitiems. Be to, visi turjo vieai ipainti savo klaidas. Savisaugos jausmo vedami, rimti mokslininkai atsiprainjo u btas ir nebtas nuodmes. Save kritikuodamas prof. Ivanauskas aikino, kad negali bti mokslo mokslui, kad gamtininkas-mokslininkas turi utikrinti savo darbais politikum (112:50). Chemijos ir chemins technologijos instituto direktorius profesorius Daukas aikino: Tik Markso Engelso-Lenino-Stalino mokslas gali parodyti tikrj keli, atliekant tiriamj darb (112:57). Jis atsiprainjo u nepakankamai uol Vakarinio marksizmo-leninizmo instituto lankym. itie pavyzdiai rodo t laik tikrov. Net pasiymj mokslininkai ir raytojai buvo mokomi kaip mai vaikai ir turjo atsiprayti dl vairiausi smulkmen. Jie tai dar, nes prieinimosi pasekms bt buvusios baisesns. Kaim ir miesteli mokytojus panaiai mok ir baud vietos partijos pareignai. Paprastus gyventojus maiau paveik visos ios kampanijos, bet ir jie jaut tamp, sidmjo, kaip partija galjo elgtis su inomais asmenimis. Spauda, dani mitingai, kitos komunikacijos priemons pamok net ir maiausiai isilavinusius mones, kad komunistai skirsto visus mones ir reikinius dvi prieingas stovyklas, ir vargas tam, kuris atsirado ne toje pusje.

154

(e) Kadr politika kaime

Lietuvos komunstai pradjo rengtis perimti alies valdym, kai Vokietijos kariuomene tebevald didelius Soviet Sjungos plotus. 1943 m. pradioje kompartija m rpintis vadovaujani kadr komplektavimu. Kai kurie kininkai, partiniai ir valdios darbuotojai buvo demobilizuoti i kariuomens ir siuniami vairius kursus bei mones, kad gyt reikaling patyrim. 1944 m. sausio 25 d. formaliai vl pradjo veikti 22 Lietuvos liaudies komisariatai ir centrins staigos (18:118-20;68:87). Vos kokia Lietuvos dalis pateko komunist rankas, j valdyti praddavo partijos paskirti asmenys, kurie tuojau paalindavo vokieiu met pareignus ir mgino tvirtinti sovietin valdi. Komunist pastangos buvo nemaos. Vien tik 1944 m. nuo liepos pradios iki rugsjo 15 d. kaimus buvo pasista daugiau negu 1000 sovietini aktyvist (131:18). moni siuntimas kaim tolydio didjo ir pasistieji danai uimdavo paias svarbiausias pareigas. Pavyzdiui, 1945 m. kaim dirbti apskrii bei valsi vykdomj komitet pirmininkais, pirminink pavaduotojais bei skyri vedjais buvo pasista 908 mons. Gal kai kurie pasistj buvo vietiniai gyventojai, bet inoma, kad 100 darbinink i miest buvo paskirti valsi vykdomj komitet pirmininkais, o tuo metu Lietuvoje buvo tik 320 valsi (68:93). Partija rpinosi paskirti ir emesnio rango pareignus. Tais paiais metais dirbti apylinki taryb pirmininkais buvo pasista 2,964 mons, o apylinki Lietuvoje buvo 3,032. Bet nepaisant dideli pastang, greitai atsirado vairi trkum, komplektuojant tinkamus kadrus. Komunist noras visk turti savo rankose ir net palyginti nereikmingas pareigas paskirti savus mones, reik, kad
155

vietiniai gyventojai turjo itin ma vaidmen net ir savo kaimo reikaluose. I kit viet atsisti valdininkai gerai nesuprato vietos klausim ir rpesi, o komunist valdia su didiausiu usispyrimu alino visus, kurie turjo bet kokias visuomenines pareigas vokiei okupacijos laikais. Centro komitetas vliau net prim ypating nutarim, sakmiai nurodydamas tuojau paalinti savo pareigas tebeeinanius vokiei laik seninus (68;90;200:60). itokia kadr politika komunistai parod savo nepasitikjim vietos gyventojais. Reikalus dar paatrino nauj valdinink ,.susiavjimas administracinmis priemonmis (68:97), tai yra sakymais ir bausmmis. Be to, jie buvo nekompeten tingi, kaip minta, reikjo juos danai atleisti. Pokario metais kiekviena valdia bt turjusi sunkum, gyjant kaimo gyventoj pasitikjim. Karo ivarginti, daug nukentj, kaimo gyventojai norjo ramybs ir progos sutvarkyti savo palijusius kius. Jie veng visuomenini pareig, i dalies prisimindami, kad iomis dan valdios pasikeitim slygomis kiekvienas veikjas galjo susilaukti greito galo. Daugelis gyventoj neman, kad komunistai gals ilgiau isilaikyti Lietuvoje, tad net ir komunist simpatikai nemat reikalo kiti nos ten, kur ji gali bti greit nukirsta. Komunist padtis dar buvo sunkesn. Net jei kaimo gyventojai nebt buv karo nualinti ir net jei kadr politika nebt pagrsta vietos moni ignoravimu, komunistai dar turjo paalinti tarp tautos ir partijos esani nepasitikjimo praraj, kuri pagilino dar kitas veiksnys, stalininiams laikams bdingas nesavj tarimas bei apsidraudlikos nuotaikos, kurios ukirto keli skmingam nauj kadr komplektavimui. Dl i dviej veiksni partijos kadr politika greitai atsirado aklavietje. Auktesnieji partijos pareignai nuolat sakinjo savo pavaldiniams kaime umegz

156

ti gerus ryius su patikimais vietos gyventojais, juos traukti darb, sutelkti apie partij. Antra vertus, stalininis nepasitik jimas per kar Lietuvoje gyvenusiais ir komunistams bdingas moni suskirstymas dvi kovojanias stovyklas smarkiai apribojo galim talkinink skaii. Nepasitikjim nekomunistais taip pat skatino Lietuvoje ir visoje Soviet Sjungoje paplitusi manija kone visus nepasisekimus priskirti tariam sabotuotoj ir nip ardomajai veiklai. O u tariamo bolevikinio budrumo stok partietis ar pareignas galjo smarkiai nukentti. Partieiai buvo nuolat raginami neapleisti io budrumo, kas i esms skatino vairius partini bei valdios darbuotoj valymus ir bendr atsiribojim nuo vietos gyventoj. Kaimo komunistai atsirado keblioje padtyje. Vien dien jie buvo peikiami dl politinio budrumo stokos, o kit dl nesugebjimo apie partij sutelkti daugiau gyventoj. is kadr politikos nepastovumas pasireik dar 1944 m. Gruodio mnesio plenume tikrasis Lietuvos valdovas Suslovas ragino Lietuvos komunistus bti lankstiems, mginti darb traukti vietos gyventojus, juos politikai auklti. Taiau tuo paiu metu jis pabr, kad kai kuriuos komisariatus prasibrov vadinamieji nacionalistai ir tad ragino i valdios organ rytingiau alinti liaudies prieus (199:50-51). Tame plenume Sniekus pakartojo Suslovo mintis, jas pagrietindamas. Buvo priminta, kad klasinis prieas visuomet lieka prieu, nesvarbu, kokia kalba jis kalba (18:135). ie klausimai buvo nuolat svarstomi ir neliko be poveikio. Kaip minta, per visus 1945 m. beveik tiek pat moni buvo paalinta i vietinio partijos ir valdios aparato, kiek j priimta (96:116). Dl paalinimo grs sumimo pavojus, todl net dalis komunistams prijauianij veng oficiali pareig, dl kuri galjo patekti kaljim. Valymai vyko 157

vliau. Nuo 1946 m. liepos mn. iki 1947 m. balandio mn. buvo atleista 1350 tarnautoj i valstybini ir kooperatyvini staig. Be to, vien 1946 m. 239 sovietini staig darbuotojai buvo suimti u ryius su partizanais (148:150). Lietuvos komunistai ilgai negaljo rasti tinkamos pusiausvyros tarp reikalo pritraukti daugiau gyventoj ir ilaikyti vadinamj budrum. Jausdami reikal Maskvai rodyti savo paklusnum bei itikimyb, lietuviai komunistai kartais net ir Kremliaus nuomone persistengdavo, per daug tariai irjo taut. Maskva ne kart jaut reikal vieai paraginti vietos komunistus santriau laikytis. 1946 m. spalio 5 TSKP CK prim nutarim ,,Dl Lietuvos KP(b) CK darbo, kuriame paymtos vairios respublikins partijos organizacijos klaidos. Kremlius sak svarbiausi dmes skirti darbui kaime, ypa stiprinti kaimo partines ir komaunimo organizacijas, as traukti varginguosius ir vidutinius valstieius. Maskva sakmiai nurod, kad Lietuvoje kai kur ikraipyta nacionalin politika, pasireikia ap sidraudimo nuotaikos, vengiama dirbti su naujais dar buotojais (134:72). Bet iuo atveju, kaip ir kitais, buvo pabrta ir bolevikinio budrumo svarba. Po keli mnesi Lietuvos komunist CK plenume Sniekus pakartojo Maskvos raginimus. Partijos kadr politik akivaizdiai parodo primimai partij ir komjaunim, i organizacij tautin sudtis. 1945 m. sausio 1 d. Lietuvos komunist partija turjo 3,536 narius, i kuri tik 1,127 buvo lietuviai, tai yra vos 32 nuoimiai partijos nari. I pradi lietuvi skaiius ne padidjo, bet smarkiai sumajo. Mat partija buvo nutarusi priimti savo eiles tik demobilizuotus i sovietins armijos ar atsistus i kit respublik asmenis. Oficialiame leidinyje Lietuvos komunist partija skaiiais raoma: I pradi respublikos partin organizacija daugiausia padidjo, grus i Taryb 158

Sjungos LKP skaitoje buvusiesiems, taip pat atvykus Lietuv TSKP CK nukreipimu ir demobilizuotiesiems i Raudonosios armijos komunistams. 1945 metais respublikos partin organizacija padidjo 4524 monmis: i j grusi, atvykusi Lietuv ir demobilizuot i armijos komunist buvo 3330 ir priimtu kandidat 1194 mons, tai yra 1/4. Pana vaizd matome ir 1946 metais (108:69). Taigi, atrodo, kad paprasti Lietuvos gyventojai iais metais i viso nebuvo partij priimami ir todl lietuvi nuoimtis partijoje gerokai sumajo. Antai nuo 1945 m. sausio 1 d. iki 1947 m. sausio 1 d. Lietuvos kompartij stojo apie 12,500 nari, i kuri lietuvi buvo maiaus negu du tkstaniai. 1947 m. ir 1948 m., tai yra kaip tik prie tariamai masins ir savanorikos kolektyvizacijos pradi, lietuviai sudar tik 18 nuoimi partijos nari, (irk lentel 1 skyriaus pabaigoje) Jau mintas TSKP CK plenumas 1946 m. vis dlto pakeit kadr politik ta prasme, kad jau buvo mginama partij pritraukti lietuvi. Taiau dl jau mint prieasi norini tapti komunistais buvo labai maai, juo maiau j buvo kaime. Dauguma lietuvi komunist gyveno miestuose, o apskrityse gyvenantieji dirbo partin ar valdios darb miesteliuose ar didesniuose kaimuose. 1945 m. pradioje tik 443 komunistai visoje Lietuvoje buvo valstieiai pagal socialin padt, ir tik 57 pagal usimim. Padtis negreit pagerjo. Kai Maskva sak kuo greiiau visuose valsiuose steigti partijos valsiaus komitetus, darbas jo nesklandiai, nes trko nari. Buvo nutarta steigti tokius komitetus visuose valsiuose, kuriuose buvo ne maiau kaip deimt komunist. Pirmomis 1947 m. dienomis buvo suorganizuoti 104 valsi komitetai, 1948 m. pradioje j buvo 209 (131:25; 156:99). Taigi ir didelmis pastangomis i pradi tepavyko steigti komitetus tik tredalyje valsi, o po met tredalis valsi j dar neturjo. Net ir ie skaiiai iek tiek 159

pervertina komunist tak kaime. Juk kaimuose buvo MVD skyriai, strib briai. Buvo steigtos main-traktori stotys (MTS), kurias i miest buvo siuniami patikimi partijos darbuotojai. 1946 m. rugsjo mn. kaime dirbo 1,400 komunist, bet tik 90 i j betarpikai dirbo ems darb (96:116). 1949 m. sausio 1 d. Lietuvos komunist partija turjo 25,501 nar, i kuri 2,897 buvo valstieiai pagal socialin padt, o tik 1,.356 dirbo ems kyje. Net ir ems kyje dirbanij komunist dauguma turjo kokias nors atsakingesnes pareigas, nes tik 463 komunistai buvo individuals valstieiai, kolkieiai, valstybini ki dar buotojai. Kitaip tariant, gal tik pusantro nuoimio partijos nari priklaus gausingiausiam lietuvi luomui. Paymtina ir tai, kad kaimo vietovse buvo labai maai pirmini partini organizacij ir joms priklausani nari, nors dl nepaaikint prieasi j raida buvo labai nepastovi. Nuo 1945 m. iki 1947 m. pradios pirmini partini organizacij skaiius greitai augo, bet staiga, turbt dl valym, sumajo per pus. 1949 m. sausio 1 d. i 1,870 pirmini partini organizacij tik 160 j, sutelkiani 1,292 komunistus, buvo kaime. (irk lentel II skyriaus pabaigoje) Pabrtina, kad lietuvi buvo itin maai tik paioje partijoje. Kitose pozicijose jie turjo didesn vaidmen. Pavyzdiui, 5,458 lietuviai ir tik 880 nelietuvi sudar valsi ir apylinki vykdomj komitet vadovaujanius kadrus 1946 m. Kitais metais lietuviai sudar 82,8 nuoimius LTSR Aukiausij taryb irinkt deputat. 1948 m. jie sudar 83,5 proc. vietini DD (Darbo moni deputat) taryb, nors viename partizan praneime apie rinkimus raoma, kad dalis kandidat buvo paskirti be j inios ir pritarimo, kartais nepaisant j praymo ibraukti juos i kandidat srao (134:68-70). Bet deputatai neturjo jokios rimtos galios, o net
160

pirmins partins organizacijos valsiuje imdavo sprsti kasdieninius sovietini organ, tai yra vykdomj komitet, klausimus (200:62). Savaime aiku, svarbesni klausimai buvo tik partijos rankose. Komunistams geriau seksi organizuoti komjaunim, nors ir ia negaljo didiuotis stambesniais laimjimais, ypa kaime. Palyginus su partija, komjaunimas buvo gana lietuvikas vienetas, nes pirmaisiais pokario metais lietuviai sudar apie pus komjaunimo nariu- Komjaunimo tautin sudt rodo i lentel:

Komjaunimo tautin sudtis

Komjaunimo nariai lietu viu nuo imtis 51.5 Pirmini komjaunimo organizacij sekretoriai lietu viu nuo imtis 58 2

metai 1946 m. sausio 1947 m. sausio 1948 m. sausio 1949 m. sausio

viso 9,453

lietu viai 4,868

i viso 1,075

lietu viai 626

17.299

9,056

52.3

1,569

834

53.2

23,670

11,589

49,0

2,017

1,006

49,1

33,981

17,607

51.8

2,673

1,518

65.6

altiniai: Lietuvos komjaunimas skaiiais, p. 58; O. Paknien Lietuvos komjaunimo kadr ugdymas (1944-1948 m.) LKP Istorijos klausimai, 1971, t. 11, p. 74-75.

1946.1.1 Lietuvoje buvo 9,453 komjaunuoliai, nors tik 898 dirbo ems kyje. Komjaunimas padidino savo veikim, siunt kaim propagandistus ir agitatorius, bet pasisekimas buvo labai ribotas. Po trej met tik apie 7 nuoimiai
161

komjaunimo nari dirbo ems kyje. is skaiius truput ikreipia padt, nes valstiei vaikai, kurie lank gimnazijas ar jo auktsias mokyklas, nebedirbo ems kyje. Dar kiti pasidar stribais arba gyveno miesteliuose, eidami valdios ir partines pareigas. (f) ems kio politika Komunist ems kio politika nebuvo vienalyt, kai kuriais atvilgiais skyrsi ir nuo pirmojo bolevikmeio plan. Nors komunistai nuo pat pirmj dien ketino ems k sukolektyvinti, vargu ar buvo koki nors iankstini plan, nurodani, kokia bus mokesi politika, kokiu tempu bus steigiami kolkiai, kiek bus vartojama prievartos priemoni. Beemiai ir vargingesni valstieiai tebeturjo ems alk, o vidutiniai dar vylsi, kad kaip nors gals isaugoti savo kius. Komunistai gal bt galj dal j prie savs pritraukti nuoseklia ems reforma ir tvirtais paadais niekada ems neatimti, nors ilgainiui numatytas ems kio sukolektyvinimas ir reikalas rengti jam tinkamas prielaidas gerokai apribojo veikimo galimybes. Patikimiausia priemon kaime paramai laimti buvo sudarymas slyg vidutiniams kiams isivystyti ir sustiprti. Bet tokia politika kaip tik buvo nesuderinama su Maskvos ilgalaikiais planais. Be to, tais laikais visoje Soviet Sjungoje dar vyravo nepasitik jimas kininkais ir sitikinimas, kad jiems tinka tik antraeilis vaidmuo darbinink valstybje. ems kio politika nebuvo labai nuosekli, ir paprasti valstieiai veikiausiai pastebdavo jos svyravimus ir tai, kad tikrov neatitiko propagandos. ems kio politik galima suskirstyti tris tarpsnius. Pirmasis tarpsnis, truks nuo 1944 m. iki 1946 m. pabaigos, buvo palankiausias kininkams. Antrajame etape, tai yra 1947-1948 m., valdia pradjo ruoti pagrindus sukolektyvinimui. Treiasis tarpsnis prasidjo 1949 m.
162

pradioje su masine priverstinio sukolektyvinimo kampanija ir usibaig po madaug dviej su puse met, kai jau beveik nebuvo lik privai kinink. Paiais pirmaisiais metais valdiai labiausiai rpjo kiek galint greiiau atstatyti ems k, kad bt galima pamaitinti kariuomen ir pramons darbininkus mieste. Mokesi politika buvo palyginti nuosaiki, maai buvo rpinamasi vadinamuoju nubuoinimu, nebuvo didesnio spaudimo steigti kolkius. ems reforma buvo vykdoma. I pradi didelis nuoimtis, beveik pus nusavintos ems buvo idalyta privatiems asmenims, bet 1946 m. pabaigoje jau rykjo polinkis ems kio fondus paimt em nebeperduoti kininkams, bet palikti j nepaskirstyt arba atiduoti valstybinms organizacijoms. Nors pokarins prievols kai kuriose kategorijose buvo maesns negu 1940-1941 m., jos vis dlto buvo nemaa nata valstieiams, kurie savo produktus turguje galjo keliasdeimt kart brangiau parduoti. Pavyzdiui, 1946 m. u litr pieno pagal privalomj pristatym kininkas gaudavo 25 kapeikas, o pieno litras Vilniaus turguje kainavo 12 rubli (171:89). Antrasis etapas prasidjo 1947 m., kai karo nualintas ems kis buvo gerokai susitvarks. T met derlius (11.7 cnt i ha) beveik buvo pasieks nepriklausomybs met lygio. (171:95), nors dl pakitusios valdios politikos kitais metais jau prasidjo tas tragikas ems kio smukimas, dl kurio 1953 m. grd derlius buvo tik 4.4 cnt i ha (74:78-79). Komunistai skubjo parengti dirv kolki steigimams. Stambesnieji kininkai buvo apkraunami didesniais mokesiais. Sustiprjo vadinamj buoi persekiojimas. oficialius buoi sraus patek kininkai turjo mokti didiausias priemokas. 1947 m. buo turjo apytikriai mokti dvigubai daugiau mokesi negu pana k turintis nebuo. Padtis dar pablogjo 1948 m. kai buoi
163

priemokos buvo dar padidintos. em nebebuvo skirstoma vargingiems ar maaemiams valstieiams, nors fondai gerokai padidjo dl trmim ir kitoki nubaudim. Nuo 1947 sausio 1 d. iki 1948 m. lapkriio 1 d. ems fondai padidjo daugiau negu 300,000 ha, taiau maiau negu etadalis buvo paskirstyta individualiems valstieiams. Partijos politik dl ems iskirstymo rodo i lentel:

ems fondo iskirstymas

Data Paimta ems (tkstaniai ha) 1944.VII-1945.I 1945.I-1946.II 1946.II-1947.I 1947.II-1948.III 1948.III-1948.XI 540,5 526,6 193,8 100,4 213,8 Idalyta asmenims 298,6 243,0 97,0 20,7 29,1 nuoimtis 55.2 46,1 50.0 20.6 13.6

altiniai: Gregorauskas (63:114-115), Lietuvos TSR Istorija (111:184185,188).

Atrodo, kad partija stengsi visus kininkus padaryti arba maaemiais, arba ,,buomis. Maaemiams kininkavimo slygos buvo sunkios, tad partija tikjosi juo lengviau tikinti stoti kolkius. ,,Buoi ateitis buvo dar aikesn. Kartenos kininko Stupelio likimas gana bdingas. I pradi jis buvo apkrautas ,,buoi priemokomis, kurioms imokti turjo visk parduoti. Vliau jo neprim kolk. Kai Stupelis paklaus, kaip jis gyvens, valsiaus pareignas atsak; ..Eiki dabar mik malk kirsti, o paskui, kai veime kitus, tai ir tave Sibir paimsim (64:51). Nors komunistai skelbsi nor sudaryti 10-15 ha kius (96:104), konkrets rezultatai lyg patvirtina pokario metais
164

paplitus tvirtinim, kad komunistai mgina paversti Lietuv elget alimi. Tai galima matyti i ios lentels, nurodanios ki dyd 1930 ir 1948 m.

ki dydis
1930 m. ki grups (ha) iki 5 5-10 10-20 20-30 daugiau 30 i viso ki skaiius tkst. 74,8 78,2 92,8 34,2 28.7 308,7 24.2 25.3 30.1 11.1 9.3 100.0 % 1948 m. ki skaiius tkst. 118,8 146,9 108,5 17.9 0,3 392,4 30.3 37.4 27.6 4.6 0.1 100.0 %

altiniai: Gregorauskas (63:117), Tamoinas (169:122).19

Nepriklausomybs laikais ki iki 10 ha savininkai buvo laikomi maaemiais. Jie sudar 50 nuoimi vis kinink, o vidutinieji, tai yra turintys 10-20 ha, sudar dar 30 nuoimi. Po ems reform, neva siekusi sudaryti daugiau vidutinik ki, maaemi ki skaiius gerokai padidjo iki 68 nuoimi. Net ir vidutini ki skaiius sumajo. Sovietiniams autoriams maaemi ki padidjimas, nesuderinamas su partijos paskelbtais siekiais, sukelia rpesi ir jie mgina reikin kaip nors iaikinti. Nevykus, tiesiog sofistik aikinim pera Motiejus Gregorauskas. Pasak jo, sovietiniais metais konjunktra ems kiui buvo labai palanki, tad kininkai, turintys 5-10 ha, priskirtini prie vidutini valstiei, ir tad pastarieji sudar
165

du tredalius vis Lietuvos kinink (63:117). Kito tyrintojo, Mindaugo Tamoino aikinimas irgi atmestinas. Pasak jo, maesniu u 5 ha ki savininkai nebuvo maaemiai ar beemiai valstieiai, gav tik iupsnel ems i valdios, bet buv vokiei kolaborantai ar partizan rmjai, kuri kiai buvo sumainti iki 5 ha. Taiau aikinimas nevyks. Juk paties Tamoino duomenimis iki 1948 m. pradios em buvo konfiskuota i apie 16,000 moni. Tuo tarpu apie 118.000 kiem turjo ems iki 5 ha (169:122-123). Be to, duomenys rodo, kad valstybin ems fond jo tik apie 93,000 ha, gauti sumainant kius iki 5 ha. Net jei tartume, kad partizanus ir vokieius rm vidutiniai kininkai, tur 15 ha ems, o ne komunist propagandist nuolat minimi stambs kininkai, tai vos 9,000 valstiei kiem bt buv sumainti iki 5 ha. Yra dar kitas io reikinio aikinimas, kur pamini ne tik komunist istorikai, bet ir Juozas Luka, btent nemaa kaimo gyventoj atsisak imti valdios silom em dl partizan veikimo. 1945 m. Bir apskrityje daug kinink neprim silomo sklypo. 1947 m. Ukmergs apskrityje valdiai nepasisek idalyti 13,000 ha, Alytaus apskrityje daugiau negu 3,0(X) ha. Panaiai buvo Taurags, Pasvalio, Kaiiadori ir kituose rajonuose (169:118-120). Vienur valstieiai atsisak imti Sibir itremtj emes, kitur jie imdavo laisv em, bet veng liesti i kit atimamas emes ir turt (81:57). Luka paymi, kad partizanai ileido sakymus naujakuriams, draudianius imti em ir inven tori i kinink, kuri turima em nevirijo 40 ha (1:106). Lukos nuomone, neidalytos ems buvo gerokai daugiau negu pripaino valdia, nes kartais nauj em gavusieji jos nedirbdavo. Nra abejons, kad kai kurie naujakuriai bijojo partizan kerto, kiti nenorjo pelnytis i kieno nors nelaims. Gal i
166

pradi komunistai stengsi em idalyti, bet niekas jos nem. Taiau ilgainiui, jei valdia bt norjusi em idalyti, ji bt galjusi gerokai daugiau jos iskirstyti. Daugiau negu 90,000 moni pam ems i valstybinio fondo, ir dalis j, gav prog, bt pam daugiau ems, nebijodami partizan, kuriuos jau buvo urstin ankstesniu ems gavimu. 3-5 ha priedas nebt padties pakeits. Daugelis pirmj kolkiei turjo tiek maai ems ir inventoriaus, kad jiems buvo sunku gal su galu sudurti. Stodami kolkius, jie nemaiau rizikavo partizan kertu negu imdami ems. Tad reikia manyti, kad valdia nesil padidinti j sklyp. Be to, eiliniai kininkai nebt galj atlaikyti didesnio spaudimo, jei valdia bt rytingiau mginusi dalyti em. Atkaklaus spaudimo atveju jie bt buv priversti priimti ems (nors gal nebt jos dirb), arba susikalbti su vietos partizanais, kaip kartais darydavo kolki pirmininkai. Taigi, nors partizan veikla, be abejo, paskatino kai kuriuos kininkus neimti valdios silomos ems, pagrindin ems neidalijimo prieastis vis dlto buvo komunist nutarimas jos neskirstyti. Taigi apie 1947 m. valdia nutar spartinti sukolektyvinim. Tuo tikslu ji apribojo ems reform, siekdama sukurti kiek daugiau kikai silpn ir ma valstiei kiem, kurie turt kreiptis valdi gauti darbo ranki, net traukiamj jg. Partijos apskaiiavimu, vargingi kininkai turjo bti maiau atspars spaudimui stoti kolkius. Bet apskaiiavimas buvo klaidingas. Savanori kolkius buvo labai maai, tad partija turjo griebtis smurto ir priespaudos priemoni. Treiasis ems kio politikos tarpsnis priverstinis kinink kiem sukolektyvinimas prasidjo 1949 m. Jam galutines gaires nustat vasario mn. vyks etasis Lietuvos komunist partijos suvaiavimas. Kolki steigimo
167

kampanija prasidjo kovo mnes. J lydjo prievarta ir smurtas. Tkstaniai buvo itremti Soviet Sjungos gilum, o alyje pasilik, ypa patekusieji buoi sraus, gerai suprato, kad nestojusiems kolkius gresia panaus likimas. Kolki steigimas vyko rietiktinai greitai. Per pirmuosius trejus pokario metus maiau negu 4 nuoimiai kinink kiem buvo sukolektyvinti, o per 1949 m. dar beveik 60 nuoimi kiem buvo kolchozus jungti. Sukolektyvinimas spariausiai vyko kovo-balandio mnesiais. Kolki steigimo dinamik galima matyti i ios lentels.

Kolki steigimo raida

Data Kolkiu skaiius Sukolekty- Kolektyvi vint ki skaiius 1948.I.1 1948 VII. 1 1949.I.1 1949. V. 1 1949.IX.1 1950.I.1 1950.XII.1 20 227 614 3,079 4,727 6,032 4,649 296 3,554 15,160 89,571 . 150,555 229,390 325,786 zacijos nuoimtis .8 1.4 3.9 23.3 40.4 62.4 89.0

altiniai: Taryb Lietuvos valstietija (171:112); Jefremenka (74:45)

Komunist istorikams nelengva iaikinti i staiga isivysiusi aistr steigti kolkius. Jie pripasta, kad vyko trmimai, bet juos laiko alutiniu reikiniu. kininkai savanorikai stoj kolkius ir tai dar ne dl trmim, smurto ar spaudimo, bet dl sukolektyvinimo prielaid subrendimo. Pasak Sniekaus, 1949 m. pradioje valstieiai pajuto ma ki nerentabilum, sitikino, kad kis klests
168

tik tada, kai Lietuva pasuks kolektyviniu keliu. Sovietiniai istorikai gana vieningai laiko iuos veiksnius sukolektyvinimo prielaidomis: (a) politinis aukljimas ir vietimas, (b) buoi takos silpninimas, (c) ems reforma bei parama varguomenei ir vidutiniam valstieiui, (d) TSRS ir Lietuvos kolki ir tarybini ki patirtis, (e) naujos technikos diegimas ir MTS veikla, (f) ems kio kooperacijos ivystymas (74:21;111:200; 156:97). Pirmsias tris prielaidas jau esame nagrinj. Mokslinink, raytoj ir dvasininkijos terorizavimas, aretai ir trmimai, MVD ir NKVD daliniai, vyraujantis nelietuvi vaidmuo alies gyvenime labiau paveik mones negu menkai isilavinusi agitatori kalbos. Turtingieji kininkai buvo aretuojami ir itremiami, tad j taka tikrai silpnjo. Kaip minta, ems reforma veikiausiai neipild net ir valdi rmusi vargingesni ir vidutini kinink lkesi. Be to, dalis naujakuri itin prieinosi kolki steigimui, jausdamiesi visikai apgauti: tai valdia jiems duoda taip ilgai svajotos ems, o po keleri met j atsiima. Kolki bei valstybini ki patirtis Lietuvoje ir Soviet Sjungoje neskatino valstiei stoti kolkius. Soviet Sjungoje kolkiai buvo itin atsilik. 1945 m. j jav derlingumas buvo tik 5 cnt i ha, o Lietuvoje, kur dar nebuvo kolki, beveik 9 cnt i ha. 1946 m. Soviet Sjungoje nebuvo geresni. Dl didels sausros Rostovo, Polocko, Charkovo ir kitose Rusijos, Gudijos ir Ukrainos srityse derlius uvo, kolkieiai negavo u darbadienius grd. Badaujantys nelietuviai valstieiai pradjo keliauti Lietuv ir kitas Pabaltijo respublikas (148:164). Ypa pirmaisiais pokario metais j dideli briai pasipyl Lietuvoje, tikdamiesi
169

gauti skanesn maisto gabal ir geresn drabu. Jie pasiekdavo net emaitij, o lietuviai greit sukr daineles i j pasityioti:
Vienos klumps ir batinka Ir ant nugaros vatinka. Leninas ne mai, Stalinas atrio, Utat ms emj Ubag priviso.

Juozas Grimanauskas ra, kad tokie atvykliai lietuviams buvo geriausia propaganda prie kolchozus. Todl ir kolchozinimas ia taip sunkiai josi (64:49-50). Komunist autoriai irgi kartais pamini, kad vairs valdios prieai savo propagandai inaudojo Soviet Sjungos ems kio neskmes. Lietuvos kolkiai nebuvo labiau veiksmingi. Be to, iki 1949 m. pradios apie pus kolkiei buvo naujakuriai arba maaemiai, kurie didesn dal ems ir gyvo bei negyvo inventoriaus buvo gav i konfiskuot ki. Tad net ir vidutiniai kininkai juos kreivai irjo (171:112;111:203). Kolkiei laimjimai buvo igarsinami, bet paadai ir gyrimasis buvo tokie nerealistiki, jog maai kas jais galjo tikti. Per pirmj Lietuvos kolkiei suvaiavim vienas atstovas net paadjo nemaiau 35 cnt. grd i ha (142:68). Taigi kolki patirtis Lietuvoje ir Soviet Sjungoje veikiau atgrasino valstieius. Tad i sukolektyvinimo prielaid tik dvi vertos daugiau dmesio: nauja technika, kuri valstieiams neva parpino main-traktori stotys ir ems kio kooperacijos ivystymas. Main-traktori stoi vystymsi Lietuvoje nurodo i lentel:

170

MTS vystymosi raida

Metai MTS skaiius sudting kuliamj skaiius 242 traktori skaiius

1945 1946 1947

1948
1949 1950 1951 1952 altinis: Butkus (35:46,84)

48 58 58 62 77 113

352
315 282 n.d. n.d. n.d. n.d.

342 336 423

499 1,718

3,251
4,726

120

127

5,406

I lentels matyti, kad iki 1949 m. pradios, tai yra tada, kada prasidjo masinis koliiki steigimas, MTS pltsi labai labai ltai. Traktori skaiius irgi nebuvo spdingas, nors tuo metu valstybiniai kiai taip pat turjo 438 traktorius, o kooperatyvai 82 (74:12-14). Taigi ar galima tikti komunist autori teigimu, -kad MTS darbuotojai ir j traktoriai parod Lietuvos kininkams mechanizuoto darbo pranaum? Teigimas labai netikinantis, nes Lietuva nebuvo taip atsilikusi, kad traktori bt pirm kart pianiaiusi pokario metais. 1939 m. Lietuvoje buvo 721 traktorius, tai yra ne daug maiau negu 1949m. pradioje. Net ir 1945 m. privats kininkai turjo nemaa traktori ir penkis kartus daugiau sudting kuliamj main negu MTS. Pabrztma ir tai, kad MTS buvo labai neveiksmingos. Pavyzdiui, 1947 m. jos savo plan valstiei sektoriuje vykd 117 nuoimi. Taiau pavasario arimo plan vykd tik 53%, pdym arim 78%; rudens arim 59%. Bendras plano vykdymo rodiklis spdingas vien dl to, kad jame Ikaityti jvairs alutiniai darbai, pavyzdiui, transporto pjkirtys, kurios vykdytos 255 nuoimiais (74:40). Panaiai neveiksmingai 171

veik MTS ir 1945-1946 m. (81:62). Kooperacijos ivystymo svarb pabr pats Leninas, kuris aikino, kad btinai reikia pamau traukti visus darbo valstieius prie kooperacijos form. Pasak Gregorausko, marksizmo-leninizmo klasikai visada skyr didel dmes kooperacijai pereinamuoju laikotarpiu i kapitalizmo socializm. Tokia buvo teorija, bet tikrovs vaizdas kitoks. Pokario metais kininkai skersavo kooperatyvus. tai keli pavyzdiai. Per pirmj bolevikmet vartotoj kooperatyvai turjo apie 350,000 nari. Tai i dalies todl, kad kooperatyvai buvo paplit nepriklausomybs metais, ir komunistams tik reikjo perimti j valdym. Pokario metais padtis buvo skirtinga. 1945-1948 met laikotarpiu vartotoj kooperatyvai subr tik apie 180,000 nari, tai yra perpus maiau negu 1941 m. (63:123). Partija net daugiau rpinosi ems kio kooperatyvais. 1945 m. gegus mn. Liaudies komisar taryba prim nutarim dl j steigimo, bet partijos CK su dideliu nepasitenkinimu pripaino, kad 1946 m. sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo n vienos ems kio kooperacijos draugijos (131:5253). is valstiei faktinis sabotavimas reikmingas ir dl to, kad kooperatyvai buvo reikalingi, nes daug kinink neturjo arklio ir turjo j isinuomoti ar sigyti sjos ir arimo darbams. 1948 m. pradioje 94.000 kinink kiem buvo be arklio (169:122,141,35:42). Matyti, kad kininkai ne be pagrindo bgtavo, kad j steigimas bus tik pirmas kolki steigimo ingsnis. 1946 m. ems kio kooperacijos draugijoms priklaus 11,704 valstiei kiem, 1949 m. pradioje 54,269 kiemai, tai yra apie 13% vis ki (63:145). Pabrtina, kad 1947 m. balandio mn. partija prim nutarim masikai plsti kooperatyvus ir buvo numaiusi, jog 1949 m. pradioje ne 13%, bet 61% valstiei ki priklausys draugijoms (63:142;74:54). Partija turjo plan smarkiai praplsti
172

kooperatyvus 1949 m., bet j atsisak, kai nutarta prievarta steigti kolkius. Dauguma ems kio kooperatyv pavirto kolkiais. Taigi net sovietini autori prielaid nagrinjimas rodo, kad kininkai laiksi nuoaliai nuo valdios plan, kad MTS labai maai dieg nauj technik ir t.t. Lietuvoje nebuvo joki objektyvi slyg kolki steigimui. kininkai buvo prievarta juos suvaryti. Net po formalaus kolkio steigimo jie vairiomis priemonmis band neatsisakyti savo emi bei kitos nuosavybs. Kai kurie kolkiai nesuvisuomenino arkli, nesukr sklos fond, nesidalijo gamybos priemonmis. Formaliai steig kolk, jie gyveno kaip anksiau. Ilgainiui valdia i praktik sustabd (171:118). 1949 m. lietuvi pasiprieinimas kolkiams buvo palautas. Kai kurie ieivijos istorikai aikina, kad tai t met trmim padarinys. iam teigimui negalima pritarti. Trmimai turjo vaidmen, be abejo, kai kuriuos kininkus baugino ir paskatino stoti kolkius. Taiau vien trmimai negaljo nulemti viso proceso. Juk 1948 m. gegus mn. trmimai buvo platesns apimties ir labiau taikomi kininkams negu 1949 m., o po j nebuvo jokio masinio judjimo steigti kolkius. Tad reikia iekoti gilesni prieasi. Jos buvo dvi: 1. valdios nutarimas vartoti vairias spaudimo priemones, ir 2. gyventoj nuovargis ir jg isekimas. Kartu su baudiamaisiais briais kaim keliaudavo agitatoriai i miest. Jie atvykdavo su i anksto parengtu planu, kartais net numat kokius asmenis paskirs pir mininkais, brigadininkais ir kitais pareignais. Danai bdavo suaukiamas susirinkimas, i kurio nebuvo leidiama ieiti, nepasiraius praymo stoti kolk. Ir kitais bdais buvo mginama palauti usispyrli vali. Valdios pareignai praddavo ,,suvisuomeninimo akcij, atimdami gyvulius ir
173

kitus vertingesnius daiktus. Dar kitus nestojusius pasodin davo dabokl (64:51-54). steigus kolk, spaudimas nestojusiems nesiliov, gal net padidjo. Nestojusiems kininkams ems sklypai buvo skiriami 10-12 km. nuo gyvenamosios vietos. J asmeniniai pagalbiniai sklypai bdavo apkarpomi iki 0.15 ha, nors pagal statym turjo teis 0.60 ha dydio sklyp. Kartais jiems nebuvo leidiama nuimti savo derli, arba nupjauti dobilus ir kitas oles savo sklypuose. Bta atvej, kai valdia i vadinamj pavieninink tiesiog atm em ir atidav kolkiui (74:52-53). Ilgainiui mogus suprasdavo, kad kart, ne kaip kitais, valdios spaudimas nesiliaus tol, kol jis stos kolk. O geriau j stoti, valdiai dar neatmus gyvuli ir inventoriaus. Neinia, ar itoks spaudimas bt buvs veiksmingas 1946 m. Bet 1949 m. gyventoj jgos buvo isekusios, nes Lietuvoje karas ir neramumai jau tssi beveik deimtmet. Visa tai tiek ivargino gyventojus, kad j rytas prieintis nyko. Didjo apatija ir nusivylimas, mons pasidav likimo valiai. iuo metu sumajo ir partizan skaiius. Vakar pagalbos viltis nebeskatino kovoti. Nuostabu ne tai, kad 1949 m. pasiprieinimas kolkiams taip staiga sulugo, bet kad jis galjo taip ilgai gyvuoti. Pabrtina, kad kone aikiausias prievartinio kolki steigimo pobdio rodymas yra tai, kad neprajus n trejiems metams, Lietuvos ems kis visikai sutriko. Kaip minta antrame skyriuje, derlius buvo katastrofikai maas, kolkieiai nebuvo mokami u darbdienius, ir jie visas energijas skyr savo privatiems sklypeliams, i j maitino savo eim. U i padt i dalies atsakingi nekompetentingi kolki pirmininkai, bet kininkai dirbo, kuo galima maiau kolkiuose, tuo ireikdami protest prie smurt ir inaudo jim.
174

INAOS
1. 1949 m. pradioje i 1720 miest, miest rajon ir apskrii komitetu nari tik 160 turjo auktj isilavinim ir dar 509 vidurini. Geriau isilavin dirbo miestuose, nors sudtingesni klausimai ikildavo kaime. Padtis greitai nepagerjo. 1952 m. i 2,666 miest, miest rajon ir kaimikj apskrii komiteto nari tik 222 turjo auktj, 260 nebaigt auktj ir 663 vidurin isilavinim. Pirmini partini organizacij sekretoriai net buvo menkiau isilavin (108:178). 2. Apie i taut itrmim ir kanias plaiai rao i Soviet Sjungos ivyks istorikas A. Nekrich (129) ir Robert Conquest (39). 3. Paymtina ir tai, kad antroji mobilizacija gerokai praplt karo prievolinink ami. Registruotis turjo visi vyrai gim nuo 1894 iki 1926 m., tad negalima atmesti galimybs, kad aukimas buvo vartojamas neoficialiam vyr suraymui. 4. Saugumo siautjimas apraytas pogrindio leidinyje Aura (32). iuo reikalu praneim dar 1947 metais pareng partizan Vyriausiojo ginkluotj pajg tabo adjutantas (189). 5. LKP CK PA, spec. fondas 1771, go ob. 89, d. 88. 6. Amnestija buvo skelbiama ir vliau. Pavyzdiui, 1947 metais, kai buvo paskelbtas sakas, panaikinantis mirties bausm (148:191). 1956 m. sausio 18 d. Tiesa paskelb atsiaukim ,,Apie besislepiani asmen grim normal gyvenim, kuriame Valstybs saugumo komitetas paadjo leisti normal gyvenim sugrti tiems, kurie ipains savo kaltes (123:43-44). 7. Raytojas V. Petkeviius nurodo princip: ,,Kas pirmas para skund, tas ir teisus, ermukni lietus (140:223). 8. Pilnesnis itremt raytoj ir kritik sraas ispausdintas Perspektyvose, 1979, Nr. 11, p. 26. 9. I VLIKo pirmininko prelato M. Krupaviiaus 1949 m. spalio 3 d. pareikimo Jungtini Taut organizacijai. Praneimo itraukos ispausdintos J. Prunskio Lietuva bolevik okupacijoje (146:8). 10. Partizan praneimas ispausdintas BDPS UD Biuletenyje, 1948, Nr. 3, p. 4-7, 175

11. Informacija suteikta per pokalb. 12. Svarbiausias ini altinis apie trmimus, ypa 1948 m., yra Dzkijos partizan praneimas, parengtas Jurgio Krikino,,Rimvydo ir persistas Vakaruose esaniam Juozui Lukai. Praneimas perspausdintas Augsburge leidiamame laikratyje iburiai, 1949 m. rugpjio 20 d. 13. Ten pat. 14. Dzkijos partizan praneimas. 15. vairs administraciniai pertvarkymai bei kolkio steigimai prisidjo prie kaimo partizan organizacij sumajimo, bet lemiam vaidmen turjo valymai (108:211). 16. Apskaiiavimas pagrstas lentelmis, ispausdintomis Gregorausko veikale (63:114) ir akademinje istorijoje (111:118). 17. Vartojant kitus duomenis, gaunamas gerokai maesnis itremtj skaiius. ems komisijos duomenimis, iki 1948 m. pradios 4,800 represuot moni kiai buvo paimti ems fond (174:100), o lapkriio 1 d. jau buvo konfiskuota 16,143 kiai (74:60). Taigi konfiskuot ki skaiius padidjo 11,300. Jeigu itremta eima vidutinikai turjo keturis narius, tai itremta nemaiau kaip 45.000 moni. 18. Pagrindins suvaiavimo kalbos ir diskusijos ispausdintos knygoje U tarybin lietuvi literatr (180). Suvaiavim nuodugniai Aiduose nagrinjo R. Lukoino slapyvardiu pasiras autorius (114). 19. L. Truska nurodo, kad valstiei emvaldos altiniai yra gana prietaringi. Pavyzdiui, tos paios ems kio ministerijos duomenimis, 1946 m. didesni kaip 20 ha ki buvo 35,700, o 1947 m. 22,600. Duomenys dl maesni u 5 ha kius net labiau skiriasi. Truska aikina, kad skirting suraym rezultatus paveik tikslas, dl kurio buvo renkami duomenys. Be to, padtis keitsi ne metais, bet mnesiais, net savaitmis. Truska pripasta, kad nuo 1930 m. iki 1948 m. maesni negu 5 ha ki skaiius padidjo, bet neigia, kad tai ems kio reformos idava. Pasak jo, 1944 m. sovietins reformos ivakarse dl kio skaidymosi buvo daug daugiau i ma ki negu 1930 m. ir net 1940 m., o po 1944 m. j skaiius majo (175:64-69).
176

20. Traktori skaiius Nepriklausomoje Lietuvoje nra buruazini nacionalist imon, nes j nurodo pats pirmasis sekretorius P. Grikeviius knygoje TSRS taut gretose (Vilnius, 1980, p. 78).

Priedas Kas buvo tie buos? Pirmaisiais pokario metais komunist demonologijoje alia vadinamj buruazini nacionalist vyraujant) vaidmen turjo buos. Jei ne vieni, tai kiti buvo laikomi atsakingais u visas praeities ir dabarties negeroves. Atseit ,,buos buvo turtingesnieji kininkai, negailestingai inau doj savo vargingesnius kaimynus. Net inomi raytojai buvo kinkyti propagandos kampanij prie buoes. Antanas Vienuolis romane Puodinkiemis ir Ieva Simonaityt apysakoje Pikiurnien vaizdavo buoes. Bet nepaisant teigiam i knyg ir j pagrindini persona vertinim, Jonas Puodinas ir Bu Pikiurnien yra lkios karikatros. Ir Jonui Avyiui nepasisek tikinamai pavaizduoti buoes. Malnininkas Lapinas romane Kaimas krykelje ir kininkas Keris romane Sodyb tutjimo metas yra tarp jo maiausiai pasisekusi persona.

Kyla tarimas, kad raytojams nesisek rayti apie buoes, i dalies dl to, kad j pastami turtingesnieji kininkai toli grau neatitiko propagandos peramo negailestingo baubo. Tai nereikia, kad Lietuvos kaime nebuvo vairi inaudotoju ir kit nesiningu moni, pasiryusi pelnytis i kit nelaimi. Toki moni bta, bet
177

LENTEL I Lietuvos komunist partijos sudtis

1945 LKP nariai i ju pagal lietuviai (skaiius) lietuviai (nuoimtis) rusai (skaiius) rusai (nuoimtis) kininkai (skaiius) kininkai (nuoimtis) dirbantys ems . (s) dirbantys ems . (n) kolkieiai individuals kininkai tarybini ki (i viso) (n) 3,536 1946 8,060 1947 16,202 1948 22,159 1949 24,501 1950 27,753

tautin sudt

1,127 31.9% 1,901 53.8% 443 12.5% 84 2.4%

1,967 24.3% 4,537 56.3% 970 12.0 271 3.4%

2,984 18.4% 9,577 59.1% 1,914 11.8% 588 3.6%

4,108 18.5% 12,964 58.5% 2,323 10.5% 1,031 4.7% 9 240 117 (366) 1.7%

5,056 20.6% 13,851 56.5% 2,897 11.8% 1,356 5.5% 84 281 98 (463) 1.9%

7,483 27.0% 14,425 52.0% 4,074 14.7% 2,417 8.7% 1,162 69 187 (1,418) 5.1%
oc

Socialin padti pasiskirstymas kyje

usimim

57 8 (65) 1.8%

120 7 (127) 1.6%

93 70 (163) 1.0%

altinis; Lietuvos komunist partija skaiiais (109:120, 100, 104, 110).

11^

LENTELE II Pirmins partins organizacijos

metai

1945

1946

1947

1948

1949

1950

Pirmins partins organizacijos Komunistai jose

275

595

1,094

1.495

1,870

2,155

3,536

8,060

16,202

22.159

24.501

27,753

i j __

tarybiniuose kiuose komunistai jose

2 14

27 162

05 379

80 424

85 569

main-traktoriu stotyse komunistai jose

1 3

1 3

11 61

32 165

40 212

69 376

kolkiuose komunistai jose

4 25

11 121

48 1,254

kaimo vietovse komunistai jose

21 326

178 1,433

298 2,994

301 3,407

160 1,292

34 274

altinis: Lietuvos komunist partija skaiiais (109:210-211).

nepriklausomybs metais dl tarptautins kio kon junktros, pasaulio kio depresijos, kaimyn taikom sankcij Lietuva ir jos kininkai pergyveno vien ekonomin kriz po kitos. Nukentjo ir savanoriai-krjai, naujakuriai ir stambs kininkai, mgin kapitaliniais djimais padidinti kio pelningum. Lietuvos ki susiskirstymas pagal dyd maai pasikeit nepriklausomybs metais. Nors komunist autoriai teigia, kad klasiniai skirtumai Lietuvos kaime didjo, j skelbiami duomenys to nepatvirtina. Neseniai ileistame kolektyviniame veikale paymima, kad ir 50-100 ha ki, ir 30-50 ha ki skaiius sumajo nuo 1930 m. iki 1940 m., tad autoriai griebiasi iaudo savo tezei rodyti. Atseit nors 50-100 ha ki skaiius sumajo, j vidutinikas dydis ,,net kiek iaugo; 1930 m. 65,63 ha, o 1940 m. 66.39, t.y. maiau negu hektar (193:160). Jei 1930 m. 30-100 ha kiai vald 27% ems, tai 1940 m. tik 22%. Be to, ketvirtame deimtmetyje ir didesni, ir maesni ki rentabilumas buvo labai maas, o kai kuriais metais net maesni kiai buvo proporcingai pelningesni. Tame deimtmetyje ren tabilumas retai siek net 3%, o bank palkanos buvo 5-9% (193:162-163;169:103). Skolintas kapitalas, ems k dtas, nesiamortizavo. Komunistai itin uoliai smerk buos, nors iki 1947 m. pabaigos ,,buos svoka nebuvo tiksliai apibrta. Aplamai buoiniais kiais buvo laikomi tie, i kuri buvo paimta ems, nors ,.buoi sraus patekdavo daug vidutini kinink, susiginij su vietos valdia. 1947 m. gruodio 12 d. Lietuvos komunist partijos CK prim nutarim, nustatant buoi kio savybs. ,,Buos svoka liko labai plati. Antai buoiniais kiais tarp kit buvo laikomi tie kiai, kurie a. naudojosi nuolatiniu samdomj darbinink darbu; b. juo naudojosi vokiei okupacijos metais ar po j;
180

c. sistemingai naudojosi sezonini darbinink darbu; d. skolino kitiems kiams vergovikomis slygomis darbo gyvulius, sklas, ems kio mainas; e. turintys sudtingas ems kio mainas; f. superka prekes ir produktus toliau parduoti (63:137138). Tad nors pagrindinis buoinio kio poymis buvo darbinink samdymas, sraus pateko visi kininkai, investav ems kio inventori, tai yra bene visi paangesni kininkai. Tai gana ironika. Sovietin valdia laiko savo traktorius paangos enklu, o privats kininkai, juos sigij (ir kaip matme, negav i j didesnio pelno), buvo u tai baudiami. Buoiniais kiais galjo bti laikomi ir tie, kurie jau buvo sumainti iki 5 ha, ir tie, kuriuose karo metu dirbo rus karo belaisviai ir dl to nemir badu vokiei rankose. Aptarimas yra vienas dalykas, o tikrov kitas, traukimas buoi sraus danai buvo savavalikas sprendimas ir pirmas ingsnis itrmim. Uuot nuolat majs, buoi skaiius ne kart padiddavo, ne tiek finans ministerijos statistikoje, kiek apskrii partijos ir vykdomj komitet srauose, ypa prie trmimus. Dl aukt ems kio mokesi ir privalomj pristatym bei per ems reform atimt emi 1947 m. pabaigoje neturjo bti lik bet kiek buoi. Kolektyviniame veikale Spalio revoliucijos keliu L. Truska savo straipsnyje ra, kad tuo metu tebuvo lik buoi likuiai, kuri ekonominis vaidmuo jau buvo nereikmingas. Tai lyg patvirtint i lentel, sudaryta pagal Finans ministerijos duomenis. Kaip matyti i apdjim mokesiais, ie buoiniai kiai nebuvo dideli. Juk 1947 m. 500 rubli mokest mokdavo 1316 ha kiai, o 1948 m. 1250 rubli mokest mokdavo apytikriai 16 ha kiai (63:134; 174:62). Tad formaliai nebuvo daug buoini ki, ir nuo 1947 m.
181

Buoini ki skaiius
Metai I viso buoi ki Vieno kio pajamingumas (rubliais) Vidutinis kio apdjimas mokesiais (rubliais) 1947 1948 1949 1950 9135 5656 2291 2077 2750 3371 2503 1350 557 1254 876 640

altinis: Olekas (131:108).

liepos mn. iki 1950 m. liepos mn. j skaiius sumajo septyniais tkstaniais. Bet tame laikotarpyje gal keturis ar penkis kartus daugiau eim buvo apkaltintos es buomis ir itremtos i Lietuvos ar imestos i kolki be savo nuosavybs grinimo. Kaip tai vyko? Reikia prisiminti, kad vykdomieji komitetai kius buoi sra traukdavo ne tiek pagal kio dyd ar partijos paskelbtus kriterijus, kiek pagal ,,individuali atrank (169:123). Antra, visada buvo galima sraus papildyti. Po 1948 m. trmim, per kuriuos buvo iveta ne maiau 11,000 eim, Lietuvoje neturjo likti n vienos buoi eimos. Bet M. Gregorauskas paymi, kad 1948 m. buvo ,,vykdyta dar grietesn buoini ki registracija. Idavoje, neirint to, kad 1948 m. dalis buoini ki buvo likviduota, 1948 m. j srainis skaiius nesuma jo (63:139). Kitas sovietinis istorikas A. Jefremenka irgi paymi, kad 1948 m. dalis buoi ki buvo kon fiskuota ... i respublikos buvo ikeliamos buoi eimos (74:61). Dainavos partizan praneime raoma, kad 1949 m. kovo mn. trmimai neprilygo 1948 m. gegus iveimams. Bet 182

sovietiniai istorikai primygtinai pabria 1949 m. trmim apimt, teigdami kad tais metais valdia ,,ms griet represijos priemoni (63:183), tiesiogiai eksproprijuojant ir ikeliant buoi eimas (74:63). Tarkime, kad itremta gal 8,000 kinink eim. Bet, kaip ir 1948 m. buoini ki skaiius sumajo tik 3,000. Per 11,000 kinink kiem buvo paalinta i kolki 1948-1951 m., dauguma j po 1949 m. liepos mn. ir dauguma kaip buoi (63:182-183). Be to, valdios nemalonn patek kininkai buvo apkraunami vis didesniais mokesiais, kuri nepajg imokti. 1949 m. valdia pam i j likus ems kio inventori, darbinius gyvulius, pastatus bei paslius, vertus 9.3 milijono rubli (131:108). Jei tuo metu buvo tik 2,291 buoini ki, tai vidutinikai i kiekvieno ,,buos buvo paimta nuosavybs u 4,000 rubli. Bet po trmim, paalinim i kolki, turto atmimo Finans ministerijos srauose nuo 1949 m. iki 1950 m. buoi skaiius sumajo vos dviem imtais. Nra daug abejoni, kad 1950 m. srauose ivardinti kininkai nebuvo tie patys, su kuriais valdia susidorojo 1949 m., bet tie, kurie vis nepasidav spaudimui stoti kolkius. Jie nebuvo jokie inaudotojai ir turbt gyveno labai vargingai.

183

V SKYRIUS

Partizan kov raida Partizan kovos nebuvo vienalytis reikinys. Nors galutinis partizan tikslas formaliai nekito, j taktika, veikimo bdai, net alutiniai siekiai keisdavosi pagal laiko ir slyg reikalavimus. Pasikeitimai buvo vairs. Vieni labiau priklaus nuo met laiko, o kiti atspinddavo gilesnes permainas partizan veikime. Bene kiekvien iem partizan veikimas atslgdavo, iskyrus prie rinkimus, kai jie usiimdavo prierinkimine veikla ir kitaip stengsi sulugdyti rinkimus. Pavasar jie darydavosi aktyvesni, i bunkeri ir kit slptuvi persikeldavo gyventi stovyklose mike. Veikla ypa sustiprdavo spalio ir lapkriio mnesiais, kai buvo rengiamasi iemai ir daniau vykdavo karo lauko teismai. Ne visi pakeitimai buvo sezoniniai. Vyko ir ilgalaiks permainos, partizanams stengiantis prisitaikyti prie kintani slyg. Savaime aiku, ie pasikeitimai nevyko tuo paiu laiku visose partizan apygardose, i dalies dl to, kad partizan karinis pajgumas ir j ryiai su vadovaujaniais organais nebuvo tie patys, i dalies dl to, kad valdios kontrpriemons taip pat skyrsi. Vis dlto partizan pasiprieinim galima suskirstyti tris pagrindinius tarpsnius,
184

atsivelgiant kasdienins partizan veiklos pobd. Bt galima vartoti ir kitus klasifikavimo kriterijus, pavyzdiui, kiek pasiekta sukuriant viening vadovyb. Taiau svarbu nemaiyti skirting kriterij, ypa jei kriterijai taikomi skirtingiems partizan sluoksniams. Susivienijimu rpinosi rinktini ir apygard vadai, ir nors ilgainiui susivienijimas paveik ir maesni dalini veikim, eilinis partizanas maai inojo apie savo vad planus, kurie neturjo didesnio vaidmens jo kasdieninje veikloje. Partizan pasiprieinimas perjo tris tarpsnius; pirmasis, truks maiau negu dvejus metus, tssi nuo 1944 m. rudens iki 1946 m. pavasario, antrasis nuo 1946 m. vasaros iki 1948 m. pabaigos, o treiasis laikotarpis baigsi su ginkluoto pasiprieinimo faktiniu nutraukimu 1952 m. gale. vairiais atvilgiais pirmasis laikotarpis buvo sudtingiausias, kupinas prieingybi, gana nepastovus. Bene visose Lietuvos dalyse stichikai steigsi kovos briai, taiau tuo paiu metu antinacins rezistencijos organizacijos, ypa Lietuvos laisvs armija (LLA), tebeveik ir mgino suvienyti pasiprieinim. Vieni partizanai pirmosiomis an trosios okupacijos dienomis ijo mik, kiti, tarp j nemaa bsim vad, mgino gyventi legaliai, nors danai tokioje vietoje, kur buvo nepastami. Poveik turjo ir karo pabaiga. Tada kai kurie partizan briai, pasinaudoj valdios amnestija, legalizavosi. Kitiems karo galas buvo paskata stoti partizanus. is laikotarpis yra ypatingas ir tuo, kad iuo metu buvo susitelk itin dideli kovotoj briai, kartais net daugiau u penkis imtus vyr, kurie sitvirtindavo kuriame nors mike, drsiai ygiuodavo po kaimus, nebijodavo susirmim net su didesniais kariuomens daliniais. Par tizanai danai upuldindavo ir uimdavo miestelius, spdavo ar sunaikindavo vietos komunistus. Kovai su partizanais i Soviet Sjungos buvo atsista nemaa NKVD
185

divizij, buvo plaiai vartojami kariuomens daliniai ir garnizonai. Paaikjus, kad artimiausiu laiku Vakarai ultimatyviai nereikalaus, kad Soviet Sjunga pasitraukt i uimt teritorij Ryt Europoje ir kad itoks drsus ir atviras stojimas kov su gausesniu prieu labai brangiai kainuoja kovotoj gyvybmis, 1946 m. pavasar partizan vadai nutar pakeisti savo taktik ir vengti nereikaling mi. Nuo 1946 m. pavasario iki 1948 m. pabaigos partizan veikimas pasikeit. Kovos briai veik atsargiau, nepuldavo NKVD dalini ar miest. Jie taup jgas, kurias laik reikalingomis Nepriklausomos Lietuvos atkrimui. Partizanai toliau veik, bet daugiau dmesio skyr vietos valdios rmj drausminimui, siek stabdyti kai kuriuos komunist organizuojamus pertvarkymus, mgino tautoje ilaikyti gyv laisvs vilt. Partizanai gerokai pagerino tarpusavio ryius. J kovinis pajgumas dar buvo didelis: reikalui esant, jie galdavo sutelkti daugiau kovotoj ir pulti stambesnius objektus. iame laikotarpyje partizan sjdis tebebuvo stiprus. 1949 m. partizan jgos pradjo isekti. Pavargo ir visa tauta po beveik deimtmeio neramum ir labai nenormali slyg. Vis dlto partizanai ilaik, nors gerokai suma jusius, kovos branduolius. Tarpusavio ryiai neiiro. 1950 m. partizanai smarkiai sumaino represijas, taikomas valdios pareignams ir tariamiems idavikams. Vis daugiau dalini buvo sunaikinta daugiausia dl to, kad vis daugiau nip ir provokatori sibrov partizan gretas. 1953 m. pradioje partizan maai bebuvo, nors atskiri daliniai emaitijoje ir kitur dar slapstsi mikuose. Pabrtina, kad nra tiek pat paskelbtos mediagos apie visus partizan kov tarpsnius. Savo atsiminimuose Luka ra daugiausia apie 1946-1947 m. Komunistai itin daug paskelb apie 1944-1946 met vykius ir apie paskutines
186

partizan veikimo dienas. Vargu ar tai atsitiktinumas. Skelbiami duomenys apie pirmuosius pasiprieinimo metus, norint pabrti desantinink ir LLA vaidmen partizan organizavime ir tuo bdu paneigti partizan krimosi stichikum. Daugiau raoma ir apie paskutinius partizanus, nes j veikimas labiau atitinka komunist aikinimus, kad partizanai buvo lyg vienii vilkai, slankiojantys po mikus, iekodami auk, kovodami dl visai nerealaus tikslo. iame skyriuje partizan veiklos tarpsni aptarimai atspinds mediagos nevienodum.

1. 1944-1946 m.: Jg telkimas a. Pirmieji ygiai Pirmieji partizan briai steigsi spontanikai ir greitai apm visas Lietuvos dalis, iskyrus tuos rajonus, kur buvo sutelkti dideli Raudonosios armijos daliniai, pavyzdiui. Paprsje ir Lietuvos iaurs vakaruose. Itin gauss partizan briai susitelk mikingosiose Lietuvos vietose, kaip Dainavos, Karuvos, Bir ir aliojoje girioje, Utenos apskrities mikuose, Naruio eero apylinkse. Taiau Kazl Rdos girioje, kur vliau labai isiplt partizan veikimas, nebuvo daug partizan iki 1945 m. pavasario. Skersai Nemuno gerokai maesn Birbiliks mik greitai uvald didelis partizan junginys. I komunist partizan atsiminim gana aiku, kad pasiprieinimas komunist valdiai buvo stichikas ir itin plaios apimties. Daug paprast moni labai bijojo grtani komunist, slapstsi, nemiegodavo namie,
187

vieumoje nesirod. Utenoje mons buvo taip bauginti, kad reikjo paskatinti gyventojus grti savo namus (30:149). Daugelis i moni netrukus sugro savo namus, bet kiti nuo pat pirmj dien ginklu prieinosi komunistams. Atsiminimuose Prieblanda prisidengus Alfonsas Kairelis rao, kad jau spalio mnes Rokikio rajone, Svdas, Juodups, Panemunls valsiuose veik partizanai, kuri nurodymus vykdydavo nemaa vietos gyventoj (85:394396). Komunist paskirti pareignai buvo gana neveiksmingi. Stasys Apyvala knygoje Sakalai broleliai paymi, kad partizanai tuojau pradjo veikti venioni apskrityje ir kad dalis jo komunist partizan briui priklausani moni uvo kovose su partizanais (17:270). Kas vyko ryt Lietuvoje, vyko ir vakar ir piet srityse. Rugsjo pabaigoje Marijampols apskrityje pradjo veikti pirmieji partizan briai (128:260). Pasiprieinimas buvo ypa stiprus Dzkijoje. Sovietinis partizanas Jonas Olekas atsiminim knygoje Neramios naktys teigia, kad, artjant frontui, gyventojai tarsi, k daryti, i anksto rengsi kovoti. Sovietiniai partizanai ir komunist pareignai skubjo rinkti vokiei paliktus ginklus, audmenis ir kit karo technik, nes jie inojo, kad neivengiamai susikurs nacionalistinis pogrindis. tuos mikus, i kuri mes neseniai ijome, ateis kiti, ms prieai (p.234). Olekas neklydo. 1945 m. sausio pradioje partizan vadas Bradauskas vadovavo trims briams. emaiiai irgi greitai perjo ginkluot pasiprieinim, net tuo metu, kai Raudonoji armija dar nebuvo vokieius ivariusi i Klaipdos. 1944 m. pabaigoje Maeiki rajone jau veik partizan Alkos rinktin. Stiprus pasiprieinimas reiksi Taurags mike. Gaurs valsiuje, kur pirmiesiems briams vadovavo Antanas Jonikas, Antanas Mockus ir J. Strainis (127:41). Birbiliks mike susitelk iki 500 par tizan, kurie ikas apkasus, pastat bunkerius ir emines,
188

surinko daug ginkl ir audmen, faktikai vald apylink. Bet j veikla buvo per daug atvira, ir 1945 m. sausio pabaigoje dideli Raudonosios armijos daliniai apsupo mik, j nuodugniai ,,iukavo ir didesn partizanu dal sunaikino. 1 Net etnografikai miriuose rajonuose greitai steigsi partizanai. Trak ir Kaiiadori rajonuose veik dideli kovos briai, kuri dalis vliau sijung Didiosios Kovos rinktin. Pasak Lukos, bene gausiausi daliniai susitelk iaurs ryt Lietuvos mikuose, kurie tssi nuo Vilniaus iki Naruio eero. Viename myje kovojo net 800 asmen partizan dalinys, kuris buvo priverstas pasitraukti Gudij (1:102). iame pirmajame partizan pasiprieinimo etape, ypa iki 1945 m. rudens, kovos junginiai buvo ypa dideli ir itin drsiai, gal net neapgalvotai, veik. Nemaa Lietuvos kaim partizanai vald ne tik nakt, bet ir dien, bent ta prasme, kad jie ir dienos metu atvirai ygiuodavo po apylinkes. Nors nra tiksli duomen, atrodyt, kad iuo metu partizanai daug daniau upuldinjo komunist bstines ir miesteliuose, ir kaimuose, daniau rengdavo pasalas NKVD daliniams ir stribams negu bet kuriuo kitu laiku. Nesunku suprasti, kodl btent iuo metu partizanai taip atvirai veik. Nema vaidmen turjo viltis, kad komunistai bus greitai ivyti. Nordami ivengti mobilizacijos ir represij, vyrai slapstydavosi mikuose ir kartais nesmoningai ir laipsnikai sijungdavo partizanus. Kiti dalyvaudavo tik vienoje ar kitoje akcijoje, kai reikdavo daugiau kovotoj. Iki karo pabaigos komunist vadovybei partizan nuslopinimas buvo svarbus, bet ne pirmaeilis udavinys. Mobilizacija Raudonj armij, maisto ir kit reikmen tiekimas jai, kariniams reikalams reikalingas pramons atkrimas labiau rpjo Maskvai. Be to, vietos komunistai nebuvo sitvirtin kaime. Saugumas nebuvo atstats nip ir informatori tinklo. Tarp kaimyn nebuvo daug tarumo, nepasitikjimo
189

vien kitais ar idavysts baims. Tad kininkas galjo trumpam laikui ar specifiniam ygiui prisidti prie partizan, atvirai pasirodyti su ginklu, nebijodamas areto ar skundimo saugumui. Ne tik partizanams, bet ir paprastiems gyven tojams sumimo pavojus buvo maesnis, tad ir jie atviriau rm kovotojus, kurie apgindavo juos nuo plik, nedrausming raudonarmiei ir paruo agent. Tuo metu partizanai buvo laikomi Lietuvos kariuomens tsiniu, j ygius gaub mistika, o tai pritrauk jaunim. Sunkiau suprasti, kodl partizanai taip danai upuldinjo miestus, enkavedistus ir nevengdavo kov su geriau apginkluotu ir gausesniu prieu. Upulti miest ar banytkaim buvo rizikinga. Net skmingai ir be didesni nuostoli j umus, visada buvo didelis pavojus, kad pasitraukiant partizan dalin uklups kariuomens dalinys. Paymtina, kad net Antrojo pasaulinio karo kartyje, kai vokieiai vis dmes skyr kovai su Raudonja armija ir Lietuvoje laik tik nereikmingus policijos batalionus, sovietiniai partizanai vengdavo kov su didesniais vokiei briais, retai puldavo miestelius. Lietuvos partizanai danai vykd itokius puolimus. 1944 m. spalio mn. partizanai siver Jint miest ir apaud vykdomojo komiteto pastat (85:395). 1944 m. nakt i gruodio 11 12 trys partizan grups apsupo Panemunio miestel, sudegino kelis pastatus, nukov daugiau negu deimt vietos pareign, aktyvistu ir ,.liaudies gynju (5:173,193-195). 2 Upuolimas partizanams brangiai kainavo, nes kit dien juos uklupo kariuomen ir smarkiai sumu. 1945 m. rugsjo 25 d. apie 30 partizan upuol Skaistgirio valsiaus Domeiki kaim, nukov kareivi ir strib (3:209). Ryt Auktaitijoje 1945 m. balandio-gegus mn. partizanai sunaikino kelet MTS (main traktori stoi) ir MANP (main ir arkli nuomojimo punkt) Molt ir
190

Utenos rajonuose (171:92). 1945 m. Krinicko vadovaujami partizan briai, veik venioni ir Utenos apskrityse, puol Mildn kaim (96:118). O 1944 m. spalio mn. pradioje prie komunist ventes partizanai siver Videniki kaim Molt rajone (161:6). Ypa daug partizan bri veik aliojoje girioje ir Panevio apylinkse. Ltn. Blkio vadovaujami vyrai sibraudavo net pat Panev ir ten atlikdavo udavinius (1:104), Keli Antano Birbilo-,.Baltuio brio kovotojai veimu vaiavo Subaiaus valsiaus Gelei banytkaim ir upuol stribus (4:62). ia veikiantys partizanai nebijojo susirmim su valdios pajgomis. Vieno suimto partizano parodymu, ginklai buvo taip pat gyjami, puolant Raudonosios armijos karius, milicijos darbuotojus arba vietini ,liaudies gynj brius (4:56). Daugiau pietus Trak, Kaiiadori ir Ukmergs rajonuose dar 1944 m. susitelk dideli kovotoj briai. 1945 m. pradioje J. Daskeviiaus ir A. ikaus vadovaujami partizanai upuol irvint apskrities Labnavos kaim (100:23). Ukmergs apskrityje veik partizanai 1945 m. vasario mn. nukov 8 Musnink valsiaus stribus, o balandio mnes neskmingai mgino uimti Musnink valsiaus centr (88:82). Bta ir kit neskmi. 1945 m. sausio mn. Ukmergs apskrityje Vidaus reikal ministerijos kariuomens daliniai sumu kpt. Kritaponio vadovaujamus brius (3:182), netrukus po to surado ir sunaikino Didiosios Kovos rinktins bstin iobikyj (3:177). Neatsiliko Dzkijos partizanai, kurie itin danai puldinjo miestelius ir kariuomens dalinius. 1945 m. vasario mn. Onukio valsiaus Mekui kaime vyko vietos partizan bri susirinkimas, tad tuo metu kaime buvo 160-180 partizan, kurie upuol Raudonosios armijos dalin (6:79). 1945 m. vasario 13 d. apie 200 partizan upuol venteer
191

(148:197). 1945 m. balandio mn. erno brys apaud Rudni, i kaljimo paleido suimtuosius (6:120). Tais metais gruodio 15 d. vidudien Ramanausko vadovaujami Merkio rinktins kovotojai, kit bri remiami, i dviej pusi apsupo Merkin, padeg vykdomojo komiteto pastat, pasim visose miestelio staigose rastas raomsias mainles, net spjo tarti od gimnazijos mokytojams ir mokiniams (96:55). Kit dien partizanai upuol Perloj (6:121). 1945 m. iem partizanai upuol drij, o po keli savaii j 80 asmen brys siver Miroslav, suaud apie 20 ,,liaudies gynj ir aktyvist (6:29-40). Bdavo susirmim su stambiais kariuomens daliniais. 1945 m. gegus mnes Kalniki mike 80 partizan, vadovaujam Lakno, apsupo deimt kart didesnes NKVD pajgas, atygiavusias i Simno. Dauguma partizan uvo, nors enkavedist nuostoliai buvo gerokai didesni (1:100). Sausio mnes Veiveri valsiaus ribose ties Girininkais Antraisiais apie 50 partizanu upuol keli imtai bolevik. uvo partizan vadas Arlauskas, bet daugeliui partizan pasisek prasiverti pro apsupimo iedus (1:101). Suvalkijoje ir deiniojo Nemuno kranto apylinkse partizanai irgi veiksmingai reiksi. ilavoto valsiuje, kur daug mik, partizan veikla tiek isivyst, kad mons pradjo j vadinti septyniolikta respublika (194:50). Vietos partizanai kelis kartus puol ilavoto miestel. 1945 m. sausio viduryje Geleinio Vilko pulko partizanai netolimame kaime isklaid, sumu stribus, ygiavo miestel, sudegino dokumentus ir pasitrauk. Antroje vasario mnesio pusje partizanai vl um miest, nors stribai, sustiprinti i kitur atvykusiais papildomais daliniais, isilaik mriniame pastate (1:86-87). 1945 m. iem 80 partizan upuol Marijampols apskrities Gudeli miest (6:37-38). Gegus mnes Vytauto Gavno-Vampyro vadovaujami partizanai.
192

kurie vliau sudar Tauro apygardos Vytauto rinktins branduol, kelis kartus siver Keturvalakius (3:207). Pali pelkse sitvirtinusius partizanus NKVD daliniai puol net maomis patrankomis (1:92). Didesni miai vyko prie Nemuno Paverkniuose, Kazl Rdos pakratyje prie Geri ir kitur, kovotojai siverdavo Prienus ir kitus miestelius, apaudydavo valdios staig pastatus (1:97-101). emaitijoje partizanai pradjo veikti vliau negu kitose Lietuvos dalyse. ia vokieiai ilgiausiai isilaik. Klaipda pateko komunist rankas tik 1945 m. sausio pabaigoje, tai yra pusmeiui prajus po Vilniaus umimo. Todl stambs Raudonosios armijos daliniai laiksi emaitijoje, o ufrontje isidst ir fronto NKVD daliniai, utikrindami tiekim kariuomenei, kovodami su nesuspjusiais pasitraukti vokiei kareiviais ir desantininkais. iek tiek toliau nuo fronto mikuose telksi partizanai. 1944 m. pabaigoje Maeiki rajone jau veik Alkos rinktin. Kaip minta, Birbiliks mike sitvirtino imtai partizan. Taurags, Jurbarko, Raseini rajonuose greitai susibr nemaa laisvs kovotoj. Gaudento Kisieliaus vadovaujami partizanai 1945 m. lapkriio 10 d. upuol Gaur (127:42), kit nakt Girdius, kur prietankine mina susprogdino strib pastato kamp ir juos apaud (9:140-202). Kaip Piet Lietuvoje, taip ir emaitijoje partizanai, um miestel, sunaikindavo partijos ir valdios staig dokumentus, kad pareignai neinot, kas savo mokesius umokjs ir prievoles pristats. Partizanai taip pat paimdavo visas raomsias mainles, kurios buvo labai reikalingos partizan tabams, bet dl to labai grietai buvo sovietinio saugumo kon troliuojamos. 1945 m. gegus mnes apie 60 partizan siver Serediaus miestel, apsupo karin gul, kad kareiviai negalt ateiti pagalb saugumo ir milicijos darbuotojams, kai jie bus upulti. Nutrauk ryius tarp gulos
193

ir saugumiei, partizanai nukov 11 ,,liaudies gynj. Tie patys ,,Velnio vadovaujami partizanai ruden upuol Veliuon, bet susirmimo metu mirtinai buvo sueistas pats vadas (9:152-54). Dar 1944 m. nakt i gruodio 4 5 d. partizanai upuol Girkalnio miestel Raseini apskrityje (9:162). Betygalos valsiuje partizanai danai rengdavo pasalas vietos liaudies gynjams. Vien tik 1945 m. uvo bent 18 strib. 3 Savo drsa partizanai laimjo gyventoj, ypa jaunimo, param ir usitikrino, kad j pdomis eis kiti. Bet itokia veikla suteik komunistams progos iaikinti partizan bri laikymosi vietoves, parengti pasalas, netiktai uklupti stambesnius dalinius. Sovietini archyv duomenimis, iki 1944 m. gruodio 25 d. komunistams pasisek sunaikinti 188 vadinamj nacionalist grupes, skaitant ir lenk (148:140). O iki 1945 m. gruodio mn. net 839 ginkluotas grupes. Be abejo, rengdamas i statistik, sovietinis saugumas nesikuklino. Dalis neva sunaikint bri veik ir toliau, o keli kininkai, pas kuriuos buvo rasta paslpt ginkl, uolaus saugumieio akimis sudar ginkluot grup. Vis dlto statistika rodo, kad partizaninis judjimas pirmaisiais metais buvo masinis reikinys ir kad nuostoliai buvo labai dideli. Nors partizan karas jau buvo tvirtai siliepsnojs ir apms vis Lietuv, 1945 m. pavasar daugeliui partizan ir bsim partizan reikjo apsisprsti dl savo tolesns veiklos. Vieni vyrai buvo sijung partizanus, nordami ivengti mobilizacijos ir tikdami greitu komunist sul ugimu. Taiau kai Antrasis pasaulinis karas baigsi 1945 m. gegus 8 d., pasidar aiku, kad vokieiai nebesugr ir kad jau beveik metus komunist okupuota Lietuva dar kur laik liks j valdioje. Vokietijos pralaimjimas dal partizan paskatino pergalvoti savo ankstesn nutarim ir pasinaudoti valdios skelbiamomis amnestijomis legalizuotis. Bet buvo
194

daug vyr, iki iol legaliai gyvenusi, kurie nutar ieiti partizanauti. Dalis j bgtavo dl didjanio sumimo pavojaus, nes saugumas, per metus surinks daug ini ir uverbavs naujus agentus, vis labiau siautjo. Dar kiti, norj altai vertinti vyki raid ir praleid pirmj partizan kov iem gyvendami legaliai, jaut, kad nebegali stovti nuoaliai ir kad reikia ieiti kovoti. Tad 1945 m. pavasar vyko savotika takoskyra. Vieni vyrai ijo i miko, kiti j pasitrauk. Atrodyt, kad nemaa partizan nutar formaliai legalizuotis pagal amnestijos slygas. Jie turjo saugume registruotis, ipainti savo kalt ir atiduoti ginklus. Dar kiti, ne visai pasitikdami valdios paadais, paliko savo brius ir tyliai mgino sijungti normal gyvenim. Pirmoji amnestija buvo paskelbta 1945 m. vasario 9 d. po Lietuvos TSR vyriausybs kreipimosi j lietuvi taut. Amnestija buvo patvirtinta 1945 m. birelio 3 d. ir dar 1947 m., kai Soviet Sjungos Aukiausioji taryba, panaikindama mirties bausm, patvirtino amnestij Lietuvoje (148:191-194). Karui pasibaigus, partizan vadovyb nusprend nedrausti par tizanams registruotis, nors ir nepasitikjo valdios paadais ir nujaut, kad j nesilaikys. Kai kurie partizanai jau buvo tvirtai nusprend ieiti i miko. Be to, tuo metu jau buvo per daug partizan numatytiems udaviniams vykdyti, ir nereikaling kovotoj ilaikymas tik apsunkino partizan rmjus. Partizan vadovyb Suvalkijoje leido kiekvienam kovotojui apsisprsti, bet ijusius kovotojus tuojau ijung i organizacijos, kad tardymo metu negalt kit iduoti. Balbieriki partizan vadas Kazys Degutis-,,Raginis nurod likusiems partizanams apsistoti naujuose miko rajonuose, kad ivengt legalizavusij idavysi (6:46). Keliais atvejais gana didelis partizan nuoimtis pasinaudodavo amnestija. Taip vyko Varnos rajono Rugio vadovaujamame bryje.
195

Rugys sak likusiems partizanams isiskirstyti ir slapstytis maomis grupmis, bet su juo palaikyti ryius (6:97). Legalizuojantys partizanai savo geresnius ginklus danai ikeisdavo prastesnius, kad likusieji bt geriau ap siginklav (1:120-121). Bta atvej, kad kartais i miko ieidavo gana stambs daliniai. Komunist autoriai nurodo, kad 1945 m. pradioje Raseini apskrityje legalizavosi 45 kovotojai su savo vadu Vaiteliu, o Utenos apskrityje 84 partizanai su vadu Veluiu. Teigiama, kad per vien mnes saugume registravosi 165 mons Kdaini apskrityje ir 40 kovotoj Rokikio apskrityje (20:68). Reikia manyti, kad nemaa partizan legalizavosi. Bet j gretas greitai papild nauji mons, vengiantys valdios represij. Bdingas bsimo Tauro apygardos vado aviacijos majoro J. Drungos-,,Mykolo Jono likimas. Jis Kaune legaliai gyveno iki 1945 m. birelio mnesio, kada saugumas susek, kad jis vokiei okupacijos metais dirbo Lietuvi fronte Kauno apskrityje. Kadangi tuo metu saugumas jau buvo pradjs aretuoti buvusius antinacins rezistencijos narius, Drunga pasitrauk mik (1:118). Abu bsimieji vyriausieji partizan vadai ijo partizanauti 1945 m. pavasar. Jonas emaitis-,.Vytautas galutinai perjo ginkluot pasiprieinim birelio 2 d., nors ir anksiau turjo ryius su partizanais (9:207). Adolfas Ramanauskas-,, Vanagas, lydimas Dzkijos partizan vado Antano Kulikausko-Daktaro, sijung partizanus balandio 25 d. Majoras Jonas Semaka ir paskutinysis ,.emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-,,emaitis stojo partizanus dar vliau. Jiems paioje karo pabaigoje pasisek pasitraukti i vokiei kariuomens dalini apsupimo Kure (84:4). 1945 m. dar nebuvo bendros partizan vadovybs. Atskiri briai veik savo nuoira apibrtoje ir palyginti
196

maoje teritorijoje. Jie palaik ryius su kaimyniniais partizan daliniais, vieni kitus kviesdavo dalyvauti didesnio masto operacijose, o po j greitai grdavo prastas veikimo vietas. Susitelkusiems didesniems partizan briams vis grs pavojus bti apsuptiems kariuomens dalini, kurie, ne kaip partizanai, galdavo susilaukti paramos. Nors buvo vengiama atvir kautyni su kariuomene, partizanai puldindavo ir mgindavo sunaikinti NKVD pajgas. Ne maiau jg buvo skiriama vietos komunist veiklos lugdymui, siekiant neleisti jiems labiau sitvirtinti ir per daug pakeisti esam tvark (1:79-80). Yra pagrindo manyti, kad 1945 m. pavasar buvo susitelk daugiau partizan negu bet kada vliau. J. Luka pamini, kad balandio mnes buvo net 30,000 partizan. is skaiius atrodo iek tiek perdtas. Nepriklausomos Lietuvos kariuomens sudtis taikos metais buvo apie 22,000-28,000 kari, tai yra maiau negu Lukos minimas partizan skaiius. Trisdeimiai tkstani vyr bt buv sunkiai manoma pasislpti nemikingoje Lietuvoje, o nuo karo nukentjusieji kininkai vargu ar bt galj ilaikyti tiek ,,nedarbing moni, ypa tuo metu, kai komunist prievols buvo auktos ir labai uoliai renkamos. Jeigu Lukos nurodytas partizan skaiius tikslus, tai reikt, kad bsimos Tauro apygardos veikimo teritorijoje turjo bti daugiau negu 5,000 partizan. Abejotina, kad apygarda bet kada turjo tiek daug kovotoj. Vargu ar po 1945 met bent viena i keturi (vliau ei) apygardos rinktini bt sutelkusi daugiau negu 600 kovotoj. 1946 m. iem Luka aplank septynias Geleinio Vilko rinktins kuopas, i kuri pati didiausia Ainio turjo 150 partizan (1:180), o maiausia ,,Tabokiaus kuopa turjo tik 12 kovotoj (1:160). Trisdeimties tkstani partizan skaiius, net jei koks tredalis j netrukus legalizavosi, sunkiai suderinamas su
197

partizan mirtingumu. Yra pagrindo manyti, kad aktyvus partizanavimas (tai yra iki partizano mirties, areto ir, gerokai reiau, pasitraukimo i kovotoj) buvo kokie dveji metai, gal net truput maiau. Tai reikt, kad iki 1947 m. uvo arba pateko nelaisvn apie 20,000 partizan, nors kritusij vietas perm kiti. Nei Lukos atsiminimuose, nei suimtj partizan parodymuose, nei komunist altiniuose nra joki uuomin apie itokio masto nuostolius, kuri partizanai jokiu bdu nebt galj pakelti. Per pirmuosius Tauro apygardos metus uvo 72 Geleinio Vilko rinktins kovotojai (1:199). Net jei treji metai bt buvusi vidutin aktyvaus partizanavimo trukm, 30,000 kovotoj skaiius netikinamas. Duomenys apie uvusius irgi veria abejoti io skaiiaus tikslumu. Nors NKVD ir kariuomens daliniai turjo svarbiausi vaidmen kovose su partizanais, o stribai buvo tik antraeiliai smogikai, kuri pagrindin uduotis buvo gyven toj terorizavimas bei mginimas smurtu atgrasinti partizan rmjus, partizanai mgino naikinti stribus, kuriuos laik tvyns idavikais ir okupanto rankiais. Komunist altiniai teigia, kad 1945-1946 m. uvo apie 900 ,,liaudies gynj (119:11,340). Net jei nukaut strib skaiius gerokai sumain tas, sunku tikti, kad partizan nuostoliai buvo daugiau negu 10 kart didesni u strib, atsivelgus ir tai, kad kovos veiksmuose partizanai danai turjo iniciatyv. ia gera proga priminti, kad Lukos atsiminimus ir Vakarus pasistus partizan praneimus sudaro dviej ri mediaga pergyvent ar itirt vyki apibdinimai ir platesns apimties apibendrinimai. Jai galioja nesudtinga taisykl: juo labiau aptarimas atitols nuo asmeninio pergyvenimo, tuo labiau abejotinas mediagos tikslumas. Tais atvejais, kai partizanai buvo betarpiki vyki stebtojai ar i toki surinko inias, praneimai yra gana tiksls. Bet kai
198

partizanai mgino kai kuriuos reikinius apibendrinti, pavyzdiui, nustatyti, kiek moni buvo iveta visoje Lietuvoje per kuriuos nors trmimus, kiek balsavo rinkimuose visame krate, tai j padtis ne daug skyrsi nuo i dien tyrintoj, mginani padaryti tuos paius apskaiiavimus. Mgindamas nustatyti partizan skaii visoje Lietuvoje 1945 m. pavasar, Luka neturjo tiksli duomen nei apie visos Suvalkijos, nei apie visos Lietuvos partizanus. Geriausiu atveju jis galjo prileisti, kad kit Lietuvos srii partizanai panaiai veik kaip Suvalkijos ir, remdamasis praneimais ir gandais apie kitas Lietuvos dalis, apskaiiuoti kiek jose galjo bti partizan. Jo inios negaljo bti labai tikslios, nes 1945 rn. partizanai neturjo geresni tarpusavio ryi. Detalus Dzkijos partizan praneimas apie 1948 m. trmimus teigia, kad tuo metu gal buvo iveta apie 100,000 moni. Gal Dzkija labai nukentjo, bet partizanai neturjo smulkesni duomen apie ryt ar iaurs Lietuv ir tik spjo, kad komunist siautjimas Dzkijoje buvo bdingas visam kratui. Iki 1946 m. nemaa partizan dar galjo legaliai gyventi, dien kininkauti ir tik naktimis ar kitomis progomis sijungti aktyvesn veikim. Jau 1946 m. Luka beveik lyg iimt nurodo vien Dzkijos grup, kurios partizanai ,,beveik visi turjo laikytis mike (1:165). Kun. Steponas Rudionis nurodo, kad Didiosios Kovos rinktin iuo metu partizanus skirst tris ris: veikianiuosius, pasyviuosius ir pri jauianius. Veikiantieji buvo tie, kurie ginklu kovojo su okupantu ir buvo priversti slapstytis mike. Pasyvieji partizanai turjo ginkl, bet gyveno savo namuose, o ne mike. Prijauiantiesiems partizanams buvo priskiriami rmjai ir ryininkai, tai yra tie, kurie partizanams tiekdavo maisto ir ini, duodavo nakvyn, praneindavo apie kariuomens pasirodym ir palaikydavo ryius tarp atskir
199

dalini ar to paties dalinio kovotoj (3:156). Nra duomen, kok vis partizan nuoimt 1945 m. sudar vadinamieji aktyvieji ir kok nuoimt pasyvieji partizanai. iuo laiku pasyvij galjo bti daug, gal net daugiau negu pus, nes tokiam partizanavimui buvo palankios slygos. Net jei Luka partizanais laik tuos pasyvius kovotojus, kurie nuolat vykd savo vad sakymus ir danai prisiddavo prie kovos brio, vargu ar galjo bti 30,000 partizan. Savaime aiku, kadangi pasyvij par tizan mirtingumas buvo nepalyginamai maesnis u aktyvij, ankstesni apskaiiavimai negaliot. Taiau ir Lukos atsiminimuose, ir suimt partizan parodymuose didesni partizan briai turdavo apie 50 kovotoj, gana retai susitelkdavo keli imtai vyr. Tik vien kart pamintas partizan brys su daugiau negu 500 kovotoj. Jeigu Lietuvoje bt buv 30,000 aktyvij ir veiklesni pasyvij partizan, tai svarbesniems ygiams ar upuolimams daniau bt susirink keli imt ar net didesnio skaiiaus kovos junginiai. Jei rmjai ir ryininkai (tai yra tie, kurie Didiosios Kovos rinktinje buvo vadinami prijauianiais) buvo laikomi partizanais, tai ne tik 1945 m,, bet ir vliau, partizan skaiius gerokai virijo 30,000. Bet savo atsiminimuose Luka partizanais vadindavo tik su ginklu kovojaniuosius, tad mindamas partizan skaii, jis neturjo omenyje ryinink ir rmj. Savo parodyme kunigas Rudionis paymi, kad nors, vadovai pastoviai slapstydavosi mike, daug eilini partizan legaliai gyvendavo savo kiuose. Legaliai gyvendavo ir tie, kuriems pasisekdavo gauti reikalingus dokumentus (3:156). Kol itoks susitvarkymas galiojo, jis partizanams buvo labai naudingas, nes legaliai gyvenantis partizanas buvo gerokai veiksmingesnis negu kovos draugas, priverstas pasitraukti mik. Legaliai gyvenantieji patys isilaikydavo, tad neap
200

sunkindavo rmj. J sveikata nenukentdavo nuo nuolatinio laikymosi mikuose ir bunkeriuose. Turdami dokumentus, jie galdavo lanksiau veikti, keliauti po apylink, rinkti inias. Be to, jie geriau nujausdavo kaimyn nuotaikas, suinodavo, kaip mons reaguoja partizan veiksmus. Kaip minta, j mirtingumas buvo maesnis, nes jie reiau patekdavo prieo apsupim ar pasalas, i dalies dl to, kad reiau vykdydavo kovos uduotis, o jas atlik grdavo namus. i padtis ilgai nesits. Komunistams vis labiau sitvirtinant kaime, legaliai gyvenantieji partizanai turjo arba nutraukti savo veikim, arba pereiti nelegali padt.

b. Lietuvos laisvs armijos ir desantinink vaidmuo iame veikale pabriama, kad partizan pasiprieinimas gaivalikai kilo vairiose Lietuvos dalyse ir greitai siliepsnojo visoje alyje. Pasiprieinim sukl jau mintos slygos, i kuri bene svarbiausia buvo valdios teroras. Taiau bene visi komunist istorikai ir kai kurie ieivijos mokslininkai skiria didesn vaidmen organizuotam pasiprieinimui, kuris buvo rengiamas i anksto ir i aukto. ia svarbiausia rol priskiriama Lietuvos laisvs armijai (LLA). Koks i ties buvo LLA vaidmuo pirmj partizan bri steigime? Pirmu vilgsniu jis atrodo buvs itin reikmingas. Ne vien tik komunist istorikai ir veikjai, bet ir nemaa partizan danai mini LLA vaidmen. Komunistai kartais net mgina jai suversti pagrindin atsakomyb u ginkluot pasiprieinim, darydami uuominas, kad be LLA partizan kovos gal net nebt siliepsnojusios. J nusistatymas suprantamas, nes LLA turjo daug savybi, utikrinani jai garbing viet komunist demonologijoje. vairiais atvilgiais LLA puikiai atitiko soviet propagandist sukurt prieo model, btent
201

 prie komunizm nusiteikusi buvusi karinink organizacija, palaikiusi ryius su svetima alimi, vieai pareikusi pasiryim prieintis soviet valdiai. Be to, dalis jos nari Lietuv sugro kaip desantininkai, dar kiti tarnavo savisaugos batalionuose ar Vietinje rinktinje. Ypa paiais pirmaisiais pokario metais sovietiniai pareignai bene visus partizanus vadino Vanagais ar LLA nariais. Kitaip tariant, Lietuvos laisvs armija ir Vanagai pasidar partizanus nurodaniais bendriniais daiktavardiais. Panaus polinkis matyti pas paius partizanus, ypa emaitijoje ir Panevio apskrityje. 1945 m. LLA vardu net buvo steigtos dvi partizan apygardos: emaii legionas, vliau vadinamas emaii apygarda, ir Panevio rajone veikusi 3-ji iaurs LLA apygarda. LLA vardas jau buvo tiek sipilietins, kad Vilnijoje Didiosios Kovos rinktins vadas Jonas Misinas ,.aliasis velnias, organizuodamas partizanus, veik LLA vardu (3:153). Dzkijoje ir Suvalkijoje LLA vardas neturjo didesnio vaidmens. Bet odiai ne visada atitinka tikrov, ypa jei jie nra grietai apibrti. Norint tiksliau vertinti LLA vaidmen, pirmiausia reikia pabrti skirtum tarp LLA kaip organizaci jos su nubrta struktra ir senais vadais, ir tarp LLA kaip aibs moni, laikani save LLA nariais. Be to. yra reikming skirtum tarp save vadinanij LLA nariais partizan: vieni organizacijai priklaus dar vokiei okupaci jos metais, kiti j stojo tik tuo metu, kai pradjo partizanauti (iuo atveju kuris nors partizan brio narys, danai vadas, buvo LLA narys), o dar kiti formaliai nepriklaus LLA. bet vadinosi Vanagais, nes visus partizanus sutapatindavo su LLA. itie skirtumai i dalies paaikina, kodl 1945 m. pradioje emaitijoje partizanai buvo gana veikls, danai vadinosi LLA nariais, nors patys LLA vadai
202

maai inojo apie j konkrei veikl, su jais neturjo nuolatini ryi. Lietuvos laisvs armija kaip organizuotas vienetas nebuvo labai reikmingas veiksnys partizan kovose. Nors LLA ilgai rengsi ginkluotai kovai, j, kaip daugum rezistencini organizacij, gana netiktai itiko staigus Raudonosios armijos prasiverimas Gudijoje ir aibikas didesns Lietuvos dalies okupavimas. Net gerai susiorganizavusios iauli apygardos vadovai turjo pasitraukti emaitij, o vairs tabai visai sukriko. Bandymai padt stabilizuoti emaitijoje buvo be skms. Nors dar neuimtose emaitijos srityse LLA organizavo Vanag kovos brius, dalis numatyt LLA vad pasitrauk Vakarus. Kai kurie svarbiausi nariai uvo, tarp j Kazys Veverskis, paskutinmis 1944 m. dienomis nukautas prie Raudondvario, kai ve LLA archyvus i Veliuonos Kaun. 1945 met pirmomis dienomis nebebuvo jokio LLA centro, vadovaujanio organizacijos veiklai. Po Veverskio mirties LLA vadovavim perms Adolfas Eidimtas, jo pagrindiniai pavaduotojai ir talkininkai Adolfas Kubilius bei Albinas Karalius, stengsi atkurti LLA, atnaujinti ryius su daliniais. Jei galima pasitikti komunist altiniais, tai jie daugiau laiko skyr organizacijos reikalams negu ginkluotai kovai. J pasiekimai buvo kukls. Eidimtas palaik ryius su Kubiliumi, mgino organizuoti LLA Kaune, bet buvo suimtas dar vykstant karui. 1945 m. kovo mnes Kubilius jau buvo umezgs ryius su LLA padaliniais Teli, Kretingos ir Maeiki apskrityse, bet po pusantro mnesio buvo saugumo suimtas. Karalius mgino atnaujinti LLA veikl Vilniuje, bet ir jis pateko saugumo rankas prie karo pabaig. LLA vadams nesisekdavo umegzti ryius su atskirais kovos briais dl vairi prieasi. Bet viena svarbiausi
203

buvo ta, kad patys briai buvo isklaidyti. Pavyzdiui, i soviet altiniuose mint penki Vanag grupi, ketinusi pasislpti mikuose ir laukti, kol praeis frontas, prie nuygiuojant numatytas veikimo vietas iauli apskrityje, tik dvi pasiek sovietins kariuomens unugar (8:21). Desantinink grups retai palaikydavo tarpusavio ryius, o busimieji vadovaujantys centrai danai net neinojo, kur jie laikosi. Nemaa Vanag buri nutar isiskirstyti prie paskutin Raudonosios armijos antpuol po emaitij ir vl susitelkti kariuomenei praygiavus. Taiau danai isiskirst nariai neateidavo numatyt susitikim. Taigi kai Kubilius susitiko su LLA Kretingos tabo nariu A. Stalmoku, pastarasis jam prane, kad vieni nariai pabgo su vokieiais, kiti pasislp, visa organizacija iiro. Stalmokui nepavyko surasti LLA nari Salant ir kituose valsiuose (8:82-83). Ir kitose vietovse nutrko ryiai tarp atskir kovotoj, tarp kovos bri, o vadovaujantys organai neinojo, k veikia atskiri daliniai, jei jie i viso veik. LLA centrini organ iblakymas nereikia, kad atskiri jos nariai nieko nedar ar nesuvaidino vaidmens partizan veikime. Jau minta, kad net dvi partizan apygardos buvo steigtos LLA nari. emaii apygardos krimas gerai rodo t sudting padt pirmaisiais 1945 m. mnesiais, dl kurios negalima duoti kategoriko ir nedviprasmiko LLA veiklos vertinimo. Viena prasme LLA nari veikla nulm emaii legiono steigim, kita prasme j vaidmuo antraeilis ir buvo reikmingas tik tiek, kiek atitiko objektyvias slygas. emaii legiono steigjas buvo LLA vadovas Adolfas Kubilius, bet jis buvo suimtas darbui dar nepusjus. Kadangi apygardos steigimas atitiko laiko reikalavimus, jis nebuvo nutruktas. Keliems mnesiams prajus po Kubiliaus sumimo. emaii legionui vadovavo mogus, neturjs glaudesni ryi su LLA.
204

1944 m. lapkriio mnes Kubilius ir keturi kiti lietuviai, baig vokiei valgybos mokykl, sugro Lietuv kaip paraiutininkai. Kubilius mgino umegzti ryius su vietoje veikianiais LLA daliniais ir organizacijomis, net pasiunt ryinink Kaun ir Vilni. Pastebjs, jog Eidimto vadovaujamas LLA iauli apygardos tabas palaiko tik silpnus ryius su veikianiais partizan briais, ir nepatenkin tas padtimi, Kubilius savo iniciatyva nutar pradti susivienijimo darb. I pradi susisiek su Kretingos LLA tabu, kuris tuo metu persiorganizavo ir dar nebuvo sutelks daugiau kovotoj, o vasario pabaigoje su LLA organizaci jomis Teli ir Maeiki apskrityse. Netrukus po Teli tabo steigimo Kubilius nutar suorganizuoti visai emaitijai vadovyb emaii legiono tab, kuris turjo vadovauti kitoms organizacijoms ir derinti j darb. Per vien mnes jis gerokai iplt savo veikl, umegzdamas ryius su kitais jau veikianiais partizan daliniais. 1945 m. balandio 22 d., tai yra dien prie Kubiliaus sumim. emaii legionui priklaus Teli, Kretingos, Maeiki ir Taurags apskrii organizacijos. Ne visi vienetai buvo lygiai veiksmingi, turjo tiek pat kovotoj ar palaik lygiai artimus ryius su emaii legiono tabu (8:104-117). Pavyzdiui, pats Kubilius neinojo, kas vadovauja Taurags apskrities partizanams, taip pat nebuvo spjs suorganizuoti tabo Maeiki apskrityje. emaii legiono organizavimo kartyje saugumas susek ir sum Adolf Kubili. Bet legionas nenutrauk savo veikimo, nors kur laik tabas neturjo vado. Vieno karininko kandidatra buvo atmesta, nes jis buvo nedrausmingas. Taiau 1945 m. rugsjo mnes naujuoju emaii legiono vadu buvo paskirtas majoras Jonas Semaka, kuris tarnavo Lietuvos kariuomenje nuo 1930 m., o karo metais vadovavo savisaugos batalionui. Semaka i Kuro atvyko Lietuv 1945 m. gegus pabaigoje, gyveno
205

legaliai Grinkaus pavarde. Susipains su padtimi, jis jstojo emaii legion ir greitai buvo paskirtas jo vadu. Semaka neilgai vadovavo iki 1946 m. kovo mnesio, kai buvo pakeltas auktesnes pareigas. Saugumas jj sum tais paiais metais apie gegus mnes. emaii legiono vadovavim perm tabo virininkas Fortnatas Aoklis, bet saugumas ir jj greitai sum. Semakai vadovaujant, buvo umegzti ryiai su Taurags ir Raseini partizanais, prie legiono prisijung Maeiki apskrities Alkos rinktin. Legionui dar priklaus Klaipdos, Paggi, ir iluts apskritys (8:130-134). Semaka nebuvo LLA narys vokiei okupacijos metais. Neinia, ar Aoklis buvo LLA narys, bet tikrai nepriklaus vadovaujantiems kadrams. Jie ts Kubiliaus darb, stojo LLA, vadovavo apygardai. Tad galima juos laikyti LLA nariais, o emaii legion LLA steigta apygarda. Taiau net ir iuo atveju reikia prisiminti, kad emaii legionas jokiu bdu nra ankstesni LLA organizacij tiesioginis tsinys ir kad Semaka ir Aoklis nebuvo tokie LLA nariai, kokie buvo Veverskis, Eidimtas, Kubilius ir kiti, kurie jau vokiei metais rpinosi LLA reikalais. Semaka ir Aoklis stojo par tizanus, kurie tuo metu emaitijoje dar vartojo LLA etiket. Kitomis aplinkybmis, pavyzdiui, jei jie bt ij par tizanauti Dzkijoje ar Suvalkijoje, LLA narysts klausimas nebt ikils, net jei jie bt vykd tuos paius udavinius. Ne tik vadovaujantys centrai, bet ir maesni vienetai, vartoj LLA pavadinim, turjo i naujo kurtis. Pavelkime Kretingos ir Teli LLA organizacijas, su kuriomis Kubilius pirmiausia susirio. Vienu atvilgiu Kubilius sukr t LLA Teli apskrities tab, su kuriuo vliau bendradarbiavo. !94,5 m. vasario 24 ar 25 d. jis atvyko Telius, posd pakviet Teli ekonomins mokyklos direktori Balevii, tris mokyklos mokytojus ir dar inspektori. Visi posdio
206

dalyviai pritar Kubiliaus raginimui stoti LLA. T pat vakar jis steig Teli apskrities tab, susirinkusiems paskirst pareigas (8:109-111). Atrodo, kad buvo kurtas ne tikras tabas, bet popierinis, niekam neatstovaujantis, niekam nevadovaujantis. Panaiai vyko ir kitose Lietuvos dalyse. tabus organizavo atskiri asmenys, nevisada turj ryi su kovos daliniais. Bet nepaisant sunki krimo aplinkybi, dauguma tab ilgainiui gijo svarb vaidmen, nes jie atitiko objektyvias slygas ir laiko reikalavimus. tabai neinyko. Partizan daliniai jiems pakluso, o jie savo ruotu priimdavo sakymus i viraus. Kai 1945 m. vasario mnes Kubilius susitiko su LLA nariu Antanu Stalmoku (savo liudijime Kubilius j vadina Staniuku), Kretingos apskrities LLA padtis buvo nepa vydtina. Vokieiu okupacijos metais apylinks vadas mokytojas Juozas Kojelis pasitrauk Vakarus, rinktins, tabo vadas leitenantas Oeraitis, Kubiliaus odiais, pabgo. Soviet armijai artjant Kreting, Laisvs armijos apygardai vadovavo kapitonas Pranas opaga, kuris suorganizavo tab keturiems valsiams: Gargd, En driejavo, Veivirn ir Kuli (8:81). Kai soviet kariuomen pagaliau um Kreting, opaga pasitrauk, o kurtojo tabo nariai nutrauk savo veikim. Dalis nelegaliai gyveno mike, kiti gro senas pareigas. Stalmokas paymjo, kad beveik keturis mnesius, tai yra iki 1945 m. vasario mnesio jis paturjo joki ryi su Laisvs armija ir mokytojavo Salant gimnazijoje. Jo nuomone, tik 50 i 200 LLA nari buvo lik (8:82,107). Atrodyt, jog LLA buvo visikai iblakyta. Taiau 1946 m. pradioje Kretingos ir kaimyninse apskrityse veik nemaiau kaip atuonios partizan kuopos, kai kurios i ju turjo po dvideimt kovotoju. Buvo steigta visas kuopas jungianti rinktin, pavadinta Kardu. Savo
207

ruotu Kardo rinktin buvo pavaldi emaitijos legiono ar apygardos tabui. Pirmasis rinktins vadas buvo jau mintas leitenantas Oeraitis (kuris, matyti, nepabgo), 1946 kovo mnes suimtas. Didel vaidmen partizan organizavime Kretingos apskrityje turjo i kit Lietuvos dali atvyks Juozas Kktas ir Alfonsas Knistautas. Abu stojo LLA tik 1944 m. ruden. Nuo 1945 m. sausio iki gegus mn. jie gyveno legaliai. Knistautas net buvo Darbn gimnazijos direktorius. Gegus mnes jie tapo aktyviais partizanais, kartu su Kaziu Kontrimu vadovavo vadinamajai Klevo kuopai, kuri t vasar buvo vienintelis partizan junginys Kretingos apskrityje. Tad pagrindinis partizan bri steigimas vyko vliau negu pusmetis po ios Lietuvos dalies okupavimo ir keli mnesiai po Kubiliaus sumimo. Partizan vadovavime svarb vaidmen turjo senas LLA narys Oeraitis, bet nauji nariai Knistautas ir Kktas be jo inios suorganizavo Klevo kuop. Negalima paneigti atskir LLA nari vaidmens Kretingos partizanuose, taiau reikia pabrti ir tai. kad Kretingos apskrities partizanai i LLA nepaveldjo jau veikianios organizacijos, bet patys turjo j steigti. LLA turjo didesn vaidmen Lietuvos dalyse aplink Panev ir alij giri, apie k tuojau raysime. Kitur j taka buvo maesn, nors partizan vadovyb danai pakildavo buv LLA nariai, pavyzdiui Adolfas Ramanauskas-,,Vanagas. Juozas Luka pamini, kad par tizan susivienijimo darbai vyko sklandiai, nes vairios apygardos buvo panaiai suorganizuotos pagal LLA patirt. Nra atsitiktinumas, kad nemaa t kari, kurie vokiei okupacijos metais priklaus Laisvs armijai, vliau ijo partizanauti. Bet tai jokiu bdu nepatvirtina komunist teigim, kad partizan kovas lyg ir sukl koks nors LLA smokslas, nepaneigia stichiko tautos ryto ginklu priein
208

tis komunist valdiai. Juk tos paios prieastys, skatinusios mog stoti Lietuvos laisvs armij, vliau vert j partizanauti. Kitaip tariant, ne priklausymas LLA padar jos narius bsimais partizanais, bet veikiau bsimi partizanai stojo Lietuvos laisvs armij, nujausdami, jog ten ras vienmini. Komunist istorikai net daugiau dmesio skiria desan tininkams, kuriuos vaizduoja tiesioginiais naci agentais. Bet ir iuo atveju j aikinimai ir apibendrinimai prasilenkia su tiesa. 1944 m. vasaros pabaigoje kai kurie LLA vadai pradjo sisti vyrus vokiei valgybos mokyklas. Nei t mokykl, nei jas lankiusiu lietuvi nebuvo labai daug. Mokyklos buvo dviej ri vienose buvo mokomi diversantai, kurie, tarp kitko, turjo uduot sunaikinti tiltus ir kitus karins reikms objektus, kitose vyrai buvo rengiami vien valgybos udaviniams. Diversant mokykl buvo bent trys. Vienai i J, vadinamajai Frontaufklaerungstrupp-210 (FAK 210) vadovavo karininkas Nisenas (Niessen?), antrai mokyklai FAK-203 vadovavo Zegelk, o treiajai FAK-204 Itn. Hetleris. Radistai moksi atskirai, bet jie Lietuv palyddavo diversant br. Lietuviai irgi lank valgybos mokykl ,,Dienststelle Nordpol, kurioje moksi ir kit tautybi atstovai. Paymtina, kad diversant grups danai turdavo deimt ar daugiau moni, valgybos briai tik du ar tris vyrus. Nemanoma smulkiai nurodyti, kiek lietuvi buvo LLA vadovybs pasista ias mokyklas, nors negaljo bti daug daugiau negu du imtai. Kai prasidjo jas verbavimas, didioji Lietuvos dalis jau buvo komunist rankose. Tik emaitija ir dalis Suvalkijos dar nebuvo uimtos Raudonosios armijos. Tad valgybos mokyklose moksi tik i srii gyventojai arba jas pabg. I Teli, Kretingos ir Raseini apskrii buvo nusista po dvideimt moni. I Panevio
209

apskrities atvyko apie 60 moni (8:144). Atskiri LLA vadai savo nuoira kartais siunt didesn br. Ignas VyliusVelaviius Niseno mokykl nusiunt daugiau negu 40 moni, pana skaii pristat leitenantas J. Barzda. Br pasiunt ir kapitonas P. Guaitis. Bet ne visi mokyklas lank Laisvs armijos nariai sugro Lietuv. Radist kursai ilgai truko, vokiei pajgumas greitai blso. I pradi Lietuv sugrdavo labai maos grups, danai tik dviej ar trij moni. Pirmieji radistai ikeliavo Kauno apskrit. J buvo trys, ir jie greitai prane vokieiams, kad jie sijung partizan grup (8:52). Pabrtina, kad jie siliejo jau veikiani grup, o ne suorganizavo nauj br. Kit radist grup sudar du broliai. Jie buvo imesti Kazl Rd ir vokieiai i j nieko negirdjo (8:52,59). Treioji trij moni grup nusileido Vilkijos apylinkse, o tame paiame lktuve skrido du vyrai, kurie turjo bti imesti emaitijoje (8:53). Vilkij vykstan tieji keliavo be didesni iliuzij. Kaip tik prie iskridim vokietis instruktorius spjo juos atsargiai laikytis. Panaiu tempu ir maomis grupmis vyko vadinamieji desantininkai emaitij. Lapkriio mnes du. mons ikeliavo Plung, kiti du asmenys gruodio mnes buvo perkelti per front netoli Klaipdos, penki mons buvo isisti Alsdius, dar trys Kreting. Tad i pradi tik labai maos grups vyko Lietuv, tokios maos, kad net su didiausiomis pastangomis nebt pajgusios sukelti gyventoj. Nors Lietuv daniausiai grdavo dviej-trij asmen grups, kartais susitelkdavo gerokai didesnis skaiius. Daugiau desantinink turbt buvo imesta aliosios girios masyv per du mnesius per 60 moni. Pravartu smulkiai panagrinti j veikim. Desantinink vaidmuo buvo didesnis Panevio apskrity je. Ten j buvo daugiau nusista ir ten jie perm
210

reikmingesn vaidmen partizan vadovavime bei bendrins organizacijos steigime. Kaip tik Panevio apskrityje buvo sukurta vienintel partizan apygarda, paiame pavadinime pabrusi LLA vaidmen, btent 3-ji iaurs LLA apygarda, steigta 1945 m. pavasar. Nors Raudonoji armija vl um Panev 1944 m. liepos mnes, pirmieji didesni desantinink briai buvo imesti tik lapkriio 18 d., kada aliosios girios mikus nusileido du briai po dvylika moni. Vienam i j vadovavo Itn. Antanas ilas, o kitam Itn. Stepas Girdinas. Prie Kaldas imesta Itn. Vlado Jazoko vedama penkiolikos kovotoj grup, o 1945 m. sausio 21 d. dar 32 ar 33 kovotojai, suskirstyti penkias grupes pagal numatytas veikimo sritis, btent imoni, Naujamiesio, eduvos, Smilgi bei Sub aiaus grupes. Visam desantui vadovavo kpt. Gogelis (8:160). Paraiutinink likimas buvo labai nevienodas. Vieni buvo tutuojau suimti, nieko nepasiek. Kiti, ilik gyvi ir laisvi, turjo reikming vaidmen tolesniame partizan veikime. Gogelis ir dalis imoni bei Naujamiesio grupi buvo suimti dien po atskridimo, o ltn. ilas ir penki jo kovotojai panaaus likimo susilauk t pai dien. Geriau seksi ltn. Jazokui ir Girdinui, kurie suorganizavo ir i pradi vadovavo 3-jai iaurs LLA apygardai, nors Girdinas buvo nukautas tais paiais metais rugsjo mnes (8:145,154). Kaip ir kitose Lietuvos dalyse desantinink veiksmingumas priklaus nuo j sugebjimo prisitaikyti prie vietos slyg, pritraukti nauj kovotoj arba net sijungti jau veikianius partizan dalinius. Kai kuriais atvilgiais j veikimo slygos buvo net sunkesns. Saugumas juos ypa gaudydavo, veikiausiai bgtaudamas, kad vokieiai gal jiems dav ypatingas uduotis. Nors stengtasi sukomplektuoti desantinink brius i moni, kurie gim ir augo
211

numatytose j veikimo srityse, ne visada buvo manoma tai padaryti. O vietos slyg neinojimas gerokai apsunkino ir iaipgi nedking darb. Vietos gyventoj paramos svarb parodo ltn. ilo dalinio likimas. Kaip minta, is dvylikos asmen brys nusileido aliosios girios masyv 1944 m. lapkriio 18 d. Jie turjo steigti naujus partizan brius, kovoti prie komunist valdi, vokieiams perduoti valgybini duomen. Taip pat nurodyta vengti susidrim su kariuomens daliniais, nes tai galt bti pratinga. Tuojau po atvykimo Lietuv brys susiskirst dvi grupes, kurios palaik tarpusavio ryius (4:43). ilo vadovaujam dalin greitai sijung per 10 nauj kovotoj, bet penki j uvo, kai po Kald saugumieiai surado vien bunker (4:54). Sausio 22 d. pats ilas ir dar keturi kovotojai buvo nukauti. I septyni ltn. ilo padalinio paraiutinink liko tik trys, tarp j jo pavaduotojas ltn. Antanas Birbilas, kuris perm vadovavim. Manytum, kad saugumas veiksmingai sunaikino br. Taiau po keturi mnesi Birbilas jau vadovavo 60 partizan daliniui, kuris buvo suskirstytas tris grupes. Keli desantinink grup buvo pavirtusi nema partizan dalin. Antrajam ltn. ilo brio padaliniui irgi pasisek sutelkti nemaai nauj kovotoj. Be to, vadovavim perm visai naujas mogus Adolfas Bagdonas, o iki to laiko vado pareigas js desantininkas ulskis liko jo pavaduotoju (8:154). Neinia, kiek nauj kovotoj mik ikviet desantininkai ir kiek jau veikiani partizan pakluso j vadovybei. Bet abiem atvejais paraiutininkai isilaik vien dl gyventoj paramos, o kovotoj profilis gerokai pasikeit. Desantinink brys pavirto vietos partizan dalin. Tad net ir Panevio rajone negalima teigti, jog dl desantinink veikios ia isivyst ginkluotas pasiprieinimas. Paraiutininkai ten rado jau veikianius brius. j
212

steigiamus dalinius sijung deimt kart daugiau vietos gyventoj negu buvo desantinink. Iki 1945 m. vidurio didioji dalis desantinink jau buvo uv, patek nelaisv ar nutrauk savo veikl, bet partizan sjdis Panevio rajone ne silpnjo, o stiprjo. Gyventoj parama buvo btina desantinink isilaikymo slyga. Nemaiau svarbus veiksnys buvo sugebjimas rasti bendr kalb su vietos partizanais: arba perimti j vadovavim, ar jiems paklusti. To nepadarius grs katastrofa. Juozas Luka mini, kad 1945 m. kovo mnes Prienilio apylinkes buvo nuleisti leitenanto Astros vadovau jami devyni desantininkai. Pats leitenantas buvo per daug provokikas, atsisak paklusti partizan vadovybei, todl partizanai jam sak palikti j veikimo rajon. Dalis desantinink perjo pas partizanus, bet Astra su trimis vyrais greitai uvo kovoje su saugumieiais (1:80). Jam ir jo vyrams netrko drsos, bet isilaikyti Lietuvos mikuose reikjo ne vien narsumo. Aplamai galima teigti, kad LLA suvaidino nema vaidmen partizan sjdio pradioje. Kaip bus paminta sekaniame skyriuje, daug jos nari tapo partizan jungini vadais, daugelio srii partizanai steig kovos dalinius pagal LLA organizacin struktr. Bet tai buvo labiau atskir LLA nari, o ne paios organizacijos nuopelnas. Lietuvos laisvs armija nesukl ginkluoto pasiprieinimo, bet jos nariai j siliejo, danai perimdami vadovaujanias pareigas.

2. 1946-1948 m.: Konsolidavimo laikotarpis a. Jg taupymas 1946 m. buvo pirmieji pilni metai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir tuo paiu vieni reikmingiausi partizan
213

sjdio istorijoje. Smarkiai pasikeit ir valdios taktika, ir partizan veikimo gairs. Laimjusi kar ir tuo metu tikra, kad Vakarai neketina radikaliomis priemonmis pakeisti padt Ryt Europoje, Maskva ir jos statytiniai Lietuvoje galjo daugiau jg skirti partizan numalinimui ir savo valdios tvirtinimui kaime. vairiomis grasinimo ir teroro priemonmis, pavyzdiui, danjaniais aretais, vasario mnesio plaios apimties trmimais, sustiprintu ,,liaudies gynj veikimu valdia mgino pakirsti partizan param kaime ir tuo paiu suvaryti j veikl. Komunistams pasisek tarp kinink pasti baim, nerim ir nepasitikjim tuo bdu pradjo istumti partizanus i kaimo giliau mik. Vadinamj pasyvij partizan skaiius gerokai sumajo, nes tolydio buvo sunkiau ir legaliai gyvenantiesiems partizanauti ir ivengti sumimo. Partizan vadovyb turjo skaitytis su nauja komunist taktika ir kiek galima daugiau prisitaikyti prie kintani slyg. Taiau partizanai ne tik reagavo valdios veiksmus, bet pergalvojo savo beveik dvej met patirt. Prajus metams po karo pabaigos, greito karo viltis susilpnjo, nors bene visi laisvs kovotojai neabejojo, kad Vakarai ilgainiui ivaduos Lietuv. Danos kovos su gausesnmis NKVD pajgomis, miesteli ir kaim upuldinjimai partizanams brangiai kainavo. uvo daug geriausi kovotoj. Partizan vadai suprato, kad itoks kovingumas yra pragaitingas ir pareikalauja nereikaling auk. Keitsi ir partizan vadovybs sudtis, kuri savo ruotu pakeit ir partizan taktik. Pirmaisiais metais maiems partizan briams danai vadovaudavo energingi ir drsus vyrai, savotiki natrals vadai, kurie pirmieji ijo mik ir kuriems kiti pakluso dl j asmenini savybi. Partizan briams pradjus burtis didesnius vienetus, vadovavimas perjo labiau patyrusi karinink rankas. 1946 m.
214

pagrindiniai partizan vadai Vitkus, Drunga, Semaka, Jeys, emaitis, Vaitelis, eponis, Kamarauskas buvo kapitonai, danai net auktesnio rango karininkai. Kimtas ir Kasperaviius buvo leitenantai. Dar liko partizan vad, kurie nebuvo kadro karininkai, pavyzdiui, Misinas buvo virila, o Adolfas Ramanauskas buvo mokytojas, nors ir atsargos leitenantas. Taigi bta iimi, bet partizan ,,suprofesionaljimas buvo aikus ir dsningas reikinys. Savo profesins patirties veikiami, ie partizan vadai ypating reikm skyr kovotoj branduolio ilaikymui, o tai savo ruotu reik nereikaling auk vengim. Partizanai nutar pakeisti savo taktik ir neiekoti susirmim su gausiomis prieo pajgomis. Tad dl visikai skirting prieasi partizan pasirinkta nauja taktika savotikai sutapo su komunist siekiais, btent partizanai pradjo pasitraukti i kaimo pakrai giliau mik. I dalies partizanai savo valia elgsi taip, kaip valdia ketino priversti juos daryti. is partizan veiklos persiorientavimas sukl kai kuri problem, nes, sumain karin veikim, partizanai turjo kitais bdais pabrti savo buvim, priversti ar tikinti gyventojus paklusti j nurodymams, rodyti, kad j rytas vadovauti tautai nra be pagrindo ir be paramos. Netiesiogiai pripain valdios karin persvar, partizanai dar ilg laik liko jga, su kuria turjo skaitytis ir komunistai, ir gyventojai Stambesniems NKVD daliniams reiau buvo rengiamos pasalos, bet stribams ir partijos pareignams gal net padidjo mirties pavojus. Laisvs kovotojai skmingai prieinosi komunist bandymams pakeisti kaimo visuomenin sant vark, trukd kolki, skaitykl ir kit su komunist pertvarkymais susiet ar juos simbolizuojani institucij krimui. Savo spauda, ypatingomis pastangomis sulugdyti komunist rinkimus ir kitomis priemonmis partizanai ilaik gyv Lietuvos nepriklausomybs mint, skatino gyventojus
215

nekristi nevilt ir per greitai neprisitaikyti prie naujosios tikrovs. Nors partizanai veik atsargiai ir veng susirmim su stambesniais prieo daliniais, laikotarpis nuo 1946 m. iki 1948 m. buvo pats kruviniausias pokario metais. Komunistai suorganizavo du masinius trmimus, per kuriuos ive daugiau negu 100.000 moni, sum deimtis tkstani. Valdios nipai vis daniau sibrov partizan gretas, idavinjo kovotojus, ryininkus ir rmjus. Partizanai neliko pasyvs valdios teroro akivaizdoje. Per daug uols valdios pareignai ir tariamieji informatoriai buvo spjami nutraukti savo veikl, o spjimo nepais buvo audomi. Mirties nuosprendiais partizanai norjo bauginti parsidavlius ir idavikus, apsaugoti savuosius nuo nip ir sultinti komunist siviepatavim kaime. Kartais buvo suvedamos asmenins sskaitos, sutriko kai kuri daliniu drausm. Partizan veiksmingumas sumajo, bet jie i esms ilaik savo kovin pajgum ir karin drausm. Nauji kovotojai pakeit kritusius. Partizan vadai sustiprino tarpusavio ryius, 1949 m. steig bendr vadovyb, palaik, nors ir nelabai tvirtus, ryius su usieniu. Liko tvirti organizaciniai rmai, kuriuos, reikalui esant, bt buv galima panaudoti kovos veiksm ipltimui. Gyventojai teberm partizanus, nors tai juos gerokai apsunkino. Taiau nejuiomis ir laipsnikai tauta pradjo pavargti, silpnjo pasiprieinimo dvasia, kuri 1949 m. smarkiai smuko, nors dar nebuvo visai palauta. b. Valdios daliniai Komunist valdia, paveikta ir savo propagandos apie vokiei vaidmen neramum kurstyme, turbt tikjosi, kad, karui pasibaigus, liausis ir pasiprieinimas. ie lkesiai neisipild, nes partizanai savo veiklos nenutrauk, o
216

Kstuio apygardos partizanas Vladas Mieikis, uvs 1951.02.09 bunkery je Anios krante, Gryblaukins mike, tarp Skaudvils ir Bataki. Kartu uvo jo mona ir partizan ryininkas, Fotografuota buvs Jurbarko girininkijos buhalteris paties (pavard neinoma). 1950.03.07. Ant nuotraukos

partizano urayta: Be tviks dangaus. Be melsvo ilo irdis mums plakt sustos. Idivo knas ir burna suskilo Be tviks rasos.

Su Bedaliu isiskiriant. Biruts rinktins kils i Raseini apskr., ir V. Mieikis

partizanas,

slapyvarde

Bedalis,

Neinomi partizanai

i kairs: Jonas Rubaitis-ilius, kils i Papari km., imkaii vals., suimtas 1954 (1955 ?) m., mir Mordovijos Sosnovkos koncentracijos lageryje 1962 (1963 ?) m. ir Vytas Slapinskas i Openiks km., Ervilko vals., suimtas 1952 m., nuteistas 25 metams, gro ikaljs vis laik

Piet srities ir Tauro apygardos vadus ilydint Piet ir Vakar srii vad pasitarim 1949.02.06. Antroje eilje: pirmas i kairs - A. RamanauskasVanagas, antras - J. Rubaitis, treias - V. Mieikis, pirmoje eilje: viduryje Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, treias partizanas, slapyvarde Demonas

Stokaus-Elmuio brio par tizanas, siapyvarde iedas, kils i Globi km., Ervilko vals., 1949 m.

Kstuio apygardos partizanai: pirmas i kairs - V. Mieikis (slapyvards Uranas, Tarzanas); antras - Vacys Ivanauskas-Vytenis, kils i Raseini, brio netoli vadas, Varni; fakulteto uvo, eidamas Vakar srities Jurbarko vado pareigas, Kauno epaii treias Antanas (tvas Liesys-ldenas, universiteto direktorius, buvo km.,

Medicinos

studentas

gimnazijos

ivetas Sibir su mona ir dukra 1941.06.14). Idenas baig Vokietijoje valgybos mokykl, nuleistas paraiutu Lietuv 1945 m., uvo; ketvirtas neinomas; penktas - J. Paliokas

Pirmas i kairs - Levickas - Stokaus-Eimuio brio partizanas, kils i Ervilko vals. uvo. Antras - neinomas. Fotografuota 1949.05.19

V.Mieikis (pirmas i kairs) ir J. Paliokas (treias i kairs) su Raudgirio (Kelms raj.) partizanais

emaitijos partizanai: pirmas i kairs - Lietuvos kariuomens virila, kils nuo Sakalins km. (Taurags raj.), slapyvarde Drsutis, antras Stasys Plenaitis i Pocaii km, Ervilko vals., buvo suimtas ir kalinamas, gyvena Kaune, treias - Jonas Naubaras, kils i Onugari km., Bataki vals.. vliau tapo provokatoriumi, kiti - neinomi

Pakeliui

partizan

vad

pasitarim

1949.02.04.

Pirmoje

eilje

antras

kairs - A. Ramanauskas-Vanagas, Piet apygardos vadas ir paskutinis visos Lietuvos partizan vadas, 1957 m. nuteistas mirties bausme. Stovi antroje eilje pirmas i kairs A. Grybinas-Faustas, Tauro apygardos vadas. uvo.

Jonas Paliokas (uvo 1949.12.03) su Raudgirio (Kelms raj.) partizane Milda (pavard neinoma, uvo 1950.02.17). Fotografuota 1949.10.17

Vaitkus-Kilpa eikis

nuo

Vidukls,

buvs

mokytojas,

20

apsupt

partizan

vienintelis isivers gyvas, dirbs Biruts rinktins tabe. Antras - V. Mi

Juozas Kisielius-Genius, kils i Pavidaujo km., Er vilko vals. uvo 1954 ar 1955 m. Fotografuota 1949.10.04

J. Paliokas ir S. ikus. Stovi V. Mieikis. 1949 m. lapkritis

I kairs: V. Mieikis, Steponas Venclauskas, buvs Taurags gimnazijos mokytojas, dirbo Kstuio apygardos tabe, uvo 1949.06.08, ir eslovas Remeikis, uvo 1949.07.03

V a k a r i r P i e t s ri i p a rti z a n va d p a s ita r i mo , vyk u si o 1 9 4 9 m . va sa r i o m n. t arp B a is o gal o s i r Ra d vil i ki o , d a l yvi a i . Fo to g r a fu o ta 1 9 4 9 .0 2 .1 1

Neinomas emaitijos partizanas

Albertas Norkus, buvs Bataki pato tarnautojas, uvo 1949.06.08 Kstu io apygardos tabe. Antras - Vytautas Slapinskas

Jurbarko girininkijos buhal teris, uvs kartu su parti zanu V. Mieikiu ir jo mona 1951.02.09. Pavard nei noma

Kstuio apygardos partizanai. Pirmoje eile i kairs: S. ikus, A. Nor kus, . Remeikis; antroje eilje: Remigijus Gedvilas, infiltruotas partizan sjd provokatorius, antras

iedas,

jo

kairje

Stokus-Eimutis

Rudi km., Ervilko vals., deinje -

Steponas Venclauskas. Fotografuota

1949.05.28

Butigeidio rinktins partizanai: kairje eslovas Remeikis, kils nuo Varlaukio, Skaudvils vals., uvo 1949.07.03; antras - neinomas. Foto grafuota 1949.07.02

Butigeidio rinktins partizanas Mockus, slapyvarde Rykas, kils i Rudiu km.,Ervilko vals.

Partizanas Albertas gausios maaemi

Norkus, buvs Bataki pato tarnautojas, kils i valstiei eimos. uvo Kstuio apygardos tabe

1949.06.08. Fotografuota 1949.05.23

Kairje Levickas-Dagys, neinomas

Stokaus-Eimuio

brio

partizanas.

Antras

v. Mieikis ir J. Paliokas su Raudgirio partizanais

Partizanai Raudgiryie (Kelms raj.) 1949.10.18

Kstuio apygardos partizanai 1948 m. Kairje - Vladas Mieikis

G a ur s a py l ink i ( T au r ag s a p s kr .) p a r ti za n a i ( ? )

P ar t iz a na i pra t y bo s e 1 9 49. 0 7 . 0 1

I kairs: pirmas V. Mieikis; antras - Vakar srities vadas Antanas Bakys-Klajnas, buvs Raseini gimnazijos mokytojas bei direktorius, kils i Raseini, batsiuvio snus, buvo suimtas ir ivetas perfiltracijos lager netoli Maskvos, i ten pabgo, uvo 1954 ar 1955 m.; treias - Kazimieras Ruibys, ininierius, kils i Ropyns km., Ervilko vals., dirbo apygardos tabe, buvo kalinamas Komijos Ir Mordovijos koncentracijos lageriuose; ket virtas - J. Kisielius, antroje eilje - J. Rubaitis. Fotografuota 1949.10.20

Antano Baklo-Klajno partizanai. 1949.08.20

Neinomas emaitijos partizanas

Neinomas emaitijos partizanas

Kstuio 1948.10.22

apygardos

partizanai

Papari

mike,

imkaii

vals.,

I partizan pasitarimo: pirmas i kairs - slapyvarde Mindaugas, ketvirtas -

Vacys I v a n a u s k a s , p e n k t a s - s l a p y v a r d e V a i n o r a , e t a s - G a v n i a - A l atuntas Antanas lageryje Liesys, studentas, paraiutu nuleistas i

gimantas,

Vakar 1945 m., paskutinis - Remigijus Gedvilas, infiltruotas partizan sjd (koncentracijos pabgs i nelaisvs) uverbuotas, atgabentas

Lietuv, n e v a

Gaurs apylinki partizanai

emaitiios partizanas Kstutis (pavard neinoma) 1949.12.29

Kstuio apygardos partizanai, Drsuio brio vyrai. 1948 m. kovas

Antroje eilje treias i kairs - Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faus tas, Ketvirtas - Piet srities vadas A. Ramanauskas-Vanagas

V a k ar s r it i es t ab a s

P a rt iz a na i

A nt a n as

V a ili o n is

ir

Alb i n a s

Sa k a l a u ska s

Ve isi e j

m ie ste l io

( La z d ij ra j. ) a ik t j e

Rengiantis pietauti: i kairs - V. Mieikis, J. Paliokas. Treias - Stasys Jarmala-Audrnas,buvs Ervilko gimnazijos direktorius, Ervilke gyvens Vinco Uleviiaus pavarde. Buvo suimtas. 1949 m. pabgo i kaljimo. Partizanavo tik tris mnesius. uvo 1949.10.02. Fotografuota 1949.09.10

Partizan Mieikiu

rylnink

(pavard

neinoma).

Spjama,

kad

uvusi

su

Vladu

Antras kryius miko brolio uvimo vietoje Jurgiki-Luksnn krykelje prie Alytaus-Manin kelio, buvusio Jackavos dvaro emse. Statytas apie 1950 m. ir vl nugriautas

sustiprino. Veikiausiai 1945 m. rugsjo mn. Panevio mieste vyko NKVD virinink ir pavaduotoj susirinkimas, kuriame Berijos pavaduotojas generolas Kruglovas nurod, jog Maskva nepatenkinta kovos su partizanais raida, kad jau ,,metas pereiti nuo odi prie griet priemoni. Kruglovas sak nesigailti pastang agent tinklui sudaryti, imtis vis reikaling priemoni informacijai i. partizan ir j rmj gauti. Saugumo generolas taip pat sak veiksmingiau vartoti kariuomen, koti mikus ir kaimus, konfiskuoti ir valdiai perduoti tariam partizan ir j rmj namus ir turt. Jis pareik, kad reikia sudeginti namus, kius, net ir kaimus, kurie laikytini partizan rmjais. Vakarus pabgs MVD pulkininkas Burlitskis, suteiks inias apie Kruglovo atvykim Lietuv, teigia, kad mintas pasitarimas vyko 1944 m rugsjo mnes. Veikiausiai jis sumai metus, nes, pasak Burlitskio, Kruglovas atvyko Lietuv tik po to, kai sovietin ,,kariuomen vis labiau ir labiau ivargo, kovos tssi, o vietos soviet valdios ir partijos aparatas vis nebuvo tvirtintas visu plotu. (1:464). 4 Kadangi Raudonoji armija tik 1944 m. liepos mnes siver Lietuv, ji nebt vos per du mnesius labiau ir labiau ivargusi, ypa dl to, kad iuo metu dar nebta daug partizan, o ir tie nestojo saviudik kov galingos kariuomens ufronts ruoe, kur vaistsi vairs Raudonosios armijos baudj briai, iekodami nespjusi pasitraukti vokiei dalini ir kareivi. Jeigu mintas pasitarimas vyko rugsjo mnes, tai jis vyko tik 1945 m., o ne 1944 m. Yra kit fakt, rodani, kad Kruglovo pasitarimas su saugumo virininkais Lietuvoje vyko 1945 m. rugsjo mnes. Kaip tik iuo metu valdia radikaliai pertvark stribus, smarkiai padidino j skaii, dav jiems skirtingas uduotis. Pirmieji strib briai, tuo metu dar vadinami ,,naikintojai i rus odio ,,istrebitel, buvo steigiami dar 1944 m. rugsjo mnes,
217

o gruodio 13 d. partijos ir vyriausybs nutarimu jie buvo organizuojami i vietini gyventoj visuose valsiuose, siekiant kiekviename valsiuje sutelkti 30 vyr (119:11,340; 1:82). Kadangi stribus stojantieji buvo atleidiami nuo karins prievols, nemaa vyr sijung j gretas, juo labiau, kad strib konkrets udaviniai dar nebuvo labai aiks. Partizanai tikino daugel strib mesti i tarnyb, skmingai upuldinjo kitus stribus, kurie buvo ukietj valdios alininkai, bet vis dlto menkai ginkluoti, juos lengvai ivaikydavo. Luka paymi, kad 1945 m. pavasar strib bgimas buvo masinis . . . Likusios strib eils nustojo rus pasitikjimo. (1:82). 5 Partija susirpino esama padtimi. Pradta ne vien tik stiprinti brius, bet ir steigti vadinamojo ginkluotojo aktyvo, arba savigynos, grupes (131:105). 1945 m. rugpjio mnes apginkluota 3700 aktyvist (148:196), o kit mnes LKP CK plenumas suteik savo palaiminim ioms grupms (131:64). Savigynos bri buvo gana daug. Vien Panevio apskrities Krekenavos valsiuje sudaryta 17 i grupi, vidutinikai turini 512 moni (131:65). Panaiu tempu buvo tvarkomi ir strib reikalai. 1945 m. rugsjo 1 d. vyriausybs nutarimu strib padtis buvo sulyginta su eilini kaimo vietovs milicinink. Iki tol negav algos ir turj apsirpinti maistu ir apranga, stribai pradjo gauti alg, aprang ir maisto davin, jiems buvo steigtos bstins, vesta karin tvarka. Tai sudar palankias slygas greitam strib augimui. 1945 m. spalio mn. pradta vadinti stribus ,.liaudies gynjais. 1945 m. lapkriio 26 d. buvo apie 8000 strib, o vos mnesiui prajus, met pabaigoje, jau 11,000 (148:196). Itin dideli briai buvo sutelkti Panevio, iauli, Alytaus rajonuose. Pavyzdiui, Panevio apskrityje buvo 700 ,,liaudies gynj ir 258 ginkluoti aktyvistai, Alytaus apskrityje atitinkamai 640 ir 200, iauli 638 ir 175. Paggi, Kretingos ir Vilniaus apskrityse buvo itin maai strib.
218

Vliau liaudies gynj skaiius gal net pamajo. 1948 m. 300 liaudies gynj ir 800 savigynos grupse buvo 15,000 moni (18:141). Stribams tiesiogiai vadovavo Vidaus reikal ministeri jos (iki 1947 m. vasario mnesio) ir Valstybs saugumo ministerijos centrini ir vietos organ darbuotojai. Su retomis iimtimis jie bdavo nelietuviai. Radikaliai pertvarkyti ir gerokai padidj, strib briai sukl partizanams nemaa rpesi, bet ne savo koviniu pajgumu. Ilg laik partizanai su pagrindu tikjo, kad, jei nebt buv kariuomens ir NKVD dalini, jie bt galj per por dien i Lietuvos ivaryti visus vadinamuosius liaudies gynjus. Tiesa, stribai danai rengdavo pasalas, netiktai uklupdavo dienojanius partizanus, susekdavo bunkerius ir kitas partizan slptuves. Bet stribai partizanams daugiau alos padar, sudarydami unugar valdios rmjams, sdami nepasitikjim tarp kaimyn, baugindami ir terorizuodami partizan rmjus ir eimas. 1946 m. pradioje jau buvo daugiau negu 10,000 strib, dauguma kinink vaikai. ie ,.liaudies gynjai ir j eimos sudar valdiai lojal element tuo metu, kai komunist taka buvo labai menka, kaimo vietovse gyvenant maiau negu 1500 partijos nari. Strib buvimas kaime buvo savaime reikmingas, nes legaliai gyvenantieji partizanai ir aktyvesni j rmjai turjo labiau slpti savo veikim, nordami ivengti iaikinimo. Padtis dar paatrjo po 1946 m. vasario mnesio trmim, kuri ypatingas taikinys buvo tariam partizan ir j rmj eimos. iuo trmimu valdia nedviprasmikai leido suprasti, kad dl tvo ar snaus veiksm nukents moterys ir vaikai. Tad jei ir partizanas ar ryininkas nebijojo asmeniko iaikinimo, jis turjo dabar skaitytis su tuo, kad valdia gali atsikeryti, itremdama jo eim. Stribai buvo ne vien kasdien matomi valdios atstovai, bet i pradi buvo saugumo akys ir ausys, danai tarpininkavo
219

palaikyti ryius tarp rus saugumiei ir lietuvi informatori bei nip. Laisvai keliaudami po kaimus, darydami kratas, apklausindami kininkus, stribai galjo lengvai susitikti su agentais, nesukeldami didesnio tarimo. O tais laikais danas vainjimas miest, susitikimas su valdios pareignais buvo laikomas tartinu elgesiu, ir partizanai ne vien spjo liautis tai daryti. Liaudies gynjai turjo uduot, kuri vykd su dideliu pasiventimu, btent terorizuoti partizan, j rmj ir ryinink eimas, bauginti partizanams prijauianius, sukurti beveik nepakeliamas slygas gyventojams vietovse, kur partizan veikla buvo stipri. Strib vagiliavimas, moni muimas ir terorizavimas, turto grobstymas per masinius trmimus buvo tiesiog legendinis. protis vogti isivyst paiomis pirmosiomis strib veikimo dienomis, kai valdia jiems nemokdavo algos, neduodavo maisto. Tad usuk pas kinink, stribai reikalaudavo maisto, o neva darydami kratas danai ,,konfiskuodavo ir laini palt, kartais vis eim, net maus vaikus primudami. is apibendrinimas negalioja visiems ,.liaudies gynjams. Kaip minta, vieni jaunuoliai pasidar stribais, vengdami mobilizacijos, kiti stojo partizan siuniami (127:43). Tarp strib bta ir idealist, kuriems nuoirdiai rpjo gyventoj gerov. Bet dal ir j paveik nuolatins partijos pastangos skiepyti neapykant liaudies prieams. ..inaudotojams ir ..piktaiams. draug, gal net eimos nari mirtys nuo partizan rankos, kit strib brutalumas gyventoj atvilgiu. Be to, partija mgino strib brius sudaryti i vargingiausi ir maai isilavinusi gyventoj, kurie nebuvo atspars klasi kovos propagandai ir kurie gal jau seniai jaut pagie kaimynams. Aplamai stribai turjo labai blog vard tarp gyventoj. Daug kas stribus laik eiliniais, taiau valdios palaiminim
220

turiniais nusikaltliais. iuo atvilgiu vairi skirting pair asmen nuomons yra netiktai panaios. Pogrindio leidinyje Aura A. uvintas smerkia stribus be joki ilyg.
Kaip ir kiekvienoje tautoje, taip ir ms atsirasdavo visokio plauko padugni, isigimli, alkoholik, recidyvist. ie mons, netur didesns svajons, kaip laisvai nebaudiamai neioti ir naudoti ginkl, pasiry tarnauti ir paiam tonui, kad tik jis duot jiems autuv ar automat. Naujoji valdia tuojau jais pasinaudojo prie partizanus. Taip atsirado ,,liaudies gynjai, o liaudies kalba pasipild naujais keiksmaodiais skrebas, stribas, stribiteliai ... O skrebams nebuvo didesnio malonumo, kaip matyti alpstanias uvusij (ir turgaus aiktn imest partizan K.G.) motinas ar tvus prie musmis aplipusio snaus lavono (213:24).

Galima manyti, kad uvintas gerokai sutirtino spalvas, vaizduodamas stribus. Bet ,,liaudies gynjus panaiai apibdina Lietuvoje gyvens ydu urnalistas Efraim Sevela romane Truth is for Strangers. Pasak Sevelos, stribai buvo priprat patogiai gyventi be jokio darbo. Jie i moni atimdavo maist ir grim, reikalui esant, grasindami ginklu. Stribai buvo ,,kriminalinis elementas, kuris, partizan kovoms usibaigus, prieinosi valdios pastangoms juos nuginkluoti ir priversti dirbti. Sevela rao, kad ilgainiui stribai pasitrauk mik, pl ir vagiliavo, kol valdios daliniai juos sunaikino (154:119). Matyti, kad raytojo inios ne visikai tikslios, bet stribu apibdinimas atspindi tikrj gyventoju nusistatym j atvilgiu. Net kai kurie sovietiniai raytojai inaudojo prog nevynioti reikal vat. Romane Degimai Jonas Avyius itaip apra strib apsilankym:
Po kratos troboje viskas buvo taip sujaukta, sumaitota, kad neatskyrei, kur langai, kur durys. Tvas pasiaip; girdi, 221

apirkit ir mano pinigin, gal ten rasit lindusi bandit. gutasentulis (liaudies gynj vadas K.G.) vo jam automato buoe per galv, apspard isitiesusj ant grind. To paties susilauk ir motina, nes nirusi puol ginti tv . . . Sesuo Justina gro po tokio tardymo suplyta suknele, skundsi smaugiama aar, kad kakuris norjs nusitempti kamar, bet gutas-entulis ustojs . . . Kai jie gal gale isinedino, apdalin mus guzais ir mlynmis, ir mes mm tvarkyti sujaukt trob, pasirod, kad ne vien verting daikt pasiglem guto-entulio drauguiai (Pergal, 1981, Nr. 9, p. 23).

Apibendrindamas Avyius rao:

O dien pasirodo kiti, vl visk veria auktyn kojom, gsdina pastatysi prie sienos, jei neprisipainsi lankantis naktinius paukius, ir aptutin svirn, kamaras, ibilda pas kit kaimyn, kuris linkiodamas ir drebdamas pasitiks juos tarsi kaldojanti kunig ( Pergal, 1981, Nr. 9, p. 53). 6

Valdia pritar strib savavaliavimui, j kurst. mogus, drss sksti stribus, buvo kaltinamas valdios pareign, net paios komunistins santvarkos meiimu, ir tariamas ess koks nors partizan rmjas ir ,,liaudies prieas. O tai, kaip nurodo Avyius, danai reik itrmim. ,,O kai tu jau tariamas, priskaiiuotas prie paenklintj, tai visai nenustebk, jei kart atvaiuos keli vyrai su autuvais ir lieps ruotis kelionn, kur altesns iemos (ten pat, p. 53). Liaudies gynj siautjimas buvo tiek paplits ir tiek gerai inomas, kad valdia ir partija vis jauia reikal iuos reikinius paneigti arba kalt dl j suversti partizanams. Net enciklopedijos straipsnis aikina, kad ,,liaudies gynjus pateko svetimas elementas, mgins kitus demoralizuoti, ir ,,prisidengus liaudies gynj vardu, terorizuoti ir plti vietos gyventojus ir taip sukompromituoti kovotojus u socializm. ia strib savavaliavimas nra neigiamas, tik atsakomyb suveriama vadinamajam svetimajam elemen
222

tui. vyturyje ispausdintame pokalbyje buv liaudies gynjai irgi pripasta, kad partizan kov laikais mons daug kalbdavo apie strib plikavim, bet es tai buv meitai. Es patys buos kviesdav stribus ueiti, pasivaiinti, bet po to pasakydav, kad liaudies gynjas ,,grasindamas automatu i jo laini reikalaudavo (161:8). Nors liaudies gynjai buvo moni nekeniami, jie vis dlto vykd savo uduot. Partizanai turjo atsargiau elgtis, reiau vaikioti po kaimus, kad nepaklit pasalas. Dar svarbiau, vieni mons pradjo vengti partizan, nenoriai juos priimdavo, bijodami skundimo ir itrmimo. Dar kiti, neatlaik strib grasinim ir spaudimo, idav partizanus, kurie savo ruotu bausdavo iuos informatorius. Ne atsitiktinumas, kad 1946 m. pavasar, po masini trmim ir sustiprinto strib veikimo, partizan karas tapo iauresnis, vis daugiau moni buvo traukti mirties skur. Stribai turjo dar kit uduoi. Jie saugodavo kolkius, rinkiminius punktus balsavimo metu ir kitus valdios svarbesnius pastatus, pvz., valsi vykdomj komitet bstines, MTS stotis, ypa kai buvo laukiama partizan upuolim. Jie lyddavo po kaimus keliaujanius partijos atstovus, saugodavo paruo agentus, agitatorius. Ivykdami bet koki operacij, jie visuomet pasiimdavo ilgus iki pusantro metro ilgio geleinius virbalus. Tais virbalais jie badydavo pas kinink iaudus, ien, o lauke visas tartinas vietas, kur partizanai galt rengti bunker. Eidami miku, irgi visur badydavo. Strib vaidmuo kovoje su partizanais buvo gana kuklus, tad sovietiniai istorikai net iomis dienomis pasiry suklastoti dokumentus, stengdamiesi ikelti strib svarb. Naujausias ios taktikos pavyzdys anksiau paskelbt parodym perredagavimas. 1983 m. ileistoje knygoje Banyios prieglobstyje, kurioje perspausdinti knyg serijoje Faktai
223

kaltina paskelbti suimt partizan ir j rmj parodymai, yra

nemaa pakeitim. Pavyzdiui, kunigo Prano liumpos parodyme, ispausdintame knygoje udikai banyios prieglobstyje antroje laidoje, paymta, kad Piet Lietuvos partizan vadas Kazimieraitis uvo kovoje su tarybine kariuomene (3:192). Bet Banyios prieglobstyje tarybin kariuomen nebeminima; atseit Kazimieraitis uvo kovoje su ,,liaudies gynjais (10:165). Kur ankstesnje knygoje ispausdintame parodyme liumpa kalba apie Vidaus reikal liaudies komisariato garnizon (3:191), naujoje versijoje raoma apie ,,liaudies gynj br (10:165). Panaiai suklastotas kunigo Stepono Rudionio parodymas. Jei originaliame parodyme jis tvirtino, kad partizanai puol trisdeimties asmen NKVD br (3:159), tai perredaguotame tekste kalbama tik apie liaudies gynjus (10:110). I ties pagrindin komunist smogiamoji jga buvo NKVD ir MVD daliniai, laikomi visur Lietuvoje steigtuose gar nizonuose. Daliniai daniausiai buvo bataliono dydio, nors kari skaiius priklaus dar ir nuo apskrities dydio, vietos mikingumo ir partizan stiprumo. Kaip ir stribai, garnizonai buvo pavalds vietos MGB virininkui. Juose tarnavo tik rusai, kuriems vadovavo papulkininkis. Nra tiksli ini, kiek Lietuvoje buvo i dalini, bet aiku, kad buvo gana daug. Daugiausia ini apie NKVD dalini dislokavim paskelbta straipsnyje ,,Korikas II, pogrindio leidinyje Aurel. Ten paymta, kad 1946 m. Lietuvoje buvo laikomos NKVD 4 ir 7 auli divizijos ir bent ei pasienio pulkai i Rygos, Minsko ir Kaliningrado. Be i dalini, su partizanais dar kovojo itisos divizijos dydio Lietuvos pasienio apygarda, vadovaujama gen. majoro Bykovskio. i apygarda buvo apdovanota dviem Lenino ir Raudonosios vaigds ordinais. Per trmimus ir kitas svarbesnes operacijas Lietuv atvykdavo dar daugiau NKVD dalini (93:53-54).
224

Saugumo garnizonai bdavo ginkluoti automatikais autuvais, lengvais ir sunkiais kulkosvaidiais, arvuotais automobiliais. Jie savo inioje turdavo didelius automobili parkus. Stambesnms operacijoms susijungdavo keli gar nizon kareiviai, pagalb pakviet dar stribus ir vietos MGB pareignus. Kai kuriais retais atvejais naudota ir artilerija. Normaliomis aplinkybmis garnizon persvara buvo tokia, kad partizanai negaldavo jiems prieintis ir turdavo pasitraukti i kovos lauko. NKVD daliniai buvo naudojami mik ,,ukavimams. Kai kuriais atvejais j buvo sutelkta tiek, kad buvo galima vis miko dal apsupti net keliais apsupimo iedais, atitinkamose vietose rengti kulkosvaidius, kad krymin ugn patekt bandantys pasitraukti partizanai. Sekliams iaikinus stambesni partizan dalini laikymosi viet, partizanus puldavo ne stribai, bet garnizonai. Jie apsupo ir sunaikino Vitkaus bstin 1946 m. liepos mnes. Kit met vasar labai stambs daliniai (pasak Lukos, jie atkeliavo su 300 main) apsupo Punios il dvigubu apsupimo iedu ir sunaikino Dainavos apygardos tab (1:333).

c. Partizan veikimas Kaip minta, turima labai maai duomen apie laikotarp. Partizanai atsargiai veik, bet galutinai neatsisak didesni operacij, dar rengdavo pasalas kariuomens ir saugumo daliniams, upuldavo miestelius. Pavyzdiui, 1947 m. ruden 40 partizan upuol stamb valstybin k netoli Vidukls valsiaus arkaimio kaimo (9:184). 1948 m. birelio mn. i 7 8 d. ,.Nemuno brio partizanai siver Priekuls rajono Veivirn miestel ir nukov strib (9:117). Dzkijos partizanai surengdavo daugiau upuolim. 1946 m. gruodio 15 d. Ramanausko vadovaujami kovotojai puol Merkin (94:60), o 1948 m. vasar Alytaus ligonin (94:67).
225

1946 m. lapkriio mn. Merkio brys apaud Varn ir joje esant Vidaus reikal ministerijos skyri (6:122). Po met, 1947 m. lapkriio mn., to paties dalinio partizanai siver Varn ir udeg saugumo darbuotoj butus (6:125). 1946 m. pabaigoje Dzkijos partizanai pareng pasalas Daug gar nizonui ir nukov 18 Vidaus reikal ministerijos kareivi (3:191). Tauro apygardos partizanai veik panaiai. 1947 m. iem Vytauto rinktins kovotojai pareng stambias pasalas Liudvinavo MGB pajgoms (1:278-279), o 1947 m. lapkriio mn. algirio rinktins vadas ,,turmas, sutelks 70 vyr, upuol Pilviki valsiuje esant Aurut kolk, kuriame gyveno rusai. Pasak Lukos, ia gyveno su tinkamu stau MVD agentai, o ne eiliniai kolkieiai (1:376-377). Po partizan upuolimo rusai pasitrauk i Suvalkijos. Ir kitais atvejais rusai buvo puolami, siekiant juos bauginti ir sustabdyti Lietuvos kolonizacij. 7 Taurieiai daugiau dmesio skyr akcijoms prie stribus, kurie gerokai padrsjo ir labiau terorizavo gyventojus, partizan puolimams sumajus. 1947 m. apygardos vado sakyme paymti vairs ios akcijos tikslai sunaikinti aktyvesnius bolevik atsparos punktus; demoralizuoti stribus, priversti juos nutraukti savo veikim, sulsti atramos punktus ir kiekvienu momentu drebti dl judoiko galo; parodyti vietos gyventojams, kad partizanai tebra jga, su kuria reikia skaitytis. Kiekvienai rinktinei buvo sakyta sunaikinti po vien atsparos punkt bei komunistinio aktyvo ir nip bei kitoki igam. Taurieiai, vartodami prietankines ir fosforines granatas bei bazukas, sunaikino atsparos punktus Giuose, aliojoje ir Kaerginje. Giai buvo upulti net dienos metu (1:228-229). Kad ie puolimai buvo atsargiai rengiami ir vykdomi be jokios tuios bravros, rodo apygardos vado sakymas, kurio pabaigoje paymta:
226

1. Udaviniams vykdyti reikia kuo tiksliausiai apsivalgyti, kad nebt bereikaling auk ir kad usibrtas tikslas bt pasiektas. 2. Numatyti i anksto pasitraukimo ir apsaugos kelius. 3. Atsitraukiant i operacijos vykdymo vietos, vartoti klaidinamus pasitraukimus. 4. I anksto paruoti kovotojams slptuves NKVD siautjimo atveju. 5. Udavini vykdymas turi bti staigus ir i anksto numatytu laiku ar enklu pradtas. 6. Operacij vykdymas laikomas grietoje paslaptyje ir kovotojams tikslus udavinys praneamas tik prie operacijas (26, Nr. 1).

iame laikotarpyje didjanios represijos privert par tizanus pasitraukti vis gilyn mik ir galutinai atsisakyti plan kurti organizacin centr Kaune ar Vilniuje ir vadovaujanius organus traukti ir legaliai gyvenanius patriotus. Prisimintina, kad nuo pat pirmj kovos dien daugelis pasiprieinimo organizacij, norjusi vadovauti kovai su okupantu, siek sitvirtinti viename ar kitame i i miest. LLA vadas Kazys Veverskis uvo, mgindamas organizacijos archyvus perveti i emaitijos Kaun. Kiti LLA vadai, Eidimtas, Kubilius ir Karalius, mgino susiriti su pasiprieinimo vienetais Kaune. Lietuvos ilaisvinimo taryba (LIT) veik Kaune, o Vienybs komitetas Vilniuje. BDPS vadovaujantys organai i pradi laiksi Vilniuje ar Kaune. Vyriausias Ginkluotj pajg tabas turjo savo bstin Vilniuje tol, kol buvo iaikinta Markulio idavyst. Taigi Lietuvos partizanai su beveik stebtinu usispyrimu siek Vilniuje ar Kaune kurdinti savo pagrindinius vadovau janius vienetus. Jie tai dar su pagrindu. Pirma, Kaunas ir Vilnius buvo svarbiausi Lietuvos miestai, daug kas Kaun dar laik antrja Lietuvos sostine. Partizan ir kit pasiprieinimo organizacij vadovai jaut atstovauj tautos valiai, tad pasidar prestio reikalas savo organizacij ar jos galiotinius laikyti Vilniuje ar Kaune, o ne kokiame nors provincijos ukampy. Antra, abu miestai lengvai pasiekiami geleinkeliu ir kitomis
227

masinio susisiekimo priemonmis. Kaunas turjo itin ger centrin geografin padt, j galdavo greitai atvykti vis Lietuvos apygard partizan vadai pasitarimams. Treia, dideliame mieste buvo lengviau sigyti popieriaus ir kit spaustuvs reikmen, reikaling partizan spaudai. Be to, kai kuriems partizan laikraiams politinius komentarus ir tarptautini vyki apvalgas raydavo legaliai gyvenantys asmenys, su kuriais buvo galima lengviau susiinoti mieste. Nemaesn vaidmen partizan pastangose centrines organizacijas ilaikyti dideliame mieste turjo saugumo sumetimai. Mieste partizan ryininkai, galiotiniai galjo lengviau susitikti, j veikl netiesiog slp moni mass. Kaun ir Vilni danai atvykdavo mons i provincijos, danai keitsi gyventoj veidai, ypa jaunesnij. Nauj moni apsilankymas neatkreipdavo moni dmesio. Dideliame mieste buvo daugiau susitikimo viet. Tuo tarpu kaimuose ir miesteliuose kiekvienas naujas atvyklis krisdavo saugumo sekliams ir praneintojams akis. I kitur atvykusiam ir sulaikytam ryininkui bt buv sunku paaikinti savo apsilankymo prieast. Koki saugumo priemoni turjo imtis partizan vadai, laikydamiesi mike, rodo emaitijos partizan vado kapitono emaiio atvejis. 1947 m. vasar jis savo bstin perkl nauj rajon, nes senoje vietoje saugumas pradjo jo veikl iaikinti. emaitis sak vietos daliniams ivalyti numatyt rajon nuo ten veikiani dviej plik grupi. 7-8 kilometr spinduliu valstiei kiuose buvo rengtos keturios poemins slptuvs, kurias jis ir tabas galdavo pasitraukti pavojaus atveju. Kad buvimo vieta nebt iaikinta, tabo apsaugos briui bei kitiems netoli esantiems kovos daliniams buvo udrausta bet kokia antisovietin veikla net at siaukim platinimas (9:217-218). Be to, kartkariais reikdavo keisti bstins viet, nes sovietinio saugumo sekliai galdavo gana greitai, ypa iem, pastebti, jei daugiau ir svetim
228

moni praddavo vaikioti po mik, ypa tais laikais, kai mikai nebuvo saugs paaliniams. 1947 m. Dzkijos partizan tabas buvo sunaikintas i dalies dl to, kad usim intensyviu veikimu partizanai vis atidliojo savo bstins perklim nauj viet tol, kol buvo per vlu. Taigi nors miestai partizanams sukeldavo vairi nauj rpesi, j dydis bei anonimikumas teikdavo vili, kad juose veiksmingiau gals isilaikyti vadovaujantys organai. Tie lkesiai neisipild. Dar 1947 m. sausio mnes Tauro apygardos sakymu buvo kurta nauja Biruts rinktin, kuri turjo sugyvinti partizan veikl Kaune ir jo priemiesiuose (1:246). Pirmasis rinktins vadas buvo Juozas Luka. Bet rinktins bstin nebuvo paiame Kaune, o sodyboje netoli Kauno-Marijampols plento prie pat Veiveri. Lukai jau pasitraukus i i pareig, 1947 m. rugsjo 24 d. MGB daliniai apsupo ir sunaikino Biruts rinktins tab (1:367). Po savaits kita rinktins slptuv buvo iaikinta ir sulikviduota. Rinktins veikimas sutriko. Tuo ir baigsi mginimai laikytis Kaune ar Vilniuje. Partizan gyvenimo slygos vis sunkjo. Retas kovotojas legaliai gyveno. Prasidjus masiniams trmimams ir partizan rmj bei pavieni asmen aretams, bdavo sunkiau rasti kinink, kurie leist j sodyboje ikasti slptuv. Vis daugiau partizan buvo veriami rengti bunkerius mikuose ir juose gyventi ilgesn laik. Net puikiausiai taisyti bunkeriai buvo drgni ir alti, danai juose nebuvo manoma rengti ilto maisto, o maisto kartais ivis trkdavo. iomis slygomis sutrikdavo sveikata ilgiau partizanaujani vyr, kuriuos danai kankino vairios plaui ligos ir senos aizdos. Ialk, sual, nuolat gyvendami pavojuje, partizanai pergyvendavo daug sunkum, palaikomi sitikinim, kad j auka pads aliai atgauti laisv. Bet kai kurie partizanai pradjo girtauti, kai kuri dalini drausm sutriko, atskiri kovotojai savavaliavo ir be pagrindo griebdavosi smurto.
229

d. Rinkimai Nuo 1946 m. iki 1951 m. Lietuvoje kasmet vykdavo rinkimai, daniausiai vasario mnes. 1946 m. ir 1950 m. buvo rinkimai TSRS Aukiausij taryb, 1947 m. ir 1951 m. Lietuvos Aukiausij taryb, 1948 m. ir 1950 m. vietos Darbo moni deputat tarybas (DDT), o 1949 m. buvo renkami teisjai ir teism patarjai. 1949 m. rinkimai buvo ypatingi tuo, kad jie buvo pravesti ne vien dien. Vasario 9 d. vyko rinkimai Vilniaus, Kauno, iauli ir Klaipdos miestuose, visoje Piet Lietuvoje ir dalyje emaitijos. Vasario 16 d. buvo balsuota visose likusiose Lietuvos dalyse. Iki 1950 m. partizanai nesigaildavo pastang rinkimams sutrukdyti, o komunistai visomis jgomis versdavo gyventojus juose dalyvauti. Nuo 1946 m. iki 1948 m. rinkim metu Lietuv bdavo siuniami papildomi Raudonosios armijos daliniai rinkiminms bstinms apsaugoti, partizan antpuoliams atremti. Partizan taktika visose Lietuvos dalyse buvo panai. Prie rinkimus partizan laikraiai ir j platinami atsiaukimai ragino gyventojus nelankyti miting, neiti rinkimines apylinkes, nebalsuoti u kandidatus. Partizanai spdavo, kad baus visus, kurie balsuos, gsdino suaudysi rinkimini komisij narius. Tai daryta smoningai i dalies dl to, kad partizan rmjai ir kiti, nenorintys dalyvauti rinkiminse komisijose ar bti renkami DDT, galt valdiai pateisinti savo nedalyvavim rinkimuose. Piet Lietuvos partizan praneime apie 1948 m. rinkimus paymta, kad dalis prie savo vali istatyt kandidat net patys kreipsi partizanus, kad jiems teikt grasinanius ratelius. Kartais, pavyzdiui, 1946 m. Dzkijoje (1:167) partizanai surinkdavo gyventoj pasus, kad komunistai neturt kur atymti balsavusij. Pabrtina, kad partizanai retai bausdavo mones u dalyvavim rinkimuose, net u rinkimin agitacij.
230

Rinkim ivakarse partizanai mgindavo iardyti ar susprogdinti tiltus, sunaikinti telefono linijas, apaudyti rinkimines bstines, naikinti urnas, balsavimo biuletenius. Rinkimini bstini puolimais partizanai priversdavo bolevik jgas pasilikti vietoje, neleisdavo jiems rengti pasalas par tizanams, priversdavo juos budti vis nakt, kad rinkim dien bt pavarg ir maiau uoliai verst gyventojus, balsuoti. Balsavimo dien partizanai puldindavo kareivius ir valdios pareignus, kurie vaindavo po kaimus, versdami gyventojus balsuoti j pai sodybose. 8 Partizanai skelb, kad lietuviai masikai boikotavo rinkimus. Luka tvirtino, kad visoje Lietuvoje balsavo ne daugiau kaip 40 nuoimi privalani balsuoti piliei, pai lietuvi balsavo tik 27-28 nuoimiai. Suvalkijoje balsavo tik 17 nuoimi, o Dzkijoje tik 12 nuoimi(l:178-79). Sovietinis istorikas Raknas nenuslepia, kad iose Lietuvos dalyse, ypa Alytaus, Marijampols ir Vilkavikio apskrityse, balsavo maiau rinkj (148:153). Dainavos partizan praneime apie 1948 m. rinkimus teigiama, kad Alytaus apskrityje i 30,00031,000 balsuotoj balsavo tik 3,400 asmen, i kuri 1770 buvo rus kariai. Lukos atsiminimuose plaiai aprayti 1946 m. ir 1947 m. rinkimai, tad trumpai aptarsiu tik maiau inomus 1948 m. DDT rinkimus, remdamasis jau mintu Dainavos partizan praneimu. Kelis mnesius prie rinkimus prasidjo masin propagandos kampanija. Vietos ir i miest atsisti vadinamieji aktyvistai, rus kareivi lydimi, atvykdavo kaimus ir ginklu suvarydavo visus gyventojus rinkimin miting. Aktyvistai pasilydavo kandidatus, kuriems susirinkusieji visada vien balsiai pritardavo. Rinkiminse kampanijose dalyvaudavo ir aukti pareignai. Leipaling tuomet atvyko pats LTSR Aukiausios tarybos prezidiumo pirmininkas J. Paleckis. J lydjo trys sunkveimiai, du arvuoiai ir apie 120 kareivi.
231

Paleckis apsistojo dvaro rmuose, kurie i vis pusi buvo apsupti sargybos. Nors kareiviai ir arvuoiai patruliavo gatvse, nakties metu visos tvoros, stulpai ir namai buvo aplipinti priesovietiniais atsiaukimais. Dvi savaites prie rinkimus Lietuv pradjo traukti MVD kariuomens daliniai, arvuoiai patruliavo kelius, vir mik skraid lktuvai. Partizanai apskaiiavo, kad vien Alytaus apskrities rinkiminse apylinkse buvo sutelkta apie 1700 kareivi, nuo 15 iki 30 kiekviename kaime. Aplink daugel rinkimini bstini buvo ikasti apkasai, tvirtinti sunkieji kulkosvaidiai. Vis miesteli gulos buvo kelis kartus padidintos ir sustiprintos motorizuo tais daliniais. Rinkim dien kaimai buvo lyg imir, nesimat jokio mogaus, nesigirdjo net un lojimo. Tik plentais ir viekeliais dzg mainos pilnos kareivi. Gyventojai njo balsuoti, tad kareiviai su urnomis pradjo vaikioti po kaimus. Bet ir tai maai padjo, nes daugelis moni prasdjo vis dien mikuose. Kiti gyventojai i lauko ukabin dur spyn, pro lang lipdavo atgal namus ir pasislpdavo. Dar kiti vaikiojo keliu ir susitik kareivius, sakydavo, kad eina rinkimin bstin ar i jos grta. Rinkimini komisij nariai irgi mgino boikotuoti ar trukdyti rinkimus. Dalis j neateidavo rinkimines bstines, o kiti atsisakydavo pasirayti rinkim protokolus, teisindamiesi, jog tai padarys, kai susirinks visi komisijos nariai. Balsavimas turjo baigtis sausio 18 d. dvylikt valand nakties, bet dar kit dien kareiviai iekojo balsuotoj, deputat ir komisijos nari. Dzkijos partizanai teigia, kad gyventojai niekada taip vieningai neboikotavo rinkim, o pasak rinkim komisijos nari, dauguma bals buvo sumesti net neipakuoti, po kelis imtus i karto. Vienu atvilgiu ir partizan, ir valdios dmesys rinkimams gana paradoksikas. Juk. tikr rinkim nebdavo, o vykdavo tik balsavimas u valdios paskirtus kandidatus. i
232

vadinam rinkim rezultatai buvo inomi i anksto. Nepaisant, kiek balsuotoj rinkimus boikotuot, valdia vis tiek paskelbs, kad juose dalyvavo beveik 100 nuoimi balsuotoj ir kad kone visi balsavo u komunist ir nepartini bloko kandidatus. Partizanai suprato, kad jie nepakeis oficialiai paskelbt rezultat, o partijos aktyvistai inojo, kad rinkimus neatvyks pakankamai balsuotoj planui vykdyti, tad reiks balsuoti u neatvykusius arba kitomis priemonmis suklastoti rinkim rezultatus, kad jie atitikt partijos virni nurodym. Bet kodl taip buvo rpinamasi iais rinkim farsais? Komunistai naudojo rinkimus savo galiai rodyti, tikinti svyruojanius arba abejingus gyventojus savo pajgumu duoti atkirt partizanams, suteikti savo valdiai teistumo regimyb. Priversdami nenorinius dalyvauti rinkimuose, komunistai mokydavo juos, kad reikia paisyti valdios nor. Be to, komunistai, skelbdami demokratij, visada jauia reikal pravesti rinkimus, nes rinkimai vienas svarbi demokratijos poymi. Partizanai turjo vairi prieasi. Nepaisant valdios priespaudos ir i anksto numatyt balsavimo rezultat, gyventoj laikysena vis dlto iek tiek rod ir j politin nusistatym. Nebalsavimas buvo savotikas asmens protestas, kurio reikm suprato kaimynai ir valdios pareignai. Be to, partizanai save laik vietos valdia ir lauk, kad gyventojai vykdyt j sakymus. Bet kiekviena paklusnumo reikalaujanti organizacija turi parodyti savo gali, savo pretenzijas valdi patvirtinti veiksmais. Balsavimas komunist rinkimuose buvo lyg sovietins santvarkos pripainimas ir partizan valdios paneigimas. Taigi partizan prestias reikalavo, jog kuo maiau moni dalyvaut rinkimuose. Taiau svarbiausia prieastis buvo tebgaji partizan viltis, kad Vakarai privers Soviet Sjung pasitraukti i Lietuvos.
233

Rinkim boikotas Vakarams turjo parodyti tautos nepasitenkinim okupacija ir taip padti Lietuvos bylai. sitikinim akivaizdiai ireik Dainavos partizanai savo leidinyje Laisvs varpas 1946 m. vasario, 23 d., tuojau po rinkim. Jie ra:
Visagalio Apvaizda lm, kad ms tautos likimu ir tikru teistumu yra rpinamasi. Svarbiausias mis (rinkimu boikotas K, G.) neuginijamai ms laimtas. Dabar seka lengvesnis, bet taip pat labai svarbus udavinys, btent: partizanams vadovaujant ir visuomenei pagelbstint, skubiai surinkti teisingus balsavimo duomenis, kurie Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto Lietuvos nepriklausomybs atgavimo klausime bus pilnai pan audoti.

Partizanai ir vliau man, kad rinkim boikotai buvo reikalingi Lietuvos ilaisvinimo bylai. Paymtina, kad nuo 1948 m. iki 1950 m. partizanai Vakarus pasiunt keturis praneimus apie vykius Lietuvoje, du i j apie rinkimus. e. Partizan spauda Laisvoji spauda turi gilias aknis Lietuvos istorijoje. Spaudos draudimo laikais Aura, Varpas, Tvyns Sargas ir kiti laikraiai buvo spausdinami Prsijoje ir knygnei slapta gabenami Lietuv. Pirmosios bolevik ir naci okupacijos metais plaiai isivyst pogrindio spauda. Bene visos svarbesns rezistencijos organizacijos leido savo laikraius, kartais net kelis, juos pritaikydamos vairiems skaitytojams. Rezistencijos organizacijos turjo savo spaustuves, dauguma leidini buvo spausdinti smulkiais ramenimis, svarbesnieji laikraiai ieidavo kas dvi savaits. Partizanai irgi skyr ypating reikm laisvajai spaudai. Daugelis didesniu partizanu vienetu leido savo laikratlius, raydavo ir platindvo atsiaukimus. Maesni partizan daliniai
234

gaudavo ir platindavo kit leidinius. Partizanai rpinosi spauda dl vairi prieasi. Jie jaut, kad dabartin kova buvo tik dalis jau kelis imtmeius vykstanios kovos dl Lietuvos laisvs, ir mgo danai pabrti isivadavimo kovos tstinum. Pogrindio spauda buvo viena geriausi priemoni tai daryti. Partizan laikrai redaktoriai kartais mgdiodavo vokiei met leidinius net nereikmingomis smulkmenomis, pavyzdiui, skelbdami rmj inicialus ir j auk. Kaip minta, laikraiai buvo prestio reikalas ir nepakeiiama priemon partizan pretenzijoms vadovauti tautai sustiprinti. Jei nepriklausomybs metais negauss komunistai pajg

ispausdinti savo leidini, tai partizanai jaut reikal ne maiau atlikti ioje srityje. Savo spauda partizanai mgino duoti atkirt komunist propagandai ir iek tiek palauti pastarj infor macijos monopol. Palyginti maai inoma apie partizan spaud. Su keliomis iimtimis gauti tik leidiniai, kuriuos partizan ryininkai, prasiver pro gelein udang, atne Vakarus. Beveik visi tie leidiniai i 1946 m. ir 1947 m. i nuotrup, kurios pasiek Vakarus, ir i komunist paskelbt duomen, galima sudaryti vaizd, kad partizan spauda buvo gausi ir leidiama visose Lietuvos dalyse. tai dalis inom pavadinim, suskirstyt pagal Lietuvos sritis.

Leidinio pavadinimas

Leidjas

Auktaii kova Laisvs talka alioji giria Aukuras Mylk tvyn

Auktaitijoje LLA Vytauto apygardos tabas LLA 1-ji Lito rinktin Didiosios Kovos rinktin Dzkijoje X jo dalinio tabas (Dainavos apygarda) Merkio rinktins tabas 235

Partizanas U tv em

Girios balsas Kovos keliu Laisvs valgas Alio Laisvs varpas Prisiklimo ugnis

LLKS Piet Lietuvos srities vadovyb N grups tabas (Dainavos apygarda) Suvalkijoje partizanai Marijampols apskrityje Tauro apygarda Tauro apygarda emaitijoje partizanai Raseini-iluvos apylinkse Jungtin Kstuio apygarda Prisiklimo apygarda

inomi dar kiti leidiniai. Pavyzdiui, laikrat Laisvs rytas leido Lietuvos partizan grups tabas (neinia, kur jis veik), o Urbaiio vadovaujami partizanei, veik Krai-Nemaki apylinkje, leido neinomo pavadinimo leidin. Partizan leidiniu negalima laikyti laikraio Kova, kuriame ispausdintas ieivijoje danai cituojamas straipsnis ,,Lithuania militans, nes j ispausdino saugumo agentas Markulis, prisidengs BDPS vardu. Pabrtina, kad visi ivardyti leidiniai nebuvo spausdinami tuo paiu laiku. Spaudos technikos atvilgiu partizan leidiniai buvo menkesni negu pogrindio spauda vokiei okupacijos metais. Tai nenuostabu, nes jie buvo spausdinami bunkeriuose. Dauguma leidini spausdinti rotatoriais, apirografais, kiti tiesiog raomja mainle. Iimt sudar Jungtins Kstuio apygardos organas Laisvs varpas, kuris ilgesn laik buvo spausdinamas spaustuvje ir 1947 m. ieidavo kas dvi savaits. Savo spaudoje partizanai ra vairiais klausimais, stebjo ir komentavo tarptautinius vykius, gvildeno tautos praeities.
236

dabarties ir ateities problemas, ispausdindavo vien kit eilrat, partizan dain, pamindavo uvusius kovotojus, ragindavo taut nenusiminti ir nepasiduoti neviliai, skelbdavo straipsnius apie bolevik kslus, spjimus kolaborantams ir partizan idavikams. Didij veni progomis partizan spauda raydavo apie tautos istorij, primindavo praeities kanias, ragindavo lietuvius mokytis stiprybs i protvi, kurie irgi nenusilenk smurtui. Bding tok atsiaukim 1947 m. vasario 16 d. paskelb laikratis Laisvs rytas :
Lietuvi, vasario 16 d. proga, pagalvok apie lietuvi tautos aukas, sudtas dl laisvs ant tvyns aukuro, prisiminki iki iol nueit sunk keli ir dar su didesniu pasiventimu stok petys pet kartu su Lietuvos partizanais tolimesn kov prie pavergjus, ir netrukus pasieksime pergal.

Buvo minimos ir religins vents, ypa Velykos. Taiau partizan spauda ypating dmes skyr tarp tautini vyki nagrinjimui. Gal net pus vis straipsni gvildeno tarptautin politik. Siekdami dalykikai vertinti vyki raid, partizanai net pakviesdavo legaliai gyvenanius inteligentus parengti atitinkamas apvalgas. Bet partizanai nebuvo abejingi stebtojai. Jie vykiuose iekojo artjanio karo enkl ir siek tikinti gyventojus, kad ivadavimo valanda artja. Apie tai plaiai raau devintame skyriuje. 9 3. 1949-1952 m.: Jg isekimas 1949 m. pavasar vl pasikeit partizan taktika. Ne tik laisvs kovotojai, bet ir visos tautos jgos pradjo isekti. Jei partizan kovos vyko penkerius metus, tai kratas gyveno nenormaliomis slygomis beveik deimtmet. Daug moni dar lauk pagalbos i Vakar, bet i viltis buvo labiau santri negu anksiau, maiau kas tikjo, kad isivadavimo valanda greit imu. Komunist valdia vis labiau sitvirtino. Pradjo augti
237

partijos ir komjaunimo nari skaiius, o pirmoje 1949 m. dalyje valdia drakonikomis priemonmis privert kininkus stoti kolkius ir dviejomis masini trmim bangomis parod, kad ji neketina atsisakyti smurto ir teroro. kinink stojimas kolkius nereik, kad tautos pasiprieinimo dvasia buvo galutinai, ypa paskutinij masini trmim, palauta. Veikiau ji suprato, jog prie galing vj kartais reikia pasilenkti, kad bt ivengta galutinio palauimo. steigt kolki patirtis parod, kad buvo galima sukurti kolk, nesuvisuomeninant nei lauk, nei gyvuli, juo labiau nepanaiki nant viensdi ir j vieton pastatant bendras gyvenvietes. 1949 m. pradioje partizan sjdis tebebuvo stiprus. Nors daug geriausi kovotoj jau buvo uv ar patek nelaisvn, j vietas perm kiti. Tiesa, nuotaikos buvo kritusios, labiau reiksi neviltis ir girtavimas. Kitu atvilgiu partizan tar pusavio ryiai buvo labai geri, o vasario mn. vyko svarbus Suvalkijos, Dzkijos ir emaitijos partizan suvaiavimas. Ryiai su usieniu nebuvo nutrk. Partizan briai dar galjo pulti miestelius, bauginti, o kitais atvejais nubausti valdios rmjus. Vis dlto atrodo, kad nuo pirmojo 1949 m. ketvirio ne tik pagrindini partizan dalini, bet ir maesni bri vadai pradjo keisti savo veikimo pobd. Jei pirmame kov tarpsnyje partizanai mgino reiktis kaip karin jga, drstanti stoti atvir kov su okupant pajgomis, o antrame tarpsnyje gana nuosekliai stabd komunist brukamus pertvarkymus ir sakmiai reikalavo, kad gyventojai paklust j nurodymams, tai iame paskutiniame kovos tarpsnyje jie nebeband taip atkakliai prieintis neivengiamybei ir sumaino iki minimumo kovos veiksmus ir prieui taikomas represijas. Jei anksiau buvo bandoma ilaikyti stipr kovotoj branduol, tai dabar buvo pasitenkinama organizacijos griaui isaugojimu su sitikinimu, kad, reikalui esant, bus galima greitai atgaivinti
238

karin pajgum naujais kovotojais. O j buvo, nes tuo metu tauta buvo priblokta, bet neimokusi mylti okupanto. Partizanai pakeit savo veiklos gaires ne tiek savo valia, kiek valdios veiksm veriami. 1949 m. uvo labai daug kovotoj, daug tab buvo iaikinti ir sunaikinti. Dalis i nuostoli buvo neivengiama ginkluotos kovos idava, bet iuo metu smarkiai padanjo idavysts. Komunist agentams pasisek siskverbti partizan gretas, o kitais atvejais suimti ir demoralizuoti partizanai idav savo kovos brolius. Labai smarkiai dl idavysi nukentjo Auktaitijos partizanai, ypa Algimanto apygarda. ie ir kiti smgiai pakirto partizan veiksmingum. Bet netikslu kalbti apie j galutin sulugim. 1950 m. ir vliau dar matyti partizan vadovybs ranka. Visoje Dzkijoje beveik nra joki nuudym, tad matyti, kad iuo reikalu duotas grietas sakymas ir jis vykdomas. Juk kitu atveju, tai yra, jei nedrausmingi kovotojai bt mgin suvesti sskaitas su senais prieais, auk bt buv daug. emaitijoje irgi smarkiai sumajo partizan represijos. Daugely viet ilaikoma pagrindin organizacijos struktra, kitur siekiama j atgaivinti, net 1951 m. ruden. 1952 m. kai kuriose Lietuvos dalyse tebra didesni partizan briai, bet ir jie laikosi drausmingai. Nemaa dalis pagrindini vad toliau slapstosi i dalies dl to, kad jiems bt buv labai sunku legalizuotis, i dalies dl to, kad dar tebesitikta tarptautini permain. Bet 1952 m. viltis, kad Lietuva atgaus savo nepriklausomyb jau yra sins reikalas; nebereikalaujama, kad kiti ja tikt. Pagaliau partizanai nutrauk savo veikim, bet ne tuo paiu laiku ir ne visose vietovse. Neinia, ar 1952 m. pabaigoje buvo paskelbtas specialus demobilizacijos sakymas, bet 1953 m. ir 1954 m. tebra keli atskiri daliniai, paskutinieji didingo pasiprieinimo likuiai.
239

a. Kova su kolki steigimu 1949 m. vasario 1-19 d. vykusiame partizan vadovybs pasitarime buvo nutarta sustiprinti antisovietin propagand prie sukolektyvinim, spti kolki organizatorius ir j rmjus nutraukti savo veikl, juos audyti, jei jie nepaisyt pogrindio nurodym. Partizan vadovyb nutar, kad itin svarbu neleisti suvisuomeninti ki kolkius ir vienkiemius perkelti centrines gyvenvietes. Reikalui esant, numatyta net deginti visuomeninius pastatus bei gyvenvietes. Partizanai nujaut, kad, panaikinus vienkiemius, jie pralo gyventoj kin ir kit param (9:229). ie partizan vadovybs nutarimai toli grau nereikia, kad prasidjo desperatika ir tbtin kova su kolektyvizacija. Padtis taip greitai pasikeit, kad nutarimai po mnesio neteko savo reikms. 1949 m. vasario 1 d. Lietuvoje i viso buvo 754 kolkiai, kuriems priklaus apie 19,000 valstiei ki, arba 4.9 nuoimiai alies ki (74:45). Didele dalimi iuos pirmuosius kolkius steig komunist rmjai arba gana vargingi kininkai, kuriems valdia suteikdavo daug lengvat ir perleisdavo ivetj laukus, trobesius, gyv ir negyv inventori. iuose kolkiuose ems ir pastatai buvo suvisuomeninti, o patys kolkieiai palikdavo savo lnas ir senus namus, persikeldami gyventi patogesniuose pastatuose. 1949 m. Maskva sak nedelsiant sukolektyvinti vis trij Pabaltijo respublik ems k. iam tikslui gyvendinti buvo naudojamas visas valdios aparatas. Spaudimas buvo toks didelis, kad dauguma kinink negaljo jo atlaikyti. Danai kininkai buvo suvaromi susirinkim, i pradi raginami stoti kolkius, vliau grasinami, pagaliau neleidiami grti namo tol, kol pasirays pareikim stoti kolk. Kolki steigimo akcijoje didel vaidmen turjo i miesto atvyk aktyvistai, kurie keliavo po kaimus, steigdami vien kolk po kito. Net paprasti tarnautojai turjo dalyvauti iuose veiksmuose. Antai Juozas
240

Grimanauskas pamini, kad jis dalyvavo organizuojant dvideimt vien kolk Kartenos apylinkse (64:77). iomis aplinkybmis partizanai negaljo nei aktyviai prieintis kolki steigimui, nei spti ar bausti kolki organizatorius. Antra vertus, kolki steigimo banga nelabai paveik gyventoj ir partizan santykius, nes didel dalis naujai steigt kolki nepraved joki didesni pertvarkym kininko gyvenime. Danai jis dirbo, kaip ir anksiau, savo nuoira priirdamas savo k. Kolki ems nebuvo sujungiamos, gyvuliai ir inventorius nebuvo suvisuomeninami. Nebuvo n kalbos apie viensdi perklim. Pavyzdiui, 1950 m. sausio 1 d. Alytaus apskrityje buvo 113 kolki, i kuri tik 33 suvisuomenino gamybos priemones. 1951 m. ruden, tai yra prajus dviem su puse met po sukolektyvinimo bangos, Druskinink, Daug, Varnos, Smli ir Alytaus apylinkse dar buvo kolki, kuriuose kininkai nebuvo atsisak savo nuosavybs. Pasak sovietinio istoriko Jefremenkos, tais atvejais, kai valstietis prievarta tapdavo kolkieiu, jis neskubdavo atiduoti kolkiui pastat, main, inventoriaus ir gyvuli, kuriuos pagal ems kio arteli status reikjo suvisuomeninti (74:67). 1952 m. dar buvo daugiau negu 300,000 viensdi. Kai kuriais atvejais partizan rmjai buvo irinkti kolki pirmininkais arba kitoms svarbioms pareigoms. Tad daug kolki tokiais buvo tik savo pavadinimu. J priedangoje gyvenimas jo senja tvarka. itokiomis aplinkybmis kolki steigimas maai kenk partizanams, o kai kuriais atvilgiais jiems net ijo naud. Maisto tiekimo klausimas visada buvo opus. Partizan rmjai savo itekliais negaljo ilaikyti laisvs kovotoj. Nata jiems buvo per didel, be to ie mons dl savo paramos jau ir taip rizikavo aretu. Partizanai danai konfiskuodavo valdios alinink turt, atimdavo j gyvulius, ireikalaudavo maisto. Bet nei pavieniai partizan rmjai, nei valdios alininkai
241

negaljo partizanams daug ko duoti. Tad jau nuo 1946 m. partizanai vis daniau apipldavo pienines, valstybinius sandlius ir parduotuves. 1946 m. Tauro apygardos vadas ileido sakym, kuriuo visos rinktins buvo pareigotos apsirpinti didesniais kiekiais grd i valstybini sandli, ki ir kit valdios staig, konfiskuoti j gyvulius ir kit inventori. steigus daugiau kolki, partizanai galjo viena akcija ir su maesne rizika apsirpinti maistu, tuo palengvin dami savo rmj neam nat. Net komunist alininkams buvo geriau, kad maistas buvo paimtas i sandli, o ne i j kluon. Taigi vykiai pralenk partizan vadovybs planus. Kolki steigimo raidai ir j vidaus struktrai smarkiai pasikeitus, partizanai atsisak numatytos kampanijos kolki steigimui lugdyti. Jie prisitaik prie nauj slyg, jas inaudojo. Kolki steigimo kartyje partizanai santriai laiksi, maiau moni uvo negu per atitinkam laikotarp 1946 m., 1947 h. ir 1948m. Tad nra pagrindo teigti, kad kolektyvizacija pakirto par tizanus. b. Susekimai ir idavysts 1949 m. partizanai pergyveno daug dideli smgi. uvo nepaprastai daug kovotoj ir vad. ie nuostoliai buvo dviej skirting proces idava. Ilg laik stebj partizan veikl, sovietiniai sekliai, stribai ir kitos ginkluotos pajgos sugebjo tiksliau nustatyti partizan veikimo vietas. Jie atsargiau perkodavo mikus, jau inojo, kur tinkamiausios vietos bunkeriams statyti, nujaut, kurie kininkai remia partizanus ir tad ten siunt savo seklius, netoli i sodyb ir vietovi reng pasalas. Partizanai pradjo nuvargti ir, didjant j neviliai, maiau atsargiai veik, daniau patekdavo spstus. Bet lygiagreiai su ituo gana normaliu reikiniu vystsi kitas partizanams net pavojingesnis procesas komunist agentai
242

skmingai infiltravo partizan gretas ir vis daugiau kovotoj tapo idavysts aukomis. Bolevikams ilgai utruko, kol jie sukr plaios apimties nip tinkl ir kol j uverbuoti agentai ir saugumo darbuotojai laimjo partizan pasitikjim. Tie agentai, kuriems buvo nurodyta iaikinti partizan vad ir j tab slptuves, turjo kantriai veikti net dvejus ar trejus metus, kol jie pasiek savo tiksl. Sovietinis saugumas taip pat uverbuodavo nelaisvn paimlus partizanus ir tuos, kurie, naiviai patikj valdios amnestija, legaliai gyveno. Jiems buvo sakyta sugrti pas partizanus ir praneinti apie j veikim. Ne kart itie idavikai grdavo savo brius ir vien kovos draug po kito suriindavo ir palikdavo saugumui, tai yra maame bunkeryje netiktai nuginkluodavo vien ar du partizanus, juos suridavo ir atiduodavo netoli pasislpusiems saugumieiams ir stribams. Nuo idavysi labiausiai nukentjo Auktaitijos par tizanai, dl j sulugo Algimanto apygarda, veikusi Rokikio, Anyki ir Kupikio rajonuose. Saugumietis Vytautas Kuas, pasidars vieno Algimanto apygardos brio vado ryininku, jau nuo 1949 m. pavasario saugumui praneinjo apie atskir kovotoj bunkerius tol, kol 1949 m. spalio 27-28 d. saugumieiai apsupo apygardos vado Antano Slukos,,arno slptuv Butkiki kaime, Anyki valsiuje. Sluka susisprogdino. Sekaniomis dienomis saugumieiai sunaikino daug partizan bunkeri imoni girioje (12:152156). 10 Idavysts tssi, nors j tolesn eiga nelabai aiki. Osvaldo Aleksos ,.dokumentinje apybraioje apie Algimanto apygar dos sunaikinim raoma, kad dvi dienos po Slukos mirties saugumieiai pagavo brio vad Gimbut-,,Tarzan", kuris savo ruotu idav apie 40 kovotoj ir j slptuves. Bet kitas sovietinis saugumietis, pasivadins Kstuiu ir veiks BDPS
243

vardu (apie jj plaiai aprayta atuntame skyriuje), viename savo praneim Rezistencinei santarvei rao, kad arno rinktins vadas ,,Tarzanas, nepatenkintas savo apygardos vado ,,Ments veiksmais (Starkus-,,Mont buvo Slukos pagrindinis pavaduotojas K. G.) su visu savo tabu pasidav okupantui. Po to, ,,Tarzanas spausdino atsiaukimus, kuriuose partizanai buvo raginami pasiduoti, o jis adjo utikrinti j nelieiamum. Kai kurie tabai su visu inven toriumi ir daug moni pateko sovietins valdios rankas. Ryt Auktaitijoje veik ir Vytauto apygarda, kuriai priklaus keturios rinktins. ,,Lito rinktins vadas Vincas Kaulinis buvo 1949 m. balandio mnes iduotas vieno nepriklausomos Lietuvos kariuomens karininko. 11 Kai Kaulinis atjo numatyt pasimatymo viet, jo lauk deimt sunkveimi, piln saugumiei. Subaiaus rajono partizanus, kuriems vadovavo Antanas Juka-,,Vilkas, idav buvs brio narys Juozas Kanapeckas, kuris buvo uverbuotas po to, kai jis pasinaudojo amnestija ir legalizavosi. 1949 m. balandio mnes Vidaus reikal ministerijos daliniai susek ir sunaikino Piet Lietuvos srities tabo bstin. Tuo metu srities vadas Ramanauskas buvo emaitijoje. Taiau uvo laikinai js srities vado pareigas Karinas, Kazimieraiio rinktins vadas Vaclovas Voveris-aibas ir dar keli kovotojai (9:229). Juos irgi idav buvs partizanas. 1949 m. rugpjio 13 d. netoli Baisogalos miestelio kareiviai nukov pagrindin kpt. emaiio talkinink, Prisiklimo apygardos vad Petr Bartk, Jam uvus, apygarda nesulugo, 1952 m. tuometinis jos vadas Juozas Palinas,,Rytas" tapo idavysts auka. Dar 1949m. gydytojas Vytautas Remeika, turjs ryi su Prisiklimo apygardos kovotojais, idavinjo partizanus saugumui. Remeikos ryiai su partizanais kur laik nutrko, bet 1952 m. jis vl turjo partizan pasitikjim, greit idav 17 slptuvi, o spalio mnes ir
244

Prisiklimo tab (168:42 43), 1949 m. rugsjo mnes Kalpsnink mike netoli Alovs valsiaus arnauciznos kaimo, buvo sunaikinta Dainavos apygardos tabo slptuv. uvo Kazys Pyplys-.,Maylis..Audronis, kuris palydjo Luk Vakarus ir buvo Lietuvon sugrs tik gegus 1 d. Soviet spauda nurodo, kad jo slptuv iaikino saugumo agentas ir netrukus po to Pyplys buvo suaudytas. 12 Po dviej mnesi, lapkriio 26 d., kareiviai utiko Daug valsiuje Geleinio Vilko rinktins bunker. uvusij tarpe buvo ir Dainavos apygardos vado pavaduotojas Vieversys (6:106). Prisimintina, kad Luka, Julijonas Btnas ir pagrin dinis Lukos ryininkas, vienas i Dainavos apygardos vad Jurgis Krikinas-Rimvydas irgi buvo iduoti. Pagaliau pamintina, kad bene paskutinysis Nemuno srities vadas, buvs Lietuvos kariuomens majoras S. Stanikis-Litas uvo po to, kai partizanus infiltravo saugumietis Dabuleviius, kuriam pasisek iaikinti ir kai kuriuos partizan bri vadus (207:88-104). Bta ir kit idavysi ir infiltravim, kurie smarkiai pakenk partizanams, sukl tarpusavio nepasitikjim bei vidaus ginus. Partizanai buvo priversti imtis nepaprast priemoni apsisaugoti nuo agent. Tad sugrs Lietuv, Luka palaik ryius su partizan vadovybe emaitijoje per du ryininkus Butegeidio rinktins veikimo rajone. Rinktinei nebuvo praneta apie ryininkus (9:64). c. Organizacins struktros ilaikymas Mintasis partizan pasitarimas 1949 m. vasario mn. vyko prie masin kolektyvizacij ir idavysi bang. Pasitarimo metu partizan vadovyb optimistikai vertino padt, ketino praplsti veikl. Tad ji nutar sustiprinti partizanus Ryt Lietuvoje ir sil sudaryti kovotoj brius Klaipdos,
245

Priekuls, iluts ir Paggi rajonuose, nes ten j nebuvo (9:228-229). Dideli 1949 m. ir vlesni met nuostoliai gerokai iard partizan organizacin struktr, bet laisvs kovotojai j vis atnaujindavo. Tad 1952 m. pabaigoje Jros ir Nemuno srityse tebeveik pagrindins apygardos ir j tabai (apie tai plaiau raoma septintame skyriuje). Kovotojai liko paklusns vadovybei, o vadai mgino kaip galint labiau ilaikyti karin drausm ir normali tvark. U nusiengimus ir nevykus pareig vykdym kovotojai buvo drausminami. Antai 1951 m. liepos mn. emaitijoje veikusio Mindaugo brio vadas Juozas Palubeckas buvo paemintas brio vado pavaduotoj, nes sovietiniai kareiviai nuov tris jo brio kovotojus. Palubeckas buvo baustas, nors jis tuo metu saugojo vyriausij partizan vad emait. 1951 m. ir 1952 m. dar daug kur veik partizanai, nors tra tik atskir nuotrup apie j veikim. Bet atrodo, kad partizan sjdis dar apm vis Lietuv. Lietuvos Vidaus reikal ministras Lisauskas paymi, kad, 1949 m. baigs progimnazij Utenos apskrityje, jis buvo nurodytas stoti stribus. Lisauskas i j pasitrauk tik 1951 m., tad galima manyti, kad partizanai veik Utenos apylinkse iki to laiko (161:6). iauli rajono Mekuii apylinkje ilgai veik Audros partizan brys, kurio kovotojai 1951 m. rugsjo 1 d. neva nuud septynis mones (31). Bir, Vabalninko ir Pandlio apylinki partizanai 1951 m. gegus mn. dar rengdavo pasalas, puldinjo milicij, nordami gauti geresni ginkl. Jie veik iki 1955 m. (5:159). Kdaini ir Radvilikio rajonuose 1952 m. laiksi Prisiklimo apygardos briai, o Jonavos rajono Kuigali mike iuo metu dar veik ukausko vedami partizanai (157:181). 1951 m. liepos-rugpjio mn. Prien mikus val MVD daliniai, kareiviai ir stribai. Su ilgais virbalais tikrindami em, jie rado daug bstini. 1952 m. gegus pabaigoje pasalas prie Amalviki eero, Marijampols apylinkje, pakliuvo Mikinio
246

brio partizanai (208:15, 163). 1951 m. Dzkijoje veikianiai Geleinio Vilko tvnijai dar priklaus keturi kovotoju briai (6:112). Laisvs kovotojai ilgiausiai ir tviriausiai isilaik emaitijo je, ypa Taurags, Jurbarko, Raseini ir Teli apylinkse. 1952 m. pabaigoje Dariaus rajonas, veiks iluts ir ilals rajonuose turjo 35 kovotojus (9:116). Net ir Klaipdos rajono partizanai kur laik nenutrauk kovos. 1950 m. gegus mnes jie siver Vievn kaim (9:174), o tais paiais metais Endriejavo valsiuje veik ,,Verpeto brys (161:8). Partizan noras ilaikyti organizacijos branduol, kuris karo atveju perimt vadovavim, nebuvo su tikrove nieko bendro neturinti iliuzija. 1950 m. jau buvo aiku, kad ginkluoto pasiprieinimo galimybs yra labai ribotos, kad savo veiksmais partizanai nebegali kliudyti valdios planams. Tauta buvo pavargusi, bet ji nekent okupanto ir su pagrindu. Reta eima neturjo n vienos sovietinio teroro aukos. Daug kas dar man, kad Kremliaus primesta santvarka visam laikui neiliks. ios nuotaikos buvo stiprios jaunime, ir kasmet kai kurie vaikinai, aukiami Raudonj armij, turjo nusprsti, ar stoti j, ar ieiti pas partizanus. Didioji dauguma jo kariuomen, bet buvo ir toki, kurie ryosi partizanauti. J skaiius bt buvs didesnis, jei po 1950 m. partizanai bt aktyviai mgin daugiau j traukti savo veikl. To jie nedar. Bet aukiamieji kariuomenn sudar galim partizan atsarg. Net paskutinmis savo veikimo dienomis partizanai pritraukdavo nauj kovotoj. Tai akivaizdiai parodo Dzkijoje veikusio Zigmo Stravinsko ,,Sapno vadovaujamo brio sudtis 1951 m. spalio mn. I vienuolikos kovotoju vieno stojimo diena neinoma. Stravinskas tapo partizanu 1948 m., dar vienas kovotojas 1949 m., trys stojo 1950 m., o penki tais paiais 1951 m. (5:72,84).13 Stravinsko brio sudtis turbt buvo iimtis, bet ir kitur pasiprieinimo nuotaikos nebuvo iblsusios.
247

INAOS
1. Apie partizanus Birbiliks mike man papasakojo buvs partizanas Vytautas Svilas, 2. Pirmj partizan kov dien suirut ir dokument netikslum rodo ir tai, kad oficialiame Pandlio rajone vykdomojo komiteto praneime paymta, kad upuolimas vyko gruodio mnesio pabaigoje" (5:197). 3. uvusij strib pavards paskelbtos rinkinyje Kruvinos udik pdos. 4. Pateikiu Lukos atsiminim antrame leidime ispausdint Burlitskio liudijimo vertim, kuris buvo originaliai paskelbtas angl kalba Amerikos Atstov Rm komisijos leidinyje (65:1368-1375). 5. Tai netiesiogiai patvirtina dabartinis Vidaus reikal ministras Stasys Lisauskas vyturyje ispausdintame pokalbyje, paymdamas, kad partizan gretose buvo daug karinink, kit patyrusi kari, kurie liaudies gynjams rengdavo pasalas. Lisauskas paymi, kad ,,grynai kariniu poiriu mums buvo nelengva (161:7). 6. Romanas i pradi buvo ispausdintas urnale Pergal, o po to kaip atskira knyga. Aplamai knygos versijoje nebuvo labai daug pakeitim, bet Avyius buvo priverstas pakeisti arba paalinti tas romano vietas, kuriose vaizdavo strib neigiamiausius bruous. Pakeitimus romane nagrinjau atskirame straipsnyje (61). 7. Elena Jucit paymi, kad Vilkavikio rajono partizanai upuol Obrut kaim, kuriame gyveno rusai kininkai, ir nukov 32 mones, tarp j kelis vaikus (79:46). Aurut kolkis yra tas pats Obrut kaimas. Obrut upuolim mini ir soviet autoriai (22:20). Kitas rus nuudymo atvejis 1946 m. Kupikio rajone Dapi kaime, kur buvo sudegintos septynios russ (90). 8. Apie 1946 m. rinkimus Suvalkijoje ir Dzkijoje rao Luka (1:166-178). Savo parodyme partizan vadas J. emaitis pamini, kad partizanai emaitijoje juos irgi trukd. Luka paskelb daug duomen apie 1947 m. rinkimus (1:253-263), ir viename komunist leidinyje ispausdintas Ramanausko nurodymas savo kovotojams, kaip juos 248

trukdyti (94:59). Pabrtina, kad visi partizan vadai nurod, jog mons gals valdiai aikinti nedalyvav rinkimuose dl partizan grasinim. 9. Prof. S. ymantas paskelb du svarbius straipsnius apie partizan spaud (209;211). Deja, jis autentikais partizan leidiniais laik jau mint Kov ir BDPS direktyvin biuleten, kuriuos pareng soviet saugumas. 10. Pamintina, kad knygoje Nematomasis frontas ispausdinto straipsnio apie Slukos idavim autoriumi nurodytas O. Aleksa. Prie tai straipsnis buvo ispausdintas vyturyje, 1966, Nr. 23, bet straipsnio autorius buvo A. Gumbaragis. 11. Neturime tikslesni ini apie Ryt Auktaitijos partizan organizacin sutvarkym. Pagal vienus duomenis, Lito rinktin priklaus Vytauto apygardai, pagal kitus Algimanto apygardai. 12. Apie Pyplio mirt plaiau raoma V. Ditkeviiaus straipsnyje Kurjeris eina Vakarus (vyturys, 1967, Nr. 14, p. 5). Sutrumpinta straipsnio versija be Pyplio idavimo apraymo ispausdinta knygoje Nematomasis frontas. Pyplio mirt pamini savo parodyme partizanas A. Diksa (6:107). 13. Stravinskas paymi, kad Kvedaraviius ir Urbonas stojo partizanus 1949 m., bet pats Kvedaraviius nurodo 1950 m., kada gavo kvietim stoti Raudonj armij.

PRIEDAS
Partizanai Ryt Auktaitijoje Maiausia paskelbta duomen apie partizanus Ryt Auktaitijoje, btent Rokikio, Ignalinos, Molt, venioni, Utenos ir Zaras rajonuose. Tik viename Faktai kaltina serijos leidinyje (5) ispausdinta iek tiek mediagos apie partizanus Bir ir Rokikio rajonuose. Bet yra kit altini. vairiuose sovietiniuose leidiniuose apie komjaunuolius, kunigus, ems
249

kio sukolektyvinim ir partizan kovas pasitaiko nauding ini. Daug atskir fakt apie partizanus galima rasti Maojoje lietuvikoje tarybinje enciklopedijoje (119), kurioje trum puose kaim ir miesteli apraymuose duota ini apie partizan veikim. Bet pabrtina, kad nra joki aiki kriterij, pagal kuriuos enciklopedijoje daromos uuominos apie partizan veikim. Daugiausia duomen yra apie partizanus Alytaus, Marijampols, Lazdij, Prien ir Teli rajono vietovi aptarimuose. ia partizan sjdis buvo stiprus, bet jis buvo lygiai veiksmingas Raseini ir Taurags rajonuose, nors pastarj rajon vietovi apraymuose labai maai uuomin apie partizan veikl. t galima suinoti ir i partizan nukaut valdios veikj biografij. Svarbus altinis, taiau Vakaruose neprieinamas, yra rajon laikraiai, kurie 1958-1970 m. ispausdino daug straipsni apie pokario met kovas. Ieivijoje irgi paskelbta vertingos mediagos, ypa apie Vyuon ir Duset apylinks kovotojus. Nors inios apie Ryt Auktaitijos partizanus yra atsitiktins, net neinome, kuriai partizan apygardai priklaus ia veikiantys daliniai, vis dlto galima susidaryti iok tok partizan veikimo vaizd. Rokikio rajonas Apie rajon turime daugiausia ini. Ginkluotas pasiprieinimas prasidjo, komunistams vos sugrus, o paskutinieji partizanai isilaik Pandlio girioje iki 1955 m. pavasario (5:158). Didel vaidmen pirmj partizan dalini organizavime suvaidino buv savigynos daliniai, kovoj su sovietiniais partizanais, ir Vietins rinktins kariai. Savo atsiminimuose A. Kairelis paymi, kad jau 1944 m. Rokikio, Skapikio, Panemunio, Panemunlio, Juodups ir Svdas valsiuose partizanai rengdavo pasalas, puldinjo miestelius (Panemun ir Jintus) ir partijos aktyvistus, nakties metu valdydavo didelius rajono plotus (85:392-402). Partizanai veik
250

Juodups valsiuje iaur nuo Rokikio miesto; Kamaj ir Svdas apylinkse gerokai pietus nuo miesto, Obeli valsiuje rytus; Pandlio mikuose vakarus. Pandlio mikuose susitelk partizanai persimesdavo Bir rajon. Partizan briai laiksi ir Apnikio mike Latvijos pasienyje. 1946 m. vienam partizan daliniui vadovavo Talius (99:73), o 1947 m. apkaus vadovaujami kovotojai, kun. Juodelio paveikti, padjo ginklus ir pasidav valdiai (148:198-199). Daugiau ini turime apie Jono idlausko, o nuo 1950 m. Jono Baltuio vadovaujamus partizanus, kurie laiksi Pan dlio, Vabalninko ir Kuprelikio apylinkse. I pradi dalinys buvo gana stambus, bet 1947 m. saugumas j iblak. Partizanai slapstsi po du ar tris, bet toliau vykd idlausko sakymus (5:110). Neinia, kuriai partizan apygardai is dalinys priklaus, bet jis turjo ryi su kit srii kovotojais. 1951 m. vasar i Panevio atvyko LLKS galiotinis Saulius, kuris tikino Pandlio, Bir ir Vabalninko partizanus steigti Sierakausko tvnij, kuri sudar penki briai (5:110112,159). Paymtina, kad partizanai daugiausia nukentdavo ne nuo strib, bet nuo saugumo dalini, kurie mikus kodavo dar 1951 m. (5:159). Ignalinos rajonas Atrodo, kad partizan veikla iame rajone nebuvo labai stipri, bet vis dlto kovotoj briai susitelk daugelyje apylinki, tarp j Ceikini, Dietkauiznos, Kazitikio, Kaergiks, Mielagn ir Naujojo Dauglikio apylinkse, taigi labiau rytinse rajono dalyse. Partizanai ia isilaik bent iki 1950 m. Molt rajonas Gana ribotos inios ir apie partizanus Molt rajone.
251

Enciklopedijoje pamintos bent penkios vietos, kuriose jie reiksi Adomava, Alknai, Antalieiai, uoeriai ir Grauiniai. Kiti partizanai veik Labanoro girioje (157:154) ir Dubingi apylinkse (103:122). Laisvs kovotojai buvo itin veikls Molt, irvint ir Ukmergs trikampyje, ypa per pirmuosius pokario metus. venioni rajonas 1945 m. rajone iaurje veik stambus Krinicko vadovau jamas partizan dalinys, kuris tuo metu jau buvo padalytas kelis atskirus brius (96:118). Partizan bta ir Adutikio girioje bei kitose vietose Gudijos pasienyje. venioni ar Ignalinos rajone turbt veik ir Vytauto apygarda, kuriai vadovavo ltn. Kimtas-,,algiris, ilgalaikis iaurs ryt partizan srities vadas. Luka paymi, kad pirmaisiais pokario metais i rajon Lietuvos mikai glaud bene gausiausius partizan brius (1:102). Utenos rajonas Partizan ia buvo daug. Enciklopedijoje paminta net 11 vietovi, kuriose veik laisvs kovotojai. Ginkluotas pasiprieinimas prasidjo 1944 m., o 1951 m. dar nebuvo galutinai nuslopintas. Partizan veikla aprp vis rajon. 1949 m. paioje Utenoje buvo nuautas vienas komjaunimo organizatorius. Stambs daliniai veik Lelin ir ypa Vyuon apylinkse. Partizanai, kuriems vadovavo Vincas Kaulinis, priklaus Lito rinktinei, kuri savo ruotu buvo pavaldi Algimanto apygardai. Rinktins kovotojai veik ir Anyki rajone. Jos kovinis pajgumas isilaik iki 1949 m., kada Kaulinis buvo iduotas. Utenos rajono iaurje Sudeiki apylinkse irgi vykdavo atrios kovos. Maame Rukli kaime, kuriame 1959 m. buvo tik 150 gyventoj, net 12 moni

tariamai uvo nuo partizan rankos. Bikn kaime, tarp Upali ir Antaliepts, uvo 11 gyventoj, rytus nuo Utenos miesto Mocknu apylinkje veik ,,aibo partizan brys (150:60). Pietinje rajono dalyje Kuktiki apylinkje partizanai nebuvo nutrauk savo veiklos 1951 m. Zaras rajonas Sovietiniuose leidiniuose nra daug duomen apie par tizanus Zaras rajone. Paminta, kad partizanai veik Imbrado ir Salako apylinkse 1945 m. (150:14; 19:59). inoma ir tai, kad 1945-1948 m. Antaliepts miestelio ir 1951 m. Baltriks kaimo apylinkse dar buvo partizan. iuo atveju daug daugiau ini apie partizanus paskelbta ieivijos spaudoje. Antrame Ramo jaus knygos tome ispausdinta mediagos apie Duset apylinks partizanus, veikusius Antazavs, Vainin ir Latvijos Aiktos apylinkse. LLA ir Lietuvi fronto Kstuio organizacijos nariai sutelk pirmuosius partizan dalinius, kurie pirmaisiais metais neveng susirmim ir su kariuomens daliniais (150:58-70).

253

VI SKYRIUS

Partizan pastangos susivienyti Kai pirmieji partizan briai steigsi 1944 m. vasar, tai centrins vadovybs sukrimo reikalas dar atrod neaktualus. Vieni partizanai dar lauk nurodym i VLIKo ir kit antinacins rezistencijos organizacij, kiti tikjosi, kad vokieiai su naujai irastais ir paslaptingais ginklais duos bolevikams atkirt, o dar treti man, kad Amerika privers Soviet Sjung atitraukti savo kariuomen i Lietuvos ir kit Pabaltijo ali. ios viltys kur laik buvo gajos, bet 1945 m. daug partizan vadov jaut, kad pribrendo laikas steigti partizanus vienijani organizacij. Savotika susivienijimo aistra sigaljo tautoje. Susivienijimu rpinosi pasyvios rezistencijos organizacijos, kaip Lietuvos ilaisvinimo taryba, Vienybs komitetas ir patys ginkluoti kovotoj daliniai. Kartais buvo jungiamasi VLIKo pavyzdiu ir dl sitikinimo, jog vieningos vadovybs reikalauja tarptautin padtis ir pasiprieinimo siekis atstovauti visai tautai. Daugeliu atvej partizan vadai sujungdavo savo dalinius daugiausia dl karini prieasi, pvz., kad galt veiksmingiau puldinti prie, vesti grietesn karin tvark, sutramdyti maiau drausmingus kovos brius.
254

1944 m. pabaigoje ir 1945 m. pradioje kelios pasyvios rezistencijos organizacijos (apie jas plaiau raau atuntame skyriuje) turjo labai ambicingus susivienijimo planus. Danai buvo siekiama sujungti visus partizan brius ir pasyvios rezistencijos organizacijas, vis Lietuv padalijant kokias tris ar keturias karines apygardas. Bet sovietinis saugumas greitai iaikino visus itaip plaiai usimojusius centrus, ne kart infiltruodamas savo agentus. Patys partizanai atsargiau vienijosi. Iki 1946 m. vidurio susivienijo Suvalkijos, Dzkijos ir dalis emaitijos partizan. Auktaitijoje vienijimosi darbai buvo maiau paeng, nors atskiri kovotoj briai buvo susitelk didesnius dalinius. Pirmasis vairi Lietuvos dali partizan vad susirinkimas vyko 1946 m. vasar, kada buvo nutarta steigti Vyriausij ginkluotj pajg tab (VGP), kuris greitai pradjo veikti Vilniuje. tabo nariai rpinosi atitinkam instrukcij rengimu, lank partizan apygardas, reng dar didesn partizan suvaiavim. Bet vienijimosi darbai iek tiek sutriko, par tizanams iaikinus, kad Vilniaus universiteto dstytojas Juozas Markulis buvo infiltravs Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio ir partizan vadovyb. VGP nariai turjo pasitraukti i Vilniaus, o kai kurie neseniai umegzti partizan tarpusavio ryiai nutrko, ypa su Auktaitijos partizanais.

i neskm galutinai nesulugd pastang susivienyti, nors kur laik centrins vadovybs sukrimu buvo maiau rpinamasi. 1947 m. pasiprieinimo vadovavim galutinai savo rankas perm partizan vadai, kurie, formaliai neat sisakydami vieningos organizacijos minties, bet prisimindami kari patirt suprato, kad esamomis slygomis nema noma vienam tabui veiksmingai vadovauti visos Lietuvos kovotojams. Partizanu briai buvo veiksmingi tik tuo atveju, jei jie buvo mai ir prisitaikydavo prie vietos aplinkybi. Net
255

ir rinktini vadai ne visada galdavo priirti savo padalini veikim, apygardos vadai juo maiau. I tiesu apygarda buvo didiausias teritorinis vienetas, kuriam veiksmingai galjo vadovauti vienas centras. Prisimintina, kad net tos paios apygardos rinktiniu tarpusavio ryiai nebuvo lygiai glauds ir kad kai kurios rinktins kur laik veik gana savarankikai. Be to, bta daug kitu rpesiu. iuo metu Auktaitijos par tizanai dar smarkiai tebekentjo nuo neusibaigianiu idavysi. Piet Lietuvos partizanai ypating reikm skyr ryiu su usieniu atkrimui, o emaitijoje vyko vairs pert varkymai, Jungtinei Kstuio apygardai perimant vis didesn vaidmen vietos partizanu vadovavime. Taiau centrins partizan vadovybs mintis nebuvo umirta. Vakar ir piet Lietuvos partizanai palaik ryius. 1948 m. pradioje emaitijos partizan vadas pradjo itin rpintis susivienijimo darbo ubaigimu. Pertvarks emaitijos ir dalies Auktaitijos partizanus, jis savo rankas perm centrins vadovybs organizavim. Met viduryje Lietuva bu vo padalyta tris sritis. Vadinamajai Jros sriiai priklaus emaitija, Nemuno srit sudar piet Lietuv, tai yra Suvalkija ir Dzkija, o Kaln sriiai priklaus Auktaitija. O 1949 m. vasario 1-19 d. netoli Radvilikio vyko partizan suvaiavimas, steigs centrin vadovyb ir atsisaks senojo BDPS pavadinimo, j pakeiiant LLKS Lietuvos laisvs kov sjd. Padaryta sprendim dl bendros taktikos, prieinantis kolki steigimui ir vairiais kitais klausimais. Nemanoma nustatyti, kok skirtum partizan veikime bt padariusi LLKS vadovyb, nes netrukus po jos sukrimo partizan veikla smarkiai sutriko labiausiai dl daugelio idavysi ir partizan gret infiltravimo. 1950 m. pradioje partizan sjdis buvo gerokai silpnesnis negu prie metus, bet centrin vadovyb nebuvo galutinai iblakyta. Vakar ir piet Lietuvos srii vadovai dar palaik tarpusavio ryius.
256

Pavyzdiui, Lietuv sugrs J. Luka greitai susiinojo su partizan vadais, specialiais ryininkais palaik ryius su kpt. J. emaiiu. Formali pagrindini partizan dalini organizacin struktra ilgai iliko. 1952 m. uvus vienam apygardos ar rinktins vadui, jo pareigoms eiti vis buvo skiriamas kitas partizanas. Ir partizan vyriausioji vadovyb formaliai nenutrauk savo veiklos. Kpt. emaiiui smarkiai susirgus, jo pareigas perm Dzkijos partizan vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Bet ilgainiui lik gyvi partizan vadai, kaip ir lik gyvi eiliniai kovotojai, tyliai padjo savo ginklus ir mgino legalizuotis. Ne visiems pasisek. Ramanauskas buvo pagautas 1956 m. pabaigoje ir nuteistas myriop be vieo teismo. Jo pirmtakas, kpt. emaitis, panaaus likimo susilauk 1953 m. po to, kai saugumas iaikino jo bunker, kur jis slapstsi paralyiuotas. 1. Bendri partizan vienijimosi bruoai Aplamai partizanai veiksmingai ir greitai vienijosi. Per vienerius metus daugelyje Lietuvos srii buvo steigtos apygardos, kurios su kai kuriais maais pasikeitimais isilaik iki partizan kov pabaigos. Beveik visi partizan briai sijung didesnius dalinius ir pakluso vyresnei vadovybei. Bta kai kuri iimi. Pavyzdiui, arno rinktin, veikusi dabartinio Lazdij rajono teritorijoje, priklaus Dainavos, po to Tauro apygardoms, vliau veik savarankikai. Bet absoliuti partizan vad dauguma nevaizdavo tur veikimo laisv, ir net labiau savaranks briai principikai pripaino es pavalds auktesnms instancijoms. Atskir vad briai buvo paalinami i pareig net po 1952 m., ir jie itiems sprendimams nesiprieindavo. Centrini partizan organ atstovai, aplank su centru ryi neturinius partizan brius, reikalaudavo paklusnumo ir jo sulaukdavo. Taigi partizanai jautsi priklaus
257

vienai organizacijai ir ryosi vykdyti teistus nurodymus net tais atvejais, kai jie turjo pastovesnius ryius tik su kaimynystje veikianiais briais, o apie partizan auktj vadovyb buvo girdj tik neaiki gand. Vienijimosi pastang veiksmingum lm keli skirtingi veiksniai. Didel vaidmen turjo partizan sitikinimas, kad jie kovoja dl Lietuvos laisvs ir yra Lietuvos kariuomens ir valdios pdiniai, tur sunkiomis okupacijos slygomis atstovauti ir vadovauti tautai. J nuomone, kaip kariuomenje ir vyriausybje, taip ir partizanuose turjo bti aiki sakym tvarka ir tik vienas galutinius sprendimus darantis organas. Partizan vadai buvo praktiki mons, daniausiai kapitono ar net auktesnio laipsnio karininkai, kurie neskubjo lyg vienu kvpimu suvienyti visus partizanus, vertindami egzistuojani partizan bri reikm, jie steigdavo didesnius vienetus ,,i apaios, tai yra suvienydami jau veikianius dalinius, o ne steigdami juos i naujo. Atskiroms rinktinms vadovauti bdavo skiriami jau veikiani stambesni dalini vadai, kurie pasilikdavo savo veikimo rajonuose. Vien kart steigus apygard ar rinktin, buvo siekiama j kuo ilgiau ilaikyti be didesni pakeitim. Pavyzdiui, pagrindiniai Tauro ir Dainavos apygard rmai, sukurti 1945 m. pabaigoje, isilaik iki kov pabaigos. Partizan vadai stengsi ilaikyti didesni dalini tapatyb, net vykdydami btiniausius vidaus pertvarkymus. Taigi arno ir Kstuio rinktins piet Lietuvoje buvo perkeliamos i vienos apygardos kit kaip pilnateisiai vienetai, mginant nepakirsti j kovingumo ar suardyti gyvybikai svarb ryinink tinkl. Vienijant par tizanus emaitijoje, Jungtins Kstuio apygardos vadas emaitis nutar atgaivinti ir atkurti smarkiai palijusi ,,emaii apygard, uuot steigs nauj apygard ar mgins prijungti tebeveikianius dalinius prie kaimynini rinktini (9:223-224). Atkurta emaii apygarda isilaik iki
258

1953 m. ir veik toje paioje teritorijoje kaip jos bendravard pirmtak. Auktaitijos padtis buvo kitokia. Ten apygardas sudar maesni vienetai, kurie maiau prigijo tarp kovotoj ir niekada neturjo tokio svarbaus vaidmens kaip vakar ir piet Lietuvos apygardos. Auktaitijos apygardos trumpiau ir isilaik. Antai patys partizanai dar 1947 m. panaikino Didiosios kovos rinktin, jos dalinius pavesdami kaimynini apygard inion. Atrodo, kad 1949 m. Algimanto apygarda nustojo veikti po anksiau mint idavysi. Panaiai suprasdami savo pagrindin paskirt, partizanai turjo panai kadr politik. I pradi laikydami karines uduotis svarbiausiomis, jie apygardos ir rinktini vadais skirdavo auktesnius karininkus, kurie iki paskyrimo net nebuvo vadovav jokiam partizan daliniui. Taip buvo su pirmuoju Tauro apygardos vadu kpt. L. Tauniu, vliau su emaitijos apygardos vadu mjr. Jonu Semaka ir su kpt. Milaeviiumi, kuris be ilgo partizanavimo stao buvo pakviestas atgaivinti emaii apygard 1948 m. ir netrukus po to paskirtas Vakar srities tabo virininku. Pirmoje Tauro apygardos vadovybje reiksi bsimas apygardos vadas aviacijos majoras J. Drunga-Mykolas Jonas, neseniai perjs partizanus. Jungtins Kstuio apygardos vadai aviacijos ltn. Kasperaviius-Visvydas ir kpt. emaitis tuojau perm atsakingas pareigas. Tad partizan vadai turjo pana karin parengim ir daugeliui karinink bding konservatyvizm rikiuots ir organizacins struktros klausimais. is konser vatyvizmas pasireik ne vien ilaikant jau sukurt organizacij rmus, bet ir steigiant apygardas ir j tabus. Partizan vadai danai pritaikydavo Lietuvos kariuomens ir Lietuvos laisvs armijos (LLA) patirt. Pvz., Lietuvos kariuomens tab sudar keturi skyriai; I skyrius operacijos ir mokymas; II skyrius informacijos; III skyrius organizacija ir mobilizacija; IV skyrius - tiekimo, evakuacijos,
259

susisiekimo ir kit tarnyb. Piet Lietuvos srities tabo struktra buvo labai panai: I skyrius vadovavo bri operatyvinei veiklai; II skyrius rpinosi agitacija ir propaganda; III skyrius buvo mobilizacijos skyrius. LLA taka matyti daugelio apygard struktroje. 1945 m. emaii apygarda buvo aikiai steigiama pagal LLA organizacin model, bet j vartojo ir kitos apygardos. LLA buvo padalijusi Lietuvos teritorij apygardas, sutapusias su administracinio padalijimo vienetais, o apskrityje veik rinktins, valsiuose apylinks. Tuo tarpu Tauro apygarda buvo suskirstyta rinktines, apytikriai atitinkanias apskrii ribas, ir kuopas, danai veikusias keliuose valsiuose. Kitos apygardos irgi buvo suskirstytos rinktines, nors maesni padalini pavadinimai skyrsi. Dainavos apygardoje kuopos buvo vadinamos grupmis. Nuo 1948 m. padalini pavadinimai danai keitsi, bet ne j esmin struktra. Pirmame vienijimosi etape partizanams vadovavo pan aaus rango karininkai, baig Lietuvos karo mokykl ir tad turintys pana karin isilavinim ir tarnav toje paioje organizacijoje. J nusistatymai vairiais organizacijos klausimais maai kuo skyrsi. Partizan vadai panaiai suprato savo ir savo kovotoj paskirt. Partizanavimo patirtis tik sustiprino ias bendras savybes. Todl partizan vadai ne vien tik rado bendr kalb, bet ir palyginti panaius sprendimus svarbiausiais klausimais. O tai lengvino pastangas vienytis. I pradi partizan vadovyb daugiausia dmesio skyr kovos reikalams, i dalies dl to, kad kovotojams jie buvo gyvybikai svarbs, i dalies dl to, kad politiniais klausimais turjo rpintis pasyvios rezistencijos organizacijos. Iki 1946 m. pabaigos dar bta vili, kad kuriai nors organizacijai, jei ne VUKui ar Vienybs komitetui, tai gal BDPS komitetui pasiseks suderinti partizan ir kit pasiprieinimo grupi veikl, spaudos darbams suburti patriotikai nusiteikusius inteligen260

tus ir nustatyti bendras politines gaires. ie lkesiai par tizanams ijo naud, nes partizan vadai galjo suteikti dmes kovinio pajgumo stiprinim ir tarpusavio ryi umezgim, neklimpdami painius ir tuometinmis slygomis neisprendiamus politinius klausimus. Bet tai nereikia, kad partizan vadams nerpjo tautos politiniai reikalai. Atskir apygard vadai palaik ryius su pasyvios rezistencijos organizacijomis, iklaus j planus, kartais net sipareigojo paklusti j nurodymams. BDPS sisteig partizan paramos dka ir tik kalbdamas j vardu galjo pretenduoti aukiausi rezistencijos vadovybs viet. Bet kai Markulis, atstovaudamas BDPS komitetui, dar uuomin, kad partizanai turt tenkintis politins vadovybs nurodym vykdymu, partizan vadai grietai prieinosi iam pasilymui. 1947 m. sausio mnes politinis partizan vaidmuo buvo svarstomas partizan vad suvaiavime. Po jo Jungtins Kstuio apygardos vadas Itn. Kasperaviius-,,Visvydas para kitiems suvaiavimo dalyviams laik, idstydamas savo kritik nuomon dl Markulio pastab ir praydamas atsakyti juos. 1 Su apmaudu nurods, kad daugelis politini veikj, ketinusi vadovauti likiminei lietuvi tautos kovai, negarbingai pasitrauk i krato (1:240), Kasperaviius pabr, jog partizanai, uimantys pirmaujani viet kovoje su okupantu, neketina nusigrti nuo pareigos visais atvilgiais rpintis nepriklausomos Lietuvos atkrimu ir jos tolesniu gyvenimu. Ilgainiui partizan vadai tapo ir svarbiausios pasyvios rezistencijos organizacijos vadovais, bet svarbiu pirmj susivienijimo bandym metu jie neturjo i alutini rpesi. 2. Apygard krimo laikotarpis Pirmosiomis antrosios bolelvik okupacijos dienomis ne tik politins, bet ir karins tautinio pasiprieinimo organizacijos
261

buvo iblakytos ir nebegaljo veiksmingai vadovauti tautai. Vis dlto labai greitai, ypa Vilniuje ir Kaune, sisteig organizacijos, kurios rpinosi partizan sjdio suvienijimu, bet apie jas turime labai maai ini. Juozas Luka paymi, kad 1945 m. pradioje Kaune veik Lietuvos partizan sjdis (LPS), bands susisiekti su veikianiais partizan daliniais, padti jiems susijungti ir derinti savo veikim. LPS umezg ryius su Panevio, Kdaini, Kaiiadori, Trak, Kauno, Marijampols ir kai kuri kit apskrii partizanais Pasiekta nemaa paangos, net kai kurie vadai perkelti i vieno dalinio kit. tabui vadovauti i Dzkijos buvo kvieiamas atsargos pulkininkas Juozas Vitkus-,,Kazimieraitis, vokiei okupaci jos metais vadovavs Lietuvi fronto karinei organizacijai Kstutis . Taiau po trij mnesi Vitkus buvo atpaintas ir turjo i Kauno pasitraukti. Vieningos partizan vadovybs pastangos sutriko. Luka to tabo daugiau nemini, tad nemanoma sprsti, ar i organizacija paveik vlesnius partizan jungimosi bandymus. Bta kit panai organizacij. Sovietinis istorikas A. Augus paymi, kad apie 1945 m. saugumas iaikino ir likvidavo organizacij Algimantas , kuriai priklaus partizanu briai Kauno, Kdaini, aki, Raseini, Alytaus apskrityse. Algimantas rpinosi ir pogrindio spauda, turjo apirograf ir rotatori, bet apie i pogrindio organizacij daugiau ini neturime. Pirmosiomis 1945 m. dienomis Vilniuje veik kakoks neinomas centras, palaiks ryius su partizanais ir jauts gali duoti jiems sakym. Apie jo buvim yra kai kuri nelabai aiki uuomin i saugumo archyv paskelbtuose partizan ir j rmj parodymuose. Kunigas Liudvikas Puzonas paymi, kad 1944 m. pabaigoje ar 1945 m. pradioje Kaiiadori, Trak ir kaimyninse apylinkse veikusi Didiosios kovos rinktin atvyko majoras A. Svilas, ,,i Vilniaus pasistas vadovauti
262

rinktinei (3:173). Nors rinktins vadas tam prieinosi, Svilas ,,vis tiek vadovavo, kol uvo kautynse 1945 m. vasar kakur Dainavos mikuose. Majorui Svilui uvus, jo vieton buvo paskirtas kakoks leitenantas, inomas tik Piliakalnio slapyvardiu (3:173). 1945 m. pradioje vakarinje ir iaurinje Ukmergs apskrityje veikiantys partizanai irgi palaik ryius su kakokiu centru Vilniuje, turbt tuo paiu, kuris pasiunt major Svil Didiosios kovos rinktin. Sausio mn. myje su saugumo daliniais uvus vadui Juozui Kritaponiui, lik partizanai, padedami Didiosios kovos rinktins ryinink, pradjo iekoti naujo tinkamo vado. Netrukus dalinio vadu buvo paskirtas buvs Lietuvos kariuomens kapitonas Juozas selis-,.Pakal nis, kuris ilgainiui sutelk stamb dalin, veikus Taujn valsiaus mikuose (3:183). selio vienetas sijung Vyio apygard. Karininkai Kriktaponis ir selis vienas kit gerai painojo. 1939-1940 m. abu dst Karo mokykloje, buvo toje paioje pirmoje aspirant kuopoje (212:242), o 1941 m. antrame savisaugos batalione. Negalima atmesti galimybs, kad jie abu priklaus LLA ar kuriai nors neformaliai susitelkusiai karinink grupei, kuri dar vokiei okupacijos metais rengsi partizan kovoms. Su Vilniaus rezistentais 1945 m. ryius turjo ir emaii legionas. Balandio mn. legiono tabo nariui A. ertvyiui nepasisek susiriti su LLA nariais Vilniuje, bet jis suinojo, kad Vilniaus LLA organizacija gana aktyviai veikia, nors pergyveno daug sunkum (8:106). Vliau emaii legionas umezg glaudesnius ryius su Vilniumi. Kai 1946 m. pradioje kpt. Jonas Noreika pradjo steigti vadinamj Lietuvos ginkluotj pajg tab, jis Vilni ikviet tuometin legiono vad mjr. Jon Semak (8:130). Semakos nuvykimas rodo, kad tada ryiai jau buvo pastovs ir jais pasitikima. ios trys apygardos emaii, Didiosios kovos ir Vyio,
263

palaikiusios ryius su Vilniumi -- turjo vaidmen tolesnje partizan jungimosi raidojo, nors ir labai savotiku, j vadov nenumatytu ir nepageidautu bdu, btent jos kliuvo saugumo agento Markulio pinkles. Atrodo, kad soviet saugumas i suimt Vienybs komiteto nari ar i kurio kito altinio suinojo apie partizan ryius su pasyvios rezistencijos dalyviais Vilniuje, perdav ias inias Markuliui, kuris, vaizduodamas areto ivengus Vienybs komiteto atstov, susisiek su iomis apygardomis ir daugiau patyr apie j veikl. Laimjs Vyio ir ypa Didiosios kovos apygard pasitikjim, Markulis dabar galjo prisistatyti kaip ap sijungusi auktaii partizan vadovybs atstovas ir itaip prisidengs pradjo lankyti kitas partizan apygardas, joms silydamas dalyvauti vieningos partizan vadovybs steigime. Bet apie tai raoma vliau. Dalis kit partizan bri irgi turjo ryi su Vilniaus ir Kauno rezistentais, bet 1945 m. pagrindinis partizan dmesys buvo skiriamas vietos dalini suvienijimui. is darbas vyko itin sklandiai visoje Lietuvoje, ir dabar bandysime trumpai aptarti pagrindinius jo bruous. a. Piet Lietuva (Suvalkija ir Dzkija) Pirmieji partizan briai Suvalkijoje pradjo veikti dar 1944 m. vasar. I pradi jie buvo nedideli ir mgino sutramdyti plikaujanius raudonarmieius, apsaugoti gyventojus nuo rekvizicij, padti mobilizacijos vengiantiems vyrams, kartais juos ivaduodavo i nelaisvs. I pavieni partizan greitai susidar stambs kovotoj daliniai, kurie drsiai ygiuodavo po apylinkes, kovodavo su saugumo briais, drausdavo ir bausdavo sovietins valdios ir kompartijos pareignus. 1944 m. Garliavos, Balbierikio, Prien ir Sasnavos apylinkse jau veik Geleinio Vilko rinktin, kurios vadovavim 1945 m.
264

vasar perm Juozas Stravinskas iedas-Kardas. Pali pelkse ir mikuose sitvirtin partizan daliniai ilg laik vald plai apylink, atremdami ir stambesnius saugumo dalini antpuolius. Didesni miai vyko Kazl Rdos girioje, kur 1945 m. pavasar laiksi keli stambesni partizan daliniai, kuriems vadovavo Spyglys. Marijampols apskrities partizanams vadovavo Itn. Vytautas Baceviius-Vygandas, kuris netrukus buvo suimtas, ir Vytautas Gavnas Vampyras. Suvalkijos partizanai buvo tiek susiorganizav, kad sugebjo leisti du savo laikraius Girios bals ir Laisvs valg . Apie Suvalkijos Tauro apygardos steigim paskelbta daugiau ini negu apie kitas apygardas. Vienas steigiamojo susirinkimo dalyvis, Juozas Luka, j apra savo at siminimuose, o kito, kun. Antano Yliaus, parodymai paskelbti serijoje Faktai kaltina . Vis dlto neturime pilno Tauro apygardos steigimo vaizdo, nes Luka nedalyvavo parengiamuosiuose darbuose ir tik atstovavo Geleinio Vilko rinktinei suvaiavime. Kun. Yliaus parodymai nra pilni. Susidaro spdis, kad pagrindin vaidmen turjo Marijampols partizan vadas Gavnas, talkininkaujant kun. Yliui, pas j Skardupi klebonijoje besislapstaniam Jonui Pileckiui ir kpt. L. Tauniui. kuris buvo irinktas pirmuoju Tauro apygardos vadu. Neinia, kuris i j pirmasis konkreiai pasil steigti Suvalkijos partizanus jungiant vienet, bet Gavnas vienintelis i j vadovavo stambiam partizan daliniui ir palaik ryius su kitais kovotoj briais. Kovotoj vad suvaiavimo Skardupiuose rengiamieji darbai prasidjo dar liepos mn., kada buvo parengtas laikinasis Tauro apygardos statutas, sudaryta laikina vadovyb ir nutarta susiinoti su kitais partizan briais. Steigiamasis suvaiavimas vyko 1945 m., rugpiio mn. Skardupi kaime, kun. Yliaus klebonijoje. Suvaiavimo dalyviai nutar, kad Tauro apygardai priklausys ios apskritys:
265

Marijampols. aki, Vilkavikio ir Alytaus iki Nemuno. 2 Buvo steigtas apygardos tabas, o apygardos kovotojai suskir styti keturias rinktines: Prien apylinks veikiani Geleinio Vilko rinktin. Marijampols apskrities Vytauto, aki apskri ties algirio, kurios veikimo rajonui priklaus didioji dalis Kaziu Rdos girios masyvo, ir arno rinktin Alytaus apskri tyje.3 Nusprsta susisiekti su partizanais kitose Lietuvos dalyse, umegzti ryius su usieniu, pogrind pritraukti daugiau inteligent. Partizanu vadai skubjo gyvendinti stei giamojo suvaiavimo nutarimus, ypating dmes skirdami rinktiniu veikimo rib nustatymui ir atskir daliniu pervedimui j vadovybn. Tai kl iek tiek nesutarimu, nes partizanai norjo pasilikti savo prastuose veikimo rajonuose. Ginai bu vo veikiai isprsti, i dalies dl to, kad rinktiniu vadais buvo paskirti asmenys, kurie jau vadovavo stambesniems daliniams. Taiau vos prasidjus Tauro apygardos veiklai, sovietinis saugumas iaikino jo narius. 1945 m. spalio pabaigoje saugumas sum 17 vadovaujani nari, tarp j apygardos vad kpt. L. Taun, politinio skyriaus virinink plk. L. Butkevii, kun. Yli, redaktori agronom Radzevii ir kitus. Bet vieningos Suvalkijos partizan vadovybs mintis tiek atitiko laiko reikalavimus, kad net vad aretas nesustabd tolesnio apygardos pltimosi. Tauro apygardos steigime matyti kai kuri bruo, bding ir kit srii partizan pastangoms susijungti. Kaip jau minta, apygard vadais buvo skiriami auktesni karininkai, danai ir be partizanavimo patirties, ir buvo mginama nepakeisti veikianij bri sudties ir veikimo rajon. Bdingas ir Tauro apygardos steigj rpinimasis pogrindio spauda. Ne vien tik leidiami laikraiai, bet ir mginama pagerinti j turin, kvieiant talk inteligentus rayti politini vyki apvalgas ir patriotinius straipsnius. Galima matyti ir kunig vaidmen. alia religini patarnavim, kunigai, kaip ir kun. Ylius, danai
266

eidavo ryinink pareigas. Jie turdavo dokumentus, tad galjo laisvai keliauti. Svetim moni apsilankymas klebonijo je sukeldavo maesn saugumiei tarim negu panaus apsilankymas pas eilin piliet. Dzkijoje 1945 m. vasar atskir vienet susivienijimo darbai buvo toli paeng, buvo ketinama greitai traukti ir kitus kovotoj dalinius viening organizacij. Organizavimo darbai vyko sklandiai dl keli prieasi. Pirma, vokiei okupaci jos metais Dzkijoje buvo nemaa savisaugos bri, kovojusi su sovietiniais ir lenk partizanais. Nemaa i bri nari virto partizanais, sudarydami nauj dalini branduolius. Nemaesn vaidmen turjo ir gamtos slygos. Daugelyje miking vietovi, ypa Marcinkoni, Varnos, Valkinink apylinkse galjo telktis didesni kovotoj briai. Padtis Dzkijoje skyrsi ir tuo, kad nuo pirmj kovos dien partizanams ia vadovavo inomi vadai, danai buv nepriklausomos Lietuvos kariuomens karininkai ir vietos mokytojai. Jie turjo ne vien tik gyventoj pasitikjim ir pritarim, bet ir nema kovos ir pasiprieinimo patirt. 1945 m. pradioje Alytaus apskrityje Daug valsiuje veik stambus partizan dalinys, kuris daniausiai laiksi Kalesnink mike. Jam vadovavo ats. karininkas Vaclovas Voveris-ai bas, kuris vokiei okupacijos metais Alytaus apskrityje organizavo savisaugos brius. is dalinys sudar Dainavos apygardos Geleinio Vilko rinktins branduol. 1945 m. vasario mn. Onukio valsiuje kartais susirinkdavo beveik 200 partizan (6:79). ie partizanai palaik glaudius ryius su daliniais Valkinink mikuose. iems daliniams ir taip pat Eiiki valsiuje veikusiems partizanams vadovauti 1945 m. birelio mn. atvyko Itn. Lis, kuris buvo pavaldus vyriausiam Dzkijos partizan vadui Vitkui (6:81-83,97-98). Kairje Nemuno pusje Alytaus apskrityje ir kai kuriuose Prien apskrities valsiuose partizanams vadovavo kpt.
267

Domininkas Jys uolis, ilgametis Alytaus komen dantros intendantas ir auli rinktins vadas. Kitas svarbus partizan vadas Dzkijoje buvo ltn. Adolfas RamanauskasVanagas'', Alytaus mokytoj seminarijos dstytojas, turjs labai didel tak savo mokiniams ir vietos gyventojams, kurie, suinoj, kad jis ij0 partizanauti, greitai stojo jo vadovau jam br. Birelio pradioje, prajus vos eioms savaitms po Ramanausko pasitraukimo mik, jo brys padidjo nuo keli kovotoj iki imto (6:13-14). Atsakingas pareigas jo ir kiti mokytojai Antanas Kulikauskas-Daktaras, Margio brio vadas Subaius-Klevas. Vitkaus adjutantas Albertas Perminas-Jrininkas ir artimas Kulikausko ir Ramanausko draugas bei partizan ryininkas Konstantinas Bajerius, Alytaus mokytoj seminarijos inspektorius. Jis buvo suimtas 1946 m. mir saugumo tardomas, neilaiks kankinim.4 Dzkijoje partizan susivienijimo darbai rimtai prasidjo 1945 m. vasar. Po keli mnesi vieningos organizacijos griauiai jau buvo sukurti, nors nema rpest kl kai kurie partizan daliniai kairje Nemuno pusje. Kartais jie bdavo priskiriami kaimyninei Tauro apygardai, kartais vl sugrinami Dzkijos partizan vadovybs inion, kur laik net veikdavo gana nepriklausomai. Tai arno ir Kstuio rinktins. Partizan susivienijimu labiausiai rpinosi plk. Vitkus, kuris, laikydamasis Marcinkoni mikuose, i pradi sukr vadinam Dzk grup, kuri buvo padalyta penkis batalionus: Marcinkoni, Varnos, Rudnios, Druskinink ir Eiiki-Valkinink. Vitkaus pastangos tikinti J prisijungti nebuvo skmingos (6:12-20). Vieningos partizan organizaci jos steigimu rpinosi ir Ramanauskas, kuris norjo savo kovotojus prijungti prie didesnio dalinio. Jo atstovai pradioje tarsi su Jiu, bet netrukus umezg glaudesnius ryius su Vitkumi. 1945 m. rugpjio mn. Vitkus susitiko su
268

Ramanausku, kuriam buvo pavesta sujungti Merkins valsiu je veikianius partizanus. Madaug tuo paiu metu Dzk grup sijung arno rinktin, kuriai vadovavo mokytojas ir LLA veikjas, atsargos karininkas Vytautas Gontys-Alsei ka. arno rinktin sudar keturi batalionai, pavadinti pagal valsius, kuriuose Jie veik: Leipalingio, Seirij, Veisiej ir Kapiamiesio. Pastarieji du batalionai turjo po 40 moni. Taigi 1945 m. vasaros pabaigoje didel dalis Dzkijos partizan jau buvo susijung. Vitkus pavadino savo vadovaujam kovos organizacij A apygarda. Po kiek laiko ji pasivadino Dainavos apygarda. Apygardos vadas ir tabo virininkas buvo Vitkus, Jo pavaduotojas Ramanauskas. (Apygardos organizacin struktra 1945m. gale vaizduojama schemoje). Vitkus dar mgino apygard jungti Jio vadovaujam Dzk rinktin, bet kur laik Jys tam prieinosi. Taiau netrukus partizan pastangos susivienyti pasiek nauj pakop, kai 1946 m. balandio mnes su Dainavos apygardos vadovais dl susivienijimo tartis atvyko Tauro apygardos vadas, atsargos aviacijos majoras J. Drunga-Mykolas Jonas. Pokalbiai buvo skmingi. Greitai nutarta sujungti abi apygar das ir steigti nauj organizacij, pavadint Piet Lietuvos partizanais (PLP). Pirmuoju Piet Lietuvos partizan vadu buvo paskirtas Vitkus, Drunga tapo jo pavaduotoju. Buvo nutarta dar kart kalbinti J prisijungti prie bendros organizacijos. Pagaliau Jys sutiko jungti Dzk rinktin PLP srit, pasidarydamas A apygardos ir Dzk rinktins vadu. Ta proga buvo nutarta arno rinktin prijungti prie Tauro apygardos (6:18-19). Prajus vos keliems mnesiams po PLP srities krimo uvo jos abu steigjai ir pirmieji vadai. 1946 m. liepos pradioje Vitk nukov sovietiniai kareiviai, j netiktai uklup netoli jo
269

Dainavos apygarda 1945 m. ruden

veik Varios mike ir Daug vls.

bunkerio aliamikyje (3:192;6:19). Drunga uvo net anksiau birelio mnes, kai kariuomens daliniai j uklupo Agurkik je pakeliui emaitij. Sunkiai sueistas ir negaldamas toliau kautis, jis susisprogdino granata (1:215). Manoma, kad prie abiej mirties galjo prisidti soviet agentas Markulis, neseniai juos aplanks ir inojs j bstini vietas. Piet Lietuvos partizanu sritis, uvus jos pirmiesiems vadams, nesiliov veikusi. Dainavos apygardos vadovyb perm Jys, Tauro vadu pasidar mokytojas A. Baltsisvejas. Kur laik PLP srities vadas buvo Packeviius-An tanaitis (3:192). Dzkijos ir Suvalkijos partizanai jau buvo umezg ryius su kai kuriais emaitijos ir Auktaitijos daliniais, savo atstovus siunt Vilni, kur buvo steigiamas Vyriausias ginkluotj pajg tabas. Dainavos ir Tauro apygardos bei PLP sritis isilaik liki partizanu kovu pabaigos. b. emaitija emaitijos partizan padtis vairiais atvilgiais skyrsi nuo kit Lietuvos srii. Kadangi emaitija buvo paskutin Lietuvos dalis patekusi Raudonosios armijos rankas, joje susitelk gana dideli LLA briai ir kiti lietuviai, kurie dar nebuvo apsisprend pasitraukti Vakarus ar pasilikti krate ir kovoti su okupantu. Sovietin kariuomen greitai iblak LLA brius, bet daugelis jos nari pasiliko emaitijoje ir mgino atkurti bendr pasiprieinimo organizacij. J pastangos sulauk teigiam rezultat, nes 1945 m. pavasar iaurinje ir vakarinje emaitijoje pradjo veikti emaii legionas. LLA vadams nepasisek sujungti vis emaitijos partizan bri. Pietinje emaitijoje veik net stambesni kovotoj daliniai, bet jie nepalaik glaudi ryi su emaii legionu ir susivienijo po met, 1946 m. vasar, steigdami Jungtin Kstuio apygard. Paskutiniame skyriuje aptariau emaiio legiono steigimo ir
271

jo pagrindini vad Kubiliaus ir Semakos darb. Primenu tik tai, kad emaiio legiono apygardai teorikai priklaus Teli apskrityje veikusi atrijos rinktin, Maeiki apskrities Alkos rinktin, Kretingos, Klaipdos, iluts, Paggi ir Raseini apskritys. Faktikai apygardos tabas 1946 m. pradioje turjo gerus ryius su Teli, Maeiki ir Kretingos apskritimis, joki santyki neturjo su Raseini partizanais, o su kitais, tarp j Taurags partizanais, ryiai buvo gana silpni (8:130-132). Soviet saugumas gana greitai iaikino ir nukov ar sum apygardos vadus, tad 1947 m. jos veikia gerokai pakriko. Bet neilgam, nes emaii apygard netrukus atgaivino kitos kaimynins apygardos vadai. Toji kita apygarda Jungtin Kstuio apygarda turjo itin didel vaidmen Lietuvos partizan susivienijimo darbuose, nors ji sisteig vliau negu daugelis kit didesni partizan vienet. Pagrindiniai Kstuio apygardos steigjai buvo trys nepriklausomos Lietuvos kariuomens karininkai - kpt. eponis ir emaitis, aviacijos ltn. Kasperaviius. 1945 m. pradioje eponis Raseini apskrityje vadovavo 60 kovotoju briui, pasivadinusiam ebenkties rinktine. emaitis dalin stojo tais paiais metais birelio mn. ir tuojau buvo paskirtas tabo virininku. T pat mnes partizanai, suinoj, jog saugumas Raseini ligoninje laiko sueist Kasperavii, j veikiai ivadavo (9:208j. 1945 m. ruden eponis. emaitis ir Petras Bartkus sudar plan dl iauli, Raseini, Kdaini ir Taurags apskrityse veikiani partizan susivienijimo, net persikeldami ariau iauli esanius mikus. Dar 1945 m. emaitis ir kiti umezg ryius su Kelms valsiaus bei Krai-Nemaki apylinks partizanais. Susivienijimo darbas buvo gana sunkus. emaitijo je laiksi gana stambs soviet kariuomens daliniai, kurie upuldavo didesnius partizan brius. Atskiri partizan briai danai neturjo ger ryi su kaimyniniais daliniais. Todl i

savo veikimo srities isikl partizanai kartais klaidiodavo po mikus lyg akli, neinodami pas k kreiptis. O vietos partizan ryininkai j vengdavo, jais nepasitikdavo, neinodami, ar ia tikri partizanai ar saugumo provokatoriai. vykdavo susidrim tarp vienas kito neatpainusi partizan dalini (9:210). veikdami klitis, partizanai ts jungimosi darb. emaitis susisiek su iauli rinktins vadu Beloglovu, bet ketinimas glaudiau bendradarbiauti nebuvo gyvendintas i dalies dl to, kad iauli rinktin negaljo surasti tinkam moni tabo darbui. Rezultat neturjo pradiniai susitikimai su Kdaini apskrities partizanais, kurie netrukus liovsi veik. Tada istorija ikrt vien savo pokt. ebenkties rinktins vadai Bartkus ir eponis susiginijo, ir eponis su partizan dalimi persikl Girkalnio valsi. Taiau jis nesdjo sudjs rankas, bet su dideliu entuziazmu organizavo Vaidoto rinktin, steigdamas partizan brius ir pasyvios rezistencijos organizacijas ne tik emaitijoje, bet ir kitur, ypa Kaune (9:214). Bartkus ir eponis susiinojo su Taurags rinktins vadu Danileviiumi ir 1946 m. vasar sujung Taurags, Raseini rinktines ir Vaidoto grup vien Jungtin Kstuio apygard. Pirmasis apygardos vadas buvo ltn. KasperaviiusVisvydas. Organizacinio skyriaus virininku buvo paskirtas Bartkus, eponis toliau vadovavo Vaidoto grupei, o emaitisVytautas perm Raseini rinktins vadovavim. Kstuio apygarda susisiek su piet Lietuvos partizanais, nusiunt savo atstov Vilni, kur steigsi Vyriausias ginkluotj pajg tabas. Apygardos vadas Kasperaviius greitai laimjo kit partizan vad pritarim savo reikalavimui leisti partizanams dalyvauti viso pasiprieinimo gairi nustatyme.

c. Auktaitija Pabrtina, kad yra gerokai maiau ini apie partizan veikl Auktaitijoje negu bet kurioje kitoje Lietuvos srityje. N vienas Faktai kaltina serijos leidinys neskiriamas vien Auktaitijos partizanams, nors apie juos yra daugiau duomen rinkinyje Hitleriniai paraiutininkai . Kituose serijos rinkiniuose (5;6) ir keliose dokumentinse apybraiose (62;86;126) irgi utinkamos inios, daugiausia apie partizanus Panevio apskrityje. Luka taip pat iek tiek ra apie Auktaitijos partizan struktr, tad galima sudaryti iok tok, nors ir gerokai nepiln vaizd apie Auktaitijos partizan pastangas susitelkti stambesnius brius. 1946 m. viduryje Auktaitijoje veik penkios partizan apygardos: Didiosios kovos, 3 iaurs LLA, Algimanto, Vyio ir Vytauto. ios apygardos buvo gerokai maesns negu panaaus pavadinimo partizan vienetai kitose Lietuvos dalyse, ir j ribos danai keisdavosi. Dar 1944 m. pabaigoje ir 1945 m. pradioje steigta Didiosios kovos rinktin veik Trak, Kaiiadori ir Ukmergs srityse, bet jos kovotoj briai pasirodydavo ir Alytaus, ir venioni apskrityse. 1945 m. pavasar Panevio ir kaimyninse apskrityse buvo suorganizuota vadinamoji 3 iaurs LLA apygarda, kuri vienijo aliosios girios masyve veikianius partizanus. Trokn, Svdas ir Anyki apylinkse partizanai steig Algimanto apygard. Maiau ini yra apie Vyio ir Vytauto apygardas. Vyio veikimo centras buvo Ukmergs apskrityje, nors kai kurie daliniai pasiekdavo Kaun ir Panev. Vytauto apygarda vienijo partizanus iaurs ryt Lietuvoje, ribojosi su Vyio apygarda, bet detalesni ini apie j nra. Auktaitijos apygard ribos danai keitsi. nepastovum akivaizdiai rodo vadinamosios aliosios brigados perjimai i vienos apygardos kit. alioji brigada, kaip matyti i
274

pavadinimo, veik aliosios girios masyve, iaur ir iaurs vakarus nuo Panevio, Rozalimo, Joniklio, Pakruojo, Pumpn, Pualoto ir kaimyniniuose valsiuose. 1945 m. rugpjio mn. ji sijung 3 iaurs LLA apygard (8:155). iai apygardai susilpnjus. alioji brigada perjo Algimanto apygard (86:75). 5 Sprendimas nebuvo optimalus dl to, kad Algimanto apygardos centras buvo gerokai rytus nuo pagrindini brigados laikymosi vietovi. Tad 1948 m. pavasar aliosios brigada sijung Prisiklimo apygard, kuri priklaus net skirtingai partizan sriiai (9:225). Bene pirmoji apygarda kurta visoje Lietuvoje buvo Didiosios kovos, kuri veik Trak, Kaiiadori ir Ukmergs srityse. Pagrindin vaidmen apygardos steigime turjo Jonas Misinas-aliasis velnias, nepriklausomybs metais buvs pasienio policininkas. Misinas ijo partizanauti 1944 m. ruden, bet iam ygiui jau anksiau rengsi. Jis buvo Vietins rinktins virila, o vokieiams j nuginklavus, jis pasim ginkl, kuriuos islapst mike ir pas mones (3:170). Misinas partizan brius steig LLA vardu, ne tik sujungdamas jau veikianius dalinius, bet ir skatindamas mones juos organizuoti ten, kur j nebta. Vyrai noriai stojo partizanus. Dar ruden vienam briui priklaus 40 kovotoj, daugiausia i iobikio ir Pamio apylinki. Nauji daliniai buvo steigiami be didesni sunkum. Pavyzdiui, pirmomis 1945 m. sausio mn. dienomis Misinas paragino kun. Stepon Rudion steigti kovotoj br Trak apskrities asli valsiuje. Per labai trump laik dalin sijung deimtys Buin kaimo gyventoj, o vliau j papild asli valsiaus dviej kaim vyrai (3:153), Neivengta kai kuri neskmi. Didesni partizan dalini veikimas, taip arti Kauno ir Vilniaus, greitai patrauk soviet saugumo ir jo nip dmes. 1945 m. kovo mnes soviet kariai surado Didiosios kovos apygardos bstin iobikio ber275

nik prieglaudoje, sunaikino slapt partizan slptuv, atm radijo aparat. i neskm nesulugd apygardos tolesnio veikimo. Jos laikratis ,,alioji giria buvo toliau spausdinamas (3:158), tabo bstin persikl Kaun (3:156). Gegus mnes partizanai pertvark apygardos organizacin struktr, atskiriems briams paskyr veikimo rajonus. Misinas nebuvo patenkintas esama padtimi ir nesigailjo pastang praplsti apygardos veikl, pasirengti, jo nuomone, artjaniam Vakar karui su Soviet Sjunga. 1945 m. vasar bri vadams buvo sakyta sudaryti vis 15-55 met amiaus gyventoj mobilizacijos lapus (3:167), buvo rengiamasi perimti valdi Lietuvoje ir kurti administracijos organus. Sovietiniai autoriai nurodo, kad Misinas norjo vienai vadovybei pajungti visus Trak, Kaiiadori, Ukmergs, Utenos, dalinai Kauno, Alytaus ir venioni apskrityse veikusius brius, ie ambicingi planai buvo pragaitingi Didiosios kovos apygardai ir jos vadui. Mgindamas praplsti apygardos veikl, Misinas susipaino su soviet agentu Markuliu. Pastarasis ikviet Misin Vilni, savo agentus, ypa kpt. Griet, infiltravo partizan gretas, idavinjo bri slptuves ir ginkl sandlius. Atrodo, kad apie 1947 m. Misin pagaliau sum soviet saugumas, bet apygarda net tada galutinai nenutrauk ryi su Markuliu. Turime prietaraujani ini apie galutin apygardos likim. Luka rao, kad dl Markulio idavysi ji tiek nukentjo, kad dar 1947 m. nutarta likusius kovotoj briu paskirti kaimynini apygard inion (2:500). Savo parodyme emaitis paymi, kad, taps Kstuio apygardos vadu 1947 m. gegus mn., jis palaik ryius su iaurs ryt Lietuvos srities vadu ltn. Jonu Kimtu-algiriu, kuris vadovavo keturioms apygardoms, tarp j Didiosios kovos. Yra dar kita uuomina, kad apygarda nesiliov veikusi. 1952 m. i Lietuvos gautame praneime, kuri veikiausiai pareng saugumas, minima, kad
276

tuo metu Vytauto apygardai priklaus Didiosios kovos rinktin. Nors praneimas gana tiksliai aptaria partizan organizacin struktr Piet Lietuvoje ir emaitijoje, inios apie Auktaitij yra labai neaikios ir nepatikimos. Vis dlto susidaro spdis, kad po 1946 m. Didiosios kovos apygarda nebebuvo svarbus veiksnys partizan kovose. 3 iaurs LLA apygardos steigime didiausi vaidmen turjo i Vokietijos sugr desantininkai. Per kokius tris mnesius nuo 1944 m. lapkriio iki 1945 m. sausio mn. pabaigos aliosios girios masyv ir kaimynines apylinkes buvo imesta daugiau negu 60 moni. Pirmieji apygardos vadai ir jos pagrindiniai steigjai, ltn. Stepas Girdinas-Geguis ir ltn. Vladas Jazokas-Petraitis, kartu moksi diversant mokykloje FAK-210, joje vadovavo kursant briams. Ten pat moksi ir ltn. A. ilas. Nors jis greitai uvo po sugrimo Lietuv, jo suorganizuotas partizan brys turjo vaidmen apygardos steigime. Tad perasi ivada, kad visi trys jau Vokietijoje galvojo apie bendros vadovybs reikal. Gr Lietuv, kovotoj briai pergyveno daug sunkum. Panevio apskrityje buvo sutelkti stambs saugumo daliniai, iem buvo lengviau susekti mikuose besislapstanius. Partizanai dar neturjo ryinink ir rmj tinklo, neturjo progos nuodugniau itirti apylinkes ir surasti tinkamiausias veikimo ir slapstymosi vietas. Daug vietini gyventoj, nors ir vengiani mobilizacijos Raudonj armij, dar nesiryo galutinai ieiti mik. Didelis desantinink skaiius uvo ar pateko nelaisv, o lik partizanai skubjo umegzti ryius su vietos gyventojais ir pasyvios rezistencijos organizacijomis. 3 iaurs LLA apygarda buvo steigta 1945 m. vasario mn. Girdinas tapo pirmuoju vadu, o Jazokas buvo paskirtas tabo virininku (62:120;8:154).6 Stambesni dalini daug nebuvo, tad apygardos vadai labiausiai usim vairiais parengiamaisiais darbais, laukdami pavasario, kada galt
277

sustiprinti savo veikim. Pvz., Jazokas ivalg Panevio apylinkes, umezg kontaktus su pogrindine moter organizacija ,,Baltoji lelija, kurios nars jam teik informacij ir aprpindavo j kitais reikmenimis (62:114). Apygardos tabas daug dmesio skyr antisovietinei propagandai, sigijo apirograf, platino atsiaukimus, spausdino politini vyki apvalgas (62:121). Partizan veikla gerokai suaktyvjo, atjus pavasariui. Jie pradjo puldinti saugumo dalinius, milicijos darbuotojus, strib brius. Vasar 3 iaurs LLA apygarda jung apie penkis imtus kovotoj, kurie buvo iskirstyti daug ma dalini. Partizanai veik Gelei, Pualoto, Panevio, Karsakiki apylinkse. Itin stambs briai susitelk Sub aiaus rajone, ypa Gitn mike. Didiausiam Subaiaus daliniui, turjusiam daugiau negu imt kovotoj, vadovavo ltn. Adolfas Bagdonas-Beras (62:148), nors buvo ir kit, jam tiesiog nepavaldiu daliniu. 7 Jazokas ir Girdinas mgino praplsti apygardos ribas, susiriti su kitais netoli veikianiais briais. Jie turjo kontakt su partizan briais Raguvos valsiuje, neskmingai mgino susisiekti su Vyio apygardos partizanais, veikusiais Ramygalos-Vadokli apylinkse. Kaip jau minta, 1945 m. rugpjio mnes apygard sijung alioji brigada, kuriai tuo metu vadovavo kpt. Izidorius Paceviius-,,Radvila (8:154155). Taiau netrukus vienas po kito uvo pagrindiniai apygar dos vadai. Rugpjio 26 d. uvo Paceviius, po keli dien susidrime uvo Girdinas, o prajus dar keturiems mnesiams kovoje krito ir Jazokas. Didiausio brio vadas Bagdonas, kuris rpinosi spaudos reikalais ir susitikdavo su savo pavaduotojais net du kartus savait, buvo suimtas rugsjo mnes kartu su apirografu ir raomosiomis mainlmis (62:122). i nelaimi prieastis neinoma, bet
278

gal galima j sieti su padidjusiu mik valymu, kuris prasidjo po 1945 m. rugsjo mnes vykusio saugumiei pasitarimo, kur atvyko generolas Kruglovas. (is pasitarimas plaiau aprayta praeitame skyriuje). Po i smgi 3 iaurs LLA apygardos veiksmingumas gerokai sumajo, ir po koki met ji liovsi veikusi. Vyio apygarda buvo steigta 1945 m. Pirmasis jos vadas buvo karininkas Vaitelis, jo pavaduotojas artilerijos ltn. Petras Blka (Blieka?), Apygardai priklaus partizanai veik vakarin je ir iaurinje Ukmergs apskrityje, Taujn mikuose, Ramygalos-Vadokli apylinkse, dar ir Kdaini apskrityje. Atrodo, kad Vaitelis labiau priirjo apygardos dalinius ariau Kauno, o Blka vadovavo daugiau iaur susitelkusiems kovotoj briams. Luka paymi, kad 1945 m. Vaitelio vadovaujami partizanai net kelis kartus apaud NKVD staig Kaune, o Blko vyrai siverdavo Panev (1:104). Taip pat inoma, kad kpt. selio vadovaujami briai priklaus iai apygardai. Apie Vytauto ir Algimanto apygard steigim nra ini. 3. Centrins vadovybs krimas steig savo apygardas, partizanai pajuto reikal sukurti bendr vadovyb visos tautos kovai u laisv ir nepriklausomyb. Apygard vadai siunt ryininkus kitas Lietuvos dalis, mgindami susisiekti su ten veikianiais partizanais. Dl io noro susivienyti partizanai ne kart umirdavo konspiracijos taisykles, per lengvai pasitikdavo monmis, pasiskelbusiais rezistentais, nekreipdavo dmesio tartinas aplinkybes. Kelios Ryt Lietuvos partizan apygardos umezg kontakt su soviet agentu Markuliu, patikdamos jo tvirtinimais, kad jis atstovaujs pasyvios rezistencijos organizacijoms. 1946 m. birelio mnes buvo steigtos dvi vis
279

pasiprieinimo sjd jungianios organizacijos BDPS ir VLAKas. Jas Tauro apygardos vadovybei piro i Vakar atvyk J. Deksnys ir V. Staneika, kurie saksi es Vakar galybi remiami. BDPS ir VLAKo steigimo metu Tauro apygardoje lanksi Markulis, kuris buvo pakviestas pasirayti abiej organizacij steigimo aktus. Sovietinis agentas dl to po keli mnesi jau kalbjo ne vien Auktaitijos ir Piet Lietuvos partizan, bet ir organizuotos rezistencijos vadovybs vardu. 8 1946 m. rugpjio 25 d. vyko pirmasis partizan vad susirinkimas, kuriame dalyvavo Vyio, emaii ir Didiosios kovos apygard atstovai. Didiosios kovos apygardai atstovavo jos vadas Misinas ir tabo virininkas Genelis. Dalyvavo ir Markulis su Deksniu, kurie daugiausia kalbjo. Dauguma partizan nelabai domjosi Markulio planais, bet pritar pasilymui steigti Vyriausij ginkluotj pajg tab (VGP) (2:470). Veikiai prasidjo pirmieji vyriausiojo tabo krimo darbai. Vilniuje buvo steigta tabo bstin, sukomplektuoti kadrai i vairi apygard, i Tauro apygardos atvyko Juozas Luka ir jo brolis Stasys ,,Juodvarnis, i Jungtins Kstuio apygardos A. Zaskeviius-,,Tautvaia. Buvs PLP srities vado adjutantas A. Kulikauskas buvo Dainavos apygardos atstovas. I Auktaitijos atvyko majoras Vytenis ir kapitonas Kamarauskas, prisidengs pulkininko Vyio slapyvardiu. Buvo ir Didiosios kovos apygardos atstovas. Kamarauskas buvo numatytas tabo virininku. I pradi partizan vadai gana abejingai vertino VGP veikl, formaliai nepripaino jo pretenzij vadovauti pasiprie inimo veiksmams. Tik Didiosios kovos apygarda pareik esanti pavaldi. Bet kantrus darbas, tabo nari lankymasis daugelyje apygard turjo teigiam rezultat. Su kai kuriomis j buvo susitarta dl centrins organizacijos veiklos rm, o su kitomis uvesti pirmieji pokalbiai iuo klausimu. 1946 m. ruden VGP ileido savo pirmj sakym, pagal kur Lietuvos
280

teritorija buvo padalyta tris veikimo sritis, nustatant j ribas bei patvirtinant partizan vadus savo pareigose. Bet tabas nujaut, kad kai kuriais atvilgiais jo darbas dar buvo per ankstyvas. I numatyt trij srii tik Piet Lietuvos apygardos buvo atitinkamai susijungusios. Vakar Lietuvoje veik dvi apygardos Jungtin Kstuio ir emaii, kurios neturjo bendros vadovybs ir net nuolatini ryi. Daugiausia sunkum buvo iaurs ryt srityje. Ten organizacinio vienijimosi darbas buvo net maiau paengs, VGP neturjo ger ryi su Algimanto ir LLA apygardomis, o apygard tarpusavio ryiai irgi lubavo (2:482-484). 1946 m. lapkriio pabaigoje Luka, tuo metu js VGP adjutanto pareigas, kartu su Markuliu nuvyko Tauro apygard tartis su rinktins vadais ir PLP srities vadu Baltsiu. Tauro apygarda nutar paklusti vyriausiajai vadovybei. Taip pat nutarta po keli mnesi, tai yra 1947 m. sausio 18, suaukti vis Lietuvos partizan apygard vad suvaiavim Tauro apygardoje. Suvaiavimo tikslas patvirtinti BDPS, VLAKo ir VGP steigiamuosius aktus bei nutarimus ir galutinai ubaigti rezistencijos susiorganizavim. Tauro apygarda turjo globoti suvaiavim. Antrj gruodio pus Markulis, Luka ir Zaskeviius ivyko emaitij tartis su Jungtine Kstuio apygarda. Markulis gana netiktai pradjo nuvertinti partizan vaidmen veiklos gairi nustatyme, lyg jie bt vien kariniai vienetai, netur nei dabar, nei ateityje nuomons politiniais klausimais. Pasilymas suerzino Kstuio atstovus, bet Luka ir Zaskeviius gelbjo padt, aikindami kstutieiams, kad kit apygard nuomones beveik tokios pat kaip j ir visi svarbiausi klausimai bus isprsti vad pasitarime (2:485). Paskutinmis 1946 m. dienomis paaikjo Markulio idavyst. VGP nariai pasitrauk i Vilniaus. Partizan vadai, kurie turjo gerus tarpusavio ryius, nutar suvaiavim rengti
281

savait anksiau negu numatyta. Jis ir vyko 1947 m. sausio 12 d. netoli Pilviki. Suvaiavimo dalyviams vertinus susiklosiusi padt, nutarta kuo skubiau atnaujinti ryius su usieniu, toliau tsti susivienijimo darb, mginti kuo greiiau sukomplektuoti karinius ir politinius pasiprieinimo sektorius, reikalui esant leisti keliems asmenims simbolikai vykdyti ias funkcijas (2:496). Nors Markulio klasta buvo atidengta, jo kenksminga veikla nesiliov, nes dalis partizan su juo dar palaik ryius. Kaip minta, dl jo klastos sutriko Didiosios kovos apygarda. Smarkiai nukentjo ir Vytauto apygarda. Nors jai laiku buvo praneta apie Markulio idavyst, jos ryiai su kitomis apygardomis ir centriniais organais po kiek laiko nutrko. Markulis, veikdamas kitos organizacijos vardu ir prisidengs kitu slapyvardiu, vl su ja umezg ryius. 1947 m. rugpjio mn. jam pavyko Vilni ikviesti iaurs ryt srities vad ltn. J. Kimt ir Vytauto apygardos vad aliaduon, bet jiems laimingai pasisek ivengti areto (2:507-508). Maai kas inoma apie tolesn VGP veikim; Luka daugiau nemini kpt. Kamarausko, nra apie j uuomin ir kpt. emaiio parodymuose, nors juose paminta daug partizan vad. Lukai ir Krikinui sugrus i pirmos kelions Len kija, 1947 m. birelio mn. VGPui jau vadovavo Baltsis (1:329:2:509). 1947m. spalio mn. po k tik minto apsilan kymo Vilniuje Kimtas ir aliaduonis prane Baltuiui, kad nuo dabar jie bus pavalds VGPui ir su juo palaikys kuo glaudesnius ryius (2:508). Kad 1947 m. Baltsis tapo partizan taigi ir VGP vadu patvirtina ir emaiio parodymas, kad 1947 m. Baltsio, solidesnio u mane nacionalistinio pogrindio vadovo, praymu a vykdiau udavin rinkti valgybines inias Taryb Lietuvoje (9:230). Taiau, kai emaitis perm partizan vadovavim po Baltsio mirties, jis neveik VGP vardu. Tad manytina, kad VGP veikla baigsi
282

su Baltsio mirtimi ir partizan vadovybs perklimu emaitij. Dar sunkiau nustatyti konkret VGP na partizan kovas. Vos laimjs svarbesnij apygard pasitikjim, VGP buvo priverstas pasitraukti i Vilniaus, o tai susilpnino jo veiksmingum. Tuojau nutrko ryiai su keliomis Auktaitijos apygardomis, tabas buvo iblakytas, jos nariai kartu nebedirbo ir greitai juos itiko nelaims. Kamarauskas veikiausiai uvo ar pateko nelaisv. Kulikauskas ir Zaskeviius buvo suimti. Luka kuriam laikui ivyko Lenkij. Tad tabo branduolys iiro, o Baltsis turjo pakankamai rpesi, vadovaudamas Tauro apygardai ir PLP sriiai. Tad VGP vaidmuo buvo ribotas, nors jis turjo du svarbius nuopelnus. Pirma, VGP visgi sujung partizan apygard daugum ir tuo bent trumpam laikui simbolikai knijo bendr j siek ir sitikinim, kad jie yra Lietuvos respublikos vadovaujani organ pdiniai. Antra, VGP veiklos dka usimezg PLP srities ir Jungtins Kstuio apygardos ryiai, kurie nenutrko ir sudar pagrind tolesniems bandymams vienytis ir derinti partizan veikim. 1947 m. pavyzdingiausiai susiorganizav partizanai buvo PLP srities kovotojai, o j vadas Baltsis buvo laikomas vyriausiu partizan vadu. Tais metais Auktaitijos partizanai pergyveno didelius sunkumus. Trys apygardos Vytauto, Didiosios Kovos ir 3 iaurs LLA smarkiai nukentjo, o pastarosios dvi sustojo veikti. Taiau emaitijos partizan vienijimosi darbai eng pirmyn, ir tai labiausiai vieno mogaus, kpt. Jono emaiio-,,Vytauto dka. Jis buvo irinktas Jungtins Kstuio apygardos vadu po to, kai saugumas aptiko jo pirmtako ltn. Kasperaviiaus bunker Bataki mike ir j nukov. Nuo pat pirmj savo partizanavimo dien emaitis itin rpinosi vieningos organizacijos steigimu ir, pradjs vadovauti Jungtinei Kstuio apygardai, msi plsti jos
283

veikimo ribas ir j jungti kitus partizan dalinius. Tuo metu vadinamoji emaii apygarda, kuriai kadaise priklaus Teli, Maeiki, Kretingos ir kai kurie Taurags apskrii partizan briai, buvo gerokai susilpnjusi, neturjo autoritetingo vado. 1947 m. pabaigoje ir 1948 m. pradioje emaitis susiinojo su Teli partizanais ir su jais tarsi dl emaii apygardos veiklos atnaujinimo. Pokalbiai neliko be pasekmi. 1948 m. kovo mn. buvs Lietuvos kariuomens kpt. Milaeviius sutiko perimti emaii apygardos vadovavim. 1948 m. pavasar emaitis susisiek su agars ir Jonikio apylinkse veikusia Kunigaikio valgaiio rinktine, iauli ir kitomis rinktinmis. Suinojs, kad ios rinktins nepriklauso jokiai apygardai, nutar jas prijungti prie savo Kstuio apygardos. Jis irgi paragino agars-Jonikio apylinks partizanus umegzti ryius su Latvijos pogrindio organizacijomis, su jomis tartis dl bendros veiklos. Taiau paaikjo, kad latviai neturjo kovotoj bri (9:223-225). Tad per metus emaitis prijung net penkias naujas rinktines. Ikilo reikalas jas pertvarkyti. 1948 m. kovo mn. Jungtin Kstuio apygarda apm vakarin Lietuvos dal, nuo Kauno iki Klaipdos ir nuo Latvijos iki Nemuno, iskyrus Teli, Maeiki, Kretingos ir i dalies Kdaini apskritis, kurios priklaus emaii apygardai. Tuo metu apygardai priklaus septynios rinktins. Kpt. emaitis nusprend, kad apygarda per daug iplitusi ir nutar j padalyti dvi apygardas: Kstuio ir Prisiklimo. Kstuio apygardos erd sudar Piet emaitijos (Aukuro, ebenkties ir Vaidoto) rinktins bei Klaipdos pogrindio organizacija, kuriai priklaus legaliai gyvenantys mons. Naujai steigtai Prisiklimo apygardai, kurios vadovavim perm artimas emaiio draugas Petras Bartkus, priklaus partizan daliniai, veik Lietuvos iaurje, btent iauli rinktin. Kunigaikio valgaiio rinktin, ,,Vasarieio vadovaujami partizanai Radvilikio-Baisogalos
284

apylinkse ir aliosios rinktin (9:225). Siekdamas stiprinti rinktini veikl ir pagerinti j tarpusavio ryius, emaitis perkeldavo tab darbuotojus i vienos rinktins kit, stiprindavo valgybos skyrius, rpinosi pogrindio spauda, partizan kariniu bei idjiniu parengimu, j kovos dvasios paklimu. Vienijimosi darbai tssi. emaitis nutar sukurti vadovaujant pogrindio organ Vakar srityje, sujungiant emaii, Prisiklimo ir Kstuio apygardas. Gavs kit vad pritarim, 1948 m. liepos 1 d. kpt. emaitis ileido sakym, paskelbiant Vakar srities tabo steigim. Sritis buvo pavadinta Jros vardu, jos vadovavim perm pats emaitis. (Jros srities organizacin struktra parodyta ioje schemoje, psl. 286). Bet po keliu savaii emaitis perleido savo pareigas kpt. Milaeviiui ir faktikai perm vis Lietuvos partizanu vadovavim. Mat iuo metu jis gavo ini, kad uvo Baltsio pareigas perms Kymantas, o naujasis Tauro apygardos vadas Saidokas neman, kad PLP srityje buvo tinkamu moni visiems partizanams vadovauti.9 1949 m. vasario 1 d. vyko paskutinis didesnis partizan vad suvaiavimas. Piet ir Vakar srii vadovai tarsi tris savaites kaime tarp Baisogalos ir Radvilikio. I toliau atvyko PLP srities vadas Ramanauskas ir Tauro apygardos vadas Faustas. Pasitarime padaryta keletas sprendim. Nutarta atsisakyti senojo BDPS pavadinimo, j pakeiiant LLKS Lietuvos laisvs kov sjd. is nutarimas i esms tik teisino jau prie kur laik susiklosiusi padt. Partizan vadai paved LLKS tarybai vadovauti pasiprieinimui, tarybos pirmininku ir ginkluotj pajg vadu paskyr emait, pirmuoju pavaduotoju Ramanausk, sudar keturi asmen prezidium, kuris turjo bti papildytas dviem PLP srities partizan atstovais. Atrodo, kad vliau prezidium buvo pakviesti kovotojai i Auktaitijos, tarp j ltn. Kimtas. Susirink vadai nutar toliau ginklu kovoti su okupantu,
285

Jros sritis 1948 m. liepos 1 d. ir rinktini veikimo rajonai

ypating dmes skirdami pastangoms ukirsti keli kolki steigimui. Buvo svarstomi planai sustiprinti partizan veikim Auktaitijoje, j atnaujinti Klaipdos krate. Jiems rpjo pagerinti ryius su Vakarais, i kuri lauk ini apie galim kar tarp Ryt ir Vakar. Ryiai su usieniu buvo pavesti PLP srities vadams, kurie per Luk ir kitus juos jau palaik. Aplamai partizan nuotaika buvo gera, net optimistika. Suvienij partizan brius ir sukr viening organizacij, partizan vadai rpinosi organizacins struktros ilaikymu, galvodami, kad kiekvienu atveju btina turti organizacin branduol, apie kur galt telktis tauta karui kilus, panaiai kaip vyko 1941 m. birelio mn. Tad 1950 m. iluts ir iluvos rajonuose veikusio partizaninio alnos rajono vadas turjo verbuoti vadinamuosius ,,slapukus. Tai buvo savotiki atsargos partizanai, kurie duodavo priesaik ir gaudavo slapyvardius, bet nesijungdavo aktyvij kovotoj eiles. I j buvo reikalaujama, kad, kilus Amerikos ir Soviet Sjungos karui, jie neit sovietin kariuomen, bet prisijungt prie partizan (9:108). Organizacins struktros ilaikymas nemanomas be ger ryi, ir partizanams pasisek juos ilaikyti, ne tik tarpusavyje, bet kur laik ir su usieniu. Bdami Vakaruose, Luka ir Pyplys Lietuv siunt ini apie tarptautin padt ir lietuvi ieivi politin veikim, o partizanai perduodavo praneimus apie rinkimus, trmimus, moni terorizavim. Ryiai buvo pakankamai veiksmingi. Skirtingu laiku Lietuvon sugr ar atvyk partizanai galjo susiinoti su vietos partizanais ir per vis Lietuv nukeliauti pastovesnes savo bstines. is dmesio vertas faktas rodo, kad dar ilg laik, net iki 1951 m. pavasario, isilaik partizan ryi tinklas ir kad daugelis gyventoj pritar partizan veikimui ir juos rm. Pyplys buvo ilaipintas i laivo Lietuvos pakrantje netoli Palangos. Jam pasisek nuvykti piet Lietuv. Dar prie nukovim rugsjo
287

mn. Pyplys spjo susiriti su Luka usienyje ir perduoti kpt. emaiiui kai kuriuos dokumentus, tarp j ir Baden-Badeno protokolus. Luka gro Lietuv 1950 m. spalio 3 d., bet per klaid buvo imestas Taurags apskrityje ygaii mikus vietoj Kazl Rdos girios. Nors 1951 m. balandio 19 d. J. Btnas ir J. Kukauskas paraiutais nusileido Kazl Rdos girioje, kaip numatyta, jie niekada nebuvo partizanav ir tad vietos kovotoj nepainojo. Tad visais trimis atvejais at vykusieji i Vakar atsirado nepastamoje vietoje. Taiau jiems pasisek ne vien ivengti areto ar idavimo, bet ir surasti moni, kurie juos globojo ir inojo, kaip apie j atvykim praneti vietos partizanams. Lukos ir Butno atveju saugumas, suinojs apie svetimo lktuvo siverim Lietuvos teritorij, be abejo, sureng plaios apimties mediokl, bet nesugavo iekomj. Tad daug gyventoj turjo remti partizanus, nors inojo, kad u toki pagalb gresia aretas ir itrmimas, o u idavyst galima pelnyti valdios malon. Partizanai ilaik savo organizacin struktr bent iki 1952 m. vidurio, nors didioji dalis partizan vad gana danai davo ar patekdavo nelaisv. Smarkiai susirgs, vyriausias partizan vadas emaitis 1951 m. savo pareigas perleido Ramanauskui. Visos Jros srities vadovybs sudtis pasikeit, bet sritis toliau veik. (1948m. vadai ivardyti srities schemo je). 1952 m. srities vadas buvo Bakys-.,Germantas, emaiiu apygardos - Vladas Montvydas -emaitis, Prisi klimo Juozas Palinas-Rytas", Jungtins Kstuio Labanauskas - Kunotas". 1953 m. birelio mn. iai apygar dai jau vadovavo Algirdas" (9;202. Palinas buvo iduotas ir uvo 1952 m. spalio mn (168:43). Montvydas. kurio slp tuv buvo netoli aduvn kaimo, Luoks valsiuje, Teli apskrityje, isilaik iki 1953 m. rugsjo (157:187-188). 1952 m. Prisiklimo ir Kstuio apygardos dar leido savo laikraius Prisiklimo ugnis ir Laisvs varpas .
288

Maiau inoma apie PLP Nemuno srit. Kaip minta, apie 1952 m. saugumietis infiltravo partizanus ir idav srities vad mjr. S. Stanik-Lit. 1951 m. antroje pusje uvo Dainavos apygardos vadas Diemedis kartu su visu tabu. Neinoma, kas perm jo ir Tauro apygardos vado pareigas. Apie iaurs ryt Kaln srities vadovyb net maiau inoma. Vienintelis altinis jau mintas saugumo parengtas praneimas, kuriame tvirtinama, kad 1952 m. iai sriiai vadovavo Bronius Kalytis-,,Siaubas. Sritis turjusi tik 200 kovotoj, kurie priklaus dviem apygardoms Vytauto ir Vyio. Vytauto apygardai neva priklaus keturios rinktins: Lito, Tigro, Lokio ir Didiosios kovos. Vyio apygardai priklaus Briedio, Kritaponio ir Algimanto rinktins. Turimos inios apie kai kuri rinktini veikimo rajonus nesuderinamos su iuo praneimu. Be to, praneimas prabgomis pamini buvus iaurs ryt vad ltn. Kimt, kurio pareigos LLKS vadovybje neinomos, nepriskir damas jam jokio vaidmens Kaln srityje. Tad susidaro spdis, kad io praneimo rengjai neinojo tikrosios padties arba nenorjo jos perduoti Vakarams. Srii ir apygard vadovai toliau priirdavo pavaldi vienet veikl, nustatydavo veikimo gaires, sisdavo ratikus sakymus ir laukdavo atitinkam atsakym. Buvo skiriami nauji dalini vadai, net mginta i naujo sutelkti nusilpusius brius, ne tik Nemuno ir Jros srityje, bet ir Auktaitijoje. Antai 1951 m. vasar vadovyb stengsi atgaivinti ryius su kai kuriais partizan daliniais, veikusiais Bir ir Pandlio rajonuose. pasitarim Bir girioje atvyko Panevio rajone veikianios rinktins atstovas Saulius, kuris susirinkusiems prane apie LLKS ir pasil suorganizuoti tvnij. Po kokio mnesio rugpjio 25 d. Saulius nuvyko Pandlio rajon, kur buvo sukurta Sierakausko tvnija, jungianti tris partizanu brius.10
289

emaitijoje partizanai dar ilgai veik, persitvarkydami ikilus reikalui. Antai 1950 m. kovo mn. Taurags rajone veikusios Butegeidio rinktins tabas nurod savo padaliniams lugdyti rinkimus TSRS Aukiausij taryb. Partizanai puldinjo rinkimines bstines ir platino antisovietikus atsiaukimus (9:97,107). rinktins tab buvo skiriami nauji mons net 1951 m. gegus mn. (9:39). 1950 m. birelio mn. Stasys Narbutas buvo paskirtas Raseini rajone veikusio partizaninio Dubysos rajono vadu. tabo bstin buvo sunaikinta 1951 m. kovo mn. (9:188). Net 1952 m. gruodio mn. emaitijos partizanai vl persitvark. Tuo metu A. Jonuas buvo paskirtas Dariaus rajono vadu (9:116). Veiklos nenutrauk Jros sriiai priklausanti Prisiklimo apygarda. 1951 m. Ignas Dauka-ipulskis buvo paskirtas jai priklausanios aliosios brigados Kstuio bataliono vadu (126:45). Nra daug duomen apie Nemuno srities veikl, bet iki 1951 m. vidurio Dainavos apygardos vadas Diemedis gana uoliai rpinosi pavaldi dalini veikla. 1950 m. vasar jis ratu nurod dauyti skaityklas, naikinti komunist vad portretus ir sovietin literatr (5:80). Pavasar apygardai priklausanti arno rinktin idalijo detali 5-6 puslapi instrukcij, kurioje nurodyta rinkti valgybinio pobdio inias ir jas persisti rinktins tabui (5:82-83). 1950 m. ruden arno rinktins tabas dar ratu reikalavo, kad padaliniai parayt ir tabui pristatyt ratik praneim apie bet kokius vykdytus mirties nuosprendius (5:78). Taigi partizan vadovyb ir organizacin struktra isilaik iki pat ginkluoto pasiprieinimo pabaigos 1953 m. ar vliau. Nors ieivijoje buvo raoma, kad 1952 m. buvo paskelbtas partizanu demobilizacijos sakymas, jis niekur nebuvo paskelbtas. Abejotina, kad i viso buvo toks sakymas. Veikiau partizan vadovyb gal atleido kovotojus nuo savo
290

priesaikos nepasitraukti i kovos, kol Lietuva atgaus savo nepriklausomyb. Anksiau u ios priesaikos paeidim ir pasitraukim i dalinio partizanas galjo bti nubaustas mir ties bausme.

INAOS
1. Atsiminimuose Luka ra (1:239), kad Kasperaviius savo kalb pasak paiame suvaiavime, bet rakte tvirtinim patikslino, nurodydamas, kad Kasperaviius savo mintis ireik laiku ir po suvaiavimo. 2. Kai kuriais atvilgiais Lukos ir Yliaus tvirtinimai dl Tauro apygardos struktros skiriasi. A remiuosiu Lukos aikinimais, kuriuos laikau patikimesniais. 3. arno rinktins veikimo rajon mginu nustatyti priede io skyriaus pabaigoje. 4. Sovietiniai istorikai nutyli didel mokytoj vaidmen partizan vadovybje, bet raytojai gerokai atviresni, ne kart vaizduodami mokytoj kaip partizan vad. Geras pavyzdys tai A. Petrakos personaas Vytauto Bubnio romane Alkana em. 5. Sovietini autori inios apie alij brigad yra gana prietaringos. Apybraioje Paskutin radiograma raoma, kad ji buvo suorganizuota 1947 m. vasar ir kad tuo metu jai priklausanios Kstuio tvnijos vadu buvo paskirtas Ignas Dauka (86:97-98). Abu tvirtinimai klaidingi. alioji brigada jau veik 1945 m., o savo parodyme Dauka paymi, kad Kstuio brio vadu jis buvo paskirtas ,.madaug 1951 m.(126:45). inia apie brigados jungim Algimanto apygard ne visai patikima, nes yra uuomin, kad tai gal vyko 1944 m. ar 1945 m. (126:44).
291

6. Yra vienas prietaraujantis parodymas, pagal kur Jazokas buvo paskirtas vadu, o Girdinas jo pavaduotoju (8:145). 7. Knygoje Ramonas pakl ginkl ivardyta net vienuolika partizanu grupi Subaiaus rajone. i duomen patikimumas svarstomas pirmame skyriuje. 8. BDPS ir VLAKo steigimo aplinkybs nuodugniau aptariamos atuntame skyriuje. 9. 1949 m. vasario 1 d. Tauro apygardai jau vadovavo buvs studentas Grybinas-,,Faustas, tad manytina, kad Saidokas uvo (tuo paiu vardu pasivadins partizanas, sutiks Luk 1950 m., nra tas pats mogus). Taigi per metus uvo trys Tauro apygardos vadai: Baltsis, Rymantas ir Saidokas. 10. Pagal B. Mikonio, P. Lauiaus ir R. Petronio parodymus pa sitarimas vyko 1951 m. (5:111,133,145). Jonas Baltuis, suimtas tik 1955 m. gegus mn., klaidingai prisimena vykius. Jis teig, kad pasitarimai vyko 1952 m. liepos mn. ir kad tvnija buvo pavadinta Pilnais (5:158-159).

PRIEDAS
Kur veik Tauro apygardos arno rinktin? Mginimas tiksliai nustatyti, kur konkreiai veik Tauro apygardos arno rinktin atskleidia turim duomen stok ir j prietaringum, net apie vienet tos apygardos, kurios veikimas geriausiai inomas. Tad pavelgkime arno rinktin, klausdami, ar ji veik Alytaus ar Lazdij rajone? Luka pamini, kad ji buvo viena i keturi pirmj Tauro apygardos rinktini (1:119). Kit trij rinktini veikimo rajonai yra apytikriai inomi, Tauro apygarda apm vis Suvalkij, tad arno rinktin turjo veikti pietinje
292

Suvalkijos dalyje. Taiau neaiku, ar Suvalkija reikia suvalkiei apgyvendintas sritis ar vis Unemun. Savo parodymuose kun. Ylius teigia, kad i pradi Tauro apygarda turjo penkias rinktines ir kad apygardai priklaus Lazdij apskritis (3:198) Yra duomen, kad nuo 1947 m. Lazdij apskrityje veik partizan briai priklaus Vytenio tvnijai, kuri savo ruotu buvo Dainavos apygardos arno rinktins padalinys (5:71). Be to, Tauro ir Dainavos apygardoms susijungus 1946 m. pavasar, Lazdij rajone veikusi arno rinktin buvo prijungta prie Tauro apygardos (6:19). Tad ie duomenys rodo, kad arno rinktin veik ir Lazdij apskrity je. Bet yra prietaraujani fakt. Tauro apygarda buvo steigta 1945 m. rugpjio mn., o t pat mnes Vitkus gavo Lazdij rajone veikusios ir Gonio vadovaujamos arno rinktins sutikim susijungti su jo Dzk grupe. Vargu ar Gontys taip neatsakingai elgtsi, kad t pat mnes sijungt dvi skirtingas apygardas. Tad reikia manyti, kad veik dvi skirtingos arno rinktins, i kuri viena priklaus Dainavos apygardai, o antra Taurui. Dviej skirting arno rinktini buvimas padt iaikinti kit kebl fakt, btent kad vienas suimtas Dainavos apygardos tabo narys parod, kad 1947 m. arno rinktin, anksiau priklausiusi Tauro apygardai, buvo jungta Dainavos apygard (6:25). Pagal Luk, arno rinktin visada buvo sudtin Tauro dalis, tad antroji Lazdij rajono arno rinktin buvo toji, kuri buvo perkelta i Dainavos apygardos Taur ir vliau atgal. Bet kur tada veik Tauro arno rinktin? Vienas spjimas Alytaus apskrities dalyje, esanioj kairiojoj Nemuno pusj. Bet ir tai abejotina. Nuo partizan kov pradios ia veik Jio vadovaujama Dzk grup. Jos tabo bstin daniausiai bdavo Prien ile. Viena partizan grup, pavadinta Vaidoto rinktine, veik Balbierikio apylinkse,
293

netoli tos veik kita imaro vadovaujama grup, treia drijoje. Negalima atmesti galimybs, kad arno rinktin, aplenkdama ias Dainavos apygardos veikimo sritis, telk kovotojus toliau pietus. Bet 1946 m. pabaigoje ar 1947 m. pradioje Tauro apygardos sudt sijung Kstuio rinktin. Luka nemini jos veikimo rajono, bet vienas suimtas Dainavos apygardos tabo narys paymi, kad 1947 m. pradioje i apygardos pasitrauk Kstuio grup ir savarankikai veik Simno valsiuje ir drijoje, o kitas tai patvirtina (6:25,30). Sovietiniai autoriai dar paymi, kad Kstuio grup veik ir Miroslavo valsiuje (6:5). Tad galima sakyti, kad kaip tik i grup sijung Tauro apygard. Svarbu pabrti, kad arno rinktin nesutapatintina su Kstuio, kad ji nebuvo prijungta prie jos. Luka paymi, kad Tauro apygardos mokomosios kuopos stovykloje 1947 m. rugpjio mn. dalyvavo ir Kstuio, ir arno rinktini vadai. Jeigu Kstuio rinktin irgi veik Alytaus apskrityje, tai arno rinktins veikimo rajonas turjo bti maas. i ivad paremia tai, kad arno rinktins vadai neturjo didesnio vaidmens apygardoje. Luka beveik nemini rinktins atlikt ygi. Neinia, kas buvo ios rinktins pirmasis vadas. Pirmoji ir netiesiogin uuomina ivardijimas apygardos rinktini vad, dalyvavusi 1946 m. lapkriio mn. pasitarime (2:484). Tada arno vadas turjo bti Kymantas, nes kiti dalyvav vadai turmas, Kazokas ir Uosis vadovavo Vytauto, algirio ir Geleinio Vilko rinktinms. Kymantas netrukus tapo apygardos rikiuots skyriaus virininku, vliau apygardos vadu. Atrodo, kad, pastebjus jo sugebjimus, kitiems partizan vadams rpjo jam perduoti svarbesnes pareigas. 1947 m. vasar rinktinei jau vadovavo Ainis (1:336), kuris prie metus buvo didiausios Geleinio Vilko rinktins kuopos vadas (1:179). is dalinys laiksi Mikalins mike ir Sasnavos bei Kaiupio apylinkse.
294

Normaliai partizanai bandydavo rinktins vadais skirti jai priklausanius ar su jos veikla susipainusius kovotojus. Antai Juozas Stravinskas i Deinio perm Geleinio Vilko rinktins vado pareigas, o jam uvus jas jo kitas rinktins narys A. Varkala. Tad galima manyti, kad Ainiui buvo pavesta vadovauti kaimyninei rinktinei arba kad jo visa stambi kuopa buvo jungta arno rinktin, j sustiprinant ir sumainant gana didel Geleinio Vilko veikimo rajon. Jei viena ar antra prielaida bt teisinga, galtume apytikriai nustatyti arno rinktins veikimo rajon, btent nuo Igliaukos siauru ruou iki Pali pelki ir nuo j vakarus Suvalk Kalvarijos link. Yra tik viena kita galimyb. Maai inoma apie partizanus Vilkavikio apskrityje. Galvojama, kad jie priklaus Vytauto rinktinei. Bet jei taip nebuvo, tai gal ia veik arno rinktin.

295

VII SKYRIUS

Kasdieninis partizan gyvenimas Nelengvas buvo kasdieninis partizan gyvenimas. J danai lydjo alkis, altis ir pavojus. Partizan gyvenimas buvo labai dvilypis, net savotikai izofrenikas savo nepastovumu ir staigiais nuotaikos bei padties pasikeitimais Bta dideli tamp moment, vykdant kovos uduotis ar mginant pasislpti per vadinamuosius mik koimus. Bet buvo ilg, kyriai nuobodi dien, net savaii, kai partizanas gyveno slptuvje kininko sodyboje, i jos ieidamas tik nakt. Kovotoj santykiai su vietos gyventojais buvo dviprasmiki. Gyventojai juos rm, maitino, praneinjo apie kariuomens, strib ir valdios pareign veiksmus, leido savo sodybose rengti slptuves. Bet kaimynystje galjo gyventi uverbuotas agentas, o saugumo rankas pateks rmjas ar ryininkas muimu, grasinimu ar kitomis priemonmis galjo bti priverstas iduoti pas j besislapstanius kovotojus. Paius partizanus artino kariams bdingi draugikumo ir bendrai pergyvent pavoj ryiai, bet ir juos kartais sirausdavo nepasitikjimo gaidos. Visi kovotojai inojo apie partizanus, idavusius kovos draugus dl paadtos lengvesns bausms. Tad draugo nesugrimas laiku, neprastas ar tartinas elgesys
296

galjo sukelti nepasitikjimo el, ypa vlesniais metais, kai iemos metu partizanai po du ar po tris slapstydavosi bunkeriuose. Jie neturjo normalaus eimos gyvenimo, nors kartais slapta galdavo aplankyti tvus ar mon. Ir i galimyb po kiek laiko inyko dl to, kad po 1946 m. inom partizan eimos buvo tremiamos Soviet Sjungos gilum, o prie j sodyb danai tykojo stribai. tampos tai paatrdavo, tai atslgdavo, bet jos nuolat lydjo partizanus, veikdamos j nervus. Danai trkdavo tinkamo maisto. Gyvenimas bunkeriuose, senos aizdos, nenormalios gydymosi slygos pakirsdavo j sveikat. Par tizanai inojo, jog patek nelaisv bus muami, kad iduot draugus. Net mirtyje jie negaljo tiktis ramybs. Kno iniekinimas turgaus aiktje kartais prie ventoriaus ar banyios, ukasimas neinomame ar bendrame kape buvo dano partizano likimas. Vieni kovotojai geriau sugebdavo pakelti ias slygas, o kiti praddavo daniau gerti ir darydavosi maiau drausmingi. Tiesiogins kovos uduotys uimdavo palyginti maai laiko. Partizanai daugiau laiko praleisdavo, platindami savo spaud ir atsiaukimus, ragindami gyventojus nepaklusti valdios nurodymams, agituodami prie pertvarkymus, rinkdami inias apie komunist rmju veikl ir juos spdami j nutraukti. Daug dmesio buvo skiriama maisto tiekimui ne tik patiems kovotojams, bet j ir jau uvusi ar suimt partizan eimoms, kurios sunkiai versdavosi be vyro. Artjant iemai, partizanai turjo rasti tinkamas slptuves, i anksto pasirpinti maistu bei atsarginiais bunkeriais, kuriuos galt pasitraukti pavojaus atveju. odiu, gyvenimas buvo sunkus.

297

1. Kovos uduotys Iki 1945 m. pabaigos partizan daliniai buvo gana stambs, svarbesnms operacijoms ar miesteli upuolimams susitelkdavo per 200 kovotoj. itokio dydio vienet nedrsdavo pulti stribai ar maesni saugumo briai. Bet visada bdavo pavojus, kad valdia susps laiku pasisti geriau ginkluot reguliarios kariuomens dalin, su kuriais partizanai nepajgdavo kovoti. Antai 1945 m. kariuomens daliniai su tanketmis i Ariogalos apsupo Birbiliki mik, sistemingai iko vien miko kvartal po kito, krymine kulkosvaidi ugnimi ukirsdami keli pasitraukiantiems partizanams. Visi partizan rengimai buvo sunaikinti, apie 150 kovotoj uvo, tiek pat pateko nelaisv. Reguliars kariuomens daliniai kelis kartus puol Pali pelkse sitvirtinusius partizanus. 1944 m. komunistai vartojo lengvsias patrankas (1:92), o 1947 m. kov pasiunt kariuomens dalinius, NKVD garnizonus ir stribus, remiamus tank ir karo aviacijos. Kautyns tssi savait, kol partizanai uvo ar buvo iblakyti. Valdia surengdavo ios apimties operacij, kai partizan sjdis buvo susilpnjs. Kai pirmj operacij tikslas buvo palauti karin partizan pajgum, tai vlesns operacijos stengsi iaikinti likusius partizanus, sunaikinti j slptuves, galutinai numalinti partizan judjim. 1954 m. i Lietuvos gautomis iniomis, 1951 m. liepos-rugpjio mn. apie 3,000 vyr, daugiausia NKVD garnizon kariai ir stribai, val Prien apylinks mikus. Plentas tarp Balbierikio ir Prien buvo udarytas 10 dien. Kariai turjo madaug 1,5-2 m. ilgio geleinius virbalus, vadinamuosius ompalus, kuriais bad tvart ir kluon ien, tikrino visas tartinas vietas laukuose ir mikuose. Komunistai rado gana daug bunkeri ilavoto valsiuje, kiek maiau Naujos tos, agari ir Balbierikio valsiuose, bet partizan juose jau nebebuvo. Partizanai nepajg prieintis itokioms operacijoms. J
298

vienintel viltis apie jas i anksto suinoti ir laiku pasitraukti, kol apsupimo iedas dar nebuvo udarytas. Taiau kai partizanai slapstsi maame mike ar sovietiniai daliniai turjo tiksli ini apie partizan laikymosi viet, partizanai negaldavo pasislpti ir j nuostoliai bdavo gana dideli. 1947 m. birelio 13-16 d. komunist daliniai apsupo palyginti ma, apie 1,000 ha Varios mik Alytaus rajone, nukov 47 partizanus, sulaik dar 22, i kuri 8 buvo ryininkai. Rasta ir ginkl sandli. 1 Vengdami tapti didesni komunist operacij aukomis, partizanai pradjo 1946 m. persiorganizuoti. Pagrindiniu kovos vienetu pasidar kuopa, kuriai priklaus apie 50 kovotoj. Savo ruotu ji buvo skirstoma brius ir dar skyrius. Briai normaliai turdavo 10-15 nari, skyriai apie 5, bet kartais net maiau. Skyri vadai palaikydavo nuolatin ry su bri vadais, kurie gaudavo sakymus i kuopos. Rinktini ir apygard tab ryiai su kuopomis priklaus nuo daugelio aplinkybi ir nebuvo vienodi. Atrodo, kad Tauro ir Jungtins Kstuio apygardos labiau priirjo savo padalini veikim. Dainavos apygardoje, ypa kairje Nemuno pusje, kuop vadai turjo didesn veikimo laisv, savo nuoira imdavosi priemoni partizan drausmei palaikyti, inioms rinkti, ryiams umegzti ir operacijoms vykdyti (6:50-51). Kone svarbiausia partizan kovos uduotis buvo puldinti stribus, maesnius kareivi ir saugumiei dalinius, atsakingus valdios pareignus ir j ginkluotas palydas. Partizanai danai rengdavo pasalas, kuri pobdis ir danumas priklaus nuo gamtos slyg ir dalinio pajgumo. Yra duomen, kad kai kuriose mikingesnse Lietuvos dalyse partizanai atvirai veikdavo ir dien. Iki 1948 m. Alytaus-Lazdij plentas vis laik bdavo partizan kontroliuojamas, mainos net dien buvo stabdomos. Valdia nenuvertino Dzkijos partizan veiksmingumo. Per 1948 m. sausio mn. rinkim kampanij
299

Leipalingi atvyko J. Paleckis. J lydjo trys amerikietiki sunkveimiai su 120 kareivi, du arvuoiai ir trys lengvi automobiliai. 2 1949 m. ilals rajone dienos metu partizanai irgi tikrindavo mainas, vaiuojanias emaii plentu, kuris jung Klaipd ir Kaun. Bet ie atvejai nebuvo bdingi. Partizanai daniau rengdavo pasalas prie maesni keli, kur buvo maiau pavojaus, kad juos uklupt prieo junginys. Pasalos buvo rengiamos vairiais tikslais. Danai rpjo priminti valdiai ir gyventojams, kad partizanai tebeveikia ir tad reikia su jais skaitytis. Kitais atvejais partizanai stengdavosi pagauti kok uol valdios pareign, pasirpinti maistu ir kitais reikmenimis. Jie kartais apaudydavo maesnius prieo dalinius, kad sigyt ginkl ir audmen. Nepasisekus greitai isklaidyti prieo, partizanai pasitraukdavo, nes su kai kuriomis iimtimis jie vengdavo kautyni dienos metu. Todl pasaloms partizanai rinkdavosi mikingas vietas, kuriose galdavo greitai pasislpti. Iimt sudarydavo partizan operacijos prie stribus. Kartais partizanai tykodavo ten, kur stribai danai lankydavosi, tikdami juos nelauktai uklupti. Kitais atvejais jie inscenizuodavo pienins, malno, sovietini aktyvist upuolim, pranedavo valdiai ir pasislp laukdavo atvykstani strib. itokios pasalos buvo daniausiai rengiamos autant. Ne kart partizanams pasisek sunaikinti strib dalin. Luka pamini kelis atvejus, kai dvideimt ar daugiau strib ir ekist uvo pasalose (1:212,278-280). Ir kit apygard partizanai rengdavo pasalas. 1946 m. partizanai, suinoj Gitn mike viet, kur Subaiaus valsiaus stribai ketino ilipti i traukinio, uklupo ir nukov devynis prieus (73:79-81). 1945 m. Ukmergs apskrityje netoli elvos miestelio pasalose irgi uvo devyni stribai (157:166). Partizanai taip pat puldindavo dabokles, ma miesteli kaljimus, kad ilaisvint suimtuosius. Kartkariais jie siverdavo ir didesnius miestus, upuldami ligonin,
300

nordami ivaduoti joje laikomus kovos draugus ir gauti reikaling medikament. Kariniais sumetimais jie nutraukdavo telefono-telegrafo linijas, kad sutrukdyt valdios staig ryius ir tuo sumaint saugumo dalini pajgum greitai reaguoti partizan upuolimus. 2. Nekarins uduotys Partizanai gerokai daugiau laiko praleisdavo, rpindamiesi nekariniais reikalais. Jiems buvo svarbu palaikyti ryius su vietos gyventojais, i j gauti materialins paramos, bet dar svarbiau palaikyti j kovos ir pasiprieinimo dvasi. Partizanai platindavo savo laikraius, kuriuose apvalgininkai tarptautini vyki raidoje nuolat irdavo artjanio karo ir ivadavimo provaistes. Eiliniai kovotojai iais klausimais kalbdavosi su kininkais, tikindami juos, kad Lietuva vl bus laisva. Karo viltis skatino partizanus toliau kovoti, o sitikinimas, kad Vakarai nra umir Lietuvos, skatino kininkus remti partizanus ir prieintis valdios pert varkymams, kurie buvo laikomi ne vien kikai alingais bet ir laikinais. Su apsilankiusiais partizanais kininkas galjo be baims dalytis rpesiais ir lkesiais, isikalbti svarbesnmis temomis. Nepriklausomybs atgavimo vilties palaikymas buvo viena svarbiausi partizan uduoi. Jos atsisakius nebelikt racionalaus pagrindo prieintis neivengiamam komunist santvarkos vedimui. Jeigu Lietuva likt Soviet Sjungos dalimi, tai Kremlius bt laisvas daryti, k jis nori, ir tad pasiprieinimas bt visai bergdias. Partizan vadovyb tai puikiai nujaut ir ryosi grieiausiomis priemonmis ukirsti keli pesimizmui ir defetizmo nuotaikoms tarp kovotoj ir gyventoj. 1946 m. rugpjio mn. paskelbtuose Tauro apygardos drausms nuostatuose paymtos 11 nusikaltim
301

ri, kuri dauguma lieia karins drausms paeidimus ir nepateisinamus smurto veiksmus. Antrasis nusikaltimas is: ,,nepamatuot gand skleidimas, kuris neigiamai veikia dalinio moral ir drausm. Per Deksn Vakarus pasiek Piet Lietuvos partizan srities organas Partizanas , ileistas 1951 m. liepos 20 d. Prie jo pridtas labai drakonikas nepartizanams taikomas LLKS baudiamasis kodeksas, pagal kur daug nusiengim baustini mirties bausme. Kodeksas turbt autentikas, nors jo persiuntimo aplinkybs sukelia kai kuri abejoni. Aukiausia bausm taikoma u partizan ir kit gyventoj idavim, j nuudym, nipinjim valdiai, pasiksinim partizano gyvyb, moni apiplim ir per uol iauri valdios nurodym vykdym. Iimt sudaro 59 straipsnis:
Kas, naudodamasis savo padtimi, smoningai stengiasi irauti i lietuvio irdies tautin smon ir skiepyti jam nutautinimo dvasi, tas baudiamas mirties bausme.

is straipsnis turbt buvo labiau taikomas mokytojams, kurie per stropiai skleid komunizmo ideologij. Tais laikais Lietuvoje maai buvo rus, kaimuose beveik n kiek, daugelis gyventoj nemokjo rusikai, tad surusjimo pavojus buvo visai neaktualus. Todl odiais ,,irauti tautin smon partizanai turjo omenyje Lietuvos suverenumo ir valstybingumo paneigim ir kartojam komunist teigim, kad alis pasidar laisva tik tada, kai ji buvo jungta Soviet S jung. Tauro apygardos ir Piet Lietuvos srities nuostatuose paminti straipsniai galiojo ir tiems, kurie aikino, kad neateis pagalbos i Vakaru, nepriklausomyb nebus atgauta, tad reikia prisitaikyti prie nauju slyg ir nepsti prie vj. Partizanai vaiktinjo po kaimus ir dl kit prieasi. Jiems rpjo suinoti gyventoj nuotaika, pasikalbti su jaunuoliais, ketinusiais stoti partizan gretas, surinkti ini
302

apie tariamus komunist alininkus ir galimus agentus. Jie stengdavosi padrsinti savo rmjus, spti prieus ir visiems rodyti savo budrum. Gyventojai neinojo, kada juos aplankys partizanai, lygiai kaip jie neinojo, kada gali ateiti stribai, nors, be abejo, vylsi, kad tai nevykt tuo paiu metu. Partizanai patys turjo apsirpinti maistu, o tai buvo sudtingas reikalas pokario metais Lietuvoje. Paiais pir maisiais metais ems kis dar nebuvo atsigavs nuo karo padarini. Kai kuri be savinink likusi ki laukai dirvonavo. Dl neramios politins padties ir pirmosios okupacijos patirties lietuviai kininkai elgsi taip, kaip imtmeiais darydavo kit taut kininkai panaiomis aplinkybmis jie maiau sjo ir maiau dirbo. Daug kinink gamino tik truput daugiau ems kio produkt negu reikjo eimai, bgtaudami, kad valdia vis tiek atims didesn darbo vaisi dal. Nors ems kio mokesiai ir privalomieji produkt pristatymai buvo nuosaikesni negu 1940-1941 m., bet valdios paruo ir supirkimo kainos buvo labai emos beveik 40 nuoimi maiau negu kainos Vilniaus turguje (171:89). Teorikai likusius nuo privalomj pristatym produktus buvo galima parduoti turguje. Bet retas kininkas galjo tai daryti. Dl aikios ems kio mokesi ir privalom pristatym gradacijos pagal kio dyd stambesni ir naesni kiai turjo proporcingai daug daugiau mokti valstybei, ir j savininkai danai diaugdavosi vien sumokj visus mokesius. Be to, gamtos slygos, labiausiai tinkamos partizanavimui, buvo nepalankios ems kiui, tad daugiau buvo partizan kaip tik tose Lietuvos dalyse, kur buvo maiau maisto. Partizanai rpinosi savo eim ilaikymu, ypa jei kyje trkdavo vyrikos darbo jgos. Tai buvo realus rpestis pokario metais dl emo mechanizacijos lygio, mao darbo naumo ir dl to, kad daug jaun ir darbing vyr uvo ar dingo be inios. Dar reikjo maistu bent kiek paremti uvusij ir
303

suimtj partizan eimas Lietuvoje, o po 1946 m. vasario mn. ir aktyvi partizan Sibiran itremtas eimas. Paramos galimybs buvo ribotos, bet vis dlto sukeldavo nuoird susirpinim. 1947 m. vasar Tauro apygardos vadovai, atkreip dmes vis didjant nukentjusi lietuvi skaii, nutar praplsti globos poskyri veikl. Nusprsta daniau upuldinti vairias valdios staigas, kad bt galima gauti daugiau pinigu elpiamiesiems (1:340). Vakaruose Luka pra, kad Lietuvon bt nusista milijonas rubli Sibiran ivetiesiems remti. Maisto tiekimo klausimas nedav partizan vadovams ramybs. Vieni j skmingai isprsdavo, kiti nepajgdavo tai padaryti. Luka paymi, kad Vyio apygarda nespdavo laiku apsirpinti maistu, drabuiais ir kitais reikmenimis (1:233). Buvo itin svarbu parengti didesnes atsargas iemai ir pavasariui, kada veikimo slygos buvo sunkesns ir buvo maiau maisto visame krate. Ir geriausiai suorganizuot dalini kovotojai kentdavo alk, ypa vlesniais metais, kai tnodavo ilgesn laik vienoje slptuvje. Partizanai mgindavo vairiais bdais apsirpinti maistu: aukomis, rekvizicijomis, apipldami valdios kius, pienines, malnus ir kitas maisto produktus turinias valdios staigas, antauodami ir grasindami i staig vadovams, kon fiskuodami individualiu valdios rmj turt. Pirmiausia partizanai stengsi isilaikyti i rmj auk ir rekvizicij. Bet ir dosniausi partizan alininkai greitai bt pavirt elgetomis, jei jie vieni bt turj rpintis partizan maitinimu. Tauro ir Dainavos apygardos partizanai pravesdavo plataus masto vajus, tam reikalui net parengdami auk lapus. 1948 m, Miroslavo miesto apylinkse maisto rinkimas buvo patiktas rezervinio dalinio nariams, kurie gyventojams idalijo raginimus duoti maisto produktus partizan fond (6:68-69). I maiau draugikai nusiteikusi gyventoj partizanai atim
304

davo maist, iduodami specialius rekvizicijos kvitus, kurie turjo bti apmokti, Lietuvai atgavus nepriklausomyb. Rekvizicijos ir aukos nebuvo optimalus sprendimas. Pirma, ne visada buvo galima surinkti pakankamai maisto, o jo rinkimas maais kiekiais buvo pavojingas, nes padiddavo tikimyb, kad partizanai bus pastebti ar klius strib pasalas. Antra, partizan ilaikymo nata teko rmjams ir prijauian tiems, kurie tuo paiu metu danai nukentdavo nuo valdios taikom kini sankcij. Po kiek laiko partizanai nutar konfiskuoti maist i valdios rmj ir, j odiais, nubuointi valstybinius kius ir staigas (1:225). itokio ,,nubuoinimobanga 1946m. perjo vis Lietuv. Atimdami maist i valdios ki, partizanai nuimdavo nat nuo draugik kinink pei, skminga operacija galjo ilgam laikui maistu aprpinti stamb kovotoj dalin, be to, dal gaut produkt galdavo paversti reikalingus pinigus. i operacij apimtis nebdavo vienoda. Kai Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktin upuol tarybin k (sovchoz) Pagermonio dvare, akcijoje dalyvavo 50 kovotoj, buvo sumobilizuota per 30 pastoi, i viso paimta apie 250 centneri jav, deimt galvij ir daug kiauli (1:225-228). Netoli Ukmergs miesto Valtn kaime buvo vandens malnas, i kurio partizanai per didiausias ventes Kaldas, Velykas, Vasario 16 ir Tautos vent pasiimdavo po vien ar dvi tonas grdu, palikdami vedjui rat su apvaliu antspaudu, kuriame buvo brtas senovikas Vytis. Po kiek laiko valdia pradjo stipriau saugoti kius ir sandlius, ir partizanai turjo atsisakyti stambesni akcij. Partizanai rado kit bd apsi rpinti maistu. Jie sakydavo kolkio ar kitos staigos pirmi ninkui ar sandlininkui kuri nors viet pristatyti nurodyt sum pinigu ar maisto produkt kiek, ir is daniausiai pa klusdavo sakymui (9:43,54:86:58-64). Nepaisant vis i priemoni, partizanai niekada
305

neisprend maisto klausimo. Iki paskutini savo veikimo dien jie konfiskuodavo valdios rmj turt, net vykdant mirties nuosprend. Vargu ar tai bt dar, jei bt turj pakankamai maisto ir kit reikmen. Nesibaigiantis reikalas apsirpinti maistu ne vien vert partizanus tam skirti daug laiko ir jg, kartais imtis net riziking ygi, kurie kai kuriais atvejais paveikdavo partizan jungini karin pajgum ir dyd. Keliose apygardose partizanai, kuri tapatyb nebuvo inoma valdiai, buvo raginami sugrti savo kius, nes nebuvo galima vis kovotoj imaitinti.

3. Kasdieninio gyvenimo nepritekliai Partizanams trko ne tik maisto, bet ir kit reikmen, ypa pinigo, vaist, medikament ir spaudos priemoni. Ne visada pakakdavo ginkl ir audmen, kartais trko ir geresni drabui. Ne visi Dzkijos partizanai turjo batus, tad kai kurie kovotojai vaiktindavo basi (6:65,86). Balbierikio apylinki partizanai irgi buvo gana prastai apsireng, silpniau ap siginklav ir daniau kent alk, nes j buvo daug, o apylinks buvo neturtingos (1:165). Galima priminti, kad nei tikri ,,buos, nei banditai nevaiktindavo basi. Partizanai kentjo nuo vairi sveikatos negalavim, labiausiai nuo kovose gyt aizd ir nuo reumatizmo, tuberkuliozs ir kit plaui lig, kuriomis sirgdavo dl ilgo slapstymosi bunkeriuose, mikuose, pelkse ir kitose drgnose vietose. Retas partizanas ivengdavo i sveikatos rpesi, o susirgs negaljo tiktis net minimalins medicinins prieiros. Partizan gretose nebuvo gydytoj, jiems trko net paprasiausi vaist ir medikament, kurie bent kiek palengvint skausm. Visoje Lietuvoje nebuvo pakankamai vaist, o sovietinis saugumas uoliai stebjo vaistines ir ligonines, kad partizanai negaut vaist. Vakaruose
306

sudarydamas btiniausi reikmen sra, Luka pirm eil rikiavo ir sanitarines priemones, pvz., vaistus prie kraujo ukrtim, pliavim, reumatizm, diov, vairius per sialdymus ir venerines ligas, tvarsius, dezinfekavimo priemones, lauko operacijoms daryti rankius. Saugumas stebjo ne tik vaistines ir ligonines, bet ir gydytojus, felerius ir medicinos seseris, mgindamas juos ar j artimuosius uverbuoti. ios pastangos kartais bdavo skmingos. Gydytojas Vytautas Remeika infiltravo partizanus ir idav daug Prisiklimo apygardos kovotoj ir ryinink (168). O jei galima patikti soviet propagandistais J. Luka irgi buvo susektas su pagalba gydytojo, kuris buvo ikviestas patikrinti jo sueist pet (36:138-145). Pokario metais, iskyrus penkis didiausius miestus gydytoj Lietuvoje buvo verktinai maai. Vargu ar Marijampolje j buvo daugiau negu deimt. Tad valdios agentai galjo juos stebti be ypating sunkum. Partizanai kartais atvedavo savo sueistuosius tiesiai pas gydytoj be jokio spjimo ir reikalaudavo, kad gydytojas suteiktu btiniausius patarnavimus. Danai partizanai ateidavo pas gydytoj, uridavo jam akis ir nuvedavo mik pas sueistj. Gydytojo akys buvo uriamos ne tiek dl to, kad juo nepasitikjo, bet ir dl to, kad jis, nei meluodamas, nei slpdamas tiesos, galt saugumui tvirtinti neins, kur jis buvo nuvetas. Mat pokario metais gydytojai turdavo milicijai praneti apie pacientus su kulk ar kitomis tartinomis aizdomis. Kadangi miesteli gydytojai buvo itin stebimi, partizanai stengdavosi ikviesti gydytojus i didesni miest. Retkariais partizanai su suklastotais dokumentais bdavo paguldomi ligonines, kur juos priirdavo patikimi mons. Bet tai buvo iimtis. Pirmaisiais metais, kol dar buvo vokiei okupacijos metais sukaupt medikament, padtis buvo pakeniama, bet vliau partizanai patys gydsi be tinkam medikament, tad ir nelabai
307

skmingai. uvo kovotoj, kuriuos kitomis aplinkybmis bt buv galima igelbti. vairs negalavimai, neigijusios senos aizdos neigiamai veik partizan sveikat, nuotaik ir savitvard. 1945-1946 m. dalis partizan dar galjo gyventi savo kiuose, juose dirbdami dien, o naktimis vykdydami kovos uduotis. Kiti partizanai vasar gyvendavo mikuose, pasistatydami palapines ir rengdami savo stovyklas. iem jie slapstydavosi pas vietos kininkus. Padanjus saugumo dalini akcijoms, pasidar pavojinga ilgesn laik gyventi mike, ypa iem, kai buvo lengva sekti pdsakus. kininkai, inodami savo ir savo eim likim, jei komunistai j kyje rast partizan slptuv, tebepriimdavo partizanus, bet nelabai nordavo, kad jie j kiuose rengt slptuv. Laikui bgant, daugiau partizan sitaisydavo bunkerius mikuose ar pas itin patikim rmj ir ten gyvendavo ilgesn laik. iem sumadavo partizan veikimas, nors iimt sudarydavo j pastangos sutrukdyti komunist rinkimus, kurie vykdavo kasmet met pradioje. Partizanai gyveno nuolatiniame pavojuje. Jiems pasisekdavo rasti uuovj, bet niekada tikro prieglobsio. Partizanas niekada negaljo jaustis saugus, nes nebuvo n vienos vietos Lietuvoje, gal iskyrus Pali pelkes, kurios geriau ginkluoti ir gausesni komunist daliniai negaljo pasiekti ir apsupti per kelias valandas. Lietuvoje nebuvo nei kaln, nei didesni pelki ar giri, kuriose partizanai bt galj pailsti, pasveikti nuo aizd, pataisyti temptus nervus. Partizanas niekada negaljo bti tikras, kad jo staiga neuklups prieas. Kai vasar partizanai ieidavo mikus ir sveikatai palankesnmis slygomis rengdavo stovyklas, komunistai tuos paius mikus sisdavo savo slapukus ir kitus agentus bei strib brius, danai organizuodavo jau mintus masinius mik valymus, kuriems partizanai nepajgdavo
308

prieintis. iem padtis net pasunkdavo. Partizanai slapstydavosi bunkeriuose ir ne kart vir savo galv turdavo girdti prieo ingsnius ar ia pat em badomus geleinius virbalus. Kentjo ne tik alk, bet danai ir alt. Ilgainiui slptuv pasidar partizan namais, ar ji bt mike, ar kininko sodyboje. Slptuvi buvo vairiausi, ir kovotojams netrko iradingumo, jas rengiant ir paslepiant nuo prieo aki. Aplamai slptuvs buvo gana maos, gal koki 2 ar 3 metr ploio ir ilgio, kokio pusantro metro aukio. Normaliai jose bdavo gultai miegojimui, stovai ginklams, lentynos radijo aparatui, dokumentams ir kitokioms smulkmenoms. Kai kurie bunkeriai buvo apvieiami lempute, kuriai energij tiekdavo radijo baterijos. Daugelis slptuvi turjo dvi ijimo-jimo angas ir 60-100 centimetr ems sluoksn vir lent, kad prieo granatos tuojau bunkerio neiardyt. Mikuose ant ang danai augdavo puait ar koks kitas krmelis, kuris gal buvo iek tiek maiau alias negu alia augantys. Sodybose rengtos slptuvs danai bdavo kluonuose prie sien, dengiamos iki pakraigi prikrauto ieno. Bet po kiek laiko komunistai imoko atpainti maiau susiguljusius ieno kuoktus, tad reikjo j atsisakyti. Buvo vairiausi bunkeri; vieni rengti tik slapstymuisi, antri ir gynimuisi; vieni su atsarginmis angomis, antri - be j. 1947 m. pagrindin Dainavos apygardos tabo slptuv buvo
vienoje pakriauje, prie sruvenanio i altinio upelikio . . . Pati slptuv buvo irausta su dviem ilgais ijimo kanalais, kad pavojaus atveju prieo granat uks negalt tiesiog sualoti esani paioje slptuvje (1:333).

Atsisaks aukiausio vado pareig dl palijusios sveikatos, kpt. emaitis slapstsi bunkeryje, kurio anga buvo umaskuota eme ir specialiai pasodinta eglute. I trij
309

bunkerio kamp paviri ijo orlaids, o bunkeryje net buvo rengtas ulinys. Slptuv buvo be atsarginio ijimo ir nebuvo rengta gynimuisi (9:200-201). Itin sudtinga buvo Algimanto apygardos vado A. Slukos slptuv, pastatyta po vargingo valstieio rsiu. Slptuvs anga buvo umaskuota namo sienoje, vingiuotas koridorius nusileido pusantro metro aukio ir keturi metr ploto kambarl. Po vienu naru buvo jimas antr slptuvs kambar, kurio vir deng uolas. I io antro kambario buvo kitas ijimas vingiuotas ir beveik 50 metr ilgio (12:152-155). Dauguma partizan turjo bent vien, kartais net tris atsargines slptuves. Jei buvo manoma, partizanai mgindavo rengti slptuv kininko sodyboje. Tuo atveju gaudavo ilto maisto, galdavo normaliau gyventi, nes kininkas ir jo eima buddavo ir pranedavo apie gresiant pavoj ir nelauktus sveius. Gyvenimas mike rengtose slptuvse buvo sunkesnis ir pavojingesnis. Kiekvien kart atidarydamas bunkerio ang, partizanas neinojo, ar ia pat netyko stribai ir saugumieiai, pasireng atidengti ugn. Tad danai kai kartu gyveno trys ar keturi kovotojai, vienas i j pamainomis buddavo lauke, lips med, o slptuvs anga buvo atidaroma, tik davus sutartin enkl. Mike gyvenantieji partizanai vengdavo ukurti lau, nebent i uolini malk, kad slapukai nepastebt dm. Jokiu bdu nebuvo galima krenti lauo arti bunkeri, kad nuodguliai neatkreipt dmesio partizan buvim. Jau nuo pirmj veikimo dien partizanai didesn savo ygi dal vykdydavo nakt, bet ramesniais momentais nakt ilsdavosi. Vliau kai kurie partizanai retai matydavo dienos vies. Su kpt. emaiiu kartu slapstsis ir kartu su juo suaudytas partizanas J. Palubeckas itaip apibdino gyvenimo tvark 1953 m.:
310

Nakt nemiegodavome ir angos dangt atidarydavome. Pradjus auti, madaug 3 valand, gamindavome pusryius ir valgydavome.. Po pusryi ang udarydavome, umaskuodavome ir eidavome gulti. Madaug 2 valand dienos pietaudavome, paskui vl guldavome. Sutemus ir pavakarieniavus, nakties metu, miegoti nebuvo leidiama, nes atidengdavome angos dangt bunkeriui ivdinti. Paprastai nakties metu paeiliui ieidavome i bunkerio gamtos reikalais (9:200-201).

Kadangi ilgainiui komunistai iaikino sodybose (po namais ar soduose) rengt slptuvi technik, gyvenimas jose darsi vis nesaugesnis. Daugiau partizan turjo statytis slptuves mike po medi kelmais ar aknimis. O po 1952 m. kai kur gyvendavo po tris ar keturis didelse i stor ul pagamintose statinse. Tas statines partizanai kasdavo pelkse, tankmse ar kitokiose sunkiai prieinamose vietose, tik pritemus i j ieidami. 4. Partizan drausms problemos Vaizduodamas kasdieninio partizan gyvenimo nepriteklius, smoningai pabriau sunkias j gyvenimo slygas, paplitusias, pasiprieinimui artjant prie pabaigos. Ne visi partizanai gyveno tokiomis vargingomis slygomis, ypa pirmaisiais partizan kov metais. Be to, nepriteklius sumain davo draugysts ryiai, partizan sitikinimas, kad jie aukojasi tvyns gerovei, kad jie daro tai, ko reikalauja ir Dievas, ir moni dorov, ir kad ilgainiui j kanias vertins dkinga, laisv atkovojusi tauta. Vis dlto gyvenimo slygos buvo sunkios. Slptuvje gyvenantys trys ar keturi kovotojai turjo labai atsargiai judti, kad vienas kitam nekliudyt. Nebuvo jokio privatumo, tad turjo bti nemaa trynimosi ir gin, ypa tarp vyr, kuri nervams kenk ligos, alkis ir altis. Labiausiai partizanus veik nuolatinis pavojus ir nesibaigianti tampa, maiau ar daugiau
311

smoningas nujautimas, kad i diena gali bti paskutin. Juo daugiau partizan paklidavo saugumo rankas ar davo kovoje, juo labiau diddavo nepasitikjimas paaliniais monmis. Kartais ir su pagrindu. Mint LLKS baudiamj nuostat 56 ir 57 straipsnis nurodo, kad kas nusikalto, iduodamas dienojanius partizanus, ar nusikalto nunuodi js, nuuds ar ksinsis nunuodyti partizan, tas baudiamas mirties bausme. Pas kininkus apsilank partizanai turjo bti pakankamai danai nunuodyti, kad iam reikalui bt skirtas atskiras straipsnis. iomis slygomis nenuostabu, kad par tizanai turdavo drausms problem, dl kuri nukentdavo jie patys ir vietos gyventojai. I Tauro apygardos drausms nuostat matyti, kokie buvo partizan nusiengimai ir kokiomis priemonmis buvo su jais kovojama. Bausms u nusikaltimus ir drausms paeidimus buvo vairios: spjimas, papeikimas, neileidimas i dalinio, skyrimas darbams be eils, paeminimas pareigose, perklimas kit dalin, ginklo atmimas iki 5 par, imetimas i organizacijos, atimant partizano vard, ir mirties bausm. Tauro apygardoje buvo dviej ri teismai. Vadinamasis Broli teismas, kurio narius paskirdavo rinktins vadas, teisdavo kovotojus, kurie savo netinkamu elgesiu emina laisvs kovotoj ir visos tautos garb. Teismas galjo nusikaltusius bausti vieu papeikimu, ginkl atmimu ar perklimu kit rinktins dalin. Apygardoje buvo tik vienas Karo lauko teismas (KLT), kuris sprend bylas partizan, kaltinam kuriuo nors vienu i 11 ri nusikaltim: palaidu girtuokliavimu, nepamatuot gand skleidimu, sunkia vagyste, virinink sakymo nevykdymu, umigimu sargyboje, moters iprievartavimu, savavaliku gyventoj udymu bei jo turto grobimu, paslapi idavimu, virininko eidimu veiksmais, nipinjimu prieui ir bendradarbiavimu su prieu be virinink nurodym. Pripaintas kaltas partizanas buvo baudiamas
312

perklimu kit dalin, imetimu i partizan ir mirties bausme. Jungtin Kstuio apygarda turjo pana drausms nuostat, taip pat Prisiklimo, emaii ir Dainavos apygar dos. Vliau mirties bausm buvo taikoma be leidimo i partizan dalinio pasitraukusiems (9:97;31). Nra pagrindo manyti, kad partizanai danai savuosius nuteisdavo myriop, nors bta toki atvej. Pavyzdiui, 1947 m. vienas partizanas buvo nubaustas mirtimi u sakym nevykdym (9:107). Daniau partizanai buvo nubausti pareig paeminimu perklimu i vieno dalinio kit. Drausms nuostatai galiojo Nemuno ir Jros srityse dar 1951 m. Didiausius drausms klausimus sukeldavo nepateisinamas smurto vartojimas prie vietos gyventojus ir girtavimas. udymams nagrinti skiriamas deimtas skyrius, tad io reikalo dabar nesvarstysiu. Aiku, kad dl sunki slyg kai kurie kovotojai smarkiai gerdavo ir kad j girtavimas kl daug rpesio partizan vadovybei. Juozas Luka paymi, kad alkoholis kenk ir par tizanams . . . Kartais tokios vais (pas partizan rmjus K. G.) sumaindavo partizan budrum ar padarydavo juos perdaug drsius. (1:193). Geleinio Vilko rinktins vadas ne vien tik draud kovotojams gerti, bet ileido visuomenei sakym, draudiant gaminti ir vartoti namin. Norai buvo geri, bet pasekms nelabai diuginanios. 1947 m. ketvirtame laikraio ,,Mylk tvyn numeryje tuometinis Merkio rinktins vadas A. Ramanauskas ra, kad degtin pareikalavusi ne vienos brangios partizan gyvybs bei kenkusi partizaniniam judjimui. Pavadins degtin nelaimes neaniu slibinu, Ramanauskas prane, kad partizan vadai sipareigojo, iki tsis partizanin kova, patys visikai negerti degtins ir atkreipti ypatingai griet dmes partizan drausminim iuo atvilgiu. Paragins visus kovotojus blaiviai laikytis, jis spjo:
313

Jeigu ateity atsitiks, kad partizanas bus neblaiviam stovyje ir tuo suter partizano vard, pakenks partizaniniam judjimui ar civ. gyventojui, (jis) susilauks grieiausios bausms net atidavimo PKL Teismui (Partizan karo lauko teismui K. G.).

Kiti briai irgi rpinosi kovotoj blaivumu. Pakruojo rajone veikusio ,.Audros brio partizanai gaudavo specialias blaivybes korteles, turjo paadti iki kov pabaigos negerti degtins ar kit alkoholini grim, stipresni kaip 15 laipsni (31). Nuo girtavimo nukentjo patys partizanai, j prestias ir nekalti mons. BDPS prezidiumo pirmininkas galvoja, kad daugelis kovotoj uvo, bdami per daug igr. Kaip Luka paymjo, girti jie arba bdavo per drss arba per maai budrs. Be abejo, igr partizanai ikrsdavo nemaloni pokt, suerzindavo savo rmjus ir statydavo juos pavoj. Manyiau, kad ne be degtins poveikio partizanai itarkuodavo okiams susirinkusio jaunimo upakalius. Be to, reikdavo tik vieno girto partizano, kad vadovybs sprendimas spti ar sumuti tariam bolevik agent baigtsi tariamojo asmens, gal ir kit jo eimos nari, suaudymu. Partizan vadovyb gerai suprato, kaip grimas gali pakenkti kovos drausmei, privesti prie nereikaling auk, nekalt moni udymo. Bet nenormaliai temptomis ir sunkiomis slygomis kai kurie partizanai girtavo, nepaisydami vad sakym. 5. Mirties akivaizdoje Turbt sunkiausi sprendim partizanas darydavo tada, kai, prie apsuptas, turjo pasiduoti ar susisprogdinti. Nors suimto partizano lauk ilgi tardymai ir kankinimai, kurie gal privers j iduoti savo kovos draugus tam paiam likimui, vis dlto mirtis yra gyvenimo pabaiga. mogus paskutinmis igalmis kovoja dl gyvybs, nepaisydamas koks sunkus bt
314

jo gyvenimas, kokia juoda jo ateitis ir kiek tvirtai jis tiki pomirtiniu gyvenimu. Stebtinai daug partizan rinkosi mirt, granata susisprogdindami ir sualodami savo veid, kad nebt galima j atpainti. Partizanai rinkosi mirt ir 1948-1950 m., kai mirties bausm Soviet Sjungoje buvo panaikinta. Nutarimas veriau ti negu patekti prieo rankas ir gal kitus iduoti buvo paskutinis ikis nekeniamam komunizmui ir nenuginijamai rod sitikinim, kad negalima visko pateisinti noru gyventi. Stalino laikais sovietinis saugumas savo nuomumu niekuo nenusileido naci smogikams. sakytas i suimtojo igauti kalts pripainim, tardytojas nevengdavo n vienos priemons nurodymui vykdyti, net puikiausiai inodamas, kad suimtasis visai nekaltas. Juo labiau komunistai nerod pasigailjimo partizanams, ginklu kovojantiems prie soviet santvark. Lietuviai ekistai ar stribai gal turjo gimini ar draug, kurie nukentjo nuo partizan, o Lietuv atvykstan tiems rusams buvo skiepijama neapykanta lietuviams. Dar 1945 m. sausio mn. vienas NKVD pulkininkas laike visiems NKVD poskyriams ra: vien rus sen sudegino gyv . . . inomi atvejai, kada banditai ipjauna itisas rus eimas (93:56). Ne vienas partizanas ir ryininkas uvo, neilaiks kankinim. Ypa siaubingos buvo pirmosios nelaisvs valan dos. Tada stribams ir ekistams rpdavo, kuo greiiau igauti ini apie partizan artimiausios ateities planus, j stovyklas ir slptuvei kad galt upulti likusius partizanus, anksiau negu pastarieji, suinoj apie draugo likim, paliks sensias buveines. Tauro apygardos Varno kuopoje vienas partizanas buvo skerspjve supjaustytas tris gabalus, antram burn ir akis buvo prigrsta arklio mlo, o treiam ipjautas lieuvis ir idraskyta burna (1:327). Net tuo atveju, kai itoki kankinim nebuvo, nra abejons, kad k tik sugauti partizanai bdavo
315

smarkiai muami. Prajus pirmoms areto dienoms, labiau nukentdavo tie partizanai, ypa vadai, kurie, komunist nuomone, turjo ko svarbesnio iduoti. tariami ryininkai susilaukdavo to paties likimo. Partizanai neturjo joki iliuzij, kad jie bus veriami iduoti kovos draugus, ir inojo, kad daug moni nepajgia itverti didesni kankinim. Tai buvo viena paskata nepasiduoti gyviems, net ir tada, kai mirties bausm buvo panaikinta. Nusiudyti granata, sualojant veid, skatino soviet paprotys, paplits 1946 m. ir vliau, nukaut partizan knus nuveti miestel, imesti juos turgaus aiktje ir ten iniekinti arba laikyti, kol jie praddavo gesti. Net sovietiniai raytojai savo romanuose, apsakymuose ir atsiminimuose padaro pakankamai uuomin, kad aiku, jog itoks uvusij partizan iniekinimas vyko visoje Lietuvoje. iuo elgesiu buvo ne vien siekiama atgrasinti gyventojus nuo sijungimo partizanus, bet ir suinoti kovotoj tapatyb. Saugumieiai i savo bstini stebdavo praeivius ir reikalaudavo susigraudinusius iduoti kovotoj pavardes. Be to, partizan eimos buvo tremiamos Sibir, tad ne viena motina ar mona, pamaiusi savo vaik ar vyr, turjo nerodyti joki atpainimo enkl, kad nenukentt kiti eimos nariai. Pavyzdiui, Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins vado J. Stravinsko mona buvo atvesta i Marijampols kaljimo ir muama, kad pranet uvusij partizan pavardes. Tarp j buvo ir jos vyras, bet ji tyljo (1:214). Saugumieiai vedavo nuogus ir pusnuogius lavonus i vieno miestelio kit, kartais paabodami juos roaniais, burnas ukimdami maldaknygmis, apspjaudydami, spar dydami, net pjaustindami (1:331). Daug partizan susisprogdino granatomis. Ir tie, kurie buvo sueisti kautynse, kaip Tauro apygardos vadas Drunga (1:215), ir tie, kurie buvo apsupti slptuvje, kaip
316

Dainavos apygardos vadas Jys (1:334). Ne tik Luka rao, kad partizanai veriau uvo negu pasidav prieui, bet ir sovietiniai propagandistai paymi, kad Algimanto apygardos vadas Sluka ir jo mona susisprogdino (12:155) ir kad nepasidav Nemuno srities vadas mjr. Stanikis (208:104). Apsupimo atveju itin altai veikdavo rinktini ir apygard vadai bei j tabai. Ramiai ir be panikos, lyg jie tai imt kart bt dar, apsuptieji sudegindavo archyvus ir kit dokumentin mediag ir tik tada susisprogdindavo, nors kartais dar verdavosi lauk, mgindami prasiverti pro apsupimo ied. Taip dar Dainavos apygardos tabas ir mjr. Stanikis, taip savo mirt sutiko Tauro apygardos Biruts ir Vytauto rinktini tabai (1:369,286) ir pirmasis Jungtins Kstuio apygardos vadas Kasperaviius (9:216). Auktieji partizan vadai uvo vienas po kito, bet vos keli pateko nelaisvn, ir tik ypatingomis aplinkybmis Ramanauskas buvo aretuotas 1956 m. Kaune, o suimto draugo staiga iduotas emaitis veikiausiai net nespjo atsikvpti. Eilini partizan ir auktj vad rytas nepasiduoti daug k pasako apie juos, partizan sjd ir tuometin Lietuv. Didinga buvo j itikimyb eimoms, draugams ir nepriklausomybs idealui, kad tiek daug j nesusigund proga bent trumpai pratsti gyvenim ir nepasidav pasigailjimo viltims. Juo labiau, kad tiek daug j, sns krikionikojo kultrinio paveldjimo be saviudybs tradicij, bet ipastanio ne tik sielos, bet ir kno prisiklim, susisprogdino. Kn iniekinimu turgaus aiktje nesibaig partizano emikoji kelion. Lavonai nebdavo palaidojami, bet daniausiai imetami kuriame nors apylinks lauke, apdengti vos keliais kastuvais ems, kuri nuplaudavo pirmieji liets, kad unys, laukiniai vrys ir paukiai galt juos galutinai sudraskyti. Stribai ir saugumieiai ne be valdios pritarimo
317

iliejo savo pagie ir ant anksiau uvusij partizan, kurie buvo pagarbiai palaidoti, papuoiant j kapus kryiais, tvorelmis, antkapiais su lietuvikais tautiniais ratais ir simboliais. ie kapai buvo naikinami ir niekinami visoje Lietuvoje (1:195-196). Vyko beviltika kova nepalankiausiomis slygomis, bet partizanai nepasidav, palyginti maai j pasitrauk i savo dalini ir mgino legalizuotis. Net tie, kurie garbingai galjo pasitraukti i kovos, kaip Vakarus pasieks J. Luka, to nedar. Gro jis Lietuv, kaip gro ir Pyplys. Lukos laikas raytas bsimai monai 1949 m. vasario 16 d. proga, gali bti jo ir daugelio kit partizan testamentas.
Iekau ir nerandu nei kaltininko, nei atsakymo, kodl a iandien ia. o ne ten, kur jau privalau bti. Metai su kaupu, kai paskutinius savo pdsakus palikau kruvinos tviks dirvonuos. Metai su kaupu, kai akis akin nematom kryiuojamos numyltos ms Lietuvos. Metai su kaupu, kai tiesiog negirdiu klykiani skausmo raud. ie metai su kaupu jau suspjo i daugelio mano geriausi draug pareikalauti nemirtingos mirties. Metai su kaupu, kai a nedalyvauju anoj mirties ir gyvybs procesijoj kartu su gausiais tkstaniais tauri lietuvi. Perkoiu mintimis jau penkt met krauju mirkusius apkasus, prisimenu ilgas galerijas mirtimi paenklint draug ir, gyvent nordamas, troktu ir savo kaulus matyt besirikiuojanius tarp an sukryiuot griaui. Tik gaila to, kas nebaigta pasiekti.

INAOS
1. Didelis nukaut ir suimt partizan skaiius yra gana tartinas. Vargu ar vienoje vietoje bt susirink tiek daug partizan. Tad neatmestina galimyb, kad komunistai nuud nemaa nekalt moni, kurie isigand mgino pabgti ir kuriuos suaud nedrausmingi kariai. 2. Dainavos partizan praneimas. 318

VIII SKYRIUS

Pasyvioji rezistencija 1. Bendri bruoai Ne visi lietuviai ginklu prieinosi okupantui, tad ir ne visos pasiprieinimo organizacijos telk kovotojus. Bta ir vadinamj pasyvios rezistencijos organizacij, ypa iki 1947 m. pabaigos. Pasyvios rezistencijos samprata yra labai plati. Pasyviai prieinosi tie, kurie tyliai ir pavieniui sabotavo valdios nurodymus; tie, kurie su patikimais draugais kalbjo apie reikal k nors daryti; tie, kurie priklaus organizacijai su maiau ar daugiau nustatyta struktra ir veiklos planu. Antra vertus, jokia veiksminga pasiprieinimo organizacija negaljo apsieiti be ryi su partizanais. Pradjus derinti abiej veikim, tarpusavio skirtumai greitai sumadavo, kartais visai inykdavo. Vis dlto normaliai pasyvios rezistencijos organizacijos nariais laikytini tie asmenys, kurie priklaus organizacijai su aikia struktra ir veiklos gairmis, kurios nari daugum sudar legaliai gyvenantys ir aktyviai nesiprieinantys mons, kurie nejaut es tiesiog pavalds bet kuriam partizan daliniui. Maai inoma apie pasyvios rezistencijos organizacijas.
319

Komunist paskelbtuose parodymuose jos beveik neminimos i dalies dl to, kad sovietai nort sukurti spd, jog j santvarkai prieinosi tik ukietj karo nusikaltliai ir kiti, bijantys areto ir tad negalintys legaliai gyventi. Veiklesni pasyvios rezistencijos nariai sulauk panaaus likimo, kaip ir partizanai. O tie, kurie iliko gyvi, nerao savo atsiminim, arba juos para neskelbia net ir pogrindio spaudoje, arba nutyli savo vaidmen. Tad savo atsiminimuose Juozas Keliuotis visai nemini savo vadovautos Lietuvos ilaisvinimo tarybos. Vis dlto suimtj partizan ir j rmj parodymuose lyg ir turt bti daugiau uuomin apie pasyvios rezistencijos organizaci jas. Duomen stok galima dvejopai aikinti. Galima teigti, kad pasyvios rezistencijos organizacij vaidmuo pasiprieinime buvo reikmingas, bet dl didelio ir veiksmingo konspiratyvumo sovietiniam saugumui nepasisek iaikinti i organizacij. Antroji galimyb i: nra daug materialini pasyvios rezistencijos veiklos rodym dl to, kad i organizacij veikla buvo labai ribota. Atseit jos neturjo didesns takos, neleido pogrindio spaudos, neturjo daug nari. Svarbesns pasyvios rezistencijos organizacijos arba buvo greitai sunaikintos, arba talkininkaudamos partizanams pasidar savotika j pagalbine tarnyba, nors ir ilaik savo tapatyb. Manau, kad i galimyb labiau atitinka tikrov (60:341-343). ia proga reikia pabrti, kad abejons dl pasyvios rezistencijos vaidmens jokiu bdu nereikia atskir partizan talkinink reikms paneigimo. Taip pat nra jokios implikaci jos, kad tik partizanai kovojo su okupantu ar kad jie vieni rizikavo gyvybe. Daugelis stambesni partizan dalini, alia prast ryinink ir rmj, sulaukdavo pagalbos i kit gyventoj. Pavyzdiui, mokytoja Elena Jucit i pradi platino pogrindio spaud, vliau buvo pakviesta rayti
320

referatus (79:39). Kai kurie busimieji BDPS prezidiumo nariai nuo 1945 m. pabaigos dalyvavo pasiprieinime. Legaliai gyvendami, jie organizavo informacijos centr, reguliariai klaussi radijo vairiomis kalbomis, rengdavo tarptautini vyki santraukas, kurias atiduodavo pogrindio spaudai. J priklausymas pasyvios rezistencijos organizacijai buvo at sitiktinis bent ta prasme, kad saugumas bt galjs juos suimti prie BDPS steigim. Tuo atveju jie bt lik jokiai organizaci jai nepriklaus partizan talkininkai, nors j darbas nebt buvs maiau svarbus. Negalima visikai paneigti pasyvios rezistencijos organizacij. J bta daugiau pirmaisiais partizan kov metais, kol sovietinis saugumas dar nebuvo sukrs platesnio nip tinklo. Iki 1945 m. pabaigos dar buvo nemaai moni, kuriuos bt galima laikyti nedavusiais partizano ar pasyviosios rezistencijos priesaikos, pvz., pats Juozas Luka. Aplamai tuo metu skirtumas tarp pasyvios rezistencijos ir partizan nebuvo labai rykus, ir pasiprieinimo dalyviai jam neskyr daug reikms. Abeji gyveno tomis paiomis viltimis, turjo t pat pagrindin tiksl, maai skyr reikms nesutarimams taktikos ir kitais neprincipiniais klausimais. Konkrets savi interesai irgi skatino ir vienus, ir kitus umegzti tarpusavio ryius, iekoti tinkam bendradarbiavimo bd. Partizanams rpjo pasinaudoti legaliai gyvenani, bet patikim moni platesnmis susisiekimo galimybmis, j politini, ypa tarptautini vyki supratimu, i j lauk patarim veiklos gairms nustatyti. Pasyvios rezistencijos organizacijoms partizanai buvo net labiau reikalingi. Tikroji kova vyko kaime, partizanai stovjo pirmose linijose, vidutinio dydio partizan daliniai turdavo daugiau nari negu didiausios pasyvios rezistencijos organizacijos. Be partizan unugario ir j pritarimo bet koks pasyvios rezistencijos mginimas kalbti tautos vardu bt skambjs pernelyg
321

tuiai. Pasyvios rezistencijos vadai tai puikiai suprato ir tad uoliai mgino traukti partizanus savo organizacijas. Buvo ir nesutarim bei tamp skatinani veiksni. Vienu atvilgiu pasyvios rezistencijos organizacijos neturjo tiesiogins paskirties, kuri atitikt aikius partizan udavinius. mogus galjo lygiai gerai rayti tarptautini vyki apvalgas ir straipsnius pogrindio spaudai, nepriklausydamas jokiai organizacijai, arba juos tiesiai perduodamas par tizanams. Bendri politiniai siekiai buvo visiems gerai inomi ir vis priimti. Nebuvo reikalo j nuodugniai nagrinti, nes nebuvo vokiei okupacijos metams bding ideologini ir partini gin. Nordamos veiksmingai ir nuosekliai dalyvauti kovoje su okupantu, pasyvios rezistencijos organizacijos turjo susirasti specifik udavin, kuris teisint j buvim. J vadai, veikiami VLIKo ir LLA pavyzdiu ir nepakankamai sismonin skirtumo tarp rudosios ir raudonosios okupacijos, turjo polink steigti organizacijas, norinias vadovauti visai tautai ir sujungianias visas pasiprieinimo organizacijas. Taiau buvo didiul praraja tarp usibrt tiksl ir turim gyvendinimo priemoni, praraja, kurios veikimas reikalavo, kad partizanai paklust pasyvios rezistencijos organizacijoms. Savo ruotu partizanai nujaut savo iskirtin vaidmen pasiprieinime ir neman, kad tie, kurie nuolat rizikuoja gyvybe, turt bti pavalds kitiems. ios nevisikai suderinamos uduoi ir vadovavimo teiss sampratos i pradi nesukl jokios nesantaikos. Bendras darbas ir palyginti optimistikas ateities vertinimas nemaa dalimi lm gerus partizan ir pasyvios rezistencijos ryius. Bet blstant greitos pergals viltims ir didjant uvusij ir suimtj skaiiui, sipareigojimas bendram reikalui nebegaljo neutralizuoti nesutarimus kurstani veiksni. Kai kuriais atvejais santykius paatrino ir tai, kad vieni pasyvios rezisten cijos veikjai, ne kart sovietinio saugumo taigaujami arba net
322

smoningai vykdydami j nurodymus (ia turiu omenyje Markul), pradjo primygtinai pretenduoti vadovaujanias vietas, o partizanai su kartliu irjo tuos, kurie, j nuomone, patogiai gyveno miestuose, maai rizikavo, o turjo tokias dideles pretenzijas. Partizanai irgi neumiro, kad daug Nepriklausomos Lietuvos politini veikj ir antinacins rezistencijos vad pasitrauk Vakarus, palikdami taut vien didiausiame pavojuje (1:240). Bta nesutarim, bet daugeliu atvej partizan ir pasyvios rezistencijos vadovai draugikai bendradarbiavo, kol sulauk to paties tragiko likimo. Pirmosios pasyvios rezistencijos organizacijos pradjo veikti, komunistams vl okupavus Lietuv. J vienijimosi planai bdavo ambicingi, bet pajgumas buvo ribotas. J pastangos umegzti ryius su partizanais nebuvo labai skmingos, ir iki 1946 m. pavasario saugumas jas iaikino ir sunaikino. 1946 m. birelio mn. buvo steigta inomiausia pasyviosios rezistencijos organizacija BDPS, kurios vadovavim tuojau perm saugumo agentas Juozas Markulis. Partizanams pasisek isivaduoti i NKVD pinkli, o pasyvioji rezistencija persitvark, palaikydama glaudesnius ryius su partizanais. 1947 m. pabaigoje pasyvi rezistencija smarkiai nukentjo, kai saugumas sum daug jos vadov. Tuo paiu metu galutinai paaikjo, kad esamomis slygomis vienam tabui nemanoma skmingai vadovauti visai rezistencijai ir kad miestuose veikianios organizacijos negali ivengti greito iaikinimo. Pasyvij rezistencijos organizacij raison detre taip ir inyko. Pasiprieinimo vadovavim savo rankas vis labiau perm partizan vadai. Turimomis iniomis pasyvioji rezistencija faktikai liovsi veikusi po 1948 m.., nors jos vardu sovietinis saugumas mgino ieivijoje kurstyti nesantaik iki 1954 m. Kaip minta, turima maai ini apie pasyvij rezistencij. iame skyriuje bus aptariamos tos organizacijos, apie kurias
323

t inome ir kuri apibdinimas pads sukurti vaizd apie j savybes ir vystymosi raid, btent Lietuvos ilaisvinimo taryba, Vienybs komitetas. Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdis (visi jo pavidalai), ir Vyriausioji kovojanios lietuvi tautos vadovyb. 2. Pasyvioji rezistencija iki 1946 m. pavasario Antinacins pasiprieinimo organizacijos nepajg pasirengti antrajai bolevik okupacijai, nors j ir numat. Raudonosios armijos aibikas prasiverimas Vakarus netiktai uklupo rezistencijos vadovaujanius sluoksnius, vos mnesiui prajus po to, kai naciai didesn dalj j iaikino. Vyriausias Lietuvos ilaisvinimo komitetas (VLIKas) buvo iblakytas. Kita svarbioji pasiprieinimo organizacija LLA irgi buvo uklupta, dar nepabaigusi parengiamj darb ginkluotam pasiprieinimui. Kaip jau minta, LLA kovos daliniai veik kur laik Raudonosios armijos dar neuimtoje emaitijoje, taiau ryiai su kitomis alies dalimis, ypa su Kaunu ir Vilniumi, nutrko. LLA vadovaujantys organai gerokai nukentjo 1944 m. pabaigoje, todl pirmosiomis 1945 m. dienomis Lietuvos laisvs armijos vadovai itin rpinosi palijusi ryi atkrimu. (a) Vyriausias Lietuvos ilaisvinimo komitetas VLIKo likimas buvo gana panaus. 1944 m. gegus mn. dauguma jo nari buvo suimti, o likusieji slapstsi. Vadovavim i dalies perm nauji palyginti nepatyr mons. Buvo sudarytas trij asmen vadinamasis ,,maasis VLIKas, pirmame posdyje gegus mn. pabaigoje pirmininku isirinks Kipr Bielin, vicepirmininkais liko teisininkai Bronius Nemickas ir Povilas ilas. Buvo priimtas ilo parengtas atsiaukimas, kurio pagrindin mintis buvo protestuoti prie
324

sovietin reokupacij ir nesijungti vokiei karo mainon. Kur laik maasis VLIKas veik Kaune, ra ir platino an tivokikus ir antisovietinius atsiaukimus. Raudonajai armijai besiveriant giliau Lietuv (Kaun um rugpjio 1 d.), persikl Suvalkijon prie Keturvalaki, i ten Kybartus. Matydami, kad isilaikyti soviet okupacijoje nebus manoma, ratu savo galiojimus perdav Vokietijoje esantiems trims ar penkiems (liudijimai skiriasi) autoritetingiems veikjams. Buvo nutarta, kad maasis VLIKas nesitrauks Vakarus, bet krate vadovaus pasiprieinimui. Bet taip neijo. Nemickas net nesuinojs apie tok sipareigojim, nes paskutiniame posdyje nebedalyvavs. Krate pasiliko tik Povilas ilas, Laikinoj vyriausybj buvs teisingumo viceministru, kol ias pareigas perleido voldemarininkui L Kurklieiui. Adolfas Damuis dar prie savo aret buvo ilui perdavs Lietuvi fronto VLIKe atstovavim ir turtas jame vicepirmininko pareigas. ilas nenutrauk veikimo, glaudiai bendradarbiaudamas su liaudinink atstovu adv. Alfonsu Gineiiu, Juozu Gratkausku, Povilu Malinausku, plk. Juozu Jankausku ir su kai kuriais liaudinink veikjais. 1944 m. gruodio viduryje saugumas sum Gineit, o 1945 m. sausio 9 d. ir il su VLIKo reikal vedju sekretoriumi teisininku Jonu Januka. Neilaiks tardymo kani, Gineitis psichikai sutriko ir buvo pripaintas neteisniu (mir prie por trejet met). Po met kalinimo ir tardymo Karo tribunolas 1946 m. vasario 9 d. il ir Januk nuteis po deimt met lagerio. 1947-1948 met iem Januka uvo ukliudytas rke garveio. ilas 1956 m. buvo atleistas i aminosios tremties ir gro Lietuv. Gratkauskas 1947 m. nuteistas kalti 8 metus, Lietuvon gro i Sibiro 1958 m. Malinauskas ir plk. Jankauskas buvo suimti apie 1952 m. kitose bylose. Taigi didioji tautos dalis liko be vadovybs, be moni, kurie bt galj nurodyti, kaip laikytis naujosios okupacijos
325

slygomis. Bet tautos smonje nebuvo iblss pirmosios komunist okupacijos prisiminimas, kai tauta irgi buvo likusi be vad ir ilg laik viepatavo dezorientacija, neviltis. Atskiri asmenys jaut reikal sujungti rezistencij ir duoti tautai iokias tokias veikimo gaires.

b. Lietuvos ilaisvinimo taryba Bene pirmoji rezistencijos organizacija, mginusi suvienyti pasiprieinimo sjd, buvo Lietuvos ilaisvinimo taryba (LITas). LITas buvo steigtas Kaune 1944 m. pabaigoje ir ketino veikti panaiai kaip VLIKas vokiei okupacijos metais, nors savo sudt mgino traukti daugiau kovos organizacij atstov. LITui, pagal J. Luk, vadovavo urnalistas Juozas Keliuotis, Nepriklausomoje Lietuvoje steigs ir redagavs urnal ,,Naujoji Romuva. Vokiei okupacijos metais jis aktyviai dalyvavo antinaciniame Vienybs sjdyje. LITas pasitelk dar kelis Vilniaus akademikus, bet nari daugum sudar jauni pogrindio atstovai. Organizacija siek aprpinti pogrind iniomis apie tarptautin padt bei nustatyti pasiprieinimo veiklos gaires. LITas turjo savo spaustuv, platino atsiaukimus, ileido du numerius pogrindio laikraio ,,Aura. 1 Bet Lietuvos ilaisvinimo tarybos veiksmingumas buvo ribotas dl vairi prieasi. LITas neturjo glaudesni ryi su partizanais, nelabai gerai suvok, kas vyko Lietuvos kaime. Dl stokos ryi su usieniu LITas neturjo tinkamos informacijos apie tarptautini vyki raid. Be to, tarybos veikimo metodai nebuvo pritaikyti pakitusioms slygoms. Jos nariai toliau veik kaip vokiei okupacijos metais. Sovietinis saugumas 1945 m. pavasar iaikino ir sum daugel vadovaujani nari. Lietuvos ilaisvinimo tarybos veikla liovsi (1:77-78). 2
326

Pasyvioji rezistencija atsidr dilemoje. Susitelkus kuri nors organizacij, siekiania vadovauti pasiprieinimui, gerokai padidjo tikimyb, kad saugumas ja iaikins. Taiau be itokios organizacijos gyventojai, net atskiri partizan briai, negaudavo tikslesni ini apie tarptautin kon junktr, lengviau pasiduodavo boleviku provokacijoms. c. Vienybs komitetas Dar 1945 m. Vilniuje buvo steigtas Vienybs komitetas i 80 nari, daugiausia inteligent,. gyvenani Vilniuje, Kaune, iauliuose. Vienybs komitetu laik save vyriausiu Lietuvos politiniu organu, mgino umegzti ryius su partizanais. Komitetui vadovavo teisininkas kapitonas Jonas Noreika, 1943 m. naci suimtas ir ivetas Stutthofo koncentracijos lager ir tik po karo grs i Lietuv, ir teisininkas profesorius Tadas Petkeviius, naci laikais VLIKo teisinis patarjas. Komitetui priklaus raytojas Kazys Boruta, literatros kritikas Petras Juodelis, poet Ona Lukauskait-Pokien (vliau priklausiusi Lietuvos Helsinkio grupei). Apie Vienybs komiteto veikl maai inoma, partizanai j kritikavo dl konspiratyvumo stokos, todl ir veng glaudesni ryi. 1946 m. pavasar saugumas sum 16 vadovaujani nari, tarp j Noreik ir Petkevii. Komitetas iiro, nors sovietinis agentas Markulis vliau vaizdavo atstovaujs komiteto likuiui. Noreika, Juodelis, Boruta, Pokien ir kiti buvo teisiami vadinamojoje ,,inteligent" byloje. Noreika buvo nuteistas myriop, dauguma kit ilgus metus kalti. Noreika nesitenkino vien mginimu nustatyti bendras politines gaires ir rayti atsiaukimus. Pasivadins generolu Vtra, jis pradjo organizuoti Lietuvos ginkluotj pajg (LGP) vyriausij taryb, kuri ketino suderinti partizan veikim ir jam vadovauti. Dar 1945 m. ruden Noreika ileido
327

atsiaukim taut ir partizanus. Bet i pradi jam nelabai vyko sueiti artimesnius ryius su kovos daliniais, kurie man, kad vyriausiame politiniame organe turjo bti daugiau aktyvaus pasiprieinimo ir kovos organizacij atstov. Noreika susilauk daugiau pritarimo, kai jis nutar steigti LGP vyriausij taryb. Noreikos planas dl partizan susivienijimo buvo gana bdingas ios ries bandymas. Jis ketino suskirstyti Lietuv keturias apygardas: Vilniaus, Kauno, Panevio ir iauli. Savo ruotu apygardos turjo bti padalytos karinius rajonus su savo tabais ir komendantromis. Pavyzdiui, iauli apygardai turjo priklausyti Maeiki, Teli, Kretingos, Klaipdos, iauli, Paggi, Taurags, Raseini apskritys. Buvo ketinama partizan rinktines reorganizuoti karinius rajonus, kuri kiekvienas apimt tris apskritis. Kiekviena apskritis turjo steigti savo komendantr, pavaldi karinio rajono vadui (8:130-135). Neinia, kiek toli paeng Noreika, savo planus vystydamas, nes jis buvo suimtas 1946 m. pavasar, veikiausiai balandio mnesio pabaigoje. Bet prie savo aret kovo 15 d. jis susitiko su tuometiniu emaii legiono vadu majoru Jonu Semaka, kuris sutiko perorganizuoti legion numatyt LGP iauli apygard ir jai vadovauti. Semaka rimtai m savo naujas pareigas, su savo tabo virininku F. Aokliu pradjo galvoti, kaip geriausiai vesti numatyt tvark, panaudojant jau egzistuojani emaii legiono struktr. Taiau po kokio mnesio buvo suimtas ir Semaka. Semakos sutikimas paklusti Noreikai ir jungti emaii legion LGP iauli apygard rodo, koks stiprus ir kiek plaiai paplits buvo sitikinimas, jog btina sukurti vien centrin vadovyb. Semaka turjo ne tik auktesn karin laipsn ir daugiau patirties kovose negu Noreika, jis vadovavo jau egzistuojantiems partizan briams, o Noreika, i
328

viraus" steigdamas vadovyb, savo tiesioginje valdioje neturjo kovotoju. Semaka tai inojo, bet be joki protest pradjo vykdyti Noreikos sakymus. d. Lietuvai ilaisvinti komitetas Noras vienytis visur buvo gajus ir prasiverdavo gana netiktomis aplinkybmis. 1945 m. rugsjo mn. buvo steigta Tauro apygarda. Manytum, jog organizacini darb buvo gana. Vos kalioms dienoms prajus po Tauro apygardos steigimo, kai kurie steigjai, tarp j kunigas A. Ylius, pulkininkas L. Butkeviius, J. Pileckis ir agronomas Radzeviius, nutar organizuoti Lietuvai ilaisvinti komitet (LlKa), kuris turjo tsti VLIKo darb ir sujungti vis pogrind kovai su okupantu. Rugsjo pradioje vyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo nutarta steigti penkias apygardas: Vilniaus, Kauno, iauli, Panevio, Teli. etoji apygarda jau buvo steigta, btent Tauro. Susitar su Tauro apygardos vadovybe, LIKo steigjai pasiunt mones naujai steigiamas apygardas surasti tinkamus darbuotojus tabams steigti ir parinkti kandidatus visuotin suvaiavim, kuris turjo vykti Kaune lapkriio 11 d. (179:12;3:200), Suvaiavimas ketino Lietuvos vardu pasisti memorandum Paryiuje posdiaujantiems keturi didij valstybi ministrams, nurodant, kad Lietuva nepripasta Maskvos okupacijos, jai prieinasi ir nori istoti i Soviet Sjungos sudties (3:203). Tuometinis Tauro apygardos vadas aviacijos kpt. L. Taunys turjo parengti Vakarams memorandum, pagrobdamas lktuv ir juo perskrisdamas sien. Ylius ir kiti galiotiniai ivyko kitus miestus, iekodami tinkam kandidat numatyt apygard tabus. Bet 1945 m. spalio mn. pabaigoje dauguma steigj buvo suimti. Su j aretais baigsi Lietuvai ilaisvinti komiteto veikla.
.329

Lietuvos ginkluotj pajg vyriausioji taryba ir Lietuvai ilaisvinti komitetas kai kuriais atvilgiais skyrsi. LGP taryba, turjusi vadovauti partizanams, buvo savotikas Vienybs komiteto padalinys ir po jo steigta. LIKas, labiausiai rpinsis politiniais tikslais, buvo kovos organizaci jos Tauro apygardos krimo idava. Vienoje organizacijoje didesn vaidmen turjo politiniai siekiai, kitoje kariniai; viena turjo teritorin baz, kita ne; vienai vadovavo palyginti neinomi mons, kitoje buvo susitelk takingesni inteligentai. Bet svarbiausiu atvilgiu ir LGP taryba, ir LIKas buvo kariniai-politiniai vienetai, panas vienas kit numatyta organizacine sandara, sieki apimtimi, net savotiku neprisitaikymu esamoms slygoms. Saugumas jas abi greitai iaikino, ir niekas nemgino j atgaivinti. i organizacij sunaikinimu baigsi vienas tarpsnis pasiprieinimo organizacij raidoje. Iki 1946 m. pradios antinacini pasiprieinimo organizacij poveikis dar buvo gana stiprus, j pavyzdiu sek naujai steigiamos organizaci jos, nepakankamai dmesio skirdamos labai svarbiam skirtumui, btent, kad vokiei okupacijos metais buvo rengiamasi kovai, o pokario metais ji jau vyko. Asmenys be glaudesni ryi su kovos vienetais skirst Lietuv apygardas, kuri ribos buvo nustatomos geografiniais pagrindais, mginant neaplenkti n vieno didesnio Lietuvos miesto, taiau visai neatsivelgiant kovos organizacij veikimo rajonus. LGP tarybos apygard centrai buvo Vilnius, Kaunas, iauliai ir Panevys. LIKas prie i keturi apygard pridjo dar dvi Teli ir k tik j pai steigt Tauro apygard. Abiem atvejais numatytos apygardos neatitiko realios kovojani organizacij padties. Pavyzdiui, nors iauli apylinkse buvo nedaug partizan, iauliams buvo skiriamas svarbus vaidmuo. Pagal LGP tarybos plan iai apygardai turjo vadovauti Semaka, nors
330

emaii legiono veikimo erdis buvo iaurin ir vakarin emaitija, tad Teliai, kur gyveno Semaka, bt buvusi tinkamesn vieta apygardos centrui. LIKas numat steigti apygard Teliuose, bet ketino dar jas steigti Panevyje ir iauliuose. Veikiant Teli ir Panevio apygardoms, iauli apygarda bt buvusi nereikalinga. Planai buvo per daug ambicingi. Slygos neleido sukurti vis al jungiani organizacij. Veiksmingi galjo bti tik gerokai maesni vienetai. i plan nerealistikum savotikai rodo j likimas, j vadovus sumus. Aretavus Yli, Taun ir Butkevii, LIKas sulugo. Bet Tauro apygarda, kurios vadovybei priklaus ir suimtieji, ts savo darb, net sustiprdama, nes ji atstovavo realioms jgoms, atitiko objektyvius reikalavimus. Su Semakos ir Noreikos sumimu faktikai baigsi pastangos sukurti LGP iauli apygard, bet emaii legionas iliko. Valdiai nebuvo sunku iaikinti itokio masto organizaci jas, nes veiklos reikalavimai danai versdavo jos narius paeidinti konspiracijos taisykles. Didioji vadov dauguma, tarp j Noreika, Keliuotis, Ylius, legaliai gyveno. Organizaciniai planai reikalavo, kad patys vadovybs nariai ar galiotiniai daug keliaut, mgint susiinoti su ne visada gerai pastamais monmis ir tai daryti be patikim ryinink. 3. Pasyvioji rezistencija po 1946 m. pavasario 1946 m. pradioje pirmasis partizan vienijimosi tarpsnis buvo usibaigs. Dauguma partizan priklaus kuriai nors vienai i vienuolikos partizan apygard, sukurt vairiose Lietuvos dalyse. Atskir apygard tarpusavio ryiai dar buvo silpni, ir partizanu vadai jaut reikal, kuo greiiau sukurti bendr vadovyb. is partizan siekis buvo pagrindinis centralizavimo veiksnys, bet konkret vieningos vadovybs
331

pavidal didele dalimi lm du atsitiktinumai. 1946 m. pavasar piet Lietuv atvyko du antinacins rezistencijos veikjai, Jonas Deksnys ir Vytautas Staneika. Beveik tuo paiu metu sovietinis agentas Markulis susisiek su Suvalki jos partizanais, pas kuriuos laiksi abu atvykliai i Vakar. Deksnys ir Staneika piro partizanams steigti du visam pogrindiui vadovauti pretenduojanius vienetus. Bendr demokratinio pasiprieinimo sjd (BDPS) ir Vyriausij Lietuvos atstatymo komitet (VLAK). Markulis, greitai susigaudydamas padtyje, ias organizacijas inaudojo savo ir saugumo reikalams. Jeigu partizanai nebt jaut bendros vadovybs reikalo, vargu ar jie bt pritar grandiozikiems Deksnio ir Staneikos pasilymams. 3 Be nuolatins Markulio paramos ir klastos, jo aikinim, kad jis atstovauja vairioms pasyvios rezistencijos organizacijoms, partizanai gal btu greitai pakeit centralizavimo planus, didesn vaidmen suteikdami Vyriausiajam ginkluotj pajg tabui (VGP). BDPS sandara buvo ypa naudinga Markulio ir sovietinio saugumo planams infiltruoti partizan vadovyb ir vienu smgiu suimti kuo daugiau apygardos vad. Markulis, kuris buvo pakviestas pasirayti abiej organizacij steigiamuosius aktus, pasidar pagrindinis pasyvios rezistencijos organizacij atstovas BDPS ir j vardu galjo stebti partizan vienijimosi darb, suinoti j tarpusavio ryius, nesukeldamas jokio tarimo (2:464-468). a. Bendras demokratinio pasiprieinimo sjdis vairiais savo pavidalais i organizacija turjo savotik vaidmen pasiprieinimo istorijoje. Svei i usienio sukurta, kur laik sovietinio agento valdoma, ji vis dlto teigiamai prisidjo prie partizan suvienijimo. Partizan priimta kaip Vakar norus gyvendinanti organizacija, Vakaruose ji buvo pristatyta kaip autentika partizan valios reikj. Nei
332

krate, nei usienyje ji neturjo didesnio unugario. Ieivijoje, jos sukelti, vyko politiniai kivirai dl vadinamojo krato primato, o Lietuvoje, jau metams prajus po Markulio iaikinimo, net nedrsta atsisakyti organizacijos pavadinimo, nenorint urstinti usienio. BDPS gijo toki savotik gali, kad net po Markulio iaikinimo kur laik jis ra atsiaukimus, spausdino leidinius BPDS Komiteto vardu, o i saugumo pinkli isivadav partizanai ir j legaliai gyvenan tys rmjai veik kaip BDPS Prezidiumas. Savotikas ir pagrindinio BDPS steigjo Jono Deksnio likimas, nes jis buvo priverstas iniekinti savo krin. BDPS steigimo metu Deksnys norjo, kad organizacija vadovaut kovai su bolevikais. Taiau saugumo pagautas ir taps jo bendradar biu, jis ,,atkr BDPS, jo vardu Vakarus siunt galiotinius ir klaidingus praneimus, svarbiausia, Lietuvoje viliojo mones KGB spstus. Savotikos BDPS ir VLAKo steigimo aplinkybs. Abiej steigimo aktai buvo suredaguoti Vakaruose su viltimi, kad organizacij krimas tarnaus pasiprieinimui ir Lietuvai. Bet nutarim steigti ias organizacijas nulm ieivijos politiniai ginai, noras suvesti sskaitas su VLIKu ir pakirsti jo pretenzijas usienyje atstovauti alies rezistencijai. Ir Deksnys, ir Staneika buvo susiginij su VLIKu ir atskirais jo vadovybs nariais. Vokiei okupacijos metais Jonas Deksnys buvo aktyvus Laisvs kovotoj sjungos narys, jos atstovas VLIKe, 1944 m. pavasar naci suimtas ir kalintas. Bet Vokietijoje VLIKas Deksnio neprim savo narius, net po jo pirmosios kelions Lietuv 1945 m. dl to, kad jis buvo tariamas kaljime per daug ipasakojs naciams. Vytautas Staneika buvo Lietuvos kariuomens karininkas, voldemarininkas, nacionalist partijos narys. Jis irgi buvo prieikai nusistats prie VLlK, tarp kurio nari pirmais pokario metais pagiea tautininkams ir j rmjams buvo
333

tokia didel, kad net socialdemokrat vadovas Stepas Kairys reikalavo j atstovo neleisti VLIK. Atvyk Lietuv 1946 m., Deksnys ir Staneika tuojau susiinojo su Tauro apygardos partizanais, pranedami tur nurodym perorganizuoti Lietuvos pogrind, kad jis geriau atitikt Vakar norus. Partizan vadai tuos pasilymus prim, nusilenkdami tariamai Vakar valiai. Savo ruotu Deksnys ir Staneika su iokiu tokiu pagrindu tikjosi, kad usienyje veikianios organizacijos turs j planams paklusti, jei jie kalbs kovojanios tautos vardu, knytu BDPS ir VLAKo organizacijomis. 1946 m. birelio 6 d. buvo pasiraytas BDPS steigimo aktas, kuriame paymta, kad BDPS yra politinis ir kovos sjdis, ,,kovojanios lietuvi valios reikjas, kuris ,,tiki ir rytasi tsti pradt atskir asmen, grupi ir organizacij kov, sujungtomis gerai organizuotomis jgomis tsti iki galutins pergals ir laim jimo. Po keli dien, birelio 10 d., buvo steigtas VLAKas, kuris pasiskelb vadovausis kovai dl Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. Paskelbtame pareikime paymta, kad VLAKas bus aukiausias tautos politinis organas, kad bus steigta Usienio delegatra Lietuvai atstovauti usienyje. VLAKas neturjo jokio vaidmens nei usienyje, nei krate. Keliems mnesiams prajus po jo steigimo, Staneika sugro Vakarus ir mgino j teisinti usienyje. Bet jo pastangos nepasisek. Dalis politikos veikj, numatyt VLAKo usienio delegatr, silom galiojim neprim. 1947 m. sausio mn. vykusiame pasitarime visi numatyti delegatros nariai pritar krato primatui laisvs kovoje, tai yra, kad krate esanios jgos turi vadovauti isivadavimo kovai. Taiau kai kurie i j suabejojo, ar VLAKas i ties yra tautos valios reikjas. Po ios neskms VLAKo steigimo reikalas usienyje sulugo, nors jo vaidmen band
334

perimti BDPS usienio delegatra, kurios kai kuriems nariams pirmiausia rpjo ieivijos politiniai ginai. Kai 1948 m. Deksnys pasira vadinamj Baden-Badeno pasitarim nutarimus, teisinanius VLlKo vaidmen, atstovaujant rezistencijai usienyje, BDPS usienio delegatra i savo nari formaliai paalino Deksn, net nejausdama jog ypatingas krato primato pabrimas yra nesuderinamas su paalinimu asmens, kuris turjo glaudesnius ryius su alimi negu bet kuris kitas BDPS narys usienyje. Partizanai laik VLAK visai nereikalingu balastu, kurio ketinimas sujungti rezistencijos jgas didele dalimi pagal sen politini partij princip buvo visai nemanomas. Krate rezistencijos vadovyb krsi stichikai darbo principu, nekreipdama jokio dmesio nari politinius sitikinimus. Tad dirbo ir tapo toki organ nariu, kas pirmas drso aukotis tautos reikalui. BDPS likimas buvo gerokai sudtingesnis. Steigiamj akt pasira penki asmenys: Deksnys, Staneika, Markulis, partizanai Juozas Luka ir Algis Varkala. Siekiant sukurti rimtesns organizacijos vaizd, Deksnys pasira Laisvs kovotoj vardu, Staneika Atalyno, Markulis Lietuvos laisvs armijos, Luka Lietuvi fronto, o Varkala partizan. I ties iuo metu tik partizanai suteik BDPS rinit pagrind, nes Atalynas, Laisvs kovotoj sjdis ir Lietuvi frontas jau nebeveik, o Markulis neatstovavo Lietuvos laisvs armijai (60:341-342). Deksniui ir Staneikai sugrus Vakarus, vien Markulis uoliai rpinosi BDPS reikalais ir veik jos vardu. Saugumo padedamas, jis partizanams padar nemaa paslaug, aikindamas, jog jo galia plaukia i plataus pasyvios rezistencijos tinklo. Partizanai buvo dkingi u ias paslaugas, bet laikydamiesi konspiracijos, Markulio neklausinjo apie BDPS sudt. Buvo dar dvi prieastys dl nesidomjimo BDPS veikla. Tuo metu partizan vadai buvo

labai usim VGP stiprinimu bei glaudesni tarpusavio ryi umezgimu. Be to, dalis j neman, kad organizacija su BDPS struktra tiko esanioms slygoms. Vykstant pasitarimams prie BDPS steigim, dauguma partizan buvo grietai nusistat prie politini partij primim vyriausij rezistencijos organ. Jie aikino, kad (a) politins partijos jau mirusios, (b) j gretose yra nepatikim moni, kurie galt smarkiai pakenkti rezistencijai, (c) traukus politines partijas pasiprieinim, dar nesuimti j buv vadai galt nukentti, (d) partizanams, o ne politini partij veikjams, priklaus teis rengti planus Lietuvos atstatymui. 4 Padtis pasikeit, iaikinus Markul. Soviet agentas neatsisak savo veiklos, veikiau mgino j iplsti. BDPS Vyriausio komiteto vardu jis ileido Direktyvin biuleten, datuot 1947 m. kovo 16 d. ir raginant mones pereiti pasyvi rezistencij, ir ispausdino laikrat Kova su ikalbingu vedamuoju (danai cituojamu ieivijoj), pavadintu Lithuania Militans. Neinia, ar ie leidiniai buvo bent kiek platinami Lietuvoje, bet Markulis juos tuojau pasiunt Deksniui Vakarus, aikindamas, jog partizanuose vyko skilimas, savotikas perversmas piet Lietuvos partizanuose, kad jis apmeitas kaip idavikas, nes sils pereiti pasyvi rezistencij. 5 Partizan vadai irgi neskubjo palaidoti BDPS, nes neinojo organizacijos vaidmens usienyje, nenorjo be reikalo susiginyti su usienio organizacijomis. Todl partizan vad suvaiavime, vykusiame 1947 m. sausio 10 d., nutarta pakeisti BDPS komitet BDPS prezidium. Dalis prezidiumo nari jau nuo 1945 m. pabaigos dalyvavo pasiprieinime. Prezidium sudar poetas Antanas Mikinis, atstovavs LLA, ,,Tauius, kapitonas Edmundas Akelis (uvo Kolymoje), kunigas Juozas Stanknas, ir prezidiumo pirmininkas ininierius Vincas Seliokas-,,Gintautas ikaljs
336

25 m. ir net dabar neturintis teiss apsigyventi Lietuvoje. Prezidiumas pradjo veikti be skambi deklaracij ar atsiaukim, be visoki grupi atstovavimo, be lenktyniavimo ar varyb dl valdios. Prezidiumo nariai msi pareig, nes jaut negal apleisti reikalingo darbo. Vieno nario odiais, jie ryosi kovoti prie bereikalingas kraujo aukas, isilaikyti iki Taikos konferencijos ir tas aukas prasminti . ." Palaikydamas gerus santykius su partizan vadovybe, BDPS pritar nutarimui atnaujinti ryius su Vakarais ir po pirmosios Lukos kelions Vakarus 1947 m, pavasar jie i anksto rengsi kitam ygiui. Prezidiumas parpino, kad Luka Vakarus nuvet katalik laik popieiui Pijui XII, atsiaukim pasaulio laisvo mogaus sin ir kit mediag. Prezidiumo nariai dirbo be didesni iliuzij, nujausdami, kad anksiau ar vliau jie sulauks savo pirmtak likimo sumimo. ,,Gintautas net buvo leids, esant svarbiam reikalui, jo vardu parayti i anksto aptarus ratus ar pareigojimus, net jei jis bt suimtas. Prezidiumo nari nujautimas nebuvo be pagrindo. 1947 m. rugsjo mn. pabaigoje Seliokas ir kiti prezidiumo nariai buvo suimti. Bet BDPS prezidiumas nenutrauk savo veiklos. Nauju pir mininku buvo irinktas ateitininkas ininierius Jonas Boruta, raytojo Kazio Borutos brolis. Bet ir jis po trij ar keturi mnesi buvo suimtas. Aplamai maai kas inoma apie BDPS prezidiumo veikl, ypa nuo 1948 m. pradios iki 1949 m. vasario mnesio partizan vad suvaiavimo, kuriame nutarta atsisakyti BDPS vardo, j pakeisti Lietuvos Laisvs kov sjdiu (LLKS). Atrodo, kad iame laikotarpyje nuo partizan nepriklausomas BDPS veikimas tolydio silpnjo. alyje nebuvo atskir BDPS vienet tinklo. Po Selioko ir Borutos sumimo didjo partizan sitikinimas, kad didesniuose
337

miestuose legaliai gyvenantys pasiprieinimo nariai neivengiamai bus suimti, o su kiekvienu aretu kilo pavojus, kad suimtasis neilaikys kankinim ir saugumui iduos paslapi. Kovos dalini ryiams su miestu majant, partizanai perm vis didesn vaidmen BDPS prezidiume. Atrodo, kad po Borutos vadovavim perm Tauro apygardos vadas A. Baltsis. Vyriausias partizanu vadas kpt. emaitis buvo paskutinysis BDPS prezidiumo pirmininkas, prezidiumo nariais buvo Prisiklimo apygardos vadas Bartkus ir partizan vad suvaiavime dalyvavs ibaila. Bet BDPS vardas dar nebuvo galutinai palaidotas. 1949 m. nakt i gegus 2 3 d. Lietuvos pakrantje buvo ilaipinti ei mons, tarp j trys lietuviai Valdemaras Briedis,.Teofilis, Jonas Deksnys ir Kazimieras Pyplys-Audronis. Pyplys greitai susisiek su partizanais, padar praneim j vadovybei, sugro Tauro apygard, bet netrukus buvo nukautas. Deksnys atsiskyr nuo Audronio ir neumezg ryi su partizanais. Po kiek laiko buvo saugumo suimtas ir pradjo su juo bendradarbiauti. Bta gin dl konkreios datos, kada Deksnys pakliuvo soviet rankas. Vieni, remdamiesi i Deksnio ir ,,Teofilio gautais radijo praneimais, mano, kad Deksnys buvo saugumo rankose birelio pabaigoje, tai yra neprajus dviem mnesiams po jo sugrimo Lietuv. Kiti nepritaria iam aikinimui, jo sumim atiddami vlesniam laikui. Paymtina, kad 1949 m. ifruotame laike Pyplys klaus Luk, ar jis neino, kur Deksnys. Kaip bebt, 1949 m. pabaigoje Deksnys jau nebebuvo laisvas mogus. Matyti, kad Deksnys turjo du pagrindinius udavinius: (1) vairi organizacij vardu sisti Vakarus dezinformacij apie padt krate, kurstant jau siliepsnojusius ieivijos politinius ginus ir tuo bdu siekiant Ieivijos organizacijas sukompromituoti Vakar valgyb akyse, ir (2) savo
338

steigiamas pasyvios rezistencijos organizacijas suvilioti mones ir Juos vliau iduoti. Deksnys greitai atkr BDPS prezidium ir steig dar vien nauj pasyvios rezistencijos organizacij, kuri pasivadino Vyriausija kovojanios lietuvi tautos vadovybe (V'KLTV). Abi organizacijos umezg ryius su senais Deksnio idjiniais draugais buvusioje BDPS Usienio delegatroje, kuri buvo persiorganizavusi Lietuvos rezisten cijos tarnyb usienyje (LRT) prie Lietuvos rezistencins santarvs (LRS). 1950 m. ruden Vakarus deksninis BDSP prezidiumas pasiunt savo galiotin Kstut, kuris susitiko su LRT nariais, jiems perdav mandatus kratui atstovauti ir sugro Lietuv. Madaug tuo paiu metu Vakarus praneimus pradjo siuntinti VKLTV, kurios usienio skyriaus vadovas buvo pats Deksnys, pasirainjs TarvydoAlksnio vardu. Sovietinis saugumas veik apdairiai. Jis nutar operuoti BDPS prezidiumo vardu, nes tai buvo inoma organizacija, kuri galjo tikinamiau vaizduoti vadovaujanti pogrindio centr. BDPS jau buvo vien kart skils, kai partizanai ir prezidiumas atsiribojo nuo Markulio. Istorija gali pasikartoti, tad savo praneimuose Vakarus saugumo statytiniai pradjo aikinti, kad 1949 m, partizan (LLKS) suvaiavime kpt. emaitis apmei pasyviosios rezistencijos atstovus, nuvertino j vaidmen, pareik, kad ,,kas ne kovoja mike, tas yra prieas". Es po Lukos sugrimo ir jo iprovokuot teroristini veiksm partizanai smarkiai nukentjo, ir j ryiai su BDPS visai nutrko, taiau BDPS toliau dirbo tautos naudai. Nenordamas rizikuoti savo organizacijos sukom promitavimu. saugumas i pradi slp Deksnio vaidmen. Nors Deksnys susirainjo su savo draugais bent nuo 1950 m. pradios, jis neprasitar apie savo santykius su BDPS prezidiumu iki Kstuio sugrimo Lietuv paioje 1950 m.

pabaigoje. 7 Paaikjus, kad LRT visai tiki BDPS prezidiumo autentikumu, Deksnys pradjo atvirai rayti BDPS vardu. Saugumo taktika VKLTV atvilgiu buvo skirtinga, Deksnys savo vaidmens ioje organizacijoje Vakaruose neslp. Apie jos, kaip ir daugelio kit organizacij, raid yra labai maa duomen. Vis dlto is tas inoma. Apie 1950 m, Lietuvoje buvo patriot, kurie rpinosi tautos ateitimi, jaut reikal k nors daryti, bet neturjo glaudesni ryi su partizanais. 8 Atrodo, kad Deksnys umezg ryius su iomis grupmis, jas subr VKLTV, pradjo jos vardu veikti bei siuntinti praneimus Vakarus. Kai 1952-1953 m. partizan pasiprieinimas jo gal, o naujasis BDPS prezidiumas jau buvo tvirtai sipilietins kai kuriuose ieivijos sluoksniuose, saugumui VKLTV nebebuvo reikalinga. Partizan kovoms baigiant iblsti, buvo pajusta tutuma. Tie, kurie nekovojo partizanuose, neinojo n apie LLKS ir jo vadovybs isilaikym. Apie Deksn tebuvo inoma, kad jis atvyks i Vakar, Jo idavysts auka tapo 1952 m, susidariusi grup, kuriai priklaus plk. Juozas Jankauskas, buvs Lietuvi fronto karins organizacijos Kstutis vienas vad. 9 i grup alia plk, Jankausko sudar keturi jaunlesnio amiaus vyrai, susitelk rpintis tautai politiniu gairi nustatymu. Su Deksniu vienas i j buvo susitiks por kart. Deksnys jo neinformavo apie savo organizacijas, bet i jo norjo gauti ratu idstytus organizacijos tikslus bei siekius. Toks Deksnio reikalavimas sukl tarim, ir daugiau su juo nesikalbta. Bet pakako poros susitikim su Deksniu, kad bt jo iduoti. 1952 m. pabaigoje ir 1953 m. pradioje visi penki grups nariai buvo suimti. Nors veikla buvo tik planuojama, j bylai saugumas skyr didel reikm: liudininkais i Sibiro buvo Lietuvon perveti abu buv BDPS pirmininkai ir P. ilas. Trys i j, plk. Jankauskas, skautas
340

mokytojas ir ateitininkas ekonomistas buvo nuteisti po 25 metus lagerio, i kit vienam skirta 10 met, kitam 5 met bausm. Tardymas buvo iskirtinai iaurus. Gana danuose praneimuose saugumo valdomas BDPS prezidiumas ir VKLTV aikino madaug t pat: ginkluotas pasiprieinimas pratingas, partizanai nesukalbami ir prarad gyventoj param, pasyvios rezistencijos organizaci jos sutelkusios geriausius tautos narius ir jiems protingai vadovauja. Daug dmesio BDPS praneimuose buvo skirta Lukos juodinimui jis buvo kaltinamas iprovokavs nauj teroro bang, nereikaling auk suklimu, ikreiptu ieivijos organizacij vaizdavimu. Pasisakyta ir dl ieivijos politini gin. Nei BDPS, nei VKLTV nesikuklino, save apibdin dami. 1952 m. balandio mnes BDPS prezidiumas didiavosi sutelks ,.senosios armijos aukt laipsni karinink, dvasiki, buvusi ir isilaikusi aukt visuomens veikj, buvusi partizan. BDPS grups ,,veikia prie auktj mokykl studentijos, o miestuose grups pasiskirsiusios pagal vienos ries profesijos mones, pavyzdiui mokytoj, gydytoj ir ininieri. 1952 m. balandio 23 d. praneime VKLTV teig, kad ,,usitikrinome Katalik Banyios Vadovybs param, dabartiniu metu svarstomas klausimas dl nuolatinio Banyios vadovybs atstovo paskyrimo prie ms vadovybs. Nra ko n minti, kad 1952 m. po atuoneri Stalino teroro met tauta buvo prislgta, demoralizuota, isekusi. Dauguma moni rpinosi kaip nors ivengti areto, bet nestojo kokias nors slaptas organizacijas. O atsargusis vyskupas K. Paltarokas jokiu bdu nebt sivls itok veikim. Kvietimas paskirti nuolatin atstov bt buvs laikomas negudria provokacija.

341

INAOS
1. I Lietuvos .atsistoje trumpoje mokslininko Liudo Dam brausko biografijoje paymta, kad jis buvo suimtas u veikl LITe 1945 m. balandio 7 d. Kadangi organizacijos spaustuv buvo jo bute, manytina, kad jo aretu baigsi Auros spausdinimas. 2. Vieai nepaskelbtame praneime ,,Lietuvi pasiprieinimo raida antros bolevikins okupacijos metais yra duomen apie LITo ir Vienybs komiteto veikim. Praneimas buvo parengtas 1947 m. ar 1948 m., remiantis Deksnio ir Staneikos i Lietuvos atvetomis iniomis. 3. Markulio veikl nuodugniai aptaria J. Luka savo straipsnyje ,,MGB pinkls Lietuvos rezistencijoje (2:462-509). 4. Vytauto Staneikos pro memoria 1949 m. sausio 30 d. 5. Ten pat. 6. BDPS prezidiumo pirmininko 1952 m. balandio mn. praneimas. Kaip minta, praneim i ties pareng saugumas. 7. Tai matyti i prof. St. ymanto praneimo BDPS prezidiumui, ispausdinto Lietuvoje ileistoje J. Jakaiio knygoje Idavysts keliu (71:222). Savo Versmse ir verpetuose su Deksniu ryius palaiks Bronys Raila tvirtina (p. 124), kad ,.Lietuvos BDPS Prezidiumas , . . per J. Deksn usienin atsistam 1951 m. birelio 20 d. praneime prao . . 8. iuo reikalu uuomin yra VKLTV usienio sektoriaus vadovo praneime Lietuvos rezistencijos tarnybai usienyje 1952 m. balandio 23 d. 9. Jakaiio knygoje perspausdintas ifras, nurodantis, kad plk. Jankauskas vartojo ,,Buko slapyvard (71:208), o Bukas buvo vienas VKLTV vad. Taiau nra aiku, ar Jankauskas priklaus VKLTV ar Deksnys tik Vakarams skelb, kad Jankauskas yra VKLTV vadovybje, siekdamas padidinti organizacijos autoritet.

342

IX SKYRIUS

Vakar intervencijos viltis Pokario metais greito karo viltis buvo labai gaji tarp partizan ir turjo esmin, o ne atsitiktin vaidmen j galvojime bei apsisprendime ginklu prieintis komunizmui. Be naujo karo ar kokio nors ultimatyvaus Vakar reikalavimo, kad komunistai palikt Lietuv ir kitas okupuotas alis, nebuvo jokios galimybs atgauti nepriklausomybs. N vienas blaiviai galvojantis lietuvis negaljo manyti, kad vien savo jgomis tauta gals priversti Soviet Sjung pasitraukti i Lietuvos. Bet Vakar pagalba bt padt radikaliai pakeitusi. Be to. Vakar intervencijos viltis partizanui ir kitiems pasiprieinimo dalyviams nebuvo vien nepriklausomybs atkrimo laidas. Be numatomos Vakar pagalbos eiti partizanauti reik neivengiam mirt. Jei po met ar dviej pavykt komunistus ivaryti, tai partizanavimas nebt buvs beprasmikas: savo gyvybs auka uvusieji bt prisidj prie alies ivadavimo, o likusieji gyvi bt galj sugrti eimas ir taik tvyns atkrimo darb. Noras gyventi i dalies paaikina, kodl partizanuose Vakar pagalbos viltis buvo tokia gaji: ji adjo ne tik tautai laisv, bet ir partizanui gyvyb.
343

Vakar intervencijos viltis buvo pastovi, bet ios vilties pagrindas su laiku keitsi. Galima velgti tris tarpsnius. Paiais pirmaisiais pokario metais iki 1946 m. vidurio partizanai maiau ar daugiau kartojo tai, k ra pogrindio spauda vokiei okupacijos metais, btent, kad turi kilti konfliktas, nes Vakar demokratij ir Soviet Sjungos interesai nesuderinami. Vieni man, kad kils karas, kiti aikino, jog Vakarai be ginkluoto konflikto privers Maskv pasitraukti. Bet kone visi buvo sitikin, kad komunist okupacija ilgai nesits. i viltis turjo apriorin pobd, nes iuo metu Amerikos ir Soviet Sjungos santykiai buvo palyginti geri. Nebuvo didesni tamp. Net garsioji buvusio Anglijos ministro pirmininko W. Churchillio kalba 1946 m. kovo 5 d. apie gelein udang Ryt Europoje buvo amerikiei priimta altokai. Antrasis tarpsnis karo laukime nuo 1946 m. vidurio iki 1950 m. pabaigos atitiko padidjusias tarptautines tampas. Atidiai stebdami naujus poslinkius Amerikos ir Soviet Sjungos politikoje, pavyzdiui, Trumano doktrin, Marshallio plan, Berlyno blokad, NATO santarvs krim, Koros kar, partizanai sprend, kad karas gali bet kada prasidti. Vak.ar ir sovietins spaudos bei kit masins informacijos priemoni praneimuose jie iekojo artjanio karo enkl. Kokius ketverius metus partizanai lauk ivadavim neanio karo, save ir kitus tikindami, kad jei ne pavasar, tai tikrai ruden ateis laisvs valanda, o jei ne ruden, tai blogiausiu atveju pavasar. iuo metu j viltis grind konkrets vykiai, kurie ir kitiems kl susirpinim. Treiasis tarpsnis buvo nuo 1951 m. pradios iki ginkluoto pasiprieinimo pabaigos. Tuo metu partizanai tebelauk karo, bet ne dl kuri nors aiki nesutarim tarp Ryt ir Vakar, o dl sitikinimo, jog istorija ar Dievas Lietuvos neapleis, neleis taip iauriai numalinti lietuvi ir kit ryt europiei laisvs trokimo.
344

1. Antinacins rezistencijos poveikis Vokiei okupacijos metais pasiprieinimo organizacijos buvo sitikinusios, jog ilgainiui Lietuva atgaus nepriklausomyb. I pradi buvo manoma, kad nei Vokietija, nei Soviet Sjunga viena kitos nenugals. Veikiau abiej jgos iseks, ir anglai bei amerikieiai sutvarkys pasaul pagal demokratinius principus. Pavyzdiui, 1944 m. kovo 16 d. pogrindio leidinys Nepriklausoma Lietuva tebera: ,,Apskritai vokiei karinis pajgumas, k neseniai pabr ir erilis, nra palautas ir vokieiai gali atlaikyti Ryt front. Jeigu jie traukiasi Ryt fronte, tai tik politiniais ir strateginiais sumetimais. Vis danjant vokieiu kariuo mens neskmms, daugiau lietuviu pradjo galvoti, jog vokieiai bus sumuti, bet jie tebetikjo laisvs atgavimu. Es Maskva negals atlaikyti Amerikos spaudimo ir turs palikti uimtas alis. i viltis nebuvo tokia iliuzika ir nepagrsta, kaip dabar kartais atrodo. Amerika vieai tebeskelb gyvendinsianti Atlanto chartos paadus sugrin ti pavergtoms tautoms laisv, o lietuviai nebuvo umir, kad su Vakar pagalba po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva atgavo nepriklausomyb po 120 met Rusijos jungo. Tai kodl dabar Vakarai neparemtu lietuviu laisvs trokimo, kai 22 nepriklausomybs metai parod, jog tauta buvo pribren dusi laisvei ir nepriklausomybei? Be to, daugeliui net galv neatjo, kad Vakarai, stoj ginti Lenkijos ir kit taut nepriklausomybs prie Vokietijos agresij, ramiai leis Maskvai siviepatauti toje paioje pasaulio dalyje. i galvosen aikiai idst pogrindio leidinys Laisvs kovoto jas 1944 m. kovo 20 d.
O kad tiek JAV, tiek Anglija leist tokias milinikas las iam karui vesti ir dt tokias aukas, kad leidus sigalti S. Sjungai, kurios siekimai visiems puikiai inomi ir suprantami prileisti 345

negalima, nes iame kare JAV ir Anglija turi savo interesus ir leisti susovietinti Europ reikt faktikai pralaimti kar S. Sjungai.

Tuo metu Lietuva neinojo ir negaljo inoti, kad Anglija jau seniai pritar Stalino reikalavimui, kad Pabaltijo alys bt pripaintos Soviet Sjungai. Dar 1941 m. gruodio 16-17 d. Maskvoje Anglijos usienio reikal ministras Edenas i esms nusileido Maskvos norams (120:21-22). 1943 m. lapkriio mn. Teherano pasitarime ir Amerika sutiko, jog Soviet Sjunga turi atgauti visas tas teritorijas, kurias vald prie Vokietijos upuolim (177:590-591). 1 Vliau Amerikai kilo abejoni dl i nuolaidu tikslingumo, bet jau buvo per vlu. Pirmojo pasaulinio karo patirtis, tikjimas Atlanto chartos paadais ir sitikinimas, jog Vakarai, realiai vertin pasekmes, neatiduos Ryt Europos Maskvai buvo racionals veiksniai, skatin intervencijos vilt. Taiau nemaesn vaidmen turjo beveik desperatikas noras ivengti naujos bolevik okupacijos. Naujos okupacijos baim buvo tokia stipri ir gaivalika, kad ji kartais ugodavo racionalius apskaiiavimus, vert nusisukti nuo tikrovs ir duoti vali nepagrstoms svajonms. 1944 m. gruodio mnes, kai Vokietijos karin galia jau buvo palauta ir Rytuose, ir Vakaruose, atsakingas LLA veikjas kpt. P. Guaitis tikinjo kpt. J. emait, jog vokieiai Lietuvon sugr po dviej savaii (9:207). 2. Intervencijos viltys Lietuvoje Partizanai pasisavino antinacinio pasiprieinimo organizacijos politini vyki raidos analiz be didesni pakeitim. Jie taip pat tikjo ir dl t pai prieasi, kad komunistai bus priversti i Lietuvos pasitraukti. Laukdami greito ivadavimo, jie drsiai jo mikus. Ginkluota kova turjo Vakarams akivaizdiai parodyti tautos pasiaukojim
34&

nepriklausomybs reikalui ir bekompromisin pasiprieinim komunist okupacijai. Tiktasi, kad pasiprieinimas pagerins Lietuvos padt bsimoje taikos konferencijoje, pavers melu komunistu tvirtinimus apie tariam gyventoju pritarim soviet valdiai, nuplaus gd dl nepasiprieinimo 1940 m. birelio mn. is sitikinimas buvo toks stiprus, kad partizanai ir kiti kartais irjo nebt dalyk. 1945 m. birelio mn. Amerika ir Soviet Sjunga glaudiai ben dradarbiavo, sovietins kariuomens daliniai buvo perkeliami Rytus kovai su Japonija, o amerikieiai jau galvojo apie savo kari atitraukim i Europos ir nusiginklavim. Bet tomis dienomis partizanai jau band velgti bsimo konflikto pradi. Antai Suvalkijos partizan laikratis Kovos keliu 1945 m. birelio 5 d. paskelb vedamj Lietuva pasaulio laisvs kov avangarde. Tenai raoma:
Geleinis lankas prie Soviet Sjung vis siaurja . . . JAV ir Anglija mobilizuoja viso pasaulio materialines ir dvasines pajgas sutriukinti fizin ir psichologin monijos gd pasaulin komunizm . . . Skubiu tempu konsoliduojamos jgos ne tik bolevizmo sutriukinimui, bet ir naujos pasaulio taikos ir sistemos sukrimui, pagrstos teisingumu ir monikumu . . . Lietuvi tauta savo antgamtikoje kovoje nra viena.

Tuo metu ne tik partizanai tikjosi greitu Vakar sikiimu. Nemaa kit lietuvi visai neabejojo, jog komunistai netrukus bus ivaryti. Pvz., 1945 m. balandio mn. vyskupai V. Boriseviius ir P. Ramanauskas buvo sitikin, jog iki rudens komunist valdia bus pakeista. Pasak vieno kunigo pareikimo, nesusitarta tik dl laiko. Boriseviius vylsi, jog rusai bus ivaryti per kelias savaites. Ramanauskas, es, buvo santresnis, soviet valdios pakeitim atidjo iki rudens (3:134). Taiau pabrtina, jog tuo metu Vakar intervencija nebuvo visada sutapatinama su karu. Vyskupas Boriseviius aikino LLA vadui Adolfui
347

Kubiliui turs dideli vili, kad uimt taut reikal isprs San Francisco konferencija, kurioje buvo steigiama Jungtini taut organizacija (3:116). Taigi jis man, kad Lietuva bus ilaisvinta taikiomis politinmis priemonmis. Atrodo, kad 1946 m. pavasar Vakar intervencijos viltis pradjo blsti, nesant joki konkretesni Vaingtono ir Maskvos nesutarimo enkl. Net kai kurie partizan vadai suabejojo ginkluoto pasiprieinimo tikslingumu, nesant aikios Vakar paramos. Pasitarime su emaitijos apygardos vadu mjr. Semaka Vienybs komiteto pirmininkas Noreika pakartojo vilt, kad karas veikiai prasids. Taiau jam nesiliepsnojus, partizanai turt pergalvoti savo veikimo taktik, gal net nutraukti ginkluot kov (8:131). 1946 m. Vakar ir Soviet Sjungos santykiai smarkiai pablogjo. Maskvos didjanios pastangos siviepatauti visoje Ryt Europoje, Kremliaus reikalavimas, kad Turkija panaikint 1936 m. Montreux susitarim dl Juodosios jros ssiauri reimo ir leist jai kartu su Turkija pastatyti karini rengim ssiaurio pakrantse, bei kiti veiksniai paatrino tarptautin padt. Radikaliai keitsi ir Amerikos valdanij sluoksni nusistatymas dl Soviet Sjungos. George Kennan parayta vadinamoji ,,ilgoji telegrama, pasista 1946 m. kovo 22 d., daugum tikino, kad Soviet Sjunga neatsisakys savo ekspansionistini ksl, visomis jgomis mgins kurstyti neramumus Vakar alyse ir nuversti j vyriausybes. Nuolaidos komunistams nesuvelnint j agresyvios usienio politikos, ra Kennan, tad Amerika turi apie save sutelkti Vakar Europos alis ir tvirtai laikytis (120:52-55). Savotikas kulminacijos takas buvo prezidento Trumano kalba Amerikos kongrese 1947 m. kovo 12 d., kai buvo paskelbta vadinamoji Trumano doktrina. Paaddamas remti Graikij ir Turkij, Amerikos preziden tas pareik, kad kiekviena pasaulio tauta turi rinktis tarp
,348

dviej santvark, o Amerika turi rytis remti laisvas tautas, kovojanias prie mginimus jas pavergti. Tuo paiu metu Soviet Sjungos propaganda irgi atrjo. Maskva suskirst pasaul dvi prieingas stovyklas, skelb neivengiam komunizmo pergal, vis daniau kaltino Vakarus naujo karo rengimu. 1947 m. rugsjo 22 d. Politbiuro narys ir pagrindinis Stalino pavaduotojas A. danovas Kominformo suvaiavime Lenkijoje pareik, kad svarbiausia imperializmo jga JAV jau rengiasi naujam karui, siekia pavergti vis Europ. danovas ragino visas komunist partijas Vakar Europoje nutraukti ryius su socialdemokratais, sutelkti visas demokratines jgas, kurios Maskvos vadovaujamos, prieinsis imperializmo kslams (120:72-73). Netrukus prasidjo Berlyno blokada, dar vliau Korjos karas. Abiej pusi retorika darsi vis kovingesn, o partizanai, klausydamiesi usienio ir Maskvos radijo praneim apie didjanias tampas, nuoirdiai sitikino, kad j taip laukiamas karas greitai siiebs. Pabrtina, kad iuo atvilgiu Maskvos propaganda ir aminos kalbos apie dvi nesutaikomas visuomenines sant varkas turjo nemaesni vaidmen karo vili kurstyme negu Vakar radij praneimai. I partizan spaudos matyti, kaip uoliai jie stebjo usienio vykius ir skubjo gyventojams praneti diuginanias inias. Po Trumano doktrinos paskelbimo itin sustiprjo partizan sitikinimas, kad karas tuoj prasids. Daugelis Lietuvos partizan apygard laikrai tuojau skelb artjant kar. Dvi dienos po Trumano kalbos partizan grups tabo organas Laisvs rytas ra:
Savo kalboje Trumenas pareik, kad JAV neves izoliacijos politikos ir imsis pagaliau veikimo, kad bt pasaulyje gyvendin ta taika . . . Trumenas paadjo param tautoms, kovojanioms dl savo laisvs . . . visa spauda sveikina i kalb, nes ji suteikia 349

visoms tautoms, kovojanioms dl laisvs, vilt bti ilaisvin toms. Komunistin spauda gana smarkiai puola Trumen . . . bei kartu parodo ir savo baim, nes mato artjant komunizmo gal.

Kiti didesni partizan vienetai irgi ypating reikm suteik J.A.V. prezidento kalbai. Antai Auktaitijoje veikusios Vytauto apygardos organas Auktaii kova mnes po prezidento kalbos ra: ,.Daugelis usienio laikrai nurod, kad Trumeno kalba yra ikis Taryb Sjungai ir gali privesti prie ginkluoto konflikto. Paminjs didjant pasiprieinim komunizmui vairiose alyse, laikratis tvirtino: ,,Visi ie faktai rodo, kad Vakar demokratijos pradjo atvir kov prie komunizm. Reikia tiktis, kad ateis eil ir komunizmo idiniui Taryb Sjungai. Savait po prezidento kalbos Jungtins Kstuio apygardos organas Laisvs varpas paymjo, kad dabar galima laukti visoki netiktum, kad ,,didingai nesulaikomai auta gausiomis kraujo aukomis aplaistytas laisvs rytas, nedamas neapsakom diaugsm. Karas tuojau nesiliepsnojo, bet partizan viltis nesuduo. 1947 m. spalio 15 d. Laisvs varpas pripaino, kad ,,isivadavimo valanda usits ir daugeliui sukl ir tesukelia nerami mini. Bet vis dlto tik bolevik agentai ir silpnabdiai pradeda manyti, kad karo greitai nebus, nes ,,visi faktai rodo, jog ginkluotas konfliktas yra artimos ateities, o ne keleri met reikalas. Po keleri met partizanai dar nebuvo atsisak karo vilties. 1949 m. ir ypa 1950 m., kai kilo konfliktas Korjoje, o prie tai siautjo pilietinis karas Kinijoje, partizan spauda pranedavo greit laisvs atgavim. Pasak sovietini autori, 1949 m. rugsjo 27 d. vienas partizan laikratis teig, kad ..konfliktas neivengiamas ir kas visikai nebeslepiama net prieinink stovyklose 1950 m sausio 10 d. kitas paminjo,
S50

jog karas jau kur laik naikina Azijos miestus ir netolimoje ateityje karas turi prasidti ir Vakaruose. (100:No.20,22). iomis viltimis skatinami jaunuoliai dar ieidavo partizanus. Apie 1950 m. pabaig partizan poiris ateit pradjo keistis. Siautjo karas Korjoje, bet nebuvo joki enkl, kad Amerika ketina imtis konkrei priemoni Ryt Europai ivaduoti. Pai partizan jgos seko. Jie maiau band numatyti ateities vykius, gal dl to, kad tiek kart klaidingai irjo konflikto pradi. Nors jie nebemgino nustatinti, kada karas kils ir dl koki prieasi, jie vis dar tikjo, kad karas kils, nes nenorjo ar negaljo prileisti, jog Lietuva i ties bus palikta savo likimui ir turs toliau neti okupacijos panius, o j pai pasiaukojimas bei uvusij draug gyvybs auka lyg ir liks be pasekmi. Konkrei vyki nagrinjim pakeit pasitikjimas istorijos teisingumu, istoriniu laisvs pergals btinumu. Viename paskutini laisvs kovotoj leidini. Piet Lietuvos srities organe Partizanas, ileistame 1951 m. liepos 20 d., is tikjimas tautos prisiklimu ir laisvs reikalo teisingumu itin ikalbingai ireiktas:
Ms al prislg didiul nelaim. tai jau vienuolikti metai, o ji dar nesibaigia. Nenuostabu, kad daugeliui nebeutenka kan trybs ksti okupanto jungo. Atsiranda tautiei, kurie, deimt met ivarg, persimeta prieo pus, manydami, kad tuo bdu ubaigsi savo vargus. O i tikrj jie vien apgauna save: i pavergto, bet nepalenkto mogaus pavirsdami klusniais okupan to tarnais, svarbiausio dalyko laisvs vis tiek neatgauna.

Ragindamas tautieius nepamesti kantrybs, toliau laukti isivadavimo, nepasiduoti okupant kslams. Piet Lietuvos partizan laikratis nedvejodamas reik savo tikjim viesesne Lietuvos ateitimi.
Jei toji ilos senovs graik Penelop, laukdama savo vyro, buvo 351

taip tvirtai sitikinusi, kad jis gr, tai kaip galime abejoti mes, visa tauta, kad ms laisv gr. Yra buv daug atsitikim, kad ikeliav vyrai nebegrdavo, bet visoje pasaulio istorijoje nra pavyzdio, kad dvideimt dvi pavergtos tautos nebt atgavusios laisvs. Sunku tempkite vali, jei nepakeniama sukskime dantis ir neabejokime. Tiesaus reikalo Dievas neapleis.

Savaime aiku, ne visi partizanai lygiai tikjo karo neivengiamumu, net karo laukianij viltys tai sustiprdavo, tai atslgdavo. Po Trumano doktrinos paskelbimo prasidjus Berlyno blokadai, vliau Korjos karui, karo pradia buvo laukiama bene kasdien. Bet ie lkesiai blso, ir karo bei isivadavimo viltys ilgainiui nyko net tarp labiausiai optimistikai nusiteikusij. 3. Ieivijos organizacij ir Amerikos laikysena Ir Lietuvoje, ir ieivijoje esama tvirtinim, kad JAV ir ieivijos politins organizacijos, ypa VLIKas, kurst par tizanus tsti ginkluot pasiprieinim, nuolat praneindami apie tuojau vyksiant kar. Kaip minta, partizanai turjo labai svarbi asmenini prieasi laukti karo, tad ir be jokio usienio kurstymo mik ij bt lauk ivadavimo i Vakar. Pabrtina ir tai, kad partizanai karo tikjosi 1945 m. ir 1946 m. pradioje, kai Amerikos ir Soviet Sjungos santykiai buvo geri ir viena prie kit nevar propagandos kampanijos. Tuo metu ieivijos organizacijos jokiu bdu nekurst partizan, nes neturjo joki ryi su alimi. Negalima kaltinti ir Amerikos balso, kurio lietuvikos laidos prasidjo tik po penkeri met, btent 1951 m. vasario 16 d. Taigi usienio ir ieivijos skleidiami gandai apie greit kar nra btina ginkluoto pasiprieinimo slyga, nei viena jo pagrindini prieasi. Galima pirmin tvirtinim iek tiek suvelninti ir aikinti,
352

kad nors partizan pasiprieinimas kilo gaivalikai jis bt anksiau usibaigs be tiesioginio usienio kiimosi. Taigi, nors amerikieiai ir VLIKas nesukl ginkluoto pasiprieinimo, bet vis dlto j dirbtinai prats. is tvirtinimas irgi be didesnio pagrindo. Viena prasme ieivijos veikjai karo lauk nemaiau u partizanus. Karas reik Lietuvos ivadavim ir galimyb sugrti tvyn. Dauguma veikj tikjo, kad karas neivengiamas ir io sitikinimo neslp. Bet jie mgino santriau vertinti tarptautin padt, daugiausia veng kategorik pranaysi, kad konfliktas tuojau siliepsnos. Suprasdami savo ini apie padt Lietuvoje ribotum, jie primygtinai pabrdavo, kad vietos partizan vadai savo nuoira turi daryti svarbiausius nutarimus dl pasiprieinimo veiksm, taktikos ir trumpalaiki sieki. Nuo 1947 m. iki 1952 m. ir Nepriklausomos Lietuvos diplomatin tarnyba, ir VLIKo nariai, nors skirtingais laikais skirtingai vertindami karo tikimyb, gana nuosekliai veng kratui perduoti ini, kurios be pagrindo skatint ginkluoto pasiprieinimo pltr. Net ireikdami viltis dl tariamai brstanio konflikto, politiniai veiksniai pabrdavo reikal vengti nereikaling auk, kurias, be abejo, sukelt partizan veiklos sustiprinimas. 1947 m. balandio 15 d. Lietuvos diplomatijos efas Stasys Lozoraitis savo pro memoria vertindamas tuometin tarptautin padt, ra, ,,nra tikra, kad tempimas, kils ir augs dl Sov. Sjungos teritorins ir politins ekspansijos, turi btinai ir neuilgo privesti prie karo. Taiau Lozoraitis buvo tikras, jog Amerika negalinti leisti Maskvai pasigaminti atomin bomb, tad turs pradti preventyvin kar prie Maskv. Sunku splioti, kada jis prasids, taiau galima prileisti, kad ne anksiau kaip u keleri met. Todl Lozoraiio nuomone,
353

Lietuvoje reikia taupyti jgas, vengiant auk ginkluotoje kovoje, vengiant suteikti bolevikams pridedam pretekst depor tavimams ir t.t. Bdamas usienyje, a negaliu sprsti, kiek ms partizan veikla apsaugoja gyventojus nuo okupacins valdios smurto ir ar ji yra btina masi tautinei smonei palaikyti . . .

Lozoraitis nurod, kad partizan veikla, geriausi vyr mirtis maai paveiks tarptautini vyki raid ir Lietuvos klausimo sprendim. Jis man, kad ,,tam tikrais parinktais momentais partizan pasirodymas gali bti tarptautiniu atvilgiu svar bus, bet tai yra klausimas ne nuolatins akcijos, o atskir smgi. VLIKo nusistatymas ne daug kuo skyrsi gal tikjimas karu buvo stipresnis, partizan veikimas labiau vertinamas, bet kokio nors aikaus kurstymo nebuvo. 1948 m. lapkriio 14 d. VLIKo Vykdomoji taryba pareng slapt instrukcij kratui, apibdindama tarptautin politin padti ir ieivijos veikl, nurodydama kokios mediagos laukiama i alies. Buvo raoma, kad karas tarp Ryt ir Vakar neivengiamas. Jam spariai ruoiamasi. Kada kils karas, pasakyti negalima. VLIKas, kaip ir Lozoraitis, dav suprasti, jog karas tuojau neprasids, nes Vakarai ,,karui materialiai negana pasiruo. Taiau es ribos, kuri perengimas sukels ginkluot konflikt, lygiai kaip 1939 m. Vakarai griebsi ginklo, Hitleriui pasiksinus i Lenkij. Dar buvo pabrta, kad viskas priklauso nuo Kremliaus, nes Vakarai link nuolaidiauti, karo nenori, nors gali bti priversti reaguoti ginklu. Net tikdamas karo neivengiamumu, VLIKas nekurst partizan, ragino juos tausoti jgas. Slaptoje instrukcijoje skelbiama ioji ivada:
Bti parengties stovyje, gaivinti ir stiprinti krate isilaisvinimo vilt, taupyti jgas, vengti atviros kovos su okupanto karinmis jgomis, kartu organizuojant ir palaikant rezistencij krate prie 354

okupanto umaias ir ypa prie savuosius nukryplius ir idavikus. Rezistencijos metodai ir organizacija nustatomi palikusij Tvynje patriot, prisitaikant prie vietos slyg.

is VLIKo nusistatymas buvo gana pastovus: karas prasids, bet neinia kada; Vakarai jo nenori, nors bus priversti reaguoti Maskvos provokacijas, partizanai neturt nutraukti savo veiklos, bet veikti atsargiai ir prisitaikydami prie vietos slyg. Net 1950 m. pradioje, kai karas uvir Korjoje ir padidjo viltis, kad greitai imu isivadavimo valanda, VLIKas netvirtino, jog karas prasids po savaii ar mnesi. 1950 m. ruden Lietuvon sugro Juozas Luka su pergamente itin mau riftu ispausdintu VLIKo atsiaukimu. Nors atsiaukimas vadinosi Laisv ateina i Vakar, VLIKas palyginti atsargiai vertino padt. Es Maskva ino, kad Vakar demokratijos karo nenori, kad jos visk daro jo ivengti, kad demokratijos kar nepradeda. Dl to sovietai tiesiog brutaliai provokuoja agresijas ne savo vardu, bet versdami iandien korjieius krauj liesti: Taiau Vakarai jau dabar pasiry taip pat reaguoti, kaip Korjoje, bet kurioje vietoje, kur tik sovietai sukurt karo idin. Taigi net Korjos karo metu VLIKas neteig, kad Vakarai prads kok nors ivadavimo kar, o tik, kad jie kovos Maskvos agresijos atveju. Be sovietinio antpuolio karas nevykt, tad lemiant vaidmen karo suklime turi ne Amerika, bet Kremlius. 1951 m. sausio 29 d. praneime VLIKo Vykdomosios tarybos nariams karinio sektoriaus vedjas plk. A. ova aikino, kad partizanavimui slyg Lietuvoje nra ir nebuvo, kad ,,atvira kova su okupantu neturt bti ms tikslas. Jis dar uuomin, kad partizanai turt nutraukti savo veikim, ypa represijas prie gyventojus. ovos nuomonei ne visi pritar, bet jo toki pareig jimas rodo nelabai
355

karik VLIKo nusistatym. Kitu atveju ova bt buvs paalintas. Sunku inoti, ko amerikieiai lauk i Lietuvos rezisten cijos, bet kiek galima sprsti i prieinam duomen, amerikieiai neturjo joki iliuzij apie partizan veiksmingum. Jiems rpjo valgybos duomenys, o ne ginkluotas pasiprieinimas. ios nuomons amerikieiai neslp. 1950 m. rugpiio 17 d. Amerikos valgybos atstovas Vokietijoje George Smith tarsi su kai kuriais VLIKo veikjais Lietuvos klausimais, idstydamas Amerikos nusistatym. Smith paymjo, kad Vaingtonas remia visus kovojanius prie komunizm, kad niekada nepripains prievartinio Pabaltijo respublik prijungimo prie Soviet Sjungos. Taiau posdyje jis kelis kartus pabr, kad Lietuvos ivadavimas siejamas su kit pavergt taut ivadavimu ir nebus keliamas atskirai. Kitaip tariant, atskiros pagalbos nelauktina. Be to, Smith paymjo, kad Lietuvos pogrindis turi planuoti tolimai ateiiai, o nesivadovauti dabartiniu momentu ir esamomis slygomis. Nereikia komunist provokuoti didinti auk skaii. Pasak jo, patikima mokslinio tyrimo staiga vertingesn u keliolika tkstani ginkluot pogrindio kovotoj. Todl geriau, kad Lietuvoje nevykt udym, o jei btina, tai tik pagal atitinkam auktesni organ sprendimus. Taigi ir Amerikos valgybos atstovas sil vengti didesni auk, neplsti ginkluoto pasiprieinimo. Atrodo, kad nei ieivijos organizacijos, nei amerikieiai nekurst partizan sustiprinti savo veikim. Patys partizanai labiau tikjo, kad karas greitai prasids. Be to, amerikieiams ir VLIKui taikomi priekaitai gana naiviai prileidia, kad partizanai buvo pasiry paklusti usienio nurodymams. i prielaida be pagrindo ir be joki patvirtinani duomen. Tokio paklusnumo veikiausiai nebuvo. Juk partizan vadai,
.356

prieindamiesi Markulio vadovaujamo BDPS komiteto pretenzijoms nustatyti politikos gaires, pabr, kad laisvs kovotojai nra tik kariniai vienetai, klusniai vykdantys kit nurodymus. Net kai Markulis dar nebuvo tartas ess agentas ir buvo manoma, jog tarp BDPS nari buvo patriotinteligent, rizikuojani gyvybe kovoje prie okupant, partizan vadai jautsi pajgs daryti paius svarbiausius sprendimus. Ieivijos politins organizacijos nebuvo labai vertinamos, nes dauguma jos vad pasitrauk Vakarus ir tuo bdu pasitrauk i tiesioginio kovos lauko. J prestias buvo nusmuks. I dalies dl to Deksniui ir Staneikai buvo taip lengva tikinti partizanus, kad reikia steigti BDPS ir VLAK kaip sen organizacij pakaitalus. Ieivi patarimai ir padties vertinimai buvo priimami, kol jie atitiko partizan nusistatym. Jeigu, tarkime, VLIKas bt saks par tizanams nutraukti ginkluot pasiprieinim tuo metu, kai partizan vadai neman, kad iam ingsniui pribrends reikalas, partizanai veikiausiai jo bt visai nepais ir gal net laik bolevik provokacija. Reikia tik pagalvoti, kaip bt buv sunku perduoti itok sivaizduot nurodym Lietuvos pogrindiui ir ji tikinti, kad tai autentikas dokumentas, o ne klastot. Be to, per greitai prileidiama, kad karo viltis btinai skatino partizanus padidinti savo veikim. Be jokios karo vilties partizan skaiius bt buvs maesnis, bet tikjimas greitu karu kai kuriais atvejais galjo ir mainti partizan veikl. Juk jei karas tuojau prasids, kam be reikalo rizikuoti gyvybe? itoks galvojimas partizanams nebuvo visai svetimas. Antai 1947 m. pradioje Vakar emaitijos partizanai gavo nurodym ramiai laikytis, taupyti jgas, neprovokuoti komunist, nes karas turs greitai prasidti (8:91). Panaiai galvojo kai kurie Dzkijos partizan vadai. 1947
357

m. liepos mn., neseniai i Lenkijos sugrs Jurgis Krikinas; Rimvydas paklaustas, ar greitai kils karas paymjo, kad dar reikia truput pakentti ir isaugoti kuo daugiau kadr, nes karas kils (6:21). Nors Amerika tiesiogiai nekurst partizan ir neadjo karo prie Soviet Sjung, partizanai jautsi Vaingtono apgauti ir apvilti. Jie nesuprato, kad aukt Amerikos pareign dani pareikimai apie laisv, demokratij, teisingum, laisvo apsisprendimo teis ir reikal remti laisvs troktanias tautas nereik konkretaus sipareigojimo gyvendinti ias vertybes, kad itokie pareikimai buvo sudtin savotikos ideologijos ir politins retorikos dalis, kartojama su dideliu patosu, bet grynai mechanikai. Kuo labiau partizanai lauk Amerikos paramos, tuo labiau jie jautsi begdikai apgauti. Kartais prasiverdavo didel Amerikos neapykanta, lyg ji bt atsakinga u Lietuvos ir partizan vargus. Prie mirt sueistas Jonikio-agars apylinki Kunigaikio valgaiio apygardos vadas Muningis su kaupu iliejo savo pagie Vakarams.
Bkite prakeikti anglai ir amerikonai, moni udikai. Js mane ir mano vyrus suvediojote ir niekikai apgavote. Mes kovojome beprasmikai, liejome krauj, udme kitus . . . Dar kart bkite prakeikti. Vyrai, gelbkits, kaip kas imanote, mus apgavo, apdm akis paiu iauriausiu bdu (103:98).

Muningis nebuvo vienintelis taip galvojantis. 1949 m., pasiunts Vakaruose esaniam Juozui Lukai praneim, Dainavos partizan vadas Jurgis Krikinas-Rimvydas taip baig laik:
Pabaig parayk pats, tik ikeik amerikonus. A t auksini kiauli nekeniu labiau u rusus. I tavo laiko supratau, kad i tavs aiposi. Pasilyk tiems jauiams patiems eiti per vielas. Dl smarado a manau negalima bt i paskos eiti. 358

Lietuvoje tebra gajus sitikinimas, kad amerikieiai kurst ginkluot pasiprieinim ir vliau niekikai idav partizanus. Pvz., pogrindio leidinio Dievas ir Tvyn straipsnyje apie kunigo Yliaus veikl raoma, kad karo viltis buvo pagrsta, nes Trumenas, erilis, generolas Plechaviius, kun. Krupaviius, pulkininkas Grinius, vyskupas Buys ir kiti nuolat adjo pagalb, nustatindavo net terminus, kada Europoje bus ilaisvintos tautos (179:1112). Bet iam reikiniui iaikinti reikia iekoti psichologini prieasi, o ne knistis archyvuose iekant koki nors nepaskelbt dokument, kurie rodyt tikr amerikiei kalt. mogui lengviau priimti, kad jis buvo suvediotas negu kad pats klydo; lengviau suteikti vidaus viltims iorin tikrov negu pripainti, kad jos buvo be tvirto pagrindo. Partizanai ir daugelis kit lietuvi tiek vili djo amerikieius ir buvo taip apvilti dl to, kad pasmonje iekodami pagrindo Amerikai suversti atsakomyb u savo nelaimes, jie nebepripasta didele dalimi patys savyje sukl ivadavimo vilt. Nelaim lengviau pergyvenama, kai kitas kaltas. Ir tad sklido kalbos, kad Amerika ir ieivi organizacijos konkreiai ir nedviprasmikai adjo Lietuvai laisv.

INAOS
1. Teherano pasitarime Stalinas buvo labai jautrus dl Pabaltijo valstybi. Kai Amerikos prezidentas paminjo, kad po Vokietijos pasidalijimo gal reikt Kielio kanalo apylinkse steigti tarptautin zon, kad bt utikrinta tranzito laisv Baltijos jr, Stalinas, manydamas, kad kalbama apie Pabaltijo valstybes, tuojau pareik, 359

jog i krat pilieiai nubalsavo savo alis jungti Soviet Sjung, ir tad jos negali bti diskusij objektu. Pasitarim pabaigoje Stalinas pareikalavo Soviet Sjungai perleisti Karaliaui ir Klaipd su atitinkama Rytprsi dalimi. Pasak Stalino, Soviet Sjungai reikia iem neulani uost, juo labiau, kad istoriniu poiriu tai senos slav ems. Louis Fischer, The Road to Yalta (New York,

1972), p. 138.

360

X SKYRIUS

udymai 1. Uburtas smurto ratas Vidaus karai neapsieina be iaurum. Partizan kovos nesudar iimties. Nra tiksli duomen apie uvusij skaii. Komunistai teigia, kad uvo per 13,000 moni (171:135; 103:128). Bet skaii netraukiami nei partizanai, nei reguliarios kariuomens ir saugumo dalini nariai. uvo aktyvias valdios rmjai, inomi partizan idavikai, mons, kurie norjo pelnytis kit nelaimmis. Manytina, kad uvo nuo 7,000 iki 10.000 civili gyventoj, tai yra moni, kurie nebuvo nei partizanai, nei valdios pareignai ar partijos aktyvistai. Daugiausia j uvo nuo partizan rankos, bet dalis buvo paprast plik, strib ir soviet saugumo aukos. Nors partizanai turjo savo teismus, spdavo valdios rmjus ir tariamus nipus, j sprendimai, pasak A. uvinto, ne visada buvo pagrjsti (213:25). uvo nekalti vaikai bei senukai, be pagrindo tarti mons, neteisingai kaimyn skstieji. Nekalt moni udymas yra nepateisinamas net ypatingomis vidaus kar aplinkybmis, vairs veiksniai skatino smurt ir iaurum. Dl
361

pirmosios bolevik ir vokiei okupacij Lietuvoje siviepatavo uburtas skriaudos ir kerto ratas, kuris savo skurin traukdavo vis daugiau auk. Nenormaliomis karo slygomis, susilpnjus teisiniams ir doroviniams vartams, ne vien patamsi gaivalai kl galv, bet ir paprasti mons dar tai, kas jiems anksiau buvo nesivaizduojama. Ginklai buvo lengva prieinami ir patekdavo netinkamas rankas. Ginai, kurie kadaise bjt usibaig ikoneveikimu, kumiavimusi ar bylinimusi teisme, dabar baigdavosi automato serija. Komunist teroras skatino gyventoj tarpusavio nepasitik jim ir tarum, danjo skundai ne tik valdiai, bet ir partizanams. Partizanai juos negaljo nereaguoti. Neturdami kaljim ir kit normali nubaudimo priemoni, partizanai kartais nuteisdavo myriop mones, kuri nusikaltimai dabar neatrodo tokie dideli. Nepaprastai sunkios partizanavimo slygos Lietuvoje taip pat prisidjo prie smurto veiksm pltros. Daliniuose, kuri vadams nesisek ilaikyti drausms, kartais prasiverdavo savavaliavimas, plito girtavimas ir su juo susietos negerovs. Nors partizan kovos prasidjo tik 1944 m. ruden, Lietuvoje savotikas vidaus karas jau vyko nuo pat pirmj bolevik okupacijos dien 1940 m. is savotikas vidaus karas kartais paatrdavo, kartais atslgdavo. Jis lygiai vis nepaliet ir tikrai ne tuo paiu metu. Bet vis dlto jis vyko, didindamas nesantaik, tarum ir neapykant. Kuo daugiau moni nukentjo nuo smurto, tuo labiau didjo skaiius norinij atsikeryti, kurie savo veiksmais dar padidino nuskriaustj kiek. Vokieiai ir komunistai buvo labiausiai atsakingi u udymus ir aretus, bet jie buvo sunkiai prieinami, tad dl tikr ar sivaizduot nusikaltim danai nukentdavo nuskriaustj kaimynai, ar emesnio rango pareignai. Neramumai prasidjo, vos komunistams okupavus
362

Lietuv 1940 m. Kai kurie asmenys buvo atleisti i darb, neteko turto ar ems, jie, j gimins ir draugai buvo suimti. Nauja smurto pakopa buvo pasiekta 1941 m. per masinius birelio trmimus. Pagrindin atsakomyb u nusikaltim tenka Maskvai ir Lietuvos komunist vadams, bet vietos gyventojai, daniausiai lietuviai, irgi turjo savo vaidmen. Nei Maskva, nei Vilnius nenurod, kurie bet kurio kaimo gyventojai trauktini iveamj sraus. Geriausiu atveju jie nustat kvotas, nurod, kokios ries mons turt bti iveti. Paskutin atrank dar vietos aktyvistai. Po savaits prasidjus karui, kai kurie nukentjusi eim nariai ir draugai pasinaudojo proga suvesti sskaitas. Pirmosiomis karo dienomis komunistams ir jiems prijauian tiems grs suaudymo pavojus. Dalis buvo nuteisti myriop be joki ceremonij, taiau dauguma t, kurie iliko gyvi iki liepos pabaigos, ilgainiui buvo paleisti. ydai sudar aiki iimt vokieiai juos ud, kol j gyv beveik neliko. Nors yd ir komunist aktyvist likim lm patys vokieiai, kai kurie lietuviai dalyvavo aretuose ir udymuose, vokieiams nurod komunistus, grobst suimtj turt. Naujai nukentjusieji irgi kaup skriaud ir kert savo irdyje. Lietuva aprimo kokiems dvejiems metams. Bet 1943 m. vasar padidjo vokiei pareign ir soviet partizan siautjimas. Vokieiai iauriai susidorojo su tariamais komunist ir j partizan rmjais, o sovietiniai partizanai pl ir ud tuos, kuriuos laik vokiei valdios alininkais. Kaupsi sskaitos, ypa mikingesnse vietose, kur veik soviet partizanai. Nuo j upuolim apsiginti vietos gyventojai suorganizuodavo savisauginink brelius, rengdavo pasalas, o tai savo ruotu siutindavo komunistus. Raudonajai armijai sugrus Lietuv, komunistai kartais itin iauriai susidorodavo su pamiks gyventojais, kurie j nerm. Ketvirtame skyriuje minjome, kaip 1944 m.
363

gruodio mnes komunist baudjai nusiaub Merkins apylinks kaimus.1 Taigi per ketverius neramius metus susikaup daug sen sskait, ir kai sugr komunistai griebsi teroro, partizanai juo ir atsak. Karo iaurumai ir komunist bei naci teroras taip pat dar savo. mons priprato prie udymo, retas gyventojas nebuvo mats nuudyto mogaus lavono. Atbuko jausmai, nuudymas nebekl instinktyvaus pasibjaurjimo. Viena prasme mirtis sipilietino Lietuvos gyvenime. Tai nereikia, jog mons suvrjo, nors buvo ir toki. Veikiau dar vieno mogaus mirtis, tkstaniams jau uvus, praeidavo be didesni komentar. Dar kitas veiksnys, turjs nema vaidmen smurto veiksm pltroje, buvo lengvas visokiausi ginkl prieinamumas. Kai kurie mons juos sigijo dar 1941 m., kai bolevikai pabgo i Lietuvos. Dalis Vietins rinktins kari su ginklais pasitrauk namo, vokieiams mginus perimti tiesiogin rinktins vadovavim ir panaikinti jos savarankum. Vokieiai paliko daug ginkl, kartais juos ukasdami su viltimi, kad sugr pavartos. Ginkl sandliai buvo palikti ir desantininkams. Daug kaimo gyventoj sigijo ginkl dl viso ko, kad bt galima apsiginti nuo nelaukt ir nenorim svei. Ginkl buvo apsiai visoje Lietuvoje, ir j norintys galjo jais greitai apsirpinti. 2. Plikai ir provokatoriai Karo ir pokario met smyis sudar slygas visokiems gaivalams kelti galv, plikauti ir udyti. Reikinys nenaujas. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvoje taip pat buvo atsirad plik gauj, kuriose dalyvavo ne vien pabg rus karo belaisviai, bet ir vietos igamos. 1944 m. frontui praus, Lietuvoje liko ir vokiei, ir rus kareivi, kurie
364

bent i pradi plikavo. Vienas pagrindini Piet Lietuvos partizan udavini 1945 m. buvo vieosios tvarkos palaikymas, ,,apsaugojant gyventojus nuo nuolatini plikavim, vykdom tiek raudonarmiei, tiek civili (1:80). Savo atsiminimuose Luka kelis kartus paymi, kad plikavimas buvo plaiai paplits net 1945 m. viduryje. Kartais vykdavo net didesni susirmimai, per kuriuos partizanai turdavo auk (1:93). Vienas stambesnis par tizan dalinys, ygiuodamas po Vilnij ir Traku apylinkse, uoliai iekojo siautjani vagi ar ginkluot plik gauj (1:97). Per apiplimus bdavo ir mogudysi. Pagautus plikus partizanai iplakdavo ir spdavo, o apkaltintus mogudyste suaudydavo (1:115). Partizanai ilgainiui uvald mikus, kuriuose nebegaljo veikti didesni plik briai. Bet tai nereikia, kad plikavimas liovsi. Plikai prisitaik prie nauj slyg, gyvendami legaliai ir tik naktimis usiimindami savo profesija. Vienu atvilgiu j padtis buvo nepavydtina, nes juos gaud ir partizanai, ir milicija (9:217). Kitu atvilgiu pokario metai buvo geriausias laikas tokiam savavaliavimui. Plikai galjo vaizduoti partizanus arba stribus, itaip prisideng lengviau bauginti savo aukas. Per apiplim k nors nuud, jie galjo kalt suversti partizanams. Vietos valdios organai irgi plik nusikaltimus priskyr par tizanams, nordami juos meiti ir i dalies rodyti, kad partizanai i ties yra ,,banditai. partizanus stodavo ir nuotyki iekotoj, net paprast nusikaltli, kuriems, nerpjo kova dl laisvs. Partizan vadovybei kartais pasisekdavo juos sudrausminti ir sustab dyti j siautjim, bet ne visada. Nedrausmingieji bdavo i partizan paalinami, kitais atvejais patys nutraukdavo ryius ir vairiais bdais siautdavo, vis dar prisidengdami partizan vardu. Savo parodymuose partizanu vadas emaitis paymi,
365

kad 1947 m. Kelms-Krai rajone trys kovotojai nepripaino vadovybs, pl gyventojus tol, kol jo sakymu jie buvo sugauti ir du i j suaudyti (9:217). Skuodo rajone veikiantys partizanai turjo silpnus ir nepastovius ryius su centrine vadovybe. Matyti, kad j gretas stojo paprast mogudi, kurie 1950 m. pasitrauk i partizan, gyveno Lentvaryje ir Vilniuje, per eilines vagystes nuud niekuo nekaltus laikane ir taksi ofer (4:117-120). Ir bdami partizanais, jie veikiausiai praliejo ir nekalt moni kraujo. Nuo pat pirmj okupacijos dien bolevikai griebsi provokacij partizan geram vardui pakenkti, j paramai kaime pakirsti. Jie vartodavo vairias priemones, bet viena i j sukeldavo itin daug auk. Specials NKVD daliniai nuo keliolikos iki keli imt vyr, vaizduodami partizanus, pasirodydavo kurioje nors vietovje, ten kur laik siausdavo, viena ar kita dingstimi udydavo nekaltus gyventojus. Bdavo vairs scenarijai. Kartais jie net inscenizuodavo susirmimus su saugumo daliniais autentikumo regimybei sukelti, nuudydami atitinkamai aprengtus vokiei karo belaisvius. Bet visi scenarijai panaiai baigdavosi, nes nukentdavo partizan rmjai ir paprasti kininkai. Turbt pirmieji NKVD provokaciniai daliniai pasirod 1945 m. vasario mnes tarp Taurags ir Raudondvario. Vaizduodami partizanus desantininkus, jie ud vietinius valdios pareignus, neirdami, ar pastarieji uoliai rm komunistus ar labiau palaik gyventojus. Po keli siautjimo savaii dalinys dingo, o veikiai atvyko savo tapatybs neslepiantys saugumieiai, kurie negailestingai baud visus, kurie tariamiems ,,partizanams bent kiek padjo. Luka teigia, kad per kelet dien suaudyta ir suimta imtai moni, sudeginta daug sodyb (1:103). Tais paiais metais liepos mnes Kazl Rdos mikus nusileido panaus provokatori brys, vl vaizduodamas
366

desantininkus. sikr mike, su gyventoj pagalba jie umezg ryius su partizan daliniu, dal jo kovotoj siviliojo savo stovykl ir juos iauriai nukankino. Kai provokatoriai buvo galutinai iaikinti, jie susidorojo ir su jais pasitikjusiais gyventojais, kurie buvo suiminjami ir udomi (1:107-108). 1947 m. dauguma provokacini dalini buvo pavalds KGB majoro Sokolovo vadovaujamam OBO (Osobnij Banditskij Otdel) skyriui. Taktika nebuvo labai pasikeitusi nuo 1945 m., nors dabar provokatoriai nebevaidindavo vokiei parengt desantinink, o vaizduodavo i kitur atkeliavusius partizanus. Jie itin plaiai veik Suvalkijoje ir emaitijoje. 1947 m. keliasdeimt vyr brys atygiavo Suvalkij ir pradjo prainti vietos gyventojus juos suvesti su vietiniais partizan daliniais. Vienur jie nuud kelis apylinks pirmininkus, apkaltin juos padlaiiavimu valdiai, kitur graiuoju pra ini apie partizanus, dar kitur mudavo jiems ini nesuteikusius mones kaip bolevik bendradarbius, neturinius ryi su partizanais. Provokatoriai suvaidino kautynes su MGB pajgomis, per kurias uvo du i tariamj ,.partizan. T nakt provokatoriai pasirod pas anksiau aplankytus gyventojus. Su tais, kurie jiems padjo ar suteik ini apie partizanus, provokatoriai, nebeslpdami savo tapatybs, susidorojo, apkaltin tikrj partizan rmimu. Nukentjo ir tie, kurie atsisak provokatoriams padti. Tebevaizduodami par tizanus, saugumieiai juos baud neva u idavyst, atseit, u praneim valdiai apie j atvykim (1:248-251). Sokolovo provokatoriai ne maiau veik emaitijoje, vairiausiais bdais iekodami auk. Kartais stambesni j vienetai, iki imto moni, mgindavo susisiekti su partizan daliniais ir juos sunaikinti. Kitais atvejais jie vaizdavo partizanus i Latvijos ar iblakytus po kautyni. Kaip ir Suvalkijoje, jie nuudydavo kur nors vien valdios
367

pareign, suvaidindavo susirmim su NKVD. po to kaltindavo vietos gyventojus idavyste ir t.t. Pabrtina, kad Sokolovo provokatoriai mgino iaikinti partizanus ir j rmjus be tiesioginio gyventoj udymo. Antai Jungtins Kstuio apygardos organas Laisvs varpas 1947 m. spalio 1 d. paminjo, kad kartais provokatoriai vaizduodavo lietuvius karininkus, atstovus i centrins vadovybs, neva norinius susiinoti su vietos partizanais. Bta net atvej, kad jie vaidino desantininkus i Vakar. Todl Laisvs varpas spjo ,,visus gyventojus nesileisti jokias kalbas su jokiais neinomais monmis.

3. Partizan spjimai ir teismai

Nuo pirmj savo veikimo dien partizanai gaud ir ud komunist pareignus. Dar 1944 m. prasidjo partizan akcija prie saugumo darbuotojus ir j agentus, aktyviausius vietos valdios pareignus bei komunistu aktyvistus. Nukentdavo ir ariausi pataiknai, ir tie, kurie buvo tariami idav kaimynus ir kitus. Luka paymi, kad dien i dienos tai ia, tai ten pradingdavo bolevik pakalikai nuo partizan rankos. Gyventoj tarpe prigijo terminai: lap nune, zuikiaut ijo, uvauja etc. (1:38). Dar 1944 m. Kauno apylinkse veiks partizan dalinys ,,sunaikino kelet skundj NKVD agent, kelis bolevikams parsidavusius apylinki pirmininkus (1:93), o kitas po Dzkij ygiuodamas partizan junginys vairiose vietose iekojo bolevik agent, j bendradarbi ir vagi bei plik gauj. Vieni buvo pagrasinti, kiti gavo ,,lazd, o dar treti, ,,kuri kalts buvo perdaug didels, kad jiems bt galima bent laikinai dovanoti ar tiktis juos pasitaisysiant, buvo nuteisti myriop (1:97). Pogrindio spaudos straipsnyje apie kun. Yli, kuris veikiausiai prisidjo prie jo raymo.
368

paymima, kad partizanai neapsieidavo be udym. ,, mikus pateko ir tie, kurie vokiei okupacijos metais jau buvo prat udyti, ir tie, kurie norjo atkeryti u raudonj teror . . . (179:9). Partizan vykdomi komunist pareign udymai nebuvo kokie nors nelaimingi ar reti atsitikimai, kuri iek tiek skirtingomis aplinkybmis bt galima visai ivengti. Net jei partizan gretas nebt prasiskverbs n vienas vokiei okupacijos laik udikas, jei n vienas kovotojas nebt pasidavs kerto jausmams dl mylimj areto ar itrmimo, net jei partizan vadovybei bt buv paklusns visi partizan daliniai, udym vis tiek bt buv, nors ir maiau. Teroro vartojim lm ne tiek kovotoj psichologija, kiek objektyvios partizan veikimo ir j tiksl gyvendinimo slygos. Kiekvienas pasiprieinimo sjdis vidaus karo slygomis baudia jo sakym nepaisanius, mgina savuosius apginti nuo prieo arba nubausti j skriaudjus. Beveik nemanoma autoriteto sigyti ar j ilaikyti nepajgiant ireikalauti klusnumo ir be ryto atitinkamomis slygomis iuo pajgumu naudotis. Savo ruotu drausminimo ar bauginimo priemoni pobdis ir j vartojimo danumas priklauso nuo vairi prieasi, tarp j gyventoj pritarimas kovojanij siekiams, pai sakymu ypatybs, pavyzdiui, ar jie dani, ar sunku ir rizikinga juos vykdyti, ar jais mginama tvarkyti tik politikai reikmingus mogaus poelgius, ar skverbiamasi net visas irdies kerteles. Nemaesn vaidmen turi kitos puss kontrpriemons, nes danai mogus nutaria kaip elgtis apskaiiavs, kaip reaguos vieni ir kiti prieininkai kur nors jo veiksm. Jei nra pusiausvyros tarp abiej reakcij, tai ceteris paribus mogus labiau mgins ivengti toki poelgi, kurie urstins t pus, kurios drausminimo ar bauginimo priemons grietesns.

369

Pokario metais komunist bausms buvo drakonikos, o daugelis jas sivaizduodavo net baisesnes negu jos i ties buvo. iaurios trmimo akcijos, vokiei okupacijos metais ispausdinti leidiniai apie kalinimo slygas per pirmj bolevikmet tikino mones, kad aretas ir itrmimas reik mirties nuosprend, danai ne vien tik komunist nemalonn patekusiam, bet ir jo eimai. Tuo metu retas numat, jog po Stalino mirties Lietuv i lageri ir tremties sugr nemaas moni skaiius. Partizan vadovyb suprato, kad asmenini sskait suvedinjimas ir savavaliavimas buvo pragaitingas partizan geram vardui, kenk j autoritetui tarp gyventoj, buvo nesuderinamas su reikalinga karine drausme. Todl nuo pat pirmj mginim suvienyti atskirus partizan brius ir juos padaryti pavaldius centrinei vadovybei, partizan vadai suskubo ukirsti keli nereikalingiems udymams. Dzkijoje, Suvalkijoje ir emaitijoje, tai yra ten, kur ilgainiui partizan veikimas buvo itin stiprus ir gerai suorganizuotas, greitai buvo vesti karo lauko teismai, be kuri nuosprendi partizanai teorikai neturjo bausti komunist pareign ir kolaborant. 1945 m.. pavasar Dzkijos partizan vadas pulkininkas Vitkus nurod visiems Dainavos apygardos partizan daliniams suorganizuoti karo lauko teismus, kuri narius skyr dalinio vadas (6:22). Normaliai pirmininkas ir du nariai sudar teismo sudt. Teismas buvo aukiamas kiekvien kart numaius k nors bausti, nors protokolai kartais buvo raomi jau vykdius bausm. emaitijoje 1945 m. vasar irgi veik karo lauko teismai (9:208). Steigiant Tauro apygard, kunigas Ylius pareikalavo, kad jo statute bt trauktas punktas, kuris grietai draud be vyriausios apygardos vadovybs ratiko leidimo k nors nuudyti (179:10). Bent pirmaisiais Tauro apygardos veiklos mnesiais itokie leidimai nebuvo lengvai idavinjami. Pagal Tauro apygardos drausms nuostatus savavalikas gyventoj

370

udymas galjo bti baudiamas mirties bausme. Be to, apygardos statuto 42 straipsnyje nurodyta, kad laisvs kovotojas veikia tik vadovybs sakomas, o 44 straipsnyje kad kiekvienas laisvs kovotojas turi stengtis, kad nenukentt paaliniai asmenys (1:429). ved karo lauko teismus, partizanai j neatsisak. Net paskutinieji partizan briai rengdavo teismus, paraydavo protokol ir prasta tvarka teismo nuosprendius pranedavo kuop ir rinktini tabams. Auktesn partizan vadovyb gana pedantikai reikalaudavo laikytis tvarkos iuo reikalu. Tad 1950 m. ruden Dzkijoje veikusios arno rinktins tabas ratu papra Sapno brio partizanus parayti teismo nuosprend dl asmens, gyvenusio brio veikimo rajone ir nuteisto mirties bausme (5:79). O emaitijoje 1952 m. rugsjo mnes rinktins vadas ratikai nurod ,,parinkti likvidavimui asmenis, kurie palaik ryius su valdia (9:119). Net iauli rajone, kur partizan veikimas buvo labiau ribotas, sipilietino karo lauko teismai. 1950 m. birelio mnes Pakruojo apylinkse veiks Audros brys u aki myriop nuteis vien savo nar u pasitraukim i partizan be leidimo (31). Partizanai daniausiai prisiimdavo atsakomyb u vykdytus mirties nuosprendius, net palikdami vadinamuosius ,,likvidavimo aktus. Taurags rajone likvidavimo aktas buvo standartizuotas. Nurodius nuudytojo vard ir gyvenimo viet, akte raoma: Likviduotasis asmuo, sulig pareign rodymais, buvo aktyvus bolevik veikjas. Jis buvo sptas (mano pabraukimas K. G.) veikl nutraukti ir pasitaisyti, bet pastarasis tai nekreip dmesio ir ts savo pragaiting darb. Remiantis liudinink parodymais Uosio kuopos aibo brio sudarytas karo lauko teismas nubaud mirties bausme suau dant (9:78).

371

sidmtina, jog nubaustasis bdavo spjamas. Nuosprendio formuliaras kartais bdavo i anksto mainle paraytas arba kuopos tabo ispausdintas ir padalytas briams, tad ranka reikdavo rayti tik nuudytj pavardes (9:45,77). Teismo ir likvidavimo akto nuoraai kartu su uvusiojo asmens dokumentais buvo siuniami rajono tab. Nuosprend vykd, partizanai sakydavo eimos nariams niekur neieiti iki ryto ir tada praneti milicijai. Partizanai vairiai bausdavo tuos, kuriuos laik nusiengusiais. Bausm priklaus nuo nusikaltimo. U maesnius nusikaltimus, pvz., per didel uolum, vykdant valdios nurodymus, ar kaimyno turto nusavinim, mons bdavo spjami. Jiems nepaisius spjimo, partizanai konfiskuodavo dal turto ar vis, kartais smarkiai primudavo kaltinamj. Nuoseklus sakym nepaisymas galjo bti baudiamas mirties bausme. Su kai kuriomis iimtimis partizanai daniausiai spdavo uolius valdios darbuotojus, aktyvistus, kartais net tariamus nipus nutraukti savo veikim. spjimo laikai buvo raomi nuo pirmj partizanavimo dien. Pavyzdiui, aliosios girios apylinkse 1945 m. pradios partizanai ,.vietiniams gyven tojams, kurie aktyviai dalyvaudavo, vykdant partijos ir tarybins vyriausybs priemones siunt spjamuosius laikus, kad, jeigu jie ir toliau pads komunist valdiai, bus nubausti mirtimi (4:61). Net sovietiniai altiniai rodo, kad daug partijos veikj buvo spti prie mirties bausms vykdym. Antai mokytoja-aktyvist Ona Sukackien, kuri komunist spauda ypa lovina ir kuri j hagiografijoje turi panai viet kaip Marija Melnikait, buvo spta pasitraukti i rinkimins apylinks pirmininko pareig.2 Kiti inomi komunist veikjai, kaip Vladas virblys (157:164) ir Kazys Petroka (194:104) irgi buvo spti. Net 1951 m. partizanai teberaydavo spjimus (157:184).
372

Partizanai nerod pasigailjimo dviem prie grupms: saugumieiams bei itin uoliems valdios pareignams ir partizanus idavusiems bei kaimynams pakenkusiems. Pirmieji buvo laikomi kolaborantais ir tvyns idavikais, kuriems tik viena bausm mirtis. iuo atvilgiu partizanai nesiskyr nuo daugumos t met rezistencijos sjdi. Antrieji buvo teisiami pagal Senojo Testamento dsn: akis u aki, dantis u dant.3 Partizan nuomone, tie, kurie buvo susitep kit krauju, turjo u j mokti savuoju. Daug neaikum sukl antroji grup, kuriai priklaus tariami saugumo bendradarbiai ir agentai bei kiti, kurie tariamai idav partizanus, praneinjo valdiai apie j veikim, buvo atsakingi u kaimyn sumim ir t.t. I ryinink, rmj ir kit kaimo gyventoj partizanai gaudavo ini apie asmenis, palaikanius ryius su valdios organais. Pasak vieno Dzkijos partizano grups vado, patikrin inias, spdavome ir pagrasindavome, o jeigu tai nepaddavo, grasinimus vykdydavome (6:51). Jei buvo neabejotin rodym, kad gyventojas idav partizanus, tai jis kartais buvo tuojau suaudytas. Neinia, kiek moni partizanai nuud u nipinjim valdiai, bet j turjo bti daug. Pogrindio leidinyje Aura A. uvintas tvirtina, kad partizanai negailestingai naikino nipus ir informatorius ir kad dar dabar tarybin spauda lieja aaras dl ,,buruazini nacionalist iudyt naujakuri eim. Netiesa, juos ud ne dl to, kad jie naujakuriai, o dl to, kad, nors ne kart perspti, jie ir toliau idavinjo saugumui mones (213:25). Partizan spauda neslp, kokio likimo sulauks idavikai. Antai 1946 m. lapkriio 1 d. partizanu N grups tabas savo leidinyje ra:

373

Daugelis idavik bei nip mums yra gerai inomi, bet mes laukiame, kad jie susipras ir mes savo pragaiting darb . , . Pagalvokite, nes ryt jau gal bus per vlu. Ir viesioje dienoje, ir audringoje naktyje, vliau ar anksti, kiekvien valand idavikas turi tiktis partizan apsilankymo ir gauti tai, k savo judoiku darbu usipelns. Ms teismas labai paprastas ir aikus. Kaljim mes neturime. Neturjimas kaljim buvo viena prieastis, dl kurios partizanai taip grietai baud idavikus. Bet buvo dar du veiksniai, turj nemaesn vaidmen, btent partizan nesugebjimas dl nepalanki gamtos slyg apsisaugoti nuo idavimo ir baim dl savo ir rmj eim likimo. Tos paios partizanavimui nepalankios gamtos slygos, dl kuri tiesiog nuostabu, jog partizanai taip ilgai isilaik, gerokai padidino idavysts pavoj. Partizanams visada grs pavojus, ar jie besislapstyt bunkeriuose, stovyklaut mikuose, ar vykdyt kuri nors uduot. Kiekvienu metu kas nors galjo juos utikti, praneti valdiai, kurios pasiusti kariuomens ar NKVD daliniai galtu per valand pradti supti tariamj partizan stovykl ar laikymosi viet. Partizanai gerai suprato, kad net su beveik visuotiniu gyventoj pritarimu j padtis buvo nepavydtina, o pradjus net maam nuoimiui juos idavinti, j bkl bt buvusi visai nepakeniama. Todl partizanai buvo labai tars, nedelsdami imdavosi grietesni priemoni prie tariamus idavikus, kartais su tragikomis pasekmmis. Vengdami idavysts, partizanai danai udrausdavo monms net vaiktinti po mikus. Ne kart partizanai suaud tuos, kuriuos buvo tar po mikus landiojanius nipinjimo sumetimais. Antai 1947 m. emaitijoje netoli Lylavn partizanai pamikje sulaik du mones, kurie prisipaino turj uduot sekti partizanus (9:73). Kit kart partizanai sugavo tris komunist aktyvistus, stebinius j stovykl
374

Obelyno mike. Sulaikytieji i pradi tvirtino atsitiktinai pakliuv mik, bet muami prisipaino, kad buvo sisti partizanus iaikinti (9:113-114). Taiau ir nekalti mons kartais buvo suaudomi. Be pagrindo 1952 m. rugsjo mnes emaitijos partizanai nuud kratotyrinink Mat Untul, vaiktinjant po mikus netoli Endriejavo (9:131). Idavimo pavojus buvo realus ne tik partizanams, bet j ryininkams ir rmjams, kininkams, kurie duodavo partizanams maisto, leisdavo perdienoti ar kuriame nors sodybos pastate rengti slptuv. Rmjai, gyven pamikje ar nuo kit sodyb atitolusiame vienkiemyje, galjo priiminti partizanus per daug nesirpindami, kad kas nors pastebs i miko atjusius sveius. Bet daugelis kinink, kuriems buvo sunku ilgesn laik nuslpti partizan apsilankym, turdavo pasitikti kaimynais, pasikliauti j gera valia. Normaliomis slygomis ne taip sunku tai daryti. Bet pokario metai nebuvo normals laikai. Vieni kaimo gyventojai ar j gimins gal jau buvo nuo partizan nukentj ir tad pasiry atsikeryti, kiti, gal turtingesni, vylsi ivengti vadinamojo nubuoinimo ar areto, partizan ar j rmj idavimu rodydami savo itikimyb valdiai. Kaime gyveno saugumo uverbuot ir komunistams prijauiani moni. Kiekvienas galjo be didesns rizikos praneti saugumui apie partizan ap silankym. Partizanu rmjai tai inojo, bet toliau pasitikjo kitais. Tik susiginij su kaimynu, pastebj jo tartin elges ar pokalb miestelyje su valdios pareignu, labiau sidmj kaime sklindanius gandus rmjai galjo pradti tarinti kur nors i kaimyn ir su pagrindu ar be jo sitikinti, kad tai komunist agentas. U partizan rmim valdia danai suimdavo ne vien eiminink, bet itremdavo jo eim: juk vaikai ir mona irgi inojo apie partizan apsilankym. Todl partizan rmjai, bijodami, kad eima nenukentt dl idavysts, kartais

375

kaimyn sksdavo vietos partizanams, praydavo j nubausti u idavyst, kartais net silydavosi dalyvauti nuosprendio vykdyme. Pavyzdiui, savo parodyme po areto partizanas Vincas Vitkus paymi, kad 1950 m. jis ir kitas partizanas nuov vien Obelyno kaimo gyventoj, kuris ujo pas partizan ryinink tuo metu, kai lanksi partizanai. Vitkus liudija, kad ryininkas, jo snus ir dukt ,,m mane prayti, kad j nuudyiau, nes jis, es, teikis saugumo organams ini. (9:98). Toki atvej buvo daugiau (9:7376,112,120;19:61). Vienu atvilgiu itoks rmj ir ryinink elgesys koktus ir smerktinas juk jie reikalauja kaimyn suaudyti , o kitu suprantamas, nes jie norjo save ir eim igelbti nuo didelio pavojaus, kur, j nuomone, sukl ne koks nors nepriimtinas eimos elgesys, bet pagirtina tvyns meil ir idavikika agento veikla. Gav praym nubausti tariam komunist agent, partizanai atsirasdavo labai keblioje padtyje. Jei jie tikjo, kad skundas pagrstas, tai arba jie susidorodavo su tariamuoju, arba gautas inias perduodavo savo virininkams, kurie darydavo galutin sprendim. Nebuvo lengva atmesti rmjo skund. Pasiliks laisvas agentas saugumui pranet apie rmjo veikl. Net jei valdia nearetuot rmjo, jis veikiausiai nutraukt ryius su partizanais ir gal ragint kitus partizan alininkus panaiai elgtis, nes, teigiamai nereaguodami jo praym, partizanai lyg ir atsisako j apsaugoti nuo gresianio pavojaus ir rodo savo nesugebjim sutramdyti valdios agentus Partizanai suprato, jog toks j elgesys demoralizuot kitus alininkus ir ryininkus. Taigi iais atvejais partizanams bdavo didelis spaudimas pasitikti ryininko skundu, kuris ne visada buvo pagrstas. Komunist istorikai pabrtinai teigia, jog partizan teismai buvo dirbtini mginimai pateisinti paprasiausi
376

smurt, nes teismo nuosprendis buvo i anksto nustatytas, o kartais vykdytas prie pat teism. Bta atveju, kai be pagrindo skstas mogus buvo suaudytas, kai, be spjimo nuud mog, partizanai sura teismo protokol ir nusiunt j vadovybei. Be to, partizanams galiojo visuomeninio gyvenimo dsnis, kad kuriam nors tikslui gyvendinti paskelbtos taisykls kartais sukelia visai prieingus padarinius. vesdami griet karin drausm ir karo lauko teismus, partizan vadai stengsi ukirsti keli savavaliavimui ir sskait suvedinjimui. Bet jei vietos partizanams pasidar sunku susidoroti su kokiu nors asmeniniu prieu, tai jiems irgi nebebuvo lengva igelbti mones, kurie, j nuomone, buvo be pagrindo sksti ir nuteisti. Danai partizan brio vadas, jo tabas ar valgybos skyrius surengdavo teism ir sakydavo vietos kovotojams nuosprend vykdyti. Partizanams uprotestavus ar suabejojus nuosprendio tikslumu, j vadovai galdavo tiesmukai reikalauti, kad sakymas bt vykdytas. Tad 1949 m. vienam Taurags rajono partizan briui buvo nurodyta nuudyti tariam mog ir jo eim. Vietos partizanai uprotestavo, kilo didelis ginas. Vieni ragino bausm kuriam laikui atidti ir surinkti papildom kalts rodym, kiti sil neliesti tariamojo eimos, taiau vadai atkakliai laiksi savo sprendimo, pareik, kad sakymas yra sakymas ir j reikia vykdyti (9:150). Buvo ir kit toki atsitikim, kai partizanai nenoriai vykd virinink nutarimus dl suaudymo (9:76). Nelengva buvo partizanu padtis. Jie buvo i viraus ir i apaios spaudiami imtis priemoni prie valdios rmjus, kolaborantus ir idavikus. Vienu atvilgiu vadovybe reikalaudavo atsargiai itirti skundus nedaryti skubi sprendimu, bet, antra vertus, laukdavo, kad sakymai bt nedelsiant ir be diskusij vykdomi. Sunku buvo nepaisyti

377

rmj ir ryinink pageidavim, nes nuo j paramos ir geros valios nemaai priklaus partizan pasisekimas. Dar prisiminus sunkias partizanavimo slygas, nenuostabu, kad padaryta klaid, kad kartais karo lauko teismai gal paeisdavo elementarius teisingumo reikalavimus. Taiau nereikia nuvertinti teism reikms, nes jais partizanai prisiimdavo atsakomyb u savo veiksmus prie savo vadovyb ir gyventojus, savotikai ir prie istorij. Auktesn vadovyb grietai kontroliuodavo teismo nuosprendius, reikalaudavo, jog partizan daliniai detaliai praneint apie savo veikl. Parodymuose saugumui partizan vadas emaitis paymi, jog prie jam perimant ebenkties rinktins vadovavim, keli partizanai nuud trylika moni iluvos valsiuje (9:215). Veikiausiai apie tai suinojo i tabo dokument. Per didelis nuosprendi kiekis atkreipt vadovybs dmes, ir brio vadas turjo tiktis, kad bus pareikalauta juos paaikinti, ypa jei vadovyb buvo nurodiusi sumainti veiksmus prie gyventojus, arba j visai nevykdyti be ankstesnio vadovybs pritarimo, iskyrus pavojaus atvejus. Karo dienyno vedimas bei mginimas uregistruoti visus smurto veiksmus, didels partizan pastangos iuos dokumentus ilaikyti ateiiai rodo j sitikinim, kad istorija ir bsimos kartos supras j veikl, jai pritars ir j pateisins.

4. Komunist paskelbti sraai

Nors komunist istorikai itin stengiasi pabrti partizan vykdytus udymus ir Faktai kaltina serijos leidiniuose paskelbt parodym didioji dauguma smoningai parinkta, kad sukurt kuo juodiausi partizan vaizd, Lietuvoje dar kol. kas nepaskelbta n viena rimtesn studija apie partizan kovose uvusius, ar jie bt partizanai, paprasti gyventojai, ar net vadinamieji liaudies gynjai. vairiuose leidiniuose ir

378

straipsniuose galima rasti domesni duomen, bet j tiek maa ir be nuoseklesni tarpusavio ryi, kad vien i j negalima padaryti reikmingesni apibendrinim. Iimt sudaro du Faktai kaltina serijos leidiniai. Knygoje Buruazini nacionalist gauj siautjimas Dzkijoje sura yti Alytaus, Lazdij ir Varnos rajonu gyventojai, kuriuos neva nuud partizanai. Kitoje knygoje Kruvinos udik pdos ivardyti to likimo neva susilauk Jurbarko, Raseini, ilals, iluts ir Taurags rajon gyventojai. I viso paminti 3281 uvusieji i 8-ni rajon. Lietuvoje yra 44 rajonai. Taiau, iskyrus pastab, kad Dzkijos rajon sraai nepilni, i duomen skelbjai nepaymi pagal kokius kriterijus sudaryti sraai. Taigi norint juos pavartoti bendresniam vaizdui sukurti, reikia nustatyti, ar sraai palyginti pilni, ar jie bdingi kitoms Lietuvos dalims, ar juose ivardytus mones partizanai tikrai nuud ir kokiomis aplinkybmis. a. Sra sudtis ir apimtis Reikia i pat pradi pabrti, kad emaitijos ir Dzkijos sraai sudaryti skirtingais pagrindais. emaitijoje daug nuosekliau minimi vairs vietos valdios pareignai, deputatai, deimtkiemio galiotiniai ir ypa stribai. Dzkijos srauose vengiama i moni. Aplamai emaitijos sraus traukiamos visos tariamos partizan aukos, o Dzkijoje labiausiai minimi tik paprasti valstieiai ir j eimos. Valdios pareignai patenka Dzkijos sraus, iskyrus Varnos rajon, tik atsitiktinai. vairs valdios pareignai, stribai ir partijos aktyvistai sudaro per 40 nuoimi emaitijoje uvusij, o Dzkijoje maiau negu 15 nuoimi. Itin akivaizdus skirtumas tarp Raseini ir Lazdij rajon sra. Abiejuose paminta apie 570 nuudytj. Raseini rajone ivardyta per 260 valdios pareign, tarp j 379

apie 90 liaudies gynj ir dar koks deimt buvusi strib. Tuo tarpu Lazdij rajone neva uvo tik apie 30 valdios pareignu, i kuriu 5 buvo stribai. Net Dzkijos srau sudarytojai neturjo pastovi kriterij, pagal kuriuos jie nutar minti uvusius stribus. Varnos rajone uv stribai sudaro apie 10 nuoimi uvusij, Alytaus maiau negu 6 nuoimius. Alytaus rajone paminti 25 uv stribai, 15 i Daug valsiaus. Tai nereikia, kad per pus Alytaus rajone uvusij strib tarnavo Daug valsiuje, o tik kad Daug valsiaus stribai buvo nuosekliai traukiami sraus, o kiti nepateko. Pamintina ir tai, kad partizan vadas Ramanauskas paymi, og jo kovotoj brys suaud 6 Alovs valsiaus stribus 1945 m. liepos menes (94:54), bet n vienas nepamintas srauose. is skirtumas tarp Dzkijos ir emaitijos sra gana reikmingas, nes i esms skaiiuojami skirtingi dalykai. Kautynse uvs stribas nra teroro auka, bent ne ta paia prasme kaip dl tariamos idavysts nuudyta kininko eima. Uolesnieji vietos valdios pareignai irgi nebuvo nekaltos aukos. Jie buvo i dalies atsakingi u moni aretus ir itrmimus, taigi kartais ir u j mirt. Valdios darbuotojai ir partijos aktyvistai gerai inojo, kad dl savo veiklos jie rizikuoja gyvybe, danai buvo ginkluoti, po kaimus keliavo ginkluot vyr saugomi. Kai kurie pareignai buvo be pagrindo sksti ir uvo nuo partizan rankos, o tikri moni skriaudjai, laimj vietos partizan pasitikjim, visai nenukentjo. Vis dlto skirtumas lieka reikmingas, tad siekiant apibendrinti nuudytj skaii visoje Lietuvoje, negalima Dzkijos ir emaitijos sraus vienodai traktuoti. Jau pirmu vilgsniu pastebima, kad sraai gerokai nepilni. Ypa trksta duomen i 1944 m. ir 1945 m. pirmosios puss. tai keli pavyzdiai. 1945 m. Lazdij rajone uvo penki komjaunimo valsi sekretoriai,4 o Faktai kaltina
380

srauose paminti tik trys uvusieji mons visame rajone per visus 1945 m. Cituodamas partijos archyvus, J. Jermalaviius (72:26) nurodo, kad antrame 1945 m. ketvir tyje visoje Lietuvoje uvo 840 moni, taiau Faktai kaltina srauose ivardyta tik apie 80 moni, tai yra vos 10 nuoimi, nors mintieji rajonai uima apie 20 nuoimi Lietuvos ploto, o partizanai juose buvo labai veikls. Tai i dalies galima iaikinti, atsivelgus sra sudarymo kriterijus. Dzkijoje partizanai stipriai veik nuo 1944 m. rudens, bet jie netaik griet bausmi idavyste tariamiems kininkams, kol komunistai praved pirmuosius pokario met masinius trmimus 1946 m. vasario mnes. Nukauti stribai ar suaudyti valdios pareignai, kurie turbt sudar didesn uvusij nuoimt, nebuvo traukiami sraus. emaitijoje partizan veikimas prasidjo vliau. Bet kadangi uv stribai ir kiti valdios pareignai minimi emaitijos srauose, susidaro spdis, jog 1945 m. partizan veikimas emaitijoje buvo platesns apimties negu Piet Lietuvoje. Bet skirting emaitijos rajon io laikotarpio sraai nra vienodai isams. Pavyzdiui, 1945 m. Raseini rajone neva nuudyta 97 mons, Jurbarko rajone 145, o kaimyniniame Taurags rajone, kur buvo panaios par tizanavimo slygos, tik 27 mons. Atrodyt, kad skirtumas labiau atspindi sra sudarymo kriterijus negu faktin skaii. Jeigu pirmj pusantr met sraai turi nemaa sprag, tai po 1949 m. jie gana isams. Valdia buvo gerai sitvirtinusi, turjo nuodugnius gyventoj sraus, kurie buvo vartojami nustatyti mokesius, pyliavas, ir t.t. Tad mogaus dingimas buvo greiiau pastebimas ir atitinkamos staigos uregistruojamas. Be to, komunist istorikai smoningai pabria nuudymus vykdytus tuo metu, kai partizan jgos seko, tuo siekdami sukurti spd, kad partizanai be pagrindo savavaliavo ir terorizavo mones.

381

b. Sra isamumas ir bdingumas

Sra provizorinis pobdis paaikja, detaliau palyginus juos su kitur skelbtais duomenimis. nuudytj sraus nepatenka net kai kurie komunist veikjai, apie kuriuos raoma kituose leidiniuose. Knygelje Tai buvo Leipalingyje paskelbtos pavards atsakingesni Leipalingio partijos aktyvist, kurie neva uvo nuo partizan rankos (153:50-51). I 13 pamint asmen, tik du traukti Lazdij rajono sraus. Tai nelauktina: juk itie mons buvo vietos valdios grietinl, o ne kokie nors pamikje gyvenantys ir valdiai gal abejingi kininkai. Taiau visi toje paioje knygoje paminti 27 mons, nuudyti 1949 m. balandio mnes, yra srauose. Kitoje dokumentinje apybraioje Krauj sugr Dzkijos smlis autorius ivardija 19 moni, kurie buvo nuudyti 1945 m. rugpjio pradioje kaimuose Daug eero pakrantse (94:48-52). Tik 10 i j patenka sraus. Yra nenuoseklum ir paioje Faktai kaltina serijoje. Savo parodymuose Alytaus rajone veiks partizanas Petras Simanaviius pamini 17 umut moni, i kuri 15 paymti srauose (5:42-71). Kitas Dzkijos partizanas Zigmas Stravinskas pamini 9 smurto aktus ir 18 nuudyt moni, bet srauose paymti tik 4 vykiai ir 13 moni (5:71-83). Kitais atvejais sraai gerokai pilnesni. Knygos Buruazini nacionalist gauj siautjimas Dzkijoje vade paymta, kad per vadinamsias Baltramiejaus naktis Alytaus apskrityje Alovs valsiuje mons buvo masikai udomi birelio 14, rugpjio 1, spalio 26 ir lapkriio 15 d. Iskyrus birelio 14 d., vado autoriai sumaio Alovs valsi su visu Alytaus rajonu, tai yra Alovs valsiui priskiriami visi nuudymai vykdyti Alytaus rajone. I 24 moni, umut birelio 14 d., srauose paminta 22;5 i 70 uvusiu rugpjio 1 d. srauose yra 38; i 18 nuudyt spalio 26
382

d. paminta 13; i 37 umutj lapkriio 15 d. paminta 36. Taigi jei minti pavyzdiai bt bdingi, umutj skaii Dzkijoje reikt padidinti nuo 10 iki 20 nuoimi. emaitijos sraai yra gerokai isamesni. Taiau sunkiau patikrinti j nuoseklum, nes nra atskir knygeli, vadinamj dokumentini apybrai, apie partizan veikim emaitijoje. Turimi duomenys rodo, kad emaitijos par tizanai buvo drausmingesni ir neud eimomis. Viename straipsnyje apie partizan nuudytus Gaurs valsiaus, Taurags rajono gyventojus paminta 53 uvusieji (127) jie visi traukti sraus. Tie penki emaitijos ir trys Dzkijos rajonai yra ypatingesni dl to, kad juose veik itin stiprs ir gerai organizuoti partizan daliniai, kurie isilaik iki 1952 m. ir net ilgiau. Visi penki emaitijos rajonai sudar gana kompaktik vienet, nes juose veik partizan, briai ilgainiui priklaus Jungtinei Kstuio apygardai. Nors atskiri partizan daliniai veikdavo ia viename, ia kitame rajone, jie buvo pavalds vienai vadovybei, j vadai perkeliami vadovauti kovos daliniams ia vienur, ia kitur. Alytaus, Lazdij ir Varnos rajon partizanai irgi buvo panaiai suorganizuoti priklaus Dainavos apygardai, nors Lazdij partizanai buvo savarankikesni. Savo organizaciniais ryiais ir ilgu isilaikymu, nepakrinkant vadovaujantiems organams, i rajon par tizanai skyrsi nuo kovos dalini kitose Lietuvos dalyse. Turbt tik Suvalkijos ir Panevio apylinkse veikimas buvo panaios apimties ir trukms. Kitose Lietuvos dalyse partizan karas greiiau ir kariau siliepsnojo, bet veikiausiai ir buvo greiiau nuslopintas. Sunku nusprsti, kaip is emaitijos ir Dzkijos partizan iskirtinumas galutinai paveik smurto vartojim prie gyventojus. Vienu atvilgiu atrodyt, lyg komunistaujantis
383

elementas, ypa valdios bei partijos aktyvistai ir stribai, turjo daugiau nukentti j veikimo rajonuose negu kitur Lietuvoje, nes partizanai ia ilgiau veik, buvo gerai ginkluoti, turjo veiksmingesn valgyb. Taiau tvirti organizaciniai ryiai bei geresn karin drausm lyg ir turjo sutramdyti savavaliavim ir be pagrindo tariam moni baudim. itoks galvojimas galioja emaitijos, bet ne Dzkijos rajonams. Su kai kuriomis ilygomis visuose emaitijos rajonuose smurto vartojimas prie nepareignus sustiprjo 1946 m. pradioje, o smarkiai sumajo 1949 m., pabaigoje. iek tiek isiskiria Jurbarko rajonas, kuriame po 1946 m. partizanai labiau veng baudimo priemoni prie gyventojus. Visuose rajonuose uvusij pareign ir nepareign nuoimtis yra palyginti pastovus. Taiau Dzkijos rajon partizan veikimas buvo gana nevienodas. Varnos rajone vis laik buvo palyginti maai auk. Alytaus rajone smurto vartojimas pasiek aiki virn 1946 m. ir po to labai smarkiai krito, o Lazdij rajone umutj skaiius pradeda didti tik 1946 m. Kaip minta, Dainavos partizan daliniai maiau priklaus nuo centro nurodym, ir atskiri vadai turjo didesn veikimo laisv. Visa tai rodo, kaip sunku daryti platesnius apiben drinimus apie partizan veikim. Jei apibendrinimai bt grindiami duomenimis vien i Dzkijos, tai rezultatai gerokai skirtsi nuo t, kuriuos gautume, jei bt vartojami apie emaitij paskelbti duomenys. O jei ivados apie udym eimomis bt pagrstos arba tik Jurbarko, arba tik Lazdij rajono duomenimis, tai atrodyt, jog kalbama apie visai kitas alis. Jurbarko rajone tik du kartus buvo i karto umuta daugiau negu trys vienos eimos nariai, o Lazdij rajone apie 45 kartus. Vis dlto manytina, kad skirtumai iuose atuoniuose rajonuose maiau ar daugiau atspindi panaius procesus
384

kitose Lietuvos dalyse, juose uvusij skaiius bdingas visai Lietuvai, bent iki 1949 m. pabaigos. Tai patvirtina komunist autori daliniai duomenys apie visoje Lietuvoje uvusius mones. Nagrinjami rajonai sudar 18 nuoimiu vis Lietuvos rajon, ir juose uvusi moni nuoimtis pagal turimus duomenis buvo proporcingai tas pats, kaip matyti i lentels.

Partizan nuudytj skaiius pagal komunist duomenis

Nuudytu 8 rajo nuose 11 24 48 67 103 55 201 81 590

Nuudytu visoje Lietuvoje

Nuoimtis

Data
1945 balandio mn. 1945 gegus mn. 1945 birelio mn. 1945 liepos mn. 1945 rugsjolapkriio mn. 1946 rugsjo mn. 1946 IV ketvirtis 1947 I ketvirtis I viso 253 344 243 244 529 332 783 442 3,170 4.3% 7.0% 19.8% 27.5% 19.5% 16.6% 25.7% 18.3% 18.6%

Lentel sudaryta pagal Rakn (148:159,198) ir Jermalavii (72:26,30,32).

Tarkime, kad visi srauose ivardyti mons i ties buvo pokario metais nuudyti, bet tai dar nereikia, kad juos nuud partizanai. Tuo metu Lietuvoje veik minti plik briai, kartais udydav gyventojus, ir saugumo provokaciniai daliniai. I beletristikos matyti, kad kaimo mons ne visada inodavo, ar pas juos nakt apsilank ginkluoti vyrai buvo partizanai, ar stribai? K nors nuud

385

stribai galjo lengvai kalt u smurt primesti partizanams, ypa jei udymas buvo vykdytas su virinink pritarimu ar net sakymu. Apie tokius vykius galima tik splioti. Be to, neinome, ar partizanams priskiriama atsakomyb u paalinius mones, kurie uvo per susidrim tarp partizan ir valdios dalini. Pavyzdiui, jei NKVD ar kareivi dalinys apsupa sodyb, kurioje dienoja partizanai, arba partizanai upuola sodyboje vieinius stribus, ir per kautynes va visi sodybos gyventojai, tai ar itie mons laikomi partizan aukomis? Jeigu jie tokiais laikomi, tai partizan sskaiton priskiriami mons, kuri mirties jie nesiek ir u kuri mirt ne maiau atsakingi ir komunistai. Reikia pabrti dar vien skirtum, btent tarp moni, kuriuos partizanai smoningai nubaud mirties bausme, ir t, kuri gyvyb nebuvo tiesiogiai ksinamasi. Tarkime, kad partizanai ketina suaudyti kur nors kaimo aktyvist, bet jiems nepasisekus siverti jo namus, vyksta susiaudymas, per kur usidega namas ir sta ne vien tik aktyvistas, bet ir jo mai vaikai. iuo atveju partizan atsakomyb u vaik mirt yra tik netiesiogin. Toki atsitikim, be abejo, yra buv. Kai kuriuos galime atspti. Antai Varnos rajone Maaliki apylinks Gudakiemio kaime uvo atuoni asmen alnierausk eima, kurios lavonai buvo sudeginti su trobesiais. Vargu ar tai smoningas partizan darbas, nes visame Varnos rajone tai vienintelis atvejis, kada uvo daugiau negu keturi vienos eimos nariai. Dar svarbiau: pagal komunist autori sraus Maaliki apylinkje buvo dar tik keturi smurto veiksmai, kuri kiekviename uvo tik po vien mog. Tad alnierausk eimos likimas yra iimtinis ir neplanuotas. Alytaus rajone i karto uvo vienuolika Vadeiki eimos nari, tarp j vieneri met kdikis. Nors kartais buvo labai iauriai susidorojama su eimomis ir vaikai buvo udomi.
386

kdikiai nebdavo lieiami. Tad kyla tarimas, kad iuo atveju gal buvo susiaudymas arba gaisras, kuris pareikalavo tiek daug auk. tartinas ir nurodymas, kad Raseini rajone, kur partizanai buvo drausmingi, buvo umuta septyni asmen eima, ypa dl to, kad nepaminta n vieno uvusiojo vardas, nei nuudymo data (9:306). Bta ir kit panai atvej. Pabrtina, kad nuudytj sraai negali bti vartojami be ilyg, net mginant aplamai nustatyti uvusij skaii be bandymo vieniems ar kitiems priskirti atsakomyb u mirt. Atrodo, kad leidiniu autoriai i sraus netrauk vis moni, kuriuos nuud stribai ar saugumieiai. Dzkijos rajon srauose nra paminti tie mons, kurie 1944 m. pabaigoje buvo umuti Merkins apylinkje siautjusi saugumiei. O j buvo labai daug.

c. Kiek moni uvo Lietuvoje?

Kaip jau minta, bet koks Lietuvoje uvusij apskaiiavimas, remiantis nepilnais atuoni rajon duomenimis, gali bti tik provizorinis pirmasis bandymas be dideli tikslumo pretenzij. Bet apibendrinimai turi savo vert, tad mginsiu apytikriai apskaiiuoti, kiek partizan kov laiku nuudyta paprast moni, tai yra ne valdios pareign. Nra ko norti apskaiiuoti visus uvusiuosius.. Kadangi nra pilnesni duomen net apie Dzkij, tad reikt visas ivadas grsti iniomis apie emaitij. Be to, net turint daugiau mediagos, itokios ivados neparodyt, kiek i ties komunistams kainavo partizan nuslopinimas, kiek uvo valdios moni. Niekur nra paskelbta duomen apie NKVD ir kariuomens dalini bei garnizon uvusiuosius, kurie kaip tik sudar pagrindinius komunist smogiamuosius dalinius. emaitijos rajonuose vidutinikai uvo 409 mons.

387

Beveik 45 nuoimiai i uvusij buvo valdios pareignai. Taigi kiekviename rajone vidutinikai nuudyta 225 mons. Dzkijos rajon uvusi nepareign vidurkis gerokai auktesnis 360 moni. Kadangi yra pagrindo galvoti, kad ne visi uvusieji, ypa Dzkijoje, yra traukti sraus, teigtina, kad Dzkijos rajon vidurkis veikiausiai bus apie 410 moni, o emaitijos apie 250 moni. Kovos slygas ir uvusij skaii Dzkijoje reikia laikyti ypatingu reikiniu. Abejotina, kad kur nors kitur Lietuvoje uvo tiek daug eim. Pabrtina, kad komunist autoriai, nordami juodiausiomis spalvomis nupieti partizanus, labiausiai nurodo vykius Lazdij rajone ir vadinamsias ,,Baltramiejaus naktis Alytaus rajone. Tam reikalui ileistos dvi specialios knygos, jau mintos ,,dokumentins apybraios: Tai buvo Leipalingyje ir Krauj sugr Dzkijos smlis. Yra kit vadinamj dokumentini apybrai, bet n vienoje i j udymai nra taip pabriami. Jeigu kituose rajonuose bt buv panai vyki, tai propagandistai j nenutylt. Bet Dzkijoje Lazdij rajono vykiai yra iimtis. Alytaus rajone panaios apimties udymai vyko tik 1946 m. Visais kitais partizan kov metais vykiai Alytaus rajone buvo panaesni Varnos, o ne Lazdij rajono. Todl Dzkijos rajon uvusij vidurkis nelaikytinas bdingas, kitoms Lietuvos dalims. Negalima a priori atmesti galimybs, kad kur nors kitur Lietuvoje gal vyko tokio masto udymai. Bet buvo kit rajon, pavyzdiui Vilniaus, Ignalinos, alinink ir Gargd, kur partizan veikimas buvo gana ribotas. Juose uvusij skaiius turjo bti gerokai maesnis negu emaitijos rajon ir tad turt atsverti tuos kelis rajonus, kuriuose buvo gerokai daugiau umutj. Pirmoji io skyriaus lentel rodo, kad nagrinjami atuoni rajonai sudar 18 nuoimi Lietuvos rajon ir pagal turimus
388

duomenis juose uvusij nuoimtis (18.6) proporcingai tas pats. Bet yra pagrindo manyti, kad bendras i rajon vidurkis truput didesnis negu kit Lietuvos rajon. Juk Dzkijos rajon srauose neminimi nukauti stribai ir valdios pareignai, o jie veikiausiai skaiiuoti bendroje visos Lietuvos apyskaitoje. Taigi Dzkijoje uvusij (pareign ir nepareign) daugiau negu srauose nurodyta, tad kituose rajonuose uvusij galjo bti iek tiek maiau. Po 1949 m. Dzkijoje ir emaitijoje nuudym raida labai skiriasi. Pagal sraus tik apie 50 moni, tai yra vos 4 nuoimiai vis uvusij, nuudyti 1950 m. ar vliau. emaitijoje uvo apie 300 moni ar 15 nuoimi. inoma, kad emaitijoje partizanai itin ilgai isilaik ir gal didesniais briais negu daugelyje Lietuvos dali. Kai kur Lietuvoje po 1949 m. partizan veikimas labai susilpnjo. Tuo atveju teigtina, kad, artjant pasiprieinimo pabaigai, emaitijos rajonuose buvo nuudyta daugiau moni negu kitur, ir dl to emaitijos rajon uvusij vidurkis iek tiek didesnis negu kit rajon. Todl galima spti, kad vidutinikai kiekviename Lietuvos rajone nuudyta nuo 150 iki 225 moni, arba nuo 7,000 iki 10,000 paprast moni visoje Lietuvoje. Nors uvusij skaiius yra didelis, tarp j buvo skundj, partizanus ir kaimynus idavusi moni, kurie nepais spjim nutraukti savo veiklos. Pabrtina, kad is skaiius vis dlto nesuderinamas su komunist pastangomis vaizduoti partizanus kaip besaikius udikus. Tai galima rodyti, vartojant partizanavimo met svok. Vienas partizanas, veiks vienerius metus tai vieneri par tizanavimo metai, penki partizanai, veik po trejus metus tai 15 partizanavimo met. Net pagal paius konser vatyviausius apskaiiavimus, 1945 m. veik 12,000 partizan. 1946 m. - 10,000 1947 m. 10,000

389

1948 m. - 8,000 1949 m. - 5,000 1950 m. 2,000 1951 m. 1,000 1952 m. - 500 Partizanai veik ir 1944 m. ir po 1952 m., tad i viso bta bent 50,000 partizanavimo-met. Net jei partizanai nuud 10,000 paprast moni (i tiesu skaiius turbt maesnis), tai reikt, kad vidutinikai kasmet tik vienas i penki nuud vien paprast mog, arba kad vidutinikai per penkerius kovos metus vienas partizanas nuov vien mog. Jei partizanavimo-met kiekis padidintas 50 nuoimi, kad jis labiau atitikt kit apskaiiavimus, o uvusij sraus nebt traukiami nipai ir skundikai, tai vos dvideimtasis partizanas bus griebsis smurto prie paprast mog.

d. Kiti apibendrinimai
Turimi duomenys leidia padaryti kai kuriuos apiben drinimus apie partizan veikim. (1) Iki 1946 m. vasaros partizanai daugiausia jg skyr kovoms su NKVD ir kariuomens daliniais bei stribais, ne taip danai bausdavo aktyvistus ar tariamus idavikus mirties bausme. ioki toki iimt sudaro partizanai Jurbarko ir Raseini rajonuose, kuriuose nuudytj skaiius kelis kartus didesnis negu vis kit rajon. Bet didioji nuudytj dauguma buvo valdios pareignai. Be to, nebuvo udoma eimomis, nors kartais buvo suaudyti du ar trys tos paios eimos nariai. Akivaizdus lis vyko po pirmj masini trmim 1946 m. vasario 18 d. Atrodo, kad partizan vadovyb nutar teror atsakyti teroru. Pagrin diniai smgiai buvo atidti iki gegus, ypa birelio mnesio, kad valgybos skyriai galt surinkti daugiau duomen ir kad

390

bt palankesns gamtos slygos ivengti susekimo. Trijuose Dzkijos rajonuose birelio mnes nuudyta 60 moni, nors iki tol pagal turimus duomenis vidutinikai kas mnes davo vos 15 moni. Be to, pirm kart daniau nukenia itisos eimos ar daugelis jos nari. is polinkis ne toks rykus emaitijoje, nors 1946 m. antrame ketvirtyje Jur barko, Raseini ir iluts rajonuose vyko daugiau smurto akt, per kuriuos nukentjo bent du eimos nariai, negu bet kuriame ankstesniame ketvirtyje. 1948 m. ir 1949 m. masiniai trmimai nesukl panaios plataus masto reakcijos, nors po 1949 m. kovo mnesio veim ilals ir Lazdij rajonuose buvo nuudyta daugiau moni negu normaliai. (2) emaitijoje daugiausia moni uvo nuo 1945 m. iki 1949 m., Dzkijoje nuo 1946 m. iki 1949 m. Turbt tuo laiku ir partizan veikimas buvo labiausiai paplits. Jau 1949 m. udym buvo daug maiau, ypa Dzkijoje, iskyrus Lazdij rajon. 1949 m. valdia prievarta suvar daugum kinink kolkius. Jei met pradioje tik 3.9 nuoimiai valstieiu kiemu buvo sukolektyvinta, tai liepos mnes jau tredalis priklaus kolkiams, o 1950 m. sausio 1 d. net 62 nuoimiai. Komunist istorikai pakartotinai tvirtina, kad partizanai masikai terorizavo ir ud mones, mgindami sustabdyti kolki steigim. Tiesa, 1949 m. vasario mnes savo suvaiavime partizan vadai nutar prieintis kolki steigimui, pabrdami, kad svarbu sustabdyti vienkiemi perklim bendras gyvenvietes. Nutarta kolki iniciatorius ir steigjus (o ne visus kolkieius) spti nutraukti i veikl, o spjimu nepaisanius bausti mirties bausme (9:229;94;6566). Kad nebuvo jokios naujos masi udymu bangos rodo i lentel:

391

UMUTIEJI 1948 m. ir 1949 m.

1949 1949
Rajonas pirm. pusm.

% 1948 1948
pirm. pusm

ilut Jurbarko Taurags Raseini ilals I viso Lazdij Varnos Alytaus I VISO

48 31 65 58 67 269 139 41 33 213

17 25 31 21 26 120 44.6 62 16 8 86 40,4

59 49 76 108 64 356 202 55 63 320

20 18 46 54 18 156 32,8 95 32 28 155 48,4

I lentels matyti, kad 1949 m. pirmj pusmet, kai kolki steigimas nepaprastai greitai vyko ir valdia mgino galutinai palauti kinink prieinimsi, gerokai maiau moni uvo negu antrj pusmet, kada buvo aiku, jog alies sukolektyvinimas neivengiamas. O dar daugiau uvo 1948 m. pirmj pusmet, kai kolki beveik nebuvo. Atmestinas teigimas, kad partizanai buvo tiek susilpnj, kad jau nebegaljo prieintis, nes per antrj 1949 m. pusmet daugiau moni uvo ir Dzkijoje, ir emaitijoje negu per pirmj. Paymtina ir tai, kad ie atuoni rajonai yra kaip tik tie, kuriems vadovavo LLKS vadai emaitis ir Ramanauskas. Jei partizan vadovyb bt reikalavusi kolkieius udyti, tai iuose rajonuose kaip tik turjo bti daugiau auk. O ia j maai buvo, vargu ar daug buvo udoma ir kitur. (3) Nors 1950 m. partizan sjdis silpnjo, bet kovotojai laiksi drausmingai. Tais ir sekaniais metais nuudytj skaiius labai smarkiai sumajo, ypa Dzkijoje. Atrodyt,

392

kad ten duotas sakymas kuo labiau mainti karo lauko teismus, neaudyti moni. Nuo 1950 iki 1952 m. Dzkijos rajon srauose paminta tik 48 umutieji, tai yra maiau negu 4 nuoimiai vis nuudytj. emaitijos rajonuose daugiau uvo moni. Nuo 1950 m. apie 300 moni, t.y. 14 nuoimi. Bet valdios pareignai sudaro daugiau negu. 40 nuoimi uvusij ir nebuvo udoma eimomis. Turimi duomenys paneigia kai kuriuos tvirtinimus apie paskutinius partizanus. Su iokiomis tokiomis ilygomis jie ilaik drausm iki pat pasiprieinimo pabaigos ir jokiu bdu nebuvo taip suvrj, kad vaiktint po kaimus be reikalo udydami nekaltus mones. Kitu atveju daugiau eim bt nukentj, nuudytj valdios pareign nuoimtis bt gerokai maesnis. Saugumo suimtas ir jam dirbantis Jonas Deksnys per savo ,,atkurt BDPS prezidium ir Vyriausij kovojanios lietuvi tautos vadovyb Vakarus pasistus praneimus pabrtinai aikino, kad Lietuv sugrs Juozas Luka Daumantas iprovokavo naujus partizan antpuolius, dl kuri uvo daug nekalt moni, o patys partizanai tiek nukentjo nuo soviet reakcijos, kad j veiksmingumas buvo visai palautas. iuos tvirtinimus nekritikai pakartojo ir kai kurie ieivijos autoriai. Nuo Lukos grimo 1950 m. spalio mnes iki jo mirties 1951 m. rugsjo mnes Dzkijos srauose paymta maiau negu 20 nuudyt moni, o Luka laiksi piet Lietuvoje, kur laik pas Ramanausk. I sovietini altini inoma, kad partizanai labiausiai nukentjo dl nip infiltravimo. Tad nesusipratimas kalbti apie Lukos iprovokuotas kovas. Per Deksn Vakarus pasiek Piet Lietuvos srities organas Partizanas, ileistas 1951 m. liepos 20. Prie io leidinio, kuris i dalies autentikas, pridtas labai drakonikas baudiamasis kodeksas. Net jei jis bt autentikas par

393

tizan dokumentas, matyti, kad po 1950 m. partizanai tik labai retais atvejais vykdydavo jo numatytas bausmes, o konkreioje veikloje laiksi kit gairi. (4) Partizan veiklumas priklausydavo nuo met laiko. Dl gerai suprantam prieasi iemos metu j veikla buvo labai ribota. Sniege likdavo j pdsakai, belapiai mediai ir krmai juos maiau pridengdavo ir t.t. Umutj skaiius pirmame met ketvirtyje bdavo gerokai maesnis negu per kitus met laikus. Dzkijoje apie 14 nuoimiu umutj uvo per pirmj met ketvirt, o emaitijoje apie 17 nuoimi. Itin daug moni davo rugsjo-lapkriio mnes, gal dl to, kad vis met sskaitos buvo suvedamos prie iem. Maas uvusij skaiius per pirmj met ketvirt reikmingas ir dl to, kad kasmet nuo 1946 m. iki 1951 met vykdavo kokie nors rinkimai, daniausiai vasario mnes. Nors partizanai ypating reikm skyr rinkim sul ugdymui, ragindavo gyventojus juose nedalyvauti, apaudydavo rinkimines bstines, nukirsdavo telefono laidus, matyti, kad jie ne taip danai vartodavo smurt prie agitatorius, jau nekalbant apie eilinius rinkjus. Neatmestina galimyb, kad duomenys apie uoliausius rinkim organizatorius buvo surenkami, o nuosprendis vliau vykdomas. Met laiko poveikio nevertinimas gali privesti prie klaiding ivad. Antai komunist istorikas Algirdas Raknas, paymjs, kad maiau moni uvo 1947 m. pirmame ketvirtyje negu 1946 m. ketvirtame ketvirtyje, klaidingai mano, kad partizan jgos silpnjo ir pradjo mati uvusij skaiius (148:198). (5) Pravartu truput pakomentuoti vykius Alytaus ir Lazdij rajonuose. Alytaus atvejis itin keistas. Aplamai ten buvo palyginti maai udym, iskyrus 1946 m., kai
394

nuudyta 178 mons. I j didioji dauguma, apie 120 moni, uvo per keturias udymo bangas, birelio 13-14, rugpjio 1-2, spalio 25-26, ir lapkriio 14-15 dienomis. Jei tai partizan darbas, tai jis laikytinas savotiku, bet laikinu iprotjimu, nepateisinamu smurto vartojimu, net jei juo buvo mginta atsikeryti u ivetas eimas ar iduotus draugus. Po 1946 m., iskyrus 1947 m. gruodio mnes, toki udyni Alytaus rajone toli grau nebuvo. Gerokai sunkiau sismoninti udynes Lazdij rajone, kur daugiau negu trejus su puse met buvo udoma, danai eimomis. Neinia, ar ten partizanai savavaliavo, ar stribai siautjo (Seirij stribai pasiymjo nepaprastu iaurumu), ar ten vyko savotika kraujo vendeta. Ten broliai ud brolius. Net iuo atveju negalima kalbti apie klasi kov. Lazdij rajone em smlta ir prasta, ten negyveno turtuoli ir inaudotoj.

INAOS
1. Paymtina, kad ioje apylinkje vokiei okupacijos metais veik ir komunist partizanai ir savisauginink briai. 1984 m. devintame numeryje urnalas Komunistas ispausdino A. Kairio straipsn Oia puys partizan sess, kuriame raoma apie i apylinki mones, nukentjusius nuo nepriklausomos Lietuvos pareign, vokiei ir partizan. Manytina,, kad straipsnis netiesioginis atsakymas Auros praneim apie saugumiei siautjim. 2. Savo kalboje antrajame Taryb Lietuvos inteligent suvaiavime 1946 m. gegus mnes tuometinis Ministr tarybos pirmininkas Meys Gedvilas paminjo Sukackien (170:86). Suvaiavimo proga Tiesoje ispausdintame straipsnyje CK
395

ideologinis sekretorius K. Preikas apie j plaiau ra, paymdamas, kad ne vienai Sukackienei grasino niekiki nacionalistiniai prieai kulkomis ir mirtimi per rinkimin kampanij. Ne viena ji didvyrikai nesitrauk i pareig, rodydama pasiryimo kovoti, nepaisant jokio pavojaus (170:81). Taigi ji buvo spta. 3. udymai sukl rpesi Katalik banyiai ir jos hierarchijai. Tradicikai Banyia kategorikai draudia udym, iskyrus karo ir kai kuriais kitais atvejais. Komunist pareign suaudymai ne visada buvo suderinami su Banyios mokymu. Kun. L. Puzonas paymi, kad kai Didiosios Kovos rinktins partizanai pradjo udyti mones, tai vyskupas (T. Matulionis K. G.) buvo labai susirpins, nes moni udymas yra didel nuodm (3:177). Antra vertus, vyskupai prieinosi valdios pastangoms juos velti propagandos kampanij prie partizanus. Kauno arkivyskupijos valdytojas prelatas S. Jokbauskis pasidav spaudimui ir 1945 m. birelio 14 d. para atitinkamai suredaguot kreipimsi. Jame tarp kitko parayta, kad partizanai platina-visokius meitus ir melus prie Taryb valdi . . . Valdia turi priemoni jus pasiekti ir nubausti; ji gaili broli, nors ir suklaidint, krauj lieti (16:81). Bet dauguma Banyios vadov, nors ir apgailestaudami udymus, atsisak paskelbti valdios diktuojamus pareikimus ypa dl to, kad juose nebuvo galima pasisakyti prie valdios vartojam smurt ir moni teisi paeidimus. Antai arkivyskupas M. Reinys pasmerk udymus bendriausiomis frazmis. Vyskupas T. Matulionis atsisak paraginti partizanus legalizuotis, pareikdamas, jog netiki, kad vyriausyb suteikt amnestij i miko ijusiems partizanams. Jo abejons nebuvo be pagrindo. 4. O. Paknien, Lietuvos komjaunimo kadr ugdymas (19441948 m.), LKP Istorijos klausimai, 1971, t. 11, p. 71. 5. itie 22 umutieji suskaiiuoti iuo bdu: prie 10 moni, kurie srauose paymti gyven Alovs valsiuje, prijungti 12 Butrimiki kaimo gyventoju, kuri nuudymas pamintas ir srauose, ir kitame veikale (94:56). Neaikumu sukelia tai, kad

3%

srauose tas pats Butrimiki kaimas, kuriame jie gyveno, priskiriamas dviem apylinkms Dunioni, kuri yra Alovs valsiaus dalis, ir Butrimiki apylinkei, kuri priklauso Butrimoni valsiui. Be to, vienur mirties data paymta balandio 12 d., kitur birelio 13 d. A laikau birelio 13 d. tikslija data.

397

NUUDYTIEJI PAREIGNAI IR NEPAREIGNAI

Rajonas 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 po 1952 ir neaikios datos 17 3 15 2 11 4 4 I viso

iluts Nuudytieji i j pareignai ilals Nuudytieji i j pareigijnai Taurags Nuudytieji i j pareignai Jurbarko Nuudytiej i j pareignai Raseini Nuudytieji i j pareignai Varnos Nuudytieji i j pareignai Alytaus Nuudytieji i j pareignai Lazdij Nuudytieji i j pareignai

0 0 0 0 0 0 23 12 35 24 1 1 4 1 0 0

6 5 19 11 27 17 145 86 97 62 28 19 59 18 3 0

51 23 62 33 60 30 91 35 129 58 54 15 178 16 86 7

47 22 66 26 85 32 44 13 81 26 39 11 73 8 128 4

59 30 64 30 76 32 49 27 108 35 55 19 63 .6 202 12

48 27 67 24 66 32 31 10 58 26 41 2 34 4 139 4

26 8 45 24 33 8 26 13 35 17 14 1 13 4 10 0

17 11 31 10 15 8 16 7 13 8 1 0 6 1 3 2

5 3 3 1 8 6 7 1 9 5 2 2 0 0 0 0

276 132 372 161 381 169 436 204 577 266 235 70 431 58 571 29

12 5 0 0 1 0 0 0

Pareignais laikomi aktyvistai, liaudies gynjai, milicijos ir saugumo darbuotojai, kolkio pirmininkai, apskrities skyriaus darbuotojai, valsiaus paruo agentai, draudimo ir mokesi inspektoriai, deimtkiemio galiotiniai. Taiau vairs darbininkai, kolkio brigadininkai, sandlininkai, mokytojai, eiguliai, maln vedjai, mokytojai, komjaunuoliai nelaikomi pareignais.

oo ^

399

400

XI SKYRIUS

Usklanda
Nepaisant dideli auk ir didvyrikumo, partizanai nelaimjo pergals. Bet jie niekada ir nesitikjo j ikovoti vien savo jgomis. Ilgai partizanai lauk Vakar interven cijos, bet jos nesulauk. Tkstaniai vyr ijo mik ir nesugro. Po daugelio met gro tik tie, kuri valdia nespjo nukankinti ar numarinti Sibire. Istorijos teismas yra danai negailestingas, i dalies dl to, kad pergal ikovoj rao istorijos nuosprend. Pralaimtojai retai ujauiami. Es jie nesuprat laiko reikalavim, nesugebj prisitaikyti prie kintani slyg, nerealistikai siek to, k blaiviau galvojantys laik negyvendinama iliuzija. Pralaimtojai kaltinami ne tik imintingumo ir nuovokos stoka, bet danai ir elementariausi dorovs princip paeidimu. Laims ir atsitiktinum vaidmuo iais atvejais labai didelis. Tas pats veiksmas lyg gyja skirting dorovin reikm ne dl savyje gldini savybi, bet dl vyki, kuri pats veikjas nevaldo. Skmingi pasiprieinimo sjdiai, pvz., Pranczijos per Antrj pasaulin kar, pateisina savo nari smurto veiksmus kaip reikaling

401

priemon didesniam blogiui keli ukirsti, tautinei drausmei palaikyti, alies idavikams ir kolaborantams nubausti. Jei kokiais 1950 m. Vakarai bt privert Soviet Sjung pasitraukti i Lietuvos, tai partizanai bt galj, kaip ir prancz rezistentai, priekaitauti tiems, kurie nesijung kov, bet sdjo namie, susidj rankas, ir lauk, kad kiti aukotsi ir rizikuot gyvybe. Taip nebuvo. Lietuvoje partizanai vadinami udikais ir banditais, o ieivijoje girdti daugiau bals, apgailestaujani j tariam politin naivum ir nereikaling auk suklim. Jei dabar aiku, kad partizan padtis buvo beviltika, tai tomis apsisprendimo dienomis reikalai buvo labiau migloti. Nutarimas ginklu kovoti dl alies laisvs nebuvo nei neprotingas, nei negarbingas. 1944 m. atsistojus prie klausim, ar rizikuoti mirtimi, stojant nekeniam, komunist kariuomen, ar rizikuoti mirtimi tvyns mikuose, daug lietuvi pasirinko antrj sprendim. Vargu ar buvo labiau beprasmik miri negu t prievarta mobilizuot jaunuoli, kurie krito tarnaudami vieno iauraus diktatoriaus kariuomenje kovoje su kitu, nemaiau bjauriu tironu. Tlas kininkas turbt apgailestavo sprendim neremti nei partizan, nei valdios, kai vien ryt jo sodyb siver stribai prane, kad jis ir jo visa eima itremiami Sibir. Pokario metai buvo tragikas laikas. Nebuvo lengv sprendim ar ieii, kurios utikrint mogaus saugum be sins kompromiso ir rank sutepimo kit krauju. Viena prasme didiausi ,,realistai ir ,,blaiviausiai galvojantys mons buvo tie, kurie jau 1944 m. numat soviet pergal, suprato esmin teroro vaidmen Stalino reime ir dar atitinkamas ivadas.1 Bet itie mons idav ne tik savo tvyn, bet ir skund kaimyn, tuo pasmerkdami j kaljimui, jei ne miriai.

402

Kovoti u nepriklausomyb nereikia vien u j mirt. Prieingu atveju saviudyb, o ne ginkluotas pasiprieinimas bt tinkamiausia kovos iraika. Idealesniame pasaulyje bt galima lengviau ir be klaid nustatyti prie ir draug, kari ir civilini gyventoj tapatyb, ir kiekvienas mogus be iimi ir ilyg bt priskiriamas vienai ar kitai grupei. Negyvename tokiame pasaulyje. Per vidaus karus, kurie kai kuriais atvilgiais yra iauriausi i vis, ie nelabai aiks skirtumai dar labiau iblunka, alyje augant tarumui, nepasitikjimui ir neapykantai. Jausdami viskuo rizikuoj tvyns reikalui, partizanai reikalavo vietos gyventojus laikytis, j nuomone, minimalini standart. Pasigailjimo nesulauk aiks kolaborantai, partizan idavikai ir kaimyn skundjai, dl kuri veiklos kiti uvo ar nukentjo. Nra abejoni, kad partizanai nuud ir nekalt moni. Nekalt moni nuudymai lieka nepateisinami, net at sivelgus sunki partizan padt ir valdios smoningai vedam teroro kampanij, pareikalavusi deimteriopai daugiau auk. Jei partizan sjdis smerktinas dl kai kuri savo nari dorovikai nepateisinam veiksm, tai kone visi kili karai panaiai smerktini. Daug kas umirta, kad i laik maiausiai kontraversikame kare kova su hitlerine Vokietija sjungininkai masikai bombardavo Vokietijos miestus, tuo smoningai ir masikai udydami nekaltus mones. Posakis dulce et decorum st pro patria mori ireik Vakar kultroje kelis tkstanius met siaknijus sitikinim, kuris prie 45 metus nebuvo svetimas ir lietuviams. Mirtis buvo nelaukiamas sveias, bet ne visos mirtys buvo laikomos lygiai vertingos. Gyvyb buvo brangi, bet ilikimas gyvu nebuvo aukiausia visa pateisinanti vertyb. Partizanai jaut, kad reikia ginti ir kovoti dl savo ir

403

savo

vaik

laisvs.

Jungtins

Kstuio

apygardos

organe

Laisvs varpas antratje skelbiamos eils O skambink per amius vaikams Lietuvos Kad laisvs nevertas, kas negina jos

ireik partizan sipareigojim ir veiklos akstin. Sovietiniai autoriai neneigia, kad daug paprast kaimo jaunuoli ijo partizanauti, sitikin, kad jie kovoja u Lietuvos laisv. Taiau komunistai aikina, kad sitikinimas buvo be pagrindo dl to, kad Lietuva pasidar laisva tik tada, kai ji buvo jungta Soviet Sjung. Partizan kovos yra dvasinis paminklas Lietuvos nepriklausomybei ir rodymas, kad tie 22 laisvs metai nedingo be pdsak tautos smonje ir gyvenime. Per nepriklausomybs metus Lietuva, kaip ir visos Ryt Europos alys, pergyveno daug sunkum. Demokratija buvo panaikin ta. alyje vesta kyri cenzra, ems k alino pasaulio kio depresija ir kaimyn taikomos sankcijos, didesns alys nerm Lietuvos jos ginuose su Lenkija ir Vokietija. Vis dlto pasisek jaunime iebti gil patriotizm ir meil tvynei, kuri neugesino net gdingos kapituliacijos ir alies valdanij sluoksni nesugebjimas vadovauti tautai krizs metu. Be partizan kov bt ginytinas klausimas, ar lietuviai brangino savo suverenum, po j atsakymas pernelyg aikus. Sunku nustatyti partizan kov poveik tolesniam tautos gyvenimui, Lietuv atkeliavo maiau rus negu Latvij ir Estij, nors negalima sprsti, ar tai partizan nuopelnas, ar tik idava Maskvos nutarimo spariau inaudoti toliau isivysiusi Latvijos ir Estijos pramon. Pasiprieinimo apimtis ir atkaklumas gal paskatino Maskv itremti daugiau lietuvi kaip nesutaikom valdios prie, bet vliau vietos komunistai gal lengviau ikovojo kai kuri lengvat ir
404

nuolaid, Maskvai primindami, kad nereikt be reikalo kirinti jau ir taip santvarka nepatenkint lietuvi. Dl itoki pasekmi gali bti vairi nuomoni, bet partizan kovos turjo du svarbius padarinius. Pirma, jos paneigia pagrin dinius komunist teigimus apie Lietuvos jungim Soviet Sjung. Ne tik sunku suderinti pasiprieinimo apimt ir trukm su tariamu prosovietiku gyventoj nusistatymu, bet ir negalima iaikinti, i kur idygo visi tie ars komunist prieai, jei per rinkimus Liaudies seim tauta vieningai balsavo u nauj pertvarkym alininkus, o deimtys tkstaniu inaudotoju ir naciu rmju pabgo Vakarus 1944 m. Antra, ir gerokai svarbiau, partizanai suteik ateinanioms kartoms pasiaukojimo pavyzd, prats ir papild nuo aurinink laik egzistuojanias pasiprieinimo tradicijas, sudar pagrind iuolaikinei naujo pobdio rezistencijai. Thomas Jefferson kadaise ra, kad kartkariais laisvs medis turi bti atgaivintas patriot ir tiron krauju. Partizanai nesigailjo savo kraujo, o tik ateitis parodys, ar laisv Lietuvoje vl suyds.

INAOS
1. Dr. Juozas Girnius filosofiniu poiriu nagrinja partizan nutarim nenusilenkti smurtui ir kovoti su galingesniu prieu straipsnyje Tarp heroizmo ir realizmo, Aidai, 1967, Nr. 4. Jis nurodo, kad ,,heroizmas perengia realizm, ne usimerkdamas prie tikrov bet nekapituliuodamas jai ten, kur tikrov nra teisi (vienas dalykas painti tikrov, antras j pripainti) (p. 154). 405

BIBLIOGRAFIJA
1. Daumantas, Juozas. Partizanai, antras leidimas. Chicago, 1962. 2. Daumantas, Juozas. MGB pinkls Lietuvos rezistencijoje Kn.; J. Daumantas, Partizanai, treias leidimas. Chicago, 1984. 3. udikai banyios prieglobstyje, Archyviniai dokumentai, antras leidimas. II rinkinys. Vilnius, 1963. 4. Archyviniai dokumentai apie nacionalist antiliaudin veikl, III rinkinys, Vilnius, 1961. 5. Archyviniai dokumentai apie nacionalist antiliaudin veikl, V rinkinys, Vilnius, 1962. 6. Buruazini nacionalist gauj siautjimas Dzkijoje, Archyviniai dokumentai, VI rinkinys, Vilnius, 1964. 7. Geleinis vilkas. Archyviniai dokumentai, VII rinkinys. Vilnius, 1965. 8. Hitleriniai paraiutininkai. Archyviniai dokumentai, VIII rinkinys, Vilnius, 1966. 9. Kruvinos udik pdos. Nacionalist antiliaudin veikla pietinje emaitijos dalyje. Archyviniai dokumentai, IX rinkinys. Vilnius, 1968. 10. Banyios prieglobstyje, kalba faktai. Vilnius, 1983. t.t. Abrams, Robert. Foundations of Political Analysis. New York, 1980. 12. Aleksa, Osvaldas. Rayk laikus Marytei Kn.: Nematomasis frontas. Vilnius, 1967. 13. Aliauskas, Kazys. ,,Savanoriai, Lietuvi Enciklopedija, t. XXVII, Bostonas 1962:

406

14. Alksnis, P. ,,Musteikos kaimo tragedija. Aura, 1982, Nr. 32 (72). 15. Andreski, S. Terror" Kn.: Julius Gould and William L. Kolb (eds)., A Dictionary of the Social Sciences. Glencoe, 1964. 16. Anias, J. Socialinis politinis Katalik banyios vaidmuo Lietuvoje 1945-1952 metais. Vilnius, 1971. 17. Apyvala, S. Sakalai broleliai. Vilnius, 1%1. 18. Atamukas, S. Nauja Lietuva nauji kadrai. Vilnius, 1974. 19. Audnas, J. Lietuvos partizan kovos. Varpas, 1963, Nr. 5. 20. Augus, A. Buruazinio-nacionalistinio pogrindio sutriukinimas Taryb Lietuvoje (1944-1951), LKP Istorijos klausimai, 1971, t. 10. 21. Avyius, Jonas. Degimai. Vilnius, 1982, ir Pergal, 1981, nr. 9-12. 22. Baguauskas, Partijos pagalbininkas (I Vilkavikio apskrities komjaunimo organizacijos istorijos), Kratotyra, t. 9, Vilnius, 1979. 23. Baranauskas, Balys. Ratai, Vilnius, 1983. 24. Baranauskas, Balys. Su Abvero, SS ir gestapo galiojimais. vyturys, 1983, Nr. 1-3. 25. Bartainas, J. Jie pakl rank prie liaud. Komunistas, 1967; nr. 9 26. BDPS Usienio delegatros biuletenis. 1948. 27. Bieliauskas, F. Juozas Bartainas. Vilnius, 1977. 28. Bielinien, J. Naujam gyvenimui paaukus. Vilnius, 1978. 29. Bienen, Henry. Violence and Social Change. Chicago, 1968. 30. Bileviius, E. Nemunas grta savo vag. Vilnius, 1961. 31. Blda, Sigitas. iurpus radinys Klebonmikyje, Kom jaunimo tiesa, 1981.IV.25-26. 32. ,,Boleviku siautjimas Merkins apylinkse, Aura, 1982, Nr. 31 (71). 33. Brazaitis, Juozas. Partizanai antrosios soviet okupacijos metu, Laisv, 1961, Nr. 24 (61). 34. Bukelien, E. Jonas Avyius. Vilnius, 1975. 35. Butkus, G. Main-traktori stotys Lietuvoje. Vilnius, 1973.

407

36. Chienas, M., migelskis, K., Uldukis, E. Vanagai i anapus. Vilnius, 1960. 37. Cobban, Alfred. The Social Interpretation of the Frcnch Revolution, Cambridge, 1964. 38. Cohen, Stephen F. Bukharin and the Bolshevik Revolution. Oxford, 1971. 39. Conquest, Robert. The Nation Killers London, 1970. 40. Crozier, Brian. The Rebels: A Study of Post-War Insurrections. Boston, 1960. 41. esonis, A. Prieo kulka nedrso jo liesti (Gen. Motiej Peiulion prisimenant), Karys, 1964, Nr. 3. 42. Dagelis, A. Dviveidiai. Vilnius, 1962. 43. Dallin, Alexander. German Rule in Russia 1941-1945. New York, 1957. 44. Deutsch, Karl W. External Involvement in Internal War Kn.: H. Eckstein (ed.), Internal War. New York, 1%4. 45. Ditkeviius, Viktoras. Kurjeris eina Vakarus Kn.: Nematomasis frontas. Vilnius, 1967. 46. Dobrovolskis, J. Lietuviai kariai didiojo tvyns karo frontuose. Vilnius, 1967. 47. Eckstein, Harry. Introduction. Toward the Theoretical Study of Internal War Kn.: H. Eckstein (ed.), Internal War. London, 1964. 48. Eckstein, Harry. On the Etiology of Internal Wars, History and Theory, 1965, vol. IV, no. 2. 49. Erickson, John. The Road to Berlin, Boulder, 1984. 50. Fall, Bernard B. Hell in a Very Small Place. London, 1%7. 51. Fall, Bernard B. Street without Joy, 3rd revised ed., London, 1973. 52. Fanon, Franz. The Wretched of the Earth. New York, 1968. 53. Gaigalait, A. Mik kis Lietuvos buruazijos ekonomin je politikoje, Lietuvos TSR Auktj mokykl mokslo darbai, 1979, Nr. 19 (1). 54. Garuckas, Karolis. Atviras laikas Lietuvos KP CK pirmajam sekretoriui P. Grikeviiui, Aura, 1979, Nr. 19 (79). 55. Germanas, V. Buruazins-nacionalistins istoriografijos
408

kritika ems kio kolektyvizavimo Lietuvoje klausimu, LKP Istorijos klausimai, 1969, t. 8. 56. Germanas, V. ,,Darbinink klass ir valstietijos sjungos leninins idjos pergal, sukuriant ir ivystant socialistin ems k Taryb Lietuvoje, LKP Istorijos klausimai, 1970, t. 9. 57. Gerschenkron, Alexander. Reflections on the Economic Aspects of Revolution Kn.: H. Eckstein (ed.), Internal War. London, 1964. 58. Gerutis, Albertas. .Petras Klimas. Cleveland, 1978. 59. Girnius, Kstutis K. ,,Ar pokario metais Lietuvoje vyko klasi kova ar pilietinis karas?, Aidai, 1984, Nr. 5. 60. Girnius, Kstutis K. ,,Lietuvos pasiprieinimo istorijos klystkeliais (Dr. Tomo Remeikio knyga Opposition to Soviet Rule in Lithuania), Aidai, 1981, Nr. 5. 61. Girnius, Kstutis K. Pakeitimai Jono Avyiaus romane ,Degimai, Draugas, 1983.XI1.17. 62. Goliakeviius, M. Pakls kard... Dokumentin apybraia. Vilnius, 1984. 63. Gregorauskas, M. Taryb Lietuvos ems kis (1940-1960). Vilnius, 1960. 64. Grimanauskas, Juozas. Tolimieji kvadratai. New York, 1952. 65. Hearings before the Select Committee on Communist Aggression, 4th Interim Report, Part II. 66. Hill, Christopher, ,,A Bourgeois Revolution? Kn.: Pocock, J. G. A. (ed.) Three British Revolutions: 1641, 1688, 1776. Princeton, 1980. 67. Isokas, Gediminas. Lietuvos giriose. Vilnius, 1976. 68. Ivanauskait, S. ,,Apskrii, valsi ir apylinki vykdomj komitet atkrimas bei organizacinis stiprinimas Taryb Lietuvoje (1944-1948 m.), LKP Istorijos klausimai, 1967, t. 6. 69. Ivanauskait, S. Vietini Taryb valdios organ veikla, likviduojant hitlerins okupacijos padarinius ir ruoiant prielaidas socialistiniam Taryb Lietuvos ems kio pertvarkymui (1944-1948 m.), Lietuvos TSR Auktj mokykl moksle darbai, Istorija, 1966, t. 8. 409

70. Ivanauskait-Juonien, S. Vietini valstybins valdios organ veikla, ruoiant masin kolektyvizacij Taryb Lietuvoje -Kn.: Spalio reuoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje. Vilnius, 1967. 71. Jakaitis, J. Idavysts keliu. Vilnius, 1976. 72. Jarmalaviius (Jermalaviius), Juozas. Klasi kova Lietuvo je pokario metais. Kratotyra. Vilnius, 1971. 73. Jasinskas, V. Ramonas pakl ginkl. Vilnius, 1967. 74. Jefremenka, A. Kolkins santvarkos pergal. Vilnius, 1977. 75. Jefremenka, A. ,.Pradinis ems ijkio kolektyvizavimo laikotarpis pokario Lietuvoje (1947 1948 m.) Kn.: U socializmo sukrim Lietuvoje. Vilnius, 1969. 76. Jermalaviius, J. Ateistinis aukljimas Taryb Lietuvoje. Vilnius. 1967. 77. Jermalaviius, Juozas. Liaudies gynjai liaudies didvyriai, Laikas ir vykiai, 1983, Nr. 10. 78. Jucit, Elena. Igarkos Naujamiestis. Putnam, 1983. 79. Jucit, Elena. Pdos mirties zonoje. Brooklyn, 1974. 80. Juonien, St. ,,Lietuvos TSR ems kio kolektyvizacijos istoriografijos klausimu Kn.: U socializmo sukrim Lietuvoje. Vilnius, 1969. 81. Juonien, St. ,,Taryb valdios pagalba Lietuvos darbo valstieiams, atkuriant hitlerins okupacijos ir karo nualintus kius", LKP Istorijos klausimai, 1973, t. 13. 82. Jurgaitis, Kazys. Ginkluotos rezistencijos ygiai laisv ginant, Laisv, 961, Nr. 24 (61). 83. Jurgaitis, Kazys. ,.Pokarins deportacijos pavergtoje Lietuvoje", Laisv, 1963. Nr. 31 (68). 84. Jur. Bronius. ..Kulka prie irdies. Nemunas, 1979. Nr. 11. 85 Kairelis, Alfonsas. Prieblanda prisidengus. Vilnius, 1968. 86. Kalinauskas, S. Paskutin radiograma. Vilnius, 1963. 87. Kaltina nuudytieji, Vilnius. 1963. 88. Kernav. Vilnius, 1972. 89. Kerulis, L. Pokario Lietuvos partizan judjim prisime nant", Karys, 1984", Nr. 8. 90. Klausimai paratse, Komjaunimo tiesa, 1984.I.11.

410

91. Klimaauskas, B. Radinys alksnyne, Tiesa, 1985.X.31. 92. Knei Paz, Baruch. The Social and Political Thought of Leon Trotsky. Oxford, 1978. 93. Korikas II. Aurel, 1978. 94. Krauj sugr Dzkijos smlis. Vilnius, 1960. 95. Krutulyt, R. Taryb Lietuvos kolki efavimas itisinio kolektyvizavimo laikotarpiu (1949-1951 m.), Lietuvos TSR Auktj mokykl mokslo darbai, Istorija, 1966, t. 8. 96. Krutulyt, R. Vokiei okupacijos padarini likvidavimas Taryb Lietuvos kaime 1944-1948 m., Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Mokslo darbai, XXXII, Istorija, 1960, t. 2. 97. Laquer, Walter. Terrorism. Boston, 1977. 98. Laslett, Peter. The World We have Lost further explored, 3rd ed. London, 1983. 99. Laurinaitis, S. Du keliai. Vilnius, 1960. 100. Laurinaitis, S. Kok jie rinkosi keli, Laikas ir vykiai, 1972, Nr. 19-21. 101. Laurinaitis, Stasys. mogudius kelia ant pjedestalo, Tiesa, 1984.1.24. 102. Laurinaitis. S. ir Raknas A.. Faizmo ir imperializmo tarnai, Laikas ir vykiai, 1985. Nr. 24.103. Laurinaitis, S. ir Raknas, A., Kovoje u socialin Lietuv. Vilnius, 1983. 104. Le Roy Ladurie, Emmanuel. ..The Quantitative Revolution and French Historians Kn.: The Territory of the Historian. London, 1979. 105. Lewy. Guenter. America in Vietnam. Oxford, 1978. 106. Liaudis. K. ems kio pakilimas Taryb Lietuvoje. Vilnius, 1950. 107. Lietuvi enciklopedija, Boston, 1953-1%9. 108. Lietuvos komunist partija skaiiais. Vilnius, 1976. 109. Lietuvos komunist partijos (bolevik) VI suvaiavimo rezoliucija pagal drg. Sniekaus ataskaitin praneim apie Lietuvos Kp(b) CK darb. Vilnius, 1949. 110. Lietuvos liaudis didiajame tvyns kare. Dokument ir mediagos rinkinys. Vilnius, 1982. 411

111. Lietuvos TSR Istorija, t. 4, Vilnius, 1975. 112. Lietuvos TSR Moksl akademijos inynas, III. Vilnius, 1948 113. Lukoeviien, A. Lietuvos Lenino komunistins jaunimo sjungos organizacinis stiprinimas 1944-1945 metais, LKP Istorijos klausimai, 1972, t. 12. 114. Lukoinas, Romualdas. Soviet moralinio teroro dokumentas, Aidai, 1979, Nr. 1. 115. Maceviius, K. Ilgai brandintas grdas. Vilnius, 1964. 116. Marx, Karl. The Class Struggie in France 1848-1850 Kn.: Karl Marx, Surveys from Exile.Political Writings, Vol. II, New York, 1974. 117. Marx, Karl. Komunist partijos manifestas. Vilnius, 1963. 118. Marx, Karl. The Eighteenth Brumaire of Louis Napoleon Kn.: Karl Marx, Survevs from Exile. Political Writings, New York, 1974. 119. Maoji lietuvikoji tarybin enciklopedija. Vilnius, 1966, 1968, 1971. 120. McCauley, Martin. The Origins of the Cold War. London, 1983. 121. Medvedev, Roy. Let History Judge. New York, 1971. 122. Merkelis, A. ,,Masiniai lietuvi iveimai SSSR, Lietuvi archyvas. Bolevizmo metai. Brooklyn, 1952. 123. Miglinas, Simas. Pavergtoji Lietuva. Memmingen, be datos. 124. Mikelinskas, Jonas. ,,Kdiklis, Pergal, 1968, Nr. 3. 125. Miniotas, Vytautas. ,,Patorgas Kn.: U ateit viesi, 2 dalis. Vilnius, 1980. 126. Mirties pdsakai prie Nevio. Vilnius, 1960. 127. Morozovas, Aleksandras. ,,J vardai turi bti inomi. Kratotyra. Vilnius, 1967. 128. Naujalis, S. Pdsakai dingsta mike. Vilnius, 1963. 129. Nekrich, A. The Punished Peoples. New York, 1978. 130. Norknas, Mykolas. Galvok, mogau . . . galvok Kn.: Nematomasis frontas. Vilnius, 1967.

131. Olekas, P. LKP kova u socialistin ems kio pert

varkym. Vilnius, 1966.

412

132. Olson, Mancur. The Logic of Collective Action. Cambridge, 1965. 133. Pajaujis Javis, Joseph. Soviet Genocide in Lithuania. New York, 1980. 134. Paleckis, J. Lietuvos KP veikla gyvendinant lenininius internacionalizmo principus valstybins valdios organ kadr politikoje 1945-1951 metais, LKP Istorijos klausimai, 1980, t. 25. 135. Paplauskas, J. Negreit iauo diena. Vilnius, 1963. 136. Partizan kovos Lietuvoje, Aura, 1978, Nr. 11 (51). 137. Petkeviius, V. Apie duon, meil ir autuv. Vilnius, 1967. 138. Petkeviius, V. Grup draug. Vilnius, 1979. 139. Petkeviius, V. Kasdienikos legendos. Vilnius, 1982. 140. Petkeviius, V. ermuknio lietus. Vilnius, 1980. 141. Petronis, P. Lemtingas poskis. vyturys, 1984, Nr. 10. 142. Pirmieji ingsniai kolektyviniu keliu (1 Taryb Lietuvos kolkiei suvaiavimo, vykusio 1948 rn. gruodio 21-23 d. mediaga). Vilnius, 1977. 143. Pocius, Antanas. ,.Kapitonas Pranas Guaitis ir pogrindis, Laisv, 1955, Nr. 8 (45). 144. Pranskus-alionis, B. Artimieji toliai. Vilnius, 1962. 145. Prunskis, J. Bolevik nuudyti auliai. Chicago, 1982. 146. Prunskis, J. (red.). Lietuva bolevik okupacijoje. Chicago, 1979. 147. Pye, Lucian W. The Roots of Insurgency and the Commencement of Rebeilions Kn.: H. Eckstein, (ed.) Internal War. London, 1964. 148. Raknas, A. Klasi kova Lietuvoje 1940 1951 Vilnius, 1976. 149. Ramanauskait-Antanaitien, Dalia. Akistatos su mirtimi, Komjaunimo tiesa, 1982.X.29. 150. Ramojus, Vladas. Kritusieji u laisv, I d., Chicago, 1967;
II d., Chicago, 1969.

151. Remeikis, Thomas. Opposition to Soviet Rule in Lithuania

1945 1980. Chicago, 1980.

152. Remeikis, Thomas. The Armed Struggle against the Sovietization of Lithuania after 1944, Lituanus, 1962, vol. 8, nr. 1-2. 153. Rimkus, P. Tai buvo Leipalingyje. Vilnius, 1961.
413

154. Sevela, Efraim. Truth is for Strangers. A Novel about a Soviet Poet. New York, 1976. 155. Sniekus, A. Taryb Lietuvos kolektyvini ki udaviniai. Vilnius, 1949. 156. Socialistins visuomens susiformavimas ir raida Taryb Lietuvoje. Vilnius, 1980. 157. Stipresni u mirt. Vilnius, 1961. 158. Stone, Lawrence. The Causes of the English Revolution. London, 1972. 159. Strumskis, K. Sjungini tarybini respublik paramos ir patyrimo naudojimas, kuriant ir tobulinant valstybinius organus Taryb Lietuvoje, Lietuvos TSR Auktj mokykl mokslo darbai, Istorija. 1972, t. 12. 160. Sduvis, N. E. Vien vieni. Brooklyn, 1964. 161. Susitikimas (su buvusiais liaudies gynjais), vyturys, 1982, Nr. 23. 162. akalys, V, Partizanins kovos aidai, Karys, 1982, Nr. 5. 163. iaulikalnis, A. Pulk. leit. in. Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Draugas, 1972.1.11. 164. tromas, A. Politin smon ir joje atsispindinios Lietuvos ateities vizijos, Laisv, 1977, Nr. 71 (108). 165. umauskas, M. Kov verpetuose. Vilnius, 1975. 166. Taagepera, Rein. ,,Soviet Collectivization of Estonian agriculture: The Deportation Phase, Soviet Studies, 1980, vol. 32, no. 3. 167. Taagepera, Rein. Soviet Collectivization of Estonian Agriculture: The Taxation Phase, Journal of Baltic Studies, 1979, vol. 10, no. 3. 168. Talaka, Algirdas. Paskutinis vis, #Nemunas, 1975, Nr. 9. 169. Tamoinas, J. Lietuvos ems kio raida ir jos problemos. Vilnius, 1972. 170. Taryb Lietuvos inteligentijos udaviniai. Vilnius, 1947. 171. Taryb Lietuvos valstietija. Vilnius, 1979. 172. Thornton, Thomas Perry. ,,Terror as a Weapon of Political
414

Agitation, p. 71-99 Kn.: H. Eckstein (ed.), Internal War. New York. 1964. 173. Truska, L. Visuomens klasins sudties pakitimas Lietuvoje socializmo statybos metais (1. Paskutiniai buruazins santvarkos metai , Lietuvos TSR Akademijos darbai, Serija A, 1965, t. 1 (18). 174. Truska, L. Visuomens klasins sudties pakitimas Lietuvoje socializmo statybos metais (3. Tarybin 1944-1948 m. ems reforma ir jos socialins idavos), Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. Serija A, 1967, t. 2 (24). 175. Truska, L. Visuomens klasins sudties pakitimas Lietuvoje socializmo statybos metais (4. Kaimo socialin struktra kolektyvizacijos ivakarse (1944-1948 m.), Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. Serija A, 1967, t. 3 (25). 176. Truska, L. Taryb Lietuvos gyventoj klasins sudties pakitimas socializmo statybos laikotarpiu (1940-1951 m.) Kn.: Spalio revoliucijos keliu. Vilnius, 1967. 177. Ulam, Adam. Stalin. New York, 1973. 178. Uldukis, E., Gailinas. Su autuvu ir plgu. Vilnius, 1966. 179. ,,U Diev ir tvyn. Dievas ir tvyn, 1976, Nr. 2. 180. U tarybin lietuvi literatr. Vilnius, 1947. 181. Vaiius, R. ,,Ko parpo Jonui Aniui ieivijos kultra?, Perspektyvos, 1979, Nr. 11. 182. Valionis, Vytautas. ,,Neukask! ... A gyva. Kom jaunimo tiesa, 1983.XII.14. 183. Varainskas, K. ir Grunskis, E. ,,Brolik respublik parama Taryb Lietuvai atkuriant liaudies k pirmojo pokario penkmeio (1946-1950) metais, Lietuvos istorijos metratis 1973. Vilnius, 1974. 184. Varainskas, K. ir Timoenka, N. Kruoniei kova dl socializmo, Kratotyra, t. 12, 1981. 185. Vardys, V. Stanley. ,,The Partisan Movement in Postwar Lithuania Kn.: V. S. Vardys (ed.), Lithuania under the Soviets. New York, 1965. 186. Velika, Domas (red.). Socialistinis realizmas. Chicago, 1968.

415

187. Venclova, A. U marksistin lietuvi literatros pakilimo vertinim, Kn,: Tarybin lietuvi literatros kritika. Vilnius, 1980, 188. Venclova, A. Vidurdienio vtra. Vilnius, 1963. 189. VGP adjutanto praneimas apie Merkins vykius, Santarv, 1953, Nr. 6 (11). 190. Vicas, J. SS tarnyboje. Vilnius, 1961. 191. Vidzgiris, Julius. ,.Keturi i laik didvyriai, Laisv, 1967, Nr. 39 (76). 192. Vildinas, V. Auktaitijos kalvos. Vilnius, 1954. 193. Vyriausyb kapitalo tarnyboje. Vilnius, 1984. 194. Virulis, A. Netolimos praeities ygdarbiai. Vilnius, 1958, 195. Waedekin, Karl-Eugen. The Private Sector in Soviet Agriculture. Berkeley, 1973. 196. Wilkinson, Paul, Political Terrorism. London, 1974. 197. Wilkinson, Paul, ,,Social Scientific Theory and Civil Violence Kn.: Yonah Alexander, David Carlton, and Paul Wilkinson (eds.), Terrorism: Theory and Practice. Boulder, 1979. 198. Wilkinson, Paul. ,,Terrorist Movements Kn.: Yonah Alexander, David Cariton, and Paul Wilkinson (eds), Terrorism: Theory and Practice. Boulder, 1979. 199. Zalepga, Z. ,.Lietuvos KP veikla, atkuriant tarybinius organus respublikoje 1944-1945 metais, LKP Istorijos klausimai, 1973, t. 13. 200. Zalepga, Z. Lietuvos KP veikla, ugdant tarybini darbuotoj kadrus 1944-1951 m., LKP Istorijos klausimai, 1974, t. 15. 201. Zunde, Pranas, Die Landwirtschaft Litauens. Marburg, 1962. 202. Zund, Pranas. Demographic Changes and Structure in Lithuania, Lituanus, 1964, vol. 10, no. 3-4. 203. eimantas, Vytautas. Atpildas, Tiesa, 1979.X1.27. 204. eimantas, Vytautas. Teisingumas reikalauja. Vilnius, 1984. 205. emaitis, E. XX amiaus inkvizitoriai. Vilnius, 1961. 206. epkait, R. Diplomatija inperializmo tarnyboje. Vilnius, 1980.
416

207. ilas, Antanas. Dvikova su ,Litu Kn.: Nematomasis

frontas. Vilnius, 1967.

208.

ilas, Antanas. Kam kukavo gegut Kn.:

Nematomasis frontas. Vilnius, 1967.

209. ymantas, Stasys. Laisvosios spaudos nelaisvje puslapius atklus, Santaru, 1954, Nr. 10 (21). 210. ymantas, Stasys. Mirtanij garb. Dirva, 1965, Nr. 88-94. 211. ymantas, Stasys. ,,Okupuotosios Lietuvos reikalai: Laisvs rytojus jau vinta . . ., Santarv, 1955, Nr. 4-5 (25-26). 212. olynas, Pr. XV aspirant laida. Karys, 1981, Nr. 6-8. 213. uvintas, A. ,,Lietuviai ir rusai. Aura, 1981, Nr. 28 (68).

417

TURINYS

anga.................................................... .................................... 7
I.skyrius

Dokumentins mediagos ir istorins literatros apvalga 1. Dokumentin mediaga............................................................11 2. Istorik ir urnalist darbai..................................................... 25
II skyrius

Partizan kov pobdis 1. Lietuvos partizan kov ypatumai.......................................... 32 2. Vidaus kar rys..................................................................... 39 a. Ar partizanai buvo teroristai?.............................................. 43 b. Ar Lietuvoje vyko klasi kova?.......................................... 53 c. Ar Lietuvoje vyko pilietinis karas?.....................................71 Priedas: Kelios pastabos dl socialins padties Lietuvoje . . . 84
III skyrius

Kodl lietuviai tapo partizanais? 1. Visuomenini grybi problema...............................................89 2. Komunist tvirtinimai.............................................................. 95 3. Prieastys lmusios nutarim partizanauti........................... 107
IV skyrius

Sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais 1. Teroras Lietuvoje ir Soviet Sjungoje............................... 120 2. Teroro taikymas nepartizanams
419

a. Mobilizacija............................................................................127 b. Aretai.................................................................................. 132 c. Trmimai.............................................................................. 137 d. Dvasinis teroras..................................................... .............. 148 e. Kadr politika kaime...............................................................155 f. ems kio politika..................................................................162 Priedas: Kas buvo tie ..buos?..................................................... 177

V skyrius
Partizan kov raida........................................................................184 1. 1944-1946 m.: Jg telkimas a. Pirmieji ygiai ir puolimai........................................................ 187 b. Lietuvos laisvs armijos ir desantininku vaidmuo.................... 201 2. 1946-1948 m.: Konsolidavimo laikotarpis a. Jg taupimas....................................................................... 213 b. Valdios daliniai..................................................................... 216 c. Partizan veikimas.................................................................225 d. Rinkimai................................................................................ 230 e. Partizan spauda...................................................................234 3. 1949-1952 m.: Jg isekimas.................................................. 237 a. Kova su kolki steigimu........................................................ 240 b. Susekimai ir idavysts.................. ........................................242 c. Organizacins struktros ilaikymas.......................................245 Priedas: Partizanai Rytu Auktaitijoje...............................................249

VI skyrius
Partizan pastangos susivienyti.......................................................254 1. Bendri partizan vienijimosi bruoai............................................257 2. Apygard krimo laikotarpis....................................................... 261 a. Piet Lietuva (Suvalkija ir Dzkija).......................................... 264 b. emaitija...................'.............. ............................................. 271 c. Auktaitija.............................................................................. 274

420

3. Centrins vadovybs krimas.................................................... 279 Priedas: Kur veik Tauro apygardos arno rinktin?......................292

VII skyrius
Kasdieninis partizan gyvenimas................................................... 296 1. Kovos uduotys......................................................................... 298 2. Nekarins uduotys................................................................... 301 3. Kasdieninio gyvenimo nepritekliai.............................................. 306 4. Partizan drausms problemos................................................. 311 5. Mirties akivaizdoje..................................................................... 314

VIII skyrius
Pasyvioji rezistencija 1. Bendri bruoai........................................................................... 319 2. Pasyvioji rezistencija iki 1946 m pavasario a. Vyriausias Lietuvos ilaisvinimo komitetas. . .......................... 324 b. Lietuvos ilaisvinimo taryba.................................... ............... 326 c. Vienybs komitetas................. .............................................. 327 d. Lietuvai ilaisvinti komitetas................................................... 329 3. Pasyvioji rezistencija po 1946 m. pavasario................................331 a. Bendras demokratinio pasiprieinimo sjdis......................... 332

IX skyrius
Vakaru intervencijos viltys..............................................................343 1. Antinacins rezistencijos poveikis.............................................. 345 2. Intervencijos viltys Lietuvoje.......................................................346 3. Ieivijos organizacij ir Amerikos laikysena................................ 352

X skyrius
udymai 1. Uburtas smurto ratas............................................................... 361
421

2. Plikai ir provokatoriai. ...................................................364 3. Partizan spjimai ir teismai.............................................368 4. Komunistu paskelbti sraai...............................................378 a. Srau sudtis ir apimtis............ .................................... 379 b. Srau isamumas ir biidingumas...................................382 c. Kiek moni uvo Lietuvoje?.........................................387 d. Kiti apibendrinimai.........................................................390
XI skyrius

Usklanda................................................................................ 401 Bibliografija.............................................................................406

PASTEBT KLAID ATITAISYMAS Jau baigus spausdinti antrj knygos laid, autorius atsiunt sra pastebt klaid, daugiausia nurodant vairius altinius.

PsL
9 17

EiL
1 i ap. 3 i vir. 5 i vir. 11 i vir. 9 i vir. 10 i vir. 7 i vir. 2 i vir. 2 i ap. 9 i ap. 16 i vir. apatin

Ispausdinta
Jokubynai 60:1203:205 23 67:37 53:20 196:105 142:8 75:48 142:37 Adutikio 172:23

Turi bti
Jokubynui

6:1203:206 123 53:37 67:20 198:105 142:87 74:48 142:36 Kazn 173:23

21
28 35 35 37 55 63

81
83 84

422

85-88 visur keisti pirmj numeri, nurodanti Truskos straipsni 173.

101 124 125 127 134 141 157 166 169 182 188 192 198 226 231 246 247 304 309 317 318 342 346 351 391

13 i vir. 2 i vir. 17 i vir. 12 i ap. 11 i ap. 15 i ap. 7 i ap. 11 i ap. 2 i ap. 8 i vir. 10 i ap. 2 i vir. 11 i vir. 9 i vir. 18 i vir. 8 i ap. 3 i vir. 8 i vir. 4 i ap. 4 i vir. 13 i vir. 18 i vir. 11 i vir. 2 i vir. 3 i ap.

62:147 43:4 12L475-497 rugsjo 5 d. 18:28 74:64 18:35 69:118-120 148:164; 183:83 169:123 131:234 6:121 1:191 1:378-279 1:153 5:119 6:121 1349 1:133 12:152 kode 71:22 170:590-591 120: No. 20,22 9:22L9

62:143 43:427 121:475-497 rugsjo 2 d. 78:28 74:63 18:135 169:118-120 148:164 169:122, 143 p. 234 6:120 1:199 1:278-279 148:153 5:159 6:112 1:340 1:333 12:155 kodl 71:222 177:590-591 100: No. 20,22 9:229

Girnius K. K. Gi 343 Partizan kovos Lietuvoje. - Fotografuot. leid. - V.; Atgimimo b-v; Mokslas, 1990. - VIII, 422 p., [16] iliustr. lap.
Bibliogr.; p. 406-417 (213 pavad.). - Orig. leid, duo menys: Chicago: laisv fondas, 1987. ISBN 5-420-00844-0
Ieivijos filosofo ir istoriko Kstuio K. Girniaus studijoje Partizanu kovos Lietuvoje prisilieiama prie dar vieno falsifikuoto ir siekto nugramz dinti umartin ms istorijos klodo. Raydamas i knyg, autorius naudo josi prieinamais juos partizan archyvais jis ir tarybiniais isam skirta skelbtais altiniais,

Kritikai okupacijai

analizuodamas, Daug vietos

sukr

pokario

pasiprieinimo klausimams -

vaizd.

knygoje

teoriniams

pilietinio karo, klasi kovos, terorizmo. Ieivijoje knyga ileista du kartus. Naujai atrandama ir skelbiama mediaga nepaneigia pagrindini knygos

tezi, jas dar labiau patvirtina ir papildo.

G M 854(08)-90

Neskelbta-90

MBBK 9{TL)2

Kstutis K. Girnius. P A R T I Z A N K O V O S L I E T U V O J E Fotografuotinis leidimas

(6 .0 0 )

Leido Mokslo leidykla, Vilnius, vaigdiu 23 , Pratarm rinko Atgimimo bendrov, Vilnius, Pylimo 8
Spausdino Lietuvos leidybos mons Spauda" spaustuv, Vilnius, Kosmonaut 60 * Us. Nr. 989