NIJOL GAKAIT

PASIPRIEINIMO ISTORIJA 1944-1953 METAI

Knyga ileista Atviros Lietuvos fondui parmus

Recenzavo dr. Arvydas Anuauskas, dr. Kstutis Girnius

Virelyje Gintauto Trimako nuotrauka Merkins ribos enklas. 1989

Atviros atminties visuomenei

Pritariantiems Karlo Poperio samprotavimams apie atvir visuomen ir jos prieus bei susipainusiems su Atviros Lietuvos fondo eiamete veikla gali bti kiek netiktas ios knygos pasirodymas su programos vietimas Lietuvos ateiiai enklu. Kas nors i nuolatini skaitytoj paklaus, ar ities vaizdaus, dramatiko ir romantiko Nijols Gakaits istorinio pasakojimo vaizdai bei vertinimai sutampa su atviros pilietins visuomens krimo Lietuvoje siekiais? Ar ities i skaudios atminties atvertis jaunam mogui, kuriam pirmiausia ir skiriama i knyga, pads suderinti tautos istorijos ir XX a. pabaigos pasaulio puls? Ar pads orientuotis praeityje ir pasaulyje? Informacijos amiaus prieigose Bosnijos, Ruandos, pagaliau enijos karai bei tragedijos, tarptautini tribunol sprendimai ir pasaulio visuomens nuomon neleidia kilti abejonms dl apibrimo to, kas iandien vadinama nusikaltimais prie mogikum. Etnini valym politika, vienokios ar kitokios genocido apraikos, lokalinio ir tarptautinio terorizmo praktika, kurios alininkai aukoja niekuo dtus taikius gyventojus, mogaus teisi poiriu vertinami tik neigiamai. Tikslas negali pateisinti priemoni, paeidiani ias nuostatas tai pasauliui bdingas sitikinimas, kuriam laisvjanti Lietuvos visuomen atsiveria, kartu atverdama savo skaudios praeities aizdas ir tikdamasi tame pasaulyje bti suprasta. Gyvenimas atvirame pasaulyje yra ne kas kita kaip reikini, taip pat ir atminties, vertinimas pagal pasauliui suprantamus kriterijus. Atviros visuomens viena ypatybi - gebjimas velgti savo istorij taip, kaip savj praeit velgia iuolaikinio pasaulio mogus. Pranczas, airis ar vokietis. Tokiam poiriui tikrai nebt priimtini siuetai ar net samprotavimas apie tai, ar koki nors rus kolonist eim iudymas (Oprt kaimo pavyzdys, p. 65) gali bti pateisintas norint sustabdyti rusifikacij. Nebt suprastas ir netiesioginis noras teroro taktikos partizaniniame judjime vertinimo problemas kompensuoti sovietini okupant ir j talkinink iaurybi apraymais. Nijols Gakaits Pasiprieinimo istorijos 1944-1953 metais pasirodymas drsus ikis soviet okupacijos laikotarpio istorijos tyrintojams. Gal tai ir nra partizaninio karo sintetin istorija tiesiogine bei mokslui priimtina prasme. Dar ankstoka apie toki akademin sintez kalbti. Nepaisant keliolikos tom dokument rinkini, dienorai, memuar pasirodymo Lietuvos spaudoje, tikrojo akademizmo ir platesni bei vairiapusi istorik monografini tyrim negana, kad atsirast tokios sintezs galimyb. Netolimos praeities skausmas, gyv liudytoj dalyvavimas pokario vyki rekonstrukcijoje, pirma galimyb sovietinio reimo ikankintai visuomens

daliai atvirai parodyti savos atminties aizdas yra poymiai, leidiantys tiktis, kad vienaip ar kitaip dabarties Lietuva artja prie savo istorins tapatybs suvokimo. Vargu ar verta vienai knygai ikart kelti auktus akademizmo reikalavimus. Atverskime j, tikdamiesi susitikti su tragika praeitimi, turinia teis garsiai kalbti po ilgo draudimo prabilti. Ji parayta plunksna autors, ikentjusios sovietinio Gulago baisybes, isaugojo jausmus ir nuotaikas, lydjusias likusius gyvus lietuvi rezistentus po skaudaus partizaninio karo pralaimjimo. Patirtis ir krikionika vertybi orientacija autor artina prie katalikikosios lietuvi visuomens srovs pair, vyravusios pasiprieinimo kov laikotarpiu. Svarbus buvo ir liberalusis sparnas, pasiymjs Laisvs kovotoj sjungoje, gijs didesn tak emigracijos centruose, pirmiausia diplomatiniuose, susibrusiuose apie Stas Lozorait (senjor), formavs Lietuvi rezistent santarvs aplink Londone ir Paryiuje. Btent liberalij sparnas jau 1946 m. brandino sitikinim, jog atviras karas prie okupantus yra tautos saviudyb, jog Vakarai tikrai nesiruoia lieti savj kraujo dl aar pakalns prie rytinio Baltijos kranto. To nepastebti arba vardyti kaip idavysts form bt viso pasiprieinimo sjdio diskreditavimas. Nesiimti teroro prie savus mones, nereikalauti i j per daug, jei nepajgiama apginti nuo okupant prievartos - tai mintys, svarstytos ne tik emigracijoje, bet ir partizan bunkeriuose. Deja, i taktika buvo pasmerkta lugti dl vairiausi prieasi, kuri svarbiausia okupant represinio aparato siekimas pasinaudoti idjiniais ir taktiniais rezistent bei j ideolog nesutarimais. vis sudting ano meto idjins trinties intrig leis sigilinti kita ALF remiama knyga - liberalaus ieivijos autoriaus Lito Mockno Pavargs herojus. Per neabejotinai kontroversikiausio rezistencijos veikjo Jono Deksnio biografijos prizm autorius pateikia kiek kitoki, labiau deheroizuot, bet ne maiau tragik ir vaizding t pai vyki versij. Skatinamas polilogiko diskurso paia opiausia moderniosios Lietuvos istorijos tema, gebjimas tuo paiu metu aprpti prietaringus faktus ir vaizdinius turi padti gyti civilizuotai visuomenei btin imunitet prie bet kokias primityvaus nacionalizmo ir aklo fanatizmo apraikas. Tai reikt ne k kit, kaip tapsm atviros atminties visuomene.
Egidijus Aleksandraviius

Turinys
angos odis. Kstutis K. Girnius 10 Pratarm 12 Padtis Lietuvoje baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Lietuvos sovietinimas
FRONTAS ARTJA 15 LIETUVOS LAISVS ARMIJOS PUOSELTI VALSTYBS ATKRIMO PLANAI 17 ANTROSIOS SOVIETINS OKUPACIJOS PRADIA 20 REPRESINI STRUKTR KRIMAS 24 EKONOMIN POLITIKA 28 IDEOLOGIN PRIEVARTA 31

Prieinimasis okupacijai 1944-1946 metais

PIRMIEJI PARTIZAN BRIAI 37 PARTIZAN KOVOS TAKTIKA 1944-1945 METAIS 40 PARTIZAN APYGARD KRIMASIS 45 NKVD KOMISARAS RAGINA LEGALIZUOTIS 50 OKUPACINS VALDIOS RINKIM TRUKDYMAS 55 NUKAUTJ NIEKINIMAS 58

Partizaninis karas 1946-1948 metais

ANTRASIS KOV ETAPAS 61 MGB PROVOKACIJOS DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOJE 65 IDAVIKAS JUOZAS MARKULIS 68 RYIAI TARP PARTIZAN JUNGINI 71

TAURO APYGARDOS VEIKLA 1947 METAIS 75 BDPS PREZIDIUMAS. RYIAI SU USIENIU 79 PROVOKACINIAI PARTIZAN SLOPINIMO METODAI 84

Partizan gyvenimas ir kova

BUITIS 88 DRAUSM. KOVA SU GIRTAVIMU 95 DVASINIS PASAULIS IR TRADICIJOS 101 KRYBA 107 SPAUDA 114 KOVA SU NIPAIS IR SOVIETINIAIS PAREIGNAIS 121

Lietuvos laisvs kovos Sjdio sukrimas. Pasiprieinimas silpnja

ORGANIZACINIS CENTRAS PERKELIAMAS PIET EMAITIJ 128 1949-J MET VISOS LIETUVOS PARTIZAN VAD SUVAIAVIMAS 133 NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VIZIJA 138 GYVENTOJ TRMIMAI 143 KOLCHOZ KRIMAS 150 AUKTAITIJOS PARTIZANAI 1948-1952 METAIS 154 EMAITIJOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS 159 PIET LIETUVOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS 164

Partizaninio karo pabaiga

VADOVYBS SUNAIKINIMAS 169 PASKUTINIEJI PARTIZANAI 175 POIRIS PARTIZANUS OKUPUOTOJE LIETUVOJE 179 LAISVS KOV REIKM 185

Priedai
PARTIZANINIO KARO ETAPAI IR SVARBESNIEJI VYKIAI 190 YMESNIJ PARTIZAN BIOGRAFIJOS 203 PARTIZAN TEKST CHRESTOMATIJA 219 LAIKAI 219 ATSIMINIMAI 227 DIENORAIAI 234 MALDOS 259 EILRAIAI 263 DAINOS 270 DOKUMENTAI 277 ATSIAUKIMAI 323 SPAUDOS SKILTYS 327

Siloma literatra 343 Vard rodykl 348 Vietovardi rodykl 356 Iliustracij sraas 361

angos odis
Pokario partizan kovos - vienas tragikiausi ir herojikiausi Lietuvos istorijos laikotarpi. Lietuva ne tik neteko nepriklausomybs, bet ir pakliuvo itin atiaurios totalistins diktatros reples. 1944-1953 metais keli imtai tkstani moni buvo suimti ar itremti i Lietuvos, keliasdeimt tkstani uvo kovodami, visuomenei prievarta buvo brukama neapykanta grindiama svetima ideologija, niekinamos ir stumiamos i vieojo gyvenimo tradicins tautins ir religins vertybs. i ibandym akivaizdoje Lietuvos gyventojai rinkosi vien i trij keli. Mauma - komunistai ir j bendrininkai - uoliai ir be ilyg talkino okupantui, savo iaurumu danai pranokdami Maskvos atstovus. Didioji gyventoj dalis palaik nepriklausomybs idj, veng ryi su valdia, lauk ivadavimo i Vakar, bet nesiryo rizikuoti savo gyvybe dl alies laisvs. Treioji grup - partizanai, j ryininkai ir rmjai -iki areto ar mirties aktyviai prieinosi komunist vergovei. Partizan dalia buvo nepaprastai sunki. Jie nepajg stoti atvir kov su perdm galingu prieu, bet jaut pareig tsti prieinimsi, kol Vakarai privers Soviet Sjung ivesti savo kariuomen. Partizanai kovojo su prieu, kuris ne tik niekino uvusij lavonus, bet ir bausdavo, tremdavo j eimas. Kovos vyko partizanams nepalankiomis gamtos ir geopolitinmis slygomis. Nebuvo nei kaln, nei pakankamai dideli mik ar pelki, kur jie galt saugiau slptis, nei kaimynini ali, kurias galt pasitraukti laikinai atvangai. Be to, klasta ir idavik verbavimas greitai tapo sovietini saugumo organ pagrindiniu kovos bdu. Dl nesibaigiani pavoj partizanai turjo prisitaikyti prie gyvenimo po eme", to dvasi ir kn alinanio slapstymosi bunkeriuose ir naktini ygi. Ir daugelis nepalo, prieo apsupti susisprogdindavo granata ar nusiaudavo paskutiniu oviniu, kad neiduot kovos draug ar eimos nari. Valdios kova su partizanais nesibaig sutriukinus j pajgas. Kaip minima ioje knygoje, 1956 11 05 Antano Sniekaus vadovaujamos Lietuvos komunist partijos Centro komitetas kreipsi SSRS Aukiausiosios tarybos Prezidium, praydamas udrausti politiniams kaliniams grti Lietuvon. Nesulaukus atsakymo, vietos valdia pati msi iniciatyvos persekioti grtaniuosius. Tuo metu taip pat prasidjo ir iki pat sovietins Lietuvos

griuvimo tssi propagandos kampanija, siekusi visomis priemonmis dergti partizanus, vaizduoti juos kaip kraugerikus udikus. Lygiagreiai, bet gerokai subtiliau buvo aikinama, kad ginkluotas pasiprieinimas buvs beprasmis, Lietuvai alingas, kad laurai u slygikai palanki Lietuvos padt priskirtini slaptiems patriotams, susitelkusiems LKP gretose. Komunist propaganda vis dlto turjo poveikio. Partizano kaip bandito vaizdis moni protuose strigo giliau negu dabar norima pripainti. Pirmj atgimimo met polinkis partizanus romantizuoti greit iblso, ir pasigirdo daug bals, raginani neumirti partizan iaurum ir lyginani juos su stribais. Nors nereikia nutylti, k kartais dar partizanai ir kas buvo daroma j vardu (o tai ne visada tas pat), nevalia umirti esmini skirtum: partizanai kovojo u Lietuvos laisv, komunistai prisidjo prie Lietuvos pavergimo; absoliuti gyventoj dauguma pritar strateginiams partizan siekiams, o Sniek ir jo draugus laik idavikais ir okupant parankiniais; partizan veiksmai buvo atsakas Maskvos ir jos talkinink Lietuvoje vykdyt masin teror. Tai, kad partizanai neteistai vykd mirties nuosprendi, nepanaikina esminio skirtumo tarp laisvs kovotoj ir okupant, lygiai kaip prancz rezistent smurtas prie vokieius ar tariamus kolaborantus per Antrj pasaulin kar nepateisina Pranczijos pasiprieinimo ir naci Vokietijos teroro gretinimo. Nijols Gakaits-emaitiens knyga - vienas pirmj mginim po saugumo archyv atidarymo sintetiniu vilgsniu aprpti partizan kovas. Nors parayta lengvu stiliumi, i svarbi knyga pateikia apibendrint, nuodugnia archyv analize pagrst laisvs kov vaizd. Dl temos opumo ji gali sulaukti priekait ir i kairs, ir i deins. Pirmieji bus nepatenkinti ia knyga apskritai, antrieji - kad per daug pasikliaujama sovietiniais dokumentais, ypa dl partizan ir itremt moni skaiiaus. Bet abiem atvejais pagrindin kritikos versm bt iankstin nuostata, kurios nepaveikia nei racionals argumentai, nei konkrets duomenys. Taiau knyga pravers visiems norintiems susipainti su iuo iskirtiniu Lietuvos istorijos tarpsniu. Bt netikslu i knyg laikyti vien istorijos vadovliu. Ji labai praverst ir pilietinio bei dorinio ugdymo pamokose. Per partizan kovas itin rykiai ikyla daugelis svarbiausi etikos problem. Paminsiu vos kelias. Kokia yra mogaus pareiga savo tautai ir valstybei; ar pareiga joms aukotis svarbesn negu pareiga rpintis savo eima? Ar partizanas turi dorovin teis savo veiksmais, pavyzdiui, slapstydamasis kininko sodyboje, stumti

pavoj kitus? Ar ypatingomis slygomis tebegalioja tokios dorovins normos, kaip nemeluok, neudyk, nesiudyk; o jei ne, kodl? Ar ypating talent politini ar literatrini - turjimas didina ar maina mogaus atsakomyb u tautos likim? Pilietinio aukljimo dilemos atsiskleidia panaiu atrumu. Dorinio ir pilietinio ugdymo kursams visada gresia per didelis abstraktumas, atsiribojimas nuo gyvenimo, knygikumas. Siame vadovlyje apstu konkrei pavyzdi diskusijoms. Pati autor Nijol Gakait-emaitien - nra viena i t, kurie pradjo rpintis Lietuvos valstybingumu tik komunizmo saullydyje, kai nebebuvo pavojinga prabilti apie nepriklausomyb. Dar 1955 met ruden ji kartu su kai kuriais Pandlio vidurins mokyklos moksleiviais susibr grupel, platinusi lapelius ir leidusi laikratl Laisvs balsas". Bdami studentai, jie sukr organizacij Laisv Lietuvai", 1958 metais paminjo Vasario 16-j ikeldami trispalves Kaune ir Vilniuje. Bet KGB netrukus iaikino organizacij. Liepos pabaigoje Nijol Gakait buvo nuteista septyneriems metams laisvs atmimo. Prasminga, kad pirmj vadovl apie partizan kovas para mogus, nesusitaiks su netiesa ir nukentjs dl laisvs trokimo.
Kstutis K. Girnius

Pratarm
Kone vis gyvenim neatstoja nuo mans rpestis ir klausimas: kaip ir kodl palyginti nedidel skaiiumi ms tauta, ta salel tarp slav ir german jr, nebuvo ulieta ir nuplauta audringos istorijos bang, o iliko lyg baltikojo kranto nepajudinama uola.1
Kazys Bradnas

Ms istorija - tai nuolatin kova dl Lietuvos vardo isaugojimo pasaulio emlapyje. Reti ir trumpi naujaisiais amiais buvo tie periodai, kuriuos mums likimas skyr valstyb kurti. iame amiuje toks tarpsnis - tarp dviej pasaulini kar.
1

Kazys Bradnas, Lietuvikoji trilogija, Vilnius: Vyturys, 1994, p. 5.

Antrasis pasaulinis karas Lietuvai prasidjo anksiau nei faistin Vokietija sulau nepuolimo sutart su Soviet Sjunga. Karas mums prasidjo kaip tik tada, kai ta sutartis buvo pasirayta - 1939 met rugpjio 23 dien. Ir nesibaig 1945 met gegus 8-j, kai pasaulis vent Vokietijos kapituliacij. Lietuvoje dar itis deimtmet aidjo viai, miesteli aiktse guljo nukautj knai, o Rytus eelonas po eelono riedjo tremtini vagonai. 1940-j birel nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenei nebuvo sakyta prieintis engianiai soviet kariuomenei. Kariai bejgikai irjo visais keliais ropojanius tankus. 1944-aisiais tkstaniai Lietuvos patriot, nelaukdami jokio sakymo, pradjo tbtin kov u Lietuvos valstybs atkrim. Tokio masto ir trukms partizaninis karas, koks vyko Lietuvoje, retas pasaulio istorijoje. Niekieno i alies neremiama ir nepalaikoma, maa tauta organizuotai beveik deimt met prieinosi galingai totalitarinei valstybei, k tik laimjusiai Antrj pasaulin kar. Ir tik po deimtmeio brutalaus fizinio gyventoj naikinimo bei globalios propagandos kovotoj jgos buvo palautos. 1944-1953 met partizanin kar galima skirstyti tris etapus: pirmasis spontanikas visos tautos prieinimasis okupacijai (1944 07 - 1946 05); antrasis - gerai organizuot partizanini jungini kova prie okupacins valdios sitvirtinim krate (1946 05 - 1948 11); treiasis - vieningos partizan karins ir politins vadovybs koordinuojama veikla ir pasiprieinimo nuslopinimas (1948 11 - 1953 05). 1953 met gegus mnes sumus vyriausij partizan vad Jon emait, organizuotas partizaninis pasiprieinimas praktikai baigsi. Lik pavieniai partizanai per kelet met buvo sunaikinti, o paskutinis Lietuvos partizanas Stasys Guiga mir 1986-aisiais, taip ir nepasidavs okupacinei valdiai. Kodl tauta pasirenka vien ar kit kovos bd? Tai priklauso nuo daugelio objektyvi ir subjektyvi prieasi. Bene iuo atveju svarbiausia buvo ta, kuri taip tiksliai ir graiai ireik eilinis maamokslis partizanas, uras ant savo nuotraukos: Atmink t laik, kai pasaul vald neteisyb." Neteisyb buvo tokia didel ir brutali, kad laisvs dvasia iaugusi karta pasirinko kov ir garbing t, o ne prisitaikym ir bedvas egzistencij.

Pasibaigus laisvs kovoms, okupuotoje Lietuvoje kur laik partizan vardas i viso nebuvo minimas. 1959-aisiais okupacin valdia pradjo masik meito kampanij: rengtos tendencingos propagandins publikacijos, radijo laidos, kurti kino filmai, raytos apybraios, kuriose partizanai vadinti banditais ir kaltinti nekalt moni udymu. Partizaninis karas buvo traktuojamas ne kaip isivaduojamasis judjimas, o kaip klasi kova, buoi" prieinimasis socialistinei santvarkai. Falsifikuojant faktus siekta suniekinti laisvs kovas, itrinti i atminties partizan ygius, sunaikinti bet kokius pastang atkurti Lietuvos valstybingum pdsakus. ole ul dvideimties tkstani partizan neinomi kapai, du imtai tkstani i kov dalyvi, j talkinink ar liudinink buvo itremta Sibir, kalinta sovietiniuose konclageriuose. Mokyklose vaikai buvo veriami mokytis kit didvyri" vardus. Tad karta po kartos augo tartum tuioje vietoje, neinodama, kas tai yra pasiaukojimas ar garb, skaiiuodama laik tik nuo iandien. Toks ir yra vis laik ukariautoj tikslas, nes tauta, neinanti savo istorijos, nustoja bti tauta. i knyga - mginimas atskleisti pat tragikiausi XX amiaus Lietuvos istorijos puslap. J rengiant naudotasi partizan ir sovietini represini struktr archyvais, liudinink prisiminimais ir tyrintoj darbais, kuriems o ypa nuosekliausiems partizanini kov tyrintojams Daliai Kuodytei, Algiui Katai, Bonifacui Uleviiui - nuoirdiai dkoju. Knyga skirta istorijos mokytojams, vyresnij klasi moksleiviams, visiems, besidomintiems tvyns istorija. Tikiuosi, kad is darbas gali suteikti nauj paskat ir doriniam bei pilietiniam ugdymui. Knygos prieduose pateikiama partizan tekst chrestomatija. Joje svarbesnieji partizan vadovybs dokumentai, atsiaukimai, partizan spaudos skiltys, nemaas pluotas krybos - atsiminim, dienorai, eilrai, dain. ie tekstai atskleidia ir papildo pagrindines knygos temas, be to, juos galima studijuoti ir atskirai: jie rodo partizan pasaul j pai akimis, liudija j ryt, siekius, abejones ir nuotaikas - visk, kas lydi mog tokiose sudtingose apystovose. Tekst kalba ir rayba beveik netaisyta. Taip isaugomas originalo stilius, ie tekstai gyvesni, vairesni - tokie, kokie ir buvo j krjai.

Padtis Lietuvoje baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Lietuvos sovietinimas

FRONTAS ARTJA
[...] mes niekad negaljom patikti, kad Vakarai leist raudonajam Azijos siaubui sunaikinti Ryt ir Vidurio Europos tautas [...]. 2
Juozas Luka-Daumantas

1944-j vasara buvo labai karta. Idivo kdros ir uliniai, ideg pievos, pabalo nesubrandin jav varpos. mons valgsi dang ir neramiai klaussi dien nakt nesiliaujanio dundesio rytuose. Tai buvo ne perknija: nenumaldomai artjo frontas. Liepos pradioje Lietuv siver pirmieji Raudonosios armijos daliniai. Prisimindami 1941-aisiais patirtus sovietins okupacijos iaurumus, dalis moni kink arklius ir suko veimus vakarus. Jaunesni vyrai apirinjo ir val klojim pastogse ar kitur slptus ginklus suvokdami, jog artja metas, kada j prireiks. Ginkl turjo daugelis: kas rado 1941 metais rusams bgant nuo vokiei, pats nuginklavo kok besitraukiant partorg ar raudonarmiet, kas, vokieiams nuginkluojant ir ivaikant generolo Povilo Plechaviiaus Vietin rinktin, nepaisydamas grasinim suaudyti kiekvien ginkluot lietuv, sugebjo pasitraukti su ginklu. O ginklas buvo reikalingas kaip niekad. Padaugjo vokiei unugar desantu nuleist soviet diversant, kurie, pasivadin raudonaisiais partizanais, naktimis danai siaub sodybas ir terorizavo kaimo gyventojus. Nordami apsiginti nuo plik, kininkai pradjo burtis apsaugos brius. Dar balandio mnes Vietins rinktins tabas slapta nuo vokiei buvo pradjs organizuoti Tvyns saug, bet tabo narius sumus is darbas nutrko. Frontui priartjus prie Lietuvos, 1944 06 24 generolo Petro

Kubilino pastangomis buvo gautas vokiei leidimas apskrityse steigti apsaugos komandas. Naci okupacijos metais susikrusios patriotins pogrindio organizacijos sprend esmin klausim: ar yra galimybi atkurti Lietuvos valstybingum? Grumiantis Soviet Sjungai ir nacistinei Vokietijai, susidar panai istorin situacija, kokia buvo 1918 metais, kai baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Lietuva paskelb atkurianti nepriklausomyb. Panaiai buvo ir 1941-j birel, kada sukilliams pavyko ivaduoti Kaun ir paskelbti visam kratui apie Lietuvos laikinosios vyriausybs sudarym. Vilt adino ir JAV, Didiosios Britanijos, o vliau - ir Soviet Sjungos pasirayta Atlanto chartija, garantuojanti toki valstybi santvark ir j sienas, kokios buvo prie kar. 1943 metais pogrindyje susikrs Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas (VLIK), sutelks Karo taryboje aukiausio rango karininkus (generolus Stas Ratik, Stas Pundzevii, Motiej Peiulion, Kaz Musteik), buvo vokiei isklaidytas, vadovyb suimta. Taiau spartus Raudonosios armijos puolimas pakeit vokiei poir dar taip neseniai persekiotas lietuvi pasiprieinimo organizacijas. Naciai suprato, kad lietuviai prieinsis naujai sovietinei okupacijai, o tai buvo jiems naudinga. Vokiei karin valgyba umezg ryius su kai kuriomis pogrindio organizacijomis. Lietuvos laisvs armijos (LLA) vadai, Lietuvos laisvs kovotoj sjungos (LLKS) Karinio skyriaus virininkas Ignas Vela-viiusVilius, Lietuvos laisvs gynj sjungos (LLGS) vadovas mokytojas Petras Paulaitis ir kit pasiprieinimo organizacij atstovai svarst, kaip inaudoti i padt ir ar ivis verta tartis su buvusiu okupantu. Vis dlto kai kuri LLA padalini vadai gavo i vokiei iek tiek ginkl. Be to, naciai sutiko valgybos mokykloje parengti partizaninei veiklai apie imt lietuvi savanori, kurie 1944-j pabaigoje - 1945-j pradioje desantu buvo permesti Soviet Sjungos okupuot Lietuvos teritorij. Liepos pradioje Raudonoji armija eng Lietuv, o liepos 13-j um Vilni. Mnesio pabaigoje vokiei karin vadovyb leido i ginkluot apsaugos bri, su frontu pasitraukusi emaitij, burti Tvyns apsaugos rinktin ir skyr jai ginti fronto ruo ties Seda. Deja, 1944 10 07 Raudonoji armija isklaid atkakliai kovojusi rinktin. Dalis kovotoj patrauk vakarus, kur buvo pristatyti kasti vokieiams apkas, kiti liko Lietuvoje ir sijung partizan brius.

SVARBESNIEJI VYKIAI (1944-j vasaris-liepa)

02 13 - steigta Vietin rinktin (vadas generolas Povilas Plechaviius) 05 15 Iformuota Vietin rinktin. Generolas Plechaviius suimtas 06 24 Apskrityse leista steigti apsaugos komandas 07 29 - steigta Tvyns apsaugos rinktin (vadas kapitonas Izidorius Jatulis) Pasvarstykime 1. Kaip maa valstyb gali gintis nuo Ar pasiteisino sovietins agresijos atveju Suomijos elgesys? karins agresijos?

2. Kodl lietuviai stojo vokiei okupacijos metais organizuojamas Vietin ir Tvyns apsaugos rinktines?

LIETUVOS LAISVS ARMIJOS PUOSELTI VALSTYBS ATKRIMO PLANAI

Mes nesvyruodami patikjome tiesos pergale ir laisvojo Vakar pasaulio sine. 3
Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Artjant antrajai sovietinei okupacijai masikiausia antinacin karin pasiprieinimo organizacija buvo Lietuvos laisvs armija, kurta Vilniuje 1941 metais. Ji turjo savo nari kiekvienoje apskrityje. 1944 metais centriniame tabe (ir rugpjio mnes kurtame politiniame organe - Lietuvos gynimo komitete) susibr jauni energingi karininkai, vadovaujami organizacijos krjo atsargos leitenanto Kazio Veverskio: kapitonai Albinas Karalius, Adolfas Kubilius, jaunesnysis leitenantas Adolfas Eidimtas, ininierius Snarskis ir kt. Netrukus tab buvo pakviestas ir vienintelis liks Lietuvoje VLIK-o Karo tarybos narys generolas Motiejus Peiulionis.
3

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sun.. 1991, p. 435-436. Vilnius: Mintis,

Raseini LLA vadas, vienas pirmj emaitijos partizan vad kapitonas Juozas eponis-Tauragis

Puolant Raudonajai armijai, LLA tabo nariai kartu su frontu trauksi emaitijos link. I Vilniaus jie gabenosi spaustuv, tad sikr netoli Radvilikio ileido laikrat Karins ir politins inios" (met pabaigoje Karyg"). Fronto sumaityje tai buvo vienintelis informacijos altinis. Rus kariuomenei veriantis iauli link, tabas pasitrauk Teli apskrit ir paskelb karins parengties padt. Liepos 17 dien generolas Peiulionis pasira direktyv Nr. 1, nurodydamas LLA karinms pajgoms trauktis kartu su frontu. LLA vadovyb buvo numaiusi tokius nepriklausomybs atkrimo bdus: ginklu ilaikyti dal Lietuvos teritorijos, paskelbti nepriklausomyb ir i ia organizuoti pasiprieinim; tarpininkaujant Vakar valstybms, dertis su sovietais dl Raudonosios armijos atitraukimo i Lietuvos; pereiti pogrind ir laukti Taikos konferencijos sprendim, kurie, lietuvi nuomone, turjo utikrinti Atlanto chartijoje garantuotas taut teises. Deja, Taikos konferencija Vokietijai kapituliavus buvo atidta neribotam laikui - ir niekada nebuvo suaukta.

LLA buvo karin organizacija, todl jos struktra buvo panai Lietuvos kariuomens struktr. alies teritorija suskirstyta apygardas, kuriose veik smulkesni kariniai junginiai - rinktins. Rinktins skirstsi kuopas, brius ir skyrius. Visi LLA nariai, galintys kovoti ginklu, priklaus Veikianiajam sektoriui ir vadinosi vanagais. Legaliai gyvenantys organizacijos nariai priklaus Organizaciniam sektoriui ir turjo padti kovotojams palaikyti ryius, teikti informacij, aprpinti maistu, transportu, vaistais ir t.t. Organizaciniam sektoriui priklaus daug gimnazist, vliau sijungusi partizan gretas. Centrinis LLA tabas pareng daug vairi partizan veikl reglamentuojani dokument, kuriais remiantis vliau buvo kuriami dauguma partizanini statut ir instrukcij. Rugpjio mnes frontas sustojo ties agars-aki-Vilkavikio linija. Vokiei pusje liks centrinis LLA tabas inaudojo laikotarp vanag apmokymui. Buvo suformuotas iauli apygardos tabas. Atskiros vanag grups per fronto linij gro soviet okupuot teritorij, skleisdamos LLA tabo nurodymus ir organizuodamos partizan junginius pagal LLA sukurt struktrin schem. Taip besiruoiant kovai su nauju okupantu, Ryt ir Piet Lietuvoje jau siautjo Raudonosios armijos daliniai.
SVARBESNIEJI 1941-1949 MET TARPTAUTINIAI TEISINIAI AKTAI IR KONFERENCIJOS

1941 08 14 - Pasirayta Atlanto chartija, utikrinanti priekario valstybi nepriklausomybs ir savarankikumo atkrim 1945 02 04-11 - Jaltos konferencija. 1945 04 25 - 06 26 - steigta Jungtini Taut Organizacija 1945 07 17 - 08 02 - Potsdamo konferencija 1948 12 05 - Priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija 1949 08 12 - Priimta enevos konvencija, draudianti deportuoti arba mobilizuoti armij okupuoto krato gyventojus

LIETUVOS LAISVES ARMIJOS ORGANIZACIN STRUKTRA

Pasvarstykime 1. Ar manoma buvo ginklu ilaikyti neokupuot Lietuvos teritorijos dal? Kodl? Koks Varuvos sukilli likimas? 2. Kok keli galjo pasirinkti ir pasirinko Lietuvos Respublikos karikiai?

ANTROSIOS SOVIETINS OKUPACIJOS PRADIA

SVARBESNIEJI VYKIAI {1944-j liepa - 1945-j sausis)

07 13 - Raudonoji armija uima Vilni 07 14 - Lietuvoje atkurti SSRS represiniai organ - NKVD ir NKGB - padaliniai 07 26 - Paskelbta mobilizacija Raudonj armij 07 27 - Pradti formuoti strib batalionai 08 pradia - Lietuvoje dislokuota NKVD auli divizija (vadas generolas majoras Vetrovas) 08 30 - Paskelbta ems reforma. Apribotas ki dydis, konfiskuojami besislapstanij kiai 10 14 - Pakartota mobilizacija Raudonj armij 10 26 - sakyta paalinti i bibliotek faistines" knygas 12 20-30 - NKVD kariuomen degina Klepoi ir kitus Alytaus apskrities kaimus 1945 01 30 - Raudonoji armija uima vis Lietuvos teritorij

Visos pasaulio tautos dl mediagini ir dvasini prieasi turi atsisakyti nuo jgos vartojimo.
Atlanto chartija, 1941 08 14

Liepos mnes Raudonosios armijos daliniai plsteljo Lietuv. Ivarg, dulkini, apskur kareiviai, apsistoj pas kininkus, pirmiausiai iekojo maisto ir degtins. Igr kartais aud kur pakliuvo. euoli valsiuje raudonarmietis, palypjs ant kalvels, pastebjo nuo apaudymo pasislpusi kininko eimyn. Ivyds du jaunuolius - eimininko sn student ir jo draug, mosteljo prieiti. Tiems priartjus, nieko netars paleido automato serij. iobikio valsiuje taip buvo nuauti keli kininkai. Bagaslavikyje raudonarmieiai surinko dvideimt jaun vyr ir isivar neinia kur - n vienas isivarytasis negro. Paskui I Pabaltijo ir III Baltarusijos fronto dalinius ygiavo unugario apsaugos NKVD kariuomen. Be to, Lietuv buvo permesta 4-oji NKVD auli divizija, vadovaujama tremiant Kaukazo tautas pasiymjusio generolo majoro Pavelo Vetrovo. ia taip pat buvo dislokuoti keli pasienio pulkai. 1945 met pabaigoje atkelti dar keli NKVD auli divizijos, vadovaujamos generolo Iljos Pijaevo, pulkai. Tai buvo savotikos baudj divizijos, naikinusios nelojalius naujajai santvarkai asmenis. Vos eng Lietuv, naujieji okupantai tuoj pat paskelb mobilizacij Raudonj armij. i akcija turjo du tikslus: patenkinti fronto poreikius ir isisti i krato potencialius kovotojus prie sovietin okupacij. Taiau mobilizacija buvo neskminga: i 35 tkstani iki 1944 08 10 aukt vyr sakui pakluso vos 14 nuoimi. J likimas tragikas. Kai kurie jaunuoliai buvo nukankinti dar gabenant surinkimo punktus. tai Ukmergs NKVD virininkas i atjusi auktini atsirinko septynis jaunuolius ir pradjo tardyti, ar nes partizanai. Jiems tylint, m po vien kankinti. Kai pabodo peiliu pjaustyti jaunuoliui krtin, nuov ir met pakels griov. Dauguma mobilizuotj beveik neapmokyti ir prastai ginkluoti buvo isisti Kuro front, kur apsupti vokieiai prieinosi iki 1945-j gegus. ia uvo nemaai lietuvi. Taiau daugelis aukiamojo amiaus jaunuoli pasirinko kit keli: geriau ti u tvyns laisv, negu svetimuose frontuose. Kaip naciams nepavyko kurti lietuvikosios SS divizijos, taip ir sovietinei valdiai sunku buvo vykdyti mobilizacij. Tkstaniai vyr pradjo slapstytis. Netrukus mobilizacija buvo pakartota, o besislapstanij paiekoms sutelkta

keliasdeimt tkstani NKVD kareivi. Prasidjo iaurs siautimai kaimuose ir mik ukavimai". Keli raudonarmiei pulkai apsupdavo mik masyvus ir grandine vyras prie vyro pereidavo kvartal po kvartalo, tikrindami kiekvien krm. Pasislpti buvo labai sunku; daniausiai vyrai laukdavo nakties ir tada bandydavo prasiverti. NKVD kariuomen naudojo pdsekius unis, valgydavo vietoves i lktuv. Iekodami pasislpusij nuo mobilizacijos vienkiemiuose, apsupdavo sodybas ir krsdavo rsius, kltis, smaigu badydavo ieno stirtas, iversdavo malk rietuves. Operacijos skms rodiklis buvo nuauti mons, todl nerad ginkluot bandit" kareiviai neperspj audavo kiekvien, bandant pabgti. Danai davo visai niekuo dti mons. Enkavedistai, iekodami jaun vyr, mudavo ir kankindavo tvus, reikalaudami pasakyti, kur j sns. Ypa iaurios buvo 1944 met v. Kaldos Dzkijoje. ekistai inojo paprot v. Ki vakar susirinkti visai eimai savo namuose, todl nutar ia proga pasinaudoti gaudynms. Klepoi, Ryliki, Lizd, Bugoni kaimuose NKVD kariuomen padeginjo sodybas ir aud beginklius mones. Tomis dienomis Alytaus apskrityje gyvi sudeg ar buvo nuauti 96 mons. Panaios akcijos vykdytos visoje Lietuvoje. 1945 04 18 iauli apskrities Gasin kaime kininko klojime nuo mobilizacijos slpsi 25 vyrai. I Jonikio atvyks NKVD kariuomens dalinys apsupo klojim ir pradjo audyti padegamosiomis kulkomis. Bandanius ibgti i klojimo pasitikdavo automat viai. uvo 19 vyr, i kuri jauniausiam tebuvo vos eiolika. Pasitelkus represijas, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvoje buvo paimta Raudonj armij apie 108 tkstanius vyr, i kuri apie 70 nuoimi sudar lietuviai. Pus j karinius komisariatus buvo atvesta prievarta. Tuo metu keliasdeimt tkstani vyr slapstsi mikuose, dalis j stojo besikurianius partizan brius. Jiems atrod prasmingiau ti su ginklu rankoje, nei laukti baudj egzekucij. Pasikeitus tarptautinei padiai, 1945 met vasar visuotin mobilizacija Raudonj armij buvo sustabdyta. Taiau aukiamojo amiaus jaunuoliai ir toliau veng 3-5 metus trunkanios priverstins tarnybos okupacinje kariuomenje. Dalis aukiamj kasmet papildydavo partizan gretas. Net 1951-j pavasar, kai dl masini trmim ir kolchoz krimo buvo pakirsta partizan atrama kaime, mik ijo apie por imt vyr. Tam turjo takos 1950 metais prasidjs Korjos karas. iaurs Korj rm Soviet Sjunga ir Kinija, Piet - JAV ir jos sjungininks, o tai galjo iebti

nauj pasaulin kar. Skatinami nauj Lietuvos nepriklausomybs atkrimo vili, Lietuvos vyrai rinkosi partizano keli.
Pasvarstykime 1. Ar Lietuvoje bt kils ginkluotas pasiprieinimas, jei okupacin tvarka nebt diegiama? 2. Ar tarptautins organizacijos pajgios utikrinti ma taut teises? Ar teista mobilizacija okupacin kariuomen? 3. Ar yra skirtumas tarnauti savos valstybs ir okupacinje kariuomenje? K reikia kario priesaika? 4. Kuo skiriasi Antrojo pasaulinio karo dalyviai, kovoj prie faistin Vokietij, ir NKVD kareiviai, naikin Lietuvoje partizanus? Ar pastarieji gali vadintis antihitlerins koalicijos kariais?
REPRESIJ VYKDYTOJAI LIETUVOJE (1946 met duomenys)

NKVD kariuomen (70%) Stribai (14%) Milicija (9%) Partijos aktyvistai (7%)

REPRESINI STRUKTR KRIMAS

Broliai! Jeigu js priveriami dalyvauti bolevikikai banditikose operacijose prie savo tautieius, tai: matydami - nematykit, iekodami - neraskit, vydami - nepavykit, audami - nenuaukit.4
I partizan kreipimosi brolius lietuvius stribukus

Kaip ir kiekviena totalitarin valstyb, Soviet Sjunga rmsi gerai organizuotu represiniu aparatu. Vos Raudonoji armija pereng Lietuvos sien, bemat buvo suformuoti dviej represini inyb: NKVD (Narodnyj komissariat vnutrennych del) ir NKGB (Narodnyj komissariatgosudarstvennoj bezopasnosti) - Vidaus reikal ir Valstybs saugumo liaudies komisariat padaliniai, tiesiogiai pavalds Maskvai ir pokario metais vykd panaias funkcijas. Svarbiausia j uduotis - organizuoti total gyventoj sekim, iaikinti ir itremti arba sunaikinti nelojalius okupacinei valdiai pilieius.
Partizan kreipimasis brolius lietuvius stribukus, KGB archyvini dokument saugykla (toliau - KGB ADS), 3 fondas, b. 47/10, t. 3, 1. 209.
4

Kadangi Lietuvoje trko kadr, ias represines inybas buvo atsisti specialistai" i Soviet Sjungos. Dauguma j buvo maamoksliai, turintys didel moni persekiojimo ir tardymo patirt komunist partijos valios vykdytojai. NKVD komisaru buvo paskirtas generolas majoras Juozas Bartainas, o NKGB vadovu - patyrs saugumietis Aleksandras GudaitisGuzeviius. NKVD ir NKGB skyriai sikr visose apskrityse ir veikiai pradjo koordinuoti ir vadovauti NKVD kariuomens operacijoms, moni gaudynms, tardyti suimtuosius, verbuoti agentus. Beveik kiekviename didesniame miestelyje atsirado aretins. Daniausiai tai bdavo paprastas belangis rsys ar sandlis. Kadangi NKVD ir NKGB tarnavo vos vienas kitas lietuvis, okupacin valdia prie NKVD m kurti naikintoj batalionus (istrebitelnyje bataliony), kuriuos pradjo agituoti vietinius gyventojus. stojusieji buvo atleidiami nuo tarnybos Raudonojoje armijoje, todl i pradi pavyko prisivilioti ir vien kit kariuomens vengiant jaunuol. Taiau pamat, kokios uduotys j laukia, kai kurie su ginklu pasitrauk pas partizanus. Kiti tapo partizan pagalbininkais, praneinjo jiems apie planuojamas akcijas. Partizanai kviet atsisakyti broludik pareig, nes naikintoj batalionai terorizavo civilius

gyventojus. mons naikintojus vadino stribais, skrebais, stribokais ir panaiais niekinamaisiais vardais. Stribai galjo nebaudiami plikauti, tremti savo kaimynus, pasisavinti j turt, daryti kratas, kankinti mones. Tardant jie danai bdavo vertjai. Tarp strib buvo nemaa degradavusi moni. Bta ir soviet ideologijos suklaidint vyr.
OKUPACINIAI REPRESINIAI ORGANAI LIETUVOJE

MVD (Ministerstvo vnutrennych del) - Vidaus reikal ministerija MGB (Ministerstvo gosudarstven-noj bezopasnosti) - Valstybs saugumo ministerija KGB (Komitetgosudarstvennoj bezopasnosti ) - Valstybs saugumo komitetas

Kolaborantai ir ekistai venia 1917 met spalio perversmo metines

ygiui pasiruo stribai

Nordama pakelti strib autoritet, okupacin valdia netrukus juos pavadino liaudies gynjais", taiau jie gyn" mones nebent nuo laini ir kumpi, nes atj daryti kratos pirmiausia lipdavo ant aukto ar sukdavo kamar, kur ie gardumynai kybodavo. Greitai strib skaiius pasiek 8 tkstanius. J briai buvo kurti visuose valsiuose. Tarp j buvo ir tikr sadist. tai Zaras stribai Kirilas Kurakinas, Petras Bartaeviius ir kiti, apsup kininko Leopoldo Gaidio sodyb, nuud eiminink, jo ni mon, moiut ir 6 mnesi dukrel. iaurumu ie degradav okupant tarnai danai pralenkdavo savo eimininkus. Kartu su NKVD kariuomene ir stribais akcijose prie civilius gyventojus dalyvaudavo ginkluoti komunistai - partijos komitet darbuotojai, vykdomosios valdios atstovai. Lietuvos komunist partijos (bolevik 1) (LKP(b)) Centro komiteto nutarimu buvo sukurtos partijos aktyvist" grups, kuriose dalyvavo apie 6 tkstanius naujosios valdios atstov, ginklu padjusi tvirtinti okupacin valdi.
1

Sis priedlis" vartotas iki 1952 10.

Nors vlesniais metais LKP ir KGB usakymu buvo parayta strib ygdarbius" lovinani apybrai, taiau tarp moni apie juos iliko tik

satyrins dainukos ir baiss pasakojimai: kiek jie nuov nekalt moni, kaip kankin suimtuosius, vog ir plikav. iandien maiausias vaikas pasakys, kad bolevikas - tai pabaisa, kad stribas - igama. Komunisto, istrebitelio ir enkavedisto vardai siejasi su vrikumo, dvasinio nuskurdimo ir niekikumo svokomis", - ra partizanai.5
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai", Laisvs kov archyvas (toliau - LKA), t. 6, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1993, p. 108.
5

Dalis strib prasigr ir visikai degradavo. Kiti papild sovietini pareign gretas: tapo staig vadovais, kolchoz pirmininkais, milicininkais.
STRIB TAUTINE SUDTIS (1953 met duomenys)

Lietuviai (65%) Rusai (29%) Kit tautybi (6%)

Pasvarstykime 1. Kodl okupantai savo represini organ veikl visada nori traukti okupuot krat gyventojus? K reikia odis kolaborantas"? 2. Kodl dalis Lietuvos gyventoj sutikdavo dirbti represinse soviet tarnybose?

EKONOMIN POLITIKA
I tikrj kaime nra joki klasini prietaravim, jeigu jie ir yra, tai tik ne toki, kokius bolevikin propaganda vaizduoti mgsta. Tie prietaravimai seniai inyko, kai lietuvis kininkas pamat, kas per svieto lygintojai" ir kokiais tikslais jie jo krat sibrov.6
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Liaudies komisar taryba 1944 08 07 prim nutarim dl privalomo ems kio produkt pristatymo valstybei. Prievols buvo nustatytos tokios didels, kad kininkai vargiai galjo jas atiduoti. Pasliai nuniokoti fronto, gyventojai priversti slapstytis nuo nuolatini raudonarmiei ir enkavedist siautjim. Reikalauti pyliav, surainti pasli, gyvuli ir kinink turto kaimus plsteljo ginkluoti valdios atstovai, lydimi strib ir kareivi. Jie nevaromi niuktinjo po kltis, kamaras ir podlius, reikalavo vaii, pldosi ir grasino. Pristatyti pyliavas kininkai privaljo organizuotai, papuo gurguoles sovietiniais kiais ir bolevikini vad portretais.
6

Ibid., p. 101.

Rugpjio pabaigoje okupacin valdia paskelb ems reform. Buvo apkarpomi stambesni kiai ir konfiskuojami pastatai bei ems t ki, kur nors vienas eimos narys slapstsi ar buvo pasitrauks Vakarus. Konfiskuot ki savininkai privaljo per 24 valandas palikti savo namus. j viet buvo atkeliami naujakuriai ar kolonistai. ems reform vykdani komisij nariai ir finans inspektoriai sudarinjo buoi"2 sraus, kuriuos buvo traukiami turintys daugiau nei 15 ha ems kininkai, laikantys daugiau gyvuli ar samdantys darbinink, turintys kuliamj main. Buoms" udti didesni mokesiai ir pyliavos, o nepristaiusieji - teisiami.
2

Buomis" okupacin valdia vadino pasiturinius kininkus.

Vliau ne kart mokesiai ir pyliavos didinti, ypa pradjus kurti kolchozus. Nevykdius grs baudos, kaljimas ar tremtis. 1944-1953 metais u prievoli nevykdym buvo nubausta apie 140 tkstani valstiei. Ibuoint" kinink em buvo dalinama naujakuriams, kuriami sovchozai. I nam ivaryt ar itremt moni turt daniausiai igrobstydavo stribai. Danu kartu graesn ir tvarkingesn sodyba tapdavo

darbtaus kininko tremties prieastimi. Pasisksti tokia vietini kolaborant savivale nebuvo kam, nes valdia kiekvien galjo apkaltinti rmus banditus", t.y. partizanus. Bijodami trmimo ir persekiojimo, kai kurie buoi" sraus rayti gyventojai paliko savo sodybas ir isikl miestelius, pamario krat, Latvij ar Karaliauiaus srit. Nelengva buvo ir miest gyventojams. Prie duonos parduotuvi nutsdavo milinikos eils, msos ir pieno galjai nusipirkti tik turguje. Nuolat buvo tikrinami gyventoj dokumentai, iekoma besislapstani asmen. Naciams sunaikinus ydus, lenkams pradjus repatrijuoti Lenkij, daliai gyventoj pasitraukus Vakarus ar uvus fronto skuriuose, miestai liko itutj. juos plsteljo atvykliai i Soviet Sjungos. Okupacin valdia, nordama nutautinti ir kolonizuoti krat, visaip skatino kitataui vykim Lietuv. 1944-1947 metais organizuotai buvo atkelta per 10 tkstani specialist", be to, Lietuvoje apsigyveno apie 13 tkstani demobilizuot sovietins armijos kareivi ir karinink. Daugelis j tapo represini organ darbuotojais, moni ir staig vadovais. Rusakalbiai" darbuotojai gindamiesi nuo Soviet Sjungoje siauianio bado noriai vaiavo okupuotus Baltijos kratus. Naikindami ekonomin savarankikum ir vykdydami nutautinimo politik, okupantai pltojo integruot Soviet Sjung k. Buvo kuriamos tokios gamyklos, kurioms Lietuvoje nebuvo nei aliav, nei darbinink. Tkstanius kilometr buvo veami metalo ruoiniai, akmens anglis, o gatava produkcija iveama. Taip Lietuvoje atsirado turbin, stakli, elektrotechnikos pramon, vliau ikilo gamyklos gigantai, kuri pajgumas kelis kartus virijo Lietuvos poreikius. Tai Akmens cemento, Jonavos ir Kdaini chemijos, Maeiki naftos perdirbimo gamyklos, Ignalinos atomin elektrin ir kt. Tokios kryptingos politikos dka Lietuv pokario metais atvyko apie 120 tkstani gyventoj i vairi Soviet Sjungos krat. Didiuosiuose miestuose jie sudar 45 nuoimius (Klaipdoje - 60, Vilniuje net 70). Soviet propaganda tai pateikdavo kaip didel internacionalizmo laimjim.

1945-1946 METAIS NUTEISTJ SOCIALIN KILM (nuoimiai)

1 -Buos" (turintys daugiau kaip 15 ha ems) 2-Vidutiniokai (iki 15 ha) 3 - Varguomen 4 - Inteligentai
LIETUVI SKAIIUS OKUPACINSE STRUKTUROSE IR VALDYMO ORGANUOSE (1947 met duomenys, nuoimiai)

1 1 - LKP(b) nari 2 - Ministr

3 - Miest ir apskrii vadov 4 - MVD-MGB darbuotoj

Pasvarstykime 1. Kokios visuomens gyvenimo sritys totalitarinje valstybje uvaldomos pirmiausia? Kodl? 2. Kodl okupacin valdia duokls ukariautojui reikalavimus pridengdavo marksistiniu lygybs" principu?

IDEOLOGINE PRIEVARTA
Sdi menas ir kultra, -O u dur - MVD. -Pro vilkel"pasiiri, Apsilaio kaip kat. Neileisim i dabokls", Rkia danovas baisus, Kol nupieite, kaip duokl, Tvo Stalino sus.7

I Kosto Kubilinsko satyrins poemos Raudonasis rojus"

Neatsiejamas nuo smurto ir represij totalitarins sistemos elementas yra dvasin priespauda ir propagandos aparato krimas. I archyvini dokument isiaikin, kas nepriklausomybs laikais buvo partij, visuomenini organizacij,
Satyrini eilrai rinkinys, LLKS Vaidoto rinktins leidinys, 1950 (KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 12, I. 253).
7

draugij ar student korporacij nariai, enkavedistai pradjo juos persekioti. Net esperantininkai, filatelistai ar Rericho draugijos nariai buvo laikomi usienio valstybi agentais. Dauguma j turjo pasirinkti: ar tapti slaptu NKVD-NKGB tarnyb bendradarbiu ir nipinti draugus, ar - kaljim. kalius tardytojai sukurpdavo vliau, iauriais kankinimais igaudami absurdikiausius prisipainimus. Pat skyriuose sikr enkavedist grups, tikrinanios laikus. U bet koki neigiam uuomin apie sovietin santvark galjai bti suimtas. mons buvo veriami dalyvauti vadinamosios Spalio revoliucijos ir Gegus 1-osios paraduose. ygiuojant pro tribn, kurioje stovdavo komunist partijos ir vykdomosios valdios atstovai, reikdavo aukti valio". Danai ios eityns gaudavo pasyvaus pasiprieinimo pobd: mons praeidavo niriai tyldami. O 1948 metais Kaune kolona,

ygiuodama pro MGB rmus, kuri poemiuose buvo kaljimo kameros, staiga udainavo: Mus sugaud, susodino, o kur vea - nieks neino." 1945 metais LKP (b) Centro komitetas organizavo masin para rinkim po padkos laiku Stalinui. Propagandistai vert pasirayti laik tiek miesto, tiek kaimo gyventojus; nepasiraiusieji buvo laikomi liaudies prieais". Ypa sunku prisitaikyti prie naujos valdios buvo krybini profesij monms. Paskelbus socialistinio realizmo k, kad kryba savo turiniu privalo bti socialistin, i kiekvieno raytojo, dailininko ar kompozitoriaus buvo reikalaujama lojalumo sovietinei santvarkai rodym. Ideologin prievart komunist partija vykd per naujai steigtas organizacijas: raytoj, dailinink, kompozitori sjungas. Dalis raytoj, nenordami paklusti partijos diktatrai, i viso nutilo. Tyleniai buvo svarstomi ir kritikuojami Raytoj sjungos valdybos posdiuose, suvaiavimuose, i j reikalaujama ideologikos, komunist partij ir Stalin garbinanios krybos. Raytojai Juozas Gruas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kompozitoriai Juozas Gruodis, Stasys Vaininas ir daugelis kit buvo apkaltinti apolitikumu. U por eilrai, kuriuose usimenama apie trmimus, buvo kalintas, o vliau ir umutas poetas Kazys Jakubnas. Inkriminavus vairiausius kaltinimus i viso buvo kalinta ar itremta per 90 raytoj ir literat, tarp j Antanas Mikinis, Kazys In-ira, Kazys Boruta, Viktoras Katilius. Politinmis klaidomis buvo kaltinami mokslininkai Juozas Balikonis, Tadas Ivanauskas, Domas Ceseviius, Fabijonas Kemis, Leonas Karsavinas, Vosylius Sezemanas ir kiti, daugelis i j buvo nuteisti. Atsirado kolaborant, kurie suprato, jog ne talentas lemia skm. Tokie kurp vien veikal" po kito, liaupsindami naujj santvark ir taip usitikrindami privilegijuot padt.
ATLEISTA I STAIG LIETUVI

Jau nuo 1944 met prasidjo bibliotek valymas". 1946 metais vietimo liaudies komisaro nurodymu i bibliotek buvo iimtos ir sunaikintos buruaziniu laikotarpiu" ileistos knygos. I viso 1944-1951 metais sunaikinta apie 600 tkstani knyg. Jas pakeit sovietin ar rus literatra. i lektra turjo ugdyti itikimyb komunist partijai ir neapykant liaudies prieams". Vienu teigiamiausi heroj vaik literatroje buvo laikomas pionierius Pavlikas Morozovas, nipinjs ir idavs ekistams buo" tv. sigaljo bolevikinis principas: tikslas pateisina priemones. Jis turjo pateisinti komunizmo vardu daromus nusikaltimus. Mokyklose buvo vestas privalomas Stalino konstitucijos, rus kalbos dstymas, udrausta tikyba, sumaintas lietuvi kalbos pamok skaiius. Moksleiviai prievarta veriami stoti pionieri ir komjaunimo organizacijas. Komjaunuoliai turjo sekti savo draugus ir mokytojus, registruoti, kas eina banyi, klausytis pamoksl ir apie j turin praneti NKVD. 1947 metais Visasjungins Lenino komunistinio jaunimo sjungos Centro komiteto biuras pareikalavo, kad komjaunuoliai stot strib ar partijos aktyvist gretas. Biuras nurod sustiprinti budrum, atleisti i darbo ideologikai nepatikimus mokytojus. Vis okupacijos laikotarp nesiliov Banyios persekiojimas. Prie LSSR Ministr tarybos buvo kurta Religini kult reikal taryba, kuri kontroliavo Banyios veikl. Udrausta katechizuoti vaikus, skambinti varpais, procesijomis eiti aplink banyi ir palydti mirusiuosius. Kunigai buvo atskirti nuo visuomens, ateistin propaganda vert juos pajuokos objektais. 1945 metais udarytos Vilniaus, Teli,
KOMJAUNUOLI SKAIIUS LIETUVOJE 1946 METAIS (nuoimiai nuo bendro komjaunuoliko amiaus" jaunimo)

1 -I viso 2 - Auktosiose mokyklose 3 - Gimnazijose ir progimnazijose

KOMUNIST PARTIJOS NARI SKAIIUS LIETUVOJE (tkstaniais)

Vilkavikio kunig seminarijos ir visi vienuolynai. Apie 130 banyi paverstos sandliais, oki salmis, o v. Kazimiero banyia Vilniuje ateizmo muziejumi. Per pirmj okupacijos deimtmet suimti 362 kunigai.

BESIMOKANIJ SEMINARIJOJE KUNIG SKAIIUS

Ne kart okupant nuniokotas Kryi kalnas po nakties vl bdavo sutvarkytas

Okupantai stengsi sunaikinti bet kokius tautikumo enklus. 1948-1952 metais buvo nugriauti ir sunaikinti Nepriklausomybs laik paminklai, iniekinti savanori kapai, udraustos tautins ir religins vents. 1950aisiais udraustas ir Lietuvos himnas - Vinco Kudirkos Tautika giesm". Vietoj Lietuvos valstybingum liudijusi paminkl miestuose ir miesteliuose pristatyta sovietinio kario nugaltojo, Lenino, Stalino statul, prikabinta komunistini lozung. Nors galingas buvo propagandinis aparatas, toli grau ne visi gyventojai pasidav komunistinei agitacijai. Vasario 16-j daug kur ikildavo Trispalvs, Vlini vakar prie savanori kap susirinkdavo minios. 1945 metais Vidukls banyioje buvo surengtas nenutrkstamas adoravimas, kiekvien vakar su vliavomis ir giedodami ateidavo melstis vis kito kaimo mons. Po vienos tokios eisenos, kai tikintieji ne didel kryi su pavaizduota Lietuva, ant kurios i sueistos Jzaus irdies lajo kraujas, Vidukls kunigas buvo suimtas. Ypa nesitaikst su okupant valdia jaunimas. Daug vyresnij klasi gimnazist, kai kur - drauge su savo mokytojais (Jurbarke, Alytuje, Veiveriuose) ijo partizanauti, kiti tapo LLA Organizacinio sektoriaus

nariais, platino pogrindin spaud, atsiaukimus, keldavo Trispalves. Keturi i penki sulaikyt atsiaukim platintoj buvo jaunesni nei 25 met amiaus. Danoje mokykloje krsi pogrindins organizacijos, kurias ekistai uoliai persekiojo. Pavyzdiui, 1945 metais Panevyje u Vasario 16-j prisisegtus trispalvius kaspinlius buvo suimta 10 moksleivi. NKVD nurod suiminti net jaunesnius kaip 15 met amiaus moksleivius, jei jie yra LLA nariai. 1945 met liepos mnes Taurags apskrities Ervilko valsiaus NKVD sum ketvirtos klass moksleiv Onut Preilauskait ir reikalavo iduoti partizanus. Brys girt enkavedist kankino ir tyiojosi i mergaits vis nakt. Umu autuv buomis ir nordami nuslpti muimo pdsakus, Preilauskait met eer. Suraytame akte buvo nurodyta, kad mergait mir nuo irdies smgio.
Pasvarstykime 1. Angl raytojas George'as Orwellas romane 1984-ieji" ra: Jeigu nori valdyti, ir valdyti ilgai, tai turi mokti panaikinti realybs jausm." Kokiais bdais realybs jausm naikino komunistin ideologija? 2. inodami, kad enkavedistai skaito laikus, mons prato vartoti Ezopo kalb. Pavyzdiui, ra ne Stalinas, o tvelis" ar dd Juozas", ne ekistas, o kmas", ne itremti, o iveti kurort" ir t.t. Ar tai ugd humoro jausm, ar prot nesakyti tiesos?

Prieinimasis okupacijai 1944-1946 metais

PIRMIEJI PARTIZAN BRIAI
Mes ir patys labai gerai supratome, jog esame per silpni, kad galtume vieni bolevizmui atsispirti. Vis dlto ne visi sutikome su tuo, kad mus kaip gyvulius vest skerdykl.8
Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Okupacijos pradioje daug vyr slapstsi pavieniui. Jie nakvodavo artimiausiame mike, o pasibaigus NKVD kariuomens siautimams bei kratoms grdavo namus ir dirbdavo kio darbus. Dauguma buvo tvirtai apsisprend neiti okupacin kariuomen, o jei gaudys - prieintis ginklu, be to, stengtis ivaduoti sulaikytuosius. Tam reikjo telktis organizuotus brius, kuri vadais bdavo irenkami nepriklausomybs laik karikiai, mokytojai, policininkai. Jau 1944 met rugpjt Zaras, Trak, Ukmergs, Panevio, Alytaus apskrityse susibr stambesni ginkluot partizan junginiai. Vien pirmj kovini akcij vykd Zaras partizanai, vadovaujami apskrities vanag vado kapitono Afanaso Kazano ir nepriklausomybs kov savanorio Antano Streikaus. Rugpjio 15-osios nakt jie puol Zaras kaljim ir ivadavo suimtuosius. Prasidjus NKVD kariuomens siautimams, is apie 300 kovotoj junginys isisklaid maomis grupelmis. Netrukus perjs fronto linij Antazavs mikus atjo kapitono Kazano snus Mykolas. Jis atne LLA instrukci8

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., p. 435.

jas apie partizan jungini organizavim ir veiklos kryptis. Antr v. Kald dien vyko garsus ilo mis. Jame buvo sueistas partizan brio vadas Mykolas Kazanas. NKVD kariuomens nuostoliai buvo didesni: partizanai isiver i apsupties, o enkavedistai per klaid susiaud su savikiais. venioni mikus, Labanoro ir alij girias buvo nuleistos kelios vokiei valgybos mokyklose parengtos desantinink grups, kurios umezg ryius su partizanais. venioni apskrit su LLA uduotimi atvyks Leonas Vilutis sutelk atskirus partizan brius Tigro rinktin, umezg ry su Vilniaus apygardos LLA tabu. Lapkriio mnes Tigro

rinktins partizanai ant Ginui piliakalnio susikov su NKVD kariuomene, o netrukus puol Alantos miestel, kur sudegino vykdomojo komiteto pastat ir strib bstin. Daugelyje vietovi okupacins valdios staig veikla buvo visikai paralyiuota. Tarnautojai, gav partizan perspjimus, atsisakinjo pareig. Okupacin valdia met prie partizanus dar didesnius kariuomens dalinius, pranaesnius ne tik skaiiumi, bet ir ginkluote. Stovyklauti dideliais briais partizanams tapo pavojinga, reikjo galvoti apie tobulesnes struktras bei lankstesn kovos taktik. Veriami aplinkybi, vyrai telksi brius ir stengsi isirinkti didesn patirt ir autoritet turinius vadus. tai jau 1944 met pabaigoje Ukmergs ir Panevio apskrii partizan briai, vadovaujami Lietuvos kariuomens kapitono Jono Kritaponio ir leitenanto Danieliaus Vaitelio kr Vyio apygard. Dar anksiau - 1944 met rugpjio mnes - rinktin susijung Trak apskrities partizanai. i rinktin buvo pavadinta Didiosios kovos vardu. Netrukus ji tapo apygarda. Jos krjas ir pirmasis vadas buvo generolo Plechaviiaus Vietins rinktins savanoris Jonas Misinas, pasivadins aliu Velniu. venioni, Zaras, Utenos apskrii partizanai 1945 met rugpjio mnes kr Vytauto apygard. Didesni partizan briai telksi ir Bir apskrityje. 1944 met spal jie upuol Bir miesto aretin ir ilaisvino 44 suimtuosius. Lapkriio mnes apie 100 kovotoj brys apsupo Gulbin mokykl, kurioje vyko okupacins valdios surengtas mitingas. mitingus mons bdavo suvaromi prievarta. Partizanai ivaik okupant talkininkus ir prats miting. mons pasitiko partizanus plojimais. Tokios kovotoj akcijos adindavo vilt, kad okupacija neamina, kad yra kas gina Lietuvos valstyb. Neatsiliko ir dzkai bei emaiiai. 1944 met gruod Alytaus apskrityje jau veik apie 30 partizan bri. Kaimo vyrai bgo nuo persekiojim mikus ir ginklavosi. Dzkijoje, prieingai nei Auktaitijoje ar emaitijoje, LLA ymesns takos partizan jungini formavimuisi neturjo.

Ginkluotas Auktaitijos partizanas

Auktaitijos partizanai

Pasvarstykime 1. Kodl prie nacius lietuviai kovojo nesmurtiniu bdu (t.y. kurdami pogrindio organizacijas, leisdami nelegalius leidinius ir pan.), o prie sovietin okupacij msi ginklo? 2. Ar 1944 metais buvo vili, kad sovietin okupacija ilgai netruks? Kodl?

PARTIZAN KOVOS TAKTIKA 1944-1945 METAIS

Tik padangs tviks paniur, Tik nevinta rytas po nakties. Tik vis einat js sutikt mirties, Jai akysna atkakliai suiur, Pasiry ginklo nepadti Ir gyvybs kaina apmokti Ididum rass atkaklios, Kad dar vienas karygikas mitas, Js krauju lig galo iraytas, J gaivint ateities keliuos9 Bronius Krivickas-Vilnius

1944-1945 met iem karas jo pabaig. mons tikjosi, kad Vokietijai kapituliavus Taikos konferencijoje Vakar alys pareikalaus, jog Soviet Sjunga pasitraukt i uimt teritorij. Todl atrod prasminga vengti mobilizacijos Raudonj armij ir parodyti pasauliui, kad Lietuva nepripasta okupacijos.
9

Bronius Krivickas, Ratai, t. 1, Vilnius: Kultros leidinys Sietynas", 1993, p. 224.

1945 met pavasar mikuose susitelk apie 30 tkstani vyr. Dideli partizan briai praktikai kontroliavo vis, iskyrus miestus, Lietuvos teritorij. Jie nesislapstydami judjo keliais, danai apsistodavo kaimuose, ublokuodavo kelius, pastatydavo sargybos postus, o pasirodius NKVD kariuomenei stodavo m. Okupantams buvo sunku suformuoti valdios organus. Maai kas norjo tarnauti naujajai valdiai, o ir sutik eiti pareigas buvo nepatikimi. Danas apylinks pirmininkas perspdavo gyventojus apie bsimas rinkliavas ar baudiamsias akcijas, parpindavo besislapstantiems dokumentus. Nuo 1944 met bdavo upuldinjami miesteliai. Um miestel, gauss (po imt ir daugiau kovotoj) partizan daliniai sunaikindavo valsiaus dokumentus, mobilizacijos sraus, pyliav iniaraius, ilaisvindavo suimtuosius, nuaudavo ypa uolius okupacins valdios statytinius, kitus

perspdavo netarnauti prieui. 1945 met gegus mnes apie 120 partizan puol Endriejavo miestel. Puolimas buvo suderintas su vietiniais stribais, kurie paskui visi (18 moni) pasitrauk su partizanais. Daugelyje viet kovotojai turjo sav moni tarp formuojam valdios staig

DIDESNI PARTIZAN MIAI 1945 METAIS

01 12 - Kautyns Uulnio mike (Ukmergs apskritis). uvo 24 partizanai 02 09 - Kautyns Panevio apskrities Trokn valsiuje. uvo 68 partizanai 03 10-12 - Kautyns Labanoro girioje (Utenos apskritis). uvo 83 partizanai 03 20 - Kautyns Ukmergs apskrities Vepri valsiuje. uvo 36 partizanai 05 16 - Kalniks mis (Alytaus apskrities Simno valsius). uvo 44 partizanai 06 14 - Varios kautyns (Alytaus apskrities Daug valsius). uvo ir suimta 40 partizan 07 19-22 - Kautyns Virtuk mike (Raseini apskrities Lioli valsius). uvo 15 partizan

Auktaitijos partizanai

Partizaniki piets Kstuio apygardos Algirdo bryje (1949)

darbuotoj, gerai veik valgyba. Kiekvienas miestelio umimas ir ilaikymas kelet valand bdavo ne tik pasiprieinimo akcija, bet ir pakeldavo moni nuotaik, o kai kuriuos ir paskatindavo nebendradarbiauti su naujja valdia. emaitijoje miesteli upuolimai tssi ilgiausiai ir kartais tapdavo tikrais triumfo ygiais. tai net 1947 met birelio 8-j Petro Balino vadovaujamas 30 partizan brys puol Veivirn miestel, um MGB bstin, sunaikino dokumentus, o dienojus su Lietuvos Trispalve prajojo gatvmis. Ibuv miestelyje kelias valandas, sugiedoj Lietuvos himn, partizanai darnia rikiuote dainuodami tvarkingai pasitrauk. mons verk i diaugsmo ir dkojo kovotojams, kad nors trumpam parod, jog Lietuva - gyva, o isislapst emgbistai vliau paskleid gandus, es upuolime dalyvav keli imtai partizan. 1944-1945 metais partizanai mikuose sirengdavo gerai tvirtintas stovyklas. J iekodama okupacin kariuomen pasitelkdavo net lktuvus. Aptik partizanus, laknai nurodydavo taikinius minosvaidiams. Vyko tikri miai. Piet emaitijos Paliepi mike buvusioje partizan stovykloje buvo rengti bunkeriai, kuriuos vaiuodavo net veimai. 1944-j gruod aviacijai ivalgius stovykl, NKVD kariuomenei j apsupus, verdamiesi uvo 16 partizan.

1945 met pradioje visoje Lietuvoje vyko didels kautyns su NKVD kariuomene. Vepri valsiuje ties Gudeli kaimu alio Velnio 60 kovotoj dalinys susikov su trimis kariuomens batalionais ir keturi miesteli stribais. Jgos buvo nelygios, uvo 36 partizanai. Trak apskrities Onukio valsiuje po kautyni su partizanais kertaujantys baudjai sudegino 15 sodyb, nuud 11 Miguiioni kaimo gyventoj. Ypa sunkios kautyns vyko 1945 met gegus mnes Alytaus apskrities Kalniks mike. 100 kovotoj br, vadovaujam leitenanto Jono NeifaltoLakno, apsupo NKVD pasienio pulkas. Partizanai pasireng iedinei gynybai, kelis kartus band prasiverti, taiau neskmingai. Beviltikoje padtyje jie kovsi iki ties. Narsiai kovsi vado mona Albina, slapyvardiu Puel, kuri kulkosvaidiu skyn prieus sitaisiusi eglje. Siame myje uvo 44 partizanai, apie j buvo sukurta daug dain, eilrai ir baladi, kurios paplito visoje Lietuvoje. Po mnesio ne maesns kautyns vyko Varios mike, kur buvo sikr apie 120 atsargos leitenanto mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago ir Vaclovo Voverio-aibo vadovaujam partizan. Nepavykus atremti NKVD kariuomens spaudimo, jie isisklaid maomis grupelmis ir, kelias dienas persekiojami, itrko i apsupties. Skaudios netektys bylojo: reikia imtis kitos taktikos. Pakito ir tarptautin padtis: Potsdamo konferencija laukto ilaisvinimo neatne, o Taikos konferencija buvo atidta neribotam laikui. Rengiantis ilgesniam partizaniniam karui su gausesnmis ir geriau ginkluotomis prieo pajgomis, teko tausoti jgas ir atsisakyti atvir kautyni. Todl daniausia partizan kovine operacija tapo pasala. valgams isiaikinus, kur ir kada vaiuos enkavedistai ar stribai bei okupacins valdios pareignai, partizanai j laukdavo patogioje vietoje ir staiga puldavo i pasalos. ios akcijos daniausiai bdavo skmingos, leisdavo papildyti ginkl atsargas, sunaikinti vien kit pareign ar enkavedist, sutrukdyti mokesi rinkim ir kaimo gyventoj terorizavim. Ypa aktyvs buvo Dzkijos partizanai: Alytaus apskrityje 1945 metais buvo surengta apie 800 pasal. Pasal skm priklaus nuo netiktumo ir gebjimo greitai pasitraukti. Todl ypa dani buvo vadinamieji skrajojantys" partizan briai. Jie greit atsirasdavo numatytoje vietoje ir, atlik uduot, be pdsako inykdavo. Toki bri buvo Dzkijoje, Trak apskrityje ir kitur. Enkavedistams siaub kl alio Velnio vadovaujami partizanai, kurie ilgiau kaip tris dienas niekur neapsistodavo. Be to, Jono Misino vadovaujamo tabo darbuotojai, panaiai kaip ir j vadas,

pasiymjo ne tik palusia drsa, bet ir legendiniais slapyvardiais. Velnio Ipera, Piliakalnis, Milinas, Vaiduoklis ir panas - mistiki, gyventojams keliantys simpatij, o prieams baim vardai.

Albina Neifaltien-Puel, uvusi Kalniks myje

Partizan Jundil i Prien apskrities Graui kaimo eima

Pasvarstykime 1. Kuo ypatingas partizaninis karas? Ar jame bna fronto linija? 2. Ar galjo Lietuvos mikuose isilaikyti keliasdeimties tkstani partizan armija? 3. Kodl partizan kovins akcijos - miesteli puolimai, pasalos - daniausiai bdavo skmingos, o kautyns su partizan stovyklas apsupusia NKVD kariuomene baigdavosi didiulmis aukomis?

PARTIZAN APYGARD KRIMASIS

Mes turime taip organizuotis, kad ms organizacija bt tvirta kaip granitas ir nesugriaunama kaip jros uola?10
Justinas Leleius-Grafas

Lietuvos laisvs armijos organizatorius Kazys Veverskis uvo 1944 met pabaigoje, taip ir nespjs suburti Lietuvos partizan viening karin organizacij. Tuo metu Auktaitijoje jau veik stambs daliniai, vliau pavadinti Vyio ir Didiosios kovos apygardomis. emaitijoje 1945 met baland iauli LLA apygardos vadas Adolfas Eidimtas ir vokiei valgybos mokykl baigs Adolfas Kubilius steig emaii legion, kur subr iaurs Vakar Lietuvoje susitelkusius vanag brius. 1945-j vasar suaktyvjo partizan bri jungimasis stambesnius organizacinius vienetus. Telkti Piet Lietuvos partizanus msi Punios ile sikrusiems briams vadovavs kapitonas Dominykas Jys-uolis. Jis kviet jungtis Alytaus apskrities partizanus. Tok pat vienijimo darb dirbo ir Marcinkoni partizanams vadovavs pulkininkas leitenantas Juozas VitkusKazimieraitis. Jis sukr Dzk grup, kuri netrukus stojo Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkins partizanai. Sis stambesnis junginys buvo pavadintas A" apygarda, o 1946 metais, prisijungus Jiouolio vadovaujamai Dzk rinktinei, tapo Dainavos apygarda. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, bdamas aukto laipsnio kariJustinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1994, p. 55.
10

PARTIZAN APYGARD ORGANIZACIN STRUKTRA 1945-1946 METAIS

ninkas, stengsi partizan junginius sutvarkyti remdamasis Lietuvos kariuomens pavyzdiu. Jis tuoj ileido sakymus bri vadams ir pareigojo laikytis drausms nuostat. Kiekvienas stojs partizan gretas kovotojas turjo pasirinkti slapyvard, prisiekti, jam buvo uvedamas tarnybos lapas, nustatyti skiriamieji bei pasiymjimo enklai, vestos karins uniformos. Vitkus-Kazimieraitis pareng Organizacin Lietuvos ilaisvinimo plano projekt, kurio sudtin dalis buvo mobilizacijos planas. Susiklosius palankiai tarptautinei situacijai (kilus Vakar-Ryt ginkluotam konfliktui ar tarptautinei bendrijai pareikalavus, kad Soviet Sjunga ivest savo kariuomen i okupuot teritorij), reikjo greitai mobilizuoti Lietuvos gyventojus ir perimti savo rankas valstybs sien apsaug, sutrukdyti galim gyventoj deportacij ir represijas, neutralizuoti okupacins valdios institucijas, o esant reikalui - ir organizuoti ginkluot pasiprieinim. Tokiu atveju mobilizuojant vyrus turjo bti keleriopai pagausintos veikiani partizan gretos. Kad plan bt galima gyvendinti, reikjo i anksto sukaupti ginkl atsarg, sutvarkyti ryi sistem, apmokyti mones, turti tikslius mobilizuojamj sraus. Ruoimasis isilaisvinimo momentui buvo viena i prieasi, skatinusi greitesn partizan jungimsi stambesnius organizacinius vienetus. Panaius planus puoseljo ir suvalkieiai. 1945 met vasar energingas Marijampols apskrities Skardupi parapijos klebonas Antanas Ylius sukviet aplinkini partizan bri vadus, paragino kurti Tauro apygard, o pats msi organizuoti visos Lietuvos kovotojus telkiant centr - Lietuvos ilaisvinimo komitet (LIK). io komiteto veikl buvo numatyta traukti

auktuosius Lietuvos kariuomens karikius: generolus Stas Zaskevii ir Motiej Peiulion, pulkinink Liud Butkevii ir pulkinink leitenant Mykol Maiok. Taiau jau spalio mnes LIK-o pirmininkas kapitonas Leonas Taunys, kunigas Ylius ir kiti Tauro apygardos tabo nariai buvo suimti ir j veikla nutrko. Sunaikinus tab, Tauro apygardos vadu tapo aviacijos majoras Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas. Jis nenuilsdamas iekojo ryi su visos Lietuvos partizanais. 1946 met pavasar susitiks su Juozu Vitkum-Kazimieraiiu pasil dzkams ir suvalkieiams susijungti stambesn darin -Piet Lietuvos partizan srit. io stambaus junginio vadu tapo VitkusKazimieraitis. Deja, prajus vos trims mnesiams, kautynse su enkavedistais jis buvo sunkiai sueistas ir veamas Leipalingio MGB mir. Tuo tarpu nenuilstantis Zigmas Drunga susitiko su Auktaitijos partizan galiotiniu Juozu Markuliu (kaip vliau paaikjo - MGB agentu) ir aptar bendros partizan vadovybs sudarymo galimybes. Iekodamas ryi su emaitijos partizanais, Drunga ivyko aki apskrit, kur susidr su MVD kariuomene. Atsiaudydamas band pasitraukti, bet buvo sueistas. Nenordamas pasiduoti gyvas, itrauk granatos ied ir pakl j prie veido. Taip vliau susisprogdino tkstaniai Lietuvos partizan - nenordami, kad MGB persekiot j artimuosius, stengdavosi susinaikinti taip, jog likt neatpastami.
PARTIZAN APYGARD KRIMASIS

1944 12 - Vyio (taip vadinama nuo 1945 met vasaros) 1945 01 - Didiosios kovos (iki 1945 12 vadinosi rinktine) 1945 04 - emaii legionas (nuo 1946 05 - apygarda) 1945 08 - Tauro 1945 08 - Vytauto 1945 11 - A" (nuo 1946 05 -Dainavos) 1946 09 - Jungtin Kstuio 1947 05 - Algimanto 1948 04 - Prisiklimo

Pirmieji partizan briai

Pirmasis Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius- Visvydas

Kstuio apygardos Biruts rinktins Eimuio brio partizanai

Po met Jungtin Kstuio apygard susibr Piet emaitijos partizanai. Vokiei okupacijos laikais Jurbarko ir Raseini apskrityse veik stiprios LLA ir Lietuvi fronto (LF) pogrindins organizacijos. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, i organizacij nariai steig partizan brius. Jurbarkikiai, vadovaujami mokytojo Petro Paulaiio, susibr Trij lelij rinktin, raseinikiai kr ebenkties, kelmikiai - Vgls, o tauragikiai Lydio rinktines. Visos ios rinktins ir sudar Jungtin Kstuio apygard, kurios vadu isirinko aviacijos kapiton Juoz Kasperavii-Visvyd. Taigi 1946 metais Lietuvoje veik 7 partizan apygardos. Apygarda, vienijusi keli apskrii brius, buvo optimalus kovinis vienetas, susideds i keli rinktini. Apygard tabai galjo skmingai palaikyti ryius tiek su rinktini tabais, tiek ir su kitomis apygardomis. Buvo derinami kovos veiksmai, nustatomos veiklos ribos. Neorganizuot, t.y. nepriklausani stambesniems junginiams partizan neliko. Tai irgi buvo labai svarbu, nes pavieniai plikaujantys asmenys nebegaljo dangstytis partizan vardu, be to, MGB vis daniau pradjo sisti partizan veiklos rajonus provokacines partizanais persirengusi smogik grupes. Turint gerus ryius, slaptaodius, derinant veiksmus, buvo galima ivengti daugelio provokacij.

ios apygardos iliko iki partizaninio karo pabaigos. 1947 metais dalis Vytauto apygardos jjo naujai suformuot Algimanto apygard, o Jungtin Kstuio apygarda 1948 metais dl tos paios prieasties - per didels teritorijos -buvo padalinta, kuriant dar vien - Prisiklimo apygard.
Pasvarstykime 1. Kodl atskiri partizan briai stengsi susijungti stambesnius organizacinius vienetus apygardas? 2. Nuo 1946 met visose apygardose buvo vestos karikos uniformos, laipsniai, skiriamieji enklai. Kodl okupantai partizanams nepripaino kari statuso, suimtj nelaik karo belaisviais, o elgsi su jais kaip su nusikaltliais ir vadino banditais?

NKVD KOMISARAS RAGINA LEGALIZUOTIS

Paprastas kaimo jaunuolis stoja kov neklausdamas, kada ji baigsis; stoja tsti kov t, kurie jau uvo. [...] Daugumas galjo ir toliau slapstytis, galjo prisitaikyti prie naujos valdios, galjo ivaiuoti kur nors kitur ir tuo bdu tsti toliau legal gyvenim. Taiau n vienas nepanorjo rinktis i ieii. 11
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

1945 met pradioje okupacin valdia suprato vien karinmis operacijomis pasiprieinimo nepalauianti. Pavasar mikuose buvo apie 30 tkstani ginkluot ir neginkluot vyr. Dar vyko karas, ir turti savo unugaryje toki besislapstanij armij buvo pavojinga. Todl 1945 met vasario mnes okupacin valdia paskelb kreipimsi lietuvi taut", kuriame ragino legalizuotis aukimo Raudonj armij vengianius vyrus. mons nepatikliai irjo valdios raginimus ir neskubjo registruotis. Netrukus is kreipimasis buvo pakartotas, o po mnesio NKVD komisaras Bartainas paadjo nebausti besislapstani nuo kariuomens ar dezertyravusi i Raudonosios armijos vyr. mons iuos raginimus legalizuotis vadino Bartaino amnestija". Kaip atsakas io sako nepaisym, po deimties dien prasidjo partizan eim trmimas Sibir.

1945 met liepos 17 dienos 4 valand ryto Lietuv priadino sunkveimi motor gausmas. Dar buvo neiblss baisij 1941 met birelio 14-osios trmim prisiminimas; pirmj tremtini likimas buvo neinomas. Todl ir trmim mons irjo kaip prat. Ne vienas nusprend geriau ti savame krate, negu neaprpiamose Sibiro platybse. gyvulinius vagonus sugrsta 1,2 tkstanio eim. Danoje eimoje buvo vien moterys ir maameiai vaikai, nes vyrai arba buvo pasitrauk Vakarus, arba slapstsi. 1946 met vasar generolo Bartaino amnestija" vl
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Laisvs kovotoj moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai Dainavos apygardoje", LKA, t. 6, p. 84.
11

OKUPACINS VALDIOS VILIOTINIS"

1945 02 09 - Kreipimasis lietuvi taut", raginantis besislapstanius legalizuotis 1945 06 03 - kreipimasis pakartotas 1945 07 07 - paskelbta amnestija Raudonosios armijos dezertyrams ir besislapstantiems nuo kariuomens 1945 07 17 - partizan eim trmimas 1946 02 15 - pakartotas raginimas legalizuotis, grasinant imti kaitais eim narius 1946 02 18-21 - partizan eim trmimas

buvo pakartota, taiau kart visai atvirai pagrasinta vietoj kiekvieno besislapstanioj o imti kaitais jo eimos narius. Partizan vadus, nepritarianius legalizacijai, Bartainas ragino slapta umuti. kart dar greiiau - teprajus trims

dienoms nuo raginimo legalizuotis - vl prasidjo trmimai. Kai kuri partizan tvai buvo suimti. Nordama kuo greiiau palauti pasiprieinim, okupacin valdia band pasinaudoti Banyios autoritetu. Ji i aukiausij hierarch pareikalavo skelbti kreipimsi banyiose per pamaldas. Nepasitikdami valdios paadais - nebausti atjusij registruotis, - dvasininkai nesutiko tapti okupacins valdios rankiu. NKGB komisaras Gudaitis-Guzeviius, keikdamasis necenzriniais odiais, ivijo i kabineto deryb ikviest vyskup Meislov Rein. Netrukus jis buvo suimtas ir 1953 metais mir Vladimiro kaljime. U atsisakym skelbti banyioje legalizacijos kreipimsi, taip pat u atsisakym tapti NKVD nipais buvo suimti vyskupai Teofilis Matulionis, Prancikus Ramanauskas, Vincentas Boriseviius. Vyskupas Boriseviius po iauri tardym NKVD kaljime 1946 metais buvo suaudytas. Okupacins valdios kreipimsi besislapstanius asmenis NKVD privert skelbti tik vien Kauno prelat Sigit Jakubausk. Kiekvien atjus registruotis vyr tardydavo enkavedistai. Jie reikalaudavo nurodyti, kur slapstosi kiti partizanai, j rmjus ir ryininkus,

reikalaudavo atiduoti ginkl, nors ne visi j i viso turjo. Ne vien tardydami nukankino. Usiregistrav privaljo periodikai lankytis NKVD-NKGB skyriuose, kur buvo nuolat tardomi. Kartais ekistai persirengdavo partizanais ir atj j namus kaltindavo idavyste. Provokacijomis stengdavosi igauti ini apie partizanus. Atsisakiusiuosius nipinti netrukus ar bemat suimdavo. I 38 tkstani per vis pokar atjusi legalizuotis vyr 1952 met pabaigoje Lietuvoje begyveno tik keletas tkstani. Likusieji buvo suimti ar, neitvr persekiojim ir nenordami nipinti savo likimo broli, gro atgal mik ir uvo. Net 1958 metais legalizuotus Avini girios partizanus brolius Juozap ir Izidori Streikus po ketveri met sum ir teis. Sulauius paad amnestuoti, Juozapas Streikus buvo nuteistas mirties bausme ir suaudytas. Tokia tad buvo sovietins valdios reklamuojama amnestija". Dauguma partizan vad nedraud legalizuotis, nes tokie dideli partizan briai ilgai slapstytis Lietuvos mikuose negaljo: buvo sunku apsirpinti maistu, ginklais, ivengti nereikaling kautyni, palaikyti drausm. Po Potsdamo konferencijos tapo aiku, kad okupacija usits, todl tiems, kurie galjo ivengti areto, geriau buvo grti legal gyvenim. Taiau verbavimas ir sumimai netrukus parod, kad bolevik propaguojama amnestija" yra eilin klasta. Mes pamatme t praraj, kuri skiria bolevikin teorij ir praktik", - ra partizanai.3 Todl vadovyb pareikalavo laikytis priesaikos ir leido legalizuotis tik iimties tvarka.
Partizan tabo kreipimasis Panevio NKGB virinink, KGB ADS, 3 fondas, b. 47/10, t. 3, 1. 223.
3

Daug geresn ieitis buvo fiktyvs dokumentai, kuriuos pradjo silyti vairs vertelgos ir net patys enkavedistai. Tai atvr keli MGB umegzti ryius su pogrindiu ir kontroliuoti fiktyvi dokument savininkus. Vis dlto daugelis besislapstanij turjo sigij ar pasigamin vairi fiktyvi liudijim, kurie nors trumpam padjo ivengti areto ar mobilizacijos.

1941 met tremtiniai prie Laptev jros

Pasvarstykime 1. Pagal Soviet Sjungos konstitucij Banyia buvo atskirta nuo valstybs. Kodl okupacin valdia reikalavo banyiose skelbti kreipimsi legalizuotis? 2. kaitus paprastai ima teroristai. Kaip galima apibdinti valstyb, kur kaitais ima eimos narius? 3. Kokia geriausia ieitis buvo partizanams, patyrus, kad Soviet Sjunga nepasitrauks i okupuot krat: a) legalizuotis ir idavinti draugus; b) legalizuotis ir, itvrus tardymus bei kankinimus, bti nuteistiems 25 metams konclageri; c) tikintis tarptautinio palaikymo tsti kov?

OKUPACINES VALDIOS RINKIM TRUKDYMAS

Rinkim komedija ruoiama tik tam, kad tu legalizuotum j jau atlikt darb, kad atsakomyb nuo j nuimtum! Nepamirk, lietuvi, kad jimas rinkimin sal nemokamas, tik ieidamas i jos tu pasijusi neteks savo sins - pardavs Lietuv.13
I partizan spaudos

Partizanai buvo sitikin, kad kovoti su okupantu galima ir reikia ne tik karinmis, bet ir politinmis priemonmis. Todl ruosi kaip manydami boikotuoti okupacins valdios skelbiamus rinkimus. Pirmieji pokario rinkimai SSRS Aukiausij taryb buvo paskirti 1946 02 10. Gerokai prie rinkimus partizanai iplatino daug atsiaukim, kuriuose nurod gyventojams, kaip elgtis. mons buvo raginami i viso rinkimuose nedalyvauti, o savo atsisakym motyvuoti tuo, kad partizanai atm j asmens dokumentus ir grasino susidoroti su balsavusiais. Partizan spaudoje, kuri tuo metu buvo labai
RINKIMAI OKUPACINS VALDIOS ORGANUS

1946 02 10 - Rinkimai SSRS Aukiausij taryb 1947 02 09 - Rinkimai LSSR Aukiausij taryb 1948 01 18 - Rinkimai LSSR vietines tarybas 1950 12 17 - Rinkimai SSRS Aukiausij taryb

Rinkimai okupuotoje Lietuvoje. ekist saugoma rinkim bstin

gausi, rayta: Ar mes tuos budelius, judus turime rinkti, kad jie visais bdais paskutin duonos ksn atimt ir mus sunaikint?" Partizanams buvo nurodyta laikinai surinkti gyventoj pasus, rengti gyventojams antirinkiminius mitingus, sunaikinti kaim klubuose bolevikin literatr, komunistini veikj portretus. Rinkim dien buvo upulta ne viena rinkim bstin, sunaikinti balsuotoj sraai ir balsads su visais biuleteniais, nupjauti telefono stulpai, nutrauktas ryys su apskritimis. Ypa kategorikas buvo Didiosios kovos apygardos vadas alias Velnias. Jis nurod apklausti grtanius i rinkimini bstini asmenis ir suinoti, kaip jie balsavo. Balsavusius savo noru u okupacin valdi liep audyti kaip tautos prieus. Balsavimo dien kaimai buvo lyg imir: kininkai pasislp mikuose, namie palikdami tik senukus, kad atvaiav stribai nieko nepet. Savo ruotu okupacin valdia irgi rengsi rinkimams. Nors Lietuva buvo ginklu pavergta ir rinkimai tebuvo vien propagandinis triukas, taiau panaiai kaip 1940 metais Soviet Sjunga stengsi prie pasaul vaidinti demokratijos fars ir teisinti okupacij. Be jau esam strib dalini, milicijos, ginkluot komunist partijos aktyvist, dar buvo pasitelkta 18 tkstani NKVD kareivi, patruliavo arvuoti traukiniai. Jau prie savait kiekvien rinkim bstin pradjo saugoti 8-10 kareivi gulos. Pirmiesiems savanoriams balsuotojams buvo paadta visoki grybi": galsi pirkti

deficitini preki, pasivaiinti bufete ir t.t. Kai kur strib monos jau nuo 6 valandos ryto lauk prie balsavimo bstini, tikdamosios nugriebti k nors vertinga. Partieiai ir komjaunuoliai, rodydami pavyzd, turjo balsuoti pirmi. Taiau kaim mons rinkimus njo. Raudonarmieiai, pasim balsades, ivaiuodavo rinkti bals". Kai kur juos pasitiko partizan pasalos, o kai kur kareiviai ir stribai, pavaiav iki artimiausio miko, patys sumet visus balsus" balsades ir patenkinti gro. Planas buvo vykdytas: balsavo" ne maiau kaip devyni deimtadaliai rinkj. O i tikrj daugelyje Lietuvos apskrii balsavo vos 20-30 nuoimi gyventoj. Vliau beveik kasmet vykdavo vien ar kit okupacins valdios organ rinkimai. Partizan ir gyventoj poiris iuos farsus nepakito. Nesikeit ir okupant organizuojam rinkim" vykdymo taktika: rezultatai bdavo klastojami, patys rinkimai vykdomi pasitelkus ginkluotus kareivius. Neatsiejami rinkim palydovai buvo raudoni propagandiniai kiai, orkestr muzika ir alkoholis. Renkama paprastai bdavo i vieno kandidato, apie koki nors demokratijos princip paisym negaljo bti n kalbos. Kandidatus parinkdavo LKP (b) Centro komitetas ir MGB; tai buvo patikimi vietiniai kolaborantai arba i viso Lietuvoje negirdti nematyti Soviet Sjungos komunist partijos Politinio biuro nariai ar kitokie veikjai. 1946 metais kaip kertas u pirmj pokario rinkim boikot po savaits prasidjo partizan eim trmimai. Be to, tais pat metais sisibavo pati baisiausia ir barbarikiausia baudj akcija - nukaut kovotoj niekinimas miesteli aiktse.
Pasvarstykime 1. Kaip bt vyk rinkimai be okupacins kariuomens pagalbos? 2. Kodl okupacin valdia, nors jau umusi Lietuvos teritorij, ir 1940, ir 1946 metais stengsi tai teisinti rinkimais? Kodl to nedar nacistin Vokietija?

NUKAUTJ NIEKINIMAS
Tik gal greit ms pasakai bus galas, Ir mus ve kraujuotu veimu, Kur ant gatvs, dusdamas diaugsmu, Aplink knus klykdams oks vandalas?14
Bronius Krivickas-Vilnius

1944-1945 metais nukautuosius daniausiai palikdavo ties vietoje ir partizanams ar uvusij artimiesiems pavykdavo juos paimti ir slapia palaidoti. Mio metu, jei leisdavo aplinkybs, partizanai inedavo uvusius kovos draugus. tai 1945 met vasario mnes partizanai ine i kauty-

Vyio apygardos Jono Baltuniko-Vienuolio brio partizan laidotuvs

ni lauko uvusi alio Velnio mon On Misinien. Padedant iobikio klebonui Liudui Puzonui, ji buvo palaidota kapinse. Klebonas, dirbs tarp partizan pastoracin darb, vliau buvo suimtas ir nuteistas.
14

Bronius Krivickas, Ratai, t. 1, p. 221.

Buvo atsitikim, kai partizan seserys kaip tikros Antigons laidojo savo brolius. Septyniolikamet Maryt Tutinait po kautyni Pasvalio apskrities Eimulikio mike surado nukaut brol, paslp jo kn po medi akomis, o pasibaigus NKVD kariuomens siautimams parsive namo, paarvojo ir palaidojo.

Bet visa tai buvo okupacijos pradioje. Vliau ekistai pradjo sekti tokius netiktai atsiradusius kapus, ypa nuoaliose vietose, mikuose. Partizan artimieji, vietos jaunimas juos puodavo, statydavo kryius, o stribai stengsi nuluoti nuo ems paviriaus. tai Prien enkagbistai nuvart kryius nuo septyni partizan kap Klebikio mike. Partizanai su gyventojais kapus vl sutvark ir uminavo. Po kiek laiko enkagbistai, rad sutvarkytus kapus, paband vl nuversti tvoreles ir susisprogdino. Nepaksdami uvusiems rodomos pagarbos ir nordami bauginti gyventojus, enkagbistai visus nukautuosius pradjo veti miestelius ir guldyti vieose vietose. i akcija oficialiai vadinta atpainimu". Taiau i tikrj jos tikslas buvo kitas. Niekindami uvusiuosius enkagbistai norjo parodyti, koks baisus likimas laukia vis, pasirinkusi kovos keli; be to, i artimiausios bstins stribai dmiai sekdavo kiekvien praeinant pro nukautuosius, o pastebj rodanius uuojaut, praddavo tardyti. Lavonus guldydavo turgaus aiktse, prie stribyn, ventori, o ypa - prie mokykl, i kuri ne vienas jaunuolis buvo ijs kovoti su okupantu. vsdami Piro pergal baudjai apnuogindavo lavonus, spardydavo juos ir tyiodavosi, paabodavo roaniais ar sustat prie sienos audydavo kaip gyvus taikinius. iurpiausia bdavo tada, kai prie uvusij atvarydavo motinas ir reikalaudavo patvirtinti, kad tai j sns. Dana motina sustingdavo kaip akmuo, nes namie lauk maesni vaikai ir prisipainimas buvo tolygus tremiai, galbt miriai tolimoje iaurje. Stribai dauydavo motinas autuv buomis ir aukdavo: Ko gi tu alpsti, jei tai ne tavo snus?!" Po kokios savaits uvusij palaikus vedavo kit miestel ir ten kartodavo egzekucij. Taip veiodavo tol, kol lavonai praddavo irti, tada ukasdavo atokiose vietose. Danai stribai tingdavo kasti duob, tad mesdavo uvusiuosius apleistus ulinius, ivietes, vyro karjerus ar pelkes. ios iurpios akcijos vyko visoje Lietuvoje madaug iki 1950-j. Kai kur vietiniai sadistai jas pavairindavo: sukviesdavo prie nukautj miting, vesdavo atpainti moksleivius. tai 1947 metais Sasnavoje buvo paguldyti irengti ei partizan ir atsitiktinai nuautos paaugls vokiets knai ir atvesti mokiniai atpainti". Kur ukasti kai kurie nukautieji, neinoma iki iol. Partizano Jurgio Lukos motina susm skepet ties vietoje em susigrus savo snaus krauj ir

palaidojo darelyje po bijnu. Jai liko tik simbolinis kapas. Partizanas buvo pavojingas okupantui net uvs.

Tauro apygardos partizanai prie uminuoto bendraygio kapo Mikaliki kaime

Iniekinti Kstuio apygardos Aukuro rinktins partizanai (1949)

Pasvarstykime 1. Ar inoma nukautj niekinimo fakt kit Kaip iri nukaut prie vairi civilizacij mons? Europos valstybi istorijoje?

2. Enkavedistai ir stribai taip pat turjo motinas ir vaikus. Kas taip pakeisdavo mones, kad jie tapdavo budeliais? 3. Vykdydama teror okupacin valdia reikalavo ne tik paklusnumo, bet ir dkingumo bei komunist partijos ir jos vad garbinimo. Kodl? Ar suderinama baim ir tikra pagarba?

Partizaninis karas 1946-1948 metais

ANTRASIS KOV ETAPAS
iandien krate ir usienyje Lietuviai sitikin, kad ms tikjimas laisve yra ne tik ms trokimas, bet ir ryki ivada i tarptautini vyki raidos. 15
I partizan dokument

1944-j pabaigoje - 1945-j pradioje okupuoti kratai tikjosi, kad sutriukinus faistin Vokietij buv sjungininkai atgr ginklus prie karo nualint Soviet Sjung. Taiau to nevyko: susitikusi prie Elbs sjunginink ir rus kariuomens dalini broliavimasis tssi politik kabinetuose. Visame pasaulyje faizmo sutriukinimas buvo sveikinamas kaip didiausia imtmeio demokratijos pergal. Nepaisant to, kad SSRS, 1939 09 17 upuldama Lenkij ir jga uimdama slaptaisiais protokolais su faistine Vokietija pasidalintas takos zonas, tapo tokia pat Antrojo pasaulinio karo kaltininke kaip ir Vokietija, 1945 met lapkriio mnes Niurnberge prasidjusio karo nusikaltli teismo procese Soviet Sjunga drauge su JAV, Didija Britanija ir Pranczija dalyvavo kaip kaltintoja.
Sjdio ir prieo nukreiptos prie j veiklos 1950 metais trumpa apvalga", KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10,1. 104.
15

Nordamas priminti pavergtj taut teises, Berlyne atsidrs Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas 1945 07 10 nusiunt JAV ir Didiosios

Britanijos vadovams memorandum, kuriame pra pareikalauti i Soviet Sjungos atsitraukti i Lietuvos. Primin krate vykdomas represijas. Todl Soviet Sjunga pasisteng sustiprinti sien apsaug, kad laisvj pasaul neprasiskverbt inios i okupuot krat. Gyvenimas Soviet Sjungoje buvo udengtas geleine udanga" - pasienio tvirtinimais, Europoje dislokuotais stambiais kariuomens daliniais, laik cenzra ir bet koki kontakt su usieniu udraudimu. 1946 03 05 Didiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis, sakydamas kalb Fultone, apibdino naujus santykius su SSRS kaip altj kar". Sis karas - tai sustiprdamas, tai susilpndamas - truko iki devintojo deimtmeio vidurio. Ypa tempti Ryt ir Vakar santykiai buvo Stalinui paskelbus Berlyno blokad (1948-1949) bei Korjos karo metu (1950-1953). Kiekvienas toks vykis sustiprindavo partizan vilt sulaukti paramos i laisvojo pasaulio taut bendrijos. Tarptautin situacija turjo takos partizan veiklos strategijai. Neabotas teroras okupuotuose kratuose, pridengtas demagogika propaganda ir teiginiais apie t krat ilaisvinim, gelein udanga", aklinai atskyrusi socialistin lager" nuo laisvojo pasaulio ir altojo karo pradia skatino iekoti bd sijungti bendr pasiprieinimo komunizmui front. Tam reikjo umegzti ryius su Vakaruose atsidrusiais nepriklausomos Lietuvos diplomatais bei ilaisvinimo organizacijomis, informuoti pasaulio visuomen apie vykius Lietuvoje. Norint kelti Lietuvos ilaisvinimo byl tarptautinse institucijose, reikjo ieivijos organizacijoms suteikti krato galiojimus, o tai galjo padaryti vienintel teista Lietuvos valdia - aukiausioji pogrindio vadovyb. Nepavykus tokios suformuoti kunigui Antanui Yliui, 1946 met pradioje io bandymo msi kapitonas Jonas Noreika, pogrindyje inomas Generolo Vtros slapyvardiu. Jis kr Lietuvos tautin taryb (LTT), kuri trauk legaliai gyvenusi inteligent: Stas Gorodeck, poetus Kaz Borut bei On Lukauskait-Pokien ir kt. LTT paruo atsiaukim pasaulio tautas, kuriame informavo apie Soviet Sjungos vykdom genocid. Buvo planuojama ugrobti lktuv ir pasisti Vakarus poet Kaz Jakubn, kuris turjo nugabenti mintj dokument Jungtinms Tautoms. Be to, Generolas Vtra umezg ry su emaii legiono vadu Jonu Semaka ir ketino suburti visus partizan junginius. Taiau vos por mnesi gyvavusi, organizacija buvo iaikinta ir sutriukinta. Visi jos nariai suimti, Generolas Vtra -

suaudytas. Netrukus sunaikintas ir emaii legiono tabas, palaiks ryius su LTT. Perpratus partizaninio karo taktik, kovotoj nuostoliai sumajo. 19441945 metais partizan uvo daug kart daugiau nei buvo nukauta prie. Tuo metu uvo apie pus per vis partizanin kar kritusi kovotoj. 1946 metais partizanai gavo persvar: nukov daugiau sovietini kareivi bei pareign negu uvo partizan. i persvara iliko iki 1949-j. Kadangi partizanai pradjo vengti atvir kautyni su okupacine kariuomene, represins inybos iekojo veiksmingesni pasiprieinimo slopinimo bd. Pradta masikai verbuoti mones. Enkavedistai sulaikydavo pamiki gyventojus ir, mudami bei grasindami aretu, reikalaudavo pasakyti, pas k ir kada ueina partizanai. gsdintas kininkas kartais pasiraydavo pasiadjimo ratel ir grdavo namus jau uverbuotas. Paskui tardavosi su partizanais, k jam toliau daryti. Kai kurie vyrai patys ieidavo mik, kiti, partizan pamokyti, teikdavo enkavedistams klaidinanias inias. U partizan idavim buvo silomos didels premijos, agentams ekistai taisydavo special aparat, kurio signalu jie pranedavo pasalaujantiems kareiviams apie atjusius partizanus.

1947 met emaitijos vad suvaiavimas Petkaii mike

ORGANIZACIJOS, BANDIUSIOS VADOVAUTI PASIPRIEINIMUI PIRMAJAME KOV ETAPE

Karinis vadovavimas:

Politinis vadovavimas: LLA - Lietuvos laisvs armija (1944 07 - 1946 03). Vadovavo Kazys Veverskis, Albinas Karalius, Adolfas Kubilius, Adolfas Eidimtas LPS - Lietuvos partizan sjunga (1945 04-06). Vadovavo Matas Mastauskas, Alfonsas Raulinis ir kt. LIT - Lietuvos ilaisvinimo taryba (1944 11 - 1945 04). Vadovavo Mindaugas Bloznelis, Liudas Dambrauskas ir kt. LIK - Lietuvos ilaisvinimo komitetas (1945 09-10). Vadovavo pik. Liudas Butkeviius, kun. Antanas Ylius, Leonas Taunys ir kt. LTT Lietuvos tautin taryba (1946 01-03). Vadovavo Jonas Noreika ir kt.

Partizanai turjo bti vis atsargesni. Taiau didioji gyventoj dalis rm kovotojus, ir danas skubdavo praneti apie kariuomens pasalas ar siautimus. Kurdami vyriausij vadovyb kai kurie partizan vadai vylsi, kad numatyti bendr pogrindio strategij ir vadovauti politinei kovai galt miestuose legaliai gyvenantys inteligentai. Todl iekojo ryi ne tik su kitomis partizan apygardomis, bet ir su miestuose veikusiomis pogrindio organizacijomis. iomis paiekomis netruko pasinaudoti MGB.
Pasvarstykime 1. Kuo galjo bti pagrstos lietuvi viltys, kad praneus apie soviet valdios vykdom genocid tarptautin bendrija pareikalaus Soviet Sjung pasitraukti i okupuot teritorij? 2. Kokiu bdu galima atkurti nepriklausomyb? Kokios alys yra isilaisvin: diplomatiniu keliu, palaikant tarptautinms institucijoms; visuotiniu sukilimu, grivant imperijoms; prasidjus pasauliniam karui? K byloja Lietuvos istorija?

MGB PROVOKACIJOS DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOJE

Ms organizacijoje valgyba yra btina, nes kitaip mes galime visi prati. 16
Justinas Leleius-Grafas

Nordami umegzti ryius su partizanais, ekistai danai pasitelkdavo provokatorius. Buvo net sukurtos specialios provokatori, apsimetani Raudonosios armijos dezertyrais, vokiei desantininkais ar i kitur atklydusiais partizanais, grups. Pasitaik ir pavieni provokatori, kurie djosi es pogrindini organizacij atstovai, atvyk kaimus iekoti ryi su partizanais. 1946 met pavasar Didiosios kovos apygardos vadui Jonui Misinuialiam Velniui prisistat MGB agentas, pasivadins neegzistuojanio Tautinio komiteto atstovu. Misinas teturjo tik virilos laipsn, todl labai norjo, kad susivienijusiai, 900 kovotoj (ir kita tiek legaliai gyvenani pasyvi kovotoj) turiniai apygardai vadovaut auktesnio rango karininkas. Todl nudiugo, umezgs ryius su neva egzistuojaniu pogrindio centru". Netrukus pas partizanus atvyko to centro" atstovas, pasivadins kapitonu Grietu (i tikrj MGB agentas Gediminas). Centro" vardu jis sak tausoti jgas ir nutraukti ginkluot kov, nes neimintinga yra, kai didieji miega, kdikiui akmenis svaidyti milino langus". 17 Jis paadjo aprpinti kovotojus fiktyviais dokumentais, todl pareikalavo partizan sra. Ginklus liep surinkti sandlius. Vis apygardos spausdinimo technik sak atiduoti centrui", kuris ketino leisti vien bendr laikrat visai Lietuvai. Netrukus toks laikratis, pavadintas Vienybe", padedant alio Velnio ryininkams, buvo ileistas. Laikratyje irgi buvo propaguojama laukimo taktika ir pasyvaus, t.y. neginkluoto pasiprieinimo idja. Paiam apygardos vadui aliam Velniui pasilyta vykti Anglij studijuoti karo moksl. Kapitonas Grietas, kaip auktesnio laipsnio karininkas, buvo paskirtas apygardos vadu.
Vienyb [provokacinis MGB laikratis], 1946 06 15, nr. 1 (Tremties ir rezistencijos muziejaus fondas).
17

Nors Misinui-aliam Velniui nepatiko naujoji taktika" (jis buvo aktyvi kovos veiksm alininkas), taiau teko paklusti pogrindio vadovybs sakymams ir atskleisti naujam apygardos vadui ryio punktus ir slaptaodius.

1946 met rugpjio viduryje centras" ikviet ali Velni Vilni, kur buvo suauktas partizan vad pasitarimas". Jo metu buvo kurtas Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas (VGPS). io tabo dka MGB tikjosi siskverbti visas partizan struktras ir jas sunaikinti. Po pasitarimo kit region partizan vadai buvo paleisti. aliam Velniui, kurio apygard jau vald MGB agentas, pasilyta dirbti centro" tabe. Jis buvo nuvestas konspiracin but ir suimtas. Dar ilgai MGB jo vardu siuntinjo nurodymus Didiosios kovos apygardos partizanams. Daug partizan pasinaudojo silomais fiktyviais dokumentais ir ivyko gyventi Vilni. Po keli mnesi jie visi buvo suimti. Tik B" rinktins, veikusios Ukmergs apskrityje, vadai Alfonsas Morknas-Plienas ir Juozas ibaila-Merainis nepakluso centro" sakymams ir pradjo veikti savarankikai. A" rinktins partizan briai, veik Trak, Kaiiadori apskrityse, buvo isklaidyti ir beveik sunaikinti. 1948 metais iemari valsiuje dar laiksi keletas partizan. Vienam briui per ryininkus buvo praneta, kad per j teritorij keliaus centro" atstovai, kuriems reiks partizan apsaugos. Nieko netarianti ryinink pasitiko partizanais apsimetanius MGB provokatorius ir atved juos susitikim su partizanais. Nutaik patog moment, emgbistai iaud partizanus, o kad ne likt liudinink - nuov ir ryininks tv bei septyniolikmet nebyl jos broliuk. Netrukus centras" papra kitos Didiosios kovos apygardos ryininks Anastazijos Rumeviits-Narsuts suvesti su likusiais partizanais. Karmlavos valsiuje kininko Jurgio Grikelio namuose vyko provokatori ir partizan susitikimas. Visi kartu pavakarieniav, nujo klojim miegoti. Sumigus MGB provokatoriai pasmaug alia buvus partizan, o kitus iaud. Kaip ir praeit kart, nuov ir sodybos eiminink bei visus jo eimos narius. uvo ir susitikim suorganizavusi ryinink. Atlik kruvin darb, emgbistai ikraust kininko podlius ir suruo vaies. Taip buvo sunaikinta viena pirmj susikrusi Didiosios kovos apygarda, skrajojaniais" partizan briais ir legendiniais slapyvardiais klusi siaub NKVD ir stribams.

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOS ORGANIZACIN SCHEMA (1946)

Didiosios kovos apygardos vadas Jonas Misinas-alias Velnias (1934)

Pasvarstykime 1. Kodl okupacijos pradioje partizanai taip pasitikdavo atvykusiais i miesto neinomais asmenimis? Ar manoma gyventi ir kovoti niekuo nepasitikint? 2. Didiosios kovos apygardos partizanai isiskyr i kit Lietuvos partizan slapyvardiais: alias Velnias, Piliakalnis, Milinas, Velnio Ipera, Gandas, Vaiduoklis ir t.t. Tokie slapyvardiai rodo, kad jie buvo dideli romantikai. Ar i savyb paddavo, ar kliudydavo kovoti?

IDAVIKAS JUOZAS MARKULIS

Tautos svoka - kakas neapiuopiama, paslpta, bet idavinti savo kolegas, gyvus asmenis, kuriuos kiekvien dien matai, su jais t pat darb dirbi, to a nesuprantu. [...] ia kakas velnika, sugadintos mogaus prigimties iraika, kuri gali turti tik bolevikas.'8
Justinas Leleius-Grafas

1946 met gegus mnes su Piet Lietuvos partizanais susitiko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Juozas Markulis. Jis prisistat kaip Vilniuje veikianio pogrindinio centro atstovas Erelis. Tuo metu nelegaliai Lietuv buvo atvyk du sveiai i usienio: buvs VLIK-o narys Jonas Deksnys ir Vytautas Staneviius. Deksnys ketino Lietuvoje kurti aukiausij politinei ir karinei veiklai va18

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 155.

dovaujantj organ - Vyriausij Lietuvos atstatymo komitet (VLAK-). Tauro apygardoje susitiks su Deksniu, Erelis sugebjo j tikinti, kad kol bus sukurtas VLAK-as, pastarojo funkcijas gali vykdyti jo atstovaujamas pogrindinis centras. 1946 06 06 buvo pasirayta deklaracija, skelbianti apie tokio centro, pavadinto Bendru demokratinio pasiprieinimo sjdiu (BDPS), krim. Karinei veiklai, t.y. partizanams, turjo vadovauti Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas (VGPS), kur tuojau pat pradjo organizuoti Markulis. Buvo numatyta, kad tab turi eiti vis apygard atstovai. Kstuio apygarda atsiunt leitenant Algimant Zaskevii, i Dainavos apygardos atvyko Antanas Kulikauskas, o i Tauro - Juozas Luka. Luka buvo paskirtas VGPS vado adjutantu. Pat tab Markulis ketino kurdinti Vilniuje. Partizanai buvo apgyvendinti konspiraciniame bute, jiems teikti fiktyvs dokumentai. Kartu su apygard atstovais profesorius Markulis pradjo lankytis partizan apygardose. Jis djosi ess stipraus pogrindio centro atstovas, turintis ryi daugelyje sovietini staig: be vargo parpindavo partizanams vaist ar tipografini reikmen, fiktyvi dokument, pakviet Vilni gyventi kai kuri partizan vad monas su maais vaikais. Mokjo graiai pakalbti partizan sueigose, todl daugelis j laik tauriausiu patriotu.

Netrukus Markulis pradjo propaguoti naujj taktik": reiki baigti ginkluot kov ir demobilizuoti" partizanus. Ginklus nurod rinkti specialius sandlius, i kur juos bt galima reikiamu momentu pasiimti. 1946 met vasar daugeliui vad jau buvo aiku, kad greitas Vakar ir Ryt konfliktas nerealus. Todl reikjo iekoti ieities daugeliui mike atsidrusi vyr. Buvo labai patrauklu aprpinti juos gerais dokumentais ir taip sudaryti galimyb grti legal gyvenim. Abejoni kl tai, kad MGB labai greitai isiaikindavo kiekvieno mogaus praeit, tad por met praleid mikuose partizanai vargu ar galjo nepastebimai silieti gyvenim. O Markulis vis reikalavo partizan sra ir nuotrauk dokumentams gaminti. Kai kuriems partizan vadams toks BDPS vadovo elgesys pasirod tartinas. tarimai dar labiau sustiprjo pastebjus, kad po kiekvieno Markulio apsilankymo toje vietovje prasiddavo stiprs MGB kariuomens siautimai. Ypa nepatiklus buvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis, kuris smerk jauno partizano Juozo Lukos, tuo metu redagavusio apygardos laikrat Kovos keliu", entuziazm ir avjimsi vieningo centro" idja. Vilniuje Lukai buvo pristatytas bsimasis jo virininkas VGPS pulkininkas Vytis (kapitonas Kamarauskas, buvs generolo M. Rklaiio adjutantas) ir kiti BDPS darbuotojai. Vienas j, Antanas, netrukus per Lenkij Vakarus ilydjo Deksn. Tuo metu niekas negaljo pagalvoti, kad visa tai tebuvo MGB aidimas, o Antanas" - MGB darbuotojas Maksimovas. ekistai nekliud Deksniui ivykti, vildamiesi per j kontroliuoti ir skaldyti ieivijos lietuvi organizacijas bei teikti laisvajam pasauliui dezinformacij apie padt Lietuvoje. I dalies jiems tai pavyko. Tuo tarpu Lukai pradjo kilti vis daugiau tarim dl BDPS veiklos. Nors Markulis aikino, kad komitet eina nemaai profesori, taiau paaikjo, kad jo minti asmenys nieko apie tai neino. Netrukus Kaune buvo suimtas Jono Deksnio brolis Juozas, kur iduoti galjo tik Markulis. Sugretins visus faktus, prie pat Naujuosius 1947 metus Luka suprato, kad visa tai yra MGB provokacija, kurios tikslas -isiaikinti partizaninio judjimo struktr, infiltruoti vadovyb savo agentus ir taip sunaikinti pasiprieinim. Kiekviena udelsta diena grs naujais aretais ir partizan aukomis. Reikjo greitai perspti visas apygardas, nes sausio pradioje Markulis organizavo partizan vad suvaiavim. is suvaiavimas galjo tapti spstais daugeliui partizan.

Po keli dien Juozas Luka, Algimantas Zaskeviius ir pora ryininki slapta nuo savo globj" - Erelio, pulkininko Vyio ir kit emgbist pasitrauk i Vilniaus ir ivyko partizan apygardas.

Idavikas Juozas Markulis -profesorius, LSSR nusipelns kultros veikjas

Ryi su usieniu galiotinis Juozas Luka-Skirmantas

Pasvarstykime 1. Kokie motyvai vert kai kuriuos lietuvius tapti idavikais? 2. Juozas Markulis idav apie pora imt partizan (tarp j ir kaljime uvus Jono Deksnio brol). U tai MGB atsidkojo pinigais, jam buvo suteiktas profesoriaus, LSSR nusipelniusio meno veikjo vardas. Kaip gali jaustis mogus, tokiu bdu padars karjer?

RYIAI TARP PARTIZAN JUNGINI

Tada supratau, kad kn jie gali kankinti, o dvasios palauti negals. Suvokiau, kad mogaus dvasia galingesn u kno kanias. 4
Partizan ryinink Joana Dijokait
4

Joana Dijokait, Dvasios palauti nepajgs", LKA, t. 13, p. 155.

1947 met pradioje ryiai tarp apygard nebuvo pastovs. Juos partizanai palaikydavo vairiai. Buvo naudojama vadinamoji ryi grandinl ir pasitelkiami ryi galiotiniai. Grandinle laik ar dokumentus vienas ryininkas perduodavo kitam ar paddavo sutartoje vietoje. Kiekvienas ryininkas veik tik jam priklausanioje teritorijoje. Sumus ryinink, jis galdavo iduoti tik artimiausi ryi punkt. Taigi nenukentdavo tabai, bdavo ivengiama daug auk. Taiau toks ryys turjo ir trkum: praeidavo nemaai laiko, kol laikas pasiekdavo adresat. Be to, visa informacija turdavo bti parayta. Tad patui pakliuvus MGB rankas, ekistai galdavo kruopiai j istudijuoti ir panaudoti savo tikslais. Nors visi ratai ir laikai bdavo ifruojami, neminimos vietovs ar pavards, kartais net ir datos specialiai uraomos kitos, o ifrai ir slapyvardiai danai keiiami, taiau buvo toki ini, kurias patikimiau perduoti odiu. T atlikdavo ryi galiotiniai. Tai buvo ypa patikimi, atsidav laisvs kovai, drss mons, kurie, gav uduot, turdavo keliauti per vis Lietuv iki galutinio nurodyto punkto -sodybos ar bunkerio, kur susitikdavo su partizan vadais, Ryi galiotinius turjo beveik visi partizan tabai. iam darbui geriausiai tiko merginos, nes j kelions sukeldavo maesn ekist tarim. Jos vedavo laikus, o kartu ir perduodavo odin informacij, inojo svarbiausius tabo reikalus. Taiau ryininks neinodavo paskutins grandies -nurodyto galinio kelions punkto - eiminink pavards nei kaip praneama partizanams apie atvykim. Ryi punktai irgi turjo slapyvardius bei sutartinius pavadinimus: pavyzdiui, Darelis, vogerin, Plyys ir kt. ia ryinink bdavo laukiama: j sutikdavo po pavojingos

kelions paruo vakarien ir nakvyn, ir nieko neklausindami ilyddavo toliau. Atvykus partizan stovykl ar bunker, ryinink danai kartu su partizanais paklidavo apsiaust ir kautynes. tai ryinink Rasa-Nina Nausdait, palaikiusi ry tarp Kstuio ir Tauro apygard, 1946 met liepos mnes atvykusi ebenkties rinktins stovykl t pai dien pakliuvo kautynes. Stovykla buvo apsupta NKVD kariuomens. Kol turjo ovini, partizanai gerai tvirtintoje, pylim apsuptoje stovykloje gynsi. Vliau buvo nutarta vertis. Vadovaujami kapitono Jono emaiio, kovos lauke prarad vos vien partizan, kovotojai isiver i apsupties. Partizanus persekiojo 700 NKVD kareivi dalinys. Tai truko vis savait, kol pagaliau kovotojai pasiek Rekyvos pelkes. ia vyrai galjo pailsti, o ryininkei reikjo skubiai grti Vilni. Formaliai ryinink Rasa buvo Auktesniosios technikos mokyklos student, taiau tikrasis jos gyvenimas buvo pogrindyje. Pradjus Markuliui kurti VGPS, Nina Nausdait tapo ryininke tarp apygard ir kuriamos vyriausiosios partizan vadovybs. Todl pirmieji MGB smgiai teko jai. Vaiuodama Vilni traukiniu ryinink pastebjo, kad j seka. Nordama atsikratyti persekiotojo, neprivaiavusi Vilniaus ioko i vaiuojanio traukinio. Tada ji dar neinojo, kad visos jos kelions per Markul yra kontroliuojamos MGB. Taiau po tos kelions apykakl sisiuvo nuod - pasireng gyva nepasiduoti. 1947 met saus Juozui Lukai atskleidus Markulio idavyst, jai teko pirmajai apie tai praneti Kstuio apygardai. Buvo alta iema. | kelion ji ivyko apsirengusi svetimais kailinukais - per partizanikas klajones paltas su nuodais liko pas mones. Atvykusi Raseini apskrit, prastoje vietoje partizan nerado. siut, kad Luka ir Zaskeviius slapta nuo Markulio pasitrauk i Vilniaus, emgbistai visose tiktinose tab dislokavimo vietose pradjo kariuomens siautimus, todl Kstuio apygardos tabas buvo pasitrauks Taurags apskrit. Lydima vietins ryininks, Nausdait gdi iemos nakt ikeliavo Taurags link. Delsti negalima buvo n minuts - reikjo kuo skubiau perspti partizanus, kad nutraukt ryius su Markuliu. Aplink stgavo vilkai, mergaits neturjo net degtuk, taiau galvoti apie tai nebuvo kada. Suradusios partizanus, jos prane, kad Markulis yra provokatorius, o jo organizuojamas partizan vad suvaiavimas - MGB spstai. Skubiai buvo pakeisti Markuliui inomi punktai ir partizan dislokacijos vietos.

Atlikusi i uduot, ryinink Rasa netrukus buvo suimta. Prasidjo ilgi tardym ir kankinim mnesiai. iuos ibandymus turjo pereiti dauguma ryinink. Jie daniausiai neturdavo tos paskutins galimybs, kuria pasinaudodavo partizanai: atsidrus beviltikoje padtyje, patiems nutraukti savo gyvybs sil. Suimt kit Kstuio apygardos ryinink - Joan Dijokait - ved valsi priri u virvs kaip baisiausi nusikaltl. Ten j be perstojo mu ir tard penkias paras -ekistams buvo svarbu tuojau pat ikvosti, kur partizan bunkeriai, nes vliau, suinoj, kad Dijokait suimta, jie galjo pasitraukti. Partizan kankino taip, kad ant grind telkojo kraujo klanai. Prie fizini kani prisidjo ir moralins: jos tardyti ir tikinti atjo pastamas, buvs partizanas, taps ekist pagalbininku Robertas Gedvilas. Kiek fizini ir dvasini jg pareikalaudavo tokie tardymai, ino tik tas, kas juos patyr. Negaldamas i anksto imatuoti savo fizini ir dvasini jg, danas kovotojas rinkdavosi mirt. tai 1951 metais Dzkijos partizan ryinink Monika Plytnikait-Turskien apsupta band nusiauti. Taiau vis nebuvo mirtinas. Sualota galva ji buvo paguldyta Alytaus ligonin. ekistai norjo atgaivinti partizan tiek, kad galt tardyti. Monika Plytnikait, atgavusi smon, nematant sargybiniui, suvalg termometr ir taip ubaig savo didvyrik gyvenim.

Nina Nausdait - partizan ryinink Rasa

1945-aisiais suimtas mergina persirengs partizan ryininkas B. Musteikis

Monika Plytnikait- Turskien partizan ryinink Rta

Pasvarstykime 1. Kas paskatino kai kuriuos jaunuolius palikti auditorijas ir sijungti piln pavoj partizanin gyvenim? Juk mergaitms negrs nei mobilizacija okupacin kariuomen, nei aretas. 2. Dauguma partizan ir ryinink buvo katalikai, mokyti saviudyb suvokti kaip nuodm. Vis dlto ribinse situacijose nemaa j dalis rydavosi saviudybei. Kuo buvo grindiamas toks elgesys? Ar galime j pateisinti, remdamiesi katalikika etika?

TAURO APYGARDOS VEIKLA 1947 METAIS

Kadangi mes atstovaujame tikrajai Lietuvos valstybs kariuomenei ir ms centrin vyriausyb yra tikroji vyriausyb, todl sakymai, direktyvos, nuostatai, iplaukiu tiek i centrins vyriausybs, tiek i ms pai vadovybs, yra privalomi ne tik kovotojams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. 20
I Tauro apygardos vado sakymo

Markulio idavyst ir MGB klastingumas pritrenk laisvs kovotojus. Tauro apygardos tabo nariai ilgai svarst moralin problem: kaip mogus gali taip emai pulti ir pradti idavinti savo draugus? Ir anksiau partizanams teko susidurti su idavystmis, taiau paskutins MGB provokacijos mastai pranoko visk, k iki tol teko patirti. Nors apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys ilg laik labai nepatikliai irjo Markulio veikl, taiau galop ir jis buvo trauktas silom aidim. Ilgai svarstyti nebuvo kada, reikjo veikti - kitoje vietoje ir kitu metu surengti pradt organizuoti vad suvaiavim. Taip pat reikjo itardyti idavik, igauti, kas inoma ekistams apie ryius su usieniu ir perduoti karo lauko teismui. Taiau to padaryti nepavyko. Jis tapo labai atsargus. Kadangi Markulis buvo gijs didel Auktaitijos partizan vad pasitikjim, MGB sak jam dar kur laik bendrauti su Siaurs Ryt Lietuvos partizanais. Nors Tauro ir Kstuio apygard vadai ne kart perspjo auktaiius netikti Markuliu, taiau iaurs Ryt srities vadas Jonas Kimtas-algiris ir Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis iki 1947 met rugsjo palaik su juo ryius. Tik nuolatins MGB kariuomens operacijos ir Vytauto bei Algimanto apygard vad ikvietimas susitikim, i kurio jiems vos pavyko pabgti, galutinai tikino, kad Markulis provokatorius.

Tauro apygardos vado Baltsio-vejo pastangomis ios apygardos ribose esaniame Pilviki kaime 1947 01 15 buvo sukviestas vad suvaiavimas, kuriame dalyvavo Piet Lietuvos ir emaitijos partizanai. Aptarta susiklosiusi padtis
Tauro apygardos Biruts rinktins vado sakymas nr. 38 (1947 12 09), KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 5194, t. 5, 1. 58.
20

Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys

ir nusprsta tsti vienijimosi bei centrins vadovybs krimo darb. Dl nesibaigiani karini operacij ir ryinink aret 1947 met vasar sukviesti visos Lietuvos partizan vad pasitarimo nepavyko. Antanas Baltsis per Lenkijos sien pasiunt Vakarus Juoz Luk ir Jurg Krikin,

Tauro apygardos pareignai: Albinas Ratkelis-Oelis, Antanas Baltsis-vejys, Vytautas GavnasVampyras, Alfonsas Vabalas-Gediminas, Jonas Pileckis-arnas, Vladas Stepuleviius-Mindaugas (1947-j vasara)

kurie turjo atkurti nutrkusius ryius ir suinoti su Markulio pagalba isist Antano Kulikausko-Daktaro ir Jono Deksnio-Hektoro likimus. Lenkijoje jiems pavyko isiaikinti, kad Kulikauskas dingo be inios (t.y. buvo suimtas), o Deksnys skmingai pasiek vedij ir Markulis toliau palaiko su juo ryius. Atlik uduot, partizanai gro Lietuv. Apygardos vadas Baltsis energingai vadovavo partizan veiklai. Jau pirmuoju savo sakymu jie ved privalomas karikas uniformas, patvirtino partizan drausms nuostatus bei daug kit kovotoj gyvenim reglamentuojani dokument ir instrukcij (apsirpinimo maisto atsargomis, slptuvi rengimo, archyv tvarkymo ir isaugojimo ir kt.). Ypa smarkiai vadas kovojo su vis didjaniu partizan ir gyventoj girtavimu. Tam turjo takos vis krat apmusi neviltis, taip pat btinyb vaiinti" kaimus lankanius valdios pareignus. Danas kaimietis tik namins dka atsigindavo nuo strib ir mokesi rinkj. 1947 metais buvo patikslintos Tauro apygardos ribos, rinktini veiklos rajonai. Kadangi labai trko vad, Baltsis Kazl Rdos mikuose suorganizavo puskarininki rengimo kursus, kuriuos skmingai baig viena laida.

Po eilini okupacins valdios rinkim Vytauto rinktins vadovyb nutar sunaikinti ariausius Marijampols apskrities emgbistus. Tam buvo suorganizuotas Ugavni balius". io vykio pagrindu vliau egzilio raytojas Algirdas Landsbergis para pjes Penki stulpai turgaus aiktje". Partizan ryinink Anel Senkut-Puel tariam suadtuvi proga suruo Ugavni vaies, kurias pakviet ariausius Marijampols emgbistus. Suadtinio rol vaidino partizanas Kazimieras Pyplys, dl savo miliniko gio pasirinks Mayio slapyvard. Sveiams keliant tostus u Stalin ir soviet valdi, Maytis staigiai isitrauk du pistoletus ir nukov keturis aktyvistus. Jam pavyko skmingai pasitraukti mik. Kartu ijo partizanauti ir Puel. Deja, po poros mnesi, 1947 04 27, ji uvo. Tauro apygardos partizanai rytingai prieinosi kolonist atklimui Lietuv. Nors miestus plstani emgbist partizanai negaljo sulaikyti, taiau stengsi nuo to apsaugoti kaim. Ruodamasi steigti kolchozus, okupacin valdia band itremtj lietuvi sodybose apgyvendinti kolonistus i Rusijos. tai Vilkavikio apskrities Oprt kaime apsigyveno 15 rus eim ir sukr pirmj Lietuvoje kolchoz. Partizanai juos perspjo, kad nedrst kurtis svetimose sodybose ir kraustytsi i kur atj. Taiau kolonistai nepakluso ir apsiginklavo. Nustatyt dien partizanai puol Oprt kolchoz. Per ginkluot susidrim trisdeimt kolonist buvo nukauta, kolchozas sunaikintas. Tokios grietos akcijos - viena i prieasi, kodl Lietuva i vis trij Pabaltijo krat liko maiausiai rusifikuota.
Pasvarstykime 1. Ar buvo manoma taikiomis priemonmis prieintis Lietuvos kolonizavimui? Ar visada pateisinamos baudiamosios partizan akcijos?

BDPS PREZIDIUMAS. RYIAI SU USIENIU

[...] iandien mes rykiai jauiame, kad sunkiausi kovos sjdio darbai yra atlikti, kad mums lieka engti paskutinis ingsnis - visiems susilieti vien bendr vienos vadovybs vadovaujam vienet.21
I Kstuio apygardos vado Juozo Kasperaviiaus laiko vad suvaiavimui

Atskleidus Markulio provokacij, Antanas Baltsis-vejys band atgaivinti Bendr demokratin pasiprieinimo sjd. Nordamas ivengti painiavos, truput pakeit pavadinim: i pradi kuriamoji organizacija vadinosi Bendras demokratinis Lietuvos sjdis vliau - Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio Prezidiumas. Prezidium buvo stengiamasi traukti inteligent, kurie galt numatyti politins kovos strategij. Prezidiumo pirmininko pareigos laikinai buvo

1950 10 03 Taurags mikus atskraidinti desantininkai: Klemensas irvys, Juozas Luka ir Benediktas Trumpys

paskirtos ininieriui Vincui Seliokui, jau dalyvavusiam antinacinje rezistencijoje. Segliokas, apgalvojs BDPS Prezidiumo struktr, msi organizuoti Informacin centr, kuris, remdamasis usienio radijo stoi praneimais, turjo kaupti, analizuoti ir skleisti inias apie tarptautin padt. I laisvs kovotoj buvo pareikalauta grietai laikytis statut ir instrukcij reikalavim. Prie apygard buvo steigti karo lauko teismai. Bet kokia savival udrausta. Pastoracin darb tarp laisvs kovotoj dirbo karo

kapelionai. Taigi partizanini jungini struktra beveik visikai atitiko Lietuvos Respublikos kariuomens struktr. BDPS Prezidiumo darb buvo traukti legaliai gyven asmenys: poetas Antanas Mikinis, dainininkas Antanas Kuingis, Vincas Bazileviius, Kauno Prisiklimo banyios klebonas Juozas Stanknas, taps vyriausiuoju kapelionu ir kiti. 1947 met pabaigoje Baltsis pasiunt Vakarus du turinius BDPS prezidiumo galiojimus asmenis: Juoz Luk-Skirmant ir Kazimier PyplMayt. Jie turjo nugabenti laisvj pasaul dokumentus apie padt Lietuvoje. Tarp j buvo partizan apygard sudaryti itremtj, nuudytj ir suimtj sraai, partizan nuotraukos ir kita mediaga. Svarbiausias buvo laikas v. Tvui Popieiui Pijui XII, kurio tekst redagavo kunigas Stanknas. ie dokumentai turjo atkreipti pasaulio visuomens dmes Lietuvos okupacij. Buvo tikimasi, kad tarptautins organizacijos pareikalaus i Soviet Sjungos nutraukti teror. Be to, partizan pasiuntiniai turjo atnaujinti ryius su ieivijos organizacijomis. Tuo metu be VLIK-o usienyje veik ir Deksnio kurta Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto (VLAK-o) delegatra, kuriai informacij teik MGB. Deksnys neigiamai vertino VLIK-, kuris pritar partizan ginkluotai kovai. Palaikydamas Markulio pasyvaus prieinimosi idj, Deksnys norjo Vakaruose ilaikyti lyderio vaidmen, todl nekreip dmesio partizan perspjim dl Markulio provokacij. Su kautynmis kirt Prsijos (Kaliningrado srities)-Lenkijos sien, partizan pasiuntiniai, padedant vietos gyventojams, pasiek vedij. Ten jie pakliuvo Deksnio globon, kuris, nenordamas, kad kovojaniam kratui atstovaut kiti, naujojo BDPS Prezidiumo galioti asmenys, ilgai ilaik juos neleisdamas susitikti su VLIK-o nariais. Tik 1948 met viduryje Lukai pavyko umegzti ry su VLIK-o pirmininku Mykolu Krupaviium. Liepos 9 dien Baden Badeno mieste (Vokietijoje) vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo VLIK-o vadovyb, VLAK- atstovaujantis Deksnys ir BDPS Prezidiumo galiotinis Luka. ia buvo sutarta, kad Lietuvos ilaisvinimo kovai krate vadovauja partizan vyriausioji vadovyb, o ieivijoje - VLIK-as. Kovojanio krato atstovu usienyje likus Lukai, Deksnys perorganizavo VLAK- Lietuvi rezistencin santarv (LRS), o pats 1949 met pavasar desantu gro Lietuv. Kadangi jo ryius kontroliavo MGB, vos ilips krant Lietuvos pajryje Deksnys buvo suimtas. MGB padjo daug pastang verbuodama: tikinjo sovietins santvarkos pranaumu, veiojo po muziejus ir kino teatrus, parpindavo jam alkoholio ir mergin, j aukljo"

jau anksiau uverbuotas Zaskeviius. Galop, pakursius jo neapykant krikionims demokratams, Deksnys sutiko dirbti okupanto naudai. Per MGB atsivr ryiai su LRS ir angl bei amerikiei valgybomis. I Vakar siuniamos desantinink grups bdavo sulaikomos ir panaudojamos dezinformaciniams radijo aidimams". Apsimet rezistentais, MGB agentai bdavo siuniami usien, kur skald ir kirino ieivijos organizacijas, smerk VLIK- kaip neva kurstant Lietuvoje terorizm ir siek, kad partizanai negaut i usienio nei materialins, nei moralins paramos. Tuo tarpu Juozas Luka, gyvendamas Pranczijoje, gijs ten karin pasiruoim, verte versi grti tvyn. Dl vairi prieasi kelion atgal buvo vis atidedama, ir tik 1950 met ruden, paliks laisvajame pasaulyje mon, Luka kartu su dar dviem desantininkais paraiutais buvo nuleisti Taurags apylinkse. Visus 1947 metus Antanas Baltsis intensyviai susirainjo su Auktaitijos ir emaitijos partizan vadais, aptarindamas vyriausiosios vadovybs krimo planus. Tuo metu Auktaitijoje buvo kurta nauja apygarda Algimanto. j jo Rokikio, Kupikio, Anyki partizanai, iki tol priklaus Vytauto apygardai. Kadangi Vytauto apygardai, jungianiai net ei apskrii partizanus, buvo sunku koordinuoti veiksmus, Siaurs Ryt Lietuvos partizan vad sskrydyje buvo nutarta suformuoti dar vien apygard. Algimanto apygardos vadu tapo arno rinktinei vadovavs, buvs medicinos studentas Antanas Sluka-arnas. Auktaitijos partizan vadai palaik Baltsio keliam partizan vyriausiosios vadovybs krimo idj. Vienijimosi veikl sustabd kaip visada iem sumajs partizan judrumas: usnigus, nenordami palikti pdsak, i bunkeri jie beveik neieidavo. Be to, 1947 met pabaigoje MGB pavyko susekti legaliai gyvenanius BDPS Prezidiumo narius. Prasidjo aretai. Buvo suimti ir nuteisti Vincas Seliokas, Antanas Mikinis ir kiti. Poetas Antanas Mikinis, kalinamas Omsko lageryje, neturdamas popieriaus ir tinkam slyg, ant cemento maieli skiaui para nepaprasto tragizmo kupinas Psalmes" - bene menikiausius tremties poezijos posmus. O 1948 met vasario mnes uvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys. Apsupti kininko sodyboje, partizanai atsiaud tol, kol neusideg kluonas. Gyvi nepasidav. Pavasariop uvo ar buvo suimti visi BDPS Prezidiumo ir Tauro apygardos vadai. j viet stojo kiti.

BENDRO DEMOKRATINIO PASIPRIEINIMO SJDIO PREZIDIUMO ORGANIZACIN STRUKTRA

ekist sufalsifikuota nuotrauka: vietoj irvio ir Trumpio veid montuoti dviej smogik veidai

1945-1948 METAIS PRASIVERUSIEJI PRO .GELEIN UDANG" VAKARUS

1945 12 - Jonas Deksnys ir Jurgis Valiulis 1946 06 - Vytautas Staneviius 1946 08 - Jonas Deksnys (lydimas MGB majoro Maksimovo) 1947 05 - Juozas Luka ir Jurgis Krikinas 1947 12 - Juozas Luka ir Kazimieras Pyplys 1948-j pabaigoje - Jurgis Krikinas
1945-1952 METAIS PERJUSIEJI GELEIN UDANG" I VAKAR ] LIETUV

1945 11 - Jonas Deksnys ir Klemensas Brunius 1946 05 - Jonas Deksnys ir Vytautas Staneviius 1947 06 - Juozas Luka ir Jurgis Krikinas 1949 05 - Jonas Deksnys, Kazimieras Pyplys ir Voldemaras Briedis 1950 10 - Juozas Luka, Benediktas Trumpys, Klemensas irvys 1950 12 - Kabainskas, Balinas ir MGB agentas Vizbaras 1951 04 - Julijonas Btnas, Jonas Kukauskas 1952 10 - Zigmas Kudirka ir MGB agentas ilaitis

Kazimieras Pyplys-Maytis Pasvarstykime 1. Kodl partizanai stengsi suformuoti vyriausij vadovyb? 2. Ko tikjosi partizan vadai i usienio? Ar pasiteisino j viltys? 1964 metais Juozas Brazaitis-Ambrazeviius JAV ileido knyg apie partizanus. Kodl ji pavadinta Vien vieni"?

PROVOKACINIAI PARTIZAN SLOPINIMO METODAI

nipai daniausiai atsiranda i maiausiai smoningos, emos morals, bolevikinei santvarkai prijauianios gyventoj dalies.22
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Prie partizanus kovojo dvi NKVD divizijos, keli pasienio kariuomens pulkai, apie septynis tkstanius strib ir kita tiek ginkluot sovietini partini aktyvist. Net partizaninio karo pabaigoje - 1952 metais - vienam partizanui teko 30 MGB kareivi ir strib. Taiau nepaisant tokios karins persvaros, MGB niekada neveng vairi klasting kovos bd ir metod. Vienas i toki - legendini pogrindio centr" krimas. Ne maiau alos pridar ir partizanais persirengusi provokatori - MGB agent smogik veikla, partizan apnuodijimai specialiais migdomaisiais preparatais, j tyinis kompromitavimas ir kiti provokaciniai slopinimo metodai. iems darbams visada bdavo pasitelkiami MGB uverbuoti agentai.
22

Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Kaimo visuomens...", LKA, t. 6, p. 102.

1946 met pavasar ypa suaktyvjo partizanais perrengt MGB smogik veikla. Jau nuo pirmj okupacijos dien danai stribai persirengdavo partizanais ir vaikiodavo pas gyventojus juos terorizuodami, gsdindami, iekodami ryi su tikraisiais partizanais. 1946 met gegus mnes i Ukrainos atvyko didelis toki provokacini grupi specialistas" majoras Aleksejus Sokolovas. Jis kr profesionali smogik grup, kurios uduotis buvo udyti partizanus. i grup (vliau j buvo kelios) veiodavo po vis Lietuv reikiam vietov, kur jie apsimesdavo es i kito krato atklyd partizanai, norintys umegzti ry su tos vietovs kovotojais. Kad bt tikinamiau, kartais tyia susiaudydavo su vietos stribais ar nuudydavo kok nors valdiai netinkant apylinks pirminink. Taip rod es tikri" partizanai, isivesdavo mik kur nors kovotoj rmj, ten j tardydavo ir kaltindavo nipinjimu MGB naudai. Nordamas tikinti ess nekaltas, mogus pasakydavo turs ryi su partizanais, kurie gal tatai paliudyti. Tokiu bdu provokatoriai umegzdavo ry su tikraisiais partizanais. Atj susitikim, pasitaikius patogiai progai, i pasal juos iaudydavo. Kad nelikt nusikaltimo liudinink, nepalikdavo gyvo n vieno mogaus, buvusio netoliese. Taip 1946 metais Trak apskrities Grendavs kaime kartu su partizanais buvo iudyta ir kininko Blaonio eima. Tik viena maamet mergait, miegojusi kluone ant ieno, atsitiktinai liko gyva. Ryt, kai smogikai pastebjo ir mergait, jau buvo susirink daug moni ir ji liko

gyva. Tokiu pat bdu 1951 metais Utenos apskrities Strazd kaime buvo iudyta ibir eima. Sueista nia keli vaik motina buvo nuauta jau pasibaigus operacijai. Po kiekvien toki udyni emgbistai inscenizuodavo, kad partizanai susidr su NKVD kariuomene ir uv kautynse. Todl praddavo smarkiai audyti, laidyti raketas, kartais udegdavo sodyb. Visus nukautuosius, tarp j ir niekuo dtus gyventojus, pavadindavo banditais" ir guldydavo miesteli aiktse. Smogikus emgbistai pasitelkdavo ir tardydami suimtuosius. Nieko neigav kankinimais ir prastais tardymo bdais, vedavo suimtj neva apskrities centr. Pakeliui main neva upuldavo partizanai. Bdavo audoma, sargybiniai negyvi" krisdavo ant ems. Iok i krm partizanai" nusivesdavo suimtj mik, kur net bdavo rengtas tikras

Trak apskrities Onukio valsiaus Grendavs kaime 1946 09 02 MGB smogik nuudyti partizanai: Jonas Dambrauskas, Stasys Legataviius, Jonas Dulius, Vaclovas Budreviius, sodybos eimininkas Petras Blaonis ir septyniolikmet jo dukt Monika Blaonyt (kairje)

Agento verbavimas: nuotrauka prie uvusio kovos brolio ekist draugijoje

partizanikas bunkeris. ia praddavo tardyti, kaltindami, kad jis ess k nors idavs. Tardydavo labai iauriai: mudavo, degindavo kaitinta geleimi, ir visa tai darydavo partizan vardu. Neitvrs nelaimingasis ratu suraydavo savo gerus darbus ir nurodydavo, kur galima rasti partizan, galini paliudyti, jog jis yra doras patriotas. Igav ratik liudijim, provokatoriai vl suvaidindavo kautynes, kuri metu suimtasis su visais parodymais atsidurdavo ekist rankose. Koks bdavo nusivylimas, kai jis suprasdavo ess apgautas ir nevalingai taps idaviku! O kai kuriuos tardomuosius mike nukankindavo ir ten pat ukasdavo. Taip 1946 metais uvo septyniolikmetis Tauragn valsiaus gyventojas Stasys Ivonis, 1950 metais Pakruojo rajono Dulkiki kaimo gyventojas eiolikmetis Vacys Dveilys ir daugelis kit. Visi jie nuudyti partizan vardu. Kadangi partizanai gyvi nepasiduodavo, ekistai pradjo plaiai vartoti vairius migdomuosius preparatus. Jais MGB agentai turdavo pavaiinti" laisvs kovotojus. Paprastai i speciali preparat agentas maiydavo grim ar maist, o partizanams paragavus ir umigus, skubiai pranedavo

netoliese lkuriuojantiems ekistajns. Taip nieko netariantys partizanai, pavaiinti ger biiuli", atsibusdavo jau MGB rsiuose. Baudjai naudojo ir kitokias priemones: partizanams pakidavo ovini, kurie sprogdavo autuvo vamzdyje, bunkerius mesdavo granat su migdomosiomis dujomis ar liepdavo agentui chemikalais, paliekaniais unims uuodiam pdsak, palakstyti prie dur patiest kiliml. ias priemones ekistai naudodavo padedami agent. Todl verbavo ne tik gyventojus, bet ir suimtus silpnesns valios partizanus. I j reikalavo ne tik nipinti savo kovos brolius, bet ir stengsi juos paversti smogikais. Tokie buv partizanai mokjo partizan dain,, inojo j proius, todl galjo skmingiau negu vagiliaujantys stribai vaizduoti partizanus. pirmas uduotis juos vesdavosi prisiri viela, duodavo neutaisyt ginkl. Po to pareikdavo, kad kelio atgal nebra: jei verbuojamasis nedirbs MGB naudai, visur bus paskleistos inios, jog jis ess uverbuotas. Tam tikslui nufotografuodavo kartu su ekistais alia uvusij. Itrkti i ekist rank bdavo labai sunku. tai 1950 metais buvo suimta vyriausiosios partizan vadovybs ryinink student Maryt Praneviit. Nepavykus nieko ikvosti, jos kamer buvo pasodinta MGB agent, kuriai pavyko t suinoti. Be to, Maryt buvo itardyta specialioje grupje. ia mergait prasitar dat, kada ji turinti susitikti su partizanais. Nordami suinoti susitikimo viet, ekistai j apgavo: parod susisprogdinusi partizan nuotrauk ir teig, kad tai per j uv kovotojai, o vienas i j - vyriausiosios vadovybs narys Juozas ibaila (i tikrj tai buvo Vyio apygardoje uv visai kiti partizanai). Ryinink itiko okas, ji patikjo. Emgbistai aukljo" Praneviit tol, kol tikino nebeturint pasirinkimo. Taip paveikta, ji po poros savaii parod vyriausiosios vadovybs bunker, kuriame buvo numatytas susitikimas su vadovybs nariu Leonu Grigoniu. ia uvus penkiems partizanams, Praneviit tapo agente Paulina ir pradjo vykdyti MGB uduotis: toliau vaikiojo kaip partizan ryinink, neiojo laikus ir dokumentus, kuriuos duodavo nusikopijuoti emgbistams. Jai buvo duota uduotis susekti aukiausij partizan vad bunkerius. Pagaliau Praneviitei pavyko pakliti ginkluotj pajg vado Adolfo Ramanausko bunker Jiezno rajone. Netiktai ji igirdo kalbant apie idavyst. Pamaniusi, jog tai kalbama apie j, atsiklaup ir pradjo melstis. Taip isidav esanti MGB uverbuota. Partizan karo lauko teismo nuosprendiu u idavyst Maryt Praneviit

buvo nubausta mirties bausme.

Pasvarstykime 1. Komunistai mgo k tikslas pateisina priemones". Ar galima kilnaus tikslo siekti nemonikomis priemonmis? Kok tiksl turjo okupantai ir kok - partizanai? Ar kare leistinos visos priemons? 2. Ar kaltas mogus, jei prie savo vali padaromas idaviku? Kas kaltesnis - mog uverbavs ekistas ar uverbuotasis? Kas apskritai gali sprsti apie mogaus kalt? Ar nusikaltim, idavyst galima pateisinti susidariusiomis slygomis?

Partizan gyvenimas ir kova

BUITIS
Bt domus dalykas, jeigu kada nors ileist knyg vien apie tai, kaip partizanai kasdavo bunkerius. Kiek panaudota vairiausi gudrybi, kiek parodyta savotiko iradingumo!23
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Pirmaisiais okupacijos metais partizanai apsistodavo miko stovyklose ar pas kininkus. Vliau, po dideli NKVD kariuomens siautim ir kautyni, jie pradjo rengtis gerai umaskuotas slptuves. Lietuvos laisvs armijos tabas buvo apie tai ileids vairi instrukcij. Patogiausia slptuv bdav sirengti pas kaimo gyventojus: ia visada galima gauti ilto maisto, be to, eimininkai stebi apylink ir laiku pranea apie pavoj. Taiau slptuv aptikus, nukentdavo ir eimininkai: bdavo suimami, namas per susiaudym udegamas, eima itremiama. Todl nenordami savo geradariams utraukti nelaims, partizanai bunkerius danai rengdavo mikuose ir laukuose.
23

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 73.

Pradioje bunkeriai buvo maiukai, skirti laikinam prieglobsiui, juos reikdavo liaute liauti. Kartais tokia slptuv primin kapo duob. tai Tauro apygardos partizanui Povilui Peiulaiiui, netiktai prasidjus MGB

kariuomens siautimams, teko slptis ariamame lauke. Jis atsiguldavo iraust duob, o eimininkas, udengs lentomis ir ubrs ems, paviri apakdavo. Tokioje duobje tekdavo igulti vis dien, tik nakiai bdavo galima ilsti.

Partizan stovykla mike (Pieinys i KGB archyv)

Partizan bunkeris Auktaitijoje lauke po akmen krva. 1 - dangtis, 2 - landa, 3 - gultai. (Pieinys i KGB archyv) Partizan bunkeris Lazdij apskrities Bistrogiki mike, kuriame 1948 metais uvo keturi partizanai. (Pieinys i KGB archyv)

Partizan bunkeris Ukmergs apskrityje. jimas - per land pakrosnyje. (Pieinys i KGB archyv)

Partizan bunkeris mike (pieinys i KGB archyv)

MVD 4-osios valdybos virininko Petro Raslano sudaryta bunkerio imkaii mike, kuriame slapstsi partizan vadas Jonas emaitis, apsupimo schema

Jono emaiio bunkeris: a) planas; b) skersinis pjvis. Ant jimo dangio pasodinta eglut. (Pagal i schem 1995 metais bunkeris atstatytas)

Nuolatins slptuvs, kuriose partizanai gyvendavo itisus mnesius, iemodavo, buvo tobulesns. Tokia slptuv galjo bti rengta rsyje, po krosnimi, tarp dviej namo sien, tvartuose, uliniuose, ieno prsluose ir kitur. Mikuose partizanai isikasdavo didelius bunkerius, kuriuose bdavo gultai, stalelis darbui, ventiliacijos angos, kartais net krosnel. Ir vis dlto gyvenimo slygos bunkeriuose bdavo labai sunkios: pro lubas ir sienas sunkdavosi vanduo, nuolat trkdavo oro, tvyrodavo drgms ir puvsi tvaikas. Naujoje slptuvje blogiausiai jautms pirmosiomis dienomis. Knu ir kvpavimu reikjo j pradiovinti ir apildyti. Ir vis dlto po keleto dien slptuvje dirbti buvo manoma", - ra partizan vadas Adolfas Ramanauskas.24 Landos slptuv bdavo kuo iradingiau umaskuojamos ir atidaromos tik nakt. Per dien partizanai bdavo tartum gyvi palaidoti, temptai klausydavosi ems gilumoje atsiduodani ingsni garso. Idavus slptuv ir j apsupus, isiverti praktikai nebebdavo jokios galimybs. iem usnigus, nenordami palikti pdsak, partizanai mnesiais neieidavo i poemi. Tam jau i rudens bdavo ruoiamasi ir pasirpinama maisto atsarg, paskerdiamas koks gyvulys, prisisdoma msos. Valg gamindavo ant spiritins lempels. Danai ilgomis savaitmis gyvendavo pusbadiu. Pavasar partizanus lengva bdavo atpainti i iblykusi, patinusi veid - tai tvankaus poemio gyventojo yms.
24

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., p. 415.

Partizanai labai ilgdavosi paprasto kasdienio gyvenimo, kaimik darb. Pavasar su pavydu irdavo laukuose trisianius mones. Kartais nakt ateidavo talk: suardavo dirv, nuienaudavo piev. Nelengva bdavo ir apsirpinti maistu bei drabuiais. Okupacijos pradioje daugum partizan rm giminaiiai: atnedavo maisto, iskalbdavo rbus, ikrendavo pirt. Vliau, daugel rmj itrmus, partizanams viskuo teko rpintis patiems. Pagal instrukcijas buvo numatyti keli apsirpinimo bdai: turto konfiskavimas, rekvizicijos ir aukos. Turt konfiskuodavo i valstybini ki ir staig, i mirtimi baudiam nip ir okupacins valdios pareign. Gyventoj gyvulius, maist rekvizuodavo tada, kai nebebdavo kitos ieities: paimdavo palikdami pakvitavim, kad bus atsilyginta atkrus nepriklausomyb. Grietai drausta imti nebtinus daiktus ar prabangos dalykus. Gautas turtas bdavo kruopiai suregistruojamas ir paskirtomas

briams, auktesnei vadovybei bei nuo okupant teroro nukentjusiems asmenims (kaliniams, tremtiniams, j eimoms). Sovietinis teismas ir propaganda kiekvien partizan ipuol, kurio metu jie apsirpindavo maistu ar pinigais, traktavo kaip plikavim. O juk partizanai tokius ipuolius rengdavo prie valstybines staigas ir sovchozus, kuriuos bdavo suveamas konfiskuotas itremtj turtas ir gyvuliai. moni turto nusavinimas, kur vykd valstyb, - nepakeliami mokesiai ir pyliavos, ems, sodyb nusavinimas, gyvuli, padarg atmimas, suvarant kolchozus, - plikavimu nebuvo laikoma. Okupantai stengsi apjuodinti partizanus nenordami pripainti, kad jiems, kaip ir kiekvienai kariuomenei, reikjo gyventi ir kovoti.

Partizan rmjo laikinas paymjimas apie tai, kad jis yra apdovanotas pasiymjimo lapu

Ne maesnis partizan rpestis buvo vaistai ir gydytojai. Jie neturjo ligonini. Dan sueistj tekdavo perriinti ir slaugyti mike po atviru dangumi. Bdavo atvej, kai vien kit sunkiau sueist partizan pavykdavo taisyti miesto ligonin, taiau ekistai ypa akylai sek ligonines ir gydytojus. Todl daugum sueistj gyd paprastos gailestingosios sesels, kurios su partizanais dalijosi visais pavojais ir negandomis. Danai apsupus bunker ir jos davo kartu. Miesteli aiktse iniekintos kartu su

partizanais guljo uvusios medicinos seserys Maryt Senavaityt, Danut Didpinigaityt, Anel Senkut. O j viet ateidavo kitos. Taiau mons rm partizanus. Ir danai nuoirdiausiai jiems paddavo kaip tik neturtingieji valstieiai. Turtingesni kartais pagaildavo savo gero. Apie tokius partizanai sakydavo, kad jam tvyn - pinig terba". Nors ekistai u partizan idavim sil premijas, o u j rmim grasino kaljimu bei tremtimi, dauguma kaimo moni kuo galdami padjo partizanams, nes jie reik j lkesius vl matyti laisv tvyn. Jie rm ginkluot kov rizikuodami savo gyvybe ne maiau u kovojanius su ginklu. Niekada i j neteko igirsti, kad jau pavargom, tik sakydavo: ,O Dieve, kiek js maai jau beliko!' " - ra apie Lietuvos kaimo mones Povilas Peiulaitis-Laktingala.5
Povilas Peiulaitis, it paimkite gyv, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1993, p. 115.
5

Pasvarstykime 1. Sovietin propaganda vaizdavo partizanus kaip atskalnus, banditus, kelianius kaimo monms siaub. Jei taip bt buv, ar bt partizanai isilaik itis deimtmet? 2. Kas paddavo partizanams itverti visas negandas? Kaip jaustsi j padtyje atsidrs dabarties miesto mogus?

DRAUSM. KOVA SU GIRTAVIMU

Partizanas imt kart turi bti drausmingesnis u reguliariosios armijos kar. 26
I Lietuvos laisvs armijos tabo nurodym partizanams

Partizan vadai suprato, kad neorganizuoti, nepaklstantys vadovybei ir statut reikalavim nesilaikantys kovotoj briai gali tapti nevaldomi ir eminti partizano vard. Be to, tik grietai laikantis drausms buvo manoma skmingai prieintis okupantui ir ilikti. Todl nuo pat partizaninio karo pradios buvo formuojami tabai, renkami ar skiriami vadai, kuri sakymams turjo paklusti visi kovotojai. Partizan veikl reglamentavo vairs statutai ir taisykls.

Pirmieji drausms nuostatai buvo sukurti Lietuvos laisvs armijos tabo. Vliau juos tobulino ir prisitaik kovos slygoms kiekviena apygarda. Centralizavus partizan judjim, buvo sukurti visoms apygardoms privalomi statutai, nuostatai ir taisykls. Paprastiems kaimo vyrams, i kuri daugelis net nebuvo tarnavs kariuomenje, i pradi buvo sunku priprasti prie karikos tvarkos ir drausms. Jie ne tik nemokjo naudotis ginklu, bet ir nesuprato, kodl reikia eiti sargyb ar praneti vadui, kad nori aplankyti tvus. Vadai turjo kantriai auklti eilinius kovotojus, mokyti juos rikiuots, kovos taktikos ir tvarkos. Buvo sukurta mokymo programa, Dainavos ir Tauro apygardose vyko kursai puskarininkio laipsniui gauti, eiliniai kovotojai buvo apmokomi pagal Lietuvos kariuomens mokymo programas, supaindinami su veiklos ir baudiamaisiais statutais, drausms nuostatais. Pagal iuos nuostatus u smulkius nusiengimus buvo taikomos drausms pabaudos - papeikimai, tarnyba be eils, darbas virtuvje ir kt. U sunkius nusikaltimus (vogim, plim, udym, idavyst, sakym nevykdym) partizanai bdavo atiduodami karo lauko teismui. Jie pradjo veikti nuo 1944 met rugpjio. Teismai skirdavo nuobaudas nuo papeikimo, pervedimo kit dalin, iplakimo ryktmis iki mirties bausms. U panaius nusikaltimus tokios pat bausms buvo taikomos ir civiliams gyventojams. Prie perduodant karo lauko teismui, gyventojai bdavo perspjami ir raginami pasitaisyti. Visos nuobaudos bdavo raomos kovotojo asmens lap. Stabuose buvo kruopiai tvarkoma ratvedyba: leidiami sakymai, dauginamos instrukcijos, sudarinjami uvusij, suimtj, itremtj sraai, raomi kovotoj tarnybos dokumentai. Ypa buvo kovojama su poelgiais, eminaniais partizano garb. Prie toki buvo priskiriama: patyios i uvusio prieo (todl partizanai niekados neniekindavo nukautj lavon, tuo rykiai skirdamiesi nuo siio apimt strib ir enkavedist), plikavimas, smurtas prie moteris ir ne-blaivumas einant tarnybines pareigas.

Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Dainavos apygardos partizanai. Deinje apygardos vadas Dominykas Jys-uolis

inomas ne vienas atvejis, kai karo lauko teismai myriop nuteisdavo nusikaltusius partizanus: 1945 metais Tauro apygardoje plikavus ir girtuokliavus Bubin, 1948 metais - terorizavus gyventojus Viinsk ir kt. Danai tokia grieta bausm bdavo taikoma pavieniams besislapstantiems asmenims, kurie, turdami sav egoistini tiksl, veng stoti partizan junginius. Tie tikslai - pasiplikauti, lengvai pagyventi, suvesti sskaitas nieko bendra neturjo su laisvs sjdiu. Kadangi toki asmen nusikaltimus sovietin propaganda priskirdavo partizanams, laisvs kovotojai visu grietumu u juos baud. Net ir tuo atveju, jei dar nevykdyta iauri nusikaltim, kiekvien kart bdavo spjama liautis savivaliavus.

Partizano apdovanojimo padkos lapu liudijimas

Grieta drausm ir tvarka padjo tokiame sunkiame ir ilgame partizaniniame kare iki galo ilikti laisvs kovotojais, netapti pavieniais kerytojais. Tai buvo didelis isilavinusi, idealistikai nusiteikusi vad nuopelnas. Tikrai gerbiamas buvo tik tas, kuris to nusipeln. Vlesniais metais net sigaljo tarpusavio kreipinys: Broli!". Taiau buvo viena yda, kuri sunkiausiai seksi nugalti - tai girtavimas. Apimti nevilties, laukdami ibuoinimo" ar trmim gr ir var namin daugelis kaimo gyventoj. Jie vaiindavo ne tik nekviestus valdios pareignus, nuo kuri priekabi tokiu bdu atsipirkdavo, bet ir laisvs kovotojus. 1947 metais Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis su nuoskauda ra: Diugu ir linksma, kad per trejus kovos metus nenugaljo ir nepalau galingosios ir iauriosios okupant pajgos, taiau skaudu ir lidna, kad mus nugaljo, paverg besaikis alkoholio vartojimas." 27
Tauro apygardos vado sakymas nr. 36 (1947 12 04), KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 5194, t. 5, 1. 44.
27

Girtavimas padar daug fizins ir moralins alos tiek visai tautai, tiek partizaniniam judjimui. Ilgiausiai isilaik kaip tik tie kovotojai, kurie nevartojo alkoholio. Partizan vadovyb vis laik rytingai kovojo su tuo baisiu, okupacij metais vis stiprjaniu proiu. Partizan spaudoje buvo skelbiami antialkoholiniai straipsniai, girtuoklius paiepianios satyros ir eilraiai, propaguojama blaivyb. Kai kurios partizan apygardos ileido sakymus, draudianius ne tik partizanams vartoti, bet ir gyventojams gaminti namin. Rad mike varykl, partizanai sunaikindavo rang, girtuokliaujanius bausdavo. 1949 metais sukrus viening partizan vadovyb, aukiausi pareignai ikilmingai pasiadjo iki laisvs kov pabaigos nevartoti alkoholio. Buvo ispausdinti specials blaivybs pasiadjimai, kuriuos noriai pasirainjo kovotojai.

LLKS nario blaivybs pasiadjimas

Gerti liautasi ten, kur negr partizan vadai. Taiau daug kur geri norai, kaip prasta, skyrsi nuo darb: pasira pasiadjimus, partizanai savo odio netesjo. Tuo sunkiau buvo od testi, kuo labiau Lietuvos kaimas grimzdo nevilties ir girtuoklysts lin. Okupacin valdia visokeriopai skatino visik moralin gyventoj degradacij, nes tik tokiu bdu buvo galima galutinai palauti taut.
1. Kiekvienas reguliariosios armijos kareivio prasiengimas i karto pastebimas. Partizanai veik slapta, isiskirst maomis grupelmis, ir vadai ne visada inojo, kaip jie elgiasi. Kas sulaikydavo laisvs kovotojus nuo blog poelgi? Ar sunku dorai elgtis, kai niekas nemato? 2. Ar mogaus elgesys priklauso nuo aplinkybi? Ar tam turi takos inojimas, kad gali greitai ti?

LLKS apdovanojimo lapas

DVASINIS PASAULIS IR TRADICIJOS

Ne tas nugaltas yra, kas daugiau nustojo, bet tas, kurio dvasia buvo pirmiausia palauta.28
I partizan atmintins

Partizanai nebuvo ypatinga moni ris. Jie atjo piln pavoj miko gyvenim i vis visuomens sluoksni. O daugiausia - i kaimo. Taiau apsisprendimas partizanauti paenklino j bt smoningos aukos ir neivengiamos ties yme. Mirtis lydjo partizan nuo pirmj iki paskutinij dien, ir reikjo didels dvasins stiprybs apsiprasti su ja, gyventi, kovoti; o uvus kovos draugui norom nenorom kildavo mintis: kieno eil rytoj? Itverti toki tamp padjo patriotizmas ir tikjimas.
28

K turi inoti kiekvienas partizanas: LLKS norminiai dokumentai, Vilnius: SKAT, 1994, p. 5.

Nepriklausomoje Lietuvoje, vykstant tam tikrai triniai tarp partij ir socialini sluoksni, vairi pair mons visada susitelkdavo kilus pavojui tvynei. Pilietikumo dvasia iaukltai kartai bolevikiniai kiai apie proletarus ir buoes, liaudies prieus ir taut tv Stalin buvo ne tik svetimi, bet ir juokingi. mikus jo ne vien tie, kuriems grs aretas, tremtis ar tarnyba okupacinje kariuomenje. Daugelis galjo tyliai ir ramiai gyventi savo namuose ir laukti, kas bus toliau. Pirmaisiais okupacijos metais, kai isilaisvinimo viltis buvo visai reali, danas nesusimstydamas pasirinko partizano keli; bet tik smoningu apsisprendimu ir pasiaukojimu galima pagrsti pasirinkim t, kurie ijo mik 1950-1953 metais. 1952-aisiais lyddama mik savo draug viena mergait kalbjo: Kaip man js vis gaila! Juk js site." Taiau neatkalbjo. Pandlietis Algimantas Ikamas ijo partizanauti 1953 metais. Paauktas sovietin kariuomen pasak: A jiems netarnausiu!" Ir, du kartus pabgs i armijos, ijo mik ir uvo neipartizanavs net met. 1950 metais i Pranczijos, po sutuoktuvi prajus vos savaitei, gro Lietuv Juozas Luka, nors gerai inojo, kad tvynje jo laukia tik mirtis. O galjo pasilikti. Vargiai ar mes laisvs sulauksim. Turbt reiks umerkti akis dar prie jai ateisiant. Bet nieko nepadarysi - syk ijom, tai moksim ir mirti", - sak partizanai.29 Tardomas ir kankinamas Jurbarko apskrities kininkas Stasinaitis kameros kaimynui kalbjo: Kaljime sdti u tvyn yra laim. [...] Tegu mane geruoju prao, tegu ada aukso kalnus, tegu umua ar supjausto gabalus, i mans nieko nesuinos; o ei umu, a to nebijau, nes tkstaniai sta u laisv. Laisvs be auk nebna. Utai gerai gyvens tie, kurie sulauks laisvs."30 Dana eima (o jos pokar buvo gausios) ileido mik po kelis vaikus. Vien Tauro apygardoje: Luk eimoje i penki sn uvo trys, Popier eimoje - penki, Morkn - keturi, Juodi - ei vaikai. Toki eim buvo gausu visoje Lietuvoje. Tvyn partizanams nebuvo kakokia abstrakcija. Tai buvo tv namai, savas kaimas, kaimynai, kovos draugai. Todl nenuostabu, kad mio kartyje kiekvienas buvo pasirys pasiaukoti u kitus. A nebepabgu, batai pilni kraujo. Js bkite, a dengsiu", - itar 1947 metais Jonas Bulovas ir uvo.31 Rpesiu kitais galima paaikinti ir partizan pasiryim gyviems nepasiduoti. Kokio ryto reikjo toki akimirk, niekas dabar nepasakys.

Saviudyb prietarauja krikionikai nuostatai, taiau partizan kapelionas Leleius ra: Galbt daugelis, vartydami istorijos puslapius, su siaubu kalbs apie ms kov,
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Laisvs kovotoj...", LKA, t. 6, p. 88. KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6911, t. 1, 1. 309. 31 Vytautas Ambrazas ir Vidmantas Jankauskas, I umarties inyrantis veidas", in Diana Glemait, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994, p. 12.
29 30

1951-1953 METAIS UVUSI KOVOTOJ IJIMO PARTIZANAUTI PRIEASTYS (nuoimiai nuo bendro uvusij skaiiaus, MGB duomenys)

1 - Grs tremtis 2 - Grs mobilizacija Raudonj armij 3 - Naci okupacijos metais buvo Vietins ar Tvyns apsaugos rinktini savanoriai 4 - Buvo pogrindini organizaci j nariai 5 - Neinomos Pasvarstykime 1. Koki tak partizan nuostatoms ir idealams turjo Lietuvos Respublikos ugdymo sistema? 2. Ar iandienin Lietuvos mokykla geba ugdyti atsakingus demokratins valstybs pilieius?

Dainavos apygardos vadovyb sveikina Kazimieraiio rinktins DLK Vytauto grups partizanus, susirinkus sskryd Varnos mikuose (1948 0423). Kairje rikiuots pusje - sveiai i kit partizan grupi
PARTIZANAI, KURIEMS BUVO SUTEIKTAS AUKIAUSIAS VERTINIMAS - LAISVS KOVOTOJO KARYGIO GARBS VARDAS:

Konstantinas Bajerius-Garibaldis Juozas Kasperaviius-Visvydas Jurgis Krikinas-Rimvydas Juozas Luka-Skirmantas Kazimieras Pyplys-Maytis Juozas Vitkus-Kazimieraitis Vaclovas Voveris-aibas Petras Bartkus-adgaila

sakys, kad kultringame pasaulyje saviudyb negalima, kad tai mogikos esms eidimas. Taiau juk kovojame su barbarais. inoma, krikionika doktrina to neleidia [...], bet palikime tai sprsti maloningajam Viepaiui." 32 Didiausia atspara tame smurto, kraujo ir neteisybs pasaulyje kaip tik ir buvo tikjimas. Pokario metais ne kart nuoalioje banytlje susirinks brys barzdot vyr tyliai giedodavo Marija, Marija" ir melsdavo Aukiausij palaiminti kov. Vliau, kai ateiti banyias tapo pavojinga,

kunigai mike prie kelmo aukodavo ventas Miias. Pastoracin darb tarp partizan dirbo daugyb kunig, daug j buvo kalinta. Tai ir vyriausiasis partizan kapelionas, Kauno Prisiklimo banyios kunigas Juozas Stanknas, Dainavos apygardos kapelionas Zigmas Neciunskas, Didiosios kovos - Liudas Puzonas ir kiti. Partizan kapelionai sukr daug grai partizan mald: prie yg, prie kautynes, u Lietuvos kankinius ir kit. Kunigas Justinas Leleius, pradjus j verbuoti MGB, pasitrauk pas partizanus ir 1947 09 24 uvo Tauro apygardos Biruts rinktins bunkeryje netoli Veiveri. Panaus likimas ir Pails klebono Vaclovo Stirbio: 1949aisiais dl persekiojim pasitrauk pas partizanus ir vos po keli mnesi buvo suimtas.
32

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 161.

Ypa jaudinanios bdavo partizan religins ir tautins vents. T dien jie skaudiai pajusdavo nam ilges. Taiau dl nesibaigiani pasal ir gaudyni, kaimo gyventoj persekiojimo vlesniais pokario metais partizanai stengsi ventes vsti taip, kad niekam neutraukt nelaims - savo bunkeriuose. Labai lidnos bdavo tos vents, per kurias danas prisimindavo savo itremtus ar suimtus tvus, sudegintus namus. Klausoms radijo. I vis pusi skamba kaldins dainos. Perduoda Anglijos karaliaus, Popieiaus, Trumeno ir kt. kaldinius sveikinimus. Muzika, dainos... Tenai atgijo gyvenimas. Ms bunkeryje po eme vienuolika vyr susirinko praleisti Kald. Kurgi tos Kaldos dingo, kada viepatauja iluma ir jauki ramyb? Kaldos po eme!.. Raau ias eilutes ir drebu i alio", -ra dienoratyje 1948-aisiais partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas.33
33

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 34.

Bta ir linksmesni, grynai partizanik veni - tai priesaika ir apdovanojim teikimas. stojimas partizan gretas prasiddavo ikilminga priesaika. moment graiai apra partizan vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas: Buvo 120 vyr, taiau tvyrojo visika tyla... Antrame koplytls aukte vyko spdingos pamaldos. Vyrai kartai meldsi. Daugelio akyse spindjo aaros. [...] Artinosi ikilmingas priesaikos primimas. Prie altori buvo pastatyta taburet, utiesta trispalve. Ant jos padtas kryelis ir mano trumpasis ginklas... Ikl deines, tyliai kartojome priesaikos odius. Dievo akivaizdoje tvirtai pasiadjome teisingai ir rytingai tsti kov prie

okupant, kuris, pamyns po kojomis visus Dievo ir mogaus statymus, negailestingai naikina visk, kas yra venta, kilnu ir brangu." 34
34

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sun..., p. 28.

Ne maiau ikilmingai vykdavo ir apdovanojimai. Apdovanojama bdavo pasiymjimo enklais ir padkos ratais, o nuo 1949-j, sukrus viening partizan organizacij, trij laipsni Laisvs kovos kryiais (su kardais - u narsum, be j - u uolum, nuo 1950 10 07 - I ir II ries). Aukiausias vertinimas - Laisvs Kovotojo Karygio garbs vardo suteikimas. Apdovanojama bdavo prie irikiuotus kovotojus perskaiius sakym ir prisegant pasiymjimo enklus. Po to, jei bdavo ramu, partizanai dainuodavo partizanikas dainas. Visi atuoni Laisvs Kovotojai Karygiai, iskyrus Juoz Luk, iuo vardu buvo pagerbti po ties. Aukiausi partizan vadai, uv 1952-1953 metais, liko be apdovanojim - j apdovanoti nebebuvo kam. Taiau ne dl apdovanojim jie atliko savo pareig. Beveik ant vis partizan dokument bdavo raomas Lietuvos laisvs kovos sjdio kis: Atiduok Tvynei, k privalai." is kis laisvs kovotojams nebuvo tuia fraz.

Partizan pieti ventiniai atvirukai

Piet Lietuvos partizan vadas Adolfas Ramanauskas- Vanagas Pasvarstykime 1. prasta manyti, kad ygdarbis yra akimirkos pasiaukojimas. Kas sunkiau - pakilti prie kulkosvaidio ugn ir ti ar met metus niriuose bunkeriuose leisti pogrindin spaud? 2. Apie tredal 1951-1953 metais uvusi vyr ijo partizanauti todl, kad grs aretas, tremtis ar kaljimas (r. diagram skyriaus pradioje). Kit apsisprendim galima motyvuoti patriotizmu. Kodl lietuvi tvyns meil buvo laikoma nusikaltimu ir vadinama buruaziniu nacionalizmu", o Soviet Sjungos moni kova prie faistin Vokietij -patriotizmo apraika?

KRYBA
Nemaa partizan tarpe ir toki, kurie dainas, eilraius rao. Daug j, inoma, neatitinka poetikos ar lyrikos reikalavim, betgi pasitaiko ir grai dain, kurios, pritaikius melodij, greitai paplinta ne tik partizan, bet ir gyventoj tarpe.35
I partizan sakymo

Gyvenimas ekstremaliomis slygomis, mirties artuma skatino partizan nor ilikti nors dvasikai, t.y. perteikti savo jausmus ir mintis kitiems raytine forma. Todl ne tik mokytojai, studentai ar gimnazistai, bet ir vos ratingi kaimo artojai danai kr eilraius, dainas, ra prisiminimus ir dienoraius. Niekados Lietuvoje nebuvo sukurta tiek daug nauj dain, kaip pokario metais. Daniausiai tai buvo romantiki lyriniai eilraiai, kuriems tuojau bdavo pritaikomos inom dain melodijos. O kartais ir patys eilraiai tebdavo Maironio, Mykolaiio-Putino, Brazdionio, Kossu-

Aleksandrikio lyrikos parafrazs. Eilrai vaizdiai daniausiai i liaudies dain. Tai ir raiba gegut, skaiiuojanti metus, ir vtros lauomi girios mediai, ir tyliai vakarais verkianti motinl ar sutryptas rt darelis. Taiau atsirado ir nauj, atspindini skaudi tikrov, metafor bei vaizdi: paguld galv ant akmenlio, jam pagailjo ems juodos" ar tarp juod arim, tarp tiesi vag, dar garuoja kraujas kritusi draug", arba rankom surakintom Sibiran ivar, irg pabalnot pasiliko sau". Tarp tkstani neinom autori, pratsusi liaudies krybos tradicijas, isiskyr student ir gimnazist kryba. Jie daniausiai kr neoromantinius eilraius, tapusius populiariais pokario romansais. Juose buvo grai frazi (aarom sidabro verk rtos alios", paskutinis iedas drumzlino rudens", laukia rytojaus, auksu dayto") ir jausming eilui (apgaub kap lieknas berelis, vaigdm suibus, verk naktis", atjo vakaras giri, atjo ilgesys pas mus", nerimstantis smuikas vl verks mnesienoj" ir pan.), tarsi atsiveriani smurto ir kraujo prisodrint kasdienyb.
35

Archyv tvarkymo taisykls, KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, 1. 122.

Kai kuriuose eilraiuose atpasakojamas visas mis ar konkretaus herojaus likimas. Daug eilrai buvo sukurta apie Kalniks m, skirt partizanams ilui, Kazimieraiiui, aibui ir kitiems uvusiems kovos draugams. Kartu su savamoksliais krjais kovojo ir uvo talentingi autoriai, jau debiutav priekario spaudoje. J talentas nespjo isiskleisti, o krybinis palikimas danai beveik visas prarastas. Tai vis pirma Bir krato partizanai Bronius Krivickas (uvo 1952 09 21) ir Mamertas Indrilinas (uvo 1945 02 21), Dzkijoje kovojs Benediktas Labnas (uvo 1949 03 07), Konstantinas Bajerius (uvo 1947 met pradioje), gimnazistas nuo Radvilikio Vytautas niuolis (uvo 1949 08 13), student i Auktaitijos Diana Glemait (uvo 1949 11 14), Petras Bartkus (uvo 1949 08 13) ir kiti. Rykiausiu ir vairiapusikiausi talentu apdovanotas buvo Bronius Krivickas - po Bir giri vaiktantis su skryble ir autuvu poetas partizanas. Okupacijos pradioje jis dar band gyventi legaliai, kelet mnesi mokytojavo, bet netrukus, gavs aukim NKVD - o tai galjo reikti tik aret ar verbavim - pasitrauk ir pradjo slapstytis, danai apsilankydamas pas partizanus, kuri gretose jau kovojo du broliai. uvus broliui Juozui, tvai buvo ivaryti i nam, j sodyba sudeginta. Krivicko tikraisiais namais tapo mikas. Jo krybos slygos smarkiai skyrsi nuo dvaro" poet - LSSR Raytoj sjungos nari. Atsisds nuoaliau nuo kovos draug, siirjs lauo liepsn, pamirs naktinio

Bir girios partizanai: Alfonsas Valentlis-Bankininkas Vailokaitis, Bronius Krivickas ir Piln tvnijos vadas Stepas Giedrikas-Girietis (1951-j rugpjtis)

ygio nuovarg, poetas kr sonetus ir vert Goeth. Savo kryb ia pat deklamavo draugams, ranka ar mainle perrayt dalino monms. Broniaus Krivicko tekstai skiriasi nuo sodiaus kultr reprezentuojani kaimo jaunuoli poezijos. Esminis joje yra egzistencinis asmenybs santykis su btimi, pasauliu, mirtimi. Jautsi savotikai nuvyls tradicini posm laukianius kovos draugus (leidiant krybos rinkinl tar: Ne viskas ia atitiks laiko dvasi"6), sielojosi, kad negali visikai atsiduoti tabo nario srities Visuomenins dalies virininko - pareigoms. Taiau kovos draugai suprato, koks tai talentas, vadino j literatros profesoriumi".
6

Virginijus Gasilinas, [angos straipsnis], in Bronius Krivickas, Ratai, p. 31.

Partizanika kasdienyb vert imokti gyventi mirties akivaizdoje. Dauguma kaimo jaunuoli stengsi nepastebti mirties, tarsi j neigti (kai bgi i apsupties, apie mirt nra kada galvoti, o kai ibgi - nebra reikalo), o Bronius Krivickas, filosofikai apmstydamas gyvenim ant nebties slenksio, iekojo egzistencini atspirties tak. Pasauliui balansuojant tarp viesos ir ems gali" ir bedugni lin, kur bujoja Pykio gls", vienas i toki atsparos tak -savs tobulinimas lig diev leistosios pilnaties". Lietuvi literatroje toki viesi asmenyb, grsms akivaizdoje auginani save, sunku bt rasti."7 Mirtyje, o ypa - gyvenime jos artybje jis iekojo ir sugebjo rasti gro. Ities dvasios didyb nepriklauso nuo mogui atseikto laiko.
7

Rita Ttlyt, Kad be galo jaustum glob velni...", Naujasis idinys, 1995, nr. 3, p. 222.

Susitaikymas su likimu, aikiai suvokiant didij pasiaukojimo prasm, dvelk ir partizans poets Dianos Glem-aits lyrikoje. Mes moksim numirt, jei Tvyn aukos reikalauja", - ra ji savo eilratyje-testamente, sukurtame pora mnesi prie tragik gyvenimo atomazg. 1943 metais baigusi Kupikio gimnazij, Diana Glemai-t buvo pripainta mokyklos poet. Jau aidint fronto kanonadoms dd kviet Dian vaiuoti studijuoti Vakar Europ. Taiau ji liko Lietuvoje ir stojo Kauno universiteto Filologijos fakultet. Parvaiuodama namo, nuolat susitikdavo su savo krato partizanais. Gresiant aretui, 1947 metais Diana Glemait pasitrauk i universiteto ir tapo partizan ryininke. Su uduotimis keliaudavo Alizavos, Pandlio apylinki takais. Jos tvas buvo suimtas, o motina su kitais vaikais itremta. Netrukus Alizavos klebonas slapta sutuok Dian Glemait su Algimanto apygardos Margio rinktins kuopos vadu

Juozu Bulovu-Iksu. Sutuoktuvs vyko klojime, ipaint jaunieji atliko sddami ant balkio, o jaunasis ir per lib nenusijuos revolverio". 38 Jaunos poets kryboje atsiskleid visa partizaniko gyvenimo palet: nuo nam praradimo, kuriuos net jeigu pareitum - nebtum sveias, niekas vid nepavadint", iki darganot nakt siaubo, kai mirtys kvatoja, kulka zvimbia pilka bitele". Taiau kaip atsvara tam iauriam pasauliui buvo jausmas, kad savo brol parduot dar visi neimokome, ne!" Diana niekuomet nesijuto praradusi orientyr, vedani pirmyn t jauiam tolim vies, kuri turi bti u tamsos ribos". Taiau idavyst neaplenk ir Dianos Glemaits. 1949-1950 met iem kartu su kovos broliais ji ketino praleisti bunkeryje Plunksnoi mike. Nelaukit i ms jokios inios, bsim iki pavasario, kol mediai sualiuos. Einam ten, kur nebus isigelbjimo, jei rusai upuls, bet ten tikrai niekam nepakenksim, niekas dl ms nenukents", - sak atsisveikindami partizanai.39 Deja, tai buvo paskutiniai j odiai: partizan br infiltruoto MGB agento Alfonso Los bunkeris buvo iduotas, ir vos j pasiek, partizanai uvo. Visai kitok likim pasirinko poetas Kostas Kubilinskas. Kils i varging valstiei, vietinio klebono lomis buvo mokytas Marijampols Marijon, o vliau - Vilkavikio gimnazijose, anksti pradjo rayti eilraius, kuriuos spausdino pogrindiniai ateitinink laikratliai, vliau ir prie kar, ir karo metais, - bendradarbiavo solidesniuose leidiniuose. Dl to prasidjus antrajai sovietinei okupacijai buvo paalintas i Jaunj raytoj sekcijos pirmininko pareig ir usitrauk valdios nemalon. Negaldamas dalyvauti liteVytautas Ambrazas ir Vidmantas Jankauskas, I umarties inyrantis veidas", in Diana Glemait, Mes moksim numirt, p. 13. 39 Ibid., p. 16.
38

Broniaus Krivicko redaguotas Ryt Lietuvos partizan srities leidinys Auktaii kova"

ratriniame gyvenime, ivaiavo atok Dzkijos kaim mokytojauti. Ten poet aplank vietiniai partizanai, kviesdami bendradarbiauti pogrindio spaudoje. I pradi Kubilinskas atsikalbinjo sakydamas, kad kryba jam aukiau u visk. Taiau netrukus suman, kad partizan pasilymas yra gera proga atpirkti savo kaltes" okupacinei valdiai. Todl nuvaiavo Vilni ir pasil MGB savo paslaugas. Kostas Kubilinskas buvo infiltruotas Dainavos apygardos tab. ia jis atvyko ne vienas. pagalb MGB dav kit agent - Adolf Skink. Stabo bunkeriai buvo Alytaus apskrities Kalesnyk mike. MGB darbuotojai apmok agentus audyti ir dav uduot sunaikinti apygardos tabo narius, o svarbiausia - vad Adolf Ramanausk. Gyvendamas bunkeryje ir laukdamas patogaus momento baisiai niekybei, partizan usakymu Kubilinskas para satyrin poem Raudonasis rojus", paiepiani okupant darbelius Lietuvoje. i gan talentingai parayta poema partizan leidinliais paplito visoje Lietuvoje. Nesulaukdami i tolimo ygio emaitij grtanio Ramanausko, agentai, lik vieni bunkeryje su tabo nariu poetu Benediktu Labnu-Karinu, nuov

j miegant ir ikviet MGB kariuomen. Buvo susprogdinti du tab bunkeriai, uvo keturi partizanai. Po idavysts Kubilinskas tapo LSSR Raytoj sjungos

Kosto Kubilinsko iduotame bunkeryje uv Dainavos apygardos partizanai Vaclovas Voverisaibas ir Jonas Kazlauskas-ermuknis

Dainavos apygardos stabo bunkeryje ekist paimti daiktai

nariu ir garsiu poetu. Nors para daug grai eilrai vaikams, taiau okupacins valdios ne visada buvo mgstamas. Pats skundsi buvusiam NKGB komisarui Gudaiiui-Guzeviiui, kad naujieji draugai juo nepasitik, o seni pastami bei nepastami laik nipu ir idaviku. Todl danai skandino alkoholyje savo nevilt ir iurpius prisiminimus. Dar gyvendamas partizan bunkeryje danai diskutuodavo su Lionginu Baliukeviiumi-Dzku apie gyvenimo ir krybos prasm. tiesmuk partizan klausim: k labiau vertins - kryb ar tvyn, atsakydavo, kad svarbiausia yra stengtis ilikti, o kai iliksi, tada galsi duoti tautai gero, t.y. savo kryb". 40
40

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 35.

Nors tarp partizan populiariausia buvo poezija, taiau kai kurie partizanai kr trumpus apsakymlius, o Algimanto apygardos partizanas buvs mokytojas Jurgis Urbonas-Laktutis para net roman, kuris, deja, iki iol nesurastas. Daugiausia partizan ra dienoraius. Dienoraio forma 1948 metais Pranczijoje buvo parayti ir Juozo Lukos-Daumanto Partizanai". Beletrizuota forma jis amino laisvs kov pradi, tarsi kompensuodamas savo priverstines atostogas" toli nuo kovojanios tvyns. i knyga, ileista ieivijoje, daug met buvo vienintelis, taiau Lietuvos skaitytojui neprieinamas informacijos altinis apie partizan kovas. Tik 1991 metais ijo i spaudos Piet Lietuvos partizan vado Adolfo RamanauskoVanago, 1993-aisiais - Liongino Baliukeviiaus-Dzko, 1995-aisiais kunigo Justino Leleiaus-Grafo ir kit partizan dienoraiai bei prisiminimai, daugel met slpti ger moni, ukasti po eme kartu su partizan archyvais ar kalinti KGB saugyklose.

SPAUDA
Bt labai klaidinga galvoti, kad sjdis iuo metu vien tik ginkluotu pasiprieinimu turt veikti. Ginklai yra skiriami ms prieams. Jais negalima ms tautieiams tvirtos dvasios diegti ir tiesos od paskelbti. Tam reikalinga spauda, 41
I partizan spaudos

Laisvo spausdinto odio vert Lietuva inojo jau nuo knygnei laik. Vokiei okupacijos metais pogrindio leidiniai buvo viena svarbiausi neginkluoto pasiprieinimo form. Spaudos reikm nesumajo ir vykstant ginkluotai partizan kovai. Per j buvo galima palaikyti lietuvybs dvasi,

naikinti vergo kompleks ir padti atsispirti komunistins propagandos srautui. 1944 metais LLA centrinis tabas, traukdamasis nuo fronto, leido Karines ir politines inias", vliau - Karyg" ir Laisvs karyg". Tuo metu soviet okupuotoje Auktaitijoje - Utenos ir venioni apskrityse - jau buvo platinamas pogrindinis leidinys Laisvs keliais". 1945 metais susikrus stambesniems partizan junginiams, beveik kiekviena apygarda ir rinktin leido savo laikrat. I viso per partizanin kar negalutiniais duomenimis jo 54 periodiniai ir 18 neperiodini leidini. J tiraai priklaus nuo spausdinimo bdo: mainratiniai buvo leidiami iki 50 egzempliori, rotatoriumi ar apirografu -100-500 egzempliori, o tipografiniu bdu - net iki 5000 egzempliori. Spausdinimo technik partizanai sigydavo vairiais bdais: mainles konfiskuodavo ar pagrobdavo i valstybini staig, tipografin rift pirkdavo i spaustuvi darbinink ir pan. MGB labai sek spaustuvse dirbanius asmenis, nemaai j buvo suimta. Turint spaustuvin rift, reikdavo sirengti leidybai tinkam bunker, sigyti po41

Partizanas, 1950 02, nr. 3, KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, t. 4.

1. Ar ekstremalios slygos, kuriomis gyveno partizanai, skatino ar slopino krybines galias? Ar slygos turjo takos tem ir anr pasirinkimui? 2. Ar paties raytojo ir jo krinyje atskleidiamos moralins nuostatos visada sutampa? 3. Kodl okupacin valdia taip stengdavosi palenkti savo pusn krybos mones? Ar talentingas menininkas privalo laikytis visuomens priimt dorini princip?
SVARBESNI PARTIZAN PERIODINIAI LEIDINIAI: VYTAUTO APYGARDA

Auktaii kova (1945-1952) Laisvs auklys (1946-1950)

ALGIMANTO APYGARDA

Partizan kova (1947-1951)

VYIO APYGARDA

Lietuva brangi (1949-1953)

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA

Laisvs keliu (1945) Tvynei aukiant (1946-1949)

KARALIAUS MINDAUGO SRITIS

Laisvs kova (1950-1952)

KSTUIO APYGARDA

Laisvs varpas (1946-1953)

PRISIKLIMO APYGARDA

Prisiklimo ugnis (1948-1952)

EMAII APYGARDA

Laisvs balsas (1945-1952)

PIET LIETUVOS SRITIS

Partizanas (1949-1953)
TAURO APYGARDA

Laisvs valgas (1945-1951)

DAINAVOS APYGARDA

Laisvs varpas (1945-1952) U tv em (1945-1950)

LLKS VYRIAUSIOJI VADOVYB

Prie rymanio Rpintojlio (1949-1952)

pieriaus ir da, o tai irgi bdavo susij su nemaa rizika. Danai per didelius vargus sirengus slptuv, netrukus ji bdavo emgbist iaikinama ir sunaikinama. Taiau leidybos darbas niekada nesustojo. Daugiausiai laikraio numeri - net 173 - ileido Kstuio apygardos tabas. ios apygardos Laisvs varpas" jo nuo 1946 iki 1953 met. Jo tiraas svyravo nuo 50 iki 500 egzempliori. Tokiu pat pavadinimu laikrat 10002000 egzempliori tirau leido Piet Lietuvos A" partizan apygarda. Labai dideliu - 5000 egzempliori - tirau 1952 metais urnal Vyi keliu" ileido Kstuio apygarda. Jame buvo ispausdinta pogrindins politins-kultrins organizacijos Vyi sjunga", turjusios kita forma tsti pasiprieinimo kov, programa. Ilgiausiai - iki 1957-j - jo Prisiklimo apygardos Juozapaviiaus tvnijos laikratis Partizan vi aidas".

Greta periodini leidini, partizanai pareng nemaai poezijos rinkini, satyr, prozos krinli, partizan maldyn. inomesni i j - 1948-1950 metais Prisiklimo apygardos ileisti penki tomai partizan eilrai ir dain Kovos keliu engiant", Vakar srities tabo leidinys Mes nemir" (1952), maldynas Rpintojlis", 1947 metais Algimanto apygardos ileistas satyr rinkinys Istrebiteliada". 1947-1950 metais Dainavos apygardos tabas net leido laikrat rus kalba, skirt rus kareiviams (Svobodnoje slovo"), kuriame buvo aikinami lietuvi tautos siekiai ir bolevikins propagandos klastingumas. Be laikrai, nuolat bdavo spausdinami ir platinami atsiaukimai. Kartais tai bdavo partizan sakymai, kreipimaisi jaunuomen, mokytojus, stribus, paaikinimai, kodl vienam ar kitam nipui vykdytas mirties nuosprendis ir pan. Atsiaukimais bdavo paymimos tautins ir religins vents, aikinama j prasm ir btinyb isaugoti tradicijas. Partizan spaud ir atsiaukimus daugiausia platino jaunimas. Vien per 1947 metus u tai buvo suimta 640 asmen. Apie pus atsiaukim iplatindavo moksleiviai. Partizan spaudos temas diktavo politin situacija. Plaiausiai bdavo atspindimi tarptautiniai vykiai. Pokaryje maai kas turjo radijo aparat: okupacin valdia buvo sakiusi

IPLATINTA ATSIAUKIM (MGB nustatyti atvejai)

Dainavos apygardos tabo pareignai: Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Jurgis KrikinasRimvydas, Adolfas Ramanauskas- Vanagas, Julius Karpis-Vieversys (1949)

juos i gyventoj atimti. Be to, usienio radijo stoi transliacijoms bdavo trukdoma. Todl partizanai stengdavosi klausytis usienio radijo stoi kitomis kalbomis ir savo laikraiuose pateikdavo ini santraukas bei tarptautini vyki apvalgas, pakomentuodavo pasaulio politik pasisakymus. Danai vieno ar kito veikjo kalba ar svarstomi dokumentai sukeldavo nereali isivadavimo vili. Kiekviename partizan laikratyje taip pat bdavo praneama apie vykius Lietuvoje, okupant vykdomas represijas, partizan kovas, uvusij ygdarbius. Laikratliuose mons rasdavo ir groins krybos: trump apsakymli, eilrai, maiki nuotrup i kasdienio partizan ir okupuoto krato gyvenimo. Spauda buvo

vienintel tribna, kur partizanai galjo skelbti apie savo kovos tikslus ir kovos prasm, palaikyti visuomens moral ir adinti tautikum. Visiems iems aktualiems udaviniams gyvendinti labai trko talenting urnalist. Pirmaisiais pokario metais partizan gretas siliejo nemaai inteligent, o vliau inteligentija ir miest gyventojai tapo tuo visuomens sluoksniu, kuris greiiausiai prisitaik prie okupacinio reimo. Partizan vadai labai brangino kiekvien isilavinus mog, stengsi sutelkti tabuose kiek galima daugiau inteligent. Savo ruotu okupacin valdia pogrindins spaudos leidyb traktavo kaip vien didiausi nusikaltim. tai 1947 met pradioje buvo suimtas ir per kelet dien nukankintas Alytaus mokytojas, knyg vaikams autorius Konstantinas Bajerius-Garibaldis, palaiks ry su Dzkijos partizan vadovybe ir talkins pogrindio spaudai. U bendradarbiavim partizan spaudoje buvo nuteistas dramaturgas Vincas Adomnas, u laikratli platinim suimtas raytojas Viktoras Katilius. Legaliai gyvenantiems inteligentams dl areto grsms praktikai buvo nemanoma dalyvauti partizan spaudos leidyboje. Todl pagrindiniai io baro darbininkai buvo patys partizanai, ypa - buv mokytojai, studentai ir gimnazistai: Juozas Sibaila-Merainis, Petras Bartkus-adgaila, broliai Antanas ir Bronius Liesiai, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Vytautas Sniuolis, Bronius Kazickas-Saulius ir daugelis kit. ekistams uklupus pogrindin tipografij, laikraio leidjams daniausiai nelikdavo kitos ieities kaip nusiauti. tai 1952 12 23 bunkeryje apsupta band nusiauti emaii apygardos leidini Malda girioje" ir Kovojantis lietuvis" redaktor Monika Alzait. Deja, vis nebuvo mirtinas. Igydyta ir iauriai tardyta mergina buvo nuteista 25 metams lageri. 1953 met rugpjio mnes bunkeryje apsupta nusiov emaii apygardos leidinio Laisvs balsas", jusio nuo 1945-j, redaktor, buvusi Medingn mokytoja Irena Petkut. 1953 01 17 sodyboje netoli Kelms buvo apsuptas Jros srities tabo bunkeris, kuriame slapstsi ir leido du laikraius - Laisvs varp" ir Vyi keliu" - srities vadas buvs mokytojas Antanas Bakys-Germantas, Jonas Jurknas-Valeras ir Elena Gendrolyt-Balan-d. Neturdami kitos ieities, nenordami gyvi pakliti prieo rankas, partizanai nusiov. Tokia kaina buvo mokama u laisv od.

Partizan leidiniai, ekist paimti i sunaikinto Jros srities tabo bunkerio

Pasvarstykime 1. Kokie odiai daniausiai pasikartoja partizan laikrai pa vadinimuose? Kodl? 2. Kas veiksmingiau ilgos okupacijos metais: ginkluota kova spausdintas odis? Kodl?

KOVA SU NIPAIS IR SOVIETINIAIS PAREIGNAIS

Dl nip naikinimo partizanus gals kaltinti tik tas, kuris sunkios okupacijos metu pataikavo prieui, pats buvo vienokiu ar kitokiu bdu uverbuotas MGB pareign, usimaskavs priklaus vairaus plauko nip gaujai ir galbt slaptai jau yra idavs ne vien artim savo draug. 42
Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Partizaninis karas, kaip ir kiekvienas karas, buvo paenklintas ir didvyrikais poelgiais, ir tragikais vykiais. Vis skaudiausi - idavysts. Okupacin valdia ne tik suiminjo, ud ir trm mones, bet ir vert juos tapti nipais. Atsisakius bendradarbiauti" grs kaljimas. Todl daugelis verbuojamj formaliai sutikdavo bti agentais n nemanydami nipinti savo kaimyn. Patys ekistai tai inojo, bet sakydavo, kad jiems pakaks, jei i imto uverbuotj nors vienas jiems dirbs.
42

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., p. 235.

1949 metais jau buvo uregistruota 26 tkstaniai MGB agent. I j uoliai talkino okupantui apie tredalis. Jie stebdavo pamikes, sekdavo, ar pas kaimynus neueina partizanai. Utekdavo dviej skundik paliudijimo, kad mat pas kaimyn usukant nepastamus mones, ir jis bdavo itremiamas kaip partizan talkininkas. Kartais skundikas liudydavo melagingai - i kerto ar nordamas uvaldyti turt. Kiti agentai gaudavo sudtingesnes uduotis: jiems bdavo iduodami ginklai, sakoma nuudyti partizanus ar umegzti ryius su kovotojais ir nuolat teikti apie juos inias. U paslaugas bdavo dosniai atlyginama. Uverbuota buvusi partizan ryinink Birut Veikauskait, isitraukusi pluot kupir, pasigyr kitai ryininkei: kokia tu kvaila, rizikuoji, slapstaisi, kai gali turti itiek pinig! U partizano nuovim ar idavim bdavo silomos didels premijos. Okupantams uoliai talkino ir sovietiniai pareignai. Jie suraindavo gyventoj gyvulius, uddavo nepakeliamus mokesius, versdavo pasirayti paskolas ir padkos Stalinui laikus, varydavo rinkimus. LKP(b) Centro komiteto nurodymu buvo apginkluota apie 6 tkstanius komunist partijos nari, dirbani apylinki pirmininkais, mokesi inspektoriais, partijos ir komjaunimo sekretoriais, instruktoriais, kolchoz pirmininkais, brigadininkais. Ginkluoti bdavo ir i Rusijos atvykstantys kolonistai, kai kurie svetim em dirbantys naujakuriai, deputatai, MGB agentai ir kiti okupant talkininkai. Viena i svarbesni partizan veiklos krypi kaip tik ir buvo okupacins valdios organ ir uoliausi kolaborant naikinimas. Bijodami, kad tai nevirst savivale ir sskait suvedinjimu, partizan vadai stengsi j kontroliuoti. Tai buvo viena i prieasi, skatinusi centralizuoti judjim ir nepalikti neorganizuot, tik savo galva ir atsakomybe veikiani kovotoj. Tauro apygardos vienytojas ir krjas kunigas Antanas Ylius prisiminimuose ra: [...] reikia sukurti organizacij, kuri sudraust savivaliautojus, o visus

veiksmus labai rimtai apgalvot juridikai. Mes gerai inojome, kad ne mums priklauso moni gyvyb, todl su iomis problemomis susijusius klausimus turime sprsti labai atsakingai."43

Jros srities tabo pareignai (i kairs): Antanas Liesys-Tvanas, Aleksandras MilaeviiusRuonis, Antanas Bakys-Germantas

. Partizanai ileido ir iplatino sakym, reglamentuojani gyvenim okupacijos slygomis. Buvo grietai draudiama imti i okupanto ginklus, plikauti ir vogti, varyti namin, girdyti laisvs kovotojus, tautos gedulo dienomis vsti komunistines ventes, rengti per jas okius ir kt. U sakym nevykdym grs bauda ar karo lauko teismas. Prie perduodant nusikaltusj teismui, jis bdavo perspjamas nutraukti pragaiting veikl. Apie tokius perspjimus liudijo patys enkavedistai: Banditai pradjo grupuotis ir drsiai veikti net dienos metu. Ateina grupmis kaimus po 1030 ginkluot vyr aktyvesni valstiei namus, pas apylinks pirmininkus ir grietai perspja, nurodydami, per kiek dien turi isikraustyti, ir tuos perspjimus daugelyje viet gyvendino." 44 Partizanai neturjo kaljim, todl kiekvien pavojing nip ar pareign turjo bemat itardyti ir

nusprsti jo likim. Delsimas ar per didelis pasitikjimas galjo brangiai kainuoti. Kita vertus, partizanai turjo bti teisingi, nepasiduoti kertui ir sskait suvedinjimui (kad nepasidarytume patys skandal, nusikaltim ir nesusikompromituotume"). Todl kiekvienas nusikaltusysis galjo bti nubaustas tik jam sudarius byl. Kalt turjo bti rodyta ne maiau kaip trij liudinink parodymais ar teisiamojo prisipainimu. Karo lauko teismai baud atitinkamomis bausmmis, i kuri aukiausia - mirties. Partizan Baudiamajame statute buvo udrausta bausti mirtimi maameius vaikus ir senukus, taip pat nusikaltusiuosius kankinti ar aloti.
43 44

Antanas Ylius, Tauro apygarda. Prisiminim fragmentai", LKA, 1.1, p. 52.

Utenos apskrities Vykdomojo komiteto pirmininko Palio praneimas LSSR AT pirmininkui Paleckiui, KGB ADS, 3 fondas, b. 6/3, 1. 157.
LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO BAUDIAMAJAME STATUTE MIRTIES BAUSM BUVO NUMATYTA U IUOS NUSIKALTIMUS:

1. nipinjim ir ini teikim okupacins valdios organams; 2. Apiplimus, vykdytus pavieniui arba su bendrais; 3. iaur okupacins valdios nurodym vykdym esant valdios pareignu; 4. skundimus, kai dl to ne maiau kaip du gyventojai kalinami ar itremiami. 5. Tiksling tautins smons naikinim naudojantis savo padtimi.

PARTIZANINIO KARO NUOSTOLIAI LIETUVOJE 1944-1953 METAIS (nepatikslinti MGB duomenys)

Kiek asmen per partizanin kar buvo nubausta mirties bausme duomen nra. Partizanai neslp karo lauko teismo nuosprendi, prieingai, apie kiekvien sunaikint nip stengsi apylinkse iplatinti atsiaukimus, kuriuose nurodydavo, u k vykdytas nuosprendis. Didioji dalis partizan archyv buvo sunaikinta, o okupacin valdia, nors nuolat kaltino partizanus nekalt moni udymu, niekada nepateik isami nuudytj sra. Tai buvo daroma smoningai, kad niekas negalt patikrinti, kiek gi i tikrj moni nuud partizanai. 1953 metais, baigiantis partizaniniam karui, emgbistai statistinse ataskaitose nurod, kad pokar partizanai nukov 12,9 tkstanio asmen. skaii sudar tiek NKVD karikiai, stribai ir ginkluoti aktyvistai, tiek civiliai asmenys, nubausti karo lauko teismo nuosprendiais ar atsitiktinai uv per susiaudymus. Taiau i tikrj skaii buvo skaitytos ne tik partizan aukos. Kadangi visus nusikaltimus registravo ta pati inyba - NKVD, banditais vadinusi ir kriminalinius nusikaltlius, ir partizanus, bandit" nuudytj asmen skaii pateko ir vairi plik bei recidyvist nuudyti

asmenys. Be to, partizan vardu ud ir patys enkavedistai - stribai, MGB smogikai, raudonarmieiai. Prisimenant, kad daugelis nip ir aktyvi kolaborant irgi buvo ginkluoti, partizan karo lauko teism nuosprendiais nuudyt civili asmen skaiius per tok ilg kar bt tikrai labai nedidelis. Taiau propagandiniais sumetimais laikui bgant okupacin valdia skaii nuolat didino: 1957 metais KGB pirmininko ataskaitoje jau buvo nurodyta, kad partizanai nuud 15 tkstani, o 1985-aisiais - net 25 tkstanius civili asmen. iurpios pokario mogudysts danai buvo pai MGB agent smogik ar pavieni besislapstani asmen darbas. Partizanai djo daug pastang, stengdamiesi isiaikinti ir nubausti partizan vardu banditaujanius plikus. Kiekvienoje apygardoje inomas ne vienas atvejis, kai mirties bausme buvo nubaustas gyventojus terorizavs nusikaltlis. Kartais prie partizaninio judjimo prisiliedavo emos morals asmen, kuri elges pogrindio slygomis buvo sunku kontroliuoti. Iaikjus nusiengimams, pasigailjimo nebdavo. Nusikaltlius teisdavo karo lauko teismai. Teisdavo ir tuos, kurie asmeninio kerto skatinami savavalikai vykdydavo nepagrst mirties bausm. Dainavos apygardoje u tai buvo nuteisti myriop septyni partizanai; 1951 metais mirties nuosprendis vykdytas Dzk rinktins partizanui Narui, kuris girtas nuov kandidat partizanus. Kartais partizan mirties nuosprendius paskatindavo MGB. Plaiai taikyta provokacija, kai ekistai netyia" pameta dokumentus, i kuri aiku, kad vienas ar kitas asmuo yra MGB agentas. Gav toki rodym, partizanai nuteisdavo myriop nekalt mog. Taip 1946 metais Pabaisko valsiuje buvo suaudytas partizanas Steponas Pakalnikis, 1949-aisiais Leipalingio valsiuje partizanas Petras Tank-nas ir kt. 1951-j antroje pusje dl MGB kompromitacijos partizanai nuud 4 asmenis. N viename partizaniniame kare neivengta nip ir kolaborant baudimo. Taiau ne partizan kalt, kad vykdyti teisingum teko tokiomis sunkiomis ir iauriomis slygomis. Ir dl atskir asmen klaid ar nusikaltim negalima kaltinti viso partizaninio judjimo. Partizan vadas Jonas emaitis-Vytautas teisme pasak: Tik noriu pabrti, kad kiek man teko vadovauti kovotoj u laisv kovai, a stengiausi, kad i kova prisilaikyt humanizmo princip." 46 Tikriausiai labai nelengva buvo kovojant su joki princip nepripastaniu prieu visur ir visada laikytis ios nuostatos.
Jono emaiio kalba teisme, KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 13, 1. 421.
46

Visiems Lietuvos pilieiams, neirint j tautybs, tikybos ir sitikinim, savo veiksmais nenu-sikaltusiems prie lietuvi tautos teises ir siekimus, utikrinamas gyvybs, saugumo ir turto nelieiamumas i Sjdio laisvs kovotoj puss. Toks pat nelieiamumas utikrinamas ir visiems svetim valstybi pilieiams, kurie Lietuvos teritorij atvyko tautai neprieikais tikslais ir nepaeidia lietuvi tautos teisi ir sieki. 45
45 LLKS

Tarybos nutarimas Dl laisvs kovotoj ir gyventoj santykiavimo tvarkos" (1949 09 12), KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/ 3, t. 10, 1. 205. I partizan vadovybs dokument Pasvarstykime 1. Panagrinkime partizaninio karo nuostoli grafik: kuri kariaujanti pus ir kada patyr didesni nuostoli? 2. Kodl savo veiksmus partizanai stengsi pagrsti statutais ir kitais teisiniais aktais? Kodl kolaborantams jie sisdavo perspjimus? 3. Su genocidu susijusiems nusikaltimams visame pasaulyje netaikomas senaties terminas. Ar nepriklausomoje Lietuvoje turi bti teisiami civilius gyventojus ud MGB pareignai ir stribai? nipai, kuriems skundus buvo itremtos eimos ir Sibire uvo maameiai vaikai?

Lietuvos laisvs kovos sjdio susikrimas. Pasiprieinimo silpnjimas

ORGANIZACINIS CENTRAS PERKELIAMAS PIET EMAITIJ
iandien mes neinome, kiek pareikalaus dar kraujo Tvyns ilaisvinimas, jau per daug auk, per daug, rodos, kraujo, bet dar tik pradia. Kelsis Lietuva - msi jau nebebus. Joje vl uvirs gyvenimas - ms niekas neatmins, bandit vardais vadins mums bus skaudu.47
Justinas Leleius-Grafas

Suinojs apie BDPS Prezidiumo sunaikinim, Kstuio apygardos vadas kapitonas Jonas emaitis msi tolesni vyriausiosios partizan vadovybs krimo ingsni. Tauro apygarda buvo susilpnjusi dl begals i ir aret, trko intelektualini pajg, todl bsim vadovyb reikjo formuoti i kit apygard partizan.
47

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 114.

Prie emait Kstuio apygardai vadovavs Juozas Kasperaviius buvo ikls mint, kad tik kovojantys partizanai gali vadovauti Lietuvos ilaisvinimui, nes legaliai gyvenantys asmenys, sijung kov, bdavo labai greitai MGB susekami. emaitis buvo tokios pat nuomons, todl atsisak minties kurti atskir politin vadovyb i miestuose gyvenani inteligent. Jis nutar tiek karin, tiek politin vadovyb suformuoti i vis partizan apygard atstov ir kurdinti j geografikai patogioje vietoje - Dkto mikuose netoli Radvilikio.

PARTIZAN SRII KRIMASIS

1946 04 09 - kurtas Piet Lietuvos partizan tabas. Vadas Juozas Vitkus 1947 01 02 - MGB kontroliuojamo BDPS sakymu Jonas Kimtas paskirtas Siaurs Ryt Lietuvos srities partizan vadu 1948 05 01 - kurta Karaliaus Mindaugo (Ryt Lietuvos) sritis (vietoje formaliai veikusios iaurs Ryt Lietuvos srities). Vadas Antanas Sluka 1948 05 05 - kurta Jros (Vakar Lietuvos) sritis. Vadas Jonas emaitis

Bet prie imdamasis burti vyriausij partizan vadovyb emaitis vykd kai kuriuos organizacinius pakeitimus emaitijoje, kur veik dvi apygardos: emaii ir Kstuio. Kadangi Kstuio apygarda buvo labai didel - ji drieksi nuo Kdaini iki Varni, Vidurio Lietuvoje buvo suformuota nauja Prisiklimo apygarda. ia kaip tik ir buvo numatyta kurdinti vyriausij tab, nes kaip tik per i apygard jo ryi su visomis kitomis apygardomis keliai. Pirmuoju Prisiklimo apygardos vadu ir organizatoriumi buvo paskirtas Petras Bartkus, buvs Auktesniosios technikos mokyklos studentas. 1948 metais gegus mnes Jonas emaitis visas ias tris apygardas sujung stambesn vienet - Jros (Vakar Lietuvos) srit. Taigi tuo laiku Lietuvoje veik 9 partizan apygardos, susijungusios tris sritis: Piet Lietuvos Tauro ir Dainavos apygardos jau 1946-aisiais buvo susijungusios stambesn vienet, o Siaurs Ryt Lietuvoje veikusios Vytauto, Algimanto, Didiosios kovos ir Vyio apygardos 1947-j pradioje Juozo Markulio sakymu formaliai irgi buvo sudariusios stambesn organizacin vienet - srit. Vos mnes pavadovavs Jros sriiai, emaitis visikai atsidjo partizan jungini centralizacijos reikalams. Jros srities vado pareigas perdav Lietuvos kariuomens kapitonui Aleksandrui Milaeviiui. Artjant sovietinei okupacijai, Milaeviius su eima buvo pasitrauks Vakarus. Bombarduojant Dresden uvus monai ir vaikams, jis apsisprend kovoti u Lietuvos laisv: gro tvyn ir sijung partizan gretas.

LLKS Tarybos Prezidiumo narys Petras Bartkus-adgaila (priekarin nuotrauka)

Juros srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis

1948 07 10 Jonas emaitis paskelb sakym apie Vieningos laisvs kovos sjdio organizacijos krim. Visos sritys turjo deleguoti savo atstovus

vad suvaiavim. 1948 11 12 Dkto mikus atvykus Ryt Lietuvos partizan atstovams, vyko paskutinis BDPS Prezidiumo posdis, kuriame buvo konstatuota, kad vl atkurta vyriausioji pogrindio vadovyb. Kol kas ji vadinosi kaip ir anksiau - BDPS Prezidiumas, taiau pribrendo btinyb suformuoti viening tiek politinei, tiek karinei veiklai vadovaujant centr, turint vis apygard galiojimus. Kad i vadovyb galt veikti, reikjo parengti programinius dokumentus. Juos patvirtinti turjo visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Tokio suvaiavimo dar nebuvo pavyk sukviesti: paprastai dalyvaudavo ne visos apygardos. Rengti suvaiavim buvo labai sunku. Bet kokios partizan kelions net savo veiklos erdvje buvo rizikingos. Apygard vadai por kart per metus vizituodavo dalinius ir susitikdavo su kovotojais. Taiau nepalyginamai pavojingesns buvo kelions kitas apygardas ar sritis. Jos trukdavo po kelis mnesius. Tokios kelions turjo bti parengtos i anksto: suderinti ryi punktai, sutarti slaptaodiai, susitikimo vietos, palydovai. Keliauti reikdavo neinomomis vietovmis, todl buvo btina vietini partizan talka. Padanjus MGB provokatori - agent smogik akcijoms, partizanai nebendraudavo su nepastamais asmenimis. tai 1948 metais emaitij nuvyks Piet Lietuvos partizan vadas Adolfas Ramanauskas buvo tris dienas tardomas, kol sitikinta j tikrai esant srities vadu. iaurs Ryt Lietuvos srities vadas Jonas Kimtas buvo jau anksiau umezgs ryius su Tauro ir Kstuio apygard vadais. Jis asmenikai dalyvavo susitikime su emaiiu Dkto mikuose 1948 met lapkriio mnes. Partizan judjimas ir visos kelions vykdavo naktimis. Tam labiausiai tiko ilgos rudens naktys. Paskelbus apie vyriausiosios pogrindio vadovybs atkrim, nuo 1948-j lapkriio iki 1949-j vasario vyko nematomas, bet kruoptus partizan vad suvaiavimo rengimo darbas. Tai buvo ne tik delegat kelioni ruoimas. Jonas emaitis paved partizan vadams rengti vairi partizan veikim reglamentuojani dokument projektus, kuriuos turjo svarstyti ir tvirtinti suvaiavimas. Per vis partizaninio karo istorij tai buvo pirmas ir vienintelis tokio masto aukiausi partizan vad suvaiavimas, numats laisvs kov strategij ir taktik po penkeri okupacijos met.

Tuo tarpu Lietuvos okupacin valdia msi tolesnio Lietuvos valstybingumo naikinimo: vl prasidjo masiniai gyventoj trmimai Sibir, ems kio kolektyvinimo vajus.

BDPS (MGB) - Bendras demokratinis pasiprieinimo sjdis (1946 06-12). Vadovavo MGB agentas Juozas Markulis VGPS - Vyriausiasis Ginkluotj pajg tabas (1947 01 15 -1948 02). Vadas Antanas Baltsis BDLS - Bendras demokratinis Lietuvos sjdis (laikinas BDPS pavadinimas) BDPS Prezidiumas - (1947 vasara - 1949 02). Pirmininko pareigas laikinai jo Vincas Seliokas, vliau vadovavo - Jonas emaitis VLKSO - Vieninga laisvs kovos sjdio organizacija (1948 07 - 11). Vadas Jonas emaitis LLKS - Lietuvos laisvs kovos sjdis (1949 02 - 1953 05). Vadas Jonas emaitis
VYRIAUSIOSIOS PASIPRIEINIMO VADOVYBS KRIMAS 1946-1949 METAIS

Karinis vadovavimas

Politinis vadovavimas VGP (MGB) - Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas (1946 08-12) 1. Kodl taip greit bdavo suimami legaliai gyven pogrindini organizacij dalyviai? K reikia odis konspiracija"? 2. Kodl Lietuvos Atgimimui vadovavs visuomeninis judjimas 1988 metais pasivadino Sjdio vardu (Estijoje, Latvijoje analogiki judjimai pasivadino Liaudies frontais)?

3. Kodl reikjo sukviesti partizan vad suvaiavim? Kodl partizanai norjo, kad vyriausiasis vadas bt irinktas suvaiavime, o visi dokumentai - vieai apsvarstyti ir priimti balsuojant?

1949 MET VISOS LIETUVOS PARTIZAN VAD SUVAIAVIMAS

LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnutiniu gyvendinimu tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios morals supratimo ir paskelbt Atlanto chartoje, Keturiose laisvse, 12-oje Prezidento Trumano Punkt, mogaus teisi deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvs deklaracijose, prao vis demokratin pasaul pagalbos savo tikslams gyvendinti,48
I LLKS Tarybos deklaracijos

Visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas vyko 1949 met vasario 2-22 dienomis Prisiklimo apygardoje tarp Radvilikio ir Baisogalos. Buvo patvirtintas naujas organizacijos pavadinimas: Lietuvos laisvs kovos sjdis (LLKS). Partizanai pradti vadinti laisvs kovotojais. Sjdis msi vadovauti tiek politinei, tiek karinei pasiprieinimo organizacij veiklai. Suvaiavime buvo aptarti svarbiausi partizan veikl reglamentuojantys dokumentai, numatyta bendra kovos strategija ir taktikos kryptys, priimti kreipimaisi laisvs kovotojus ir krato gyventojus, aikinantys LLKS program ir tikslus, suformuota aukiausioji partizan vadovyb.
LLKS Tarybos deklaracija (1949 02 16), KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 12, 1. 227.
48

PARTIZAN VYRIAUSIOJI VADOVYB SUSIKRUS LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIUI

Politin programa buvo idstyta 1949 met Vasario 16-osios deklaracijoje, kurioje skelbiama, kad LLKS Taryba okupuotoje Lietuvoje yra aukiausias tautos politinis organas, o suvereni Lietuvos valdia priklauso tautai. LLKS Taryba sipareigojo ne tik vadovauti ilaisvinimo kovai, bet ir atgavus nepriklausomyb iki laisv demokratini Seimo rinkim suformuoti laikinus valdymo organus - Tautos taryb ir Laikinj vyriausyb. Suvaiavimui pateikti dokumentai dar ilgai buvo tobulinami ir derinami, kol tapo visai Lietuvai privalomais norminiais aktais. Partizan vad suvaiavimas pogrindio slygomis i esms atliko parlamento statymdavysts darb. Aukiausiuoju valdios organu tapo LLKS Tarybos Prezidiumas. Jo pirmininku buvo irinktas vieningos vadovybs iniciatorius Jonas emaitisVytautas. Jam suteiktas aukiausias partizan generolo laipsnis.

Vyriausiuoju gynybos pajg vadu 1949 met ruden paskirtas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, jam suteiktas pulkininko laipsnis. Nusprsta leisti periodin vyriausiosios vadovybs leidin Prie rymanio Rpintojlio". Redaktoriumi paskirtas Visuomenins dalies virininkas Juozas SibailaMerainis. Tarnybiniam naudojimui buvo skirtas Tarybos biuletenis". Taip pat suformuota vieninga centralizuota visos Lietuvos partizan jungini struktra. LLKS Taryba, sudaryta i vis srii atstov, vadovavo judjimui per tris regioninius centrus - Vakar Lietuvos (Jros), Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) ir Piet Lietuvos (Nemuno) srii tabus. Iki io suvaiavimo emesnij grandi - apygard - vadai bdavo renkami. Nuo iol juos turjo skirti auktesn vadovyb. Srities vadas skyr apygard vadus, privaljo atkurti nuolat sunaikinamus tabus. Buvo patikslintos apygard ribos, vietoj kuop suformuoti nauji teritoriniai vienetai - keli valsi partizanus jungianius tvnijos. Sunaikinus auktesnius tabus ar nutrkus ryiams, jos turjo bti pasirengusios veikti savarankikai.

LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas (priekarin nuotrauka)

1949 MET PARTIZAN VAD SUVAIAVIME DALYVAVO

I Piet Lietuvos: Adolfas Ramanauskas-Vanagas (srities vadas), Aleksandras Grybinas-Faustas (Tauro apygardos vadas); i Ryt Lietuvos: Juozas Sibaila-Merainis (BDPS Prezidiumo Visuomenins dalies virininkas); i Vakar Lietuvos: Petras Bartkus-adgaila (BDPS Prezidiumo sekretorius), Vytautas Guas-Kardas (srities tabo virininkas), Leonas Grigonis-Upalis (Prisiklimo apygardos vadas), Bronius Liesys-Naktis (Prisiklimo apygardos tabo virininkas), Jonas emaitisVytautas (BDPS Prezidiumo pirmininkas).
SUVAIAVIME SVARSTYTI PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

LLKS Tarybos deklaracija LLKS statutas LLKS statai LLKS Tarybos Prezidiumo statutas LLKS organizacini vienet vadovybi statutai LLKS baudiamasis statutas LLKS drausms statutas LLKS administracinio baudimo taisykls Partizano karinio parengimo programa LLKS organizacini vienet tab valgybos skyri nuostatai

Ruoiantis ilgai okupacijai, buvo nutarta tausoti jgas ir riboti nauj kovotoj primim. Utat numatyta pogrindin veikl traukti kuo daugiau legaliai gyvenanio jaunimo. Jonas emaitis, dar bdamas Kstuio apygardos vadu, buvo suorganizavs plat Lietuvos laisvs armijos Organizacinio sektoriaus nari tinkl. Numatyta darb tsti. Taip buvo ruoiamasi pereiti prie naujos pasiprieinimo formos - neginkluotos kovos. Svarbiausias veiklos udavinys iuo kovos etapu buvo prieintis komunistins ideologijos skleidimui ir nutautinimui. Todl tab visuomenins dalys turjo du skyrius: politin ir tautin. Pirmasis vadovavo politinei veiklai - formavo LLKS udavinius ir aikino juos visuomenei. Tautinis skyrius sprend partizan ir gyventoj morals, dvasines problemas, rpinosi kultros ir vietimo reikalais. Kad istorin mediaga net ir ilikt ateiiai kaip liudijimas apie lietuvi tautos kovas dl savo egzistencijos, buvo parengtos archyv tvarkymo ir saugojimo instrukcijos.

Politin situacija lm partizan strategij. Pirmoji strategin sritis Lietuvos politika. Partizan vadai beslygikai tikjo ir rmsi moralia pasaulio didij politika. Su viltimi buvo velgiama kiekvien Jungtinse Tautose priimt mogaus ir taut teises ginant dokument. Deja, nors daugelis valstybi nepripaino Lietuvos inkorporavimo SSRS fakto, is nepripainimas reali vaisi neatne.

Piet Lietuvos partizan vadai 1949 met pradioje pakeliui suvaiavim. Viduryje Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas ir srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Antra strategin sritis - paios partizan organizacins struktros tobulinimas ir veikla usitsusios okupacijos slygomis. Tolesn ginkluota kova sunkjo, reikalavo vis daugiau auk, todl buvo iekoma kit veiklos form. Svarbiausiu udaviniu tapo tautos dvasini vertybi ir materialini itekli saugojimas. Treioji strategijos sritis - tai bsimos nepriklausomos valstybs modelio krimas. is modelis turjo labiausiai atitikti okupacijos vargus paklusios tautos lkesius ir garantuoti socialin teisingum bei visuotin gerov.
1. Kuo buvo svarbus 1949 met partizan vad suvaiavimas? Kokie svarstyti dokumentai, koki reikm jie turjo Lietuvos valstybingumui? 2. Kodl LLKS Taryba prim politin deklaracij btent vasario 16 dien? 3. Kaip partizanai galjo saugoti tautos dvasines vertybes? Ar j leidiami laikraiai ir atsiaukimai galjo atsverti sovietins propagandos sraut?

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VIZIJA

Lietuvos laisvs kovos sjdio tikslas yra atstatyti laisv, nepriklausom, demokratin Lietuvos Respublik,49 I LLKS Tarybos Prezidiumo dokument Stodami partizan gretas, laisvs kovotojai turjo vien tiksl - atkurti nepriklausom valstyb. Pirmaisiais okupacijos metais is tikslas atrod visai arti: tereikjo istumti i Lietuvos svetimas karines pajgas. Vyio apygardos partizan vadas Antanas ilys-aibas, kart irdamas besidiaugianius viltingais usienio radijo praneimais kovotojus, paragino juos pasimokyti rikiuots, kad galt deramai atiduoti pagarb bsimai Lietuvos vyriausybei.

Buvusi Lietuvos vyriausyb nepaskatino tautos prieintis 1940 metais prasidjus Lietuvos aneksijai. 1944-aisiais daug buvusi nepriklausomos Lietuvos pareign ir kariki paliko j, nors Lietuvos laisvs armijos direktyvose buvo aikiai suformuluotas teiginys, jog kiekvienas, paliekantis tvyn sunkiu metu, yra dezertyras. Todl mstydami apie bsim nepriklausom Lietuv partizanai su kartliu prisimindavo buvusias negeroves: valdinink pasiptim, tautos interes nepaisym, partines rietenas, pavojaus i Ryt nesuvokim. Kaip vien didiausi nepriklausomybs laik politikos trkum partizanai nurodydavo socialin nelygyb, padjusi bolevikams patraukti savo pusn varguomen. Budri bolevik akis t didel bedugn tarp biednuomens ir pasiturinios visuomens greitai panaudojo savo juodiems darbams. Juos trauk komunistinius ratelius. Maskva, nors pati skendo neturte, bet tam pinig negailjo. [...] Mestas kis, kad ir js esate mons ir js galite naudotis turtais, kad ir js turite teis gyvenim, ubr bemoksles mases," -ra partizan kapelionas Justinas Leleius. 50 Taip pat man ir Dzkijos partizan vadas Lionginas Baliukeviius: Argi itokiam skurde uaugs lietuvis gali bti geras patriotas? [...] Socialin parama ir globa, paiai valstybei vadovaujant, sumaint t didel 'nesusipratusi' lietuvi skaii." 51
LLKS Tarybos Prezidiumo kreipimasis Sjdio dalyvius ir visus krato gyventojus, KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10, 1. 283.
49 50 51

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 109. Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 75.

Praeities apmstymai skatino iekoti tobulesnio valstybs modelio. Suvokdami praraj tarp pagyrnik politini veikj kalb ir tikrojo pasiaukojimo, partizanai vylsi, kad krauju ikovota nepriklausomyb galins sukurti demokratik visuomen. Jau 1944 metais Lietuvos laisvs armijos programoje buvo pateiktos svarbiausios Lietuvos vystymosi gairs: smerkiamas susiskaldymas, pripastama asmens sitikinim, sins ir krybos laisv. Bendras darbas turi duoti naudos ne tik grupei, siekianiai valdios, bet turi bti naudingas visai tautai ir valstybei," - ra ios organizacijos krjas Kazys Veverskis. 52 Socialinje srityje buvo pabriamas privaios nuosavybs prioritetas, numatyta valstybs parama gabi neturting jaunuoli mokymuisi, teisingas atlyginimas u darb, sprendiami kiti aktuals demokratins visuomens socialiniai klausimai.

Suformuluoti politin program band visos pogrindins organizacijos ir judjimai. Tokia programa buvo pateikta 1946 04 22 pasiraytoje Lietuvos partizan deklaracijoje, 1947-j BDPS deklaracijoje, 1949 02 16 LLKS Tarybos deklaracijoje. Pastarajame dokumente nuosekliausiai idstytos demokratins valstybs nuostatos, garantuojanios lygias teises visiems Lietuvos pilieiams. Deklaracijoje numatyta atkrus nepriklausomyb - kol bus irinktas naujas Seimas ir priimta nauja konstitucija - vadovautis 1922 met Lietuvos konstitucija. Valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika, valstybs valdymas vykdomas per laisvais demokratiniais rinkimais irinkt Seim. Socialini klausim sprendimas - svarbiausias valstybs udavinys. Gerbdama skirtingus piliei politinius sitikinimus, LLKS Taryba u statym rib paskelb esant vienintel komunist partij, kurios tikslai nesuderinami su pagrindiniu lietuvi tautos siekiu - gyventi nepriklausomoje valstybje. Dar detalesn bsimos valstybs politin program pateik 1952 metais Jros srities vado Antano Bakio kurta Vyi
52

Kazys Veverskis, Organizacijos interesai ir j reprezentacija", LKA, t. 14, p. 49.

sjunga. i visuomenin-politin organizacija turjo tsti partizan pradt ilaisvinimo kov kitais bdais. Sjungos statuose pabrtos lietuvi tautos teiss Vilniaus ir Klaipdos krat ir dal Rytprsi. Numatytos ems kio, pramons, vietimo reformos. Didiausi kiai - 30 hektar; kita dalis ems konfiskuojama; i taip sudaryto valstybinio fondo aprpinami beemiai ir maaemiai. Ne maiau radikalus ir pramons ak pertvarkymas. Vis reform tikslas - utikrinti socialin teisingum. vietimo srityje numatyta vesti privalom atuoneri met moksl, gabius jaunuolius mokyti auktosiose mokyklose valstybs lomis, ugdyti tautin kultr ir krikionik dorov.

Nors LLKS kis buvo: Atiduok tvynei, k privalai", taiau partizanai suprato, kad okupacijos metai paeis tautin savimon ir visuomens moral. Ypa pavojingas buvo asmenybs susidvejinimas, priverstin btinyb usidti kauk, prisitaikyti prie aplinkybi. mones varys mitingus, lieps dalyvauti eisenose, aukti visa gerkle ,ura', neti transparantus su VKP(b) CK nustatytais lozungais... Ir mons darys visk, k jiem sakys: rks ,ura', eis koja kojon pro tribnas ir t.t. Tegul tik pamgina kas pasiprieinti partijai!" ra Lionginas Baliukeviius-Dzkas.53 Tai buvo neivengiama, nes jau 1945 metais SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvai generolas Tkaenka sak suimti visus, kas nenors pasirayti padkos laiko Stalinui ar trukdys vsti Lietuvos okupacijos jubiliej.
53

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 66.

Kstuio apygardos Vaidoto rinktins partizanai savo namuose". Viduryje -Ona LeinskaitAkacija

Matydami, kaip vienas po kito sta idealistai, tvyns laisv ir tautos gerov vertinusieji labiau nei asmenin gyvenim, partizanai danai pagalvodavo, kad okupacija be fizini neteki atne neatitaisom dvasini nuostoli ir tautos mentaliteto pokyi. Tauta, paskendusi kraujuose, aarose, juodoje neviltyje, tik samagone tarytum atrado savo paguod ir laikin nusiraminim. [...] Kai kas sako, jog bolevikins okupacijos metai ir kovos ugrdins taut. Plienas, girdi, liks. Galbt liks toki kaip plienas,

kurie lydsi ir grdinosi ioje kruvinoje kovoje. Bet toki bus nedaug. Daug plieno kovoje bus sunaudota. Liks daug daug surdijusios ir ikraipytos geleies gabal, o dar daugiau liks molio. [...] Lieka bailiai, pataiknai, girtuokliai, bevaliai bolevikinio aparato klapiukai, kombinatoriai, veidmainiai... ie lieka visi", - svarst nevilties valandl BaliukeviiusDzkas.54
1. 1922 met Lietuvos konstitucija skelb Lietuv esant nepriklausoma, demokratine respublika. 1938-aisiais priimta nauja konstitucija pripaino Lietuv prezidentine respublika, suteikiania valdios prioritet ne Seimui, bet prezidentui. Kodl partizanai norjo, kad vl sigaliot 1922-j konstitucija? 2. Ar tautos genetiniam fondui ir mentalitetui turi takos didels gyventoj dalies tis? Kodl 1948 12 09 Jungtini Taut Generalins Asambljos priimtoje Konvencijoje dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j visikas ar dalinis nacionalins, etnins, rasins ar religins grups sunaikinimas" laikomas nusikaltimu, kuriam netaikomas senaties terminas? 3. Kuo partizan kurtos bsimos Lietuvos valstybs vizijos skyrsi nuo priekario tikrovs? Kuo ios vizijos panaios 1990 metais atkurtos Lietuvos Respublikos realyb, kuo nuo jos skiriasi?
54

Ibid., p. 54.

GYVENTOJ TRMIMAI
Perpildyti eelonai vienas po kito jo Rytus, ivedami tuos, kuri didiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrti,55
1941-j tremtin Dalia Grinkeviit Dalia Grinkeviit, Lietuviai prie Laptev jros", in Amino alo em, Vilnius: Vyturys, 1989, p. 20.
55

Sovietin okupacija atne Lietuv trmim siaub. 1941 met birelio 14oji, kai buvo itremta i Lietuvos ir iblakyta Sibiro platybse per 23 tkstaniai niekuo nenusikaltusi moni, tapo negirdto smurto ir kani simboliu. Prasidjs karas nutrauk visus ryius su itremtaisiais. Raudonasis Kryius buvo bejgis surasti itremtus eim narius, Soviet Sjunga nepripaino joki tarptautini institucij. Todl likusieji Lietuvoje laik juos uvusiais. Tai buvo beveik tiesa, nes karo metais soviet valdia Pabaltijo krat mones laik faistais ir trm dar toliau - iki pat Upoliars, katorgikai dirbdami, jie privaljo aprpinti front uvimi. Moterys su maais vaikais, atvetos plik Ledinuotojo vandenyno pakrant, kur nebuvo nei bsto, nei maisto, nei ilt rb, mirdavo kasdien deimtimis. Vyrai,

atskirti nuo eim, paklidavo koncentracijos stovyklas - baisi Gulago* imperij, turjo dirbti achtose, tiesti geleinkelius, kirsti taig. Pirmaisiais karo metais imir kone pus kalini. Mums nereikia js darbo, mums reikia js kani", - cinikai tvirtino lageri priirtojai, irdami isekusius iki distrofijos vakarykius mokytojus, karininkus, kininkus. Trmim siaubas paskatino daugel 1944-aisiais beatodairikai bgti Vakarus nuo artjanio fronto. 1945 metais trmimai atsinaujino. Jie nebuvo tokie masiki kaip 1941aisiais: tremtos besislapstani, pasitraukusi Vakarus ar partizanaujani vyr eimos. Mai vaikai tapo valdios kaitais. Nuirj patikusi sodyb, pora strib, nip ar sovietini aktyvist pasiraydavo, kad joje lankosi partizanai. To utekdavo, kad eimininkai bt itremti, o j turt uvaldyt skundikai. Ivaromi i nam mons atsisveikindavo su jais aminai. Sibiras buvo baisiausias odis, kuriuo gsdindavo uklyd pareignai. Jei mums nedirbsi, ivaiuosi pas baltas mekas", - grasindavo ekistai, verbuodami mones. Baudjams apsupus sodyb, jaunuoliai okdavo pro langus ir bgdavo mik, o kareiviai juos audydavo kaip pikiausius prieus. Suimtos motinos veamos slapta imesdavo i mainos savo kdikius, tikdamosios, kad gal priglaus geri mons. Sibire j lauk tik tis. Vienas kininkas, nenordamas bti itremtas i Lietuvos, udeg tvart ir puol ugn, o jo mona oko ulin.

Vorkutos konclageris * Gulag (Glavnoje upravlenije lagerej) - Vyriausioji lageri valdyba. Pavadinimas paplito pasirodius Aleksandro Solenicyno knygai Gulago salynas".

Tremtin Bron Jablonskien su kaimyn dukrelmis Sibire prie savo nam" (1952)

Taiau 1945-1947 met trmimai buvo tik preliudija. Okupacin valdia, matydama, kad nei karinmis, nei ekonominmis priemonmis kaimo nestengs palauti, planavo masinius trmimus. i akcija turjo paruoti dirv kolchoz krimui ir sunaikinti partizan atspar kaime. 1948 met pradioje Lietuvos SSR Ministr tarybos ir LKP (b) Centro komiteto silymu buvo nutarta itremti 12 tkstani partizan bei nacionalist eim, taip pat bandit talkinink buoi su eimomis". 56 Neradus numatyt itremti eim, buvo nurodyta griebtis rezervinio srao. Danai, kad mainos nevaint veltui, bdavo sukama bet kuri artimiausi dailesn sodyb ir sakoma ruotis kelion...
SSRS Ministr tarybos nutarimas Dl ikeldinimo i Lietuvos SSR teritorijos specialiajai tremiai 12 tkstani nelegaliai gyvenani, nukaut per ginkluotus susirmimus ir nuteist bandit bei nacionalist eim, taip pat bandit talkinink buoi su eimomis" (1948 02 21), in Lietuvos kov ir kani istorija, t. I, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994, p. 155.
56

PAGAL MGB KALTINIMUS NUTEIST ASMEN BAUSMI DYDIAI (nuoimiais nuo bendro nuteistj skaiiaus)

1 - mirties bausm 2-25 metai konclageri 3-20 met katorgos 4 - 11-25 metai konclageri 5 - iki 10 met konclageri
SVARBESNI OKUPACINS VALDIOS NUTARIMAI 1948 METAIS

1948 02 21 - SSRS Ministr tarybos nutarimas itremti i Lietuvos 12 tkstani eim 1948 03 20 - LSSR Ministr tarybos nutarimas kurti Lietuvoje kolchozus 1948 05 18 - LSSR Ministr tarybos ir LKP(b) Centro komiteto nutarimas dl tremtini konfiskuoto turto panaudojimo 1948 07 08 - LSSR Ministr tarybos nutarimas nacionalizuoti maldos namus ir banyioms priklausanius pastatus

1948-j gegus pabaigoje autant visuose keliuose su imtai sunkveimi. Kareiviai apsupo sodybas ir pradjo kratas. Pagal instrukcijas tremiamiesiems buvo leidiama pasiimti iek tiek maisto, taiau danai tai priklaus nuo baudj humanikumo. iauresni stribai ivar mones i nam kaip stovi. Po to dalijosi j likus turt, sek mones stengdamiesi suinoti, kur pasislp nuo tremties pabgusieji. Partiniai agitatoriai reng susirinkimus, aikino gyventojams apie trmim tikslingum ir naud. Varu suvaryti mons turjo garsiai reikti savo pritarim partijos politikai, nes ia pat sdj nipai gaud kiekvien od. Didesnio pasityiojimo i moni kani negaljo bti, todl atsirasdavo toki, kurie nepaisydami pavojaus tiesiai pareikdavo savo nuomon. tai Simno progimnazijos direktorius partijos sekretoriaus klausim ar viskas aiku, atr: Aikum parodys istorija. [...] Tu lietuvis, ar tau neskauda irdies?"57 Partizanai kaip galdami band kliudyti trmimams: reng vykdytojams pasalas, gadino telefono ry, stengsi isaugoti itremtj turt arba perduoti j giminms, kad vliau ie ar prie partizan tab steigti kalini ir tremtini globos komitetai galt sisti nukentjusiems siuntinius.
LKP(b) CK sekretoriaus A. Sniekaus praneimas VKP(b) CK sekretoriui A. danovui apie 1948 05 22-27 trmimo i Lietuvos rezultatus, Lietuvos kov ir kani istorija, t. I, p. 263.
57

Vaik tremtini brigada savo darbovietje"

Efektyviausia pagalbos priemon buvo perspti mones apie bsim nelaim. Per valgus suinoj trmimo dat, partizanai pranedavo gyventojams, kad jie laiku galt pasitraukti i nam ir pasislpti arba pasiruoti tremiai. Kai kurie mons savaitmis nakvodavo artimiausiame mike ar gyvendavo savo sodybose prisidiovin divsi ir susiri ryulius mant. Be to, partizanai vykd kelis teroristinius aktus, kurie vliau buvo ne kart panaudoti propagandai ir partizan juodinimui.

Okupacin valdia, terorizuodama gyventojus, nuolat dieg naujovik" gyvenimo bd: reng vis sovietini veni minjimus, pasilinksminimus, demonstravo sovietinius ar trofjinius kino filmus, skait propagandines paskaitas. Partizanai, nordami sutrukdyti svetimos ideologijos skleidim, drausdavo dalyvauti tokiuose renginiuose. Apie tai skelbdavo savo sakymuose, atsiaukimuose. Ypa amorals bdavo pasilinksminimai ir okiai tautos gedulo - masini trmim - metu. Taiau kaip tik tada okupacin valdia ypa skatino tokius pasilinksminimus. Juose dalyvaudavo vietos aktyvistai, komjaunuoliai, stribai, NKVD gul kareiviai, per prievart suvaryti gyventojai ir moksleiviai. 1948 04 18 Merkins klube per okius buvo susprogdinta mina, uvo trys garnizono kareiviai. Prie tai partizanai, uj sal, patikrino, ar klube nra civili; por vietos gyventoj perspjo ieiti i klubo. T pai met liepos 5 dien granata oki metu buvo mesta Daug klub. Rugpjio 10-j - kino seanso metu Alovs klub, uvo MGB karininkas. Taiau stambiausia teroristin akcija vykdyta Auktaitijoje: sovietins Darbo moni vents dien - gegus 1-j - imoni klub metus granat uvo 16 asmen.
1944-1952 METAIS NUTEISTJ SOCIALIN PADTIS (nuoimiais)

1 valstieiai 2 - inteligentai ir tarnautojai 3 - darbininkai ir amatininkai 4 - moksleiviai ir studentai 5 dvasininkai 6 - neinoma

1. Nors masiniais 1948-1949 met trmimais partizan atrama buvo sunaikinta, ems kis sukolektyvintas, o partizan pasiprieinimas silpnjo, 1951-aisiais masinis trmimas vl buvo pakartotas. K tai reikia? 2. Soviet valdia tremtini ir kalini katorgiku darbu statomus Sibiro miestus vadino komjaunuolikomis statybomis", skelb, kad Soviet Sjungoje vaikai -privilegijuota klas, tuo tarpu ketvirtadalis tremtini buvo vaikai (per 4 tkstanius j mir). Ir vis dlto komunistine propaganda nemaai moni tikjo. Kodl?

KOLCHOZ KRIMAS
Kolchozinimo akcija pasiek savo virn. Gyventojai dl jos visikai nenakvoja namuose, bet laukuose. Mitingai kaime vyksta itisas paras. [...] tai kaip vyksta savanorikas siraymas kolchoz": stribas, jga pagriebs mogaus rank ir bruks j pietuk, ima vedioti po pareikimu to mogaus para. Tai bent metodas!58
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Dar niekada nebuvo taip neramu Lietuvos kaime kaip 1948-1949 metais. Dauguma derlingose emse sikrusi Suvalkijos ki buvo konfiskuoti, j savininkai suimti, itremti ar pabg i gimtins. Ten, kur kadaise gyveno gausios eimos, buvo tuia: sns kovojo mike ar buvo uv, dukterys itremtos, senukai tvai klajojo iekodami ger moni, nebijani j priglausti. Daug sodyb stovjo ukaltais langais ir nupltais stogais. Tik sodai ydjo kaip kadaise, primindami laik, kai ramiais pavasario vakarais apylinki jaunimas susirinkdavo prie kieme rengto altorlio geguini pamald.
58

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 80.

Dan vakar tai vienoje, tai kitoje pusje pasigirsdavo kulkosvaidio kalenimas, pajut pavoj imdavo loti unys. Patyr strib ir kareivi spyrius, uneliai gerai atskirdavo atjnus. Ant partizan paprastai nelodavo: gal paindavo kaimyn, o gal jaut, kad eina savi. Sodybose - krata po kratos. Emgbistai vert malk krvas ir ieno prslus, smaigais bad asl ir ard krosnis. U partizan galvas buvo silomi dideli pinigai. 1948 met kovo mnes LKP (b) Centro komitetas ir LSSR Ministr taryba prim nutarim Dl kolektyvini ki organizavimo respublikoje".

Prasidjo Lietuvos senojo kaimo naikinimas. Briai ginkluot aktyvist upldo agituodami u kolchozus ir apraindami kinink turt. Per prievart suvar gyventojus susirinkim, neileisdavo namo tol, kol ie nepasiraydavo pareikim stoti kolchoz. Vl buvo padidintos pyliavos ir mokesiai: mons nebeigaljo j vykdyti. Be to, prasidjo propagandinis buoi" terorizavimas sovietinje spaudoje. Jau nuo 1945-j buvo teisiami neatidav prievoli kininkai, j turtas konfiskuojamas. 1947 metais pradti sudarinti buoi" sraai, kuriuos paklidavo ne tik turj daugiau ems, bet ir turintys nuosav kuliamj main, traktori, kelias karves, skolin ar nuomoj kitiems arkl, samd darbinink. 1948-1950 metais apie 45 tkstanius kinink, nesumokjusi mokesi ar neatidavusi pyliav, buvo perduoti teismui. Smurtu ir ekonominiu spaudimu okupacin valdia norjo atimti brangiausi kininko turt - em. Alovs valsiaus aktyvui" atvaiavus suarti per prievart suvaryt kolchoz kinink ems ei, mons gulsi prie traktori, pasiry mirti, bet neatiduoti savo ems.

Partizan karikatra, pajuokianti komunistinius mitingus

1948 metais daugelis partizan apygard ileido sakymus, kuriuose nurod, kad aktyvs kolchoz organizatoriai perspus bus baudiami baudomis, o nesiliov persekioti kaimo gyventoj - teisiami myriop. Naujai steigt kolchoz pirmininkams ir brigadininkams buvo sakyta atsisakyti savo pareig. Kova prie kolchoz krim daugiausia buvo vykdoma agitacinmis priemonmis: platinami partizan atsiaukimai, sakymai, perspjami

kolaborantai. Nuautas ir vienas kitas kolchozo pirmininkas, turjs ginkl ir nepaklauss partizan perspjim. Nuo 1949-j LKP(b) Centro komitetas ir MGB steig ginkluotas kolchoz apsaugos grupes. jas sunkiai seksi surinkti mones: Prien apskrityje aktyvistai m i valdios ginkl tik trijuose kolchozuose i 58, Kretingos apskrities 145 kolchozuose tebuvo suorganizuotos tik eios apsaugos grups. Daugiausia kolchozus saugojo stribai. Kai kur jie tapo j pirmininkais. Keitsi partizan apsirpinimo maistu altiniai: daugum rmj itrmus, jais tapo kolchoz grd sandliai ir fermos. Po didij 1948-1949 met trmim kaimo moni pasiprieinimas buvo palautas, jie masikai varyti kolchozus. 1951-aisiais, norint pakeisti Lietuvos kratovaizd ir plintant sovietinei gigantomanijai", pradtos kurti kolchoz gyvenviets. Vienkiemi naikinimo tikslas buvo visikai sulugdyti 1922-j ems reformos laimjimus: kininko sodyb atskirti nuo ems naudmen. Partizan poiris kolchozini gyvenviei krim buvo labai grietas: Udrausti pirmininkams vykdyti pastat perklim planuojamas gyvenvietes. Statomas kolchoz gyvenvietes sudeginti", - rayta viename partizan sakyme.59 Sutikusius persikelti asmenis emaitijos partizanai baud 500 rubli bauda. 1948-aisiais Jurbarko rajone buvo nuauti net keturi kolchoz pirmininkai. Prievartinis ems kio sukolektyvinimas pakirto kaimo dvasines aknis, var kininkus nevilt, skatino nesiningum, girtuokliavim, abejingum darbui ir emei.
59VA

[Gynybos pajg] vadovybs sakymas nr. 3 (1950 03 20), KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 12, 1. 98.

KOLCHOZ KRIMO TEMPAI LIETUVOJE (nuoimiai nuo bendro ki skaiiaus)

BUOI" SRAUS RAYTI KININKAI VIDUTINIKAI TURJO EMS (hektarais)

Negaudami beveik jokio atlyginimo u kolchoze idirbtas dienas (1951 metais is atlyginimas Lietuvoje vidutinikai buvo tik 35 kapeikos ir 1,4 kg grd), mons norom nenorom turjo vogti i kio ferm ir lauk. Dar skaudiau

buvo matyti, kaip i miest atsisti komunistai pirmininkai, nemokdami ir nenordami kininkauti, pavert dirvonais derlius laukus, o kadaise moni puoselti gyvulliai pavasariop bdavo pakabinami ant virvi, nes i bado nebestengdavo pastovti. Trmimai ir kolchoz krimas ymjo paskutiniojo, paties tragikiausio laisvs kov etapo pradi.

1. Kodl okupacin valdia kr kolchozus, jei i patirties inojo, kad kolektyvinis kis nenaus (sovietinje Rusijoje, Ukrainoje, caro laikais eksportavusiose grdus, nuolat siaut badas)? 2. Koki pasekmi tolesniam lietuvi tautos likimui turjo priverstin ems kio kolektyvizacija? Kokie iandieniniai jos padariniai?

AUKTAITIJOS PARTIZANAI 1948-1952 METAIS

Bet [...] tebeturiu dar turto, kurio prieai nesteng atimti: tai tikjimas Didj pasaulio krj Diev ir tv ems meil. To nestengs atimti joks prieas, nors tai bt ir pats monijos pabaisa - Stalinas. turt a palieku savo broliams ir seserims, visiems tautieiams, ir kol jie tai gerbs, tol bus nenugalimi.60
I Balio Vaino-Pavasario Partizano testamento"

1948-j pradioje Auktaitijoje veik trys partizan apygardos, susijungusios Siaurs Ryt Lietuvos srit. Iki 1947 met rugsjo mnesio visos ios apygardos daugiau ar maiau pasitikjo MGB sukurto Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio vadovybe". Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis siunt ryininkes Auktaitij perspdamas apie Markulio provokacij, taiau tiek Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis, kurio mon su vaikais gerasis daktaras" buvo isives Vilni, tiek srities vadas Jonas Kimtas-algiris, apavtas patriotini Markulio kalb, negaljo patikti, jog jis idavikas.
60

Janina Semakait, Vaino brio tis, Vilnius: Amius, 1994, p. 17.

Todl tik 1948 05 01 sritis, galutinai atsikraiusi MGB globos", pradjo savarankikai vykdyti savo funkcijas. Kadangi Vytauto apygarda buvo labai didel (apm net 6 apskritis, 1947 metais joje kovojo apie 900 partizan), srities vad sskrydyje buvo nutarta j padalinti ir kurti nauj - Algimanto

apygard. Pastarosios branduoliu tapo imoni girioje veikusi arno rinktin, vadovaujama buvusio medicinos fakulteto studento Antano Slukos-arno. Sluka buvo paskirtas naujos apygardos vadu, o srities vadui Kimtui ivykus naujai kuriam vyriausij partizan vadovyb, tapo ir srities vadu. Algimanto apygarda leido laikratl Partizan kova", redaguojam Nironi mokytojo Jurgio Urbono-Laktuio.
Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadas Jonas Kimtas-algiris (priekarin nuotrauka)

Algimanto apygardos partizano ymens projektai

Tame pat vad sskrydyje Didiosios kovos apygardos B" rinktinei buvo suteiktos apygardos teiss, nes A" rinktin dl infiltruot agent veiklos praktikai buvo sunaikinta. Kimtui tapus vyriausiosios partizan vadovybs nariu, nuo 1949 met sritis gaudavo visus LLKS nutarimus ir laiksi vieningos kovos taktikos. Buvo atsisakyta aktyvi kovos veiksm, jgos sutelktos spaudos, atsiaukim leidybai. iame veiklos bare partizan pajgas labai sustiprino Vytauto apygard 1949-aisiais siliej Salako valsiaus jaunimo pogrindins organizacijos nariai, kuriems vadovavo Jonas Ddnas-Vynas. Bir krato partizanai ilgiausiai veik savarankikai ir tik 1951 met vasar suformavo Zigmo Sierakausko (vliau pavadint Piln) tvnij ir sijung Vyio apygard. Taigi tik kovoms baigiantis buvo galutinai gyvendinta visos Lietuvos partizan jungini centralizacijos idja - visi jie tapo LLKS padaliniais. Auktaitijoje vis nesiliov ekistins operacijos. 1948 met liepos mnes alij giri apsupo 3000 MGB kareivi. Keturias dienas jie persekiojo 18 aliosios rinktins partizan. Tik laimingo atsitiktinumo dka - ujo smarki audra - jiems pavyko ivengti ties. 1949-j ruden buvo uverbuotas ryininkas tarp srities ir Algimanto apygardos, kuris pavaiino" specialiu preparatu srities tabo Ryi skyriaus virinink. Suimtas ir iauriai tardomas, jis idav srities vadovybs bunker. Nenordami gyvi pasiduoti ir neturdami kitos ieities, tabo pareignai kartu su srities vadu Antanu Sluka susisprogdino. 1950 met pavasar buvo iduotas bunkeris Lelin valsiaus Baltamikio kaime, kur leistas srities laikratis Auktaii kova". Baudjai pasiunt bunker sodybos eimininko dukr, ragindami partizanus pasiduoti. Mergait igirdo dusl v: srities Visuomenins dalies virininkas ir laikraio redaktorius Bronius Kazickas-Saulius nusiov. Nuolatins netektys trukd darb, nebebuvo kaip atkurti sunaikint tab. Todl 1950 met lapkriio mnes srities tabo sprendimu Algimanto ir Didiosios kovos apygardos buvo panaikintos, o lik kovotojai prijungti prie Vytauto ir Vyio apygard. 1951-j kovo mnes sunaikintas Vytauto apygardos tabas Labanoro girioje. Jis buvo susektas klastingai itardius suimt ryinink. Operacijos

metu MGB rankas gyvas pasidav ryininkas tarp apygardos tabo ir Lokio rinktins Juozas Buika. Per kelet dien Buika idav nemaai jam inom bunkeri, paskui tapo agentu smogiku. Emgbistai jam sak kviesti susitikimus partizanus. Buika para laik Vytauto apygardos Lokio rinktins vadui Baliui Vainui, praydamas susitikti Strazd kaime. Su partizanais pavalg vakarien, smogikai kartu ijo kiem ir m juos audyti. Partizanai greit susiorientavo, pradjo atsiaudyti, sueid smogik vad MGB karinink. Taiau jgos buvo nelygios. Pasakojama, kad Vainas, kuris dl graaus balso ir jo mgstamos dainos buvo vadinamas Pavasariu, sueistas krito viduryje kiemo ir udainavo: O pavasari malonus, o pavasari graus..." Buvo tikrai pats pavasaris - 1951 met balandio 11-oji. I siio emgbistai iaud eiminink eim (uvusi motina buvo nia) ir padeg tvart. 1951-j gruodio mnes agentai smogikai ikviet susitikim ir sum Vytauto apygardos vad Broni Kalyt-Siaub. Kalytis palo: pats tapo agentu smogiku ir padjo naikinti likusius partizanus. 1952 met rugpjt is suinojo, kad LLKS atstovas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizan sriiai Jonas Kimtas imoni girioje organizuoja pasitarim. Kadangi trko pareign, Kimtas pats pradjo eiti srities vado pareigas ir ketino atkurti tab bei ryius tarp srities vadovybs ir apygard. Tuo metu srityje veik apie 200 partizan. pasitarim kaip Vytauto apygardos atstovai atvyko MGB agentai smogikai, vadovaujami Kalyio. Kelet dien agentai praleido drauge su kovotojais, nesirydami j iudyti, nes partizan buvo daugiau. Po pasitarimo smogikai pakviet Kimt vykti drauge su jais vizituoti Vytauto apygardos. U keli kilometr srities vadas buvo nuginkluotas ir suimtas. Neitvrs tardym, Kimtas idav tabo bunker, kuriame uvo ir srities Visuomenins dalies virininkas poetas Bronius Krivickas. Nuo 1952-j rudens Karaliaus Mindaugo sritis kaip organizacinis vienetas praktikai nebeegzistavo. MGB suformavo legendin" srities tab i savo agent. Tokiu bdu jie ketino siskverbti LLKS vadovyb. MGB planavo, kad Kimtas galt tapti LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku. Turdamas vyriausiojo partizan vado galiojimus, jis padt sunaikinti vis partizanin judjim. Buvo numatyta pakartoti Markulio epopj, svarbiausi vaidmen paskiriant uverbuotam Jonui Kimtui. Taiau uvus daugumai aukiausij partizan vad is scenarijus tapo nebereikalingas. Dvasikai palautas, MGB kontroliuojamas ir priirimas,

Kimtas gyveno Vilniaus priemiestyje nesirydamas nei pasiprieinti emgbistams, nei nutraukti savo gyvybs sil.
RYT LIETUVOS PARTIZAN JUNGINI ORGANIZACIN STRUKTRA

Vyio apygardos tabo virininkas Kostas Tvaska-Rugelis

Suimtas Auktaitijos partizanas Pasvarstykime 1. Kodl partizaninio karo pabaigoje padaugjo idavysi? Kas tam turjo daugiau takos: atuonerius metus usitsusi kova ir partizan nuovargis, dl trmim ir kolektyvizacijos susilpnjusi partizan atrama kaime ar didjantis atotrkis tarp partizan sieki ir vis labiau prisitaikanios prie okupacijos visuomens?

EMAITIJOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS

[...] mes buvome priversti ieiti ginti savojo krato, savj sodyb, boi ir tv krauju sulaistytos ems: mes, kaip mons, pasiprieiname prie mogaus teisi mindiojim, prie aukiausiojo laipsnio vergij; mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir taut udaniomis nedorybmis. Ms ingsniai yra taurs. Mes savo kovoje esame teisingi ir tiess prie vis kultringj pasaul, o Aukiausiojo palaima rems ir laimins ms darb!'61
Juozas Kasperaviius-Visvydas

Nuo 1948 met emaitijoje veik trys partizan apygardos: Kstuio, emaii ir Prisiklimo. emaii apygarda susiformavo i Lietuvos laisvs armijos vanag bri. Iki tol ji patyr daug provokacij, apygardos vadovyb ne kart buvo sunaikinta. MGB pavyko iprovokuoti konflikt tarp dviej vad - Kazio

Juozaiio ir Juozo Ivanausko. Taip buvo sunaikintas apygardos tabas, o Ivanauskas-Vygandas, ikviestas Vilni, tariam BDPS komitet, MGB diktuojamas siunt apygard vairias direktyvas, raginanias atsisakyti ginkluotos kovos. Su agent smogik pagalba buvo visikai sunaikintas Maeiki apskrityje veikusios Alkos rinktins tabas.
61

Juozas Daumantas, Partizanai, p. 232.

1948-aisiais apygardos vadu buvo paskirtas Vladas Mont-vydas-emaitis, vadovavs iki pat 1953-j. Jis suformavo stipr tab. 1949 metais tabo nariu tapo nuo MGB persekiojimo mik pasitrauks Pails klebonas Vaclovas Stirbys. Kunigas Stirbys ne tik vykd pastoracin veikl tarp partizan, bet ir ivyst laikraio Laisvs balsas" leidyb, pareng ir ileido mald ir apmstym rinkin Malda girioje". Stipriausia Vakar Lietuvos srities apygarda buvo Kstuio. Pirmasis jos vadas Juozas Kasperaviius suformavo strategines kovos nuostatas, kuriomis po jo ties vadovavosi ir kiti vadai. Jo silymu partizanai turjo vadintis laisvs kovotojais. 1949-j vad suvaiavime is vardas buvo oficialiai patvirtintas. Kstuio apygardos vadu tapus Jonui emaiiui, tabe susitelk isilavin, laisvs kovai pasivent vyrai. ia partizanin veikl pradjo buvs studentas Petras Bartkus, taps Prisiklimo apygardos organizatoriumi ir pirmuoju vadu, vliau - LLKS Tarybos Prezidiumo sekretoriumi. Ne kart sunaikintas apygardos tabas vis bdavo atkuriamas, toliau leidiamas Laisvs varpas". 1948-1949 metais Kstuio apygardos tabas buvo sikrs Ervilko valsiuje. Stabas vadovavo ir pogrindinms jaunimo kuopelms, kuri branduolius sudar Kelms ir Ervilko gimnazistai. 1949-aisiais prasidjus aretams, buvo sukurta konspiratyvesn trejetuk sistema: kiekvienas legaliai gyvens partizan rezervinis kovotojas-slapukas painojo tik du pogrindio dalyvius. 1952 metais Kstuio apygardoje dar kovojo apie 180 partizan, o kitmet j beliko vos 23. Matydamas neivengiam ginkluotos kovos blsim, Jros srities vadas Antanas Bakys-Germantas 1952 metais kr nauj pogrindin organizacij - Vyi sjung. i organizacija turjo neginkluotu bdu toliau prieintis okupacijai. Buvo sukurti Vyi sjungos statai, ileistas laikratis Vyi keliu", kiekvienas partizan brys pareigotas savo veiklos rajone kurti Vyi sjungos skyri. Taiau partizan buvo lik jau labai maai, j

kontaktai su gyventojais grs idavystmis. Vyi sjunga, deja, netapo masine organizacija.

Kstuio apygardos vadovyb: Vladas Mieikis- Tarzanas, Antanas Bakys-Klajnas (vadas), Jonas Rupaitis-ilius, Juozas Kisielius-Genius, Vytautas Slapinskas-Vytas (1949)

Prisiklimo apygarda susikr vliau u kitas Vakar Lietuvos srities apygardas, jos tabas suformuotas tik 1948-ai-siais. Apygardos geografin padtis - buvo sikrusi paiame Lietuvos viduryje - lm ir specifin paskirt: ia vyko 1949-j visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, ia bazavosi aukiausioji partizan vadovyb, per Prisiklimo apygard jo ryi keliai su visomis Lietuvos apygardomis, jos funkcijas jo vyriausiosios partizan vadovybs apsauga ir darbo slyg utikrinimas, LLKS direktyv ir dokument platinimas visoje Lietuvoje. Dl stipri intelektualini pajg apygarda garsjo savo leidiniais. Laikrat Prisiklimo ugnis" reng poetai Bronius Liesys-Naktis, Vytautas Sniuolis-Vytenis, dailininkas Laurynas Mingilas-Diugas. Apygarda ileido penki tom partizan poezijos rinkin Kovos keliu engiant".

VAKAR LIETUVOS PARTIZAN JUNGINI ORGANIZACIN STRUKTRA

Tokia aktyvi veikla patrauk MGB dmes. 1951 metais apygardos vadu tapo Juozas Palinas-Rytas. apygardos veiklos rajon - Pernarav ambulatorijos gydytoju buvo pasistas MGB agentas Vytautas Remeika. Palinas painojo Remeik i anksiau, juo pasitikjo, kaip pats sak: i aki

Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai

matau, kad esi doras mogus". Todl pakviet j dirbti apygardos tab Visuomenins dalies virininku. Ijs parpinti maisto produkt, MGB agentas prane apygardos tabo dislokacijos viet. Apsupus ekistams,

Palinas uvo, taiau vienas i partizan - Prancikus Prsaitis-Lap spjo nuauti ir idavik. Sugebjs pasitraukti Prsaitis isislapst vienas iki 1963j. inodamas, kad gyv liudinink neliks, Prsaitis svarbiausia savo pareiga laik isaugoti apygardos tabo archyv. aliumin bidon sudtus ir nuo drgms apsaugotus dokumentus jis kas kiek laiko ukasdavo vis kitoje vietoje, saugodamas, kad kas nors j nesusekt. 1963 07 13 gyvas pakliuvs KGB rankas Prancikus Prsaitis buvo suaudytas. 1953 met pradioje MGB susek ir Jros srities vadaviet. Srities vadas Antanas Bakys drauge su tabo nariais nusiov. Srities organizacins struktros nebebuvo atkurtos. Po penki mnesi - 1953 06 19 iduotas uvo ir Kstuio apygardos vadas Povilas Morknas. Ilgiausiai isilaik Kaltinn valsiuje Putvinski kaime kininko sodyboje sikrs emaii apygardos tabas. Taiau 1953 08 23 pasaloje uvus apygardos vadui Vladui Montvyduiemaiiui, po keli dien buvo sunaikintas ir tabo bunkeris.

Kstuio apygardos partizanai (1948) 1. Kuo isiskyr kai kuri partizan apygard veikla? Kodl plaiau inomos buvo Tauro, Kstuio apygardos? 2. Kodl Klaipdos, Vilniaus krate (r. partizan apygard emlap) partizan jungini nebuvo? Partizan apygard, rinktini, tvnij ribas nustatydavo pagal administracin-teritorin paskirstym. Kodl partizanai grietai laiksi nustatyto veiklos rajono?

PIET LIETUVOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS

[...] danai galvoju apie uvusius. Viepatie mano, kiek j daug! Ms tvyn tokia maa, o va be iimi geriausieji vyrai: jauni, kupini pasiryimo, drss... Kaip bus reikalinga Lietuva j ateityje.62
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Anksiausiai srit susijung Dzkijos ir Suvalkijos kovotojai. Piet Lietuvos sritis 1949 metais pavadinta Nemuno vardu. Pirmasis partizan vienytojas ir vadas buvo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946-1948 metais ne kart keitsi vadai, taiau uvusij viet ateidavo nauji energingi kovotojai: Dominykas Jys-uolis, Antanas Bal-tsis-Zvejys, Sergijus Stanikis-Litas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lionginas BaliukeviiusDzkas ir daug kit inomesni ir visai neinom didvyri.
62 Partizano

Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 39.

Iki 1948-j labai stipri buvo Tauro apygarda, taiau uvus Baltsiui, dominuoti m Dainavos apygarda.

Piet Lietuvos partizan vadai

1948-1949 met iem Piet Lietuvos srities vadas Ramanauskas-Vanagas ir Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas praleido keliaudami emaitij, kur po ilg tikinjim, jog nes provokatoriai, susitiko su Jonu emaiiu-Vytautu. Abu ie Piet Lietuvos partizan vadai dalyvavo 1949-j suvaiavime ir tapo LLKS Tarybos nariais, o Ramanauskas-Vanagas netrukus buvo paskirtas LLKS gynybos pajg vadu. Gr i suvaiavimo jie stengsi Piet Lietuvoje gyvendinti suvaiavimo nutarimus, todl tuoj pat suauk Tauro ir Dainavos apygard vadovybi pasitarim, prane apie Lietuvos partizan susivienijim ir suvaiavime priimtas programines nuostatas. Nuo 1949-j sritis pradjo leisti laikrat Partizanas".

Piet Lietuvos partizan vadai 1951 met pavasar: Nemuno srities vadas Sergijus Stanikis-Litas, Juozas Luka-Skirmantas, paskutinis Dzk rinktins vadas Vaclovas Daunoras-Ungurys

1950 metais Ramanauskui-Vanagui pradjus eiti gynybos pajg vado pareigas, sriiai m vadovauti Stanikis-Litas. Srities vado paskyrim pagal LLKS statut slaptai balsuodami patvirtino apygard vadai. Piet Lietuvos sritis turjo specifin veiklos bar: palaik ryius su Rytprsiais ir Lenkija, nuo okupacijos pradios per ia jo desantinink kelias Vakarus ir atgal. Su Tauro apygardos vadovybe umezg ryius 1946 metais i Vakar atvyks Jonas Deksnys, vliau i ia buvo pasisti Lenkij

ir toliau Juozas Luka, Kazimieras Pyplys, Jurgis Krikinas. Piet Lietuvos srities tabo vadavietje 1949 09 23 uvo pavasar jros keliu Lietuv grs Pyplys-Maytis. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas 1950 10 03 sulauk Taurags mikus desantu nusileidusio

LLKS galiotinio usieniui Lukos-Skirmanto, kuriam netrukus Kazl Rdos miko bunkeryje suruo susitikim su Piet Lietuvos srities partizan vadu Stanikiu ir LLKS gynybos pajg vadu Ramanausku. Luka plaiai referavo apie VLIK-o veikl ir partizan situacij tarptautiniu poiriu. Kazl Rdos mikus nusileido ir 1951 met desantas: Julijonas Btnas-Stev ir Jonas Kukauskas-Dzykis, Gardenis. Partizanai kurdino juos Petro Jurkaiio-Bero bunkeryje, kur atvykusieji lauk susitikimo su Ramanausko bunkeryje iemojusiu Luka.

Taiau MGB pavyko isiaikinti Bero bunkerio viet. vyko tragedija: Jurkaitis band prasiverti ir buvo nukautas, o Kukauskas pasidav gyvas, prie tai nuovs sueist Btn. MGB atsivr galimybs pasiekti legendin Juoz Luk. MGB buvo permusi Lukos usien siuniamas radiogramas ir apytikriai inojo jo slapstymosi viet. Ikviesti j susitikim galjo tik Kukauskas, kartu su Luka moksis valg mokykloje. Kauno apskrit MGB pasiunt grup agent smogik, apsimetusi atskraidintais desantininkais. Per ryininkus jie nusiunt Lukai Kukausko kvietim susitikti. Susitikimas paskirtas 1951 09 04 nakt ties Par kaimu. Luka buvo labai atsargus. Nordamas patikrinti, ar tikrai kvieia Kukauskas, perdav ratel, klausdamas tik vienam Kukauskui inom dalyk. Gavs teising atsakym, nujo tiesiai pasaloje tykanius smogikus, kurie, i Kukausko suinoj, kad Luka gyvas nepasiduos, nes ant krtins visada neiojasi paruot granat, paleido automato serij ir j nukov. 1952 06 07 buvo suimtas paskutinis Tauro apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas. Jis palo, pradjo idavinti likusius jam inomus bunkerius. iedas apie srities vadaviet siaurjo. 1953 02 03 Prien ile iduotas uvo paskutinis Piet Lietuvos srities vadas Sergijus Stanikis-Litas: apsupus bunker, sunaikino tabo dokumentacij, supjaust savo aulinius batus ir pakl prie smilkinio pistolet. Idavikas Jankauskas tapo nebereikalingas: jo byla buvo perduota teismui ir 1955 metais jis buvo suaudytas. Piet Lietuvoje liko slapstytis vienas aukiausi LLKS pareign Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Atkurti srities ir apygard tabus nebebuvo galimybi.

PIET LIETUVOS PARTIZAN JUNGINI ORGANIZACIN STRUKTRA

Pasvarstykime 1. Kas lm atskir partizan apygard veiklos savitum? Ar tam didesns reikms turjo apygardos geografin padtis, ar vadovybs intelektualinis potencialas? 2. Kuo skyrsi Lietuvos situacija 1947 met pabaigoje, kai Juozas Luka ivyko usien, ir 1950-j ruden, kai jis gro? Kokie pasikeitimai vyko partizan gretose ir miesto bei kaimo visuomenje? Kodl Luka, daugma inodamas kovojanio krato padt, visomis jgomis stengsi grti?

Partizaninio karo pabaiga

VADOVYBES SUNAIKINIMAS
A, kaip ir kiti mano bendraminiai, manau, kad Soviet Sjunga ginkluotomis pajgomis siver ms al. soviet vyriausybs ingsn laikau neteistu. [...] Visus pogrindio veiksmus, kurio dalyviu a buvau, nukreiptus prie soviet valdi, a laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais, [...] A vis tiek manau, kad kova, kuri a vediau devynerius metus, turs savo rezultatus, 8I Jono emaiio paskutiniojo
odio teisme Jono emaiio kalba teisme, KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 13, 1. 419-422.
8

1953 met pavasar Lietuvoje bebuvo vos pora imt partizan. Jie slapstsi maomis grupelmis, kai kurie - pavieniui. Ginkluota kova neivengiamai jo pabaig, uleisdama viet nesmurtiniam pogrindini organizacij, jaunimo breli veikimui. Taiau dar nebuvo suimtas vyriausiasis Lietuvos partizan vadas - LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas. 1950-1951 metais emaitis toliau tobulino LLKS dokumentus, daug keliavo inspektuodamas partizan apygardas ir rinktines, atkurdamas nutrkusius ryius, keldamas kovotoj dvasi. Ne kart teko susiaudyti su pasalaujaniais ekistais, syk traukdamasis i apsupties paliko prieui visus vyriausiosios vadovybs dokumentus.

1952 METAIS UVUSI IR SUIMT PARTIZAN AMIUS (nuoimiais)

1 - nuo 16 iki 21 met 2 - nuo 22 iki 27 met 3 - nuo 28 iki 32 met 4 - nuo 33 met ir vyresni 5 - amius nenustatytas

Atkuriami tabai vl bdavo sunaikinami. Nors 1950-aisiais prasidjus Korjos karui partizan gretos pasipild naujais kovotojais, daniausiai aukiamais sovietin kariuomen jaunuoliais, taiau nuolat trko galini vadovauti. Kai kurie pareignai um po kelet post, dirbo apygard ir rinktini tabuose. 1950 met spal Lietuv grs Juozas Luka atve ini apie Baden Badeno pasitarim, papasakojo apie ieivijos pastangas padti kovojaniam kratui. Buvo laukiama paramos - ginkl, audmen, radijo aparatros, spausdinimo technikos. Deja, radijo ryys buvo nutrauktas, aparatra pakliuvo MGB rankas. Panaudodami suimt Deksn, ekistai siuntinjo dezinformacij, nuteikinjo lietuvi ieivij, kad reikia neteikti paramos partizanams ir nepublikuoti laisvojo pasaulio spaudoje ini apie laisvs kovas. 1950 metais dar kart buvo bandyta pralauti gelein udang" pereiti sien Lazdij-Punsko rajone, taiau partizan pasiuntiniai pasienyje uvo.

VIEN PARTIZAN PERSEKIOJUSI NKVD KARIKI IR STRIB SKAIIUS

Bsimasis Lietuvos partizan vadas kapitonas Jonas emaitis tvikje prie kar

1951-1952 met iemai emaitis ketino persikelti Tauro apygardos teritorij, taiau dl lemtingo atsitiktinumo susitikimas su apygardos pasiuntiniais nevyko. Buvo jau vlus ruduo, greitai galjo pradti snigti, o tada keisti dislokacijos vietos jau nebegalima. Vadas pasiliko iemoti Kstuio apygardoje - Jurbarko rajono imkaii mike. Gruodio mnes vyko nelaim: emait itiko mikroinsultas, jis buvo paralyiuotas. Apimtas nevilties vadas sprend, ar verta toliau gyventi. 1951 met sausio mnes jis para oficial atsistatydinimo rat: iandien dl ligos nustojau vykdyti pareigas." savo viet sil pirmj pavaduotoj Adolf Ramanausk-

Vanag. Naujo LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko kandidatra buvo aptarinjama susirainjant, nes Tarybai galimybi susitikti nebebuvo. Slinko nirios dienos drgname bunkeryje. Pavasariop Kstuio apygardos Mindaugo brio vadas Juozas Palubeckas-Simas, kurio bunkeryje slpsi emaitis, vadui slaugyti pakviet partizan medicinos seser Marijon ilit. Atsinaujino nutrks ryys su Vakar ir Piet srii vadovybmis, kiek pagerjo vado sveikata ir jis vl pradjo eiti savo pareigas, aptarinjo galimybes pasisti partizan atstov Vakarus. 1953 met gegus mnes padedant uverbuotam partizanui buvo suimtas Palubeckas. Po savaits kankinim, panaudoj klast, ekistai palau partizano vali. MVD ministras savo ratu garantavo, kad bus isaugota gyvyb ir laisv Palubecko iduotiems asmenims. Nuvetas imkaiius ir vedamas parodyti bunkerio, Palubeckas usispyr ir pareikalavo garantin rat atiduoti vietos klebonui, tikdamasis, kad MVD ministras nedrs sulauyti klebonui patiktos garantijos. Atliks ipaint ir patikins kunig, kad dl jo nebus pralietas kraujas, Palubeckas parod bunker. ekistai per vdinimo ang met granat su specialiomis dujomis, nuo kuri partizanai akimirksniu neteko smons. Po pusantr met tardymo, grasinim, kalbinjim (emait palenkti savo pusn band pats SSRS vidaus reikal ministras Laurentijus Berija), partizan vadas buvo suaudytas Maskvos Butyrk kaljime. Mirties nuosprendis vykdytas ir Palubeckui. Tuo metu Lietuvoje bebuvo lik vos pusimtis partizan. I vad - tik Adolfas Ramanauskas, kuris slapstsi kartu su eima - mona ir maa dukrele. Jie turjo sigij fiktyvius dokumentus, apsistodavo pas patikimus mones. Turdamas laiko, Ramanauskas ra dienorat. Sie Adolfo Ramanausko prisiminimai, taip pat Juozo Lukos usienyje parayti Partizanai", Liongino Baliukeviiaus ir Justino Leleiaus dienoraiai - vieni autentikiausi laisvs kov liudijim. Stokodami pragyvenimo l, Ramanauskai umezg ry su mogumi, galiniu ikeisti Juozo Lukos i usienio atvetus dolerius. mog pakio KGB. Jo kvietimu Ramanauskas su mona 1956 met spalio mnes dviraiais atvyko Kaun ir apsistojo agento namuose. Po poros dien, susiruous grti slaptaviet Rokikio rajone, Ramanauskai buvo suimti.

Paskutin Jono emaiio nuotrauka KGB kaljime

Soviet Sjunga demonstravo pasauliui savo pasiekimus statydama brand socializm". Buvo pats vadinamasis Chruiovo atlydys": XX komunist partijos suvaiavime pasmerktas Stalino kultas, monse nelegaliai plito Chruiovo kalba suvaiavime, kurioje jis pirm kart Soviet Sjungos istorijoje vieai prabilo apie baisias represijas, konclagerius, moni udymus ir kankinimus. I lageri pradjo grti kaliniai. Taiau Lietuvoje niekas nepakito. Suimtas Ramanauskas i Kauno buvo nuvetas Vilniaus KGB kaljim. Poemio kameroje kelias valandas jis buvo iauriai kankintas: idurta akis, sualoti lyties organai, padaryta begal aizd. Kankinti tam, kad igaut kokias nors paslaptis, nebebuvo jokio reikalo: ginkluoto pogrindio praktikai Lietuvoje nebebuvo. Taiau patyr budeliai Petras Raslanas, Nachmanas Duanskis, dalyvav kankinant mones 1941 metais Raini mikelyje, ministro pavaduotojas Leonardas Martaviius negaljo sutramdyti savo sadistini polinki ir taip iliejo pykt u tai, kad itiek ilgai negaljo sugauti paskutinio partizan vado. Isigand, kad Ramanauskas mirs neatgavs smons ir teks atsiskaityti prie Maskv u tai, kad neitard, budeliai ive j Lukiki kaljimo ligonin. Apgydytas Ramanauskas buvo nuteistas mirties bausme ir 1957 11 29 Vilniuje suaudytas.

Partizan vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas su miko draugais vanagliais Pasvarstykime 1. Ginkluotas sukilimas manomas tik mobilizavus vis taut, o tam reikalingas centralizuotas pogrindis. Ar btina tokia centralizuota vadovyb, kai nra greito isivadavimo vilties ir svarbiausia tampa vietjika veikla? 2. K reik likusiems eiliniams partizanams vyriausiosios vadovybs sunaikinimas? Ar lengva tsti kov, kai esi visai vienas, kai ilaisvinimo viltys praktikai lugusios? K gali vienas mogus -ar tik grumtis dl savo egzistencijos, ar ir siekti didesni tiksl?

LAISVS KOVOTOJ SKAIIUS 1951-1954 METAIS

PASKUTINIEJI PARTIZANAI
Mes tikjome, kad kovodami isilaikysime ketverius metus ir savo ginkluotsias pajgas, nepalauiam lietuvi tautos vali sujungsime su laisvojo pasaulio tvirtu nusistatymu ir jga tam, kad XX amiaus civilizacijos gda bt visiems laikams nuluota nuo viso ems rutulio paviriaus. Bet ijo kitaip. Laisvs kovoje pavergtosios tautos paliko vienios. Gindami laisv ir nepriklausomyb, kovodami su laisvojo pasaulio kultros ir civilizacijos prieu, susilaukme iauresnio likimo nei anuo metu didvyrikoji suomi tauta.64 Adolfas Ramanauskas-Vanagas Nors organizuota kova pasibaig 1953-j pavasar, taiau keletas pavieni partizan isislapst dar deimt ir daugiau met. agars, Jonikio ir Akmens rajonuose, danai pereidami Latvijos pus, dar ilgai veik buvusios Prisiklimo apygardos Juozapaviiaus tvnijos partizanai. Nuo 1953-j tvnijai vadovavo Steponas Erstikis-Pataonas. Kartu su buvusiu laknu Kostu Liuberskiu-Zvainiu ir Julium AdomaiiuErdvilu jie leido tvnijos laikrat Partizan vi aidas". Nors neturjo ryi su kitais Lietuvoje tebesislapstaniais partizanais, jie atidiai sek tarptautinius vykius, diaugsi 1956 met Vengrijos sukilimu, adino moni vilt, kad ir Lietuvoje dar yra laisvs kovotoj.

1955-j ruden MGB agentas pavaiino partizanus blynais su medumi. Deja, blynai buvo unuodyti spec. preparatu. Bevaiindamas apsinuodijo ir pats agentas. Skubdamas praneti kagbistams apie vykdyt uduot, pakeliui nualpo ir buvo moni nuvetas Mekuii ligonin. Kol i jos isikrapt ir susisiek su ekistais, prajo visa para. Tuo tarpu partizanai, pasijut apnuodyti, kol dar turjo jg, bgo tolyn nuo pavojingos vietos. Maiausiai blyn suvalgs Adomaitis vilkte vilko smons netekusius savo kovos draugus, kol ir pats sukniubo. Po io apnuodijimo mons mat Erstikj-Pataon stipriai sualota galva. Paskui jis dingo be inios. Neaikus ir Liuberskio likimas. Adomaitis buvo nukautas. Taiau prie tai Liuberskis ir Adomaitis 1956 met pabaigoje ileistuose Partizan vi aido" numeriuose isamiai apra i istorij. Tai paskutiniai ilik partizan laikratliai. Kagbistai iekojo ne tik dingusi be inios Erstikio ir Liuberskio, bet Auktaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubno bei emaiio Prano Koniaus-Adomo. Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis, liks vienas, slapstsi Utenos rajone. Kartais kokiam ypa negailestingai skriaudianiam mones kolchozo pirmininkui dar paraydavo perspjamj laik. Kadangi partizanaudamas buvo veds, monos sesers eimai statantis nam Papiki kaime, po krosnimi specialiai buvo rengta slptuv, kurioje jis slapstsi nuo 1960-j. Nesiliov ekist persekiojimai, pasalos, agent verbavimas, gimini, tuo metu jau grusi i Sibiro tremties, tardymai. 1965 03 10 nam, kuriame buvo Kraujelio slptuv ir gyveno jo mona, apsupo apie 50 kareivi. Pamats, kad gyvam pasitraukti nepavyks, Kraujelis ulipo ant trobos aukto. Tars monai: A laisvs nesulauksiu, bet mons sulauks", nusiov.

Paskutinis uvs Auktaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas su eima

Tais pat metais kiek vliau uvo ir paskutinis emaii apygardos partizanas Pranas Konius, 1941 met birelio sukilimo dalyvis, aktyvus Sauli sjungos narys. Partizanavo nuo 1944-j, 1947-1951 metais buvo emaii apygardos Kardo rinktins tabo narys. Jam ieinant partizanauti, suadtin pasak: Lauksiu Pranuko, kiek reiks." Deja, tas laikas utruko deimtmeius. Nuo 1952 met Konius slapstsi vienas Kretingos, Priekuls rajonuose, kartais pereidamas Latvijos pusn ir net porai mnesi sidarbindamas sezoniniu miko darbininku. ekistai sek visus jo gimines ir pastamus. Kadangi Konius buvo 1941 met birelio sukilimo dalyvis, okupacin valdia, nors ir nerado fakt patvirtinani liudinink, skleid gand, es jis dalyvavs yd genocide. Tai buvo prastas partizan juodinimo bdas. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos prajo dvideimt met. Iblso laisvs kov atgarsiai. Kai 1965 met vasar Drungil sodyb Kretingos rajono Didij alim kaime ujo pagyvens mogus ir papra valgyti, eiminink dukra vargu ar k nors inojo apie kadaise veikusi emaitijoje Salant kuop, kurioje savo partizanin keli pradjo Konius.

1965 met liepos mnes pasalaujantys ekistai pastebjo i miko sodyb pramint takel. Nors galjo pabandyti suimti gyv, taiau apsup partizano slptuv per lent sien kagbistai pradjo audyti. Pranas Konius uvo 1965 07 15. Tai buvo paskutinis Lietuvoje nukautas partizanas. Net patys ekistai nusistebjo, kad taip ilgai iliks banditas" neturjo jokio turto - tik labai sudvtus apatinius baltinius. Ilgiausiai i vis Auktaitijos partizan isilaik Stasys Guiga. uvus kovos draugams, jis atjo pas venionli rajono inik kaimo gyventoj On inikait ir papra prieglobsio. Jos kltyje jis pasiliko 33 metams. iema keit vasar, augo naujos kartos, u slptuvs sien vyko nepastamas gyvenimas, o Stasys Guiga vis lauk ir tikjo Lietuvos laisve. Jo globja, dirbdama kolchozo karvi melja, gyveno su didele paslaptimi. Reikjo maitinti ir aprengti besislapstant partizan, slapta nuo kaimo gyventoj nupirkti jam rb, virti valg. Mnulis mano saul", - mgo kariai juokauti Guiga, nes tik naktimis retkariais ieidavo i slptuvs. 1986 met iem perals Stasys Guiga susirgo ir mir. Jo globja ukas palaikus klojime, o atjus pavasariui palaidojo mike. Trko vos ketveri met iki Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo.

Paskutinis uvs emaitijos partizanas Pranas Konius-Adomas (priekarin nuotrauka)

Auktaitijos partizanas Stasys Guiga, isislapsts iki 1986 met (priekarin nuotrauka) Pasvarstykime 1. sivaizduokime, kad nuo partizaninio karo pradios prajo 20 met. Ar naujai uaugusi karta, nuolat veikiama komunistins propagandos, begaljo suprasti partizan siekius? 2. Kodl dabar, prajus 50 met, i naujo atgyja partizan atminimas ir naujai nuvinta j aukos prasm?

POIRIS PARTIZANUS OKUPUOTOJE LIETUVOJE

Bet laikas atlieka savo. Gyvenimas eina savo keliu nenugalimas ir nesulaikomas. [...] To itutinto mogaus, o ypa jaunosios kartos suklaidintam protui, ualdytoms irdims ir suluointai psichikai vl atsivers visos galimybs laisvai prieiti ir naudotis visomis tikromis, neapgaulingomis viso gyvenimo vertybmis, sveiku ir vairiapusiku dvasios ir kno penu. [...] Ar a t dien dar kart sulauksiu, ar nesulauksiu, tai ne nuo mans priklausys. Bet ta diena bus. 65
I Petro Paulaiio laiko i konclagerio

Jau partizanini kov kartyje sovietin propaganda pradjo formuoti partizano kaip bandito vaizd. Niekindami nukautuosius, ekistai nuolat pabrdavo, kad tai ne mons, o banditai. Yra buv atvej, kai pionieri

vadovai ved vaikus per aiktje suguldytus partizan knus, tokiu bdu ugdydamas paniek ir neapykant liaudies prieams". Kartais okupacin valdia prie nukautj surengdavo miting, kartais organizuodavo vie parodomj suimto partizano teism. iaip jau visi politini kalini teismai Soviet Sjungoje buvo slapti, taiau iam spektakliui" bdavo sukvieiami liudytojai - partijos aktyvistai ar MGB nipai, kurie pasakodavo kraupiausias istorijas apie teisiamuosius. Toks parodomasis teismas teis vien paskutinij Prisiklimo apygardos partizan Prancik Prsait-Lap.
Petro Paulaiio laikas broliui Antanui (1973 10 30), KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 5843, t. 3.
65

OKUPACINS VALDIOS SAKAI, DRAUDIANTYS PASIPRIEINIMO DALYVIAMS GRTI TVYN

1956 11 05 - LKP Centro komiteto biuro nutarimas, draudiantis nuteistiems u kontrrevoliucin" veikl grti Lietuv 1957 01 14 - SSRS Vidaus reikal ministerijos sakas dl asmen, grusi i konclageri, itrmimo i Kauno 1957 01 21 - LSSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakas, draudiantis grti Lietuv aktyviems laisvs kovotojams

Pasibaigus laisvs kovoms, kur laik Lietuvoje partizan vardas i viso nebuvo minimas. Norta, kad j atminimas pamau idilt i moni atminties. Taiau po Stalino mirties valdi atjus Nikitai Chruiovui, 19551956 metais iek tiek atilus politiniam klimatui, pradtos perirti nuteistj bylos. Daugeliui pareikti kaltinimai pripainti nepagrstais, kitiems - sumaintas bausms laikas. Daugyb kalintj buvo paleisti i konclageri. Bijodama, kad gr tvyn jie papasakos apie laisvs kovas, Lietuvos okupacin valdia kaip manydama tam prieinosi. 1956 1105 LKP Centro komiteto biuras nutar, kad asmen, teist u kontrrevoliucin veikl", grimas Lietuv yra politikai alingas, ir kreipsi SSRS Aukiausiosios tarybos Prezidium, praydamas udrausti grti politiniams kaliniams ir tremtiniams ne tik Lietuv, bet ir Latvij ar Kaliningrado srit. Nesulaukus atsako i Maskvos, kolabo-rantin Lietuvos vyriausyb ileido sak, draudiant grti gimtin aktyviems laisvs kovotojams ir pogrindini organizacij vadovams. Todl i 80 tkstani 1944-1953 metais politiniais motyvais nuteist asmen 1956-1957 metais gro tik 17 tkstani, i j partizan tebuvo vos septyni imtai. Nepaisydamas draudimo tvyn gro ir Jurbarko mokytojas Petras Paulaitis - buvs Kstuio apygardos tabo narys, suimtas 1947 metais.

Apsistojo Kaune, taiau netrukus buvo i io miesto ivarytas. Vargais negalais gavo darb -tapo netoli iauli esanios lapi fermos riku. Taiau KGB agentai pastebjo, kad isilavins, dirbs usienyje, mokantis kelias usienio kalbas buvs partizan vadas lyg magnetas traukia jaunim. Todl 1957 metais Petras Paulaitis buvo antr kart suimtas ir prie jau ikalt 9 met pridti dar 25-eri. Taigi i viso konclageriuose Petras Paulaitis praleido 34 metus. Daug kart jis buvo gundomas rayti malons praym, pasmerkti laisvs kovas, prisitaikyti prie sovietinio gyvenimo, taiau Paulaitis niekada i pavergj malons nepra. Nepra jos ir ilgiausiai i vis lietuvi - 35 metus lageryje ir dvejus tremtyje - kaljs Balys Gajauskas. Nuteistas 25 metams u pogrindin veikl, antr kart jis atsidr teisme, nes rinko ir saugojo partizan nuotraukas, dokumentus.

Kstuio apygardos tabo narys mokytojas Petras Paulaitis-Aidas (priekarin nuotrauka)

IPLATINTA ATSIAUKIM

Metai Kart Vienet 1957 97 1958 38 1959 25 780 383 87

1954-1959 METAIS LIETUVOJE IAIKINTA POGRINDINI ORGANIZACIJ

Metai Organizacij skaiius 1954 1955 1956 1957 1958 1959 20 11 14 29 10 14

PROPAGANDINI PRIEMONI PRIE PARTIZANUS SKAIIUS

Metai

1959-1960

1985

Straipsniai laikraiuose 452 100 Radijo laidos Televizijos laidos Kino apybraios Dokumentiniai filmai Knygos 30 16

_
2 5 9

3 2
-

Grtantys gyvi partizan kov liudininkai buvo labai pavojingi reimui. Tuo labiau kad Lietuvoje neblso laisvs dvasia. Danoje mokykloje krsi pogrindins jaunimo organizacijos, platinusios atsiaukimus, tautini veni proga klusios Trispalves. 1954 metais buvo iaikinta net 20 pogrindini jaunimo organizacij, daugelis j veik vidurinse mokyklose (Veiveri, Ignalinos, iluts ir kitose). 1954 10 29 nuo Gedimino pilies bokto slapta nuimta sovietin LSSR vliava. Nauj impuls prieintis dav 1956 met Vengrijos sukilimas. Per Vlines Kauno kapinse susirinko tkstaniai moni. Nepaisydami kariuomens ir milicijos utvar, su Trispalve jie nuygiavo Laisvs alja. Panaios eityns vyko ir Vilniuje, kur jaunimas rinkosi Ras kapinse prie Jono Basanaviiaus kapo. 1952 metais dauguma jaunimo pogrindini organizacij (venioni, Ignalinos, Dkto, Anyki, Duset, Trokn, Panevio, Pasvalio, Kybart, Paggi, Pandlio, Tytuvn, Kelms, Lazdij, Skuodo, Obeli ir kt.) buvo susijusios su to krato partizanais, o po Stalino mirties daugelis j veik savarankikai. Todl KGB stengsi izoliuoti jaunim nuo grtani i konclageri politini kalini, skleisti meit, niekinti laisvs kovas. Tuo tikslu 1959 metais LKP CK biuras nutar i KGB ir LKP istorijos instituto

darbuotoj sudaryti speciali redakcij, ruoiani publikacijas apie bandit" vrikumus. Kasmet bdavo ispausdinama daugyb straipsni, sukuriama kino film, leidiamos knygos, kuriose partizanai vaizduojami kaip baiss sadistai, kerto troktantys udikai. Nevengta visoki klastoi. tai Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleius buvo kaltinamas degins ant sovietini kolaborant kakt penkiakampes vaigdes. J apmeis asmuo vliau prisipaino: Ateidavo, kad laikyt miias, pasakyt pamoksll. Apie kokius nors iaurumus ar niekybes i jo puss negali bti n kalbos."66
Vytautas Leleius, Prisiminimai apie kunig Justin" in Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai p. 16.
66

Sovietiniais metais sukurtame kino urnale kunigas Antanas Ylius, Tauro apygardos ir Lietuvos ilaisvinimo komiteto krjas, parodytas kirviu kapojantis monms galvas. ie kadrai buvo sufabrikuoti: kadangi grusiam i konclagerio kunigui neleido dirbti jokio lengvesnio darbo, jis sidarbino miko kirtju, kur ir buvo nufilmuotas.

Petras Paulaitis, 1982 11 04 grs i konclagerio, kur ikaljo 34 metus

1981 metais iauli miesto laikratyje buvo apraytas kraupus 9 asmen Breiv eimos nuudymas pokar Mekuii kaime: suaug ir vaikai sukapoti kirviu. Publikacijoje is nuudymas priskirtas Audros partizan briui, nors

MGB dokumentai liudija, kad i eim i kerto iud sovietiniai partijos aktyvistai broliai Tukiai. Nuolat skleidiant toki propagand, nemaiusios pokario NKVD represij, nieko neinanios apie partizan kovas kartos buvo tikintos, kad pokar vyko ne Lietuvos isivaduojamasis karas, o klasi kova. Es buos" ir liaudies prieai" iauriai kerijo darbininkams ir valstieiams", kuriantiems teisingiausi pasaulyje" socialistin santvark. 1949 metais Lionginas Baliukeviius-Dzkas ra: Kur beitume iandien po kaim, ten visur girdtume jaunim partizan dainas dainuojant, ir ne tik jaunim, bet maus vaikus - piemenukus. Tose dainose vl atgyja seniai uv partizanai ir j darbai, vl prie akis stojasi sunki lietuvi tautos dalia. Tai, kas dainos odiais mayio vaikuio lpose kartojasi, giliai sminga ir o smon."9 Deja, slenkant laikui partizan dainas jaunimas dainavo vis reiau.
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai", LKA, t. 6, p. 108.
9

Pasvarstykime 1. Sakoma, kad mons, neinantys savo istorijos, lieka vaikais. O jei jie imokomi suklastotos istorijos? 2. Kodl okupacin valdia taip bijojo teisybs apie laisvs kovas?

LAISVS KOV REIKM

[...] ms eils retja, jgos maja. Lietuvos mikuose ir kaimuose sta ir alpsta nuo kruvin kov didvyriai. [...] Jie mirta, bet mus laimina. Jie trokta mums laims, laisvs. .. Jie gal savo irdimi dar kalba, nes lpos jau stingsta, akys pasruvusios krauju: Vl praslinks kiek laiko, js, gyvj, irdys bus kupinos diaugsmo, juokas netilps lpose, ir diugins js ausis velniausi muzikos aid garsai... Js umirite mus, bet mes, stantieji, js praome: mylkite Tvyn taip, kaip mes myljome! Neapvilkite ms, u k mes krauj liejome! Mes jus, gyvieji, irsime per amius i kap. "68
Justinas Leleius-Grafas

Sunku nuspti istorij. Kai 1944-j vasar Lietuv eng Soviet Sjungos kariuomen, lydima NKVD dalini, retas kas man, kad ji ia pasiliks pusei amiaus. Sunku buvo patikti, kad karo nualinta, sjunginink elpiama Soviet Sjunga toliau vykdys ekspansinius komunistins imperijos planus. Lietuvos monms buvo dvi alternatyvos: prisitaikymas ar pasiprieinimas. Prisitaikymas garantavo fizin egzistencij, pasiprieinimas sil neini: galbt isivadavim, o gal t. An laik moralins nuostatos diktavo aik apsisprendim. tai Irenos Sarpalits motina, suinojusi, kad jos dukr verbuoja MGB, pasak: Vaikeli, neiduok moni! Nebijok mirties. Geriau a tave matau negyv gatvj, negu suinau, kad tu esi laisva ir idavik."69 Partizanini kov deimtmetis - labai daug mogaus gyvenime. is laikas gali bti visa jaunyst. Taiau ami slinkty tai tik mirksnis. Ms istorijoje tai tik skausmo laas ant kaitusio tautos laisvs aizdro. is laikotarpis nepaliko nauj miest, pili ar kitoki apiuopiam enkl ms emje. Taiau jis neprajo be pdsako. To meto VLIK-o atsiaukime buvo raoma: Realistai vadovaujasi dienos interesais. Idealistai - principais."70 Idealist visuomenje paprastai bna mauma. Partizaninis karas - tai laikas, kada idealist
68 69 70

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 178. Irenos Sarpalits gyvenimo apraymas, LKA, t. 8, p. 151.

Laisv ateina i Vakar" [VLIK-o atsiaukimas], KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 41978/3, t. 4.

OKUPANT REPRESIJ MASTAI LIETUVOJE 1944-1953 METAIS (tkstaniai moni, MGB duomenimis)

1- Nuudyta (be uvusi kaljimuose ir tremtyje) 2 - Suimta (politiniais motyvais) 3 - Itremta

ir realist santykis buvo maksimalus. Partizanas Lionginas BaliukeviiusDzkas ra, kad pabaltijieiai galbt buvo menki politikai, nes nemokjo pirkti ar parduoti savo tvyn, o tik - u j ti. Dvideimt tkstani uvusij ir apie du imtus tkstani iblakytj Sibiro platybse - toks partizaninio karo balansas. Taiau ie praradimai reik kitok kapital: deimtmeiui buvo pristabdyta asimiliacija, tautinio identiteto naikinimas, tautos vertimas paklusnia tarybine liaudimi", asmens individualybs lugdymas. Fizinis sunaikinimas reik dvasin pergal - ateiiai, nes tik kovojanti tauta neva. Taiau buvo ir apiuopiam rezultat. Lietuvos diplomatinis korpusas, atsidrs priverstinje emigracijoje, remiamas ieivijos organizacij, djo daug pastang, kad Lietuvos vardas neinykt i pasaulio emlapio. i pastang dka jau 1945 03 03 JAV valstybs sekretorius paskelb, kad Amerika tebelaiko Estij, Latvij ir Lietuv nepriklausomomis valstybmis. Nesiprieinimas okupacijai bt anuliavs tokius pareikimus. Juozo Lukos per gelein udang" iveti partizan dokumentai parod pasauliui, kad Lietuva kovoja su okupantu, kad sovietins valdios rinkimai yra tik farsas, o Lietuva ilaikoma SSRS

sudtyje tik su okupacins kariuomens pagalba. Dar daugiau - ie dokumentai bylojo ne tik apie lietuvi ryt ir j kanias, bet ir perspjo apie bolevizmo pavoj visai civilizuotai monijai: [...] bolevizmas pasiruos pasaulio civilizacij, kultr ir krikionyb sunaikinti." 10

1949 metais JAV Atstov rmuose plaiai komentuojant vykius Lietuvoje, Ilinojaus valstijos atstovas Morto-nas Gorskis pareik: Lietuvi tauta trokta laisvs ir ji tam turi teis." Apie tai ra ir patys partizanai: Ms isivadavimo kova ir ms tautos balsas prasiver per storiausi gelein udang ir plaiai skamba laisvajame pasaulyje. Ms [...] vieningo pasiprieinimo dka Lietuva liko ne tik neibraukta i pasaulio valstybi tarpo, bet net pripastama savarankika, o partizan atsidavimas savo tautai yra pasaulio politik dmesio centre." 11
Lietuvos Respublikos Romos katalik laikas ventajam Tvui Pijui XII Vatikane, in Juozas Daumantas, Partizanai, p. 420.
10

Prisiklimo apygardos vado sakymas nr. 79 (1951 09 27), KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 7719, t. 2, 1. 1.
11

Partizan pasiprieinimas sugriov sovietins propagandos mit apie savanorik Lietuvos sijungim Soviet Sjung 1940 metais ir atpirko Lietuvos vyriausybs ir kariuomens neveiklum aneksuojant ms al. is neveiklumas, taip pat pabrtinis neutraliteto laikymasis Antrojo pasaulinio karo pradioje neapsaugojo Lietuvos nuo iauriausi okupanto represij, palietusi ne maiau kaip tredal milijono gyventoj. Sunku dabar nuspti, koks bt buvs Lietuvos likimas, jei tie 20 tkstani uvusi partizan (beveik tiek kari turjo priekario Lietuvos kariuomen) bt pasipriein alies okupacijai 1940-aisiais. J kova 1944-1953 metais nors ir neatne Lietuvai laisvs, bet sukliud j kolonizuoti. etojo deimtmeio pradioje rusakalbiai kolonistai sudar 45 nuoimius didij miest, kuri nepasiek partizan perspjimai ir bausms, gyventoj. Latvijoje ir Estijoje, kur partizan pasiprieinimas nebuvo toks stiprus, gyventoj tautin sudtis gerokai skiriasi: Estijoje estai sudaro 62 nuoimius, Latvijos latviai - tik 52 nuoimius gyventoj. Tuo tarpu Lietuvoje lietuviai sudaro 80 nuoimi vis gyventoj. Partizan spauda buvo vienintelis tautikumo puoseljimo bdas. Ten, kur ji plaiau plito, mons ilgiau ilaik patriotin dvasi. Tai mat ir patys partizanai: Sukomunis-tinimo procesas spartesnis miestuose. Auktosiose mokslo staigose esama 40% komjaunuoli. Gimnazijose - apie 10%. Procentai svyruoja priklausomai nuo gimnazijos vietos -gilumoje provincijos procentas menkesnis ir atvirkiai. Su-komunistjimo ir nusivylimo Vakarais laipsnis priklauso nuo gyventoj sluoksni santykiavimo su pogrindiu. Bolevik spaudimas padaro tai, kad ne visiems gyventoj sluoksniams pogrindis prieinamas."12
12

Juozas Luka, Pro memoria", KGB ADS, 3 fondas, b. 109, t. 20.

ETNINI GYVENTOJ SKAIIUS OKUPUOTUOSE BALTIJOS KRATUOSE (nuoimiai nuo bendro gyventoj skaiiaus)

Lietuva

Latvija

Estija

Gyventoj dvasi kl ne tik partizan spauda. Pats faktas, kad yra moni, besiprieinani totalitarizmui, laisvs ir tvyns idealus vertinani labiau nei asmenin gyvenim, skatino susimstyti apie tikrsias vertybes. Kruviname ir ilgame kare daug kas buvo iauriau ir bevil-tikiau nei tiktasi. Taiau istorija nuplauna tai, kas neesminga. O esm - tkstani neinom didvyri didinga auka - kuo toliau, tuo rykiau nuvinta. Ji nepavaldi nei netikriems istorijos aikintojams, nei laikui.
Pasvarstykime 1. Koki bta pasiprieinimo kovos motyv? 2. Kaip ginkluoto pasiprieinimo istorin reikm galtume nusakyti iandien?

Priedai:
PARTIZANINIO KARO ETAPAI IR SVARBESNIEJI VYKIAI YMESNIJ PARTIZAN BIOGRAFIJOS PARTIZAN TEKST CHRESTOMATIJA

Partizano priesaika
Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad itikimai ir siningai vykdysiu Lietuvos laisvs kovos sjdio nario pareigas, kovosiu dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs atstatymo nesigaildamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybs, tiksliai vykdysiu sjdio status, statutus ir savo virinink sakymus, ventai laikysiu visas man patiktas paslaptis, niekada su Lietuvos prieais nesitarsiu, joki ini jiems neteiksiu ir visa, k tik apie juos suinosiu, tuoj savo virininkams praneiu, saugosiu alies gerov ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvs kovotojui elgtis pridera. Gerai inau, kad u smoning udavini nevykdym ir paslapties idavim man gresia mirties bausm. Tepadeda man Viepats Dievas mano darbuose Tvynei Lietuvai.

PIRMASIS ETAPAS: 1944 07- 1946 05 Okupant veiksmai

Raudonoji armija okupavo Lietuv. Buvo atkurti represiniai organai, formuojamas valdios aparatas. Lietuvoje dislokuoti NKVD kariuomens daliniai. Pradta prievartin mobilizacija Raudonj armij, vykdomos baudiamosios akcijos. Imtasi krato kolonizavimo, kultros sovietizacijos. kininkams udtos prievols, prisidengiant ems reforma" konfiskuojami kiai.

Partizan veiksmai
Spontanikai susikr partizan briai; kartu su besislapstaniais nuo mobilizacijos asmenimis juose buvo apie 30 tkstani moni. Partizanai naikino kuriamus okupacins valdios organus, upuldavo miestelius, i aretini ilaisvindavo suimtuosius. Partizan jungini vadai rengsi mobilizacijai ir visuotiniam sukilimui, ruo Lietuvos ilaisvinimo planus, stengsi isaugoti gyventojus nuo mobilizacijos okupacin kariuomen ir aret.

1944 METAI
07 13 Raudonoji armija um Vilni 07 14 Lietuvoje atkurti represiniai soviet organai: NKVD ir NKGB 07 26 Pradta vyr mobilizacija Raudonj armij 07 27 Vilniuje, Kaune ir iauliuose imti kurti strib batalionai 08 Prie Lietuvos laisvs armijos steigtas Lietuvos gynimo komitetas (LGK) 08 01 Lietuvoje dislokuota NKVD 4-oji (generolo Vtravo) auli divizija 08 07 LKP(b) Centro komiteto ir Liaudies komisar tarybos nutarimas dl privalomo ems kio produkt pristatymo valstybei 08 15 Partizanai puol Zaras kaljim ir ilaisvino suimtuosius 08 24 LKP(b) Centro komiteto nutarimu strib briai pradti kurti apskrii centruose 08 30 Paskelbta ems reforma": konfiskuojama stambi ki em ir pasitraukusi Vakarus ar besislapstani asmen kiai 08 31 Partizanai puol Siesik miestel (Ukmergs apskritis) 09 09 Partizanai puol Balnink miestel (Ukmergs apskritis) 10 14 Pakartotin mobilizacija Raudonj armij 10 14 LKP(b) Centro komitetas ir Liaudies komisar taryba patvirtino vadovaujanij darbuotoj - nomenklatros sra 10 26 I bibliotek pradtos iimti ir naikinti nepriklausomybs metais ileistos knygos

10 26 Partizanai puol Bir miest 11 kurta Lietuvos ilaisvinimo taryba (vadovai Mindaugas Bloznelis, Liudas Dambrauskas ir kt.) 11 10 Partizanai puol Valkinink miestel (Alytaus apskritis) 11 11 steigtas VKP(b) Centro komiteto Lietuvos biuras 11 11 Partizanai puol Onukio miestel (Trak apskritis) 12 01 Partizanai puol Serediaus miestel (Kauno apskritis) 12 03 Strib briai kurti valsiuose 12 kurta Vyio apygarda (pavadinimas suteiktas 1945 met vasar) 12 04-05 Partizanai puol Girkaln (Raseini apskritis) 12 08 Partizanai puol Butrimonis (Alytaus apskritis) 12 11 Partizanai puol Pernarav (Kdaini apskritis) 12 12 Partizanai puol Panemun (Rokikio apskritis) 12 15 Partizanai puol Grinkik (Kdaini apskritis) 12 22-25 NKVD baudjai degino ir ud Alytaus apskrities Merkins ir Alovs valsiaus kaim gyventojus 12 26 NKVD kariuomen puol partizanus Antazavs mike (ilo mis") 12 26 NKVD kariuomen puol partizanus Paliepi mike (tarp Kraki ir Ariogalos) 12 29 uvo Lietuvos laisvs armijos krjas Kazys Veverskis. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrko

1945 METAI
01 kurta Didiosios kovos apygarda 01 Partizanai puol ilavot (Marijampols apskritis) 01 12 NKVD kariuomen puol partizanus Uulnio mike 01 31 Partizanai puol Gudelius (Marijampols apskritis) 02 04-11 Jaltos konferencija 02 Partizanai vl puol ilavot (Marijampols apskritis)

02 07 NKVD baudjai Trak apskrities Miguiioni kaime sudegino 15 sodyb 02 09 Kautyns su NKVD kariuomene Panevio apskrities Trokn valsiuje 02 09 LSSR Aukiausios tarybos pirmininko Justo Paleckio, Liaudies komisar tarybos pirmininko Meislovo Gedvilo ir LKP(b) Centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniekaus kreipimasis lietuvi taut", raginantis besislapstanius asmenis legalizuotis 02 12 Partizanai puol Miroslav (Alytaus apskritis) 02 23 Partizanai puol Rudamin (Lazdij apskritis) 03 05 Partizanai puol Keturvalakius (Vilkavikio apskritis) 03 10-12 Kautyns su NKVD kariuomene Labanoro girioje prie Kiaunelikiu 03 20 Kautyns su NKVD kariuomene Ukmergs apskrities Vepri valsiuje prie Gudeli kaimo 03 25 Partizanai puol Punios miestel (Alytaus apskritis) 03 kurtas emaii legionas (vliau pavadintas apygarda) 04-05 Pirmieji pokario trmimai 04 kurta Lietuvos partizan sjunga 04 Suimti Lietuvos ilaisvinimo tarybos nariai 04 07 Partizanai puol Balnink miestel (Ukmergs apskritis) 04 17 Partizanai puol Rudnios miestel (Alytaus apskritis) 05 08 II pasaulinio karo pabaiga Europoje - Vokietijos kapituliacija 05 16 Kalniks mis (Alytaus apskrities Simno valsius) 05 25 Partizanai puol Endriejav (Klaipdos apskritis) 06 03 Okupacin valdia pakartoja raginim legalizuotis 06 07-08 Partizanai puol Seredi (Kauno apskritis) 06 14 Varios kautyns (Alytaus apskrities Daug valsius) 07-09 Lietuvos gyventoj trmimai 07 Okupacin valdia organizuoja para rinkim po padkos laiku Stalinui

07 07 Paskelbta amnestija" Raudonosios armijos dezertyrams ir besislapstantiems nuo aukimo 07 17 - 08 02 Potsdamo konferencija 07 19-22 Virtuk mis (Raseini apskritis) 07 20 Sunaikintas Lietuvos laisvs armijos iauli apygardos tabas 08 01 Sunaikintas Lietuvos laisvs armijos Kauno apygardos tabas 08 kurtos Tauro ir Vytauto apygardos 08 03 Partizanai puol Keturvalakius (Vilkavikio apskritis) 08 08 Partizanai puol Rozalim (Panevio apskritis) 09 kurtas Lietuvos ilaisvinimo komitetas 10 Komiteto nariai suimti 10 I staig atleista 6,1 tkstanio nepatikim darbuotoj 11 kurta A" apygarda. Vliau - Dainavos 11 Suimta dauguma Lietuvos laisvs armijos tabo nari 11 10 Partizanai upuol Gaurs miestel (Taurags apskritis) 12 15 Partizanai upuol Merkins miestel (Alytaus apskritis)
1945-j pabaigoje Lietuvoje dislokuota NKVD 7-oji auli divizija,

vadovaujama generolo Pijaevo. gulos dislokuotos valsi centruose.

1945 metais kurtos ginkluotos sovietini aktyvist grups. Udarytos

Vilniaus, Teli, Vilkavikio kunig seminarijos 1946 METAI 01 kurta Lietuvos tautin taryba. Vadovas Jonas Noreika - Generolas Vtra. 02 10 Rinkimai SSRS Aukiausij taryb 02 15 Paskelbtas vidaus reikal ministro Juozo Bartaino raginimas legalizuotis, grasinant imti kaitais eim narius 02 18-21 Partizan eim trmimas

03 Suimti Lietuvos tautins tarybos nariai 03 Lietuvos laisvs armijos tabo narys Jonas Semaka pasira sakym sudaryti Lietuvos ginkluotj pajg sukilimo plan 03 05 Winstonas Churchillis paskelb prasidedant altj kar" tarp Ryt ir Vakar 03 05 Partizanai puol Keturvalakius (Vilkavikio apskritis) 03 13 Partizanai puol Pakuon (Kauno apskritis) 03 Partizanai puol Pabaisk (Ukmergs apskritis) 04 09 kurtas Piet Lietuvos partizan tabas. Vadas Juozas VitkusKazimieraitis 04 10 Kautyns su MVD kariuomene Ukmergs apskrities Taujn valsiuje prie Varuk kaimo 04 22 Pasirayta Lietuvos partizan deklaracija dl Lietuvos valstybingumo atkrimo 04 Piet Lietuvos partizan srityje (o netrukus - ir visoje Lietuvoje) vesti partizan pasiymjimo ir skiriamieji enklai 06 06 KGB agentas Juozas Markulis susitikime su partizan atstovais paskelb apie vieningos pasiprieinimo organizacijos Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio (BDPS) - krim

ANTRASIS ETAPAS: 1946 05 - 1948 11 Okupant veiksmai

Terorizuojami kininkai, didinami mokesiai ir prievols, rengiamasi kurti kolchozus. Vykdomas ideologinis spaudimas inteligentijai. Karins operacijos prie partizanus derinamos su provokacijomis, pasitelkiamos specialios smogik grups. Masikai verbuojami nipai, agentai siuniami partizan brius. Gyventojams bauginti nukauti partizanai niekinami miesteli aiktse. vykdomas didiausias pokario trmimas, pradedami organizuoti kolchozai.

Partizan veiksmai
Bandoma kurti viening politin ir karin pasiprieinimo vadovyb. Umezgami ryiai su usienyje veikianiu Vyriausiuoju Lietuvos ilaisvinimo komitetu (VLIK), iekoma Vakar pasaulio paramos. Nepriklausomybs atkrimo viltys siejamos su galimu Ryt-Vakar konfliktu. Aktyvi kovotoj skaiius sumaja iki keleto tkstani moni. Susiformuoja tvirti teritoriniai junginiai - partizan apygardos. Keiiasi kovos taktika: slapstomas! maomis grupmis, atsisakoma miesteli puolim ir atvir kovos veiksm. Daniausia kovin akcija - pasala. Veiklos kryptys: rinkim

boi-kotavimas, ryi tarp apygard umezgimas, partizan spaudos platinimas, nip ir aktyvi kolaborant naikinimas, pagalba nukentjusiems nuo okupant teroro. 1946 METAI 07 02 LSSR vietimo ministerija sako atleisti i darbo alingos" ideologijos mokytojus 07 06 Kautyns su MVD kariuomene Pyragi mike (Raseini apskrities iluvos valsius) 08 12 kurtas Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas, kontroliuojamas MGB 09 kurta Jungtin Kstuio apygarda 09 20 Partizanai puol Gi miestel (Vilkavikio apskritis) 09 28 Partizanai puol Siesik miestel (Ukmergs apskritis) 10 11 LKP(b) Centro komiteto sekretorius Kazys Preikas apkaltino raytojus beidjikurnu 1946 metais Vilniuje kurta NKGB mokykla 1947 METAI 01 02 MGB agento Juozo Markulio sakymu kurta partizan iaurs Ryt Lietuvos sritis. Vadu paskirtas Jonas Kimtas-algiris 01 15-16 Partizan vad suvaiavimas. Demaskavus Markul, BDPS atsikrat MGB kontrols 02 09 Rinkimai LSSR Aukiausij taryb 05 01 steigta Algimanto apygarda 05-06 BDPS Prezidiumo galiotiniai Juozas Luka ir Jurgis Krikinas ivyko Lenkij perspti BDPS atstov usienyje Jon Deksn apie MGB provokacij ir gro atgal 06 07 Partizanai puol Veivirn miestel (Klaipdos apskritis) 07 17 Imti apginkluoti valsi ir apylinki partijos aktyvistai 08-09 Kazl Rdos mikuose vyko partizan apmokymo kursai

11 18 Partizanai puol Bataki miestel (Taurags apskritis) 12 12 LKP(b) Centro komiteto nutarimas paalinti i mokykl usiimanius prieika veikla" moksleivius 12 15 BDPS Prezidiumo galiotiniai Juozas Luka ir Kazimieras Pyplys pasisti Vakarus umegzti ryi su VLIK-u 12 15 LSSR Ministr tarybos ir LKP(b) Centro komiteto nutarimu apibrta buos" svoka 12 16 Visasjungins Lenino komunistins jaunimo sjungos (VLKJS) Centro komiteto biuro nutarimu numatyta apginkluoti ir traukti kov prie partizanus komjaunuolius 1947 12 22 - 1948 03 28 Partizan rmj ir buoi" trmimas 1948 METAI 01 18 Rinkimai okupacines LSSR vietines tarybas 02-03 Sunaikintas BDPS Prezidiumas ir Tauro apygardos tabas 03 20 LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Ministr taryba prim nutarim steigti Lietuvoje kolchozus 04 01 kurta Prisiklimo apygarda 05 01 iaurs Ryt Lietuvos sritis pavadinta Karaliaus Mindaugo vardu 05 05 kurta Vakar Lietuvos (Jros) sritis. Vadas Jonas emaitis 05 22-27 I Lietuvos itremta 39,8 tkstanio gyventoj 06 24 - 1949 05 12 SSRS vykdo Berlyno blokad 07 09 Baden Badene (Vokietija) vyko VLIK-o, VLAK-o ir BDPS Prezidiumo galiotini pasitarimas Lietuvos laisvinimo klausimu 07 10 kurta Vieninga laisvs kovos sjdio organizacija (VLKSO) 11 12 vyko BDPS prezidiumo posdis, kuriame VLKSO pavadinta Ginkluotosiomis pajgomis 12 05 Jungtins Tautos prim Visuotin mogaus teisi deklaracij 1948 metais Masikai griaunami nepriklausomybs laik paminklai. U beidjikurn" smerkiami mokslininkai, udrausta genetika, sugrietinta teatr repertuaro cenzra, nacionalizuojamos banyios, udaryti vienuolynai

TREIASIS ETAPAS: 1948 11 - 1953 05

Okupant veiksmai Iardoma nusistovjusi kaimo gyvenimo sankloda, sunaikinama partizan atrama kaime. Vykdomi masiniai trmimai, kuriami kolchozai, vienkiemi gyventojai prievarta keliami kolchoz gyvenvietes. Suimti partizanai verbuojami, i provokatori kuriami legendiniai tabai, partizan struktros ardomos i vidaus. Partizan veiksmai Sukuriama vieninga partizan organizacija - Lietuvos laisvs kovos sjdis. LLKS Tarybos Prezidiumui suteikiami aukiausiosios krato politins ir karins valdios galiojimai. Keiiama kovos strategija: pirmenyb teikiama gyventoj dvasini vertybi ir kini itekli isaugojimui per ilgai truksiani okupacij. Ruoiamasi neginkluotam pasiprieinimui, leidiama ir platinama pogrindin spauda, kuriamas bsimos nepriklausomos Lietuvos valstybs modelis. Prieinamasi kolchoz krimui, vienkiemi naikinimui. 1949 METAI 02 02-22 Visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Vietoj BDPS Prezidiumo ir Ginkluotj pajg kuriamas vieningas Lietuvos laisvs kovos sjdis. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas - Jonas emaitis 02 16 Priimta LLKS Tarybos deklaracija, skelbianti, kad aukiausiu teistu valdios organu Lietuvoje yra partizan vadovyb, o j kovos tikslas nepriklausomos parlamentins Lietuvos Respublikos atkrimas 03 07 Sunaikinamas Dainavos apygardos tabas 03 25-28 I Lietuvos itremta 29 tkstaniai gyventoj 03 24 uvo Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Mikinis 04 Dar itremta 2,8 tkstanio moni 06 07-09 Sunaikintas Kstuio apygardos tabas. uvo vadas Aleksas Miliulis-AJgimantas 08 12 Pasirayta tarptautin enevos konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu

08 13 Sunaikintas Prisiklimo apygardos tabas 09 09 Sunaikintas Vakar Lietuvos (Jros) srities partizan tabas. uvo srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis 09 23 Sunaikintas Piet Lietuvos (Nemuno) srities tabas 09 28 uvo Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas 10 28-31 Sunaikintas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities ir Algimanto apygardos tabai. uvo srities vadas Antanas Sluka-Sarnas ir Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Mont. 1949-j pabaigoje atkurtas Vakar Lietuvos (Jros) srities partizan tabas 1949-aisiais suvienodinama partizan jungini organizacin struktra, kuriamos tvnijos - maesni teritoriniai padaliniai, pasireng veikti savarankikai. Daugiau nei pus kinink suvaryti kolchozus
1950 METAI

01 19 Atkurtas Piet Lietuvos srities tabas 04 05-12 Sunaikintas Vytauto apygardos tabas 06 20 Pakeistas LSSR administracinis-teritorinis suskirstymas: kurtos Vilniaus, Kauno, Klaipdos ir iauli sritys ir joms pavalds 87 rajonai 06 24 uvo Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevi-ius-Dzkas 06 25 Prasidjo Korjos karas (baigsi 1953 07 27) 07 05 Sunaikintas Vyio apygardos tabas. uvo vadas Alfonsas Smetonaygandas 07 15 Udrausta giedoti Lietuvos himn 07 Atkurtas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities tabas 08 31 - 10 01 Itremta 1,4 tkstanio moni 10 03 Taurags mikus desantu nusileido i Vakar grtantys Juozas Luka, Benediktas Trumpys ir Klemensas irvys 11 25 Karaliaus Mindaugo srities vado sakymu panaikintos Algimanto ir Didiosios kovos apygardos

12 17 Rinkimai SSRS Aukiausij taryb 1950-aisiais baigta Lietuvos ems kio kolektyvizacija, Kaune susprogdinta Laisvs statula ir Neinomojo kareivio kapas, Vilniuje nugriautos statulos nuo Arkikatedros. Vis sunkiau atkurti nuolat sunaikinamus partizan tabus.

1951 METAI

02 02 uvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas 02 10 uvo Vakar srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Henrikas 03 19 Sunaikintas Ryt Lietuvos srities ir Vytauto apygardos tabai 04 19 Kazl Rdos mikus atskraidintas desantas: Julijonas Btnas ir Jonas Kukauskas 05 Atkurtas Vakar Lietuvos srities tabas 08 LLKS jungti paskutiniai savarankikai veik Bir krato partizanai, kurie sudar Zigmo Sierakausko (vliau pavadint Piln) tvnij ir prisijung prie Vyio apygardos 09 27 uvo Dainavos apygardos vadas Juozas Geguis-Diemedis 09-10 I Lietuvos itremta 21 tkstantis moni 12 20-22 Sunaikintas Vytauto apygardos tabas. Suimtas vadas Bronius Kalytis tapo MGB agentu ir toliau vaidino apygardos vado vaidmen. Apygarda nustojo egzistuoti 1952 METAI 01 08 Itremti 3 tkstaniai moni 06 Panaikinta Prisiklimo apygarda. Likusi Maironio rinktin jungta Kstuio apygard. Vadui Juozui Pa-linui-Rytui 10 01 uvus, rinktin nustojo egzistuoti 06 07 Suimtas Tauro apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas. MGB j uverbavus, apygardos tabas nustojo egzistuoti 08 Sunaikintas Dainavos apygardos tabas. MGB kr legendin tab

08 16 Suimtas Ryt Lietuvos srities vadas Jonas Kimtas-algiris. J uverbavus, tabas sunaikinamas, MGB kuria legendin tab 11 Prie Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo kurta pogrindin organizacija Vyi sjunga, kurios tikslas -tsti pasiprieinim okupacijai taikiu bdu 1952-aisiais Vilniuje susprogdinti Trys Kryiai. Dauguma partizan tab sunaikinta pasitelkus agentus smogikus
1953 METAI

01 17 Sunaikintas Vakar Lietuvos (Jros) srities tabas uvo vadas Antanas Bakys-Germantas, Klajnas 01 26 uvo Vyio apygardos vadas Bronius Karboius-Bit. Apygarda nustojo egzistuoti 02 03 uvo Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Stanikis-Litas, Viltis. Srities tabas nustojo egzistuoti 02 11 uvo LLKS Tarybos Visuomenins dalies virininkas Juozas ibailaMerainis. Nustojo eiti LLKS leidiniai 03 05 Mir VKP(b) Centro komiteto pirmasis sekretorius Josifas Stalinas 05 30 Suimtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis. Suaudytas 1954 11 26. LLKS vadovyb nustojo egzistuoti. Organizuotas partizaninis pasiprieinimas baigsi 06 19 uvo Kstuio apygardos vadas Povilas Morknas- Rimantas. Apygarda nustojo egzistuoti 06 26 Suimtas Laurentijus Berija, buvs SSRS NKVD komisaras, represij iniciatorius ir vykdytojas 08 23-27 uvo emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis. Sunaikintas apygardos tabas
1954 METAI

09 18 uvo paskutiniai Dainavos apygardos partizanai 06 uvo paskutiniai Kstuio apygardos partizanai 07 21 uvo paskutiniai Tauro apygardos partizanai

09 17 - 11 24 SSRS Aukiausiosios tarybos Prezidiumo ir Ministr tarybos nutarimais i konclageri ir tremties pradta paleisti mones 11 02 Kaune masikai pamintos Vlins 1956 METAI 07 15 uvo paskutiniai Vyio apygardos partizanai 10 12 Suimtas paskutinis LLKS Tarybos Prezidiumo narys Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Suaudytas 1957 11 29 11 02 Vilniaus ir Kauno kapinse masikai pamintos Vlins 11 05 LKP Centro komiteto biuro nutarimu udrausta grti tvyn u kontrrevoliucinius nusikaltimus" teistiems asmenims 1957 METAI 01 14 SSRS Vidaus reikal ministerijos sakas itremti i Kauno asmenis, grusius i konclageri 01 21 LSSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakas, draudiantis grti Lietuv buvusiems aktyviems laisvs kovotojams 11 02 Kaune minint Vlines vyko masin patriotin demonstracija, ivaikyta milicijos 1957-aisiais nustojo eiti paskutinis partizan laikratis Partizan vi aidas" 1962 METAI 09 25 Suimtas paskutinis Prisiklimo apygardos partizanas Prancikus Prsaitis-Lap. Suaudytas 1963 07 13 1965 METAI 03 17 Apsuptas nusiov paskutinis Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas 07 15 uvo paskutinis emaii apygardos partizanas Pranas KoniusAdomas

ymesnij partizan biografijos

BAJERIUS, KONSTANTINAS Slapyvardis Garibaldis, gim 1903 10 24 aki apskrityje, Pajotijuose. Kauno universitete studijavo pedagogik ir lituanistik. Vliau mokytojavo. Ileido poezijos ir prozos knygas Namuose ir giriose" (1920), ems viekeliais" (1930), Spindulliai" (1930), I pasak krato" (1939) ir kt., bendradarbiavo periodikoje. Vokiei okupacijos metais dalyvavo Lietuvi fronto veikloje. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, dirbdamas Alytaus mokytoj seminarijoje palaik glaudius ryius su Dzkijos partizanais: rm juos radijo, sanitarijos, spaudos priemonmis, dalyvavo visuose Piet Lietuvos partizan tabo pasitarimuose, ra pogrindinei spaudai. Pasira PLP vad deklaracij, visada buvo u partizan susivienijim. 1946 met pabaigoje suimtas ir nukankintas (1947 met pradioje) Alytaus MGB kaljime. Po mirties Bajeriui-Garibaldiui suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio vardas. BAKYS, ANTANAS Slapyvardiai Klajnas, Germantas, gim 1923 06 13 Raseiniuose. 1944 metais stojo generolo Povilo Plechaviiaus vadovaujam Vietin rinktin. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai mokytojavo, bet netrukus buvo suimtas. Po kiek laiko paleistas. MGB nesiliaujant persekioti, 1947 metais ijo partizanauti. Nuo 1949-j - Kstuio apygardos, nuo 1951-j - Jros srities vadas. Matydamas, kad ginkluota kova neivengiamai blsta, 1952 metais kr pogrindin Vyi sjunga. i organizacija turjo neginkluotu bdu tsti pasiprieinim. Kiekvienam partizan briui savo veiklos rajone buvo nurodyta kurti Vyi sjungos skyri. Sukurti ios sjungos statai, pradtas leisti laikratis Vyi keliu". 1953 met pradioje MGB susek srities vadaviet, kurioje buvo ir tipografija. 1953 01 17 Kelms rajone apsupus bunker, Bakys ir kiti tabo nariai bei laikrai Laisvs varpas" ir Vyi keliu" leidjai, nenordami gyvi pasiduoti, nusiov. BALIUKEVIIUS, LIONGINAS Slapyvardis Dzkas, gim 1925 01 01 Alytuje. Moksi Vytauto Didiojo universiteto Medicinos fakultete. 1944 metais stojo generolo Plechaviiaus Vietin rinktin. Rinktin vokieiams iformavus, 1944 07 stojo emaitijoje

besikuriani Tvyns apsaugos rinktin. Met pabaigoje vokiei buvo ivetas ekoslovakij saugoti aerodrom, kur pateko Raudonosios armijos nelaisvn. 1946 metais Baliukeviiui pavyko pabgti i belaisvi lagerio Ukrainoje ir grti Lietuv. stojs partizan gretas vadovavo Dainavos apygardos tabo Spaudos ir propagandos skyriui. Nuo 1949 05 tapo Dainavos apygardos vadu. Buvo aktyvus pogrindins spaudos darbuotojas ir narsus kovotojas. Para nemaai analitini, partizanin judjim ir Lietuvos visuomens padt nagrinjani straipsni, ra dienorat. uvo 1950 06 24 bunkeryje aliamikyje tarp Leipalingio ir Merkins. Apdovanotas I ir II laipsni Laisvs kovos kryiais (su kardais). BALTSIS, ANTANAS Slapyvardis vejys, gim 1915 metais Vilkavikio apskrities Pilviki valsiaus Gulbiniki kaime. Lietuvos kariuomens husar atsargos leitenantas. Mokjo angl ir vokiei kalbas. Partizanas nuo 1945-j. T met lapkriio mnes buvo paskirtas Tauro apygardos Spaudos ir propagandos skyriaus virininku ir apygardos laikraio Laisvs valgas" vyriausiuoju redaktoriumi. 1946 metais tapo apygardos tabo virininku, o nuo 1946 06 - Tauro apygardos vadas. Buvo rytingas ir sumanus organizatorius. Tuoj pat ved apygardoje Lietuvos kariuomens uniformas ir skiriamuosius enklus, vykd organizacini pakeitim, sukr partizan gyvenim ir veikl reglamentuojanias instrukcijas ir statutus, organizavo partizan apmokymo kursus. Aktyviai kovojo prie Lietuvos kolonizavim ir ems kio kolektyvizacij. Ypa daug dirbo vienydamas partizan junginius. Parod didel valgum demaskuojant MGB provokatori Juoz Markul, msi iniciatyvos kurti nauj BDPS Prezidium. Kad bt umegzti ryiai su usieniu, siunt Vakarus galiotinius. uvo 1948 02 02 Vilkavikio apskrities Pilviki valsiaus Gulbiniki kaime: apsupus sodyb MGB kareiviams, atsisak pasiduoti ir nusiov. Apdovanotas vis tri laipsni Laisvs kovos kryiais (su kardais). BARTKUS, PETRAS Slapyvardis adgaila, gim 1921 metais Raseini apskrities Pakapurnio kaime. rezistencin kov sijung 194l-ai-siais, buvo aktyvus Lietuvos laisvs armijos dalyvis. Studijavo Auktesniojoje technikos mokykloje. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, subr Raseini apskrities partizanus, dirbo Kstuio apygardos tabe. Ra eilraius, kuriuos skelb

partizan spaudoje Alkupno slapyvardiu. Bdamas Kstuio apygardos Organizacinio skyriaus virininkas, vykd emesnij partizan grandi centralizacij. 1947 11 Kstuio apygardos vado Jono emaiio pavedimu organizavo nauj - Prisiklimo - apygard, kuri buvo kurta 1948 met pavasar. uvo 1949 08 13 Upelki mike. Po mirties Bartkui-adgailai suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio garbs vardas. DEKSNYS, JONAS Slapyvardis Hektoras, gim 1914 11 18 Daugpilyje. Pagal isilavinim chemikas. 1940 metais buvo sovietins valdios suimtas, prasidjus karui i kaljimo ilaisvintas. Dalyvavo antinacinje rezistencijoje, leido Lietuvos laisvs kovotoj sjungos laikrat Laisvs kovotojas", buvo VLIK-o narys. 1944 05 01 suimtas Gestapo. I Bairouto (Vokietija) kaljimo ilaisvino amerikieiai. 1945, 1946 ir 1949 metais nelegaliai buvo atvyks Lietuv. 1946aisiais atvyks tarsi su partizan vadais ir, to neinodamas, su MGB agentu Markuliu dl VLAK-o sukrimo. Gavo MGB kontroliuojamo BDPS galiojimus sudaryti Vakaruose Usienio delegatr. 1948-aisiais, suinojs, kad i pogrindio veiklos eliminuotas MGB agentas Markulis, Deksnys VLAK-o delegatr pavadino Lietuvi rezistencine santarve. Trei kart atvyks Lietuv (jra) 1949 05 01 bemat buvo suimtas ir netrukus uverbuotas (MGB slapyvardis - Petrauskas). Buvo panaudotas skleidiant dezinformacij usienyje, o Lietuvoje - iekant galimybi siskverbti pasiprieinimo judjim bei sekant inteligentus. 1960 metais okupacins valdios oficioze Tiesa" ispausdino vie Ipaint", smerkiani isivadavimo kovas, o ypa - VLIK-o veikl. Mir 1982 03 22 Vilniuje. DRUNGA, ZIGMAS Slapyvardis Mykolas Jonas, gim 1904 metais Utenos apskrities Upali kaime. Lietuvos aviacijos majoras. Nuo 1945 06 - Tauro apygardos partizanas, tabo narys. Nuo 1945-j pabaigos - Tauro apygardos vadas. Nenuilsdamas iekojo ryi su kitomis partizan apygardomis. 1946 04 susitiko su Dzkijos partizan vadais: nutarta sujungti Dzkijos partizan ir Tauro apygardas stambesn vienet - Piet Lietuvos partizan srit. Tapo ios srities vado pavaduotoju. Iekodamas ryi su kitomis apygardomis, 1946 05 28 susitiko su Auktaitijos partizan galiotiniu Markuliu (neinodamas, kad jis MGB agentas). 1946 met pavasar Drunga ivyko umegzti ryi su emaitijos partizanais. 1946 06 12 Saki apskrities Leki valsiaus Agurkiks kaime susidr su NKVD kariuomens briu. Atsiaudydami partizanai stengsi

pasitraukti, taiau vadas Drunga buvo sueistas ir nenordamas pakliti gyvas susisprogdino granata. Apdovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos kryiais (su kardais). GEGUIS, JUOZAS Slapyvardis Diemedis, gim 1923 metais Alytaus apskrities Seirij valsiaus Gervn kaime. Partizanavo nuo 1945 met. 1949 05 19 tapo Dainavos apygardos arno rinktins vadu, leido rinktins laikrat Laisvs rytas". 1950 07 12 paskirtas Dainavos apygardos vadu. 1951 met ruden MGB provokatori, vaizduojani i Lenkijos Lietuv perjusius partizanus, buvo ikviestas susitikim. uvo 1951 09 27 Seirij valsiaus Bistrigiki mike: provokatoriams bunker metus granat su paralyiuojaniomis dujomis, spjo nusiauti. GLEMAIT, DIANA Gim 1923 12 Zaras apskrities Degui kaime girininko eimoje. Moksi Pandlyje, Rokikyje ir Kupikyje. 1944 metais stojo Kauno universitet studijuoti literatros. 1947- j pavasar pasitrauk i Filologijos fakulteto ir sijung pogrindio veikl. Palaik ryius su Algimanto apygardos Kunigaikio Margio rinktins partizanais. 1948 metais susituok su ios rinktins Gedimino kuopos vadu Juozu Bulovu. Ra eilraius, kurie sklido tarp moni, buvo skelbiami partizan spaudoje. uvo provokatoriui idavus 1949 11 14 Plunksnoi mike tarp iobikio ir Juodups. 1994 metais ileistas jos poezijos rinkinys Mes moksim numirt". GRYBINAS, ALEKSANDRAS Slapyvardis Faustas, gim 1920 02 aki apskrities Luki kaime mokytojo eimoje. Partizanauti pradjo 1945-j pabaigoje. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos algirio rinktin, buvo tabo narys - valgybos skyriaus virininkas. 1948 10 08 tapo Tauro apygardos vadu. Dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. uvo 1949 11 28 aki apskrities Jank valsiaus unkari mike pateks pasal. Sunkiai sueistas, sunaikino turimus dokumentus ir, nenordamas gyvas patekti prieo rankas, nusiov.

YLIUS, ANTANAS Gim 1909 metais Raseini apskrities Ariogalos valsiaus Pagynvio kaime. Baig VDU Teologijos-filosofijos fakultet. Klebonaudamas Marijampols apskrities Skardupi parapijoje, 1945 metais sukviets aplinkini rajon partizan vadus paskatino kurti Tauro apygard. Nordamas suvienyti visos Lietuvos laisvs kovotojus, t pat met ruden kr Lietuvos ilaisvinimo komitet. io komiteto veikl buvo numatyta traukti auktuosius Lietuvos kariuomens karikius. 1945 10 MGB suinojo apie LIK egzistavim. Kunigas Ylius 1945 10 21 buvo suimtas ir nuteistas. I koncla-geri Lietuv gro 1956 metais. Mir 1994-aisiais iauliuose. Palaidotas Marijampolje. IVANAUSKAS, VACLOVAS Slapyvardis Gintautas, gim 1922 metais Raseiniuose. Baig Raseini gimnazij, mokjo kelias usienio kalbas. Vokiei okupacijos metais dirbo vertju. Partizanavo nuo 1944 met. 1947-1949 metais buvo Kstuio apygardos tabo narys, 1948-1949 - Jros srities tabo narys. 1949-j rugsjo mnes paskirtas Jros srities vadu. uvo 1951 02 10 Teli rajone epaiiuose. JYS, DOMINYKAS Slapyvardis uolis, gim 1896 metais Bir apskrities Vabalninko valsiaus Medin kaime. 1919- 1920-aisiais dalyvavo Nepriklausomybs kovose. Vliau baig Lietuvos karo mokykl. 1935-1940 metais buvo Alytaus Sauli sjungos rinktins komendanto pavaduotojas, turjo atsargos kapitono laipsn. 1944-aisiais, organizuojantis generolo Plechaviiaus Vietinei rinktinei, buvo paskirtas ios rinktins dalinio vadu. 1945 04-05 umezg ry su atskiromis Alytaus apskrities partizan grupmis. Birelio mnes ios grups buvo sujungtos Dzk rinktin, kurios vadu tapo Jys. 1946 04 Dzk rinktin buvo traukta A" apygard, kuri netrukus pavadinta Dainavos vardu. Jys tapo Dainavos apygardos vadu. Tai buvo grietas, reiklus, labai pareigingas, bet kartu linksmas, geros irdies vadas, djs daug pastang kuriant apygard ir vedant joje karik drausm.

1947 08 11 apygardos vadaviet Punios ile (Alytaus apskrities Butrimoni valsiuje), idavikui nurodius, buvo apsupta gausi MVD kariuomens pajg. Pusantros valandos prieinsis, ne kart atsisaks pasiduoti, sunaikins tabo dokumentus, Jys-uolis uvo. KASPERAVIIUS, JUOZAS Slapyvardiai Visvydas, Angis, gim 1912 metais Raseini apskrities Jurbarko valsiaus Jokbaii kaime. Baig Lietuvos karo aviacijos mokykl, turjo majoro leitenanto laipsn. 1944 metais slapstsi nuo soviet valdios namuose kartu su broliu Antanu. 1945-j iem enkavedistai brolius sum, veamiems valsi liep bgti. Juozas Kasperaviius buvo sueistas, o brolis nuautas. Padedant medicinos seselei, partizanams pavyko Kasperavii i Bilin ligonins pagrobti. 1946-j ruden, krus Jungtin Kstuio apygard, Kasperaviius buvo irinktas jos vadu. Turjo aikias nuostatas laisvs kov, partizan susivienijimo, legalizacijos ir kt. klausimais. uvo bunkeryje prie Bataki (Taurags apskrityje) 1947 04 10. Peln aukiausi partizan vertinim - Laisvs Kovotojo Karygio vard, taip pat apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais). KIMTAS, JONAS Slapyvardiai algiris, ygnas, Dobilas, gim 1911 01 09 Vilniuje. Baig Kauno karo mokykl, majoras. 1941-1944 metais buvo savisaugos bataliono vadas Vilniuje, Gudijoje. Prasidjus antrai soviet okupacijai, slapstsi. Nuo 1945 03 - partizanas, Tigro rinktins, vliau - Vytauto apygardos vadas. Nuo 1947-j - Siaurs Ryt Lietuvos (vliau - Ryt Lietuvos Karaliaus Mindaugo) srities vadas. 1948 11 deleguotas kuriam partizan vyriausij vadovyb. Nuo 1949 11 - LLKS Tarybos Prezidiumo narys, III sekcijos vadas, jam buvo suteiktas partizan pulkininko leitenanto laipsnis. 1952 08 16 provokatori smogik suimtas, iauriai tardomas palo, idav inomus partizan bunkerius ir tapo MGB agentu. LSSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo amnestuotas. MGB nurodymu kr legendinius tabus, turjusius perimti vadovavim partizaniniam judjimui, asmenikai tikindavo suimtus partizan vadus pereiti okupacins valdios organ pusn. Vliau gyveno Vilniuje nuolat KGB kontroliuojamas. Mir 1974 03 24.

KRIKINAS, JURGIS Slapyvardis Rimvydas, gim 1919 metais Gorkio mieste, Rusijoje ininieriaus pulkininko eimoje. 1939-aisiais baig Kauno karo mokykl, turjo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsn. Partizanavo nuo 1946 met Dzkijoje, vadovavo Vaidoto partizan grupei, nuo 1947 07 - Dainavos apygardos tabo virininkas. 1947 04 su Juozu Luka buvo sistas Lenkij atkurti ryi su Vakarais, kuriuos dl Markulio provokacij buvo permusi MGB. 1948-j pabaigoje Lietuvos partizan vadovybs buvo antr kart sistas per sien Lenkij, kur turjo perduoti Vakaruose esaniam partizan galiotiniui Lukai informacij apie vieningos partizan vadovybs atkrim ir padt Lietuvoje. Po kautyni perjs SSRS-Lenkijos sien, neteks bendraygi, vargais negalais umezg ry su Luka, bet pasiekti laisvojo pasaulio nesteng. 1949 12 15 Lenkijoje, Suvalkuose, Punsko valsiaus lyna-kiemio miko slptuvje buvo nukautas. Po mirties Jurgiui Krikinui-Rimvydui suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio vardas, jis apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais). KRIVICKAS, BRONIUS Slapyvardis Vilnius, gim 1919 11 17 Bir apskrities Pasvalio valsiaus Pervalk kaime. Moksi VDU Teologijos-filosofijos fakultete, baig VU Humanitarini moksl fakultet. Redagavo leidinius Ateitis", Student dienos", ra noveles, bendradarbiavo Naujojoje Romuvoje", XX amiuje", Kryboje". 1944-1945 met pradioje mokytojavo Bir gimnazijoje. Vengdamas prasidjusio NKVD persekiojimo, slapstsi, vliau sijung Petro Tupno vadovaujam partizan br. Kr eilraius, vert Goeth. 1951 met ruden paskirtas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities tabo Visuomenins dalies virininku. Redagavo srities leidinius Laisvs kova" ir Auktaii kova". 1952 09 21, idavus srities tabo bunker, apie tkstantis MVD vidaus kariuomens kareivi apsupo Trokn rajono Raguvos mik. Besiprieinantis Bronius Krivickas buvo nukautas. Apdovanotas II laipsnio Laisvs kovos kryiumi. 1993 metais ileistas Broniaus Krivicko Rat tomas. LIESYS, ANTANAS Slapyvardiai Geraldas, Idenas, Tvanas, gim 1919 metais Ramygaloje. VDU studijavo medicin. 1947 04 - 1948 06 - Kstuio apygardos Informacijos ir

valgybos skyriaus virininkas, vliau - Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo narys. uvo 1951 metais Teli rajone epaiiuose. LIESYS, BRONIUS Slapyvardis Naktis, gim 1921 metais Ramygaloje, gimnazijos direktoriaus eimoje. 1941-aisiais tvai iveti Sibir. VDU studijavo urnalistik, Lietuvos laisvs armijos narys. 1944 metais su broliu Antanu LLA nurodymu ivyko Vokietijos valgybos mokykl, kur moksi partizaninio karo taktikos. 1945-aisiais gro Lietuv, partizanavo Kstuio apygardoje. Nuo 1949 02 - LLKS Tarybos Prezidiumo narys. Poetas, eilraius spausdino glio slapyvardiu. uvo 1949 08 13 Radvilikio apskr. Upelki mike. LUKA, JUOZAS Slapyvardiai Skirmantas, Daumantas, Skrajnas, gim 1921 08 10 Marijampols apskrities Veiveri valsiaus Juodb-dio kaime. VDU studijavo architektr. 1945 met pavasar tapo partizanu. Aktyviai dalyvavo kuriant bendr partizan vadovyb. Atskleid Markulio provokacij. 1947 01 buvo paskirtas Biruts rinktins (Tauro apygarda) vadu. 1947 05 kartu su Jurgiu Krikinu-Rimvydu pasistas Lenkij atkurti dl MGB infiltracijos palijusi ryi su VLIK-u. 1947 12 15 antr kart su kautynmis prasiver per sien Lenkij kaip BDPS Prezidiumo galiotinis Vakaruose. 1948 07 09 dalyvavo Baden Badene (Vokietija) vykusiame pasitarime su VLIK-o atstovais Lietuvos laisvinimo klausimu. 1949 10 14 paskirtas LLKS atstovu usieniui ir LLKS Visuomenins dalies Politinio skyriaus virininku, suteiktas kapitono laipsnis. Gyvendamas Pranczijoje ir laukdamas galimybs desantu grti kovojant krat, para Lietuvos laisvs kovas nuvieiani knyg Partizanai", kuri, kartu su jo nuvetu Vakarus laiku Sv. Tvui Pijui XII bei kita mediaga, atskleid pasaulio visuomenei okupant teror ir prieinimsi jam Lietuvoje. 1950 10 03 desantu gro tvyn. Apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio garbs vardas ir partizano majoro laipsnis. Provokatoriaus ikviestas susitikim, uvo 1951 09 04 Veiveri valsiuje prie Par kaimo. MILAEVIIUS, ALEKSANDRAS Slapyvardiai Ruonis, Ryklys, Vairas, Dd Tomas, gim 1906 metais

Seinuose. Lietuvos kariuomens kapitonas. 1941-1945 metais vokiei kariuomens majoras. Artjant soviet armijai, su eima pasitrauk Vakarus. Bombarduojant Dresden uvus monai ir dviem vaikams, perjo fronto linij ir gro Lietuv, slapstsi. Nuo 1947-j partizanavo, iki 1948 06 buvo emaii apygardos, o 1948 06 - 1949 09 Jros srities vadas. Pateks pasal 1949 09 09 uvo ilals apskrities Kaltinn valsiaus Antinink kaime. MORKNAS, POVILAS Slapyvardiai Drakas, Rimantas, gim 1914 metais iluvos valsiuje Zbaro kaime. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo policininku, dalyvavo 1941 met birelio sukilime. Naci okupacijos metu tarnavo policijoje. Partizanavo nuo 1944 met Ariogalos, Betygalos apylinkse. 1948 met pavasar tapo Prisiklimo apygardos Maironio rinktins, vliau - apygardos vadu. Turjo kapitono laipsn. Nuo 1951 09 - Jros srities vadas, nuo 1952 met pradios Kstuio apygardos vadas. uvo iduotas 1953 06 19 Ragaiiuose (Kelms rajonas). MISINAS, JONAS Slapyvardis alias Velnias, gim 1910 metais Panevio apskrities Pualoto valsiaus Padliess vienkiemyje (netoli Joniklio). Nepriklausomybs metais - pasienio policijos virila, vokiei okupacijos metais - Kaiiadori policijos vachmistras. 1944 metais savanoriu stojo generolo Plechaviiaus Vietin rinktin. Lietuv engus Raudonajai armijai, 1944 met vasar ijo partizanauti. Trak apskrityje suorganizavo ir nuo 1944 09 vadovavo Didiosios kovos rinktinei, vliau tapusiai apygarda. Buvo geras organizatorius, labai rpinosi valgyba, sukr mobilius kovotoj brius, klusius siaub okupacins valdios pareignams. 1946 08, patikjs MGB paskelbta inia apie kuriam pogrindin centr, buvo ikviestas Vilniun pasitarim" ir 1946 08 14 suimtas. Jo vardu MGB siunt apygard direktyvas ir nurodymus, parpino" nauj vad - MGB provokatori. Misino-alio Velnio likimas neinomas, manoma, kad 1947 metais mir kaljime.

MONTVYDAS, VLADAS Slapyvardis emaitis, gim 1911 metais Varni valsiuje Getautiki kaime. Buvo aktyvus auli sjungos narys. Nuo 1944-j vadovavo Teli apskrities LLA vanag grupei. 1948 metais buvo paskirtas emaii apygardos vadu. Suformavo stipr apygardos tab, ivyst leidybin veikl. Apygarda leido laikrat Laisvs balsas", kuris jo iki 1953 08. Montvydasemaitis - vienas i ilgiausiai apygardai vadovavusi vad - uvo iduotas 1953 08 23 Teli rajone prie Lksto eero. NOREIKA, JONAS Slapyvardis Generolas Vtra, gim 1910 metais Pakruojo valsiaus ukioni kaime. Baig karo mokykl, bet pasitrauk atsarg ir stojo VDU Teiss fakultet, kur baig 1938-aisiais. Dirbo Kariuomens teismo sekretoriaus padjju, turjo kapitono laipsn. Bendradarbiavo Kario" urnale. Dalyvavo antinacinje rezistencijoje Teliuose, paskirtas iauli apskrities virininku, vadovavo Lietuvi frontui. 1943 metais gestapo suimtas ir ivetas tuthofo koncentracijos stovykl. 1945-aisiais Raudonosios armijos i lagerio ivaduotas, met pabaigoje pradjo dirbti Lietuvos Moksl akademijos juriskonsultu. 1946-j pradioje su grupe bendramini kr pogrindines organizacijas vienijant centr -Lietuvos tautin taryb. Umezg ryius su emaitijos partizanais, pareng pogrindio darb reglamentuojani instrukcij, para Atsiaukim pasaulio tautas", kur ketino iplatinti usienyje. 1946 03 16 Noreika kartu su kitais LTT nariais buvo suimtas. 1947 02 26 suaudytas. PAULAITIS, PETRAS Slapyvardis Aidas, gim 1904 metais Jurbarko valsiaus Kalnn kaime. Baig Milano katalik universiteto Filosofijos fakultet. Dirbo Lietuvos pasiuntinybje Lisabonoje, dst lotyn ir ital kalbas. Nuo 1939-j mokytojavo Raseini apskrityje. Lietuvos aktyvist fronto narys, antisovietinio ir antinacinio pasiprieinimo dalyvis. Mokytojaudamas Jurbarke, kr Lietuvos laisvs gynj sjung, leido pogrindin laikrat Lietuviki atgarsiai". 1943 metais buvo gestapo suimtas, taiau veamas Kaun pabgo. Gyvendamas nelegaliai, artjant antrajai soviet okupacijai, organizavo jaunim bsimai partizaninei kovai - sugebjo gauti i vokiei ginkl,

pasisti 8 jaunuolius valgybos mokykl. Nuo 1944-j sijung partizan gretas, vadovavo Trij lelij rinktinei. Susikrus Jungtinei Kstuio apygardai, tapo jos tabo Agitacijos ir propagandos skyriaus virininku ir laikraio Laisvs varpas" redaktoriumi. 1947 04 suimtas ir nuteistas 25 metams konclageri. Buvo kilnus idealistas, net lageryje vadintas Prezidentu". 1956 metais SSRS Aukiausiosios tarybos komisijos paleistas i lagerio gro Lietuv be teiss gyventi didmiesiuose. Ivarytas i Kauno, gyveno netoli iauli, taiau 1957 10 kartu su grupele student, su kuriais palaik ry, suimtas antr kart ir vl nuteistas 25 metams konclagerio (nors pagal tuo metu galiojus Baudiamj kodeks aukiausia bausm u antisovietin agitacij tebuvo 10 met, taiau Paulaiiui buvo pridti metai i pirmosios bausms). Ikaljo 34 metus. Nors buvo aukljamas" ir agituojamas, daug kart silyta rayti malons praym, visada tiesiai atsakydavo, kad Lietuva yra okupuota ir savo tvynei jis niekuo nra nusikalts. 1982 metais grs i konclageri gyveno Kretingoje, kur 1986 02 19 mir. PYPLYS, KAZIMIERAS Slapyvardis Maytis, gim 1923 metais Marijampols ap-skrities Prien valsiaus Kbiki kaime. Moksi VDU. Dalyvavo 1941-j birelio sukilime. 1944 metais ijo partizanauti. Dalyvavo daugelyje riziking akcij, atuoniolikoje kautyni, buvo du kartus sueistas. 1947 12 15 kartu su Juozu Luka pasistas Vakarus atkurti ryi kaip BDPS Prezidiumo galiotinis. 1949 05 01 desantu gro Lietuv. 1949 09 23 uvo Alytaus apskrities Kalesnyk mike. Turjo partizan leitenanto laipsn. Po mirties apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais), suteikiant Laisvs Kovotojo Karygio vard. RAMANAUSKAS, ADOLFAS Slapyvardis Vanagas, gim 1918 metais Niu Britene JAV. 1921-aisiais kartu su tvais gro tvyn. 1936 metais baig Lazdij iburio" gimnazij, vliau Klaipdos pedagogin institut ir Kauno karo mokykl. 19401945 metais dst Alytaus mokytoj seminarijoje. Nuo 1945-j tapo partizanu, 1946aisiais irinktas Merkio rinktins vadu. 1947 metais tapo Dainavos apygardos vadu. Nuo 1948-j - Piet Lietuvos partizan srities vadas. Buvo labai gerbiamas tiek kovotoj, tiek gyventoj u nuoirdum, atsidavim laisvs kovai. 1949 02 dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime, buvo

paskirtas LLKS Gynybos pajg vadu, jam suteiktas partizan pulkininko laipsnis. Apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi. Nuo 1952 met pabaigos nebeturjo ryi su vyriausija vadovybe, slapstsi su eima. Besislapstydamas para atsiminim knyg apie laisvs kovas (ileista 1991 metais pavadinimu Daugel krito sn..."). 1956 10 12 Kaune buvo suimtas, kankinamas. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas Vilniuje 1957 11 29. SLUKA, ANTANAS Slapyvardis arnas, gim 1917 metais Anyki apskrityje Troknuose. Baig VDU Medicinos fakulteto tris kursus. Vokiei okupacijos metais dirbo Panevio-venioni geleinkelio ruoo komendantu. 1944 metais stojo savanoriu generolo Plechaviiaus Vietin rinktin. 1944 12 prie Svdas sutelk partizan br, 1945-aisiais kr arno rinktin ir jai vadovavo. Buvo geras organizatorius ir drsus vadas, rpinosi partizan spauda, reikalui esant pats operuodavo sueistus partizanus. 1947 05 01 krus Algimanto apygard, tapo jos vadu, 1948 met ruden Jonui Kimtui ivykus kuriam vyriausij vadovyb, tapo Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadu. Pertvark srities organizacines struktras pagal LLKS statut, kuopas reorganizavo tvnijas, patikslino j ribas. Turjo Lietuvos kariuomens virilos laipsn, ne kart buvo sueistas. 1949 10 28 idavus srities tabo bunker Anyki apskrities Butkiki kaime Jovai sodyboje, neturdamas vili isiverti, susisprogdino kartu su tabo nare mona Joana Railaite-Neringa ir bunkeryje buvusiu kovos draugu. STANIKIS, SERGIJUS Slapyvardiai Litas, Viltis, gim 1899 09 17 Marijampols apskrities Padovins valsiaus Geleini kaime. Baig Kauno karo mokykl, dalyvavo Klaipdos sukilime. Vadovavo husar eskadronui, turjo majoro laipsn. Pirmosios sovietins okupacijos metais gyveno savo kyje Kauno apskrityje, Lapse. Partizanavo nuo 1945-j, buvo A", vliau - Dainavos apygardos, o nuo 1946 04 - Piet Lietuvos srities tabo virininkas. 1947 12 paskirtas Dzk rinktins vadu. 1950 01 tapo Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadu; birel srities vad suvaiavime paskyrimas buvo patvirtintas balsuojant. Nuo 1952j, nutrkus ryiams, jau nebegaljo kontroliuoti visos srities veiklos. Neinodamas apie MGB provokacijas, Dainavos apygardos vadu patvirtino uverbuot buvus tvnijos vad. 1953 02 03 iduotas adjutanto Prien ile

ties Nerav kaimu buvo bunkeryje apsuptas daug kart gausesni MGB kariuomens pajg. Neturdamas galimybs isiverti nusiov. IBAILA, JUOZAS Slapyvardiai Merainis, Diedukas, gim 1905 metais Alytaus apskrities Vadeni kaime. Baigs Alytaus mokytoj seminarij, mokytojavo Alytaus, Ukmergs apskrityse. Buvo aktyvus Sauli sjungos narys, apdovanotas Vytauto Didiojo II laipsnio ordinu. 1944 metais stojo generolo Plechaviiaus Vietin rinktin. Partizanavo nuo 1944-j, buvo Didiosios kovos apygardos B" rinktins tabo virininkas, redagavo rinktins leidin Tvyn aukia". Nuo 1948 02 dirbo Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities tabe, po met deleguotas kuriam partizan vyriausij vadovyb. Nuo 1949 02 - LLKS Tarybos Prezidiumo narys, LLKS Visuomenins dalies virininkas, leidinio Prie rymanio Rpintojlio" redaktorius. Jam suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos kryiais. Pareng LLKS politin program, LLKS leidin Sutem keleivis", partizan maldyn Rpintojlis". uvo iduotas 1953 02 11 Ramygalos valsiuje. VAITELIS, DANIELIUS Slapyvardis Briedis, gim 1913 08 05 Panevio apskrities Vadokli valsiaus Gelei kaime. 1938 metais baig Kauno karo mokykl. Turjo artilerijos leitenanto laipsn. 1940 metais okupacins valdios paleistas atsarg. Buvo aktyvus Lietuvos laisvs armijos narys, 1944 metais - Vietins rinktins savanoris. Vokieiams traukiantis, Pagiri mikuose kaup ginklus, ruosi partizaniniam karui. Subr Ukmergs apskrityje besislapstanius vyrus I LLA rajon, tapus Vyio apygardos uuomazga. Nuo 1945 01 vadovavo iai apygardai. uvo 1948 05 13 Taujn valsiuje prie Juodvir-i kaimo. VEVERSKIS,KAZYS Slapyvardis Senis, gim 1913 metais Kauno apskrities Kai- vi kaime. Baig Veliuonos valsiaus Kauno Auros" gimnazij. Moksi Kauno karo mokykloje, vliau studijavo VU. 1941 12 kr Lietuvos laisvs armij, vadovavo 1941 metais kurtai Vilniaus LLA apygardai. 1944 08 kartu su generolu Motiejum Peiulioniu ir ininierium Snarskiu kr Lietuvos gynimo komitet, turjus vadovauti visoms besiprieinanio krato pajgoms. Dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Vedamas

Kauno apygardos tabui LLA direktyvinius dokumentus, 1944 12 28 prie Kauno ties Raudondvario tiltu uvo. VOVERIS, VACLOVAS Slapyvardis aibas, gim 1922 metais Trak apskrities Onukio valsiaus Bakaloriki kaime. Partizanavo nuo antrosios sovietins okupacijos pradios. Nuo 1948 08 vadovavo Kazimieraiio rinktinei, 1948 11 tapo Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Dalyvavo apie trisdeimtyje kautyni ir susirmim su okupacine kariuomene ir stribais (tarp j -1945 02 Miguiioni kautynse, pasalose Daug, Alovs valsiuose). uvo 1949 03 07 Alytaus apskrities Daug valsiaus Kalesnyk mike, Kostui Kubilinskui idavus apygardos vadaviet. Po mirties jam suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio garbs vardas. VITKAUSKAS, VIKTORAS Slapyvardiai Saidokas, Karijotas, gim 1920 metais Kauno apskrities ekiks valsiaus Vencloviki kaime. Dirbo buhalteriu Kaspino" galanterijos fabrike Kaune. 1948 metais pradjus j raginti stoti komunist partij ir verbuoti MGB, ijo partizanauti. 1949 10 25 paskirtas Tauro apygardos vadu. Jausdamas ypating atsakomyb istorijai, rpinosi partizan archyv saugojimu, partizan mirties nuosprendi pagrstumu, partizan elgesiu, ini apie uvusius kovotojus rinkimu. uvo dl idavysts pateks pasal 1951 02 02 aki rajono Endriki kaime. VITKUS, JUOZAS Slapyvardis Kazimieraitis, gim 1901 12 10 Maeiki apskrities Skuodo valsiaus Ketn kaime. 1918 metais organizuojant Nepriklausomos Lietuvos savivaldybes, tapo Tirkli valsiaus sekretoriumi. Moksi Teli gimnazijoje. 1920 metais stojo Kauno karo mokykl. Kovojo su bermontininkais ir lenkais irvint-Giedraii fronte. Tarnavo 4-a-jame pstinink pulke. 1924-1926 metais moksi Auktuosiuose karo technikos kursuose, Statybos skyriuje. 1929-1934 metais studijavo Briuselio karo akademijoje, gavo karo ininieriaus diplom. Tarnavo Kauno ininerijos batalione, nuo 1938-j, gavs pulkininko leitenanto laipsn, dst Karo mokykloje ininerij, bendradarbiavo Karde", Karyje", Ms inyne" ir

kt., buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybs medaliu, Gedimino ordinu, Sauli vaigde. Karo pradioje pasitrauk i Raudonosios armijos. Vokiei okupacijos metais dirbo ininieriumi, buvo Lietuvi fronto Vilniaus tabo narys. Kr LF karin organizacij Kstutis", pogrindinje karo mokykloje LLA nariams dst karo ininerijos disciplinas. 1943 04 dalyvavo Kauno konferencijoje, kur buvo svarstytas lietuvi dalyvavimo vokiei kariuomenje klausimas. 1945-aisiais pasitrauk mik, 1945 05 07 kr Dzk grups partizan tab. Tuojau pat pareng pirmus direktyvinius dokumentus, kr organizacines struktras, prijung prie Dzk grups Merkins batalion, suformavo Merkio rinktin, vliau pavadint Kazimieraiio vardu, 1945 11 18 kr A" apygard, o 1945 12 31 ileido sakym dl savarankikos Dzk rinktins jungimo i apygard. 1946 04, susitiks su Tauro apygardos vadu, suformavo viening partizan srit ir buvo irinktas Piet Lietuvos partizan srities vadu. 1946 04 22 pasira Lietuvos partizan deklaracij, skelbiani pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkrimo principus. Leido Piet Lietuvos srities laikrat Laisvs varpas". 1946 07 02 okupacinei kariuomenei vykdant didelius siautimus ir mik ukavimus, Vitkus kartu su tabo pareignais aliamikyje netoli Likiavos (Lazdij apskritis) susidr su NKVD kariuomene ir buvo sunkiai sueistas. ekist veamas Leipaling po keli valand mir. Po mirties Vitkui-Kazimieraiiui suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio vardas, jis apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais). EMAITIS, JONAS Slapyvardiai Vytautas, Lukas, Matas, Tylius, gim 1909 03 15 Palangoje. 1929 metais baig Kauno karo mokykl.1936 1938-aisiais studijavo Pranczijos artilerijos mokykloje Fontainebleau. Gavs kapitono laipsn, vadovavo Lietuvos kariuomens 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. 1941 metais pasitrauk i artilerijos pulko, kuriam buvo sakyta su Raudonosios armijos daliniais trauktis rytus. Nepanors tarnauti vokieiams, ijo atsarg, gyveno Kaune, vliau - iluvos valsiaus Kiaulinink kaime. 1944 metais iluvos ir Tytuvn valsiuose suorganizavo apie 150 vyr generolo Plechaviiaus Vietin rinktin ir pats tapo ios rinktins 310-ojo bataliono vadu. Vokieiams iformavus rinktin, kur laik slapstsi, o nuo 1945-j tapo ebenkties rinktins, veikusios Raseini apskrityje, tabo virininku.

1947 05 buvo irinktas Kstuio apygardos vadu. 1948 05 kr Jros (Vakar Lietuvos) partizan srit, tapo jos vadu. Netrukus msi organizuoti viening partizan vadovyb. 1948 11 paskelb apie vyriausiosios partizan vadovybs atkrim ir 1949 metais suauk visos Lietuvos partizan vad suvaiavim, kuriame buvo sukurtas Lietuvos laisvs kovos sjdis. Jonas emaitis buvo irinktas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku, laikinai jo ir Gynybos pajg vado pareigas. Jam vadovaujant buvo parengti pagrindiniai LLKS programiniai dokumentai, numatyta veiklos strategija ir taktika. Inspektuodamas partizan apygardas 1950-1951 metais Jonas emaitis stengsi gyvendinti LLKS nuostatas, daug dmesio skyr krato dvasini vertybi ir kio itekli isaugojimui, nuolat tobulino LLKS struktr, atstatinjo sunaikinamus tabus, skirst pareignus. 1951 12 itikus insultui atsisak pareig (kurias vl pradjo vykdyti 1953-j pavasar) ir guljo paralyiuotas bunkeryje Jurbarko rajono imkaii mike. 1953 05 30 bunkeris buvo iduotas. met granat su migdomosiomis dujomis, ekistai j sum gyv. Okupacin valdia (asmenikai pats MVD komisaras Laurentijus Berija) sil laisv ir gyvyb, nordami palenkti emait bendradarbiauti. Atsisaks silym, 1954 11 26 buvo suaudytas Maskvos Butyrk kaljime. Jonas emaitis turjo aukiausi - partizan generolo - karin laipsn.

Partizan tekst chrestomatija

LAIKAI, DIENORAIAI, ATSIMINIMAI
JONO RUDIO LAIKAS KLASS DRAUGEI Jonas Rudys kartu su keliais draugais 1946 metais i priepaskutins Ramygalos gimnazijos klass ijo partizanauti. uvo 1948 03 14.

Biruiuk, Braka, ia giria, vjo sibuojama. Rauda, linguoja pliki mediai, skraido, sukas gelsvi lapai - paskutiniai lapai, linguoja alios egls. O vjas tik vilpia rudens giesm, net mediai dreba. Tik uolas susimsts, net pagelts i senatvs stovi lidnas, vos judindamas akas, lyg sudiev" sakydamas prabgusiai vasarai. O kurgi skrenda tas laisvas vjas? Skrisiau ir a, tik, deja, sparn neturiu. Per siauri man kiki" statymai. Kai pradeda kristi lapai, kikiai" bga i miko, bijo, kad dangus" neugrit. Biruiuk, nei a jau toks lidnas, nei k, kaip atrodo. Be skausmo - nr diaugsmo. Gera kentti ir diaugtis, yra u k. O man, tokiam padauai, nepaprastai domu toks gyvenimas. Kiek ia juok, kiek visoki aipok! O kai pakils mike vjas, kai sukauks, kad sulinguos, kad suvilps visokiais balsais - yra kuo pasigroti. O kaip patinka man partizan malda! Rodos, vjas, ir tas nutyla, ir jis pritaria, visas mikas pamau oia, rodos, maldingai lenkia akas, lidnai lama - meldiasi. Zyls, ir tos surimtja, genys nustoja kalens... Bet kur ten apraysi... Kadgi simyljau, tai simyljau! Na ir apsakysiu t savo meil, dl ko taip dabar nusimins. Guliu kart palapinj usitrauks milin ant galvos. Gerokai surgs, nes lietus lynoja. tai ga: cyp, cyp, cyp", - keli laai ant krtins. Na ir koks gaidys vl, taip storai udengiau, mat ir perlijo", - pagalvojau. Pamau pakeliu galv, - net isiiojau. Ant krtins zyl, tokia graut, belesinja sau. Na mes ir susidraugaujam, tiesiog simyljom. Ji kiekvien dien atskrenda pas mane, atsitupia ant krtins, a jai tuoj duonos trupinli, msos gabaliuk. Betgi reikjo skirtis, isikelti kitur, inoma, skaudu buvo. Dabar tos zyls ir daugiau pokt pridaro, irk, atsistoja ant katilo krato ir imeta msos gabal, deimt kart u save didesn.

Gaila, kad tie nam ruoos uraai pas mane nepateko, bt pravert, bet jei taip reikia nam ruoos mokytis, ateik pas mus, puikiausiai imoksi. Pas mus viskas puikiai eina: virjas su dviej metr ilgio pagaliuku itraukia msos gabaliuk, kok poros kilogram, na ir taryk. Jeigu su kaulu, galima ant kelmo ir koja priminti. Be taisykli, viskas estetikai! Nemonikai pasiilgau gimnazijos... Kiek tyli, vaigdt nakt praplaukia ilgesy. Rodos, skrisiau su rudens vju ir dar kart pabelsiau t lang, ir dar kart, gal jau paskutin, padiau galv Tau ant keli ir visk pasakyiau, kas netelpa irdy... Biruiuk, kaip gera jausti siel, kuri supranta ir pritaria... Be odi igirdau, supratau t siel suartjim. Biruiuk, be Tavs a lyg ne a. Biruiuk, ai u visk ir daugiau nesirpink ir nesistenk nieko dirbti dl mans, juk pakanka sav reikal, o a, galima sakyti, puikiai gyvenu, viskuo apsirpins. Kad jau raiau, tai priraiau visoki niek, reiks vis dien skaityti. Labai ai Genutei u linkjimus. Atleisk, kad nieko gero neparaiau, mat truput nagam alta, tai ir nesiseka. Be to, jau temsta ir nebegaliu suaibyti, tai tursi klaid taisymo. Linkjimai draugams. Parayk daug, nekantriai lauksiu, 46.X.28 Jonas P. S. Perskaiiau knyg kelet kart. Na ir mogus tas Tagor! Taigi persiuniu dar su priedu, jei galsi, pasistenk daugiau koki knyg pasisti.
Lietuvos aidas, 1990 11 03, p. 3.

BALIO VAINO-LIUBARTO LAIKAS MGB UVERBUOTAI UVUSIO PARTIZANO SESERIAI 1949 m. spalio mn. 20 d.

Sese! Raau slegiamas blogos nuomons, kuri man susidar dl tavo nelietuviko elgesio, todl laiko tonas negali bti malonus. Pirmiausia noriu priminti, kad esi neverta savo didvyrikai mirusio dl sueidimo kovoje brolio, apie kurio mirt jau anksiau esu pranes. Galbt negerai padariau pranedamas, gal dl to tu ir nujai idaviks keliu, bet a negaljau nuslpti kad ir skaudios teisybs. Dabar man skaudu pagalvojus, kad tau gali tekti mirti kaip idavikei, nevertai savo tautiets vardo. Negalvok, kad galima bti idavike niekam neinant. Ms tautos engj paslaptys mums gerai inomos, nors jos saugomos automat ir grietai priirim dur. Diaugiuosi, kad visk inau (arba nors ir ne visk, tai pakankamai), ir ms keliai, pakol a gyvensiu, nors ir lankyiausi savo apylinkse, -nebesusidurs, nes jau gerai inau, koki sutart turi sudariusi su ekistais. Brolikai patariu mesti darb, nes tai baisu prie taut ir prie Diev, o jei nesusiprasi, itiks tave idaviks atpildas, kuris vadinasi mirtimi. Savo ruotu a padariau visk, kad tu ir nordama negaltum pakenkti, nes visi jau ino, kad esi pavojinga. inok, kad svetimi, kas jie bebt, ateina ir ieina, o visuomet liekame tik mes su savo garbe arba gda. Tad sustok! Neenk paskutini ingsni prat. Teapsaugo nuo to tave Dievas! Kaimynas Liubartas

Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, sudarytojai Dalia Kuodyt ir Algis Kata, Kaunas: Pasaulio lietuvi bendruomen, 1996, p. 547.

DIANOS GLEMAITS LAIKAS TETOMS ELVYRAI IR MIKAI GLEMAITMS Laikas raytas penkios dienos prie t, einant iemoti bunker Plunksnoi mike

Brangi p. Stefanija, jei galima, tai labai praau perduoti laik adresatui. D. Brangi p-nia Elvyra ir p-le Mikai Prajo metai, kaip maiausi su jumis. Ilgai apie save neparaiau, nors adjau, taiau ms gyvenime dienos skuba viesulikai greit ir ne visuomet turime tokias aplinkybes, kad pasielgtumme kaip tinkami. Grau ia laimingai. Po grimo tiktai pusei met prajus, t.y. pavasar, pasimaiau su vyru. Gal Jums keista atrodo, bet kada nors suprasite, ko iandien negalima rayti. Atvykus ionai buvau patekus toki padt, kad nebetikjau net ir jus kada pamatyti. Nieko ypatingo nebuvo tada, tik mintis, jog ir lageriuose mons gyvena. Bet viskas baigsi, ms laimei, laimingai. Retkariais loiame i gyvenimo. Ir jei prieas, kad ir visus kozirius turdamas, drsiai loia atidengtomis kortomis, danai praloia, jei ir ms kad ir labai menkos kortos bna stipriai udengtos. Paskui dienos tokios vienodos ir panaios viena antrai, kad nebeatskirda-vome vakarykts dienos nuo iandiens, tik tutuma ir kakoks laukimas. Ar Jums teko pajusti t vienum, t nyki vienum, kai tyla neka ir juokiasi? iaip gyvenau neblogai. Gaudavau i vyro laikus. Prie tai laik negaudavau todl, kad jie ia neturjo i mans jokios inios. Pirma ir paskutin inia tai kai ponia S. nuve Kupikin. Sunku matyti vyro akyse aaras, o Juozas verk mane susitiks. Pirmieji jo odiai buvo: Ai Dievui, kad tik Tu gyva likai." Ir tai buvo viskas. Keista, kad ir kiti mano draugai man t pat pakartojo. Jeigu myli ir esi mylimas - tegali bti laimingas. Tokia esu. Mes neturime joki grabylysi, nekalbame joki sentiment, esame suiurktj kaip ir ms gyvenimas ir vis dlto laimingi. irdimi moka pranekti tik tyla, o odiai daugiausia tebna tik blizgs ir tuti.

Gyvenime didel vaidmen vaidina inojimas, kad viskas praeina. Gal dl to niekuomet ir niekas per sunku nebna. Ar Js pajauiate kas vakar pas Jus vieni? Sdiu su Jumis prie vieno stalo. Klausau Js odi. Viskas, k Js man davte Js, p-nia Elvyra, p-l Mika ir dd Jonas - veda mane pirmyn t jauiam tolim vies, kuri turi bti u tamsos ribos, todl niekuomet nesuabejojau. O turint irdyje amin jaunatv - ruduo buit nesuranda kelio. Mintys", kurias atsiveiau, pasidar ms kelrodiu. Ir u tai ai tik Jums. Skaitome visi, ne a viena, nors i mano penki senj draug liko keturi. iuo metu raydama girdiu iant mik, belap ir tui. Prieais krenasi ugnel, ir vyro kelio atsirmus raau Jums laik. Uvakar gavau ini i Sibiro. Jau visa eima ten gyvena, inoma, iskiriant mane. Rao, kad mudu su vyru tvarkytumms ir vyktumme pas juos. Pasiirsime, kaip toliau bus, nes iemojimui jau esame pasiruo. Jei negriau - kaip justi, - neminkit labai blogai. Nes ir mes taip pat esame mons, gal tik ne visiems suprantami. Geriau palinkkite, kad jei bus lemta mirti - gimtoji em, udengus ms akis, tebna kaip glamonjanti ranka. Ms dienos per daug pilkos ir Jums jos nedomios. Atleiskite, kad raau Jums tokius niekus. Labai praau perduoti geriausius linkjimus ddei Jonui, p. Liudai ir p. K-iams. Bsiu dkinga. Duok Dieve, kad dar bt ta diena, kuomet galiau paspausti Js rank su diaugsmu po ilgo nesimatymo. Stipriai stipriai buiuoju Jus visus. Js Diana. 1949.XI.9

Diana Glemait, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994, p. 93, 94, 105, 132.

JUOZO LUKOS LAIKAI MONAI NIJOLEI BRANAITEI Paryius, 1949.2.16

Mano Brangioji Niliuk, Neinau, ar ir Tu i valand skendi tokiam nykume kaip ir a? O gal Tu rami, priepietines savo nuotaikas man perdavus. Noriu tikti, kad i rkiani tutum manyje sukl aplankymas Tavs, o gal pabudo 16-tos Vasario nuotaikos. Iekau ir nesurandu nei kaltininko, nei atsakymo, kodl a iandien ia, o ne ten, kur jau privalau bti. 13 Metai su kaupu neinios kankina mano sin. Metai su kaupu, kai paskutinius savo pdsakus palikau kruvinuos tviks dirvonuos. Metai su kaupu, kai akis akin nematau kryiuojamos numyltos ms Lietuvos. Metai su kaupu, kai tiesiog negirdiu klykiani skausmo raud. ie metai su kaupu jau suspjo i daugelio mano geriausi draug pareikalauti nemirtingos mirties. Metai su kaupu, kai a nedalyvauju anoj mirties ir gyvybs procesijoj kartu su gausiais tkstaniais tauri lietuvi. Perkotu mintimis jau penkt met krauju mirkusius apkasus, prisimenu ilgas galerijas mirtimi paenklint draug ir, gyvent nordamas, o troktu ir savo kaulus matyt besirikiuojanius tarp an sukryiuot griaui. Tik gaila to, kas nebaigta pasiekti. Tai ios Vasario 16-tos proga!
Juozas Luka verte versi greiiau grti kovojani tvyn, taiau dl vairi prieasi skrydis Lietuv buvo vis atidliojamas.
13

Mudu iandien kalbjome apie kantryb. Leisk man papasakoti ir apie j tenai. Menu, vien ankstyv pavasar atliauia ms urv ryininkai ir tai kokias gaunu inias: iandien 9 val. ryto buvo apsupta 200 rus arno slptuv. Po keli valand kautyni slptuvj gynsi partizanai nusiud. Tie patys rusai prie slptuvs pas pil[iet] B. aptiko ryininkes Jrat ir Ramun. Jrat, isitraukus pistolet, sueid vien rus ir nusiov. Ramun pavakariop pusgyv rusai atved Pakuon su tardant sulauytais snariais... GVB--bui [Garliavos tabui?] pavyko gauti i P-nio [Pakuonio?] ir G-vos [Garliavos?] valsi naujai ivetin gyventoj sraus... Vakar i Kauno kaljimo 3000 kalini iveti link Vilniaus. Madaug tredalis nebepajo... Tokios tai buvo ryininko naujienos. Usisukau BBC. Taiau - nieko diuginanio. Vis dar umerk akis ms komarui konferuoja su ms budeliais.

sijausk, Niliuk, an dalinio vado padt - ir kok mat pasilysi jo itvermei ir kantrybei? K sakyt ir kaip instruktuot kovotojus, kurie nematydami jokios dar laisvs properos skaiiuoja savo kovos dien likuius? K patart ir kaip paguost bet kuri eim, kuri nueini perspt, kad slptsi, nes ryt ve, kai vakare slenki j lnas? Kokias priemones naudoti nuluostyt aaroms ar sumaint skausmui irdies, kai nueini praneti eimai, kad vakar susisprogdino brolis, snus, tvas, kad sesuo ar dukt jau greit nepareis, nes sutrupintais snariais j link Kauno ivar?.. Tai slygos, su kuriom taip pat reikia susidoroti mogikai prigimiai ir monikai kantrybei. Jei a save iskiriau i an mano brangi draug tarpo, tai j turim itverms mat a silyiau visiems j sunkiai veikiamomis slygomis. Tokia tai buvo padtis prie vienerius su kaupu met. Ir vl prajs laikotarpis padt pakeit ne kitaip, kaip tik didesnio skausmo, kani ir aar kryptim. Ana buvus itverm jau bus atsilikus pagal ndien. O ios 16-tos proga mes nors ilgims an kani. O kad jau po dvyliktai, tai tik sudiev, Niliuk, galiu pridt. Buiuoju - T. Juozis
1950 08

Mano Brangus Auksei, Dvideimt su kaupu dien skiria i dien nuo an mudviej laims Traifelberge prisiminim. Danai, inirs i mano pirmosios monos"*glbio, a paskstu taip mums brangiuos prisiminimuos; svajoju apie savo Brangiausi ir taip pasijuntu laimingas, kad, rodos, nesurasi mano laims konkurent. Deja, ndien a privalau, kaip ir Tu, tenkintis tik tos isvajotos, siknijusios laims prisiminimais. Kai kartais ms pabrolys [Julijonas Btnas] pastebi mane Tavyje skendint, atsidsta ir: ...A bijau, Juozel, kalbti su Tavim... Maiau, koks Tu buvai laimingas ir sunkiai suprantu, kaip Tu dabar gali nepastebimai tai pergyventi... " O vis dlto mudu pamirom savj a" egzistavim ir nusilenkm gei-diams mano pirmosios monos". A inau, Niliuk, kad toliau a jau grumsiuos ne dl savo vieno, bet dl mudviej garbs, kame Tu, Brangioji, lydsi mane savais pergyvenimais ir sava malda. Tikiu, kad mudviej bendri jausmai neapvils ms ir po trumpo laikotarpio mudu vl svaigsim n kiek ne pavirutinikesne laime, kokia svajojom ar ir kuria gyvenom. O jei kartais likimui patikt mane fizikai sunaikint, tai Tu, Niliuk, tsyk padaryk mane kakur egzistuojant laimingu, susikurdama sau vl

* Taip Juozas Luka vadino Lietuv.

laiming gyvenim. Nra negalima, kad ir a nepavirsiau ms tviks kruvinos ems dulkmis, nors dabartiniai mano nujautimai mans neprileidia prie panaios minties. [...] A didiai apgailestauju, kad neturjau progos pasidalint su Tavimi pojungtuviniais spdiais, kaip ir nieko neinau, kaip klojasi Svogerklei. Tai visa vis nuvagia ir dar nuvogs anas mielas ir kartu nelabasis pirmosios paios" kovos katilas. O kol jis virs, tai mes visad bsim pasiruo aukoti jam ne tik savo gyvenimo malonumus, bet ir paius save. Su tais keliais odiais ir baigiu, nes vis vien nesurinksiu raidse to, k noriau Tau, Brangusis Auksei, parayt. Ne man ireikt mano dienas, Tavimi nudaytas, kaip ir iais negyvais odiais numarint savj ilges Tavsp. Ir laiko, ir toli atstumai bei padties klaikumas mane dar labiau su Tavimi suglaudins. Perduok man gili pagarb, padk bei sentimentus p.p. K[arveliams] ir Partizano laukianiai" [Ugnei Karvelytei], Nepalik prie sav linkjim nepridjus ir man vogerklei... Priglausk, Niliuk, mano giliausius Tau linkjimus sveikai ir laimingai ristis per gyvenim ligi laukiamo mudviej susitikimo. Tegul Dievulis Tau ir mudviem padeda. Kartai kartai buiuoju T. Latras

Juozas Luka-Daumantas, Laikai mylimosioms, Kaunas: laisv" fondas, 1994, p. 49-50; 237-238.

I ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIM Atsiminimus Adolfas Ramanauskas ra 19521955 metais. Rankrat slp pasjjatikimus mones (pirm ir antr dalis - Punioje, trei dal - Alytuje). ia apraomas Merkins puolimas vyko 1945 met gruodio 15 dien. MERKINS MIESTELIO PUOLIMAS

Jau buvau pasiruos vykti pas A" apygardos vad pulkinink Kazimierait bunker, kuriame j ir jo tabo pareignus laikinai apgyvendinau. Kaip tik tuo metu prie mans prijo ms eimininko snus su maldaknyge rankoje. Jis pasak, kad maldaknyg paiups nuo Merkio ups pakraiu plaukusio io gabalo. Maldaknyg altinis" buvusi atversta ir dar nespjusi perlapti. Beje, atverstajame puslapyje buvusi tokia malda: Nugrkite savo akis dang ir melskits u mane, nes mano siela apleido mano kn..." Pamanme, kad kas nors, matyt, apsivert su valtimi, kai klsi per Merk. Kadangi buvo iokiadienis, tai nusistebjome, kad nelaimingasis turjo maldaknyg. Vos spjau pasidalyti spdiais su Kazimieraiiu, kai prie bunkerio dureli igirdome ingsnius. Netiktai atvyko mano adjutantas Gegutis. Jis prane lidn naujien: Puvoi kaime, poilsio metu netiktai prieo uklupti, uvo Marcinkoni bataliono vadas ernas (leitenantas Kond-rotas) su dviem kovos draugais. Jie laiksi iki paskutinio ovinio, o paskui metsi sraunj Merk. Spaud ir visa kita, k su savimi turjo, taip pat sumet Merkin. Tik dabar mums paaikjo, kam ta Merkiu plaukusi maldaknyg priklaus... Bunkeryje siviepatavo tyla... Visi drauge sukalbjome mald u kritusius... Nutarme prieui atkeryti. Pasiliau pulti Merkin. Idsiau savo samprotavimus. Kazimieraitis su tuo sutiko ir dav nauding patarim. Supratau, kad vykdyti sumanym nebus lengva. Reikjo skubiai surinkti vyrus, kurie jau buvo pasiskirst gyventi iemai. Turjau susitikti ir su arno rinktins Kar[ininko] Juozapaviiaus grups vadu Siaubu, nes norjom j pakviesti talk. Student ir Strazd isiuniau surinkti mano iniai priklausanius Merkio rinktins vyrus numatyt viet. Vadavietje likau a, Gegutis ir Treiokas i Kasin kaimo. Bunkerio anga buvo neudaryta, prie jos numesta i vyteli

pinta veimo galo utvara. Tvarkme ir valme pranczik kulkosvaid, kur planavome imti vykdami kautynes. Kaip tik tuo metu kaim upldo rusai. kyje, kuriame mes buvome sikr, atuoni rusai jau dar krat. Taiau mes nieko nenujautme, garsiai nekuiavoms, o Treiokas nuleidinjo kulkosvaidio spyn tikrindamas, kaip veikia. Keturi rusai atjo pastat, kuriame kaip tik ir buvo lindimo ms bunker anga. Du ulipo i pairs puss ant tvarto, kiti du liko prie dur. eimininkas stengsi su rusais kalbtis kuo garsiau, kad ir mes igirstume. Bet mes nieko negirdjome, nes pati anga buvo beveik atuoni metr ilgio. Tik dl to paties ir rusai neigirdo ms bruzdesio. Taiau ir iandien man neaiku, kaip rusai, nulipdami nuo tvarto, nepamat atdaros angos, taip aikiai apviestos i lauko puss. Smulkesns kratos jie nedar. Tuo metu, kai tie keturi jo pair, eiminink apalpo. Kambaryje buv rusai tartinai suiuro j, bet, kitoms moterims paaikinus, kad eiminink serganti nuomariu, numojo ranka ir nujo pas gretim kaimyn. Tik tada eimininko snus, apsimets, kad eina girdyti gyvuli, dav mums pavojaus enkl. Greit udarme ang ir laukme, kas bus toliau. Po kiek laiko buvo duotas enklas, kad pavojus prajs. Tada ir suinojome, jog tik per plauk likome gyvi. Vakare su Geguiu ivykau susitikiman. Paaikjo, kad Nemunas ties Uciechos dvaru sustojo kaip tik t vakar, kai mums btinai reikjo persikelti, nes susitikimas turjo vykti antroje ups pusje. kininko drsinami ir jo vadovaujami, ant dviej ilg lent perliaume vag. Pats Siaubas susitikim atvykti negaljo. Susitikome su jo galiotais partizan vyresniaisiais - Virtuozu, Vyturiu ir Savuku. Susitarme taip: Siaubas skubiai surenka vyrus ir gruodio 14-osios nakt madaug 2,5 km atstumu nuo Merkins sunaikina kelet ari komunist. Paskui patraukia dar ariau miestelio ir, um pozicijas, laukia. Neabejojome, kad rusai, kaip ir paprastai, visomis pajgomis puls ton pusn. Tuomet a su savo vyrais, vos igirds, kad Siaubo vyrai kaunasi, puolu pat miestel. Pasitarim baigme greitai, nes lauke pajutome atlyd. Tuo pat bdu persiklme atgal per Nemun. Vliau suinojome, kad dar prie vintant Nemunas vl pajudjo.

Dabar patraukme tiesiai t viet, kur buvo numatytas susitikimas su Marcinkoni bataliono vyresniaisiais. Ten radome du kovotojus: Nemun ir Vievers. Jie paadjo, kad atvyks 10 vyr ir drauge dalyvaus kautynse. Turjo atsigabenti minosvaid ir nedidel kiek minosvaidio ovini. Kitai j dalinio vyr grupei daviau udavin apaudyti plentu galint vykti pastiprinim prieui kautyni metu. Druskinink bataliono vadui Baluiui (Balinui i Gudeli kaimo) su jam priklausaniais vyrais pavediau gruodio 15-osios ryt nukirsti telefono laidus, jungianius Merkin su Druskininkais, ir visaip trukdyti vykstaniam prieo pastiprinimui. Gruodio mnesio 13 dienos vakare pradjo rinktis vyrai. Dalis i j tik ia suinojo, kam jie aukiami. Vis dlto dauguma partizan apie bsim yg buvo informuoti jau prie por dien, nes ne visi vadai ilaik paslapt. Vienas i toki - Butageidis. Jis ia inia jau buvo pasidalijs ne tik su vyrais, bet ir su kai kuriais civiliais. Vliau buvo tvirtinama, kad net prieas suinojo, jog partizanai ruoiasi pulti Merkin, tik nesitikjo, kad taip greit, be to, abejojo paleisto gando tikrumu, nes panaaus pobdio gand, ypa vliau, sklandydavo gana daug. Jei jie bt patikj ir ruo-si, mus visus bt itiks lidnas likimas. U nusiengim Butageidis vliau buvo atleistas i pareig. Iki gruodio 14-osios ryto susirinko apie 70 vyr. Tvarkms ir ruoms kautynms. Paskyriau vyresniuosius, kurie turjo vadovauti grandims, skyriams ir briams, nes anksiau paskirtieji organizaciniu poiriu ne visi tiko bti vadais kautyni metu. Piet metu atvyko vienas sjdio talkininkas i Lankinink kaimo ir prane, kad pas juos atsista dvylika Merkins istrebiteli konfiskuoti turto. Tiesiog su aaromis pra, kad mes pamokytume" j turto grobikus. Nelabai norjau kitis tuos reikalus, nes tai trukd mano planui -pulti miestel i Lankinink kaimo puss. Vyrams liepiau pietauti, nes ko jau garavo ant stalo. mogus nenusileido ir vis meld to paties. Nemaa dalis vyr rm jo praym. Susikvieiau vyresniuosius pasitarti. Jie tvirtino gerai inantys vietov ir manantys, kad pulti miestel i numatytos puss nra labai paranku. I Subarto-ni puss bsi net geriau, o ia - puiki proga duoti garo istrebiteliams. J bendram pageidavimui pritariau. Pietauti nebuvo kada. Paskirsiau vyrus dvi dalis, ir tekini pasileidome Lankinink kaimo link. Viena dalis, vadovaujama Strazdo,

turjo uimti pozicijas prie Lankinink kaimo kapini. A su vyrais planavau pastoti prieui keli nuo Merkins miestelio puss. Sniego danga buvo per 10 cm. Pueli akos apdegtos storu sniego apklotu - matomumas dl ios prieasties labai blogas. Skubdami smarkiai suilome. Pagaliau pasiekme keliuk. A, ioks ant jo, pirmiausia pamaiau pdas, o tuoj pat ir du stribus - u koki 15 metr. Priklaupiau ir i vokiko automatinio pistoleto paleidau ilg serij. Abu stribai nuvirto. Tuo tarpu Gailius rikteljo: Gulkits! Nuaus!" Vos spjau parkristi, kai i upakalio prieas atideng ugn. Prasidjo kautyns. Mes, aukdami Pirmyn!", vilnimi pradjome slinkti prieo link. Bijojome tik vieno - kad nekliudytume savj. Stribai, i ugnies stiprumo suprat, kad partizan nemaai, spruko kiek kojos nea. Laimikis buvo menkas. Nukauti tik tie du prieai. Vienas i j - istrebiteli virininkas. Pamme nukautj ginklus ir kulkosvaid, kur stribai paliko. Mums pasidav pastots veikas. Jis prasi, kad jam perautume drabuius, nes tik tuo bdu man galsis pasiaikinti valdiai". Jo praymas buvo patenkintas - mogelis nupk miestelin su automato serijos nupltais kailini skvernais. Paimt valdik pastot udegme, o arklius pasimme su savimi. Susidrimas su stribais vyko madaug per 30 m nuo laikinosios Kazimieraiio vadaviets. Vienas jo pareignas dien jo kaim, bet, pamats stribus, gro bunker. Kilo pavojus, kad prieas, grdamas Merkinn, gali pastebti jusiojo pdsakus. Todl Kazimieraitis su pareignas pasim svarbiausius dokumentus ir, padars lankst, nuo aukto kranto stebjo stribus. Bdami per 100 m nuo istrebiteli, aikiai mat, kaip jie jo keliuku prie kaln. Netrukus igirdo ir susiaudym. Manydami, kad bunkeris jau utiktas, tad prieas pagal pdas gali susekti ir juos, pradjo trauktis, bet netrukus susidr su ms vyrais, kurie, igird vius, skubjo mums talk nuo kapini. Jrininkas vyrus paino. Tuo susitikome visi. Kazimieraitis buvo civilikais drabuiais ir su pistoletu rankoje. Gegu-tis, staiga pamats tok asmen, puol prie jo liepdamas kelti rankas auktyn. nemalon apsirikim tuoj sutvarkiau. ia proga reikia paymti, kad Kazimieraiio asmenyb saugumo sumetimais daniausiai buvo laikoma paslaptyje. Su Kazimieraiiu trumpai pasikalbjome. m visikai temti. Jis su visu tabo inventoriumi skubiai persikl per Merk naujj vadaviet, o mes

ygiavome vis nakt ir, padar didiul lank, atsidrme netoli Merkins i Alytaus puss. Gruodio 15-osios ryt pasiuntme mog Merkinn pasivalgyti. Jis grs prane, kad tuo tarpu Merkinje ramu. Priveta daug egli ak vainikams nukautam istrebiteli virininkui. Pusryiai buvo pagaminti labai vlai. Studentas su savo skyriumi, gavs udavin apaudyti kautynes vykstant prieo pastiprinim i Alytaus, nuskubjo Subartoni mik. Dar ne visi buvome pavalg, kai igirdome kulkosvaidi kalenim prie Merkins. Buvo aiku, kad kautyns prasidjo. Skubiai okome prie malno, esanio ant upelio netoli plento. Tuo pat buvo nupjauti du telefono stulpai ir nukirsti laidai, jung Merkin su Alytumi. mons, t dien atvaiav malnan, suprato, kas netrukus prasids. Maiau, kaip vienas senyvas mogus atsiklaups pats persiegnojo ir egnodamas laimino vyrus. Kai kurie vyrai, taip pat moksleiviai, kurie anksiau ijo namo, ibuiavo partizanus. Pasimme reikiam skaii pastoi ir pasileidome viekeliu. audymas, kur girdjome prie Merkins, greit nutilo. Netrukus buvome prie pat miestelio. Kad geriau skirtume savuosius nuo prieo, kiekvienas ant abiej rankovi buvome prisiseg po plat balt kaspin. Iokome i pastoi ir pasiskirstme abipus viekelio. Daviau komand Pirmyn!" Miestelio nam dar nebuvo matyti - juos ustojo ia pat prie mus esantis pailgas kalnelis. Garsiai aukdami Pirmyn!" ir Valio!", per kalnel puolme miestelin. Miestelyje sproginjo granatos. Buvome jau prie pat miestelio, kai prieas atideng dar nelabai stipri kulkosvaidi, automatini pistolet ir autuv ugn. Iki iol vyrai bgo visikai neguldami. Tik dabar ir i ms puss buvo atidengta stipri ugnis ir pradta pulti su perbgimais. Kur laik prieas atsak ugnimi, bet buvo galima justi, kad prieinamasi neorganizuotai. Pastebjome, kad prieas ieko, kur pasislpti. Bema vienu metu visi trys briai pasiek miestelio gatves. Pagrindinis pasiprieinimas buvo veiktas gana greit. Prieas sulindo gyvenamj nam rsius ir pan. Pradjome veikti grandimis. Vyresnieji turjo ariausi komunist sraus; aptikus tok, reikjo sunaikinti. Taiau ne viskas jo, kaip buvau numats. Ryininkai, kurie turjo palaikyti ryius tarp bri, dingo kaip vanden. tai kad ir Jazminas (Juozas Lepeka,

buvs Merkins gimnazijos mokytojas). J paskyriau vis prie mans buvusi ryinink vyresniuoju, nes jis puikiai inojo miestel. Taiau, uuot vykds duotus nurodymus, Jazminas puol gimnazij. Ten, rads sugulusius ant grind vyresnij klasi mokinius, ir ilg kalb - taip jis demonstravo savo drs. Daug kas ijo kitaip. A pats tokioms kautynms vadovavau pirm kart, o partizanams, netarnavusiems kariuomenje ir, galima sakyti, pirm kart dalyvaujantiems myje, vadovauti nelengva. Kadangi i pradi viskas seksi gerai, tai vyrai miestelyje jautsi ne kaip kautyni lauke, o kone kaip atlaiduose. Vieni eimininkavo valsiuje, kiti milicijoje, treti, apsup kok nam i vis pusi, stovdami aud j. Labai daug buvo audoma be taikinio. Dar gerai, kad savas savo nenukov. A buvau prie I brio, kuris puol vilnies centre. Greit umme pat. Tuoj pat sugadinome centrins aparatus, nes paaikjo, kad rusai vis laik kalbjosi su Alytumi per Druskininkus ir auksi pagalbos. Vliau suinojome, kad Druskinink bataliono vadas jam duotos uduoties nevykd - kai jis su keliais civiliais ruosi nutraukti telefono laidus, pamat sunkveimius su rusais ir vos sveik kail ine. Nesunkiai buvo uimta milicija ir valsius. I ten buvo paimta raomosios mainls ir ginklai, dokumentai sunaikinti, o medinis valsiaus pastatas padegtas. Neveikiama klitis, atneusi mums daugiausia nuostoli, buvo banyios ir cerkvs boktuose su kulkosvaidiais sitvirtin rusai. Man matant, buvo mirtinai sueistas Siaubas. Kai visame miestelyje vyko smarkus audymas, sunku buvo nustatyti prieo ugnies takus, negaljome perspti kovotoj, ko saugotis. Greiiausiai i i ugnies tak buvo nukauti dar keturi ms vyrai. Pradjo smarkiai snigti. Brys jau kovsi su prieo daliniu, atvykusiu i Lankinink kaimo. is dalinys buvo ivyks vakarykio vykio vieton, bet, igirds audant, vl pasileido Merkins link. i kautyni metu vienas msikis buvo sunkiai sueistas rank. Prasiverme prie kaljimo. Sargybinis buvo nukautas prie kulkosvaidio. Taiau ilauti masyvi kaljimo dur turimomis priemonmis nepavyko. Tuo metu nuo plent krykels atvaiavusi ir keli imt metr atstumu nuo miestelio sustojusi tanket m audyti miestelio pusn. II brys pradjo trauktis nelaukdamas sakymo. Daviau sakym trauktis ir I bei III briams.

Vienoje i rast pastoi paguldme mirtinai sueist Siaub, antr sukrovme penkis paimtus kulkosvaidius, raomsias mainles ir kt. Tirti dm debesys, kylantys nuo deganio valsiaus, maisi su snaigmis ir deng vis gatv. II brys jau buvo atsitrauks u kalnelio. Tik narsus kulkosvaidininkas nuo to kalnelio ugnimi deng atsitraukim. Snigo vis smarkiau. Prieas ms toliau nepersekiojo, todl traukms jau neskubdami. Subartoni miko pakratyje sustojome, susiskaiiavome, a idsiau svarbiausias taktines klaidas kautyni metu, asmenikai padkojau narsiausiems vyrams. Visi sukalbjome Amin atils..." kovoje kritusiems. Po to mme skirstytis. A su dalimi vyr toliau vaiavau rogmis. Vaiuojant per plent, mus pasitiko vienas rpestingas talkininkas, kuris prane, kad pamikje stovi kelios mainos - kitos nuburzg ariau miestelio. Prasmukome nepastebti ir laimingai pasiekme viet, numatyt dienoti. Vliau paaikjo, kad kautyni metu i Alytaus trys sunkveimiai rus skubjo merkinikiams pagalb. Studento skyrius vaiavusiuosius apaud i arti ir pasitrauk. Prieas, privaiavs vanden, skubiai sutvarst sueistuosius, atskirai sudjo nukautuosius, apsisuko ir kaip vjas nuvilp atgal Alyt. Siaubas buvo surinks 100 vyr. Nakt kaime imu komunistus, o pats su vyrais pozicijose lauk atvykstanio prieo. I valgybos suinojo apie ms vakarykt yg ir tai, kad nukautas istrebiteli virininkas. Paman, kad mes bsime atsitrauk ir negalsime pulti miestelio. Trumpai pasitar, nusprend pulti vieni. Prisiartino prie Nemuno tilto. Nemunas ir Merkys buvo neual. Reikjo eiti per tilt. Du partizanai prijo prie sargybinio ir pareikalavo graiuoju praleisti vyrus. Sargybinis pasiauk i tilto bunkerio rus leitenant. Tas paadjo partizanus praleisti, bet pats tuoj oko bunker. Partizanai leitenant ir sargybin nukov. Bunkerio gula, kuri tuo metu lauke pjov malkas, puol vidun ir atideng vyrus kulkosvaidi ugn. Partizanai atsak labai stipria ugnimi ir mgino turmu paimti bunker, bet nepavyko. Du vyrai buvo nukauti, o kitiems Siaubas sak trauktis. smark audym mes palaikme, kaip pasakojau, pasal kautynmis. Marcinkoni bataliono vyrai nesuskubo laiku atvykti Merkins puolim. Dl viso to jiems buvo nesmagu. Kad rodyt, jog nevengia kautyni,

gruodio 16-osios nakt jie puol Perlojos banytkaim ir sunaikino ten buvusi istrebiteli gul. Kai pasiekiau Kazimierait, pastarasis Laisvs varp" jau buvo djs Ekstra telegram" apie Merkins puolim, o mons nekjo, kad, puolant Merkin, mums pagalb buvo atj ir lenk partizanai. Vieni nuo kit partizanai skyrsi tik tuo, kad msikiai buvo apsivilk drobiniais, o lenkai daks" chalatais. Puolimo metu es buvo panaudoti tankai, patrankos, skraid lktuvai. Apraomieji dalykai vyko 1945 met gruodio mnes. iandien i dalyvavusij Merkins miestelio puolime gyvas esu tik a vienas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., Vilnius: Mintis, 1991, p. 128-136.

I KUNIGO JUSTINO LELEIAUS-GRAFO DIENORAIO Kunigas Justinas Leleius dienorat ra 1946-1947 metais bdamas Tauro apygardos partizan kapelionu. Jame apra partizan gyvenim, mst apie Lietuvos likim ir kovos prasm. Dienoratis rastas bunkeryje, kuriame uvo autorius ir saugomas buvusiame KGB archyve.

[...] Guliu iauduose ir galvoju: dl ko mes turime vargti, dl ko mes tik vieni turime neti tautos kryi ir vargus? Turdamas laiko, imu iekoti viso to kaltinink. I kur Lietuvoje atsirado tiek daug igam, parsidavli? Prieinu ivad, kad biednuomens socialin padtis ms Nepriklausomybs laikais jiems buvo nepakeniama. U pus lito darbininkas turjo kirsti ydui per dien malkas, tuo tarpu jis mat prabangoje skstanius Kauno ponus. Darbininkas su savo eima kent bad, tuo tarpu kita moni dalis ruo itaigingus balius, kuriuose danai keldavo net naktines orgijas. T vis mat varge beskstantis darbininkas. Jo galvosenoje vyravo neapykanta buruazijai. Toki umirt ir varge skstani eim buvo ne viena. Jos brsi viena prie kitos vis didesnius ratelius. Budri bolevik akis t didel bedugn tarp biednuomens ir pasiturinios visuomens greitai panaudojo savo juodiems darbams. Juos trauk komunistinius ratelius. Maskva, nors pati skendo neturte, bet tam pinig negailjo. Ji br saujomis auks. O varge paskendusios biednuomens mases suavjo auksas. Mestas kis, kad ir js esate mons, ir js galite naudotis turtais, kad ir js turite teis gyvenim, ubr

bemoksles mases. Jeigu ms Nepriklausomybs laikais bt buvs kreipiamas dmesys t vargstani liaud, os varging buit - to iandien nebt vyk. Jeigu visi mes esame Lietuvos pilieiai, toje tautoje gim, tai visi turime teis tautos grybmis naudotis. Reikjo duoti slygas: kad visi galt monikai pragyventi. Auktas valdininkas turjo keli aukt nam, kur danai sigydavo vogdamas i valstybs ido, tuo tarpu darbininko eima gyveno fortuose ar tamsiuose, drgnuose rsiuose. Ar negaljo valstyb sudaryti slygas, kad ir tos darbinink eimos turt tinkamus butus, kaip pridera mogui, pragyvenim. I antros puss: su pavydu irjo kininkas dygstant Lapno mr, tuo tarpu pats, atsisakydamas msos ksnelio, ve u trisdeimt penkis litus savo bekon, kad tik galt apsimokti mokesius. Juodi pono Lapno darbai iandien visai tautai nra paslaptis. Kiekvienas valdininkas jautsi padties viepats. Tarnautojas yra skirtas patarnauti visuomenei. O ms valdininkija ibardavo, ikoneveikdavo bemoksl kaimiet, sisdavo velniop. Pagiea tautoje augo. Vieni dairsi Maskv, antri - Berlyn, o treti - Varuv. Didiausias teises ms Tvynje turjo ydai. J rankose buvo kapitalas ir nebuvo galima tai nacionalizuoti, bendram tautos interesui panaudoti moni prakaitu udirbtus yd kapitalus. Nedovanotinos tai klaidos, nedovanotini apsileidimai, kurie ir prived taut prie praties. Neturjome mes net tinkam pedagog. Kaimo mokytojas danai be jokio paaukimo pedagoginiam darbui, uuot ugds jaunuomen savo gyvenimu, juos stm nuo savs. Mokytojas, per dienas girtas, bendraudamas su tartinos doros asmenimis, pats bdamas dvasios elgeta, negaljo iebti jautri vaikui siel Tvyns meils jausmo. Toks mokytojas, neturdamas pedagoginio takto, jaunuomen baid nuo mokslo. Vaikas ruo savo pamokas ne i meils mokslui, bet grynai i baims, kad girtuoklis mokytojas jo nedauyt ryktmis. Buvo blogai tvarkomas ir medicinikas aprpinimas. Apskrities gydytojas, jeigu atvaiavo kaim pas ligon, tai kad ugiedos u savo vizit, tai mons nort geriau mirti, negu parduoti paskutin karv. Valstyb tai nekreip dmesio. Jeigu gydytojas gauna alg, tai kokia dar reikalinga antra alga, kuri turi sudti sergantieji mons?

iandien, prisiminus fakt, kad nedaugel gydytoj galima prisiaukti prie sueisto kovotojo, uverda pyktis ir drstu juos vadinti pinigo idealistais. Ateityje j skvernai turi bti apkirpti. Valstyb turi taip sutvarkyti, kad gydytojai, gaudami tinkam umokest, priimt pacientus veltui arba u ma atlyginim. Vaiuot pas ligonius valstybs lomis. Tokiu bdu pagert Lietuvoje socialin padtis. Inykt tas luom skirtumas, pradingt praraja, kuri skyr darbinink nuo valdininko. Juk visi mes esame Dievo sutverti, panas Tvrj, vadinasi, visi mons esame lygs. Ta lygyb turt reiktis ir visuomeniniame gyvenime. Nereikia Lietuvai elget, nes visiems pakanka duonos, nereikia taip pat ir pon, kurie valgyt kit prakaitu udirbt duon. Neleistinas dalykas, kad kininkas turi prarasti savo tv palikim varytini bdu. Jam skaudu skirtis su savo eme, kuri turi palikti vien tik dl to, kad, statydamas trobesius, leisdamas vaikus moksl, slaugydamas sergani savo mon, turjo prasiskolinti. Argi valstyb negali savo lomis statyti kininkams namus, o ie - per ilgamet isimokjim atsiskaityti su valstybe. Gal daugelis sakys: o i kur valstyb viskam gaus pajam. Tik prisiminkime, kiek valstyb skyr Ginkl fondui, kokias dideles algas mokjo karininkams. Visa buvo skiriama ir skelbiama, kad, jeigu tik prieas bandys pulti ms al, mes moksime j apginti. Tai buvo grau, kakas tokio venta, idealu. Ginti savo tv em ir u j ti. Bet praktika parod visai k kita. Kur dingo tie ginklai? Kur iandien tie diginalais pasipuo karininkai? Kai Tvynei pavojus - j nra. Tai kam reikjo apgaudinti ms taut, kuri tikjosi ir turjo teis reikalauti, kad tas ginklas bt atkreiptas prie, kad ponai karininkai stot kartu su tais kaimo artojliais ginti Tvyns. iandien Lietuvos klausimas pasaulinje politikoje stovt kitaip, jeigu btume pasipriein keturiasdeimtais metais rusams. O dabar atidavme ir ginklus, ir beginklius mones. Esu tikras, kad daugiau kraujo nebt pralieta ant Lietuvos ems karo metu negu dabar, kada nuklojome Sibiro ir Altajaus kalnus tremtini kaulais. Kiek uvo partizan, kiek imir moni kaljimuose, kuriuos sadistai nukankino.

Mes, partizanai, savo vadovybje pasigendame karinink. Jie dav ikilming priesaik Tvyn ginti ir jos neapleisti. Kur jie dabar, kaip drso tautos akivaizdoje sulauyti duot priesaik? Mes visur j rasime - ir usienyje, ir rus bei vokiei armijoje, ir tarnaujant bolevikams, net dirbani enkavd organuose, tik j maa yra partizan eilse, nes ia gresia kiekvien minut mirtis. O jeigu ponai tautininkai pramat, kad jie nedrs pakelti ginklo prie iors prieus, tai kuriam galui jie mulkino taut? T pinig dal, kuri ileido kariuomenei, galjo skirti tautos aukljimui, vietimui, socialinei padiai pakelti, darbinink ir kinink bklei pagerinti, ems kultrai pakelti, o dabar visko netekome. A nesakau, kad reikjo stiprinti ms kariuomen, bet esu prieingas, kad visas tautos pajamas skyr vien tik kariuomenei ir karininkams, o kitas sritis umiro. Ir nedovanotina klaida, kad t ginkl nepanaudojo savo Tvyns garbei apginti. Ar iandien mes, partizanai, turtume gulti iauduose, slapstytis mikuose, jeigu visa tauta bt priauklta, jeigu biednuomen ir darbininkija nebt Smetonos ministeri kabineto apvilta. mogus yra mogus ir jis negali bti pastumtas unio viet. Kiekvienas darbininkas ar maaemis, jeigu jis i tos Tvyns, kurioje jis gims, galt tinkamai pragyventi, jis nesidairyt Maskv, o dirbt savo tautos labui. Negalima dovanoti tautos duobkasiam, kurie dirba bolevik naudai, bet nemaai yra kalti ir tie, kurie ruo keli bolevizmui Lietuvoje. Esu tikras, kad bsimoje Lietuvoje ios klaidos nesikartos, inyks ta luom neapykanta, kiekvienas savo uimama vieta bus patenkintas, niekas neskriaus ir neinaudos darbininkijos, bus pakelta ems kultra, atsivelgta sunki kinink padt. Bsima Nepriklausoma Lietuva turi keltis i t klaid, kurios j praud, bet kartu ir ugrdino, paruo bsimam nepriklausomam gyvenimui. Kad n vienas asmuo nebt inaudojamas, kad, neirint ideologij, galt dirbti nauding Tvyns atstatymo darb. [...] Toliau mes traukms kloniais, prisidengdami maais puynliais. - Atrodo, itrukome i apsupimo. Dabar svarbu kuo toliau pasitraukti, nes tokia didel daugyb rus gali labai plai apylink ikoti, - kalbjo Klajnas.

- O gal turite kur nors koki slptuv? - paklaus Butageidio. - itokioms plataus masto kratoms ir menkiausia slptuv atlaiko. - Yra ia u kokio kilometro. Galtume j visi subgti. - Puiku, - pritariau jam. - Nereiks su ivanais lenktyniauti. numatyt viet pasileidome bgti. Atbgome prie to kininko, pas kur buvo slptuv. Du ms vyrai slinko prie to kininko, o mes, likusieji, isidstme gerose pozicijose, nes nebuvome tikri, ar pas t kinink dar nra rus. Igirdome, kad main imo garsai artja ir prie ms. Mes nubgome pas kinink slptuv. Vos spjus sulsti slptuv, pasigirdo main imas. kaim jo rusai. - eimininkas namuose? - paklaus rusikai enkavedistai. Tyliu ir galvoju, ar tik rusai nebus pastebj, kaip mes sujome pas it kinink. Jeigu pastebjo - baigta. Mes j rankose, - galvoju sau. - Maa yra vilties, kad mes itrksime. Juk neprajo n penkios minuts, kai mes sulindome slptuv, o ia jau kieme rusai." Kalbti n vienas nedrstame, nes maiausias nabdesys gali mus iduoti. Sdime ir laukiame to momento, kada pravers lentas, u kuri esame. A tikjausi rasti geresn slptuv, kuri mus garantuotai igelbs, bet itai maa pasitikjimo, - galvoju sau vienas. - Per didelis bt rusams diaugsmas, jeigu mus ia rast. Visi deimt turtume ti." Rusai ijo. Mes lengviau atsikvpme. Atjusi eiminink mergait mums prane, kad daugyb rus yra kaime. Buvo ir ia penkiolika, bet ijo. Dabar artinasi apie keturiasdeimt. Mes vl tylime, laukiame kratos. - Jeigu pirmieji nedar kratos, matyt, ms atjimo nepastebjo, -tyliai kreipiausi Klajn.

Kaime vl rusai. Azijatiki auksmai mus net apkurtino. Nieko daugiau negirdjome, tik atskirus pavieni rus kavimus. Vienas auk visa gerkle reikalaudamas tabako, kitas duonos, treias pieno ir t.t. Vl pasigirdo main imas. Viena i j sustojo. Rusai pradjo smarkiai aukti: Davai piriot. I to buvo galima sprsti, kad neivaiuoja per purv. Jie kaudami ir rkdami nujo toliau. Mes pasijutome vl rams. Pairiu laikrod. Dar tik vienuolikta valanda. Bjauri padtis: alta, norisi valgyti, o ia kiekvienu momentu gali mus rasti. Mirtis ms tyko kiekvien minut. Isitraukiu i kiens papiros ir imu vien po kito rkyti. Pamau padtis atslgsta. Pradedam sitikinti, kad kratos jau nebus. Pagaliau visikai aprimome, bet, ms netiktumui, kieme vl pasipila rusai. I bildesi ir vaikiojim sprendiame, kad daro krat. Vaikioja po kitus trobesius, po kiem, bet ms dar kol kas nelieia. Mes tik girdime bjaurius rusikus keiksmus. Atsidaro tvart. Girdime, kad lipa tais paiais laipteliais, kuriais ir mes lipome, lsdami i slptuv. Lipdami usitaiso automatus ir tiesiai eina link ms. Mes sulaikome kvpavim. Tai momentas - arba gyventi, arba ti. A, nors pavojus gana didelis, jauiuosi kart gana ramus ir sitikins, kad neras. Rusai prieina visai arti. Per lent plyius man matyti vaikiojani rus eliai. Vienas i j prieina prie mans ariau kaip per metr. Mus skiria viena lenta. Abu laikome rankose automatus. Vis tiek, ivane, pirmas krisi", - pamanau sau. Dar kelet minui jie vaikiojo, iekojo, vert kas tik pakliuvo jiems po rankom. Ms tarpe viepatauja mirtina kap tyla. Mus pradeda kankinti kosulys. Keniame, nes kitaip, nors vienam sukosjus, visi pratume.

Rusai bjauriai nusikeik ir, pasak, kad ia... bandit nra, nujo. Mes giliai atsikvpme. Nerado", - buvo ms pirmoji mintis. Po keli minui vl atjo eiminink mergait ir prane, kad kaime dar daug yra rus, kad pas kaimyn apsistojo j tabas, kad ant keli kaln sustatyti rus kulkosvaidiai. Mums dar reikjo isprsti klausim, ar, atjus nakiai, i ia pasitraukti, ar likti dar ioje slptuvje sekaniai dienai. Jokeris, Klajnas ir a buvom tos nuomons, kad pasilikti dar vienai dienai bt pats neprotingiausias ir rizikingiausias veiksmas. Juk mes dienos metu, daugeliui moni matant, bgome iuos namus; antra, mes nesame tikri, ar koks nipas ms nepastebjo. Be to, jeigu pas kaimyn apsistojo rus tabas, reikia manyti, kad jie pasiliks ia ilgesniam laikui. O ms slptuv palyginti yra menkoka. - Dkokime Dievui, kad mus saugojo i dien, - kalbjo Jokeris. Visi kiti buvo skirtingos nuomons. Jie tikinjo mus, kad neprotinga bt statyti save pavoj. - Juk kaimuose pilna rus, ant kaln istatyti kulkosvaidiai, mes galime jiems tiesiog patekti nasrus. - Bet supraskite, vyrai, jeigu mus ia uklups, sime visi. O prasiverimo atveju sime du, trys, o gal, Dievas duos, visi laimingai pasitrauksime. Kiekvienas vyras mums yra brangus. Geriau rinktis tok keli, kuriuo eidami maiau tursime auk. Svarbiausia mums isiverti i ios slptuvs kiem, o kieme mes lygs ponai - taip mus, taip juos kulka ima, -kalbjau jiems. Vyrai tyljo. A supratau, kad juos pavergs baims jausmas. Butageidis taip pat pritar, kad geriau trauktis. Visikai sutemo. Susitvarkome ginklus. Jau rengiams eiti, bet tuo tarpu kieme vl atsiranda pusgiriai rusai. Mes tylime ir laukiame momento, kada visur aptils ir mes bandysime laim.

Pravrme lent dureles. Tylu. Tyliai nusileidiame laiptais emyn. Sustojame visi prie dur. Pasiruoiam ginklus, nes tikims susikauti. Atidarome kiem tvarto duris. Kieme nieko nesimato ir nesigirdi. Drsiai ieiname kiem. Kaime girdisi un lojimas. Pabeldiame lang. Ieina eiminink dukt. - Vyrai, kur js eisite, - pilna rus, - isigandus kalbjo ji. - Niekis - praeisime. Per viekel mes persimetame pelkt piev. Atsargiai traukiams atgal. Pereiname t pat mikel, i kurio mes ryte ibgome. Sustojame vienai minutei. iuo laiku aktualiausias dalykas - kur nors pavalgyti, nes jau para laiko, kai mes nieko nevalg. Dar nuygiuojame apie deimt kilometr ir sustojame viename kaime. ia gauname pieno ir duonos. Siek tiek pasistiprin, vl ygiuojame. Po dviej valand kelio vl sustojame. ia gauname puiki vakarien. I ia mes skirstoms. Ms ketvertukas einame link Pios, nes rytoj vakare tursime susitikti su Pios vyrais. Puikios vais Butageidio rajone", - nusijuokiu prie umigdamas. Sulauk vakaro, mes nueiname sutart viet. Ten randame tris kovotojus, kuri lydimi iygiuojame link Pios miko. Po penki valand kelio pasiekiame pamik, prie kurios pas vien kinink laukia vyrai. Kovotojai, atrodo, gana drausmingi, kariki. Tik ivirin j ivaizda sako, kad j isilaikymo slygos labai sunkios. Apylink, kurioje jie laikosi, yra ypatingai neturtinga. Todl ir pai vyr materialin bkl yra sunki: trksta drabui, apavo. Taiau dvasioje jie stiprs: nepalauiamos valios, kupini kilni pasiryim, knu ir siela pasiaukoj Tvynei. Sustojame mike. Mikas, kuriame jie gyvena, yra vienas i didiausi ms apygardoje, tik visa nelaim - labai retas. Susirenka vir deimt vyr. Gaila, kad didel dalis j neatvyko.

Nors truput lynoja, bet, kiek slygos leidia, pastatome primityv altorl, ant kurio aukoju nekruvin Kristaus auk. Kelmas atstoja man klausykl. Tyliai sibuodamos puys mums tarsi kalba: lietuvis moka kentti, itverti didiausias audras, pakelti sunkiausias gyvenimo slygas, - tai visa dl kilnios idjos, dl Dievo ir Tvyns. - Gali i ms prieas iplti turt, laisv, - prabylu iais odiais kovotojus, - bet jis nepajgs ugniauti ms pasiryim. Jis nepajgs pagrobti i ms Tvyns meils jausmo, nes ir mirdami, brangieji broliai, kartosime: Tvyne, a tave myliu, dl tavs ir mirtu." Krauju mes aplaistme Lietuvos laukus ir mikus, kasdien ms irdys nulid matant tas neteisybes, o jei ms irdys galt verkti krauju, mes btume kruvini, ms gyslose nelikt n laelio kraujo, jose tekt aaros ir aaros. Tas visas neteisybes mato pasaulio Valdovas, dangaus Karalius. I ms kani Jis mums nupins pergals vainik. Patikkime mes Dievu, o Dievas mus igelbs. iandien jums lidna, kad neturite tveli, broliuk, sesui. Jie gal Sibire mirta badu. Bet dar skaudiau, kad ms Motina Tvyn, prikalta prie kryiaus, mirta. Tad ar galime i savo rank paleisti ginkl, jeigu prieas terorizuoja ms taut? Mes turime suliepsnoti dar kartesne Tvyns meils ugnimi, kovoti iki pergals, kovoti ir mirti, kovoti ir laimti. Maiau t vyr akyse aaras, vyr, kurie nebijo mirties, kurie kasdien mato besiliejant krauj, i kuri pats gyvenimas pareikalavo iaurumo, kurie be irdies sukrtimo nutildo nieking bolevik. Ir jeigu dar trei kart mums grst bolevizmo pavojus, tai tik per ms lavonus jie engt ms kaimus ir miestus. Kaip noriau dar kelet dien praleisti su iais vyrais, dalintis su jais vargu, bet pareigos veria juos palikti, tik kelet valand su jais praleidus, vl isiskirti ir gal niekuomet ioje aar pakalnje jau nesusitikti. Skurdus tas j gyvenimas, bet nenugalimi j pasiryimai mane suavjo ir ukariavo. Jeigu ne apygardos vado kvietimas grti tab, a dar likiau juos paguosti, i j pasisemti kantrybs savo gyvenimo varguose.

Atsisveikinu su kuopos vadu Liepa, kovotojais ir vl, lydimas Rimgaudo, Nevio ir Skroblo, iygiuoju atgal. ingsnis po ingsnio a tolinuo-si nuo Pios miko, kuriame radau pilnus entuziazmo vyrus, koki nesutikau kitose rinktinse. Praygiuojame pro kelet maui eerli. A eidamas galvoju: ar tik itas ms tautai udtas kani kryius atne gerov. Varguose mes suprasime vienas antr, kad esame lietuviai; iponjusiam miestui bus nuimta kauk ir atidengtas jo tikrasis veidas, kur danai po naraniu ilku slpsi supuvimas. Dabar visa tauta supras, koki karygik rol ms priespaudos laikais suvaidino kaimas. O pats atgimimas vl kyla i t samanot lneli. Mindaugas, Jokeris ir a grtame atgal. Mus dar palydi Nevis. Perjus Veisiej plent, Nevis grta atgal. Jis palieka man nesuprasto spd. A niekuomet nepamiriu jo atsisveikinimo odi: Js nekite. Mes kad ir sime, bet js likite gyvas. Js Lietuvai gal reikalingesnis." Kaip vertinti tok Lietuvos laisvs kovotoj? Juo reikia tik pasididiuoti, juo pasigrti, o mums visiems pasimokyti. Jeigu visi ms kovotojai jaust tok gil pareigos auksm, tok karygik pasiaukojim - ms per imt met nepajgt prieas nugalti, palauti ms morals, bet, deja, daug ms laisvs kovotoj eilse buvo peiktin asmen, kuriems rpjo ne Tvyn, bet j asmeniniai iskaiiavimai. Ir tik apygardos vado pono vejo, pon rinktini vad pastangomis baigiamos irauti i ms organizacijos sikerojusias piktoles. iandien jau galima pasidiaugti Tauro apygarda: inyko banditizmas, girtuokliavimas, sauvaliavimas ir kitos panaios negerovs, kurios ir emino laisvs kovotoj vard. Praleidiame ms trejuk nuobodi rudenio dien. Sulauk nakties, tsiame yg toliau: man svarbu kuo greiiausiai grti apygard. Kas nakt darau per dvideimt kilometr. Mudu su Mindaugu ateiname agari kaim. Sustojame pas vien kinink dienavoti. Slptuvs nra. Sulendame iaudus, kuriuose igulime vis dien, nes po kaim valkiojasi rusai ir stribai. Vakare susirandame vyrus. ia taip pat randame Kstuio bataliono vyr. A, nors labai skubu, bet lieku dar vienai dienai: noriu pasikalbti su kitais apygardos vyrais.

Iki vlyvos nakties kalbuosi su ponu Negru. Jis su usidegimu gvildena tas mintis, kuriomis a esu persisunks, - jis palieia kai kuriuos smerktinus ms Nepriklausomybs laik vyriausybs apsileidimus: nekreipim dmesio socialin padt, kur visas kapitalas guljo nedaugelio moni rankose, o visi kiti dl to kent skurd, ms tautieiai iekojo laims u jr mari, tuo tarpu danai, vedai, olandai, vokieiai ir kiti Lietuvoje udirbdavo milijonus. Maa ms tarpe buvo idealist, pasiaukojusi Tvynei ir visuomenei, visi troko it i kokio aruodo grobti auks, linksmai leisti laik... Visi valdininkai auk, kad per maos jiems algos, o tuo tarpu kininkai ir darbininkija skendo skurde ir brido neapykant.Turjo Lietuv itikti katastrofa, - dst Negras. - Ir kada itiko tvyn laukta nelaim, Smetona su savo gauja, pripers tkstanius bolevik, smuko usien. Ir iandien ms visi ponai ten geria putojant ampan, o mes, tie kaimo sermgiai, giname Tvyn. Prie pat ryt umigome. Apie antr valand po piet gauname ini, kad gretimame kaime bastosi apie dvideimt rus. Mums taip pat pranea, kad penki artinasi link ms. Mes, nenordami statyti pavoj mogel, pas kur dienavojo-me, traukiams. Pamau einame Dusios eero krantais. Apie jok pavoj negalvojame: saulut arti laidos, mes gana gerai ginkluoti. Pasitraukiame pas sekant kaimyn. ia patogesn pozicija ir daug geresnis i vis pusi matomumas. Pavalgome pietus. Pamau pradeda temti. A, nors prao dar vienai dienai pasilikti, pasirytu ikeliauti. Atsisveikinu su Negru, kuris tarnybiniais reikalais su savo vyrais iygiuoja pas bataliono vad Siaub. Atsisveikinu ir a su vyrais. Kaip sapnas prabgo du mnesiai Dzkijoje. Nuoirdiai atsisveikinu su ponu Mindaugu. Jam palinkiu itverms ir toliau vadovauti arno rinktinei. Tas momentas, kai reikia skirtis su monmis, su kuriais pradedi susigyventi, yra per daug sunkus. Dar nortum su jais gyventi, bet gyvenimo aplinkybs priveria paduoti rank ir sakyti: - Sudiev. Laimingai gyvenkit, nenuilstamai dirbkite.
Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1994, p. 109-112, 134-141.

I LIONGINO BALIUKEVIIAUS-DZKO DIENORAIO Dienoratis raytas 1948-1949 metais Dainavos apygardos tabo vadavietje: bunkeriuose Kalesnyk mike, Punios ile ir kitur. ties atveju autorius norjo palikti dienorat broliui Kostui. [1948 M.] RUGPJIO MN. 20 D.

[...] Juo ilgiau bnu usidars bunkeryje, juo daugiau jauiu ito usidarymo pasekmes. Norisi bent kur laik laisvam pabti, t.y. paklajoti po kaimus. A dabar sivaizduoju, koks sunkus turi bti vienuolikas gyvenimas ir kaip sunku jaunam usidaryti. A esu i prigimties aistringo charakterio. To, inoma, niekam neparodau. Mane daugiau laiko altu angelu". Deja, tie, kurie taip sako, labai apsirinka. Po altumu dvelkiania ivaizda slepiasi tokia karta irdis, kokia retai besutinkama... ...Svarbiausias dalykas, kad bent iandien pirtis bt ikrenta. Tada nusipraustumm, pasikeistumm baltinius, o tai bt laim ms gyvenime... Ms vis tikslas yra ilaikyti partizanin judjim tok, kad apie j galt atsiliepti tik su pagarba. Gaila, kad dar vis atsiranda dmi, tamsi dmi, kurios mus juodina. Tas, kuris gerai pasta Lietuv, jos bd, jos istorij, jos kanias, - tas supras ir mus. Mes taip daug kartais keniame. mogus nesi geleinis (ir geleis per trump laik surdija, sutrupa) ir todl kartais pradedi dvejoti, argi neiseks ms jgos? Kas i tos Lietuvos, jeigu ji nustos geriausios savo dalies (turiu galvoje ne tik partizanus)? Kas bus i jos, jeigu, atjus lemiamam momentui, nebus kam jos prikelti, igydyti?.. Gal vl atsiras smulks mogeliai su savo politiniais krome-liais", su savo politinmis rietenomis, prads mus auklti su devizu: Tas nevertas laisvs, kas negina jos"... Lidna tai pasaka, o jos galo dar nematyti. Tiek to. iandien atgabens popieri ir vl leisime Laisvs varp". Tegul siunta azijatas, o mes dar pakovosimi Buruazini nacionalist likuiai" dar taip greit nepasibaigs!
RUGPJIO MN. 22 D.

Sekmadienis. Grai ir karta vasaros diena. Vakar nakt atvyko Vanagas su Giriniu, arnu, Rugiu ir kt. Pirm BDPS siunt paims Kostas. Po to nustatysim nuolatin ir tiesiogin ry. Mums bekalbant, mons pranea, jog netoliese apsistojo istrebiteliai ir MVD-istai. Mes savo pokalb tsiame toliau, nes aktyvas" kuls vieno

mogaus javus. Kaime didiausias smyis: mons su gyvuliais skuba slptis raistus. Raistai knibda partizan ir moni. Netiktai ia atkeliauja ir Diemedis, bet mes su juo susitinkam tik po piet. Plaiau isikalbti su Diemediu neteko. Vanagas ivyko su visais atgal, o mes su Vieversiu likom. Atrodo, kad daikt negalsim dar kur laik igabenti, nes stribai ir MVDistai u puss kilometro nakvoja. Mums su veimu trankytis j panosje negerai. iandien nors ir sekmadienis, bet aktyvas" dirba. ei istrebiteliai buvo pasirod visai netoli ms, madaug per 100 metr, taiau jie mums n kiek netrukdo. Kelinta diena kaip bnam be jokio darbo. Nepaprastai nuobodu. Jei taip ilgiau reikt pabti, pasiustum. Partizanai turi usimim - kortas. iandien pilu su Vieversiu itis dien tkstant". Palengva atslenka vakaras. Lidna ir nuobodu. Nepajutau, kaip prajo pavasaris ir vasara. Vl prasids ruduo, o po jo ateis iema, pavasaris, vasara... Tempora fugaces... irdyje iandien taip tuia... Mane vl apima melancholija, apatija. Taip pasiilgau gyvenimo: ramaus, pilno, o ia... ia negali bti jokios apatijos, joki svajoni, bet kova. Kova kasdien iauresn, slaptesn. ia negalima svajoti, nes si. Bk gudrus, atidus, budrus ir klastingas, tada gyvensi. Bt gerai, kad taip usimirtum, bet a taip negaliu. Vakar suinojau apie mam ir dd. Jie abu seni ir negauna darbo. Sak, kad jie dabar ten elgetauja. Mama ra, kad i per dien tesurinkusi pus maielio bulvi. Kas bus su jais, kai ateis iema? K. studijuoti toliau negali. Jis taip pat neturi joki l pragyvenimui. Taigi nra jokios kalbos, kad jis kuo nors pagelbt mamai.
RUGSJO MN. 13 D.

altas pavakarys. iandien miegojom raiste, nes ms eiminink nubuoino" ir bunkeryje nesinorjo pasilikti.
SPALIO MN. 6 D.

Rayti dienorat maai turiu laiko. Vanagas su Rimvydu ivyko susitikti su Tauro apygardos vadu. Nuo j ivykimo prajo daugiau kaip mnesis laiko. Kelionje jis kelis kartus para. Tauro apygardos vadas uvo. Vanagas su Rimvydu persiskyr. Vanagas ivyko toliau ir parvyks negreit.

Dirbu vienas su Vieversiu. Ileidom kelet numeri Laisvs varpo". Jau netoli iema. Reikia iekoti bunkeriui vietos. Jau treia iema, o rodos, kad nuo praeities mane skiria miliniki amiai. Argi gali bti, kad a tada gyvenau? Viepatie, kokia sunki dalia. Nenoriu dejuoti, verklenti, bet bent sau galiu pasakyti, jog partizano dalia yra sunki. iandien a vienas. Vieversys su Geniu nune spaud. Bunkeryje radijas groja kakoki pranczik ansonet. Buvau ilips lauk. Aplinkui gili tyla. Vl prasids mnesienos. iandien mnulis jau pjautuvo dydio. Ar gali kas sivaizduoti, kad viduryje it lauk yra bunkeris, kuriame radijas groja pranczik dainuk?.. Rugio ms tarpe jau nra. Vargas uvo, ir uvo per idavim. Buvo pas mog usisaks batelius seseriai Uralus. Tas mogus j idav, atves-damas pas save rusus. Kas dabar j pakeis? Kito tokio nra. Ten liks spraga...
SPALIO MN. 19 D.

Bunkeryje a vienas. Vakar vis nakt lijo lietus, ir a skaiiau vokik roman apie vyr ir moter, kurie buvo artistai, taiau savo laim pagaliau rado pradj dirbti em. em ir vaikai - aukiausias tikslas, dl ko suprato, jog verta gyventi. inoma, tai neturi nieko bendro su ms gyvenimu. Mes visikai kiti mons. Mes turime tik vien tiksl, tik vien idj - Laisv Lietuv, o visa kita inyko. Taip, taip, eima, vaikai... Kain ar bus mums lemta sukurti eimas? A galvoju apie save. Man vis daniau kyla apie tai mintys, bet... Jeigu ne is bet", galbt tada ir bt galima. Tame bet" paslpti didiausi mano vidaus sunkumai. Mane (daniausiai kai bnu vienas) apima apatija. A inau, jog reikia k nors daryti, bet kartu negaliu pakelti rank. Tada daniausiai sdiu ir galvoju, galvoju. Kartais net negalvoju, sdiu, o mintys isidraikiusios laksto visur. Taip buvo ir vakar. Oras lauke buvo bjaurus. Pro bunkerio ang laeno lietaus laai. Girdjosi, kaip vjas medius purt. Kad bent radijas veikt, bet kaip tyia neveikia. Pagedo staiga. iandien turbt niekas neateis. Man danai pasigirsta, jog kakas eina, bet tai tik varls po langu lepsi. Vien kart taip smarkiai kakas viruj subildjo, jog a net pistolet buvau pasims. Greiiausiai vis varls.

inakt visikai isigiedrino. Pilnatis. Rausvas mnulis jau gerokai pakils. Per vis dien praguljau. Negaliu nieko dirbti. A vis galvoju apie ateit. Vanagas prie kelias dienas gro, taiau ir vl ijo. Mat reikia su vyrais susitarti dl iemojimo. kart mes keliams toli, bet kur, neraysiu: mongolai gali suiupti ms dienorat. A patenkintas ta vieta. Ten bus truput linksmiau, ir a, manau, nesijausiu toks vienias. Vieversio ir Genio nra taip pat. Jie ijo parvilkti mai supakavimui ir kirvi. Rimvydas guli pas Mislini-Tigr sueistas. Pasirodo, jis, aibas ir dar keli vyrai buvo Alytaus ligoninje. Norjo ivaduoti ten gulint Tigr. Viskas buvo puikiai suplanuota. Bet ia Rimvydo klasikas isiblakymas visk sugadino. ligonin buvo js ir Guoba. I pradi susitiko vien istrebitel. Rimvydas umezg su juo pokalb. Guoba nujo kito iekoti, o Rimvydas, pamirs savj istrebitel, nusek paskui Guob. Kai Guoba paklaus apie paliktj istrebitel, Rimvydas tik tada j atsimin. Surado ir pakio pistolet po nosimi. Su itu pabaig. Taiau atsirado kitas. Rimvydas ir Guoba turjo okti pro lang, nes istrebitelis buvo urakins duris. Baigsi tuo, kad Rimvydas i upakalio buvo sueistas rank ir stiklu persir kel. aib bt irgi nukov, bet igelbjo ironai. Kulka pataik ant krtins kabojusius ironus ir juos suskald. Tigr sekani dien ive kitur. A sivaizduoju, kokia turjo bti vargo Tigro nuotaika. Laisv jau buvo prie akis. aibas, matyt, sunkiai tai pergyveno. Kai man apie tai Vanagas papasakojo, a negaljau nusdti vietoje. Ach tas Rimvydas, Rimvydas! Visur jam sekasi, kaip tam septyni nelaimi broliui, o jau tas isiblakymas tiesiog fantastikas...
SPALIO MN. 29 D.

...Prie kelias dienas buvo pas mane Mikas (Audrnas). Sutarm eil dalyk... Sdiu jau kelinta diena sename bunkeryje pas aib. bunker kasiau ir a madaug prie pusantr met. Dabar i jo pasidar tikra ola. Sienos apipuvusios ir supelij popieriai nusiplinj. Bunkeryje spingsi ibalin lempa, kuri nepaprastai rksta. Visos bunkerio lubos nuo dm pajuodusios. Sakytum, tikras karceris. Taigi ta naujoji vieta", dl kurios a ia atvykau, nesiduoda surandama. Be paties aibo nieko negalima pradti. Yra padarytas vienas bunkeris, bet apie

jo patogum reikt dar pagalvoti. Devyni mons negalime kartu gyventi, o ypa iemos metu. Vienas dalykas, daugyb pdsak, o be to, sunkus maisto pristatymas. Itisas dienas galvoju, kaip ia mums sikurti. Laimingi tie, kurie per daug nesirpina ateitimi. A negaliu. Nuo to, kaip mes sitaisysime, priklauso ir visas ms darbo skmingumas. A vis galvoju sudaryti atskir spaudos ir propagandos skyri. Galbt tada darbas eit sklandiau. Atsidtum vienam darbui, tuomet bt ymiai lengviau, ir pats darbas kitoks... ...ia yra atvyk Litas, Mislinius ir Laktingala. Litas norjo kuo skubiausiai isiaukti Vanag, bet tas ivyks arno rinktin. Pasirodo, Litas buvo susitiks su naujai irinktu Tauro apygardos vadu Faustu. Sako, jog tai jaunas vyrukas, ne karikis, mokytojavs... Pasitarime, kuriame dalyvavo Litas, Faustas ir Tauro apygardos Geleinio vilko rinktins vadas Tigras, Piet Lietuvos vadu irinktas Vanagas. Litas buvo Vanago galiotas tartis. Dabartinis reikalas, dl kurio atvyko Litas, lieia susiriim su Vakar Lietuvos partizanais. Pasiuniau ekstra laik. O kad sivaizduot tie, kurie yra laisvi usienyje, kaip ir kokiomis slygomis mes dirbame! Kad jie bent maut dalel inot! Neturiu kada rayti apie tai, kas vyksta pas mus, partizaniniame gyvenime, kiekvien dien, kiekvien valand ir minut. ia lieka tik mayt mano vidaus igyvenimo dalel... Lauke oras unikas. Tamsu. Lyja lietus. Visur purvas - lauke ir bunkeryje. Tvukas (Litas) miega. Gerai, kad jis miegoti gali. A negaliu. Per ias 5 dienas a tiek prisikvarinau sau galv. Burokas, Guoba ir Viesulas gro su bekonu. bunker atjo tik Burokas. Dabar jis guli su Laktingala apaioje ir kak nabdasi. Vanagas (Geleinio vilko tvnijos tabo virininkas) ijo su puodais pas eiminink. Tvukas garsiai knarkia, o a nerimstu, nervuojuosi, rkau... A vl rkau. Bevalis i mans, visikas bevalis. Kartais pradedu save raminti: na, vis tiek bus gerai. sitaisysim spaustuv, nes raides jau turim. A perimsiu vis spaudos skyri. Paleisim savo propagandos main visu tempu. Bet kaip tu j paleisi, jeigu, sugedus radijo aparatui ar norint gauti bent kilogram popieriaus, reikia dar pagalvoti, kaip

visa tai sutvarkyti. Trksta maiausio dalyklio, ir darbas stovi. tai kad ir dabar: neturim bunkerio, o j rengti tok, kad tikt ms darbui, yra sunku. Bet kad tai suktsi tik apie bunkerio rengim! Nra moni, nra inteligent, o ir tie patys, kurie yra lik, palengva retja. Nauj surasti uvusi viet sunku, o tie, kurie ateina, neatstoja uvusij. Ms apygardoje uvusi jau apie 1000. Baisus skaiius! Sunku ir galvoti. Darb taip pat sunkina ms moni nevieningumas. Yra daug puiki ir pasiventusi mogeli. Partizanin kova dav imtus didvyri, to vardo imt kart usitarnavusi. Taiau yra ir menkyst. A esu links manyti, jog tai yra ms tautos mao kultringumo pasekm. tai maas pavyzdys. Neseniai buvom uj pas vien mog maisto. kininkas jis neblogas, bolevikikai tariant, buo". Paprame msos. mogus mums pasil kriaukl duonos ir pradjo dejuoti, jog visikai nieko neturi. Pasirodo, turjo 6 kiaules ir keliasdeimt pauki. inoma, mes patys pamm kelet kalakut, taiau reikia sivaizduoti, kad jis savo irdyje mus prakeik, pasmerk, galbt ir greito galo linkjo. Sis apaks mogelis dreba dl vieno kito kilogramo msos, kai mes, partizanai, nesijaudinam dl savo gyvybs, danai pastodami keli istrebiteliams ir NKVD-istams, atvaiuojantiems i to mogaus reikalauti pyliav. Jis dreba dl savo skatiko, kai mes paaukojom visk ir savo turt numetm kaip nudvt pirtin. Jis bijo prarasti bet kokio skuduro, nejauia, kad ryt ar poryt aprays jo turt, nubuoins ir itrems, kad jo turtas atiteks atjnams ir igamoms. Kaipgi pagaliau vertinti tok mog, kuris gaili saviesiems ir atiduoda svetimiesiems? A prisimenu t mog, kaip jis paniurs ir nekalbus sdjo ant lovos. K jis tuo metu galvojo? Ne, jis nesupranta, kas tai yra tvyn, kas tai yra Lietuva. Jam tvyn - pinig terba. Tikriausiai jei jis nebijot partizan ir jei bolevikai bt bent kiek monikesni, jis bt pirmas tarybins santvarkos lovintojas. Toki moni pas mus yra nemaai. Botago jiems reikia, nes tik jo jie bijo ir klauso, tik jo pliaukjimas yra vienintel jiems suprantama kalba. io bunkerio eimininkai yra vargai mons, tiesiog elgetos, taiau j irdys - auksins. Jie nieko neturi, skarmalais apsivilk, sukrypusioj, supuvusioj trobelj (jei j dar taip bt galima pavadinti) gyvena, taiau jie sutinka atiduoti mums paskutin savo duonos ksn. Ir tai nra kakoks apsimetimas: ne baims veriami jie tai daro, nes per tiek met imokom mog painti ir vertinti i pirmo pavelgimo, i balso intonacijos. iuos mones jauti visa siela, kad jie tau tik gero linki, kad jie trokta naujo gyvenimo taip, kaip kad mes, partizanai, troktam. Kas gi pagaliau veria

mog tokiu bti? Juk is galt bti pirmutinis stribokas" ar naujosios santvarkos valdininkas"? Juk jis nieko neprarast, nes ir taip nieko neturi? Matyt, uo ariau banyios, juo toliau nuo Dievo, ir juo daugiau turto, juo labiau j pamgsta, prisiria prie jo ir myli labiau u visk, net ir u tvyn. Pasigailjimo verti menkystos, dvasios skurdiai! A prisiminiau taip pat ir kadro karinink" BDPS ryinink Arn. Jis inteligentas, mogus isilavins, mokytojas, bet menkysta. Jam rpi biz-neliai, nusipirkti motocikl, kaimieius partizanus degenaliniais varkais vilioti. Vaizduoja kakoki didel asmenyb, o i tikrj toks maas. Taip. Tik vargas, nuolatin kova, aminos klitys irykina tikrj mogaus veid. Kiek nepriklausomo gyvenimo metais mes turjome didvyri, asmenybi"! Kur jie dabar? Inyko kaip muilo burbulai, vjui paptus. Ikilo nauji mons, kuri pirmiau niekas negirdjo, nemat...
LAPKRIIO MN. 5 D.

I Maskvos radijo bangomis nauj ms bunker plaukia kakokios rusikos liaudies dainos. Melancholikos, ltos ir sunkios. Jose jauti kak graudaus, jog net ird veria... A j negaliu ramia irdimi klausyti ir kiekvien kart, kai jas ugirstu, mano irdyje atsinaujina aizdos. Dieve, kaip arti Tavs yra ios dainos ir kaip toli visas ms gyvenimas... Ms naujas bunkeris yra gana didelis (2,3 X 3,3 m), taiau altas. Nejaugi jis bus toks altas kaip skyl, kuri turjome pas Kytr? Vis praeit iem teko pradrebti. Ir dabar, rodos, matau, kaip a, Rimvydas ir Vanagas tpiojam bunkeryje. Paskutins kelios dienos tikrai buvo sunkios. Oras nepaprastai bjaurus. Lyja ir visur purvas. Mano valiai tai geriausias bandymas. Buvau nuvyks pas Banad. Ten radau Vievers, Kaps ir dar vien naujok, kuris pasiryo su mumis dirbti. Su jais perkraustm visus ms daiktus apie 30 km. Nusivarm visi nuo koj. Ms naujokams nieko sau pradia! aib radau grus. Jis apie Onuk susprogdino sunkveimiu vaiavus vis Onukio miestelio garnizon - i viso 19 moni. Pam 2 kulkosvaidius, 10 automat, 5 desantinius automatus ir 5 pistoletus. Visi apsiginklavo nuo galvos iki koj. Bet ir be nelaimi neapsieinama: neseniai uvo Vyckos (Viesulo) brolis Balandis ir kakoks man nepastamas. Burokas buvo kakur ivyks ir iveng mirties. Keisiausia, kad bunker uklupo

nakties metu. Matyt, kakas uved. Visi trys nusiov i pistolet. Kasdienin istorija. Vycka iorikai ramus. Kas ino, kas jo viduje dedasi. Mane po truput apima drebulys. Perknikai alta. Kojos visikai perlapusios. Tuo tarpu sename bunkeryje, kuriame laikinai gyvenom, buvo nepaprastai tvanku, kaip tikram pragare. Bunkerlis nedidelis, o gyvenom jame septyniese. Vietos nra nei apsisukti. Pilna purvo ir blus. Blusos kelias dienas neleido man umigti. Paskui apsipratau - nuovargis nugaljo ir miegojau kaip umutas. Net imi galvoti, ar gali bti kas blogesnio pragare. iandien, pavyzdiui, su Guoba baladojoms per mik. Tamsi ir lietinga rudens naktis, o mes, neini visokiais kraustuliukais, klampojom skyltais batais po purv. Jeigu itas vargas mans nepraudys, tursiu i jo daug naudos. Na bet tai tik smulkmena, kad tik sektsi toliau. Darbo jgos turim. iandien pamikje visur pasalavo rusai. Matyt, bijosi, kad spalio veni nesutrukdyt.
LAPKRIIO MN. 10 D.

Gro Vanagas i arno rinktins. Vaizdas joje Karino dka visikai pasikeit. Jau nebra to sisenjusio girtavimo tradicij". Pavyzdiui, itisa tvnija, kuriai vadovauja Kalnius, visikai negeria. Ilgos kovos ir kartuosius nutrktasprandius nuramino. Vyrai pamat, kad girtavimas veda prat... Tokia paanga, inoma, verta diaugtis. Ms jga gldi ms sielose, ms irdyse, bet ne ginkluose. Vanagas vl ivyksta. S kart turbt net emaitij. Liksiu vienas su visu kromu". Galimas daiktas, kad atvyks Karinas padti... ...Garbinuotasis poetas (Kapsas) neapsisprendia likti pas mus. Jis galvoja ir galvoja, bet prieina prie to paties punkto - pas mus jokiu bdu nelikti. Kiekvienam brangus savas kailis. Retas i ms intelektual gali pasiryti u tvyns laisvs idj mirti. Sumiesionjo ie kakaip, susmul-kjo. Jie sutikt geriau apspjauti dabar tvyn, o paskui u tai atgailauti, kad tik net. Ateisime visi lig vieno Nuo Mos, Neries ir Lvens, Kol ms arterijom ir venom Praboi kraujas dar sruvens...

tai Kapso odiai, bet dabar to rodyti nesiryta. A suprantu, kad negali visi ieiti mik, bet mums taip pat reikia inteligentini pajg. Mums taip reikalinga nauja srov, kuri papildyt ms gretas. Kas gi ieit, jei visi imt atsisakinti? Ne veltui tad sakoma: Kur dabar, tvyne, dainiai, Kur dainas tau pyn... Taigi, kur dingo jie, kurie anksiau skiepijo mums tvyns meil, kurie ugd mumyse drs, kurie skelb, jog malonu yra u tvyn mirti? Nejaugi tai buvo tik tuios statins skambjimas, ir daugiau nieko?.. Ms poetas teisinasi, jog jis nors ilaikyti savo kryb, savo eim. Bet juk yra auktesni ideal! inoma, galbt mes nepajgiame suprasti jo poetini polki". Taiau yra inoma, jog kaimas visada u tvyn kovojo. Jis neklaus, kaip jam bus u tai atlyginta. Kai tvynei kas nors grasindavo, kaimas ieidavo su savo tyra, paprasta ir kieta lietuvika irdimi kovoti. Jis inojo, jog prie reikia muti, na, ir j mu - vyoti savanoriai ir dabartiniai partizanai. A danai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tvyne? Kodl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotikai usispyr? I kur toji didel pasiprieinimo jga teka? A jauiu, jog a savo krat pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man iandien kas pasilyt laisv Amerikoj, a neivaiuoiau. Geriau ti ia garbingai kovojant, negu rankas sudjus laukti kako i kakur nukrintant. Pagaliau ms kraujas nenueis veltui. Mes tursime teis visiems irti tiesiai akis, nes mes savo tvyns neapleidom. Na ir kas gi mus nugals, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugaljom ir mirt. Bunkeryje visi miega. Tik a vienas budiu su savo nesibaigianiomis svajonmis. Mintys kaip paukiai skraido, ir krtin silieja kartos bangos...
LAPKRIIO MN. 12 D.

Vakar beveik vis dien pradiskutavome" su Kapsu. Jis sak nenors stoti ms eiles, bijodamas praudyti savo eim. Deja, jo visi argumentai subyrdavo, atsimu ms priekaitus. Jis, pavyzdiui, saksi gyvens tik dl krybos. Kryba esti aukiausias jo tikslas. domu, kaip bt galima suderinti t jo tiksl su tuo, jeigu jis, prisitaiks" prie dabartins santvarkos, imt lovinti tv Stalin ir jo kolchozus? Kaipgi smoningoji tautos dalis

gals irti paskiau tok poet", kuris didiausi ms tautos mogud garbino tada, kai tauta kraujais pldo. inoma, kai jam negrs joks pavojus ir nebus, sakysim, bolevik, jis vl giedos" apie meil, pasiventim ir t.t., ir taip be galo. Visi jie tokie. Kai ateis laisv, jie vl taps patriotais ir iminiais su savo ideologijom ir patarimais, taiau, tvynei pavojui esant, jie tegali tik niekingai ant keli suklupti, baimingai dairytis, plaukti pasroviui, bet pasiprieinti neidrsta. Kodl jam gali bti eima brangesn u ms vis eimas? A supratau, k reikia motinos, broli netekti. Bet juk reikia kam nors pasiaukoti! Vardan ventos kovos ir ateities turi tam tikra ms dalis rytis viskam, net miriai. Galbt itomis aukomis bus pagrstas geresnis ir viesesnis Lietuvos gyvenimas. Galbt tos aukos pamokys ateinanias kartas, kaip reikia ginti tvik, bti vieningiems ir t.t. Abu poeiokai (Kapsas ir jo draugas) vakar skait savo kryb. Sunki, juoda kaip derva nuotaika trykta i kiekvienos j eilrai eiluts. Taiau viskas daugiausia sukasi apie individualius igyvenimus, sielvartus. N vieno odio apie tai, kas adint jaunim ir vis taut rytingumui, n vieno odio apie geresnio gyvenimo vilt, n vieno odio apie kaimo didvyrikum! I vis eilui dvelkia miesionika sunki baim, neviltis, depresija. Ar su tokia kryba galima taut ijudinti, adinti ir puoselti meils ugn? Jeigu visi usikrst tokiu pesimizmu, kas gi bt? Savaime aiku, kad ms tautos padtis yra be galo sunki, taiau tai nereikia, kad mes turime nuleisti beviltikai rankas. Bolevikams toki defetistini nuotaik skleidimas tik patarnauja. mons kur laik nusimena, o paskui palengva ir taikytis pradeda. Galingas yra tas, kuris varge sugeba dain niniuoti. imt kart teisyb juk tai, kad Maironis, Kudirka ir kt. paadino ms taut i ami miego. Kokios idjos Kapso galvoje vilpauja, a nesuprantu. Jis svaiioja ieisis literatr". Bet kaipgi tu j ieisi", jeigu dabar savo siel leidi kakokio mlo pridrbti? Pagaliau kokia nauda i tavo krybos, jeigu tu ne dabar galingu odiu tviks vargus ikelsi, bet tada, kada visi bus laisvi. Tada daug kas sugebs rayti ir kalbti. Bet tai dabar ieik su savo kryba, kada kiekviename ms gyvenimo ingsnyje viepatauja mirtis ir kania! A manau, kad Kapsas vis dlto ne tiek savo kryb, kiek savo gyvyb brangina. Jeigu medinmis kulkomis audyt, ieit ir jis. Bet dabar kaipgi ieisi, kad umuti gali...

iandien rankiojau raides ms spaustuvei. Deja, j tik pus turim. Taip ir tiktis reikjo, nes negi NKVD pasis mums spaustuv. Bt jie per daug kvaili. Leisime savo laikratl ir toliau rotatoriumi. Kapsas atgabeno mums nauj rotatori. Jau kur laik neinau apie Kost. Kaip ten jam vargeliui einasi? Pinig neturi, maisto taip pat. Svarbiausia negali mamai pagelbti. Ak tu mano brangi mama, ar a tave kada pamatysiu? Su tvu taip staiga isiskyriau, o tave dabar Uralus istmiau. Tvas uvo, bet bent tu, mano miela mama, liktum. A niekad neumiriu 1944 met liepos 10 dienos, kada pirm kart ilgesniam laikui buvau atskirtas nuo nam ir tviks. Tada buvo tokia vaigdta naktis, kokia tik gali bti vasar. Taiau kokia ji buvo lidna. Viepatie! T nakt tvai isikraust i nam, nes inios apie artjanius bolevikus buvo baisesns ir baisesns. A likau vienas visikai tuiuose namuose. Vis nakt negaljau umigti, guldamas lauke ant suolo. Tada dar neinojau ir nenumaniau, k reikia man ateitis. Or virpino lktuv dzgimas. Kakur toli buvo matyti raket viesos: ten bombardavo ms miestus. Mano sieloje, ir ne tik mano, bet vis sielose buvo taip graudu ir nyku. Per mano tvik riedjo nauja karo banga. Rytojaus dien susitikau su tvu. Atsisveikinau. A jau buvau vokika uniforma ir vaiavau emaitijoje organizuojamus Tvyns apsaugos" brius. Tvas verk, verk taip labai, kad niekad nemaiau jo taip verkiant. Verkiau ir a, tik ne taip labai... Po to mes persiskyrm. Po keli savaii is uvo - bombos skeveldra pataik smilkin, ir jis mir, taip tyliai, jog greta sdjusi mama to i karto nepastebjo. O a? A trankiausi po Lietuv. I Tvyns apsaugos bri nieko neijo. Mes visi tikjom, kad tvyn ginti galima ir po lykia vokika uniforma. Bet vokieiai nuo komunist daug kuo nesiskyr. Mus apgavo ir inaudojo... Ir u k gi milijonai moni taip kenia? Dl ko tame maame pasaulyje tokia didel neteisyb? Kodl Tu, Dieve, skyrei mogui toki sunki dali? Kodl gi mons krinta milijonais, gyvenime nieko nepasiek ir gyvenimui nieko nedav?.. Kur gi pagaliau gldi vis nemonik kentjim paslaptis?.. Ar mes tik tiek reikalingi, kad gimtum ir vl tum, inyktum, tartum ms visai nebt buv?.. Bunkeryje ir lauke visikai tylu. Visi miega, o a, kaip paprastai, su savo kania ir mintimis vienias budiu. I Londono kakoks komentatorius altai ir imintingai dsto apie Rro pramons likim. Ach tie anglikieji politikai.

Jie kalba ir kalba, perka ir parduoda visk, itisas tautas. O kad jie maiau kalbt ar bt kalbj, galbt iandien kitaip bt... Bjaurus kosulys kankina mane jau ketvirta diena. Reikia eiti gulti...
GRUODIO MN. 12 D.

Taip vis mnes neturjau laiko k nors parayti savo dienorat. Darbo turjau iki kaklo. Vanagui ivykus, ileidom 2 lap Laisvs varp". Po to ilydjau Kaps. Su Rimvydu reikjo ruoti mediag usieniui. Pagaliau ir Rimvydas ivyko. Vl ileidom 2 lap Laisvs varp", ispausdi-nom prierinkimini atsiaukim. Taip prabgo nejuiomis visas mnesis. Prie kelias dienas mik krt rusai. Apie 10 mongol perjo per aibo bunkerio ang. aibas buvo pasiruos su pistoletu... ...Per vis laik tai en, tai ten sta vyrai. Netoli ms uvo keturi partizanai...
GRUODIO MN. 23 D.

Paskutins dienos - tikros nedarbo dienos. Velnikai nuobodu taip sdti. Paprastai pasdiu prie radijo, o paskui einu gulti. Rayti negaliu savs priversti. Bunkeryje gana alta. Vakar aibas atne elektrin kapsul. Padsim viruj vien pstinink skeveldrin min. Tuo atveju, jei rusai utikt bunker, min bt galima susprogdinti i vidaus su baterij pagalba. Min padsim kai snigs, nes likt pdsakai. Sniegas laikosi jau apie 10 dien. Atrodo, kad daugiau jo nenuleis. P. kasdien atvaiuoja rogmis maskuoti ms pdsak. Mes patys jokiu bdu negalim usimaskuoti... ...Vakar su Guoba psti padarm nema rat. Parsinem tinklel rotatoriui ir pasitus baltus apsiaustus iemai. Norjau susitikti su Miku. Tas neatvyko. Pasirodo, jo motina ms paketus sudeginusi. Ten kaip tik buvo ir apmokymo konspektai. Buvau velnikai pyks. Mikui paraiau iurkt laik, ir dabar pats gailiuosi, kad taip pasielgiau. iandien einam pirt.

Ryt Kios... Penktos Kios, kurias a praleidiu Dievas ino kaip. 1944 m. Ki visai neveniau. Graco aerodrome jau sargyb. Buvo vaigdtas dangus, ir, j irdamas, msiau apie toli likusi Lietuv ir namikius. 1945 m. per Kias kroviau anglis Donbase. 1946 m. dien prie Kias idav ms bunker. Mes su aibu, kelet valand prie, isikraus-tm gretim bunker. Dien jau liepsnojo trobesiai. Ilips i bunkerio ir matydamas dmus, a i pradi pagalvojau, kad dmai rksta i eiminink dmins pirkios. Pasirodo, kad ten rko sudegs kluonas. Tada uvo Nyktaitis, Raktas, Lordas ir Vytenis. Lygiai dveji metai prajo nuo to laiko. Mes su aibu tada jom vis nakt. Kaip tik pralaviravom pro rusus. Miegojom sename bunkeryje. Rytojaus dien isiprausm ir Kias valgm pas O. (dabar suimta ir sdi kaljime). 1947 m. Kias praleidau iluose. Ir tai 1948 m. kart nutarme Kias valgyti ms bunkeryje. adjo Kapsas atvaiuoti. iandien reiks patikrinti.
GRUODIO MN. 24 D.

Vakar isiprausm pirtyje. Savo pekuriams" nunem dovan. Lauke oras nealtas. Blogiausia, kad vis dien snigo. Dabar vl reiks pravaiuoti naujus kelius. Krinta kakokia migla ar lietus. Per keliasdeimt metr nieko nematyti. Kias vis dlto nutarme valgyti pas Baur... Vieversys su aibu ivaiavo Kapso laukti, bet, atrodo, jis neatvaiuos. iandien su Guoba papuom bunker. Kaldoms ruoiamasi ir po eme! Ar nekeista?.. Bandiau klausytis radijo. Berlynas kalba apie Kaldas, i Suomijos vaik valandl, o i Maskvos - skaiiai, pdai, soclenktyns... Ir taip per itisus metus - 30 su virum met!.. Vis laik melas, lykti apgavyst. Tave migdo pasakom apie roj, laim, diaugsm, o ia, emje, sukr tok pragar... A tiesiog negaliu sivaizduoti, kam gi pagaliau skiriama bolevik spauda. Juk jos niekas neskaito, o jeigu ir perskaito, tas vis tiek netiki tuo, kas ten

parayta. Kokie gi mons, kurie gali tokias nesmones rayti? Laikraiuose - ydinti Lietuva, o i tikrj - plstanti kraujuose. Nra odi visam tam ireikti. Na, Stalinas tikras neraliuotas asilas. Visi puslapiai uversti laikais, pasiadjimais ir sipareigojimais tam brangiausiam, mylimiausiam..." lyktu skaityti. A netikiu, kad komunist tarpe bent kiek protingesnis mogus tikt tais svaiiojimais: Stalinas -genijus, korifjus, tvas, mokytojas... Stalinas visk ino, jis mok, jis pasak tada ir tada taip ir taip, jis numato keli imtmeiams pirmyn, jis geriausias karvedys... Kain ar Tibete ir Indijoje stabai labiau garbinami? tai kodl asilas tas Stalinas, kad taip save garbinti leidia. Na, inoma, kad jis tik asilas bt, tai dar pus bdos, bet svarbiausia tai, kad su kvaila prigimtimi neatskiriamai susijs azijatikas iaurumas. Nieko sau isiaikinau, kas slepiasi Kremliuje! Mane pat juokas ima i mano filosofijos"... 5 val. vakaro. Per radij perduoda Triugve Li ir Evato kaldinius linkjimus: ...tik SNO vienintelis pasaulyje taikos ramstis, kuris ir dabar turi padti ivengti karo..." Ar ne ironija?

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzukas, Dienoraiai, p. 252-267.

MALDOS, EILRAIAI, DAINOS

MALDA U TVYN

Dieve, kuris leidai tautas ir diegei joms laisvs trokim, grink ir ms Tvynei laisvs dienas. Tegu tie bandymai, kuriuos tu skyrei ms aliai, nebna jos praiai, bet greitesniam jos prisiklimui ir didesnei jos dvasinei gerovei. Laimink, Viepatie, mus, kurie su ginklu stojam prie pavergjus. Duok mums jg pakelti didi partizano dali. Padaryk, kad mes visi grtume namus, nedami nauj atgimimo ugn. Sisk, Viepatie, iminties ir stiprybs dvasios tiems, kurie dirba ms tautai ir aukojasi jos labui. Padk savo tvika meile ir globa pasilikusiems namuose ms broliams ir sesms. Stiprink dl Tavo vardo ir tautos laisvs kenianius, guosk lidinius ir nuskriaustuosius, amin vies suteik, Viepatie, tiems, kurie jau yra mir kovos lauke. veniausioji Mergele Marija, Auros Vart Gailestingumo Motina, pavesk savo dievikajam Snui, Jzui Kristui, ms Lietuv, kuri taip nuoirdiai tave myli ir garbina. Neleisk, kad Tavo snaus vardas bt irautas i lietuvio irdies. ventasis Kazimierai, ms tautos globjau, vadovauk ms kovai dl laisvs, kaip kitados stebuklingu bdu kad vadovavai ms tvams. Per Krist, ms Viepat, kur tiki, ipasta ir myli kiekvienas taurus lietuvis. Amen.
KRYIAUS KELIAS

Kas nenea savo kryiaus ir neseka mans, nra mans vertas. Kryiaus ir erki keli, Viepatie Kristau, Tu perjai pirmas. Perjai, kaip niekas kitas. Tavo kn nuo galvos iki koj ymi aizd randai. inau, kartus ir kietas tas Tavo kryiaus kelias. Bet dl to, kad jis Tavo, mane jis avi ir traukia. Esu vaikas tautos, kuri pamgo Tavo kryius. Pamgo, nes pati yra prajusi bais kryiaus keli. Ne kart atrod, kad ji puls po savo nata ir nepakils. Bet Tavo kanios stiprinama ji kl.

Kania neivengiama ir mano daliai. Kryiaus keliu ir man lemta eiti. Pamokyk mane ir mano taut, Mokytojau. Pamokyk sekti Tave.
PRIE KAUTYNES

Gyvybs ir mirties Viepatie, Tu suskaitei mano dienas pirm, negu a miau gyventi. Tu esi mano gaivintojas ir gynjas nuo pat mano jaun dien. Nepridera man iandien bijoti, kada neitiriamoji galia veda mane, itikim Tvyns sn, kruvinas kautynes. Jeigu norsi Tu mane i mirties pavoj igelbt, mano gyvyb ir sveikat apsaugot, tai lovinsiu a Tavo garb. Jeigu Tu kitaip nusprendei, - tevyksta Tavo ventoji valia. Tau atsiduodu a, priimk mane savo aminj ramyb. Leisk man, Viepatie, kaip garbs vyrui, kaip geram krikioniui, kaip narsybs paveldtojui, narsiai kovoti su kovojaniu, monikai elgtis su nugaltu. Laimink ms vad akylum ir patyrim. Apdovanok pasisekimu jj sumanymus bei ygius. Suteik man ir mano broliams drsos, narsumo ir itikimybs, o ms partizanams garbingj laimjim. Amen.
MALDA U MOTINAS

Viepatie, heroizmo yme paenklinai Tu ms motinas. Kas, jei ne jos, ilaik tikjim Tave, kai Tavo vietoje mums buvo brukami svetimi dievai? Kas palaik ms meil savajai tautai, kai jai iplti buvo vartojama jga ir ginklas. Dieve, Tu davei motinai jg, praneani ginklo ir prievartos gali. Tu padarei j galingesn u galinguosius emje. Motina mirta, bet nemirta jos meil. Ir Tu, Dieve, padarei ms motin ios nemarios meils graiausia reikj. Tik Tu, kuris esi meil, galjai sukurti mums itok skaisios ir patvarios meils krin. Kristau, ms Broli, kuo labiau Tu galjai girtis ir didiuotis iame pasaulyje, jei ne savo dievikja Motina? Ko Tu labiau po savo dangikojo Tvo klausei, kieno vali norjai geriau vykdyti, jei ne savo motinos Marijos? Ir mirdamas prie kryiaus ar neprisiminei jos, kai sakei: Motina, tai tavo snus", ir kai pavedei j mylimiausiam savo mokytiniui. Pagaliau, kas

graiau u Tave pagerb savo motin, u Tave, kuris pamei j pas save ir apvainikavai angel Karaliens vainiku. Kristau, jei i Tavs mes turime daug ko mokytis, tai ypa meils savo motinoms. Jei per Tave mes galime ko prayti, tai pirmon eiln paguodos savo motinoms. Stiprink jas kenianias drauge su savo tauriausiais vaikais, guosk jas verkianias, iklausyk j praani, vadovauk joms kovojanioms. Tegul tas vaizdas, kur regjo Tavo mylimiausias mokinys Jonas vaizdas moters, pamynusios savo kojomis alt, piktojo simbol, virsta tikrove kiekvieno ms motinoje, tegul per ms motinas inyksta pyktis ms tautoje ir tegul sigali gris, kuriuo esi Tu pats, ms Dieve. Leisk pagaliau, Viepatie, prisiminti tas ms motinas, kurios krito kaip kariai gindamos teis savo vaik irdis. Aminj atils duok joms, Viepatie, ir aminoji viesa tegul joms vieia. Amen.
MALDA AUROS VART MARIJ

O skaisiausioji Mergele Marija, kuri i Auros Vart itisus amius vietei ms kratui ir malonius spindulius brei, pavelk skausmo surakintas tavo vaikeli irdis. Ne vien dl prie nedorybi, bet ir dl savo kali netekome valstybs. Taiau inome, kad per Tavo utarim galsime j atgauti. Tad bgame prie Tavs, ms irdi Valdove, su nuemintu praymu: iprayk i savo mieliausio Snaus kali atleidim, suadink ms vilt, praskink mums keli Nepriklausomyb, sutelk lietuvi tarpe vienybs ir galingo pasiryimo nugalti visas klitis, kad vl galtume linksmybs aaromis sveikinti Tavo stebuklingj paveiksl ir giedoti Tavo Snui ir Tau meils ir garbs himnus. O Marija, dangaus ir ems Karaliene, sergk ir globok Tvyn ir josios vaikelius. Amen.
EIMOS NETEKUSI MALDA

Kodl, Viepatie, leidi taip sunkiai bepakeliam bandym dienas? Kodl tai, kas brangiausia ioje emje mano buityje, Tu atimi? Atimi, ko pats norjai, k pats mano globai buvai paveds, su kuo mane neatskiriamai buvai suris. Dieve, ar bandai mane kaip Abraom? Ar baudi u tai, kad per daug myldamas savikius danai nutoldavau nuo Tavo meils?

Jei nori, kad Tavo valiai tobulai atsiduoiau, duok man viesos itai gerai suprasti ir jg pakelti. Bet, jei mane baudi, duok bent iminties ir valios vykdyti tai Tau norimu bdu. Jei baudi mane ar bandai, Viepatie, dl mans bk maloningas bent maniesiems. Lydk juos savo malone ir globa, saugok nuo pikto, nuo piktos moni valios. Stiprink juos viltimi kada nors pasimatyti ir gyventi drauge tobuliau nei iki iol. Amen.
BROLI, SESE!

Argi ne Golgotos stebuklas kartojasi ms emje? Ar tu nekalamas prie Kryiaus, kad isiadtum savo tv gyvenimo? Tave kryiumi nori padaryti, kad prie tave ir tavo gyvenim emje taip kovot monija, kaip iandien grumiasi prie komunizm. Sunkus tavo kelias, Broli, Sese! Bet mogaus kantrumu tu pereini erkius ir engi su Lietuva laisv, karygio garb. Bet argi lengvesnis yra kelias t, kurie komunizmo vergais palik, kurie artimj neapykantoje kasdien giliau grimzta? O kur jie nueis? Tu turi prot, pavelk juo ms tv gyvenim. Jie tikjo savo Diena. io tikjimo neveng paremti ir gerais darbais. U tai Viepats laimino Lietuv Vasario 16-t. Tu turi kantrum, juo velgi savo ndienos ir rytdienos gyvenim, neprarask vilties, ir sunkiausiomis tau valandlmis tu bsi Lietuvos Prisiklimo pranau ir jo vadovu. Tu turi ird. Palenk j gyvenimui, kad tau visi lietuviai bt broliai ir seserys. Kilnus tavo aukojimasis u artim savo gyvenim tavo tikrai savu darys. Broli, Sese! Rpintojlis tebnie tau tavo kelyje palydovu ir vadovu, ir nuengsi nuo Golgotos kalno, kad amiais gyventum Lietuvai ir monijai. Tavo kelio brolis
Rpintojlis: LLKS partizano maldos ir apmstymai, papildytas Prie rymanio Rpintojlio" leidinys, ileido emaii apygarda, 1953; pakartotinis leidimas: 1991: leidykla ab",p. 4-5, 22-24, 39-42, 44-45, 50-51, 57-58, 62-64.

EILRAIAI
BRONIUS KRIVICKAS
PRALAIMJIMAS

Renkas puoton alkani vilkai Ir i diaugsmo staugia j pulkai. Suka rat krankdami varnai. Miega krit broliai milinai. Jau nra laimjimo vilties. Tiktai geismas kautis lig mirties. Saul leidias. Pluotai jos liepsnos Plazda dar ant ems kruvinos. Bet kai altos vaigds surs, Jau ms rankose ginklai tyls.
1946 * * *

Vardan meils visa k pakelti Tu nuvitus priesaik darai. Bet, brangioji, pasvarstyk gerai, Pirm nei kopsi tu mano valt: Per kraujuotus vandenis raudonus, Vejamas mirties, a plaukt turiu. Supa vtra ant bang niauri Mano broli uvusi lavonus. Bet tarei: kai jau esu pamilus, Kas man vtros ir pavojai vyls? Plauksiu jau visur su tavimi. Ir pamojai man, laivan lipus, Ir, grmoant viesului, pro rifus Leidoms kraujuota vilnimi.

***

Lyg toj pasakoj taip vis laik Maro upultja alimi Pro mirties pavojus eidami, Jauiam ryt ikentt klaik. Tik gal greit ms pasakai bus galas Ir mus ve kraujuotu veimu, Kur ant gatvs, dusdamas diaugsmu, Aplink knus klykdams oks vandalas? Tik gal greit jau sielvarte tremtins Ms meils ir brangios tvyns Verksi ten, prie eer sri? To neinom. Bet vis einam smags. Nes tamsybj nesiliauja degus Ms meil vyturiu skaidriu.
1949 PARTIZANAMS

Js inojot, kad mirtis jum gresia, Prie vergij nuomi kildami, Bet, brys po brio dami, Tsiat kov mirtin ir drsi. Tik padangs tviks paniur, Tik nevinta rytas po nakties. Tik vis einat js sutikt mirties, Jai akysna atkakliai suiur, Pasiry ginklo nepadti Ir gyvybs kaina apmokti Ididum rass atkaklios, Kad dar vienas karygikas mitas, Js krauju lig galo iraytas, J gaivint ateities keliuos.

NIEKAD, NIEKADOS

uvusiam broliui Buvo saul netoli laidos. Jam eliai velns ant kaktos. Paspaudimas rankos jo tvirtos. Ir toks lidnas balsas nuojautos: Niekad, niekados Jis daugiau tau rankos nepaduos. Isipild mano mintys tos... Vidury dienos tokios skaisios, baltos, Vidury nakties tartum derva juodos, Girioj prie lau liepsnos auktos Man visur vaidenos visados: Buvo saul netoli laidos Ir eliai anta jo kaktos... Jau nuo tos skausmingos valandos Ligi galo motina raudos Ir kasdien skaudias maldas kartos, Kad negro i kautyns tos, Kad itryko kraujas ant kaktos, Kad i rankos barbaro piktos Ten ant gatvs dulkinos, kartos Krito akmenys ant karygio lavono. Duodu od priesaikos ventos Neatleisti prieui niekados, Kol irdis man plakti nenustos. Niekad, niekados... Mano lpose nra maldos, Mano sielvarte nra raudos. Ak, tik skausmas aminos skriaudos, Kad prie dur nebties altos Aminai mes esam isiskyr.

MIGLA

Vis migla. Ir vis migla. Nulaa lti laai. Ir vl tyla. Kur ta saul? Kur jos rinti ugnis? Vienas vis, ir kraujuotas smilkinys. Vis migla. Ir vis migla. Nulaa lti laai. Ir vl tyla. Kai itirps migla ugniniuos spinduliuos, Kraujas ant kaktos rubinais suruos.
1945 * * *

Kai kovoj kelies tu atak Ir, priek puldamas, inai, Kad gal tuoj, kliudytas mirtinai, Aminai pabaigsi savo tak, Nepabgs grasanio metalo, Tu pirmyn smelkiesi su aistra, Vienas geismas tau irdy tra: Prieais mirt vertis iki galo, Nes inai: jei kas, temps vali, Nesvyruodams pereis it keli, M tas net damas laims, O jei kas pabgs neitesjs, Tas tikrai bus kov pralaimjs Ir paenklintas gdos dms.
1951 * * *

Plakas maro raudonoji skraist. Visas kratas alpsta nevilty. Giltin gi darbo karty Taip nuomiai dar niekad nesivaist. Visk mat, mons eit, bgt Kuo toliausia nuo grsms piktos. Bet nra aly jau vietos tos, Kur dvelkimas maro nepasiekt. Nieks neino, ar sulauks rytojaus, Nieks darb su diaugsmu nestoja, Negyvena nieks ateitimi, Tik, nelaims prislgti, pakrik, Tsia buit grivani ir nyki, I dangaus stebuklo laukdami.
1950 Bronius Krivickas, Ratai, t. 1, Vilnius: Kultros leidinys Sietynas", 1993, p. 194, 195, 220, 221, 224, 228, 230.

DIANA GLEMAIT
PARTIZANO SESUO

Tai nea snieg, nea snieg vjas, Tai rauda vjas giesm ermen! Ko negrai ir ko naktin ijs, Paliks slenkst mylim nam? Tai lekia sniegas, piktas baltas sniegas. Sesuo sustos pavartj prie klev Ir atsimins: jos vienas brolis miega Ant miesto gatvs akmen pilk. Ir drasko vjas jo geltonus plaukus, Ir spindi ledas negyv aki, Ir veltui Tu, ir veltui kartais lauksi Sugrtant jo palauks takeliu.

Tik kam vaikam Tu audi plonas drobes, Kam rietimus seklyion Tu nei, Jeigu iandien brangiausiam savo broliui Udengti kno drobe negali. Tai nea snieg, nea snieg vjas, Tai rauda vjas giesm ermen... Tai Tu verkei - ne vaks ten ibjo, Tai vaigds verk sielvartu gdiu...

MES MOKSIM NUMIRT

Mes moksim numirt, jei Tvyn aukos reikalauja. Nesuri ms gret nieks vergovs pikta grandine. Neimoksim sulinkt prie ateivi statym nauj: Savo brol parduot dar visi neimokome, ne! Krat ginsime , kaip senovje protviai gyn, Bals ems gimtos ineioj giliausiai irdy. Nors laukai ir keliai pavergtj dejone nutvin, Kur klausysies aplink svetimj ingsnius tegirdi. O juk bus dar diena, kai pro vliav plazdant mik Baltas vytis pakils ir padangj auktoj suspinds! Ms kraujas giedos pro gimtins veln itryks, Ir ant kapo nykaus viesios taurs lelij yds. Pardunds traukiniai, isive jaunatvik dali, Visi monai idils tarsi pjautuvas dyla delios. Gr ms tvai, ms sess i Komi, Uralo, Atsiklaup ionai, verkdami gimt em buiuos. Mes moksim numirt ne u svetim mint ar od, Ne u tuos, kurie skriaus, dengdami visk melo tamsa. Tik u ryt, kuris laisvs saul diding parodys Mes moksim numirt giedriu veidu ir tvirta dvasia.
1949 08

UVUSIAM I

Vjui Vai, kad ne tas klevas tviks palaukj, Ne ali arimai, ne baltieji sodai, Ar tu btum js ia, kur nieks nelaukia, Kur numirta svajos, kur ugsta godos. Nea snieg vjas Tau ant balto veido, Tau ant nuogo kno nea snieg vjas. Tu tyli iai emei visk jau atleids, Visk atidavs, visk atmyljs. Neateis sesut, motina ar brolis, Nepapuo Tau kapo garbanotos rtos, Tik naktis, paskendus aar karoliuos, Prie tavs prislinkus, vienia iklpos.
1948 11 17 * * *

Ir pro nakties baltum giedr, tyr Mirties sparn lydjo lamesys, Ir klupot js taip vyras alia vyro, Pakilot eiti, ir buvot ne visi.
Diana Glemait, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994, p. 93, 94, 105, 132.

DAINOS
KAD NE AUKSINS VASAROS

Kad ne auksins vasaros, Ne mlynos vosilkos, Nebtume atj ia, Kur slenka dienos pilkos. (2x2) Kur tas dulktas traukinys Taip toli nukeliavo Prisimenu, mamyte, a Tas pievas, kur aliavo. (2x2) Prisimenu gimtin a, Jos mlyn padang, Ar dar sugrime kada tvikl brangi? (2x2)

Ir vl bus vasara grai, yds vl skaisios gls, Nuluostyk aaras gailias, Jaunyst palydjs. (2x2) Negaila tts nei mamos, Nei visko, k turjom, Tik gaila gaila Lietuvos, Kuri kartai myljom. (2x2) alie gimtoji, Lietuva, Ar tavs nemyljom? Bet kad neliks mums vietos ia, Mes niekad netikjom. (2x2)

Burkuoja balandis palangj, Nusviro jurgino aka. U grot plienini ukaltas, O lpos kartoja: u k? (2x2) Dievuli, vaigdtoj padangj Tiek daug yra laims keli Kodl a giri pas brolius Sugrti atgal negaliu? (2x2)

Paliko ten pievos rasotos, ia - dienos, papld krauju. Ir varg krtin raudoja, Kad grti atgal negaliu. (2x2) Burkuoja balandis palangj, Nusviro jurgin iedai. Ten broliai u laisv kovoja, Mans ia jau laukia kapai. (2x2)

NELIDK, MOIUTE, KAD PRIE KI STALO

Nelidk, moiute, kad prie Ki stalo iemet mano vieta pasiliks tuia Ir nelau i rankos tau baltos plotkels Ta, kur pernai lau ir dar buvo ia. (2x2) met mano vietoj dki egls ak I to pat eglyno, kur maa aidiau, Ir udek mayt ki stalo vak, Tu taip padarysi, a tikrai inau. (2x2)

A inau, tu ssi poteri kalbti Prie utiesto stalo su visa eima. Mane prisiminsi ir tyliai lidsi, Per rauklt veid risis aara. (2x2) Bet nelisk, moiute: juk ne a tik viena Palikau tvyn ir gimtus namus. Juk gi daug nevalgys itos vakariens Ne tiktai tvynj, bet ir ia, pas mus. (2x2) Kai aliuos eglut ir degs vak Ki, Kitmet vl bsiu su tavim kartu. Vl plotkut lauiu i tav rankui, Aar nubrauksiu balta skarele. (2x2)

RAUDA RUDENS VJAI, VILPIA U LANG

Rauda rudens vjai, vilpia u lang, O krtinj ilgu, ilgu neramu. Skruostu nuriedjo aara viena Tai irdis vaitoja, laisvs alkana. (2x2) Tylios ir nuobodios slenka dienos ia, Naktimis sruvena ilgesio kania. Nieks oi nieks neino, kiek tu ia kenti Kalinio dalu oi sunki sunki. (2x2) Pabundi i miego, praveri akis Aidi sargo ingsniai, rakt skambesys. Sapnuose vaidenas Nemuno krantai, Plaios lygios lankos ir tv namai. (2x2) Kaip pakstas iedas rudenio alnos, Taip krtin ilgis laisvs ir dainos.

Tik tyli paguoda atskrenda tada, Kai ramina ird alpstanti malda. (2x2) Oi motut motule, motina sena, Nelidk prie vart, aar gana. Nors prabgs pro al dar dieneli daug, Bet a vl sugriu, tu tikk ir lauk. (2x2) O jeigu bus skirta man tokia lemtis, Sibiras, Uralas, tolima alis, Takeliu sugriu, laistytu krauju, Tave, tvikle, taip kartai myliu. (2x2) Dievas neapleidia smilgos palautos Nei benamio paukio, itikto audros. Neapleis ir ms tviks brangios ia Marijos em ir vaikai mes jos. (2x2)

A VERKIAU PARIMUS TARPVARTJ DARELIO

A verkiau parimus tarpvartj darelio, Kai, paspauds rank, tyliai ijai. Aarom sidabro verk rtos alios, Verk kanose sksdami laukai. (2x2) Kas paklaus, kodl tau aaros taip rieda, Kas man, ravint rtas, padkdiev sakys,

Kas akis mansias atras lino iede, Kas, o kas, o kas gi neramu irdy. (2x2) Lengvai mto eiv stakls uolins, Tiesias plonos gijos taip margai margai. Rankluostin jausiu: Lietuva Tvyne, Tu didvyri em, mes tavo vaikai." (2x2) O kai ms emel bus nuo kraujo soti Ir kada sugri tu su irgeliu, Atneiu vandens tau moliniam soty, Duosiu nusiluostyt rankluosiu nauju. (2x2)
Ipl man laisv brangiausi: Tremtini dainos, sudarytojai Kostas Aleksynas ir Laima Prokut, Vilnius: inijos" draugijos valdyba, 1990, p. 28, 52, 67, 70, 76.

DOKUMENTAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS ROMOS KATALIK LAIKAS VENTAJAM TVUI PIJUI XII VATIKANE Laiko tekst redagavo partizan vyriausiasis kapelionas kunigas Juozas Stanknas. Laik Vakarus 1948 metais igabeno partizanai Juozas Luka ir Kazimieras Pyplys. Tuometinis v. Tvo tautinis delegatas kanauninkas Feliksas Kapoius dokument asmenikai teik Pijui XII kartu su lydimuoju ratu ir vertimais. Laikas buvo ispausdintas daugelyje pasaulio lietuvi laikrai, pasirod vertimai ital, vokiei kalbomis.

v. Tve, katalik Ganytojau! Mes, Lietuvos Respublikos Romos katalikai, aukiams Js ventenybs utarimo. Ms Viepaties Jzaus Kristaus pavedimu esi vis ms, katalik, Vadas ir Ganytojas. Naikinami, terorizuojami, alkani, nuogi, kraujuose papld, lik be joki net monik natrali teisi, nuo pasaulio visikai izoliuoti, praome Js globos ir pagalbos. Gyvename atuntus teroro ir smurto okupacijos metus. Gyvybs kaina perduodame Jums savo tautos kani istorijos rat, rodydami XX amiaus bedievybs - komunizmo gd, demaskuodami pasaulio akyse niekingj mel apie Taryb Sjungoje religijos laisv. Kol baisus okupant

smurtas ms nepasmaug, raome tikrj ties, savo tautos iaurij tragedij. is ratas yra ms Tvyns mirties testamentas. Ms Tvyn Lietuva Vytauto Didiojo laikais buvo didel ir galinga. Varnos myje, gindama krikionyb, sulaik turk verimsi Europ. Ms grai kalba yra vienintel senovs ind-sanskrit liekana. Ms alis nra turtinga, bet darbi lietuvi rankomis ji imaitino ir aprd savo ems vaikus. Baltijos jra velniai skalauja ms ems pakrat. Mus beveik i vis pusi supa nekatalikikos tautos. Rus car imperializmas imtmetinse kovose ms rami taut naikino ir siaub, kol, susidj su prsais ir austrais, pasidalijo ms krat. Caras jga norjo mus surusinti ir supravoslavinti. Pus imtmeio buvo udrauds lotyn raidmis spaud, kad mes prastume prie rusiko raidyno. Nuostabiai atspari buvo ms tauta. Trys didieji sukilimai kardu ir ugnimi buvo sutriukinti. Jokie paadai, auktos vietos lietuvio nesuviliojo. Knygneiai i usienio slapta ne lietuvik knyg. Rus surengtomis Krai skerdynmis stebjosi visas pasaulis, kur lietuvi tauta parod meil Katalik Banyiai ir Tv emei. Po Didiojo karo mus upldo i vis pusi bolevik azijat ordos. Kol tapome laisvi, tkstaniai jaunuoli turjo paguldyti savo galvas. Laisvoje Tvynje nebepriskaitme piln trij milijon moni. Per 23 laisvs metus ne tik kad toli palikome Ryt kratus, bet konkuravome ir su Vakarais. Deja, 1939 metais pasaulinis karas i vis pusi apsupo ms darbi ir rami taut. Per Lenkij vl priartjo 200 milijon azijat bolevik. I karto tik bazs, o vliau visika okupacija. Trys milijonai prie 200 milijon galjome tik mirti u laisv. Laimingi tie, kurie mir ir nemato, kas dabar Tvynje vyksta. v. Tve, atleisk mums, kad mes, gyvieji, pavydime mirusiems. K mes igyvename, jokia mogaus vaizduot nra to sukrusi ir negali sukurti. Tai primena senovs didiausius totori antpldius. I ms atm ne tik em, namus, sunaikino miestus, vienkiemius, bet atm net ir minties laisv, protavim. Mus pavert visikais dvasios vergais. Ms kultr pasuko maiausiai imtmeiu atgal. Mes turime tikti praeito amiaus visokiom nesmonm, kurias seniai persirgome. irdami apiplyusius okupantus, mes turime tikti, kad pas juos visko yra, kad tik pas juos tra kultra, kad visame pasaulyje badas ir vargas, kad tik j dka mes dabar geriausiai gyvename, nors ms vaikai jau umiro, kas yra cukrus, msa, sviestas. Okupantai irinko mums seim" buvusi vagi, svetimtaui, girtuokli, vairi perjn, avantirist sudties. Tiek kandidat, kiek seimo" nari. Patys juos istat, patys sura ir durtuvais

var u juos balsuoti". Mus, ididi lietuvi taut. Dieve, kokios baisios buvo dienos. debesis lk balsavimo patalpos. Salia urn kraujo upeliai tekjo. em krauju pasruvo. Kas laisvs ragavo, vergijoj nebus. Tas nevertas laisvs, kas negina jos. Patriotai, nepergyvendami tos dienos, patys krito, durtuvais persiverdami irdis. Nuo okupant tank, lktuv imo dundjo ms miestai ir kaimai. O vis dlto nebalsavome. Okupant melas pervirijo visok sivaizdavim. Jie paskelb ms vienbals" praym sijungti Taryb Sjung. Tai buvo smurto ir gdos valanda, v. Tve, kada okupantas su savo tankais ir durtuvais pridusino, tai ms em, akmenys, uolos auk prie baisij klast. Audros su perknijomis griaud ir drebino em prie t baisj mel. Tos baisios dienos tkstanius lietuvi Sibiro katorgose praud. O vis dlto mes didiuojams, kad laisv labiau mylime kaip savo gyvyb. 1941 met birelio mnes per 3 dienas be teismo, be tardymo sugaud su vaikais, seneliais, ligoniais apie 40 000 lietuvi, sukimo Sibir. Tos 3 dienos lietuviams liks amiaus siaubo dienomis. Mes matme pakelse imetamus seneli lavonus, naujagimius kdikius. Ir iandien ms ausyse skamba alpstanij vagonuose priemirtins giesms gaida. Ms akys mat buiuojanius paskutin kart ventj Tv em. Tai matme patys. irjome dang, ir lpos nabdjo Galybi Viepaiui priesaik: Laisv arba mirtis. An met okupacijos balansas daugiau kaip 100 000 auk. Po to seka vokika, o dar vliau sugrta azijatika okupacija. Keniame naujos azijat okupacijos ketvirtus metus. 1940-1941 met okupacija tik elis prie dabartin smurt. Tada buvo tik gaivalikas siautimas, dargi jau ir planingas tautos inaikinimas, surusinimas. Tam tikslui gyvendinti skiriamas madaug deimties met laikotarpis. Dar eeri metai ir ms tautos turi nebti. 85 procentai lietuvi tautos yra Romos katalikai. Religijos taka buvo ir yra labai stipri. Ms tautoje yra ypatinga pagarba reikiama v. Marijai. Anot Pijaus XI, Lietuva yra Marijos em. Ms krato pakelse labai daug kryi smtkeli. Tai tautos kanios simbolis. Bolevizmas gerai ino, kad kol nepakirs religijos takos, tol tauta bus atspari. Todl religijai ir tenka smarkiausias smgis. Pagal bolevik vadus, religija taip prieinga bolevizmui, kaip vanduo ir ugnis. Todl prie kar Taryb Sjungoje buvo panaikintos visos religijos ir j paproiai. 1943 metais susidar naujos aplinkybs. Usienio opinijai pataisyti oficialiai buvo leista religijos kulto laisv, ypa pravoslav banyiai. Svarbiausias motyvas per Maskvos

patriarch sujungti vairi taut (bulgar, graik, rumun, ari ir pan.) pravoslavus, sustiprinti pravoslavinim ir tuo bdu plsti tose tautose savo tak. Laikinai leisdami religijos kult, jie apsidraud, kad religija tarnaut tik komunizmo sustiprinimui ir imperializmo takai svetur. Naujai paskirti pravoslav ventikai vargu kuo skiriasi nuo NKVD valgybos agent. J pareiga per cerkv skleisti valdios mintis, praneinti moni nuotaikas ir nurodyti nepatikimuosius. Klausant nauj ventik pamoksl nemanoma rasti bent dalel krikioniko mokslo. Tik neapykanta kitoms santvarkoms, kertas, melas ir bolevikin propaganda. Dievas yra savotikai rusikas, panaus Lenin. Pravoslav banyia yra tik valgybos staiga po religine ikaba. Stalino konstitucija duoda tik religinio kulto apeig laisv ir tuo paiu garantuoja visik antireligin propagand. Antireligin propagand valstyb varo visu savo aparato pajgumu. Religija vieai gali praktikuoti tik religinio kulto apeigas, o religins propagandos vesti visikai neleidiama. Todl ir iandien Taryb Sjungoje net pravoslavai neturi religins spaudos ir pamoksl beveik nra, iskyrus religin kalendori. Religini, filosofini knyg, laikrai visai nra ir negali bti. I usienio religin knyga taip pat nesileidiama. Tokiu bdu religija negali plstis, pasidalyti naujomis mintimis, ir naujoji karta nebegali naujo mokslo viesoje pilnutinai painti religijos. Vis pakraip pasauliniai mokslai toli praoks savo metodais ir patyrimais senus religinius metodus. Anot bolevik, praeis keliolika met, seniai imirs, o jaunimas, matydamas religijos atsilikim moksle, nepaangum moksle, savaime nuo religijos nusigr. Tas j samprotavimas, kiek praktika rodo, yra teisingas, nes mokslo, meno, spaudos bendradarbiavimas yra btina priemon bet kokiai paangai. Toki religinio kulto apeig laisv taiko ir Lietuvai. Katalik kunigai turi bti valgybos agentai, atsiskirti nuo Romos, visur talkininkauti valdiai, vienu odiu, bti valdios reikal rankiu. Lietuvi katalikai su tuo nesutiko. Prasidjo baisus terorizavimas, naikinimas. is teroras yra slaptas, oficialiai viskas yra tvarkoje, bet praktika yra baisi. Ir kada kalba Maskvos auktieji politikai, yra malonu ir gera klausyti, tuo tarpu slapta duodami kiti nurodymai. Ir kuo valdininkas bus religijos atvilgiu iauresnis, tuo jis geresnis. Joks statymas jo nevaro. Vienintelis sakymas spausk, daryk k nori, tik kad nebt vie skandal. io teroro kelios priemons:

1. TAUTIN BANYIA

Jau nuo 1944 met daroma didiausias spaudimas steigti tautin banyi, panaiai kaip padar atimtoje i Lenkijos Ukrainos dalyje. Paadais, intrigomis, pagaliau baisiais antaais ir sumimais gund ypa veiklesnius kunigus, kad jie pradt vesti propagand prie banytin vyriausyb neva u jos neveiklum, kelt nauj bendradarbiavimo mini ir tuo sudaryt aktyvist brel - tautins banyios branduol. Tuo paiu laiku valdios spauda nuolat rao apie Popieiaus idavystes: Roma yra taut igam, budeli landyn. Popieius buvo ir yra lietuvi tautos idavikas, Popieius yra taut ir Lietuvos laisvs prieas Nr. 1 ir t.t. Lietuvos tikintieji iklauso, nes tai privaloma, bet nieko negirdi. Bendrinink nesusiranda.
2. ANGAAVIMAS VALGYBOS DARBAMS

valgyba nuo pat pirmj dien rinko ir renka kunig nusikaltimus", tiek politinius, tiek moralinius. Tie nusikaltimai" labai plats. Yra pakankama, kad giminje yra kas nors valdiai netvarkoje. Aretui utenka, kad prie 10 met dirbai katalik akcijoje ir t.t. valgybos agentai, turdami duomenis", aplanko kunig ir ikart vairi grybi paadais, vliau antaais, vairiais nusikaltimais" ima terorizuoti. Taip daro kartais net itisus mnesius, kol pakerta vali. Nepaltantieji danai i nakties prana kaip ugnyje. Padoresniems kunigams, kankindami ir vairiais liudininkais" remdamiesi, labai greitai sudaro bylas. Valdios spauda pilna panai byl. Teisingiausias kunigas parodomas vagiu, paleistuviu, banditu, mogudiu, kuriam teismas" paskiria tik dl gailestingumo", kaip kunigui, 15 met Sibiro katorgos. Kuriems nemanoma k nors primesti, tuos provokacijos bdu, net panaudodami veniausius dalykus, likviduoja. Pavyzdiui: ikvieia pas mirtant, o pasirodo, kad tai buvo tik perrengtas nipas. Kunig apkaltina patarnavus pogrindio veikjui ir - po to 15 met.
3. PROVOKACIJOS

Labai danas vykis valgybininko jimas ipainties provokaciniu tikslu arba reikalavimas, kad kunigai iduot ipainties paslaptis. valgybai nieko nra vento. Banyios atvilgiu ji absoliuti valdov, tik su viena slyga, kad viskas vykt slaptai, be skandalo. Ir jei tas, kuriam pasilo valgybos tarnyb, kam nors pasisakyt, pagal bolevikinius statymus yra baudiamas atuoneriais metais katorgos, nes statymai leidia po pasikalbjimo paimti para, kad ios paslapties, kaip valstybins, niekam nepasakys. Taiau kunigai yra ypatingai atspars. imtus itrm katorg.

mons kunigais pasitiki, ir valdia, pajungus kunig, daug k suinot, kunigas, prarads savo sin, bt dar labiau pajungiamas valdios tikslams. emesnieji banyios tarnautojai n kiek nemaiau kenia nuo panai provokacij.
4. KUNIG SEKIMAS

Kiekvien kunig seka keletas asmen. I aplinkini nam sekama, kas pas kunig ueina, su kuo kunigas susitiko. Kur tik kunigas danai ueina, btinai angauoja k nors i t nam, kad suinot, kas yra kalbama. Banyioje sakomus pamokslus seka keletas agent, kurie, vienas antro nepaindami, turi duoti plaius konspektus. Vargas tam nipui, jei konspektai nesutikt ir bt surastas kurio nors velnumas. Net gatvje kunigo ukalbintas asmuo nra saugus.
5. KUNIG MOKESIAI

Kunigas turi mokti valdiai pajam mokesius. Klebonai madaug iki 100 000 rubli, vikarai iki 50 000 rubli per metus. Klebon mokestis madaug lygus auktos kategorijos deimties valdios tarnautoj metinei algai. Mokesi nesumokjus, iiekoma prievarta. Sumokti nemanoma, nes tikintieji ir nordami pagelbti negali. Jie normaliai gauna atlyginim, kuris lygus deimtai daliai tokio atlyginimo, kad badu nemirt. Gyvena isiparduodami nereikalingiausius daiktus. U mokesi ne-sumokjim daugumai kunig apraomi ir ipardavinjami asmeniniai ir net banytiniai daiktai. Parduodami valdikomis kainomis daiktus, nepadengia ir kelintos dalies mokesi. Likusiems mokesiams statymai leidia moktoj sisti vieiems darbams. Bijodami moni kerto, io metodo kol kas dar nepraktikuoja.
6. VALSTYBINS PASKOLOS

Kasmet reikia pasirayti, neva laisvu noru, valstybin paskol. Valdios tarnautojams norma yra vieno mnesio alga. Kunigams paprastai siekia iki 50 000 rubli. Ikvieia vykdomj komitet, ir ten valgybininkas primena su ginklu rankoje: arba tiek ir tiek, arba Sibiras, nes esi toks ir toks nusikaltlis" ir t.t.
7. VAIRS SUVARYMAI

Oficialiai kunigas lygus visiems pilieiams. Taiau pagal vietos statymus jis deimteriopai turi mokti u elektr, but ir t.t. Pramonini preki jam

visai nra. Daug kur ir duonos kortels atimtos. Panas dalykai, tik dar stipriau, taikomi visiems banyios tarnautojams.
8. DRAUGIJOS

Jokioj visuomeninj organizacijoj kunigas neturi teiss dalyvauti. Banytins, visuomenins ir net labdaros organizacijos visai neleidiamos, nes oficialiai Taryb Sjungoje to visai nra ir negali bti. Nedarbingieji pagal statymus turi gauti pensij, taiau paktikai milijonai elgetauja. Tik kai kur seniams invalidams duoda pensijas 80 rubli mnesiui, t.y. tiek, kiek slaptojoj rinkoj kainuoja du kilogramai duonos. Todl elpiama tik slaptomis.
9. VISIKAS KUNIGO IZOLIAVIMAS

Joks kunigas negali valdikoj staigoj ar monj gauti viet. Privai moni nra. Su religiniais patarnavimais ligoninse neleidiama. Ligoninse aptarnaujama tik slapta. Bt didiausias skandalas, jei kunigas, nors ir privaiu reikalu, apsilankyt mokykloje. Bet kokios procesijos vieai neleidiamos. Tikybins vents visai neveniamos. Tra tik valstybins nedarbo dienos. Apskritai kunigai nuo vieo gyvenimo visai izoliuoti. Net tie namai, kur jis apsilanko, yra tariami. Joks valdininkas negali ueiti pas kunig, iskyrus tarnybiniu reikalu ar nipinti.
10. BANYIOS MOKESIAI

Kiekviena banyia turi sumokti valstybei mokesius. U pastat ir ventori per metus tenka net iki 50 000 rubli. Yra didiausia nata, kai reikia surinkti i tikinij tokias sumas, kurie ir patys vos gali pragyventi. Vargas bt kunigui, jei i sakyklos pranet apie tokius mokesius. Tai irgi pusiau slaptas dalykas, kaip ir viskas Taryb Sjungoje. Nesumokjus apraomas inventorius ir net udaroma banyia. Kit religij banyi jau yra udaryt.
11. RELIGIN SPAUDA

Neirint milinik pastang, jos visai nra. Net n maiausios maldaknygs neleidiama spausdinti. Yra tik valdios spauda, kurioje, be neigiam dalyk, nieko teigiamo apie religij neraoma. Vargas tam, kas bandyt i sakyklos atsakinti laikrai puolimus. Dogmatiniai pamokslai dar iaip taip pakeniami, o apologetiniai ir istoriniai yra labai tariami ir rizikingi. Religins krikionikos filosofijos, gamtos, istorijos ir net religijai palankios poezijos knygos yra surinktos ir sunaikintos. Juodojoje rinkoje

religin knyga yra brangenyb. Visokia religin, tautin mintis perduodama tik gyvu odiu ir slaptomis. Poetai grieiausiai baudiami u religini giesmi kryb. Solistams nevalia banyioje giedoti.
12. RELIGINIS MENAS

Religinis menas, skulptra, tapyba ir t.t. visose mokyklose udrausta. Dailininkai dirba tik slapta. Viskas, kas buvo religinio vieai istatyta muziejuose, meno galerijose, iimama. Tra tik tarybinis" menas ir dail.
13. MOKYKLA

Net nuo vaik dareli vykdoma antireligin akcija. Tikintieji mokytojai pakeniami tik dl kadr stokos. Pamald laiku btinai daromos paskaitos, ikylos, vieieji darbai. Ir vargas neatjusiems: ie negaus stipendijos, vliau geresns tarnybos. Kiekvienoje paskaitoje mokytojas privalo skirti kelias mintis antireliginei - tarybinei propagandai. staigose ir monse praktikai okupant rus kalba. Lietuvos istorija baisiausiai klastojama. Kiekvienas pasaulinis vykis pateikiamas pagal Maskvos nurodymus. Ir taip nuo vaik darelio: geras" mokinys yra tik tarybinis, t.y. tas, kuris nesigaili net tvus iduoti, jei jie yra kitoki pair. Gamtos mokslai pateikiami tik darvinizmo dvasia, neirint, k kalba naujj moksl patirtis.
14. KUNIG SEMINARIJOS

1944 metais buvo trys kunig seminarijos. Nors visos patalpos karo reikalams iki iai dienai nra atimtos, taiau 1946 metais dvi udar, leisdami aukltiniams persikelti Kauno kunig seminarij. Tais paiais metais visai Lietuvai nustat 150 aukltini kontingent, kitus, apie 200, ivaik. Yra imtai tvirtinim, kad aukltini skaii sumains iki 60. Tokiu bdu visai Lietuvai metams tekt 8 nauji kunigai, tuo tarpu per metus imirta nuo 25 iki 30 kunig, neskaitant suimam. Jau dabar yra daug parapij, kuriose i eils yra suimti 3-4 klebonai. Kartais 2-3 parapijas aptarnauja vienas kunigas. Kur normaliai buvo 2-3 kunigai, iandien geriausiu atveju vienas. Seneliai, invalidai kunigai paaukti aktyvi tarnyb ir aptarnauja kartais net dvi parapijas. Kunig seminarijos ilaikomos tik tikinij aukomis.
15. BANYI STATYBA IR REMONTAS

Karas Lietuvoje sunaikino ar smarkiai apard apie 100 banyi. Apie j atstatym nra ir kalbos. Visos mediagos tra tik valdios inioje, o ji

banyioms nieko neleidia pirkti. Kas daroma, tai tik slaptai ir pasakikomis kainomis. Daug kur mons meldiasi laikinose pairse.
16. VALDIKI KOMITETAI

Valdia pravoslav pavyzdiu nori panaikinti banyias ir kanon nustatytus banyi palaikymo komitetus, o j vietose steigti valdikus, vadinamus dvacatkomis". Lietuvos banyios reikalus tvarko tikybos reikalams prie ministr kabineto galiotinis Gaileviius, buvs valgybininkas, partijos narys. Toks 20-ties komitetas turt bti prie galiotini apskrityse ir prie kiekvienos banyios. Dal komiteto skiria valdia; kit dal tik tvirtina. Joki statut, instrukcij apie komiteto veikl, pareigas ir teises valdia neduoda. Sudarius komitet ir valdiai j patvirtinus, komitetas sudaro su valdios vykdomuoju komitetu sutart dl banyios nuomos. Tokiu bdu jau nebe vyskupas ar klebonas yra banyios tvarkytojas. is komitetas gali banyi udaryti, nepriimti ar nualinti kunig. Svarbiausia, kad io komiteto narius valgybai yra lengviau uangauoti. Katalik banyia grietai atsisak panaius komitetus steigti. Tuo klausimu antri metai eina iauri kova.
17. SUIMTJ LIKIMAS

Soviet tvarkos niekas negali suprasti, neigyvens bent poros met. Yra neoficials ir nerayti statymai. Oficialiai viskas labai grau. Didiausio palankumo statymai yra pilieio atvilgiu. Taiau oficials statymai taikomi daugiausia tik partieiams, o neraytieji visiems kitiems. Neraytieji statymai kai kam suteikia visik sauval. Tie, kurie normalioje santvarkoje buvo persekiojami kaip vagys, plikai, mogudiai, visokie vairi taut perjnai, dabar aukti pareignai, okupant geriausi bendradarbiai. Apskritai Taryb Sjungos santvarkoje vagys yra beveik nebaudiami. Svarbu j politinis sitikinimas ir itikimumas. Vargas patekusiems j rankas. Joks statymas suimtojo negina. Nieko nereikia nekaltumas. Tortra privers prie visko prisipainti, nors apie tai nebuvai n pagalvojs. Iteisins tik tuo atveju, jei sutiksi kitus nipinti. Suimtj mnesiams udaro vienut (karcer), kurioje negali n atsigulti, ir jis be jokio maisto laikomas tol, kol palta.- Kankinimo ranki yra vairiausi. Nenuostabu, kad labai daug va ir iprotja. Teisme jokio gynimosi. Kiekvienam ne maiau kaip 10 met Sibiro katorgos. Kol Sibir pasiekia, praeina mnuo laiko. Pakeliui daugelis mirta, nes veami udarytuose galvijiniuose vagonuose be maisto, danai ir be vandens. Vasar kariai, iem aliai pavargusius pribaigia. Sibire temperatra iem siekia iki 50 laipsni alio. Be ilt drabui ilgiau

isilaikyti nemanoma. Paprastai daugiau kaip 5 metus Sibiro katorgos maai kas ilaiko. I Sibiro katorgos paleidiami kartais tik visiki invalidai, kad tvynje baigt savo kanios dienas.
18. TIKINIJ PADTIS

Tikintysis darbininkas ar tarnautojas visaip spaudiamas, auktesns vietos ar geresnio darbo niekad negauna. Pakeniamas tik dl kadr stokos. Lietuvos emdirbys, kaimo mogus yra ypa religingas. Dirbdamas savo ems sklype, valdios agentams yra sunkiai prieinamas. Turtuoli kinink Lietuvoje beveik nebuvo. Daugiausia smulks kininkai. Nuo ryto iki vakaro jis pats dirbo, kad pragyvent. Taiau bolevikin ems reforma ir t darbtj kinink paliet. Apkaltino bendradarbiavimu su vokieiais ar kitaip ir atm dal ems, nors atimtoji em dirvonuoja. U smulkmenas, o danai neinia u k pritaiko buos" vard. Buos nebesaugo joks statymas. Buo yra kiekvienas tikras lietuvis, nesvarbu ar jis yra kininkas, ar jis paprastas darbininkas, ar invalidas senelis. kininkas kantrus, per naktis dirba, kad tik bt savo emje. Nors ir kaip valdia spaudia prievolmis, jis vis dlto gali t nuslpti ir geriau gyventi u kitos profesijos mones. Todl 1947 metais valdia mano suvaryti visus kolchozus, kad kiekvienas dirbt u pusbad gyvenim ir be pragyvenimo niekuo kitu nesirpint, o tada lengviau bt kontroliuojamas, ir valstyb galt gauti dar didesn peln. Taryb Sjungoje yra viskas valdios, privataus nieko. Visi, ar tai darbininkas, ar tarnautojas, ar emdirbys, jei nori nemirti badu, turi i valdios vogti". Alga yra maa, tik kelioms dienoms pragyventi. Todl vagiama kur tik pakliva. Ir tai nra jokia gda.
19. KOMUNIST PARTIJA

Nors didiausiu smurtu terorizuoja lietuvius, taiau lietuvis stipriai laikosi savo tikjimo ir tv ems. Komunist partijos eils neauga. Lietuvis ir privilegij skatinamas neprisideda. Partijoj daugiausia kitatikiai, visokie svieto perjnai, netvarkingo gyvenimo mons, kurie gauna geriausi atlyginim ir visokio priedo. Kai partijos mons kur nors prieina, tuojau vyksta skandalingi ieikvojimai. Parsidavliai partijai yra be balso, yra tik Maskvos ruporai. Kaip Maskva sako, taip jie ir kalba. U j pei visada stovi rusai. Visa lietuvi dauguma veriau mirta, kaip sutinka okupantui vergauti ar savo tautieius idavinti. Danas vaizdas, kai surakinti jaunuoliai eina Sibiro katorgon pakeltomis galvomis ir aukdami: Tegyvuoja Laisva Lietuva!"

20. PROPAGANDA

Vietos ir usienio propaganda aukia apie didiausi Taryb Sjungoje kulto laisv. Pikiausias melas perduodamas u gryniausi ties. Pinigo ia nesigailima. Kino kronikos vaizduoja graiausi gyvenim. O kokia iauri tikrov! Ms senus profesorius priveria kalbti usieniui. Mnesius, metus terorizuoja, kol paveria bevaliais ruporais kalbti t, k para Maskva. Vaikai, mona, gimins atsako u jo maiausi nukrypim kalboje ar balso intonacij. valgyba per 30 met imoko klastoti paraus, o mons nieko nematyti, nieko negirdti, iskyrus tik t, k valdia sako. mogus pasidaro automatas. Jo visas turtas - k ant savo pei gali paneti. Gyvenamoji vieta, eima, vaikai - nesvarbu. Jie gyvens taip, kaip bus lemta. Svarbiausia iandien pavalgyti ir kaip nors isimiegoti, o kas darosi pasaulyje - nesvarbu. Valdia pasakys, k galvoti, k kalbti, kada rank kelti, kada ploti, kada kitus smerkti, kada girti ir kada juoktis. Tam juk valdia, kitaip tursime nemalonum. Kai valdios pareignas kalba nesmones, kas man, matyt, taip reikia. Ploja visi, ploju ir a. tai XX amiaus mogus, laisviausias" Taryb Sjungos pilietis. Tokiu automatu nori ir mus, lietuvius, padaryti. Joks kultringas mogus tokio dvasios bankroto nesupras, deja, taip yra. Tokio mogaus bsenos nemanoma aprayti. Tik j igyvenant galima suprasti. Ir taip per ilgesn laik mogus imi savs nebesuprasti, atrodo, kad taip ir gerai yra, kad visur kitur yra tik vergija, o tik ia tikra laisv. Tiems, kurie lankosi i usienio, propaganda nori net ekistus, didiausius budelius, dievobaimingai banyioje suklupdyti, kad tik usieniet apgaut.
21. PERSEKIOJAM KOV REZULTATAI

Trej met lietuvi religin-tautin kova dav baisius rezultatus. Visur smurtas, baim, kraujas, kania. Daugiau kaip 100 000 tikinij nukankinta arba i bado ir alio Sibire mir. Kasdien naujos aukos. Nra nam, kuriuose nebt aar. 40 procent kunig, t.y. daugiau kaip 400, Sibiro katorgoje arba pogrindyje slapstosi. Visoje Lietuvoje tra liks tik vienas laisvas vyskupas. Du mir (Kareviius ir Karosas), keturi suimti (Boriseviius, Matulionis, Ramanauskas ir Reinys). Kurijos suspaustos, seminarija vos gyva, vienuolynai sunaikinti arba iauriai iblakyti. Niekas neino, kada valgyba pabels duris. Kad tik usienis nesuinot, viskas daroma didiausioje tyloje. Taip praktikoje atrodo Stalino konstitucijos ikilmingai garantuota religinio kulto laisv. Visur ir viskas tik dl usienio propagandos. Praktikai religija neturi jokios laisvs, kaip ir kiekvienas Taryb Sjungos mogus. Jei kartais duodamas maytis lyg ir laisvs spindullis, tai ir jis okupant duodamas

didesniam komunizmo sustiprinimui ir didesnei usienio propagandai. Praktikai didieji suvarymai nra tiek baiss kaip kasdienin baim provokacij, nuolatinis sekimas ir tas baisus netikrumas. Jau treji metai, kai mes esame toje mirtinoje kovoje. Kovojame, kaip begalime. Jei nesigintume, seniai ms nebebt. Tkstaniai ms jaunimo, vyr ir mergaii, ir net seni yra mikuose. Okupantas mik bijo. Ten dar yra ms laisv. K mes keniame, gali suprasti tik tas, kas pats igyveno. Okupantas yra azijatas, vris, nemogus. Kai azijatas pasijunta galingas, jis yra baisus. Jo obskurantizmas, iaurumas, kraujo trokimas, siautulys, naikinimo manija yra be rib. Kai pasaulis kietai jam kalba, kai pajunta pavoj, tada, kaip plrusis vris, mediotoj apstotas, valandlei i baims aprimsta. Jei pasaulyje kartais apie komunizmo darbus kalba iaurokai, kitiems atrodo perdta. Tiems, kurie igyvena t naikinimo siautul, kelia stebimsi, kaip pasaulyje maai inoma apie komunizm. Kaip nori, taip tegul kalba, leidia plaiausiai vaizduotei pasireikti, ir tai toli grau nebus tikrov. Velkami per laukus prie sunkveimio pririti ir prie banyi suguldyti lavonai - tai vis kit pagsdinimui. Vyrai ir mergaits, nuogi, subadyti, guli itisas dienas tol, kol motinos ir vaikai nebeilaiko prie savo brangi lavon. Tada prasideda baiss persekiojamai net ligi kelint kart. Kai kas mano, kad yra geriau, jei usienis okupant neerzina. Netiesa. Mums blogiau nebus. Ir taip viskas sunaikinta, sudeginta, mons ivaikyti. Mes visko nustojome, o gyvyb moksime brangiai parduoti. ventasis Tve, mes inome i dien Jums ukrautus rpesius. Taiau vardan ms ikentt kani mes drstame, kaip savo katalik Vado, prayti utarimo. Mes nebeturime kaimyn, kuriems galtume patikti savo ir tautos ateit. I vis pusi mus supa okupantas. Js ventenybs vadovaujami, katalikikos Lietuvos vaikai vieninteliai esame katalikai iaurje, lyg salel, apsupta kitatiki jros. Tokio spaudimo ilgai neilaikysime, sime visi. Ms tikjimas, paproiai, tradicijos, net ms kalba bus inaikinta. Mes danai galvojame apie viduramio turk, arab ordas, kada ikilo Didieji Romos Vyrai: Urbonas II, Inocentas III. Dabartins ryt ordos diplomatini odi kalb nebijo. Mes danai klausiame, kur dingo kultringo pasaulio tautos, kur yra imtai milijon pasaulio krikioni? Ar nebra pasaulyje teisybs myltoj, Didi moni? Ar jie neino, kaip broliai ir seserys krikionys yra naikinami? Ar pasaulio krikionys usndo apgaulingu suraminimo miegu ir tiki, kad mus

sunaikinusios ordos sustos? Ne. Du imtai milijon vairi Taryb Sjungos taut moni, kaip ir mes, kala dien ir nakt ginklus pavergti pasauliui. Ir iandien u ms dienos ir nakties darbus elpia graik sukillius, vairius pasaulio streikininkus. Jau iandien azijatas yra ugrobs pus Europos ir j perdirba. Greit bus pasaulio kovos momentas, ir vargas snduriuojantiems. Bolevizmas pasiruos pasaulio civilizacij, kultr ir krikionyb sunaikinti. Neklyskime: bolevizmas laukia patogaus momento. Savs neapgau-dinkime: bolevizmas yra stipresnis negu daugelis mano. Atomin energija pasaul migdo. Bolevizmas greit turs ne blogesni ginkl.
VENTASIS TVE,

1. Mes praome paskelbti pasaulio tikintiesiems Lietuvi dien, kaip padar garbingos atminties Benediktas XV 1917 metais. Tegul pasaulis pamato lietuvi katalik kanias, persekiojimus ir vargus, surengtus XX amiaus bedievybs. 2. Mes maldaujame Js ventenybs lietuvi tautai vieo paguodos ir suraminimo odio. Mes pakeliame, Js ventenybe, u vienyb su Jumis milinikas aukas. Tve, tark suraminimo od, kaip kitados Romos koliziejuje pirmasis Popieius v. Petras. Tve, mes ne maiau keniame dl Motinos Romos Katalik Banyios. 3. Mes praome kokiu nors bdu perduoti Suvienytoms Nacijoms ms skund, gal taut vadai padarys gal ms kanioms. 4. Mes praome lietuvik radijo valandl padaninti ir pagyvinti. Tegul ji duoda daugiau ini apie ms kanias. Argi mes, aukodamiesi u savo vent tikjim, nesame to verti? Juk ms 100 000 moni nukankinti arba Sibiro katorgoje laukia mirties daugiausia tik todl, kad neiniekino savo Tv ems tikjimo ir neidavinjo savo tautiei. ventasis Tve, mes tikims bti iklausyti. Mes daug ir labai daug ikentjome dl vento tikjimo, dl itikimybs apatal Sostui. Todl turime vilties tiktis Js pagalbos. Mes mirtame, bet mirdami norime girdti Js paguodos od ir pasaulio katalik suraminim, kad ms vaikai daugiau nebekents dvasios vergijos. Mes tikime, kad Js galingas odis pajudins laisv mylini taut Vadus i susndimo. ventasis Tve, ms ratas nra toks, kokj nortume parayti. Raome pogrindyje, prie mirganios lemputs, kas valandl laukdami ekist. Tyiomis neymime viet ir asmen, nenordami ekistams duoti mediagos. Kai is ratas Jus pasieks, gal ms nebebus. Kol j nune, daug neanij pervers ekist kulka.

ventasai Tve, mums, mirtantiems u Religijos ir Tautos laisv, suteik palaiminim. Tegyvuoja gyvj ir mirusij Viepats Jzus Kristus. Vilnius, Lietuvos Respublikos Okupuota Lietuva Romos katalikai 1947.IX.20
Juozas Daumantas, Partizanai, Vilnius: Vaga, 1990, p. 405-421.

DEKLARACIJA
Lietuvos laisvs kovos sjdio Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esanioms vieningos vadovybs vadovaujamoms karinms visuomeninms grupuotms, btent:
a) Piet Lietuvos sriiai, savo sudtyje turiniai Dainavos ir Tauro apygardas,

b) Ryt Lietuvos sriiai, savo sudtyje turiniai Algimanto, Didiosios kovos, Vyio ir Vytauto apygardas, c) Vakar Lietuvos sriiai, savo sudtyje turiniai Kstuio, Prisiklimo ir emaii apygardas, tai yra, reikdama lietuvi tautos vali, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto 1946.VI. 10 deklaracijoje, BDPS 1947.V.28 nutarimuose ir BDPS deklaracijoje Nr. 2 paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais 1949.11.10 BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo tarybos jungtiniame posdyje, skelbia: 1. LLKS Taryba, remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo tarybos jungtinio posdio 1949.11.10 nutarimais, okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai. 2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo bstin yra Lietuvoje. 3. Valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika.

4. Suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai. 5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim ir sudaryt Vyriausyb. 6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui statym leidiamj gali turi Laikinoji tautos taryba. 7. Laikinj tautos taryb sudaro: vis vieningoje vadovybje Lietuvoje ir usienyje kovojani srii, apygard, rinktini, auktj mokykl, kultrini, religini organizacij bei sjdi ir tautoje atram turini politini partij atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimo principo. 8. Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas. 9. Laikinoji Lietuvos Vyriausyb sudaroma LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavedimu. Vyriausyb atsakinga prie Laikinj tautos taryb. 10. Lietuvi veiklai usienyje ir Lietuvos atstatymo darbui koordinuoti LLKS Tarybos Prezidiumas turi LLKS Usienio delegatr, kuri, bendradarbiaudama su Vakar valstybse akredituotais Lietuvos atstovais, sudarinja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovauti Lietuvos reikalus Suvienyt Nacij Organizacijoje, vairiose konferencijose ir kitose tarptautinse institucijose. 11. LLKS Usienio delegatros nariai i savo tarpo isirenka LLKS Usienio delegatros pirminink, kuris laikomas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoju. 12. LLKS Usienio delegatros nariai laikomi lygiateisiais LLKS Tarybos nariais. 13. iai Deklaracijai vykdyti nuostatus leidia LLKS Taryba. 14. Lietuvos valstybs atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir paskelbta mogaus laisvs ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybs konstitucija, vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 met Lietuvos konstitucijos dvasia.

15. Atstatytoji Lietuvos valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams. 16. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui -Lietuvos nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija. 17. Asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn bedradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ar taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsakingi prie Lietuvos Teism. 18. Konstatuojama teigiama religijos taka ugdant tautos moral ir palaikant jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu. 19. Socialin globa nra vien atskir piliei ar organizacij reikalas, bet vienas pirmj valstybs udavini. Ypating glob valstyb teikia isilaisvinimo kovose nukentjusiems asmenims ir j eimoms. 20. Socialini problem racionalus isprendimas ir krato kinis atstatymas yra susijs su ems kio, miest ir pramons reforma, kuri vykdoma paioje nepriklausomo gyvenimo pradioje. 21. LLKS Taryba, glaudioje vienybje su kovojania tauta, kvieia visus geros valios lietuvius, gyvenanius tvynje ir u jos rib, pamirti sitikinim skirtumus ir sijungti aktyv tautos isilaisvinimo darb. 22. LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti paau-lyje tesingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnuti-niu gyvendinimu tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios morals supratimo ir paskelbt Atlanto chartoje, Keturiose laisvse, 12-oje Prezidento Trumano punkt, mogaus teisi deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvs deklaracijose, prao vis demokratin pasaul pagalbos savo tikslams gyvendinti. Okupuotoji Lietuva 1949.II.16 LLKS Tarybos nariai: Faustas Kardas Merainis Naktis Upalis Vanagas adgaila LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Vytautas

KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10, 1. 227.

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS PREZIDIUMO KREIPIMASIS SJDIO DALYVIUS IR VISUS KRATO GYVENTOJUS

1949 m. vasario mn. Devintus metus nedama sunk okupacijos jung, lietuvi tauta rytingai ir nepalauiamai prieinasi okupant umaioms pavergti visa siela laisvs troktanio mogaus dvasi, nusilpinti bei kolonizuoti krat ir amiams ibraukti ms maos tautos vard i laisvai gyvenani taut tarpo. Nustelbiama elyje grumtyni dl visos monijos likimo, imteriopai gausesni ir monikumo neturini pavergj kruvinai draskoma, ji drsiai grumiasi dl savaime suprantam ir viso kultringojo pasaulio pripaint mogaus ir tautos teisi. Vokikj naci okupacijos metu plaiu mastu vyks pasiprieinimas, krat antr kart umus daug vrikesniems okupantams bolevikams, gavo nauj pobd ir formas. imtai tkstani pai pajgiausi tautiei, nordami kiek tik leidia j jgos padti skaudioje padtyje atsidrusiai savo tautai, neirdami joki sunkum bei pavoj, atvirai su ginklu rankoje ar slaptu pogrindiniu veikimu stojo kov su pradjusiais nevaromai eimininkauti pavergtoje ms Tvynje bolevikais okupantais bei savo tautos idavikais. Visa sveikoji tautos dalis sau manomais bdais parm laisvs kovotoj pasiryim ir darbus. Okupant pastangos pasmaugti taut savo paios rankomis tapo suparalyiuotos. Tautos idavikai, nuj tarnauti prieams ir prie savo brolius atsuk prieo duot ginkl, beveik kiekviename Lietuvos valsiuje, partizanams juos po kelet kart uklupus, buvo sumuti. J bandomas charakteringas plrumas ir buldogikas paklusnumas savo lakintojams tapo palautas. Savo tautiei kaniomis ir krauju mit dykaduoniai, vos pirmj smgi paliesti, pajuto gyvulik baim ir spruko kur tik kuris imanydamas. Nedaug ir kit svetimu prakaitu udirbtos duonos mgj. nipai, dykaduoniai ir kitokie grainiai parsidavliai partizan veikimo rajonuose pasijuto tarsi utl po krosnimi kaitinamuose rbuose. Kai vieni j susilauk atpildo u savo darbus, kiti jau pabgo siurbti kraujo i tautos kno. Laisvs kovotoj partizan buvimo ir veiklos dka bolevikini okupant valdi visai veikiania ms krate iki iol tegalima laikyti tik mieste ir apskrii bei valsi centruose.

itoji didinga tautos isilaisvinimo kova kad ir kokia stipria geleine utvara atitvertame krate neliko be atgarsio ir laisvajame pasaulyje. I tos maos dalies informacij, kur ten gaunamos, pasaulis jau spjo vertinti tautos isilaisvinimo pastangas, kas ne tik utikrins Lietuvai prideram viet bsimajame laisv taut bendradarbiavime, bet labai pakl ms tautos vard ir pastat j lygi gret su kitomis didvyrikomis tautomis. Ilg laik utrukusi isilaisvinimo kova neivengiamai turjo pareikalauti ir pareikalavo daug skaudi ir brangi auk. J ypa padidino tai, kad, veikusi organizacij vadovybms bei svarbesniems vadovaujantiems pareignams pabgus i savo krato arba uvus paioje kovos pradioje, kov pakilusi tauta liko be vadovybs. Bolevikai inaudojo t padt. Stipriau pasireikusius organizacinius vienetus dau dalimis, vairiausiais bdais iprovokuodami naikino j vadovybes. Atskir organizacini vienet pastangos burtis, organizuotis, pasikeisti gyta patirtimi susidr su vairiausiais sunkumais ir didiausiais trukdymais i prieo puss. Trukdym virn buvo tai, kad prieas, pasinaudodamas plaiuose visuomens sluoksniuose pasitikjim turjusiu Lietuvos Juda dr. J. A. Markuliu ir jo bendrininkais, pam savo rankas centrin Laisvs kovos sjdio vadovavim BDPS Centro komiteto vardu, kas ne tik sustabd tikrojo susijungimo pastangas, bet didele dalimi sugriov ir tai, kas buvo padaryta. Sjd griaunaniais sakymais, smoningai paruotomis klaidinaniomis informacijomis tie judai Sjdio organizacini vienet vadovybms dav beprasmio darbo, slygojo klaidingus j veiksmus, demoralizavo kovos Sjdio dalyvius. Pigiais paadais umigd naivesni Sjdiui vadovaujani asmen budrum, atitrauk juos i Sjdio eili ir, pam savo tariamon globon, sulikvidavo savo agentus, per kuriuos rinko sau reikalingas inias ir pagal jas vykd Sjdio laisvs kovotoj bei dalyvi naikinim. Padarytoji netvarka sudar palankiausias slygas piktos valios asmen ir nesmoningo elemento savivaliavimams. Beprasmikai kentjo gyventojai, uvo laisvs kovotojai, eikvojosi tautos jgos. Tautos Laisvs kovos sjdiui atjo kritikas momentas. Taiau sveikosios Laisvs kovos sjdio jgos t kriz nugaljo. Kupini skaudios patirties, sjdio organizaciniai vienetai vl pasuko sunk, prieo didiausiomis pastangomis trukdom savarankikos centralizacijos siekimo keli. Po didelio, tempto, dideli auk pareikalavusio darbo tas siekimas buvo gyvendintas: visos krato ilaisvinimo kovos Sjdio jgos sujungtos

viening visuomenin karin organizacij - Lietuvos laisvs kovos sjd (LLKS), valdom Sjdio Tarybos per jos Prezidium. LLKS tikslas yra atstatyti laisv, nepriklausom, demokratin Lietuvos Respublik. Tam tikslui pasiekti LLKS svarbiausieji udaviniai yra slopinti okupant bei tautos idavik daromas tautos fizinio ir dvasinio naikinimo, krato nuskurdinimo ir kolonizacijos pastangas, visais manomais bdais padti skaudias okupacijos kanias kenianiai tautai ir organizuotai parengti ir isaugoti jos jgas galutiniam isilaisvinimo kovos ruotui. Siekdamas savo tikslo, LLKS yra tautos valios reikjas ir vykdytojas. Tautos valiai reikti LLKS Taryba bei jos Prezidiumas darys visas galimas pastangas tautos nuomonei patirti ir tiksliai vertinti tautos padt krato viduje bei usienio veiksni atvilgiu. LLKS udaviniams vykdyti LLKS Gynybos pajg vadovyb ivystys galimas ir atitinkamam momentui kuo tikslesnes karins veiklos pastangas, o LLKS Visuomenins dalies vadovyb tautos dvasios bei morals palaikymo ir ugdymo, informavimo ir kultrinimo bei vietimo veiklos pastangas. Sjdis bei jo vadovyb imasi vykdyti sunkius, bet tautos egzistencijai utikrinti ir laisvam, nepriklausomam gyvenimui pasiekti btinus udavinius. Jiems kuo tinkamiau atlikti bus panaudota visa anksiau turta ir laisvs kovoj gyta laisvs kovotoj patirtis. Kiek galint tinkamesns organizacins formos ir tautai kuo maiausius nuostolius atneantieji laisvs kovos bdai. To siekdama, LLKS vyriausioji vadovyb, nesivaikydama toli siekiani ir kartais tam tikras tendencijas turini usimojim, savo darb pradeda nuo organizacijos vidaus tvarkos ir parengimo tobulinimo, stengdamasi padaryti visa, kad laisvs kova bt atstatyta ant rimt ir tvirt pagrind ir kad ji visame kame bt kuo naudingiausia ms tautos reikalui. [...] Prisiimdamas bet kokio darbo, isilaisvinimo kovos sjdy, tegu kiekvienas i anksto gerai pagalvoja, ar j tss. Ar itikus neskmei jis, prieo tardomas, savo netsparumu nepadarys tautai bei Sjdiui daugiau alos, nei kad savo visu ankstyvesni darbu bus padars naudos. Ar kritikoje padtyje atsidrs nesuteps savs idavimu, dl ko ne tik nusipelnys tautos paniek, bet ir u padaryt nusikaltim jei ne dabar Sjdio teismo, tai ateityje laisvos tautos teismo bus grieiausiai nubaustas. Atsivelgdamas tai kiekvienas tesiima darbo bei pareig pagal savo pajgum ir igales. ios sunkios ir skaudios okupacijos laikotarpiu LLKS Tarybos Prezidiumas tiki pasireikiant kuo didiausi tautos vieningum. Buvusios nesantaikos, vaidai, rietenos telieka mums prisiminimu, kad laisvoje

Lietuvoje gerai gyvendami kai kas jau buvo spj pareikti savo ipaikimo ymes. Dabar gi visi dori tautieiai privalo laikytis prie audras tvirtai susikabin, bet kokioje nelaimje gelbti vienas kit, padti vargstantiems, reikalui esant - aukotis vienas u kit. Ypa turi bti nepamirtami tie, kurie dl dalyvavimo isilaisvinimo kovose, j rmime ar dl kitokios tautos labui pareiktos veiklos buvo paliesti raudonojo teroro ir iuo metu, bdami tvynje ar u jos rib - kaljimuose, itrmime ar nelegalaus gyvenimo padtyje, atsidr varge bei skurde. Kiekvieno doro tautieio pareiga yra padaryti visa, kas tik galima, kad iauriuosius okupanto kankinimus, skaudius dvasinius sukrtimus, varg, bad ir alt igyvenani tautiei kanios bt sumaintos vis jiems padti galinij pastangomis, pasireikianiomis materialia ar kitokia pagalba. Kiekvienas, kuris inaudodamas skaudi tautos padt siekia sau asmenins naudos ar savo ugaid patenkinimo arba pasinaudodamas okupanto pagalba daro skriaudas kitiems, yra siauras tautos parazitas, kuriam ne vieta ant ms tautos kno. Prisimindamas, kad okupantai, ilgam laikui paralyiav Sjdio organizuotum, per savo agentus ir pasinaudodami kai kur Sjdio laisvs kovotoj eiles siskverbusiu piktos valios elementu, yra paskatin kai kur nepateisinam, Sjdio dvasiai pakenkusi veiksm, LLKS Tarybos Prezidiumas mano esant btina pareikti, kad Sjdio vadovyb, remiama vis sveikj Sjdio jg, visomis manomomis priemonmis kovos su laisvs kovotoj partizan tarpe esani ar tuo vardu prisidengiani asmen piktos valios pasireikimais ar savivaliavimais. Sjdio laisvs kovotoj veikla bus ivystoma remiantis Sjdio statuto nurodoma tvarka ir formomis. J santykiavimo su gyventojais tvarka ir gyventoj bei laisvs kovotoj teiss ir pareigos tam bus nustatomos LLKS Tarybos ar jos Prezidiumo nutarimais, vieai paskelbiamais gyventoj iniai. Bet kokie savivaliavimai ar nustatytos tvarkos nesilaikymas yra grieiausiai draudiami. LLKS Tarybos Prezidiumas prao gyventoj giliau neityrus vis slyg ir aplinkybi per daug lengvabdikai nesmerkti laisvs kovotoj u kai kur pasitaikanias klaidas, o stengtis patiems padti, patarti, kad toki klaid bt kiek galima maiau. Kiekvienas, kuris jauiasi gals k nors geriau padaryti - teateinie ir tedarai, o tauta ir Sjdis liks jam dkingi. Bet tegu galvoja k daro tas, kas savo visk neigiania kritika teprisideda tik prie naikinimo to, kas yra perkama brangiausiomis tautos aukomis.

LLKS Tarybos Prezidiumas kvieia visus gyventojus savo teigiama taka dalyvauti laisvs kovotoj aukljime bei j dvasios stiprinime. Tegul kiekvienas susitikimas su gyventojais pakelia j dvasi, skatina rytingum, pasiaukojim, drs. Pasikalbjimas su gyventojais, gras gyventoj pavyzdiai, laisvs kovotojams suteikiamos atitinkamos knygos bei urnalai tepraturtina laisvs kovotoj asmens kultr. Tebnie i akn irautas paprotys pataikavim kad ir gerbtino mogaus blogiems palinkimams: teikti prat neani nuod tariam malonum; kaip gali bti rami sin t moni, kurie, tariamai rodydami vaiingum, silpnesns valios laisvs kovotojus partizanus nugirdo iki proto netekimo? Juk tuo tiesiog udomos ms tautos jgos, lugdoma tautos ateitis. Nuo tokio darbo vaisi tauta kenia didiausias kanias, skaudiai retinamos laisvs kovotoj eils. LLKS Tarybos Prezidiumas iuo sunkiu ir skaudiu momentu laukia visos tautos kuo didesnio santrumo, rimties ir susikaupimo. Koki milinik al daro plepjimas apie slaptumo btinus dalykus, taiau kiek daug gyventojai daro toki nusiengim. Skaudu pagalvoti apie tas aukas, kurios krito tik dl nevaromo plepumo, bet dar skaudiau, kad daugelis gyventoj i to nepasimoko ir toliau nuolat sudarinja galimybes okupantams pigiu bdu sunaikinti gyvybingiausias tautos jgas. Nema al daro ir tautoje pasireikiantis lengvabdikas pasidavimas gand sudaromoms nuotaikoms. Kultringojo pasaulio ygis prie bolevizm, nors ne per daug spariai, bet nuosekliai brsta ir dl to netolimas bolevik lugimas yra neivengiamas. Tauta tik privalo laikytis rimties, protingai organizuotis, apdairiai sekti prieo kslus ir rytingai, visomis pastangomis ginti savo teises. Sunku suprasti, ar nors kiek pagalvoja k daranti toji tautos dalis, kuri, drumsdama ant bedugns kranto stovinios tautos rimt, apsvaigusi namins degtins, kitoki svaigal ir okupanto atneto itvirkimo nuodais, viskam umerkia akis ir siunta iki palimo. Tautos ir Sjdio moralin jga bus neveikiama tiek, kiek ventai, iki smulkmen bus atsidedama iam didiam tautos laisvs siekimui gyvendinti.

LLKS Tarybos Prezidiumas, kviesdamas visus tautieius nudengti savo galvas laisvs kovoje uvusi broli bei sesi nemariam atminimui, prao kiekvien dor tautiet savo irdyje prisiekti, jog padarys visa, kas tik galima, kad tauta savo gyvenimu ir darbais likt verta kovoje sudt auk, pakelt kani ir pralieto kraujo. Telaimina Aukiausias ms maos darb ir taik mylinios tautos teising savo laisvs ir nepriklausomybs siekim. Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos Prezidiumas
Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 19441953 metais, p. 314-320.

VYI SJUNGOS LAIKINIEJI STATAI

1952 m. pabaiga
I. BENDROJI DALIS

1. Vyi sjunga (VS) yra tautin, organizacija.

visuomenin, politin, kultrin

2. VS iki paskutins nepriklausomybs kovos yra slapta organizacija ir veikia karo slygomis, vadovaudamasi tautiniu ir politiniu smoningumu, savitarpiniu pasitikjimu ir grieiausios drausms principais. 3. VS, lietuvi tautai atgavus visik apsisprendimo teis, veikia vieai, vadovaudamasi lietuvikumo, krikionikosios morals, socialinio teisingumo, demokratijos ir drausms principais.
II. TIKSLAI

4. VS savo svarbiausiu tikslu laiko Lietuvos laisvs bei nepriklausomybs ikovojim ir isaugojim, j paremdama tik savo ir vis kit dor lietuvi vieningomis pastangomis, tautiniu smoningumu, Tvyns meile ir pasiaukojimu. 5. VS ilgalaikei ir tvirtai savo krato politinei ir ekonominei egzistencijai utikrinti siekia vieningesns, galingesns tautins demokratins Lietuvos valstybs atstatymo su Vilniumi sostine, Klaipdos kratu ir Rytprsi dalimi.

6. VS laiko btina gyvendinti socialin teisingum, vykdant ems kio, pramons ir miest reformas, tuo sustiprinant tautos vieningum ir sudarant slygas krato suklestjimui bei paangai. 7. VS laiko btina sudaryti slygas tautinei kultrai ir vietimui, mokslui bei menui tarpti, tautos dvasiniam bei fiziniam atsparumui ugdyti, tuo tikslu vykdant nuoseklias vietimo reformas ir steigiant specialias valstybines institucijas.
III. UDAVINIAI

8. VS mano, kad kovoje prie visos monijos prie bolevizm kiekviena tauta, o ypa jo pavergtosios, turi duoti kuo didesn na, todl, laikydama vien tik kit valstybi ilaisvinimo paadus ir usieny kovojani lietuvik veiksni pastangas nepakankamu pagrindu Lietuvai atgauti visik laisv ir nepriklausomyb: a) visokeriopai remia Lietuvos laisvs kovos sjd (LLKS) kaip duodant svarbiausi argument kraujo auk isilaisvinimo kovoj su bolevikiniu okupantu bei savo tautos idavikais; b) lemiamuoju laisvs kovos momentu kilus visuotiniam karui tarp demokratijos ir komunizmo, - sijungia (nariai, galintieji valdyti ginkl) LLKS vadovaujamas ginkluotas formuotes; c) padeda LLKS pereinamuoju momentu sudaryti laikin krato civilin valdi. 9. Per spaud, atsiaukimus ir gyvu odiu smoninti, paruoti ir suorganizuoti taut vieningai kovai dl demokratins, socialiai teisingos santvarkos sukrimo bei socialini ir kultrini reform gyvendinimo. 10. Pasiekti, kad atsikrusios nepriklausomos, demokratins Lietuvos Respublikos valdymas vykt per visuotiniais, slaptais, laisvais, lygiais ir tiesioginiais rinkimais irinkt seim bei prezident. 11. Atstatytos nepriklausomosios valstybs aparatan statyti tvirtos valios, energingus, tautai nepaprastai atsidavusius jaunosios kartos mones, kad apsaugojus taut ir valstyb nuo visoki eksploatatori, karjerist, kurie savo teis naudot ar asmeniniams, ar siauriems partiniams, ar net svetimj interesams (intelekto, praktikos ir senesnio amiaus autoritet tuo neneigiama, taiau t, kurie politiniam gyvenime bei savo darbais nebus

parod aktyvaus atsidavimo Lietuvai arba bus pasirod lengvabdiai svetimj garbintojai, VS niekuomet nenors matyti pirmosiose valstybs vietose). 12. Busimoj Taikos konferencijoj siekia ir remia visas pastangas apginti lietuvi tautos teises Vilniaus krat ir Rytprsi dal, kaip btin Lietuvai ekonominiu, geopolitiniu ir istoriniu atvilgiu. 13. Pritarti tik tokiems tarpvalstybiniams susijungimams, kurie nepaeidia ir neiduoda lietuvi tautos gyvybini interes bei atitinka JTO taut ir mogaus teisi deklaracijos dvasi. 14. Siekti valstybiniame gyvenime kiek galima tobulesnio valstybs drausms suderinimo su didiausia piliei laisve ir gerove; todl:
a) pripasta asmens sitikinim, sins ir krybos laisv, kuri neprietarauja

tautos bei valstybs gerovei (komunist partija, kaip diktatrin ir prieinga pagrindiniams lietuvi tautos siekimams, turi bti udrausta); b) pasmerkia buvusias ir esamas grupines, partines bei kitokias nesan-taikas ir susiskaldymui partijomis nepritaria; c) nedraudia profesini, kultrini ir religini organizacij, kurios neturi pikt tendencij tautos bei valstybs atvilgiu ir dirba bendrajai gerovei; d) smerkia Banyios kiimsi politin tautos gyvenim; e) utikrina slygas Banyios ir religinio moni sitikinimo vystymuisi; f) reikalauja vesti civilin metrikacij; g) neneigia privatins iniciatyvos, kuri sutaria su bendrja tautos bei valstybs gyvenimo linkme, vis pirma visose gyvenimo srityse pripaindama iniciatyv ir vyraujani reikm lietuviams. 15. Laikydama ems k didiausia krato ekonomine pajga ir nordama gyvendinti socialin teisingum, VS jau pirmomis nepriklausomo gyvenimo dienomis reikalauja:
a) sudaryti valstybin ems fond

1) konfiskuojant em i asmen, sunkiai nusikaltusi lietuvi tautai bolevikins ar vokiei okupacijos metais, 2) paimant em i dvar bei stambi ki, virijani 30 ha (sudarant valstybin ems fond irti, kad em nebt nuslpta, j fiktyviai padalijant tarp vie[keturi neskaitomi odiai], 3) nacionalizuojant banyiom priklausanias emes, prie j paliekant 5 ha; b) pirmiausia eme i valstybinio ems fondo aprpinti asmenis, aktyviai dalyvavusius kovoje prie bolevikinius okupantus, jei ie asmenys ems neturi ar jos turi maai; c) aprpinti eme i valstybinio ems fondo visus beemius ir maaemius, n e vykdiusius nusikaltim prie lietuvi taut; d) aprpinant eme irti: 1) kad em nevirst spekuliacijos objektu, o bt duodama tik tiems, kurie moka ir nori j patys dirbti,
2) kad aprpinamieji beemiai ir maaemiai galt sudaryti pajgius kinius

vienetus, utikrinanius visik vienos eimos pragyvenim, 3) kad paskiriems eimos nariams, nesudarantiems atskiros eimos, ji nebt duodama. 16. vykdius ems reform, kiniai vienetai statymais turi bti apsaugoti nuo dalomumo, pardavimo (be vyriausybs sutikimo), ivary-mo ir kit ems kio isivystym stabdani negerovi. Atskir kini vienet nenormalybes valstyb turi pastebti ir jas pagal reikal arba savo mediagine parama, arba bausme paalinti. 17. Nacionalizuoti vis pramons ak fabrikus, stambisias mones, turinias svarbios reikms krato ir gyventoj ekonomikai. 18. Kad bankai pavieni ar grups asmen rankose nevirst krato ir gyventoj inaudojimo rankiu, pasiekti, jog jie bt tik valstybiniai.

19. Siekiant apsaugoti miest gyventojus nuo nam savinink inaudojimo, statymais apriboti nuosavyb gyvenamojo ploto atvilgiu ir vesti valstybin but kio kontrol. 20. VS pripasta, kad vis kini grybi altinis yra mogaus darbas, kuris yra kiekvieno tautos nario pareiga. Valstyb turi rpintis darbo jgos paruoimu, jos tikslingu panaudojimu, darbo slyg racionali-zavimu ir teisingu u darb atlyginimu. 21. Socialinei tautos apsaugai laiduoti turi bti vestas privalomas senatvs, ligos ir invalidumo atvejais draudimas. 22. VS laiko reikalinga, kad valstyb utikrint palankias slygas lietuvi eimoms klestti, grietai kovot u priaugani kart sveikum, laiduot motinysts apsaug bei glob ir taip pat tinkam mediagin eim aprpinim. 23. VS per narius, spaud ir kitomis priemonmis aktyviai remia ir palaiko tautins kultros isaugojim bei tolesn jos ugdym. 24. VS pripasta, kad tautin kultra gali reiktis vairiomis kryptimis, taiau tautos dvasia, jos istorija, jos paproiai ir gyvybiniai interesai turi bti nuolatinis idjinis altinis ir vertybi kriterijus, todl visados kovos su lietuvikum neigianiomis arba jo nepaisaniomis kultros srovmis ir idjomis. 25. VS siekia, kad bt gyvendintas atuoneri met privalomasis mokslas. 26. VS laiko btinai reikalinga iplsti speciali ems kio bei amat mokykl tinkl ir sudaryti slygas, kad kuo didesnis skaiius jas galt baigti. 27. Jaunimo aukljimo tikslu VS laiko iugdyti dvasikai ir fizikai stiprias asmenybes, kurios mokt tarp savs sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja tautos aukiausieji interesai, krikionikosios dorovs principai ir socialinis teisingumas. 28. Vidurinse, specialiosiose ir auktosiose mokyklose turi bti stropi gabij atranka ir gabs bei neturtingi jaunuoliai turi bti mokomi valstybs lomis.

29. VS per spaud ir narius propaguoja fizinio lavinimosi naudingum ir, laikydama tai btina tautos ugdymo dalimi, stengiasi iplsti visuose tautos sluoksniuose.
IV. SANTVARKA

30. Savo tiksl pasiekimui ir udavini gyvendinimui VS per savo narius, spaud ir kitomis priemonmis ivysto politin bei kultrin veikl, kuriai vadovauja VS Taryba (VST) per savo vykdomj organ - VS Centro valdyb (VSCV). VS organizaciniuose vienetuose (org. vn.) politinei ir kultrinei veiklai vadovauja t org[anizacini] v[ie]n[et] valdybos, padedamos taryb, prisilaikydamos VS T[arybos] duot gairi. VS C[entro] v[aldyba] ir org[anizacini] v[ie]n[et] valdyb bei j taryb santvarkas, j ir j paskir nari funkcijas, teises ir kompetencijas nustato atskiri nuostatai. 31. Skmingesniam udavini vykdymui VS skirstosi org[anizacinius] v[ie]n[etus]: Apygarda (A) org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs apygardos valdyb (AV) ir kelet rajon; Rajonas (R) - org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs rajono valdyb (RV) ir kelet apylinki; Apylink (Ap) org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs apylinks valdyb (ApV) ir kelet skyri; Skyrius (Sk) maiausias org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs skyriaus valdyb (SkV) ir keliolika nari.
V. VALDYMAS

32. VS valdo VS T[arybas] per VS C[entro] v[aldyb], kuri yra VS T[arybos] vykdomasis organas. 33. VS T[aryb] sudaro: 1. C[entro] v[aldybos] pirmininkas CVP, 2. Sekretorius CVS,

3. Sektori vadovai - CVSekV, 4. A[pygard] v[aldyb] pirmininkai AVP, 5. [Apygard valdyb] sekretoriai AVS, 6. R[ajon] v[aldyb] pirmininkai - RVP. 34. VS T[aryba]: a) nustato VS veikimo gaires, b) svarsto ir sprendia VS egzistencijos, veiklos, politinius, kultrinius ir taktikos klausimus, c) renka VS Branduol, d) renka VS garbs narius, e) apdovanoja VS garbs enklu, Pastaba. C[entro] v[aldybos] Branduol sudaro C[entro] v[aldybos] p[irmininkas], C[entro] v[aldybos] s[ekretorius] ir C[entro] v[aldybos] sek[to-ri] v[adovai], 35. VS T[aryba] turi teis:
a) atleisti C[entro] v[aldyb],

b) [atleisti] Centro] v[aldybos] p[irminink] ir paskirus C[entro] v[aldybos] narius. 36. VS T[arybai] pirmininkauja, jos reikalus tvarko ir Tarybos nari skait veda C[entro] v[aldybos] p[irmininkas], 37. VS T[arybos] nutarimai laikomi teistais, jei jie priimti dalyvaujant ne maiau kaip dviem tredaliam Tarybos nari. 38. VS Tarybos] nutarimai priimami juos priimant dalyvaujani Tarybos nari paprasta bals dauguma. 39. C[entro] v[aldybos] Branduolio nariai renkami ne maesne kaip juos renkant dalyvaujani Tarybos nari dviej tredali bals dauguma.

VI. DALYVIAI

40. VS priimami abiej lyi patikimi, smoningi, veikls lietuviai, nenusikalt savo tautai, nepaisant isilavinimo, profesijos, religijos ir priklausomybs laisvs laikais buvusioms partijoms bei organizacijoms. 41. VS negali bti priimti:
a) kas yra jaunesnis kaip 18 met amiaus,

b) kas yra paalintas i LLKS. 42. VS nariai skirstosi :

a) vyius, -es kandidatus, -es ir

b) vyius, -es. 43. Vyiais, -tm laikomi asmenys, ibuv 6 mnesius kandidatais, -m ir dav nustatyto turinio priesaik ar ikilming pasiadjim. 44. U priesaikos ar ikilmingo pasiadjimo sulauym ir u kitus nusikaltimus bei nusiengimus VS nariai atsako prie Broli-Sesi teism arba baudiami drausms pabaudomis. 45. Pasiymj VS nariai atymimi VS atymjim nuostat nustatyta tvarka.
VII. KIS

46. VS egzistuoti ir jos udaviniams skmingai vykdyti reikalingos los bei kinis turtas, todl turi turti pajam ir ilaid. Pajamas sudaro: a) nario mokestis (partizanai vyiai nuo nario mokesio atleidiami), b) aukos ir c) kitu bdu gytas turtas. 47. Pajamos ir ilaidos tvarkomos ir naudojamos pagal VS kinius nuostatus bei auktesns vadovybs nurodymus. 48. Pajam ir ilaid atskaitomyb kontroliuoja auktesn vadovyb.

VIII. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

49. ie statai gali bti pakeisti VS T[arybos] nutarimu, priimti jos nari dviej tredali bals dauguma. 50. VS C[entro] v[aldyba], VS ijus vieumon, pareigojama parengti ir pateikti VS T[arybai] naujoms slygoms pritaikyt VS stat projekt.
Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 237-239.

LYDIO RINKTINS VADO NURODYMAI DL RINKIM BOIKOTAVIMO Ezerieiiui

(buvusiam Klajnui) Kadangi ie rinkimai aikiai nusiengia demokratizmo principams ir yra pasityiojimas i mogaus teisi, ms udavinys kiek galima labiau pakenkti ir sukliudyti rinkimin kampanij. 1. Periodikai platinti ir iklijuoti prierinkiminius atsiaukimus. Klijuoti pradti 1946 m. sausio 1 d. vieose vietose. 2. Visi vanag daliniai turi kliudyti rinkiminei kampanijai. Ten, kur nereikia stiprios vanag dalini paramos, organizuoti aktyviai veikiani organizacin dal. a) Nakt i vasario 8-osios 9-j atimti i bolevikikai nusiteikusi gyventoj jiems iduotus laikinus asmens paymjimus, grietai perspjant niekam iki vasario 11d. apie tai nepasakyti. b) Vasario 9-osios nakt sugadinti visus ryius: nutraukti telefono, telegrafo laidus ir nupjauti stulpus. c) Vasario 10-j kaip galima labiau trukdyti rinkim eig, i rinkimini bstini paimti balsades ir jas sunaikinti kartu su rinkim duomenimis. 3. Vanag dalini vadai ir org[anizacini] s[ektori] virininkai paruoia veikimo planus ir nurodo savo pavaldiniams konkreias uduotis.

a) Apie uduoi vykdym praneti man raportu. Atsisti paimtus

dokumentus. b) Vanag dalini vadai, vykdydami ias uduotis, turi palaikyti ry su org[anizacinio] s[ektoriaus] dali vadais. c) Jei kokioje nors vietoje grs pavojus, veiksmus perkelti artimiausi rajon ar gretim valsi, kur maesnis pavojus.
1946.1.30 Vacius KGB ADS, 3 fondas, b. 16/95, 1. 186.

DAINAVOS APYGARDOS MERKIO RINKTINS VADO ALDOLFO RAMANAUSKOVANAGO PRANEIMAS APYGARDOS VADUI APIE PARTIZAN VEIKSMUS, SIEKIANT SULUGDYTI RINKIMUS LSSR AUKIAUSIJ TARYB

Nr. 120/4 a 1947 m. vasario mn. 15 d. Praneu apie balsavim eig. Jau sausio mn. pabaigoje daugum rinkimini apylinki atvyko NKVDist ir apsistojo. Vaikiojo po kaimus agituodami mones, kad eit balsuoti. Naktimis bastosi po apylinkes ir seka partizan judjim. Vasario mn. pradioje visas likusias apylinkes, kuriose dar nebuvo NKVD-ist, prisiunt lietuvi kari i Pabradj stovinio b[atalio]no bei 16 divizijos. Jiems vadovavo NKVD-istai karininkai. T kari nusistatymas taip pat buvo aikus: rus nekent. Jie balsuoti neragino, tik skundsi savo sunkia dalia: neturi ko pavalgyti nei kuo apsirengti. Lietuvius karius labai domino prierinkiminiai atsiaukimai (ypatingai Trojos arklys") ir jie juos patys neiojo, mainydami duon" (i III b[atalio]n[o] v[ado] p[a]v[aduotojo] rato). NKVD-istai, prieingai, siautjo smarkiai ir todl partizan judjimas i dalies buvo sustabdytas (prislopintas). Kadangi su Jumis ryys buvo sunkus ar net nemanomas, todl mes patys be nurodym galvojom, kaip, kokiomis priemonmis suboikotuoti rinkimus. Jau gruodio mn. partizanai vaikiojo po kaimus, mones nuteikdami nebalsuoti. Vliau mainle param 800 atsiaukim. Kadangi ra[omja] mainle sunku buvo daug parayti, o ia reikjo nustebinti ir kiekybe, todl sugalvojom ipjaustyti lentelje kelet ki. Tas pavyko puikiai. i ki

ispausdinom 7500 egz. (atsiaukim pavyzdius siuniame drauge) ir isiuntm dar prie NKVD-ist upldim. Partizanai iskirst civ[iliams] asmenims, kurie ikabinjo nustatytomis datomis: ma[inle] raytus iki vasario mn. 1 d. be pertraukos. Sausio mn. 31d. gavome Js atsistus laikratlius ir proklamacijas. Nors NKVD-istai siautjo smarkiai, taiau proklamacijas, prie kuri pridjom savo karikatras Trojos arklys" (apie 200 egz.; jos pavyzd taip pat siuniam) isiun-tinjom partizanams. Partizanai, kiek galimybs leido, taip pat iskirst civ[iliams] gyventojams. Platindamas proklamacijas vasario mn. 4 d. uvo I b[atalio]n[o] II brio part[izanas] Kurtas. Rinkim, t.y. vasario mn. 9 d. gyventojai balsuoti visikai njo. NKVDistai, kuri kiekvienoje apyl[inkje] buvo nuo 15 iki 30, vainjo pas gyventojus. Gyventojai vieni bgo mikus, kiti slpsi pas nuoaliau gyvenanius, treti apsimet ligoniais ir jau i anksto pradjo sirgti. Dauguma taiau i nam njo ir balsuoti grietai atsisak. Kai kuriuos gyventojus NKVD-istai gerokai primu, kitus net audyti prie tvoros buvo pastat (Puvoi km. Marcinkoni vals.), taiau gyventojai vieningai, nepaisydami teroro, pasisak nebalsuosi. I gyventoj patirtomis iniomis, miesteliuose taip pat, iskyrus komunistin element, nebalsavo. NKVD-istai su neva komisijos nariais (istrebiteliai, ibg i kaim nipai) patys kimo drauge su NKVD-istais des balsus. Kitur net [ne]liep balsuoti, tik patys prikio bals" ir ivaiavo. NKVD-istai i rinkimini apylinki pasitrauk 10 bei 11 dienomis. Kadangi Js ratas 286 nr. dar nebuvo gautas, todl partizanai pasireik tik ten, kur buvo jiems galimyb: buvo daug sniego ir dl pdsako negaljo ivystyti veikimo. I kai kuri dalini vad gautais praneimais: 1. Apaudyta Perlojos, Mardasavo ir Puvoi rinkimins apylinks (kur stovjo NKVD-istai). 2. Nupjauta telefonstulpi plent ruouose: Varna-Eiiks, Varna-Rud-nia ir Alytus-Merkin. 3. Krkli rinkimins apylinks vietos gyventojai prie m[oky]klos kabojusi raudon vliav nupl ir pakabino trispalv. Prie balsavimus ir po j smarkiai tebesiautjo NKVD[-istai], nordami inaudoti iem. Iki i dien I b[atalio]n[e] uvo 10 vyr ir dl smarkaus siautjimo net ne apie visus gauta ini. Papildomas inias apie balsavimus pristatysiu vliau.

Rinktins vadas Vanagas

Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 225-227

I PETRO JURKAIIO-BERO (UVO 1951 05 21) BUNKERYJE MGB PAIMT DOKUMENT 1949 met i Tauro apygardos algirio rinktins turmo tvnijos valgybini ini

[...]
3) MVD SIAUTIMAS.

V.29 Luki garnizono virininkas kap[itonas] Mitrofanovas su 12 rus dar kratas Germuoli k[aime]. Krat metu iauriai elgsi su gyventojais, stumdydami ir plsdami. Pas pil[iet] X atj kiem nuov un, paskiau j kambar sumu eiminink, ipl kambario grindis, iekodami bandit". Nieko nerad dar labiau niro, aretavo eiminink ir nusivar Lukius dar labiau sumu, ir palaik dvi paras areto, paleido, sakydami sekti kaimynus, pas kuriuos ueina laisvs kovotojai. Grikabdio ir Luki garnizonai nuo V.29 iki VI.2 dar kratas ir pasalavo naktimis apie sodybas iuose k[ai]m[uose]: Paluobi, Zypliks, Viktoravos, Paliepyns, Germuoli, Varnailio, Samuolyns ir Klevini. VI.2 apie 200 aki apskrities garnizono rus ko" Berupio mik ir pamikiais iekojo bunkeri; nieko nerado. VI.3-4 buvo masinis mik koimas", buvo ueita 1 kov[otoj] stovykla. Laiku pastebta, pasitraukta be nuostoli, tik uvo stovyklos inventorius. VI.3 Krik garnizono rusai dar kratas Zygmantiks, Ranins ir Sutk k[aimuose]; nerad partizan labai niro, eidami laukan rado ganant gyvulius 6 met piemenuk. Vienas rusas pasiauk vaik ir reikalavo pasakyti, kur gyvena partizanai. Piemenukas negaljo nieko pasakyti, tuomet rusas, isitrauks pistolet, pradjo audyti vir vaiko galvos. Piemenukas labai isigando ir susirgo, teko veti ligoninn. VI.8 ginkluoti Luki vals[iaus] aktyvistai: Iganaitis Pranas, Matuseviius Pranas ir Iganaitien Petr sumu pil[iet] Stanait Plyni k[aime] u tai, kad jis pasak, kad udjo per didel prievol.
4) KOLCHOZ STEIGIMAS.

VI.8-9 Luki valsiaus aktyvo 8 asmenys vaikiojo po Klevini k[ai]m[] raindami kolchozus, bet gyventojai vieningai prieinosi ir n vienas nesira. VI. 10 Luki milicijos virininkas Bobirovas, partorgas Iganaitis ir 10 strib buvo atvyk Staliori k[aim] kolchoz steigimo reikalu. Isikviesdami atskir kambar, kiekvien grasinimais mgino priversti raytis kolchoz. sira du gyventojai.
3) NAUJI ARETAI.

49-VII.7 Kauno MVD aretavo Pstelninkait Salomj, gyv[enani] Luki vals[iaus] iaudini k[aime], ryium su proklamacijom; dabar Kauno kal[jime], 49. VI.29 Luki garnizono leitenantas Liniovas aretavo Bacevii Algimant, gyv[enant] Luki vals[iaus] Piktilingi k[aime], nusivar Lukius. Tardymo metu Liniovas Baceviiui smarkiai sumu galv, suspard onus, jam trko viduri plv. Baceviius paguldytas Zypli ligoninn.
[...]

5) Bolevikai labai seka civilius gyventojus. Miesteliuos ir kaimuos pamat moteris juoda skara ar rbais, kaltina sakydami, kad tu ujauti banditus ir panaiai.
6) KOLCHOZAI.

laikotarp nauj kolchoz steigta nebuvo. Varoma agitacija raytis kolchozus, ypatingai prie nauj derli. 49.VII.3 Luki vals[iaus] Bartk k[aime] vyko sueiga, kurioj pasiymjo Bartk apyl[inks] pirmininkas Vanagas: labai skatino gyventojus raytis kolchozus, rodindamas juose esani gerov. Pirmininkas Vanagas skund pil[iet] ebrausk, gyv[enant] altyns k[ai]m[e], kad is gano po kolchozo pievas. Pil[iet] ebrausk nubaud 900 rb bauda. 49. VII.3 Liepalot k[aimo] sueig buvo atvyks Luki vals[iaus] pirmininkas Likadzijauskas Anupras, kuris reikalavo balsuoti prie tuos kininkus, kurie nesirao kolchozus, kad jie bt iveti Sibir. Niekam nebalsavus, ivadino visus buomis, es visus reikia iveti Rusij.

49. VII.3 buvo suaukta vediki kaimo sueiga, kuriai pirmininkavo aktyvus kolchoz organizatorius Kaunas Jonas, gyvenantis vediki k[aime]. Valsius to reikalauja, ir mes turime vykdyti, pareik Kaunas ir ragino balsuoti, kad nepasiraiusius igyvendint i ki ir konfiskuot j turt. Bandit, sak Kaunas, nebijokit, nes umu io krato paskutin Valait Antan. 7) kinink nuotaikos blogos dl apdjimo dvigubu mokesiu ir duoklm. Kovotoj nuotaika gera.

[...]
7) 49. VIII.24-28 keturiasdeimt Luki valsiaus garnizono rus, strib ir ginkluot aktyvist vaikiojo po Bartk, Liepalot apylinkes, rinkdami duokles ir kartu iekodami partizan, o naktimis pasalavo po mintas apylinkes. Nieko nepastebjo. Pas kininkus, kurie dar nebuvo baig duoti duokls, nuj patys rusai, stribai susemdavo visus javus ir vedavo sandl. 8) 49.VIII. 16-23 trisdeimt penki Paeerlio vals[iaus] garnizono rusai bei stribai vaikiojo po Patai, Sutk, Levoniki apylinkes, darydami kratas ir ragindami veti duokles. Krat metu Sutk apylinkje smarkiai sumu du pil[ieius], kuriuos tar turinius ry su partizanais. Vienam i j numu kojos blauzdikaul. Muamas buvo geleine lazda. 9) 49.VIII.25-27 Paeerlio vals[iuje] atuoniolika strib bei aktyvist vaikiojo po apylinkes, teikinjo lapelius antrai duoklei, kuri pavadino laisvu pardavimu". Nuo i didij" pastebj mons slpdavosi kaip nuo ukreiamos ligos. Aktyvistai stengsi graiu bdu prikalbti, kad vet javus sandlius, susiorganizav vadinamas raudonsias gurguoles. 10) 49.VIII.17 Jank vals[iaus] garnizono rusai nakties metu pasala-vo Sarapin, Viliui k[ai]m[us] ir 49. VIII. 18 ryt dar kratas unkari k[aime] Jank vals[iuje]. Krat metu nieko nerado, tiktai smarkiai sumu pil[iet] I., kuriai, nusivar Jankus, degino padus, spard kojomis, penkias paras nedav valgyti, neleido miegoti ir reikalavo, kad pasakyt, kur gyvena partizanai, pas k ueina, kas j ryininkai. Pagaliau kankinimais privert pasirayti, kad seks partizanus; po penki par paleido. 11) 49.VIII.15 Jank ir Grikabdio MVD Paluobi banytkaimy ivarinjo i banyios mones ir kunigams neleido laikyti pamaldas. T dien buvo veniama Panels Marijos vent, vadinama olins atlaidais.

12) laikotarp nauj kolchoz steigta nebuvo, nors kiekvien dien ginkluoti aktyvistai vaikioja po apylinkes, organizuodami stoti kolchozus, grasina Sibiru, kaljimu ir apkrauna didiausiais mokesiais. Kiekvienas mogus ginasi ios bado mklos. 13) Kovotoj nuotaikos geros. kinink iek tiek pablogjusios, nes ypatingai vargina visokie mokesiai ir nepabaigiamos duokls. [-.] Beras Tvnijos vadas

ALGIRIO RINKTINS TURMO TVNIJOS SUDARYTAS AKI APSKRITIES JANK IR LEKI VALSI APLEIST KI SRAAS Eil. kio savininko Nr. pavard vardas vieta Apytikriai k[aimas] ha Gyvenamoji vals{ius] Pastaba

1. Puskunigis Justinas Jank Kuryns 6 savin[inkas] kaljime 2. Muraka Antanas " Storiesi 28 savin[inkas] ivetas 3. Banas Antanas " Karrds 22 " 4. Zarankien Elena Leki Kuro 1,5 " 5. Jurkaitien Agota " " 6 " 6. Seninas Jonas " " 20 " 7. Seninas Kazys " " 22 " 8. Laurinaitis Benas " " 8 savin[inkas] nuudytas 9. ileika Vincas " " 16 savin[inkas] slapstosi 10. Laurinaitis Vaclovas " " 18

11. Rimknas Stasys " " 9 savin[inkas] ivetas 12. Urbaitis Vincas " " 20 " 13. Tamulaitis Bernardas " " 25 savin[inkas] kaljime 14. ileika Stasys " Brazik 6 " 15. Balinas Juozas " " 6 savin[inkas] ivetas 16. Kruinskas Jonas " " 9 " 17. Stankeviius Jurgis " 6 " 18. Baltruaitis Jonas " " 8 rusai k sudegino 19. Gudas Antanas " Altoniks 10 savin[inkas] ivetas 20. Povilaitis Jonas " Leki 20 " 21. Bastys Pranas " " 24 " 22. Mikuckas Jonas " " 20 " 23. Gudikis Antanas " " 8 " 24. Latvaitis Baltrus " " 16 "

RAPORTAS APIE RYININKS MIRTOS PASIYMJIM LLKS algirio rinktin algirio rinktins turmo tvnijos vadas Vadui 1949.VII.15 Nr. 114

RAPORTAS Praau p. Vad pristatyti apdovanojimui turmo tvnijos ryinink Mirt u tokius pasiymjimus:

Ryinink Mirta organizacin darb dirb nuo 1946 m. rugpjio mn. Vis laik remia kovotojus materialiai ir reikalui esant atlieka ryininks pareigas. Pavestas pareigas atlieka stropiai ir siningai. Mirtos dka tvnijos ir rinktins tabas aprpinami raoma popiera, raybos reikmenimis ir kita. Mirta buvo aretuota: 1946 m. liepos mn. 20 d. Lekiuose. 1946 m. rugpjio mn. 29 d. Jankuose. 1946 m. rugsjo mn. 15 d. Jankuose. 1946 m. lapkriio mn. 14 d. Grikabdyje. 1947 m. gegus mn. 27 d. Jankuose. 1948 m. rugsjo mn. 10 d. Grikabdyje. 1948 m. spalio mn. aretav isivar mik ir labai iauriai sumu. Visus iuos kartus buvo iauriai kankinta, bet nieko neprisipaino ir nieko neidav. Mirta niekad nra susitepus savo vardo prie lietuvi taut. Beras Tvnijos vadas

RAPORTAS APIE RYININKS ONOS GOGAITS-MARIUKS (UVO 1951 05 21) PASIYMJIM LLKS algirio rinktin algirio rinktins turmo tvnijos vadas Vadui 49.VIII.16 Nr. 146

RAPORTAS Praau p. Vad pristatyti apdovanojimui ypating turmo tvnijos rmj Mariuk u tokius pasiymjimus: Organizacin darb dirba nuo 1947 m. balandio mn. 1948 m. gegus mn. leido kovotojams pasidaryti slptuv ir ilaik du kovotojus iki 1949 m. rugpjio mn. Gyvenant kovotojams rusai vykd kratas:

1948 m. liepos mn. 10 d. 1949 m. sausio mn. 1949 m. gegus mn. Krat metu rmja Mariuk paslp kovotojus ir laiksi altai, todl buvo ivengta didesni krat ir kovotojai buvo nepaliesti. Mariuk buvo aretuota 1949 m. rugpjio mn. 5 d., nieko neprisipaino ir buvo paleista. Mariuk atsidavus kov[otoja] Organizacijos reikalui, pavestas pareigas atlieka stropiai ir siningai. Beras Tvnijos vadas

RAPORTAS APIE KOVOTOJO T LLKS algirio rinktins turmo tvnijos Vadui g[auta] 1950.VII.15 Registracijos] nr. 127 Nr. [neraytas] 50.X.15

RAPORTAS Praneu Tamstai, kad 1947 m. gegus 25 d. Bbleli vals[iaus] Paberupi k[aime] pas pil[iet] Kur Juoz apsidienavojo ei laisvs kovotojai. Prane nipas Bbleli vals[iaus] enkaved. Bbleli enkaved pasikviet virgdaii stribus ir puol k, kur dienavojo partizanai. Kautyns prasidjo 1947.V.25 1 val[and]. Kautynse kovotojas Startas tapo sueistas. Kovotojas Startas, pasiliks kautyni lauke, laiksi iki paskutinio ovinio. Stribams priartjus pra pasiduoti, jis atsak: pasiduodu. Prijus stribams, itrauk granatos kaitel, sunaikindamas stribus ir pats save. Perknas
KGB ADS, 3 fondas, b. 109, t. 20.

LLKS VADOVYBS SAKYMAS GYVENTOJAMS

SAKYMAS Nr. 2
(gyventojams)

Okupuotoji Lietuva, 1949 m. rugpjio 15 d. 1. Suvaryti kolchozus gyventojai vis labiau ir labiau pavergiami. U pinigus, u ger tarnyb brolis parduoda brol. Uimdami pirminink, brigadinink, grandinink, valdybos nari pareigas jie padeda gyvendinti bolevikinius planus, vedanius bad ir skurd, tarpusavio nesantaik ir lietuvi tautos sunaikinim. 2. Uimantiems pirminink, brigadinink, grandinink ir kolki valdybos nari pareigas - atsisakyti uimam pareig. 3. Gyventojams grietai draudiama uimti pareigas, kuri atsisak anksiau jas um asmenys. 4. Gavusiems kolki apsaugai ginklus artimiausiu laiku grinti juos okupantui, prieingu atveju bus nuginkluoti, o besiprieinantieji -suaudyti. 5. Partizanai neatsako u saugum ir gyvyb t asmen, kurie gyvena kartu su apsiginklavusiais. Ivada: Nevykdantys sakymo bus nubausti pinigine bauda arba susilauks tautos idavik likimo. Lietuviai! Kad ivengtume raudonojo teroro, turime bti solidars ir vieningi! Laisvs rytas jau netoli, tik kantrybs ir susiklausymo! Pastaba-. Gyventojai, kurie vykdys bolevikini tarn sakymus, bus laikomi nevykdantys io sakymo. LLKS l[aisvs] k[ovotojai] partizanai

KGB ADS, 10 fondas, b. 5/28, 1. 77.

LLKS KSTUIO APYGARDOS VADO SAKYMAS GYVENTOJAMS NR. 1

1949 m. spalio mn. 15 d. Lietuvos laisvs kovos sjdio partizan bei gyventoj saugumui utikrinti draudiu: 1. Imti ir laikyti bolevikini organ duodamus ginklus. Nusikaltusieji bus baudiami mirties bausme. 2. Plikauti bei vogti visuomenin ar asmenin gyventoj turt. Nusikaltusieji bus baudiami mirties bausme, o turtas konfiskuotas. 3. Vaikioti bei vainti laukais ir keliais (iskyrus plentus ir pirmaeilius viekelius) laikotarpiu: vien valand po sauls nusileidimo iki saulei patekant. Nusikaltusieji bus baudiami iki 1000 rb pinigine pabauda, o sunkesniais atvejais (asmenys, dirb prieo naudai ar tariami nipinjimu) mirties bausme. 4. Medioti mikuose bei krmuose ne vieose medioklse. Nusikaltusieji bus baudiami iki 5000 rb pinigine pabauda ir atimami med[iokliniai] autuvai bei asmens dokumentai. U gyvyb dalyvaujani tiek vieose, tiek paviense medioklse nesiimu atsakomybs.
5. Ruoti bei dalyvauti vieuose vakarliuose ar patalkiuose. Nusikaltusieji bus

baudiami iki 1000 rb pinigine pabauda ir atimami asmens dokumentai.

6. Laikyti naktimis nepriritus unis.

Nusikaltusieji bus baudiami iki 500 rb pinigine pabauda. 7. is sakymas sigalioja nuo . m. lapkriio mn. 1 d. Pastaba: Pinigin pabauda gali bti pakeista dvigubai didesns verts pabauda natra. Kstuio apygardos vadas
KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10, 1. 227.

KSTUIO APYGARDOS BIRUTS RINKTINS VADO PRANEIMAS GYVENTOJAMS

INFORMACIJA GYVENTOJAMS Nuo 1950 m. sausio mn. 1 d. iduodami kvitai u gautas materialines grybes baudos ar aukojimo pavidalais. I kiekvieno laisvs kovotojo partizano, priimanio mintas grybes, js privalote gauti pakvitavim. Kvitai iduodami ne maesns kaip 20 rb verts. Tuo norima palengvinti kov su plikais, prisidengusiais partizan vardu. Atsitikus, kad u paimtas ar paaukotas grybes nebus iduotas pakvitavimas, laikyti, kad turima reikalo ne su laisvs kovotojais partizanais, bet su plikais, ir tuoj apie tai praneti partizanams. Bti atsargiems provokacijoms, nes prieas gali bandyti apgauti, pasigamins panai kvit. Okupuota Lietuva Biruts rinktins vadas
1950.1.01 KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 238, 1. 436

PIET LIETUVOS SRITIES DAINAVOS APYGARDOS VADO LIONGINO BALIUKEVIIAUS-DZKO IDUOTAS APDOVANOJIMO PAYMJIMAS

Atiduok Tvynei, k privalai LLKS PAYMJIMAS Paymima, kad Dainavos apygardos arno rinktins P. Mindaugo tvnijos Lietuvos laisvs kovos sjdio dalyv PAVAIST, gimusi 1925 m., kovoje dl demokratins Lietuvos atstatymo nuo 1948 m. ligi 1949 m. balandio mn. 24 d. savo inioje rengtoje slptuvje globoja 2 3 partizanus, aprpindama juos maistu. Nuo 1949 m. sausio mn. 19 d. ligi 1949 m. vasario mn. 21 d. gyd du sueistus partizanus, pati parpindama jiems vaist. Buvo iduota ir suimta, bet jai patikt paslapi neidav.

U nurodytus ygius ir nuopelnus Dainavos apygardos vadas sakyme apygardai Nr. 30, 1950.VI.17 PAVAIST atymjo Laisvs kovos kryiumi III laipsnio (su kardais). 1950.VI.18 Dzkas Ap[ygardos] v[adas] Paymjimo Nr. 1209 Diemedis Ap[ygardos] v[ado] adj[utantas]
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, 1. 175.

LLKS RYT LIETUVOS SRITIES VYIO APYGARDOS TABO INFORMACIJOS VIRININKO NURODYMAI TVNIJ VADAMS IR NAUJ LLKS NARI PRIMIMO TAISYKLS

1950 m. [mnuo ir diena neskaitomi] iais metais raudonasis okupantas, ruodamasis karui, visai atvirai, atsargumo dlei - dalimis, vykdo 1928-1929 m. gimusi vyr mobilizacij Soviet armij. Yra numatoma ir dar keli met mobilizacija. i vykdoma bolevik mobilizacija yra skaudus ir lidnas reikinys, tolygus kasmet vykdomiems gyventoj trmimams Sibir. Tokiu bdu bolevikai siekia atskirti nuo tautos ir iveti tolimus Sov[iet] Rusijos ukampius aktyviausi ms tautos element jaunim. Kad Lietuva ne savo noru tapo bolevikika, bet jga, smurtu ir apgaule buvo okupuota ir paskelbta Sov[iet] Sjungos dalimi puikiai ino visas pasaulis. Utai beveik visas pasaulis, iskyrus Sov[iet] Sjungos satelitus, Lietuvos Sov[iet] Sjungos dalimi ir nepripasta. Visai neseniai Vakar vadovybs per radij, o JAV savo notoje, kaltinanioje Sov[ie-t] Sjung dl dingusio lktuvo vir Baltijos jros, pasisak, kad nepripasta Pabaltijo krat Sov[iet] Sjungos dalimi ir j teritorij nelaiko Sov[iet] Sjungos teritorija. Tai reikia, kad raudonasis okupantas Lietuvos vyr mobilizuoti neturi teiss. Taigi, mobilizuodamas svetimos okupuotos valstybs pilieius, okupantas lauo tarptautins teiss principus.

Kaipgi turt irti i neteist mobilizacij aukiamasis Lietuvos jaunimas ir k jis turt daryti iuo sunkiu momentu. K mes, laisvs kovotojai partizanai, galime pasakyti Lietuvos jaunimui ir kokia ms nuomon mobilizacijos atvilgiu. Mums visiems yra gerai inoma, kad lietuviai nauj bolevikinio teroro akt reagavo labai jautriai. Tai aikiai parod pai aukiamj nuotaikos ir neapykantos bolevikams pasireikimas, kas plaiai reiksi visoje Lietuvoje. Savaime aiku, jeigu bt pribrends laikas visiems sukilti ir su ginklu rankoje atkeryti okupantams, tai, be abejons, visas Lietuvos jaunimas nesustot Soviet armijon. Kas vykt, jeigu visi aukiamieji armijon nestot, o slapstytsi ir vest aktyvi ginkluot kov su okupantu, aikinti daug nereikia. Bt nelaiku isiokta ir gana daug skaudi auk patirta, nes dar neatjo laikas su ginklu sukilti. Savo nuomon mobilizacijos atvilgiu mes turime reikti toki: slapstytis tik tiems aukiamiems vyrams, kurie randa galimybi ir bd save ir savo artimuosius isaugoti; dalis aukiamj, tvirtai pasiryusi tsti kov su prieu iki pergals, gali bti priimta partizan eiles. Su didiausiu lidesiu tenka sutikti su tuo, jog dalis aukiamj prie savo nor, esam aplinkybi veriami, laikinai turi palikti savo tvyn ir stoti Sov[iet] armij. Priimant LLKS nari partizan eiles naujus narius, praau grietai laikytis i taisykli: 1. Kiekybs atvilgiu pilnu laikomas toks brys, kuriame yra ne daugiau kaip 2 partizanai to brio rajone esamai apylinkei (buv[usiai] seninijai). Pavyzdiui, jeigu partizan brio rajone yra 10 apylinki (buv[usi] seninij), tai partizan brys neturi bti didesnis kaip 20 moni. Brio vadas t skaii neeina, tik iimtiniais atsitikimais; jei aplinkybs leidia, brys gali bti didinamas su rajono vado inia ir sutikimu. Toks brys visikai sugebs esamomis slygomis operacijas vykdyti. Be to, brys gals lengvai manevruoti, maskuotis ir savo ilaikymu nesudarys vietos gyventojams didels natos. 2. Priimant naujus narius partizan eiles, reikia kuo siningiausiai, tikslingiausiai ir kuo smulkiausiai kandidatus itirti. Kandidatui partizanus turi bti plaiai iaikinta partizan tikslas ir pareigos ir nurodyta, kad partizan kelias yra kova iki galutins pergals ir kad jokio kito kelio, taigi ir kelio atgal, jau nra.

3. Visomis igalmis saugotis nip ir provokatori, kurie prieo smoningai gali bti siuniami partizan eiles. 4. Naujus narius partizanus priima partizan brio vadas, pasitars su vyresniaisiais brio partizanais, primim tvirtina rajono vadas. 5. R[a]j[on] vadai su kandidatais elgiasi kaip buvo nustatyta anksiau tuo reikalu ileistose instrukcijose. [tabo] i[nformacijos] v[irininkas] Vakaris
Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 237-239.

PASKUTINIS SPJIMAS OKUPANT TALKININKUI

Pil[ieiui] Kuliauskui Antanui, s[nui] Martyno Laisvs kovotojai partizanai, siekdami savo tautai laisvs ir nepriklausomybs, vedantieji tbtin kov su okupantais ir jiems parsidavusiais asmenimis, spja tamst, kad laiku atsisakytumte savo vedamos kenkianios bei pragaitingos veiklos prie Lietuvos laisvs kovos sjd. Praeityje galjote matyti pavyzdi, kai kenksmingi asmenys, usim nipinjimu, skundimu ir kitais niekingais darbais, buvo perduoti karo lauko teismui ir nubausti mirtimi. Tautos idavike, tkstaniai kap kalba uvusij u Tvyns laisv lpomis: Lietuvi, bk tuo, kuo esi gims, neparduok savo tv ems u graius pavergjui, gerai pagalvok, k darai." Kadangi is spjimas yra paskutinis, tai, jei negrite prie bendro tautos kamieno, bandydamas toliau tsti kenksming darb, bsite perduotas karo lauko teismui. Partizan dalinio vadas
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 238, 1. 436

ATSIAUKIMAI
JAUNIME!

Jaunimas tai pamatas ms laisvo rytojaus. Koks bus tas laisvs rytas? Daug priklausys nuo ms jaunosios kartos, jos meils savajai Tvynei, jos pasiryimo, mokjimo atsispirti prieo norams. O prieo norai dideli ir puikiai pastami lietuviui. Prieui svarbu pavergti lietuvi taut dvasikai, nes ino, kad knas savaime taps jo vergu. O kaip pavergti tautos dvasi? vairiai mgino prieas, taiau suprato, kad senoji karta tai siena, kurios jis nepajgs apeiti, suprato, kad artimiausias kelias tai jaunimas, inoma, jei j pajgs pajungti savo tikslams. Sodininkas, nordamas gauti reikiam vaisi, dar jaun medel skiepija atitinkamais skiepais, suteikia jam atitinkamas slygas, lygiai taip ir prieas, nordamas skinti lietuvi tautoje komunizmo vaisius, pradeda darb jaunojoje kartoje. Kaip sodininkas nesulaukt prigyjant skiepo nepriirdamas medelio, lygiai taip neiugdyt prieas komunisto, netrauks jaunuolio komunizmo rat. Komunizmo ratas - tai vairios komunistins organizacijos, per kurias prieas skiepija jaunim komunizmo nuodais. Kaip atitinkamai skiepytas medelis duoda norim vaisi, taip prieo pajungtas jaunuolis yra pagalbininkas prieui jo darbuose. tai dl ko, jaunime, prieas stengiasi traukti tave savo pragarik komunizmo rat. Ir utenka tau, jaunime, vien valand sulugti dvasikai, ir tu atsidursi tame ukeiktame rate, i kurio ieiti nra kelio! Jaunuoli, prieo tikslas - padaryti tave komjaunuoliu. Jis kalbinja tave, grasina arba ada tau garb", laim". O gal susiavsi silomais laurais, gal pabgsi prieo grasinim? Ne, tu to neprivalai daryti! Tu, jaunime, esi atala didiojo Lietuvos laisvs medio. Tavyje gldi paslpta ms kovinga laisv mylinios tautos dvasia, tad privalai bti apdairus, kad prieas tau neiplt i paskutin brangenyb, kaip ipl laisv. Nupulti dvasioje tai neprietarauti prieo norams; nemokjimas pasakyti ne" reikia pritarim prieui. tai tu, moksleivi, pabgai atsispirti prieo norams ir tapai komjaunuoliu. Tu esi rankis boleviko rankose.

Prieas gudrus. Turdamas tave savo rankose, jis traukia paskui save ir tu atsispirti negalsi. Kol tu apsiprasi su bolevik lyktybm, tau prieas patieks jas graija" puse vir, tau duos nekaltus udavinius, odiu, diena i dienos nuodys tavo dvasi, kol tu, pats to nejausdamas, liksi daiktu bolevik rankose. Tavo gyvenimas nebus savarankus: jis priklausys nuo prieo geidi. Prieo sakymai, udaviniai bus tavo gyvenimo gairs, kuri tu nenukrypdamas tursi laikytis. O prieo darbai, jo tikslai per daug tau gerai pastami, kad jie iandien galt avti tave. O gal pasakysi ne? Gal manai nesilaikyti t gairi, kurias prieas nusmaigstys tavo gyvenimo kelyje? Apsiriksi! Daiktu, kur mes turime savo rankose, naudojams tol, kol jis mums naudingas, o nenauding ir nepataisom metame iuklyn. Lygiai kaip mes su daiktu, taip pat, jei ne iauriau, pasielgs raudonasis budelis su tavim, jaunuoli, jei tu bsi jo rankiu komjaunuoliu. Jei paklusi prieui - sutiksi tapti savo tautos Judu: prieas tavim naudosis; jei ne - jis tave pasmerks, nes tu bsi didiausias jo prieas. Kas liks tau? Nepasitiks tavim tauta ji atstums tave, o raudonasis budelis tave sulugdys. Kada pasityios prieas i tavs, tavyje atbus tavo uslopinta tautos dvasia ir kas minut auks tau: Tu Judas!" Kur dingsi tada?! Nuo prieo ir nuo tautos teismo, nors laikinai, tu pasislpt galtum, bet kur pabgsi, kur pasislpsi nuo savs? Tavo lietuvikasis a" nuolat kartos: A praiau: neparduok mans prieui, nebk Judas, bet tu mane slopinai komunistiniais nuodais, tad iandien nesigailk..." Lietuvi jaunuoli, tai tavo ateities perspektyva, jei tu nors valandl susvyruosi, jei nemoksi grietai pasakyti prieui ne". Taiau tik maa dalel gali sulaukti tokio likimo, nes jaunuolis, kurio krtinje plaka Tvyns meile deganti irdis, puikiai inodamas prieo darbus ir tikslus, drsiai atsako prieo grasinimus ir raginimus Ne!" Jis nebijo nustoti to, k jam dav prieas, nes prieas dav tai, kas jam paliko, arba duoda tai, u k jis tikisi imteriopo atlyginimo. Prieo grasinimai nebaugina lietuvio jis nusiypsojs atsako: Jei nukentsiu, tai asmenikai dl to nukentsiu." Jis drsus; rytingas atsakymas tai tikrai lietuvikas, atkaklumu skambs atsakymas prieui. Jaunas, energija trykts mogus neturi bijoti prieo grasinim, neturi bijoti, jei reikt paaukoti save, savo gyvenim tam, kad likt gyva laisv mylinti tautos dvasia, kad ilaikyt nesutert savo vard lietuvi tautos prisiklimui. Tu, jaunime, turi visomis jgomis sijungti bendr tautos

pasiprieinim bolevikams, kad butum vertas netolimo Laisvs Ryto, dl kurio tauta nesigailjo ir nesigaili brangiausi auk. Laisvs kovotojai partizanai
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 1353, 1. 2-3. KOLCHOZ REIKALU

Dabartiniu metu Lietuvoje varoma stipri ki kolektyvinimo akcija. Ms vaiingi, darbts ir prie gimtosios ems ksnelio su nepaprasta meile prisiri kininkai veriami isiadti savo rankomis sukurt sodyb. J vieton siloma tuiais paadais umaskuota lazda ir maielis -Rusijos kolchozinink kasdieniniai palydovai. Tad rimtai pagalvokime! Pavelg Rusijos vykdyto ki sukolektyvinimo raid pastebsim, kad kiek kultringesns tautos (ukrainieiai) ar atskiros sritys steng gana ilgai (iki 10 met) spirtis prie baisiomis teroro priemonmis vykdyt kolchoz krim. Lietuvi tautai svarbu laimti laiko, nes bolevizmo lugimo valanda nebetoli. Ir jei pavyks udelsti masin ki sukolektyvinim, alies gerovs atstatymas nebus ypatingai sunkus. Prieingu atveju - kolchozai karo metu bus apgrobti - atsidursime bado pavojuje. Tad visomis priemonmis prie ki kolektyvinimo akcij! Nelankykim miting, nes ten yra sunkiau spirtis nieking agitatori itrmimo ar nubuoinimo grasinimais paremtai prievartai. Tekalba tuioms sienoms. Vieningam pasiprieinimui palauti taip greit priemoni nesuras ir, svarbiausia, tai pareikalaus okupanto nenaudai dirbanio laiko, o kininkai gals gyventi savo sodybose, gals dirbti savo em. Visi kolektyvizacijos agitatoriai tenepamirta, kas j laukia u pagalb prieui. Jie bus naikinami be pasigailjimo. O bausms iuo metu ivengusieji i atsikrusios nepriklausomos Lietuvos malons tenesitiki. U Judo darb bus tinkamai atlyginta. Idaviko ir pataikno vard bei atitinkam bausm usitarnaus ir visi savo noru pirmieji kolchozus stoj gyventojai. Nenerkime sau kilpos ant kaklo! Nekeiskime dar sotaus gyvenimo bad, o savo nam elgetos lazd! alin kolchozus! N vienas mitingus!

spjimo Kolchoz reikalu" nepaklausiusi igam baudimas prasidjo. Kurie nepaklaus odio susilauk veiksm. Kam brangi gyvyb, organizatori darb. meskite prie Taut idavikik kolchoz

kininkai! Jei visi vieningai prieinsits, okupantas nestengs js kolchozus suvaryti. alin kolchoz organizatorius! Laisvs kovos sjdis
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas SAUGOKITS!!!

Iaikinta, kad Butkaii k[aime] Ervilko valsiuje buvusiam Maiuliens kyje esantieji rusai, pasivadin majakiniai", yra NKVD dalinys. Yra pastebta, kad reguliariai kasnakt persireng civiliais ar vokikais rbais, pasienklin lietuvi partizan enklais, jie siautja po plaias apylinkes kaip partizanai. kininkai, bkite atsargs prie it Stalino budeli klast. Nepasiduokite ms tautos igam suviliojami!

Saugokits!!! (kas lap pl, bus nubaustas)

KGB ADS, 3 fondas, b. 22/4, 1. 70.

SPAUDOS SKILTYS
TAUT

Ms Tvyn Lietuva pavergta. Eina atunti ms vergijos metai. Visi okupacijos iaurumai mus imok suprasti laisv. Ne tik suprasti, bet u j ir gyvyb aukoti. Veltui paskutinysis okupantas vartoja iauriausi smurt. Kas laisv paino, vergijoj nebus. Veriau garbinga u Tv em mirtis, kaip azijatams vergija. Mes esam sena, garbinga, laisvs verta Tauta. Vargas tam, kas mums pastos keli laisv. Neturdami kuo, tai dantimis suplysime utvaras ir bsime laisvi. Sekdami usienio ir okupant spaud pastebjote, kad ms laisv per septynerius metus nebuvo taip arti, kaip dabar. Dar 1944 m. mes buvom pasaulio sukryje lyg umirti. iandien net ir didij pasaulio valstybi vadai randa reikalo savo parlamentuose kalbti apie mus. Dar daugiau. imtai usienio lietuvikj ir net svetimtaui organizacij yra sukurta kovai u ms laisv. Nors pasaul jaudina imtai vairiausi painiav, ms reikalas nra paskutinje vietoje. Europoje yra du blokai: ms blok remia visa Amerika. Vien dien, gal greiiau negu mes manome, tas skaudulys sprogs. Pavergtos tautos atgaus laisv. Ms okupantai tai jauia. Jie savo nusiminime prarado likut proto ir mano, kad pavergtas tautas smurtu privers ginti j imperialistinius reikalus. Okupant siekimai ms atvilgiu mums aiks: lietuvi taut pavergti, suminti, traukti slav taut tarp, nepasiduodanius sunaikinti. To siekia okupant imperializmas. Beveik vienodus metodus jisai vartoja ir kitiems okupuotiems kratams: vengrams, rumunams, ekams ir kitiems. Metodai tie patys, tik kai kur nevienodas tempas. Okupantai i karto mums palieka t lietuviko, stengdamiesi duoti j galvosen, kad vliau visai ms tautikum iplt. Tai turime visai gerai suprasti ir, neirdami auk, prieintis. Klaidinga ir migdanti tautos budrum paira, kad geriau aktyviai nesiprieinti, ramiau elgtis, tada ir auk skaiius bus maesnis. Tai tinka galbt, pasakytumm, kultringam okupantui, bet ne siauraproiui, iauriam, mgstaniam naikinim azijatui. Mes utikriname, kad jei nebt buv pasiprieinimo, jau puss ms ia nebt. Ms vaikai kita kalba kalbt, kit galvosen turt. Tai baili ir savanaudi tikinimas. Mes nesame vergai, kad u pusbad gyvenim gyvulikai btume kankinami, kad mus bukaproiai pusberniai mokyt. Esame lietuviai, laisva tauta, ir laisvai norime gyventi. Toks laikinas ms susitraukimas, paklusnumas, ramus vergijos jungo neimas daryt be galo slegiant spd ir kreipt kitomis

vagomis ms reikal usienyje. Kai didiosios valstybs kardu gina savo teises ir pasaulines rinkas, nemanykime, kad jos, ramiai mums besilaikant, pasilys toki laisv, kokios norime. Su ramiais vergais ten niekas nesiskaito. Ten danai primena, kad kas laisvs negina, tas nra jos vertas. Tik kai usienis ino, kad ms vaikai okupantui kanda, tada visi su mumis skaitosi, ir mes laimsime toki laisv, kokios norsime. Visi pasaulio utarytojai turi savo reikal ir i ms grietai reikalauja dti savo aukas u laisv. tai kodl treji metai, kaip mes stovime Tv ems apkasuose net iemos speig metu. Ms tbtin kova pagreitins laisv. Okupantas per daug taut apiojo. Visuose pavergtuose kratuose verda kova, o tai pagreitins skaudulio sprogim. Okupant jgos taip pat ribotos. Jie daug ko nort, bet visur reikia durtuv. Todl mums su pavergtomis tautomis daug kovojant, okupantui nelengva. Jis daug kur, uuot puols, iandien turi gintis. Jam tik ginantis, ms auk skaiius maja. Jei iandien okupantas neturt lietuvik igam, nip, jis bt mums maiau pavojingas. Jis neino ms kalbos, ms krato. iandien mums pavojingiausi vietos slaptieji igamos. Mums kartais sako, kad esame iauroki. Mes nesame iaurs, mes tik giname Tv em, savo ir vis lietuvi gyvyb. Kiek kart mes pasigailjome idavik, tiek kart vliau turjome gailtis. Per trejus metus ibandme vairius kovos bdus. Radome teising tik vien: tautos atmatoms, nipams nra ms Tvynje gyvenimo. Visokie svieto perjnai ir kitatauiai nipai turi i ms Tvyns pradingti. Tie Lietuvos igamos, kurie vieai okupant eilse dirba, yra inomi ir j galima pasisaugoti. Tai be garbs lietuvikos ikamos, u kuri nugaros stovi okupantai, veri tuos ruporus kalbti Maskvos kalba. Iki iol mes daug kur t slaptj nip pasigailjome, o jie mus apvyl naujomis Sibiro aukomis. Daugiau pasigailjimo nebus. Mes jau gerai inome, ms akis yra visur, net dokumentaliai mes inome j ukulisinius darbus. Kai j darbai auks atlyginimo, mes ne visada, kaip iki iol, darysime spjim. Mes perspjame taip pat tuos bailius ir pragyvenimu susirpinusius neva lietuvius, kurie grasinami sutinka savo draugus nipinti. Reikalaujame atsisakyti. Dl savo vaik, mon, duonos ksnio juk negali kitus Sibiro katorgon iduoti. Yra ir j vaikai. Iekok kitos tarnybos arba eik pas mus, arba Sibir. Bet svetim nekalt moni sskaita gyventi neleisime. Kvieiame visus geros valios tautieius: pranekite mums nipus, o mes jau rasime bd jiems sutvarkyti, kad ir kiek ekist juos saugot. Mums baisu praneti, kad toji skaudi nipinjimo liga rado auk net dvasininkijoje. iomis dienomis teikme paskutin spjim kun[igui] Mateliui, gyvenaniam Obeliuose, kuris, milicinink padedamas, ugrob banyi ir kun[igui]

Traknickui, gyvenaniam Kaune, ekist bendradarbiui. Mes ilgai laukme. Nes inome dvasininkijos tarpe ir daugiau toki idavik. J virininkams duodame laiko pagalvoti, kaip t bais skaudul sutvarkius, kad dvasininkija grt prie savo tiesiogini pareig. Ms sikiimas ia bus per skaudus. Mes spjame visus okupanto pataiknus, kurie, drebdami dl savo kailio, per uoliai tarnauja danai nekalt lietuvi sskaita. spjame: dirbkite savo darb, padkite vienas kitam. Mes stebime. Tie dalykai veltui nepraeis. O jei bendrai visi kovosime, kov greiiau laimsime. Kritusius pavaduos kiti. Tad kvieiame visus garbingus lietuvius kininkus, darbininkus, inteligentus jungtis lemiamai kovai. Nepaksime iandien baili ir kamputyje lindini. Bailiams ir slapukams laisvoj Tvynj Tv em svetinga nebus. To nepamirkite. Vienybje galyb. Vis okupuot taut iandien toks kovos kis. Broliai ir sess, junkime jgas. Laisv nebe u kaln. Globokime, remkime vieni kitus. Amina garb ir atminimas u Tautos laisv kritusioms aukoms. Pagarba ir Tvyns dkingumas kovotojams u Tvyns laisv. Greitai Gedimino kalne pakelsime amiams trispalv plevsuoti. Okupuota Lietuva, Demokratinio lietuvi Vilnius sjdio vadovyb
Jungtins Kstuio apygardos laikratis Laisvs varpas", 1947 11 15, nr. 125, p. 1-2 (KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 41978/3, t. 4, 1. 98-99). KODL MES TURIME SUBOIKOTUOTI BOLEVIKINIUS RINKIMUS?

Mes turime btinai suboikotuoti bolevikinius rinkimus todl, kad: 1. Lietuvi tauta laisva valia nesutiko ir nesutiks nei bti Soviet Sjungos dalimi, nei priimti bolevikins vergijos santvark, nes: a) Komunistin Soviet Sjungos santvarka yra ne demokratin, bet diktatrin, kaip tai imtais atvej yra patvirtin tiek Leninas, tiek Stalinas. O iandien kaip tik visas pasaulis kovoja prie diktatras, ir paskutinioji bolevikin diktatra greit turs lugti. b) Bolevik vadai, prisideng graiausiais kiais, siekia t pai tiksl, kaip ir buvusioji car Rusija paversti Lietuv rus atjn kolonija, iplti lietuvi tautai krikioniko tikjimo meil ir surusinti, kad per lietuvi tautos lavon bt lengviau siviepatauti Baltijoje. c) Stalino konstitucija yra aukiausio veidmainiavimo krinys.

d) Komunizmas graiausi k laisv, lygyb, brolyb pavert iaurios prievartos, teroro bei pasityiojimo objektu. e) Praktikoji komunistin santvarka Lietuvos liaud ilaisvino i pertekliaus ir nebuvusios kapitalo vergijos ir paverg iauriausion bei negailestingiausion valstybinio kapitalizmo komisar vergijon. f) Darbo mogui atimtas poilsis ir teis diaugtis savo eima. Jo laisvalaikis prievarta vagiamas veidmaini ir kvail agitatori visokiomis propagandinmis nesmonmis. g) Praktikoji komunistin santvarka iri ne kad darbo mogus bt sotus, bet kad komisarai pertekliuje gyvent. Darbo mogus pasotinamas tik kvailiausio melo ir bedionik teorij propaganda. h) Komunistins santvarkos metodas - griauti geriausius ir pavyzdingiausius kius, blakyti ir naikinti be pagrindo ir be teismo tkstanius nekalt eim, nualinti ir nususinti ydint krat, kadangi be pastogs, be duonos ir ialkusius mones lengviau paversti komisar vergais.
i) Lietuvoje bolevik istatytieji kandidatai Aukiausij ir Tautybi

tarybas yra: arba visokie atjnai, net Soviet Sjungoj susikompromitav komunistai, arba Lietuvoje gim svetimtauiai kolonistai, arba bevaliai lietuviai igamos, dvasins prostituts. 2. Lietuvos jungimas Sov[iet] Sjung teisikai n vienos valstybs nra pripaintas ir bolevikin valdia yra okupacin. O kaip tokia, ji neturi teiss Lietuvoje daryti rinkim savo tarybas. 3. Rinkdami atstovus Sov[iet] Sjungos aukiausij statym leidiamj organ, mes atliktume laisva valia plebiscit ir bolevikinio smurto bei apgauls fakt patvirtintume teisiniu aktu. 4. Dalyvaudami rinkimuose, kad ir mesdami subraukytus lapelius, mes pripaintume prim sovietin santvark ir sutik priklausyti Soviet Sjungai, bet tik nesutink su istatytais kandidatais. Tuo mes ukirstume keli ms tautieiams pabgliams bei emigrantams ikelti Lietuvos nepriklausomybs atstatymo klausim Suvienytose Nacijose ir atimtume galimum anglams bei amerikieiams ateinanioje Taikos konferencijoje apginti Lietuvos nepriklausomyb. Taigi nepriklausomybs atgavimas

nusitst neinia kuriam laikui ir bolevikai galt sunaikinti didel tautos dal.
A" apygardos laikratis Laisvs varpas", 1946 02 16, nr. 2(4) (Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 205-206). INIEKINTI LAVONAI GATVJE - BOLEVIKINIS TRIUMFAS

Jau ketvirti metai, kai Lietuva nea sunki ir skaudi bolevikin vergij ir neins nei statym, nei ribos raudonasis azijatas rauna i ms tarpo kiekvien smoningesn, drsesn, garsiau tiesos od tariant lietuv. Ketvirti metai, kai tsiasi sunki partizanin kova su barbarikuoju maskoliumi. Pasaulio istorijoje buvo daug taut, kurios kovojo u savo Laisv ir Nepriklausomyb. Taiau galbt n viena tauta tiek daug kruvin auk nesudjo kaip ms tauta. Lietuvos partizanas ioje kovoje vaidina svarbiausi vaidmen, nes jis savo kani ir kraujo kaina daugiausia gina ms Tvyn nuo visiko sunaikinimo. Partizan pasiprieinimo sjdis, vyksts visoje Lietuvoje, raudoniesiems okupantams baisiai nepatinka. Tai didelis stabdys j ideologijai" gyvendinti. Milinikos NKVD-ist gaujos vairiausi aktyv pavidalu nepaliaujamai siauia Lietuvoje, bet partizaninio judjimo ir partizan dvasinio atsparumo kad ir iauriausiomis smurto priemonmis nestengia palauti. Bolevikams gimta klasta ir smurtas, todl ir ia ie panaudojo paskutin ir emiausi savo kovos metod" partizan lavon iniekinim, stengdamiesi bent taip bauginti lietuvi taut. Vargu pasaulis bus kada nors tai mats ir sunku bt nusakyti, iki kokio laipsnio prijo toks vieas ir baisus lavon iniekinimas. Viena tik aiku, kad lovingoji bolevik partija" ioje srityje toli pralenkia visas tamsisias pasaulio jgas. Partizanin kova su tkstanteriopai didesniu prieu tsiasi ir ji tsis, kol bus laisva Lietuva, nors tai pareikalavo ir galbt dar pareikalaus daug auk. Partizan lavon iniekinimas miesteli gatvse neugniau lietuvi tautos pasiprieinimo. Lavonai gatvse - prastas ivaduotosios tarybins Lietuvos" vaizdas. Raudonieji barbarai nesitenkina vien lavon imetimu ant gatvs. Lavonai metami tvartus, slavynus, srut duobes, ulinius, balas, eerus ir t.t. Jie netgi deginami ir sueriami NKVD-ist unims. Tai tarybin kultra, kuri

bolevikiniai agitatoriai su politiniu budrumu" propaguoja visam pasauliui. Ar galima suderinti Generalins Asambljos posdiuose tarybini atstov pareikimus (juose demonstratyviai, mulkindami vis pasaul, aukte auk apie teroristin reim Graikijoje ir negr persekiojim Piet Afrikoje, reikalaudami savitarpinio tautini interes gerbimo ir pagrindini mogaus laisvs princip gyvendinimo) su jos valdios atstov vykdomu teroru Lietuvoje? Juk partijos sakymu lavonai imetami ant gatvs su atpjautais ir burn kitais lyties organais arba supjaustomi gabalus ir sumetami ivietes. Kaip tenka vertinti tok pasielgim, kada lavonui, iguljusiam savait laiko gatvje, partinis miestelio aktyvas iduria akis, apmto j akmenimis, pagaliais ir t.t. O tarybin spauda skelbia vis labiau lietuvi taut prisiriant prie stalinins taut draugysts". Tai klaiki ironija ir iauri tragedija, kuri vyksta lietuvi tautos gyvenime. Tiesa, pastaruoju metu gatvse pasirodo maiau partizan lavon. Juos jau pradeda slpti, bet tai visikai ne dl to, kad raudonieji azijatai ir j pakalikai bt pasibjaurj savo darbais. Tam yra visikai kita prieastis. Lietuvi tautos didvyrika kova dl savo Laisvs ir Nepriklausomybs randa vis platesn ir didesn atgars usienyje. Didieji usienio laikraiai su pasigrjimu mini kovojanios Lietuvos vard ir j skiltyse vis daniau pasirodo iniekint partizan lavon nuotraukos. Skraist, slepianti tikrj bolevikin veid, atidengiama vis labiau ir labiau. tai kas privert raudonj aktyv slpti savo kruvinj darb aukas. Kada nuvis ir Lietuvai Laisv, lietuvi tauta moks tinkamai vertinti ir pagerbti savo uvusius brolius. Kryiai ir paminklai puo tas vietas, kur guljo iniekinti lavonai. Jie bus liudininkai ateinanioms kartoms, kokia skaudi buvo bolevikins vergijos nata ir kokia brangia kaina buvo atkovota Lietuvos Nepriklausomyb.
Dainavos apygardos partizan leidinys Laisvs varpas", 1947.11.20, nr. 2(11) (Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 562-564). BOLEVIK TERORAS

Lietuvoje yra nemaa dar kinink, net itisais kaimais bolevikai dar iki iandien nesteng priversti jungtis kolektyvus, u k bolevikai nirta ir panaudoja tam barbarikiausius priespaudos metodus. tai vienas bolevikinio teroro pavyzdi.

. m. balandio mn. Naumiesio vals[iaus] yli kaimo gyventojus, kuri n vienas nepriklaus kolektyvui, upldo ginkluota istrebiteli gauja, kad juos sukolektyvint. Pirmja auka pasirinko pasiturint gyventoj Sed. Bet Sediui, neirint vairiausi grasinim, grietai atsisakius jungtis kolektyv, istrebiteliai m konfiskuoti jo turt ir liep isikraustyti i kio. Sedys, nepaksdamas itokio teroro, oko ulin. iaur vaizd stebjs jo kaimynas Arnauskas oko j gelbti, bet Arnausk pasitiko irgi staigi mirtis io didvyrikumo siutintas istrebitelis, savo niekinga ranka paleids automato serij, nukov j. Bet bolevik teroras nesibaigia ir sujungus kininkus kolektyvus. Kaip inome, bolevikai labai skuba suburti kolkieius kolektyvines sodybas, kad bt jiems lengviau valdyti. Bet tai jiems nelabai sekasi, sutinkant griet tautos pasiprieinim. Kokias priemones idrsta bolevikai panaudoti, kad tbt kolkieiai imt statyti kolkines sodybas, pasakoja mums toks pavyzdys. Serediaus valsiuje, Kauno apskr[ityje], civili rbais persireng istrebiteliai m padeginti kinink klojimus. Vien . m. birelio mn. tame valsiuje sudeginta apie penkiolika klojim. Gyventojams vien toki padegj pagavus ir pristaius milicijai, pastaroji j tuojau paleido. iais savo banditikais veiksmais bolevikai bando pasiekti toki tiksl, btent: kalt u klojim padegimus suversti partizanams, kad gyventojus nustatyt prie partizanus, ir pastatyti gyventojus prie vykus fakt, nes aiku, kad nauj pastat statyba bus leidiama tik kolkins sodybos ribose.
LLKS Kstuio apygardos laikratis Laisvs varpas", 1951.08.10, nr. [neskaitomas], (Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 557).

I HUMORO SKILI * * *

Keletas partizan ueina pas kinink vakarieniauti. Senut, to kininko motina, pradeda j gaildamasi stebtis, kaip jie ilaik, anot jos, tok varging ir piln pavoj gyvenim. Pastebjusi ant partizan rankovi prisitus trispalvius trikampius, kuri viduryje buvo isiuvinta juoda K" [Pulkininko Kazimieraiio rinktin] raid, klausia: O k, vaikeliai, toji juoda raid reikia? Kankiniai, mamute, atsako vienas. Tai, Dzievuliau, tikra prauda. Ir reikia mokc taip pataikyc urayc, vargdienliai js mano, dar labiau sujaudinta stebisi senut.
***

Kapiamiesio MVD-istus labai erzina partizan atsiaukimai, atsirand ant tvor, stulp bei nam po kiekvienos nakties. Reikjo btinai susekti tuos, kurie darb atlikdavo. Taiau MVD-istus dar labiau siutino vykis, kai 1948 m. vasario mn. pats strib virininkas Golovenkinas atsine atsiaukim milicijos bstin. Nebt dar toks didelis limas, jeigu atsiaukimas bt iaip kur nors jam kitas, o ia, tai, ant pei prikabintas, ir net i kooperatyvo milicij parjo. Iekok ir sek, kas platina, jeigu pats milicijos virininkas vieai neiojasi.
Dainavos partizanas", 1950.02, nr. 3, (KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, t. 4). JUODI AR RAUDONI VELNIAI?

arka! arka! auk prie lauo juokdamasis partizanas Urba. Jei tu esi gudrus, pasakyk man, kokios spalvos yra velniai? Kiti sdjusieji prie lauo partizanai prapliupo juoku. Maiukas partizanas arka, nelauktai gavs tok keist klausim, neramiai sujudjs ir kreivai ypteljs, r: Visoje Europoje velniai yra vaizduojami juoda spalva, o Amerikoje jau nuo seno velniai pieiami raudonos spalvos. Bet kurie velniai yra tikresni juodi ar raudoni? vis dar neatleido partizano arkos.

 Matot, juodo velnio dar n vieno mirtingojo akis nra maiusi, -juoksi partizanas arka, - o raudonj velni, inirusi i tamsij Kremliaus padugni, iandien pilni visi ms pavergtos Tvyns ukampiai!..
LLKS Juozapaviiaus tvnijos leidinys Partizan viams aidint", 1953, 05-06, nr. 3(7) (iauli .Auros" muziejaus fondai). LINKJIMAI

Linkime balandio pirmosios proga Kominternui ir Politbiurui su drg. Stalinu prieaky skubiai gauti vizas kelionei Belzebubo karalij.
***

Lietuvos komunistams, skrebams, idavikams ir visiems j padlaiiams linkime i anksto pasirpinti ir susiiekoti sausas medio akas, kad vliau nebt per didelio susigrdimo ir netekt per ilgai laukti eils. Lietuvos kaimo bobui vyr. komitetas
Kultuvas", linksmai tiesios minties laikratis, 1949 met balandis, nr. 1. (Nenugaltoji Lietuva, sudarytojas Algimantas Liekis, t. 3, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995, p. 327-328).

KOVOS BROLIAI! SVEIKINAME SU V. VELYKOMIS IR LINKIME JAS RAMIAI PRALEIST. NAUJ DVASIOS PRISIKLIM!

I gilaus iemos miego atsikelianti pavasario gamta diugina kiekvieno mogaus siel. Visi jauiame, kad su kiekviena diena ms em ateina gamtos grois ir iluma. Pirmieji atsikelianios gamtos pranaai vieversliai jau gieda savo giesmes ms Tvyns padangj. Praslinks dar viena kita savait ir ms em sualiuos nauja gyvybe, sodai ir laukai pasipuo iedais. Velykos yra iemos pabaiga ir pavasario pradia. Atjs pavasaris taiau suadina ne tik ms ems gyvyb, bet jis veikia ir mogaus siel, jo jausmus. vyksta mogaus dvasios atsiklimas, kiekvienas ms gauname naujos jgos ir impulso naujiems darbams ir sumanymams. Ypa pavasaris veikia mog dabar, kada ms Tvyn pavergta, nes jo atjimas suadina vilt netolimo isivadavimo i vergijos jungo. Todl Velyk vents, yminios gamtos atgijimo pradi, kiekvienam ms yra mielos ir

nekantriai laukiamos. Kristaus atsiklimas i numirusij, rodos, visiems monms pabria, jog reikia ne snausti, bet atgyti, sukrusti ir savyje atgaivinti dvasin gyvenim su visomis jo groybmis ir polkiais. Gyvenim kuria mogus. Nuo ms kovos, darbo ir valios pareina asmeninio ir visuomeninio gyvenimo turinys. Mes visi norime gero savo Tvynei, savo tautai ir kiekvienam artimui. Visi troktame, kad inykt pasaulyje vergija ir skurdas, kad ms Tvynei nuvist laisvs saul. Taiau vien tik gerais norais nieko nenuveiksime ir nieko nesukursime. Sakoma, kad norti tai galti. Bet jeigu ko nors tvirtai usibr siekiame, tai reikia, kad ms norus ir rytumus lydt nuosekls darbai ir kova. Tada mes susilauksime savo trokim gyvendinimo, tuomet pamatysime savo kov ir darb vaisius, kurie mums lieps vietoje nesustoti, bet nuolat skatins naujiems darbams ir naujai paangai. Jei norime, kad ms kova, ms darbai bt nas, reikia, jog jie bt dirbami ne i pareigos, bet i meils. kiekvien darb mes turime dti dalel savo sielos, dvasios ir proto tuomet ieis graus krinys. Todl darb ieinaniam kiekvienam mogui reikia netis ne tik darbo rankius, bet kartu su savim reikia nusineti ir darbo meils kupin dvasi. Jeigu mogui dvasios prisiklimas buvo reikalingas anksiau, tai dabar, kai ms Tvyn pavergta, kai siauia kruvinasis bolevizmas, tas atsiklimas kaskart darosi vis labiau ir labiau reikalingas. Mes, lietuvi tautos vaikai, turime atgyti naujiems darbams, kurie reikalingi ms tautos gyvybs ilaikymui, jos prisiklimui laisvam, demokratiniam gyvenimui. Ms kova, ms darbai turi bti grindiami lietuvi tautos laisvs ir gerovs dsniais. Kai itokius gyvenimo ikeltus reikalavimus turime prie akis, visi mes sukruskime, visi nusikratykime neveiklumo ir susndimo, meskime al pilietines teises" gavus pratim laukti tinkamo momento", nieko neatidliokime rytojaus dienai, jeigu tatai galima padaryti iandien. Atsiminkime, kad kiekviena veltui praleista diena kartu su savim nusinea ms asmenins ir tautins patvarios ateities krimo galimumus. Todl kas mgsta tpioti vietoj, kas nesiryta iandien veikti ikilusias klitis, tas danai kenkia tiek sau, tiek savo kratui. Ms naujiems darbams atgijusi dvasia turi reiktis kiekviename ingsnyje, kiekviename usimojime, toji dvasia turi bti aktyvi, verli, kieta ir patvari. Jokie vjai ir nepasisekimai neturi ms usimojim sugniudyti, jie negali veikti ms dvasios kietumo ir susilpninti rytingumo. Atvirkiai,

kuo daugiau gyvenimo kelyje pasitaiko sunkum ir klii, tuo labiau turime mes usigrdinti, mes tada turime dirbti dar energingiau, tiksl vertis dar rytingiau ir atkakliau. Tpiojimas vietoje ir laukimas geresns rytojaus dienos yra ms pralaimjim pradia, o danai bna ir visas pralaimjimas. Taip pat kartu mums reikalingas tvirtas tikjimas savo siekiamo tikslo grynumu, varumu ir kilnumu, nes jeigu patys imsime abejoti tuo, ko siekiame, tai savo tiksl ir trokim mes niekada negyvendinsime. Kiekvienas lietuvis iandien turi bti tautini ideal karys. Niekas ms negalime turti asmenini pirmenybi prie visos tautos tikslus ir reikalavimus. Ms vis asmeniniai reikalai ir ambicijos turi nusilenkti tautos siekimams. Kas iuo metu mgint savo smulkius asmeninius reikalus ikiti prie visos tautos didiuosius reikalus, tas lengvai susilaukt igamos ir idaviko vardo, jis bt paniekintas ir iguitas i lietuvi tautos tarpo. Kadangi asmeninis, tautinis, valstybinis ir visuomeninis gyvenimas niekados nebuvo ir iandien nra tobulai sutvarkytas, tai mes savo darbu ir kova, savo dvasia ir imintim turime prisidti prie jo tvarkymo ir tobulinimo. Nevalia n vienam ms nutylti ar tyiomis nematyti sprag, kurios bado akis. Ms aktyvi dvasia ir nesvyruojantis rytingumas liepia jas skubiai likviduoti, kad jos nevirst puvsiais, naikinaniais toliau ms buit. Drsiai, atvirai ir rytingai, bet apgalvotai ir altu protu kelkime aiktn ir naikinkime visk, kas kenkia lietuvi tautos, ms organizacijos gyvenimui, kas nori j silpninti ir paralyiuoti. Atjs pavasaris, kurio pradi mums visiems skelbia Velyk vents, turi mumyse suadinti kovos dvasi. Kovoti mums reikia visur, su kiekvienu netobulumu, apsileidimu, neveiklumu, nerytingumu ir t.t. Kai kovos dvasia viepataus kiekviename ms, o kartu ir visoje lietuvi tautoje, tuomet mes galsime tarti, kad vyko visuotinis dvasios atsiklimas. Pra-buskime, tautieiai, i miego. Jeigu kas buvo apsnds, prisikeikime naujam darbui ir naujam gyvenimui! Visi nauj dvasios prisiklim.

LLKS Kstuio apygardos biuletenis, 1950, 04-05, nr. 3-4 (KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 12. 1. 227-229).

POGRINDIO REIKM

Nors jau septyneri metai, kai sugro ms alies raudonasis engjas ir atm visas ms mogiksias teises, bet neretai tenka sutikti tiek kaime, tiek mieste, net ir tarp inteligent moni, galvojani, kad Lietuvai pogrindis ess nereikalingas ir net tautai alingas, nes per j es represuojama nemaa moni. Bt galima ia nenagrinti ios be galo klaidingos galvosenos, bet, pirma, kiekviena alinga mintis tartum maytis kn pateks nuod kiekis yra ineiojamas po vis tautos organizm ir nuodija jos smon; antra, ms tauta yra labai mayt, todl turime branginti kiekvien tautiet ir visomis priemonmis kovoti, kad jis grt tinkam keli, nuskaidrinti jo tautin smoningum, kol jis dar nra tautai galutinai uvs; treia, danai kiekviena monse sklindanti mintis bei paira turi savo smoning pradi, btent: yra kieno nors tyia paleista, todl tenesistebi i eilui skaitytojas, kad pogrindio spaudoje nagrinjamas toks klausimas. Jeigu i mintis yra kieno nors paleista, tai vien ms mirtino ir klastingo prieo, nes tik jam vienam ji gali bti naudinga. O jeigu kas nors savaime pradjo taip galvoti ir kalbdamas skleidia toki pair, tai jis labai pasitarnauja ms alies smaugjams. Tad abiem atvejais su ia mintimi reikia kovoti. Vis pirmiausia nepamirkime, kad pogrindis (ar partizan veikla) yra organizuotas tautos kovai dl laisvs. ios organizuotos kovos moralin reikm yra be galo didel. inome, kad usienyje, laisvose alyse yra ms pabgli komitetai bei vairs sambriai ir net ms emigracin vyriausyb, kurie visi kovoja dl ms tautos laisvs. Tad faktas, jog pavergtame krate yra partizan veikla, organizuotas pogrindis labai padeda tiems ms emigraciniams veikjams. Pogrindis yra visos tautos valios reikjas pasaulio akyse; pogrindio veiksmas, kova su prieu yra lyg demonstravimas visam pasauliui, jog Lietuva nesutinka bti bolevikin, jog ji pasiryusi kautis tbtin kov, nordama isivaduoti i okupacinio jungo. Pogrindis tai organizuota geriausi tautos sn ir dukr kova ir protestas prie smurt. Geriausi ta prasme, kad tie mons, kovodami labai nelygi kov, isiaddami visko, vien Tvyns meils vedami, dl tautos laisvs pasiry kiekvien mirksn paaukoti savo gyvyb. Tai tik komunistai ir ypatingi j saugumo ministerijos organai leidia ms tarpe mint, kad Lietuvoje nra jokio organizuoto pogrindio, o vien nuo tarybins valdios besislapstanij breliai.

Patys inome, ypa kaimo gyventojai, jog kakas leidia pogrindio laikrat, kad, uvus vienam ar keliems kovotojams, j viet atsiuniami naui partizanai. Ar tai bt galima, jei ia nebt organizacijos, ir geros organizacijos? Ne, tai padaryti bt nemanoma, be to, jei nebt vieningo pogrindio, pavieniui veikianius partizanus prieas seniai bt sunaikins. O dabar pogrindio jgos, nors ir daug kovotoj va, ne maja, bet stiprja. Tatai rodo, kad ms pogrindis gerai organizuotas, kas nemalonu ms mirtinam prieui. Tai kokia bt nauda i tos organizacijos? Pirmiausia jie skleidia bei puoselja per pogrindio spaud ir iaip jau vien paiu savo buvimu laisvs mint. Laisv mogui yra tiek pat reikalinga kaip paukiui erdv, uviai vanduo. Atrodo, nereikt ito aikinti. Bet, deja, kiekvienoje tautoje atsiranda moni, tiek mokyt, tiek paprast, kurie rpinasi graiai apsirengti, skaniai pavalgyti ir igerti. Jiems laisv nebrangi. Todl jie nebetenka savo moniko orumo ir virsta panas penimas kiaules. Tai itokiems ir tenka aikinti, jog nelaisvo mogaus gyvenimas yra bevertis, jog laisv brangiau u gyvyb. Kai mogus keliauja per visik tams, kai j apima baim, tada maytis, kad ir toli mirksintis iburlis j labai nuramina. Ms taut apgaubusios siaubingos nakties iburys ir yra pogrindis. Jis paguodia keniant mog ir suteikia vilties; jis yra jo moralin parama. Daugelis ino, kiek partizanai numalino uoli saugumiei, emvdist, kankinusi ms mones, kiek nutild apylinki, net valsi parsidavusi pirminink. Kiek bt per juos nukentj moni. Jei alies ems kio sukolektyvinimas iki iol dar nebaigtas, tai ia taip pat daug nusipeln ms partizanai. Kiek sudraud kolchoz pirminink bei per savo neimanym ar baim kolkius stojani kinink, kiek ia iplatina atsiaukim. Bet uvis svarbiausia, kad pogrindis yra bsimoms laisvs kovoms reikaling ginkluot pajg branduolys. Esant reikalui, jis per trump laik gali labai isiplsti, padidti: ia itin svarbu, kad turime organizacij, bsimosios kariuomens uuomazg. Galime bti tikri: nors ir daug jg bus suorganizuota laisvei tautos, raudonajai bestijai sunaikinti j vien neuteks. Kiekviena tauta turs paaukoti savo laisvs auk. Dar neatjo metas, kada pogrindis gals efektingai pasirodyti. O darbo bus.

Pavyzdiui: kai besitraukiani bolevikini gauj upuldinjami tautieiai bgs iekoti partizan pagalbos, maldaus apginti ir patys stos j gretas. Tai tada visiems, dabar nesuprantantiems, bus akivaizdiai aiku, kaip svarbu turti organizuot kovin [neskaitomas odis]. Kaip bus reikalingas tvirtas pogrindis. Tad pasistenkime laiku suprasti pogrindio reikm ir jam kuo galdami padti.
(I Partizano" nr. 8 (12)) LLKS Kstuio apygardos laikratis Laisvs varpas", 1951 08 10, nr. [neskaitomas] (Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 19441953 metais, p. 554-557). VYKIAI LIETUVOJE

Lapkriio 2 dien Vilniuje, Lietuvos senojoje sostinje, vyko student demonstracija. Studentai ijo gatves giedodami tautin himn ir dainuodami patriotines dainas. Milicija band demonstrantus isklaidyti guminmis lazdomis, i ko ir prasidjo riaus. Studentai rankomis pl akmenis ir apmt milicininkus. Okupanto tarnai Vilniuje nusigand tuojau auksi sovietins kariuomens pagalb isklaidyti studentus. Kariuomenei atvykus, buvo girdimi viai. Tuo paiu metu milicija ir kariuomen gaud ir suiminjo gatvse narsiuosius Lietuvos snus. Vlini vakar brys isklaidyt demonstrant atjo Ras kapines ir udeg vakutes ant dr. Jono Basanaviiaus ir daugelio kit ymij Lietuvos veikj kap. T pai dien Kaune moksleiviai ij gatves reikalavo laisvs ir duonos. Iaukta soviet kariuomen demonstrantus isklaid ir aretavo 300 student. Aretuotj student draugai vakare susirink prie Neinomojo kareivio kapo padjo vainikus ir udeg vakutes giedojo himn... Lapkriio 2 dien ant daugelio nam Vilniuje, Kaune ir iauliuose buvo trumpam suplevsavusios Lietuvos trispalvs, ymdamos dar gyv laisvs trokim ms Tvynje...

LLKS Juozapaviiaus tvnijos leidinys Partizan vi aidas", 1956, 11-12, nr. 2(21) (iauli Auros" muziejaus fondai).

APIE LAISVS KOV IR DIDVYRIKUM

Ateities istorik, kuris atskleis dabartinio ms tautos gyvenimo puslapius, labiausiai stebins du dalykai. Pirmiausia jis turs stebtis neregtu dabartins vergijos baisumu, pavyzdio neturiniu iaurumu ir ta taip nepaprastai itobulinta komunistins vergijos sistema, kuri, rodos, turt uslopinti paskutin laisvojo mogaus alsavim, paversti visiku vergu ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu atvilgiu. Taiau dar labiau ateities istorik stebins tai, kad tauta po ios baisios vergijos jungu ne tik nesuklupo, bet sugebjo vesti toki nepaprastai sunki ir didi kov. Ir klaus anas istorikas, i kur smsi sau itverms ir jgos deimtys tkstani partizan, kurie geriau pasirinko mirt negu baisij prieo vergij, i kur smsi sau jg pavergtieji, kurie geriau pasirinko kankinio vainik negu idavyst. Ir, iekodamas atsakymo tuos klausimus, jis su tylia pagarba turs nulenkti savo galv prie ms tautos nepaprast dvasin didyb.* Tie, kurie laisva valia atiduodavo gyvyb u idj, tie, kurie geriau sutikdavo ikentti kankinio mirt, kad nereikt padaryti idavysts, tie visada bus laikomi didvyriais. iandien kiekvienam Lietuvos valsiuj rasime imtus toki pavyzdi. Kiekvienas valsius turi maiausiai kelias deimtis partizan, kurie neteko gyvybs tesdami pasiryim geriau ti, bet neiduoti laisvs kovos idjos. Kiekvienam valsiuj rasime daugyb pavyzdi, kur tardomieji geriau sutiko ikentti kankini mirt ir pasmerkim, bet neidav savj. O kiek moni idrso ir idrsta ioj baisioj kovoj rizikuoti ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais. Didvyrikumo pasireikimas ms tautoj iuo metu yra masinis. Todl ateities istorijoj is ms tautos gyvenimo tarpas bus vadinamas herojikuoju ar didvyrikuoju laiku. O alis, tiek didvyri pagimdiusi, dar kart bus pavadinta didvyri eme.* Kaip visada lemiamais gyvenimo momentais, taip ir baisiajame i dien bandyme kiekvienas atskiras mogus pasirodo, kas jis i tikrj yra. iuo laiku aikiau kaip niekad suvilga atskir moni kilnumas ir dvasin didyb. Taiau alia to geriau kaip niekad turi progos pasireikti ir atskir moni niekyb bei dvasios emumas. Paskutiniai reikiniai, be abejo, meta el ir ant ms tautos iuo herojikuoju jos gyvenimo momentu. Bet reikia atminti tai, kad tam tikr emj prigimties pus turi kiekviena tauta ir net kiekvienas atskiras mogus. Taiau ir anos tamsiosios dms negali utemdyti to, kas yra i tikrj viesu ir didinga. Tie eliai greiiau tik

parykina ir suteikia dar didesn vert viskam, kas ioj sunkioj tautos kovoj suvilgo tikrojo heroizmo viesa. * Ar aktyvus pasiprieinimas pavergjui sumaino, ar padidino ms tautos nuostolius? Vienu atvilgiu, be abejo, padidino, nes tai pareikalavo daug auk. Taiau kitu atvilgiu, be abejo, sumaino, nes prieas, pajuts, koki reakcij sukelia tautos smaugimas, buvo priverstas skaitytis bei susiaurinti ir sultinti savo planus, kuriuos jis buvo paruos tautos naikinimui. Labai galimas dalykas, kad nesiprieinimas pavergjui ms tautai bt buvs maiau nuostolingas negu prieinimasis. Bet ar tauta galjo nesiprieinti ir kodl ji prieinosi? Greiiausiai todl, kad jai pasirod per daug ema ir negarbinga nusilenkti paniekai, barbarybei, tapti bjauriausi dvasios isigimli mindiojama verge. Vadinasi, tauta pakilo kov gindama savo mogikj vertingum, gindama tai, kas visiems laisviesiems ir doriesiems monms yra brangu. Tuo ji pasirod kaip kilnus ir vertingas monijos bei taut bendruomens narys. Tuo ji ne savo indl bendrj monijos kov dl laisvs ir mogikumo idj. Todl suprantama, kodl jau iuo metu, kol laisvs prieams dar nra paskelbta galutin kova, pasaulis su pagarba ir palankumu su-iuro ms maj al. Karingis [Bronius Krivickas]
LLKS vyriausiosios vadovybs spaudos organas Prie rymanio Rpintojlio", 1952 10, nr. 5(21).

Siloma literatra
TYRINJIMAI Anuauskas, Arvydas, Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940 1958 metais, Vilnius: Mintis, 1996. Baguauskas, Juozas, Lietuvos jaunimas laisvs kovose, Vilnius: Lietuvos Respublikos kultros ir vietimo ministerijos Leidybos centras, 1992. Brazaitis, Juozas, Vien vieni, Vilnius: Vilties" spaustuv, 1990 (ketvirtas fotografuotinis leidimas). Bubnys, Arnas, Lietuvi antinacin rezistencija 1941-1944 m., Vilnius: Spaudos platinimo mon Veja", 1991. Gakait, Nijol, ir kiti, Lietuvos partizanai 19441953 m., Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1996. Girnius, Kstutis K., Partizan kovos Lietuvoje, Vilnius: Mokslas, 1990 (antras fotografuotinis leidimas). Kedys, Jonas Petras, Terorizuojama ir naikinama Lietuva, 1938 1991, Klaipda: Ryto" spaustuv, 1994. Laisvs kov archyvas, t. 1-16, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1991-1996. Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861-1990 03 11, sudarytojai Aldona Gaigalait ir Juozas Skirius, Vilnius: viesa, 1993. Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijose, VilniusKaunas: .Auros" spaustuv, 1994. Tininis, Vytautas, Sovietin Lietuva ir jos veikjai, Vilnius: Enciklopedija, 1994. Truska, Liudas, Lietuva 1938-1953 metais, Kaunas: viesa, 1995-

ALTINIAI Abromaviius, Stanislovas, alio Velnio takais, Kaunas: Morkno ir K spaustuv, 1995. Daumantas, Juozas, Partizanai, Vilnius: Vaga, 1990 (antras fotogra-fuotinis leidimas). Drukus, Andrius, Laukit, sugrim laisve neini, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1995. Garmut, Antanina, Ijo broliai, Kaunas: Spindulio" spaustuv, 1990. Garmut, Antanina, Motinle, auginai, Kaunas: Spindulio" spaustuv, 1993. Glemait, Diana, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994. Ipl man laisv brangiausi. Tremtini dainos, sudarytojai Kostas Aleksynas ir Laima Prokut, Vilnius: inijos" draugijos valdyba, 1990. Kovojanti Lietuva: Rezistent dainos, sudarytojas Linas Juas, Vilnius: inijos" draugijos leidykla, 1990. Kovos keliu engiant. Vakar Lietuvos partizan eilraiai ir dainos, 19451953, sudarytojas Leonas Gudaitis Vilnius: Vyturys, 1991. Krivickas, Bronius, Ratai, t. 1, Vilnius: Kultros leidinys Sietynas", 1993. Laisvs kov aidai, LLKS emaii apygardos leidinys, emaitija, 1952. Pakartotinai ileido spaustuv ab", 1990. Leleius-Grafas, Justinas, Baliukeviius-Dzkas, Lionginas, Dienoraiai, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1994. Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja, sudarytojas G. Vaigauskas, Maskva: Auktoji SSRS KGB mokykla, 1986. Pakartotinai ileido Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1992. Lietuvos kov ir kani istorija: Lietuvos gyventoj trmimai 1940 1941, 1945 1953 metais sovietins okupacins valdios dokumentuose, sudarytojai Eugenijus Grunskis ir kiti, Vilnius: Pasaulio lietuvi bendruomen, 1995.

Lietuvos kov ir kani istorija-. Laisvs kovos 19441953 metais, sudarytojai Dalia Kuodyt ir Algis Kata, Kaunas: Pasaulio lietuvi bendruomen, 1996. LLKS teisiniai norminiai dokumentai, Vilnius: P. Kalibato mon Petro ofsetas", 1995 Luka-Daumantas, Juozas, Laikai mylimosioms, Kaunas: laisv" fondas, 1994. Mekauskas, Ignas, Kraups odiai, Kdainiai: Raids" spaustuv, 1994. Nenugaltoji Lietuva, sudarytojas Algimantas Liekis, t. 1-3, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993-1996. Paulaviius, Antanas, Kraujo upeliai tekjo, Kaunas: Lietuvos tremtini sjunga, 1990. Rpintojlis: LLKS partizano maldos ir apmstymai, ileido emaii apygarda, 1953. Pakartotinai ileido spaustuv ab", 1991. Semakait, Janina, Vaino brio tis, Vilnius: Amius, 1994. Simonaitis, Edmundas, Tvyns gint ijo broliai, Jonava: Dobilo" valstybin leidybos mon, 1994. Suaudytos dainos, sudarytojai Vytautas Ledas ir Henrikas Rimkus, Vilnius: Vaga, 1990. Suvalkijos kov aidai, sudarytojas Vladas emeta, Kaunas: Auros" spaustuv, 1995. imnas, Antanas, Vilties ir glos kanose, Panevys: UAB Tvyn", 1993. U mylim tvyn, sudarytojas Algirdas iukius, Utena: Utenos kratotyros muziejus, 1991. enkime su malda-. LLKS maldos ir apmstymai, LLKS Prisiklimo apygardos leidinys, 1950. Pakartotinai ileido Kauno vyskupijos kurija, 1990.

PRISIMINIMAI Antanaitis, Bronius, odiai i pragaro, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991. Brazdionyt-Okelinien, Aldona, Po iaurs pavaiste, Vilnius: Periodika, 1989. Eelon broliai, Sudarytoja Albina Venskeviien, Vilnius: Vyturys, 1991. Eelon sess, Sudarytoja Albina Venskeviien, Vilnius: Vyturys, 1994. Gurskis, Vincas, Ms jaunysts auka, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1992. Lakickas, Kstutis, Kalinys Z-311, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994. Norilsko vyiai, Sudarytojas Bronius Zlatkus, Vilnius: Vyturys, 1992. Partizano Ryto prisiminimai: Partizano keliu, 19411949, Kaunas: Lietuvos tremtini sjunga, 1990. Peiulaitis, Povilas, it paimkime gyv, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1993. Petraka, Juozas, vilgsnis atgal, Vilnius: Savo" leidykla, 1992. Ramanauskas-Vanagas, Adolfas, Daugel krito sn..., Vilnius: Mintis, 1991. Student byla, sudarytojas Vytautas Bukauskas, Vilnius: Diemedis, 1995. Vilutis, Leonas, Likimo mozaika, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1992. GROIN LITERATRA Adomnas, Vincas, Kas apverks j dali, Vilnius: Vaga, 1992. Balinait, Jon, Situacija, Vilnius: Vaga, 1993. Lauc, Jonas, Negand metai, Vilnius: Vaga, 1991.

Mikelinskas, Jonas, Nors neviet laimjimo viltis, Kaunas: laisv" fondas, 1994. Peiokait-Adomnien, Birut, Penktas: neudyk, Kaunas: laisv" fondas, 1994.

Vard rodykl
Abromaviius Stanislovas 304 Adomaitis Julius (Erdvilas) 140, 141 Adomas > Konius Pranas Adomnas Vincas 99, 306 Aidas > Paulaitis Petras Akacija Leinskait Ona Aleksynas Kostas 238, 304 Algimantas > Miliulis Aleksas Alkupnas Bartkus Petras Alzait Monika 100 Ambrazas Vytautas 86, 93 Kasperaviius Juozas Antanaitis Bronius 305 Antigon 49 Antanas > Kulikauskas Antanas Antanas > Maksimovas Anuauskas Arvydas 303 Arnauskas 294 Arnas 211 uolis Jys Dominykas Baliukeviius Lionginas (Dzkas) 26, 39, 43, 55, 57, 69, 74, 82, 86, 87,88, 95, 98, 99, 106, 113, 115, 116, 121, 132, 138, 145, 146, 147, 148, 161, 166, 205, 206-218, 280, 304 Baltruaitis Jonas 273 Baltsis Antanas {vejys) 59, 63, 64, 66, 67, 68, 69, 84, 108, 124, 132, 166-167, 204 Baltunikas (Vienuolis) Jonas 49 Balutis Balinas Juozas Banadas 212 Bankininkas > Valentlis Alfonsas Bartaeviius Petras 25 Bartainas Juozas 24, 43, 44 Bartkus Petras (adgaila, Alkupnas) 87, 91, 99, 107, 110, 129, 167, 254 Basanaviius Jonas 145, 300 Bastys Pranas 273 Baura 217 Bazileviius Vincas 67 Benediktas XV 250 Berija Laurentijus 138, 163, 181 Baceviius Algimantas 271 Beras > Jurkaitis Petras Banas Antanas 273 Blaoniai 71 Baguauskas Juozas 303 Blaonis Petras 70 Bajerius Konstantinas (Garibaldis) 87, 91, 99, Blaonyt Monika 70 165 Bloznelis Mindaugas 54, 154 Bakys Antanas (Eerietis, Germantas, Klajnas) Bobirovas 270 101, 114, 129, 131, 163, 165-166, 200, 201, 267 Boriseviius Vincentas 44, 249 Baland Gendrolyt Elena Boruta Kazys 30 Balandis 212 Bradnas Kazys 13 Balinait Jon 306 Brazaitis-Ambrazeviius Juozas 69, 303 Balikonis Juozas 30 Brazdionis Bernardas 90 Balinas Petras 37 Brazdionyt-Okelinien Aldona 305 Balinas Juozas {Balutis) 68, 191, 273 Branait Nijol 187-189

Briedis > Vaitelis Danielius Briedis Voldemaras 68 Breivai 146 Brunius Klemensas 68 Bubnys Arnas 303 Budreviius Vaclovas 70 Bukauskas Vytautas 306 Buika Juozas 126 Bulovas Jonas 86 Bulovas Juozas {Iksas) 93, 169 Burokas 210, 212 Butageidis 192, 200, 202 Btnas Julijonas {Steve) 68, 134, 162, 188 Butkeviius Liudas 41, 54

Erelis 58, 59 Erstikis Steponas {Pataonas) 140, 141 Evato 218 Eerietis > Bakys Antanas Faustas > Grybinas Aleksandras

Gaidys Leopoldas 25 Gaigalait Aldona 303 Gaileviius 246 Gailius 192 Gajauskas Balys 144 Gandas 57 Gardenis > Kukauskas Jonas Garmut Antanina 304 Gasilinas Virginijus 92 Ceseviius Domas 30 Gakait-emaitien Nijol 10, 11, 303 Chruiovas Nikita 139, 144 Garibaldis Bajerius Konstantinas Churchillis Winstonas 53, 157 Gavnas Vytautas {Vampyras) 64 eponis Juozas (Tauragis) 19 Gediminas > Vabalas Alfonsas ibirai 71 Gediminas {Grietas) 55 inikait Ona 142 Gedvilas Meislovas 155 Gedvilas Robertas 62 Dambrauskas Liudas 54, 70, 154 Gegutis 190, 191, 193 Darelis 60 Geguis Juozas {Diemedis) 162,168, 207, 208 Daumantas Juozas > Luka Juozas Gendrolyt Elena (Baland) 100 Daunoras Vaclovas (Ungurys) 133 Generolas Vtra > Noreika Jonas Dd Tomas Milaeviius Aleksandras Genius Kisielius Juozas Genys 208 Deksnys Jonas {Hektoras) 57, 58, 59, 64, 67, 68, Geraldas > Liesys Antanas 133, 137, 158, 167-168 Germantas > Bakys Antanas Demonas > Jankauskas Juozas Giedrikas Stepas (Girietis) 91 Didpinigaityt Danut 81 Gintautas Ivanauskas Vaclovas Diedukas > ibaila Juozas Girietis > Giedrikas Stepas Diemedis > Geguis Juozas Girinis 206 Dijokait Joana 60, 62 Girnius Kstutis K. 11, 303 Drakas Morknas Povilas Glemait Diana 86, 91, 92, 93, 168-169, 185Drukus Andrius 304 168, 228-230, 304 Drunga Jonas Zigmas {Mykolas) 41, 168 Glemait Elvyra 185 Ddnas Jonas {Vynas) 125 Glemait Mika 185 Dulius Jonas 70 Goethe Johann Wolfgang von 92, 172 Duanskis Nachmanas 139 Gogait Ona {Marciuke) 275 Dveinys Vacys 72 Golovenkinas 295 Dzykis Kukauskas Jonas Gorodeckis Stasys 54 Dzkas > Baliukeviius Lionginas Gorskis Mortonas 149 Diugas > Mingilas Laurynas Grafas > Leleius Justinas Grietas 55 Grigonis Leonas (Upalis) 73, 110, 254

glis > Liesys Antanas Eidimtas Adolfas 19, 39, 54 Erdvilas Adomaitis Julius Grikelis Jurgis 57 Grybinas Aleksandras (Faustas) 110, 111, 132, 161, 169, 209, 210, 254 Grunskis Eugenijus 304 Gruodis Juozas 29 Gruas Juozas 29 Gudaitis Leonas 304 Gudaitis-Guzeviius Aleksandras 24, 44, 95 Gudas Antanas 273 Gudikis Antanas 273 Guiga Stasys 14, 142, 143 Guoba 209, 210, 212, 216, 217 Gurskis Vincas 306 Guas Vytautas (Kardas) 110, 254

Grinkeviit Dalia 116

Jurkaitis Petras {Beras) 134, 270-272 Jurknas Jonas (Valeras) 100 Jrininkas 193

Kabainskas 68 Kalnius 212 Kalytis Bronius {Siaubas) 127,162,190,191, 195, 196, 205 Kamarauskas 59 Kapoius Kazimieras 239 Kapsas 212, 213, 214, 215, 217 Karalius Albinas 19, 54 Kardas > Guas Vytautas Karboius Bronius {Bite) 163 Kareviius 249 Hektoras > Deksnys Jonas Karijotas > Vitkauskas Viktoras Henrikas > Ivanauskas Vaclovas Karingis > Krivickas Bronius Idenas Liesys Antanas Karinas Labnas Benediktas Karosas 249 Ikamas Algimantas 86 Karpis Julius {Vieversys) 98, 207, 208, 212 Iksas Bulovas Juozas Karsavinas Leonas 30 Inira Kazys 30 Karveliai 189 Indrilinas Mamertas 91 Karvelyt Ugn 189 Inocentas III 250 Kasperaviius Antanas Ivanauskas Vaclovas (Henrikas, Gintautas) 162, Kasperaviius Juozas (Visvydas, Angis) 41, 169 66, 87, 106, 128, 170 Ivanauskas Juozas (Vygandas) 128 Kata Algis 15, 184, 304 Ivanauskas Tadas 30 Katilius Viktoras 30, 99 Ivonis Stasys 72 Kaulinis Vincas {Mikinis) 161 Iganaitien Petr 270 Kaunas Jonas 271 Iganaitis Pranas 270 Kazanas Afanasas 33 Kazanas Mykolas 33, 34 Jablonskien Bron 118 Kazickas Bronius {Saulius) 99, 126 Jakubauskas Sigitas 45 Kazimieraitis > Vitkus Juozas Jakubnas Kazys 29, 54 v. Kazimieras 31 Jankauskas Juozas (Demonas) 135, 163 Kazlauskas Jonas {ermuksnis) 94 Jankauskas Vidmantas 86, 93 Kedys Jonas Petras 303 Jatulis Izidorius 18 Kemis Fabijonas 30 Jys Dominykas (uolis) 39, 82, 132, 170 Kimtas Jonas {algiris, ygnas, Dobilas) Jzus 31 63, 106, 108, 124, 125, 127, 158, 162, 170, 176 Jokeris 201, 202, 204 Kisielius Juozas {Genius) 129 Jovaiai 176 Klajnas > Bakys Antanas

Juas Linas 304 Judas 256, 285, 286 Jundilos 38 Juodiai 86 Juozaitis Kazys 128 Juozapaviius 97, 140, 190, 295, 301 Jurkaitien Agota 273 Krivickas Juozas 91 Krupaviius Mykolas 68 Kruinskas Jonas 273 Kondrotas (ernas) 190 Konius Pranas (Adomas) 141, 142, 164 Kossu-Aleksandrikis Jonas 90 Kostas 206, 215 Kubilinskas Kostas 28, 93, 94, 176 Kubilius Adolfas 19, 39, 54 Kubilinas Petras 18 Kuingis Antanas 67 Kudirka Vincas 31,214 Kudirka Zigmas 68 Kukauskas Jonas (Dzykis, Gardenis) 86, 134, 135, 162 Kulikauskas Antanas (Antanas) 58, 64 Kuliauskas Antanas 283 Kuliauskas Martynas 283 Kuodyt Dalia 15, 184 Kurakinas Kirilas 25 Kuras Juozas 276 Kurtas 268 Labnas Benediktas (Karinas) 91, 94, 212, 213 Lakickas Kstutis 306 Laktingala > Peiulaitis Povilas Lakstutis > Urbonas Jurgis Laknas Neifaltas Jonas Lap > Prsaitis Prancikus Lapnas 197 Landsbergis Algirdas 65 Latvaitis Bartkus 273 Lauc Jonas 306 Laurinaitis Benas 273 Laurinaitis Vaclovas 273 Ledas Vytautas 305 Legataviius Stasys 70

Kraujelis Antanas {Siaubnas) 141, 142, 164 Krikinas Jurgis (Rimvydas) 64, 68, 87, 98, 133, 158, 171, 172, 207, 208, 209, 212, 216 Kritaponis Jonas 35 Krivickas Bronius (Vilnius, Karingis) 35, 49,91, 92, 127, 171-172, 223-227, 302, 304

glis) 99, 101, 172 Liesys Bronius (Naktis) 99, 110, 130, 254 Likadzijauskas Anupras 271 Liniovas 271 Litas > Stanikis Sergijus Liubartas > Vainas Balys Liuberskis Kostas (vainys) 140, 141 Lordas 217 Lukas > emaitis Jonas Lukauskait Ona (Pokien) 54 Luka Juozas (Daumantas, Skirmantas, Skrajnas) 17, 58, 59, 61, 64, 66, 68, 67, 68, 87, 89, 95, 128, 133, 134, 135, 137, 138, 148, 149, 150, 251, 158, 189, 162, 171, 172-173, 187189, 239, 304, 305 Luka Jurgis 51 Lukos 86 La Alfonsas 93 Maiokas Mykolas 41 Maiulien 287 Maironis 90 Maksimovas Antanas 59, 68 Mariuk Gogait Ona Markulis Juozas 41, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 67, 107, 108, 124, 127, 156, 158, 167, 168, 171, 172, 256 Martaviius Leonardas 139 Mastauskas Matas 54 Matas > emaitis Jonas Matelis 290 Matulionis Teofilis 44, 249 Matuseviius Pranas 270 Maytis > Pyplys Kazimieras Merainis > ibaila Juozas Mekauskas Ignas 305 Mikas-Audrnas 209, 216 Mikelinskas Jonas 306

Leleius Justinas (Grafas) 39, 55, 57, 86, 87, 95, 106, 113, 138, 145, 147, 197-205, 218, 304 Leleius Vytautas 145 Leninas Vladimiras 30, 31, 241, 290 Lepeka Juozas (Jazminas) 194 Leinskait Ona (Akacija) 115 Liekis Algimantas 296, 305 Liepa 204 Liesys Antanas (Tvanas, Geraldas, Idenas,

Mykolas Jonas t-> Drunga Zigmas Mikuckas Jonas 273 Milaeviius Aleksandras (Ruonis, Ryklys, Vairas, Dd Tomas) 101, 107, 108, 161, 173 Miliulis (Algimantas) Aleksas 161 Milinas 39, 57 Mindaugas > Stepuleviius Vladas Mingilas Laurynas (Diugas) 130 Mirta 274 Mislinius- Tigras 208, 209, 210 Misinas Jonas (alias Velnias) 35, 37, 39,47, 49, 55, 56, 57 173-174, 304 Perknas 276 Petkut Irena 100 v. Petras 250 Petraka Juozas 306 Petrauskas Deksnys Jonas Pijaevas Ilja 21, 156 Pijus XI 241 Pijus XII 67, 149, 173, 239 Pileckis Jonas {arnas) 64, 206 Piliakalnis 39, 57 Piras 50 Plechaviius Povilas 17, 35, 165, 166, 170, 173, 176, 177, 180 Plienas > Morknas Alfonsas Plyys 60 Plytnikait-Turskien Monika {Rta) 62 Popierai 86 Povilaitis Jonas 273 Praneviit Maryt {Paulina) 73 Preikas Kazys 158 Preilauskait Onut 32 Prokut Laima 238, 304 Prsaitis Prancikus {Lap) 130, 131, 143, 164 Pundzeviius Stasys 18 Puskunigis Justinas 273 Puel Neifaltien Aldona Puel > Senkut Anel Puzonas Liudas 49, 87 Pstelninkait Salomja 271 Pyplys Kazimieras {Maytis) 65, 67, 68, 87, 133, 159, 175-176, 239 Railait Joana {Neringa) 177 Raktas 271

Misinien Ona 49 Mieikis Vladas {Tarzanas) 129 Mikinis > Kaulinis Vincas Mikinis Antanas 30, 67, 69 Mitrofanovas 270 Morknas Povilas (Rimantas, Drakas) 131, 163, 173 Montvydas Vladas (emaitis) 128, 131, 163, 174 Morknas Alfonsas (Plienas) 56 Morknai 86 Morozovas Pavlikas 30 Mykolaitis-Putinas Vincas 29, 90 Muraka Antanas 273 Musteikis B. 60 Musteikis Kazys 18 Naktis Liesys Bronius Narsut Rumeviit Anastazija Nausdait Nina {Rasa) 61, 62 Neciunskas Zigmas 87 Negras 204, 205 Neifaltas Jonas (Laknas) 38 Neifaltien Aldona (Puel) 38 Neringa > Railait Joana Nemis 204 Noreika Jonas {Generolas Vtra) 54,156, 174 Nyktaitis 217 Orwellas George'as 32 Ozelis > Ratkelis Albinas Pakalnikis Steponas 104 Paleckis Justas 102, 155

Palinas Juozas {Rytas) 130, 162 Paiys 102 Palubeckas Juozas {Simas) 138 Pavaist 280 Pataonas Erstikis Steponas Paulaitis Antanas 143 Paulaitis Petras {Aidas) 18, 41, 143, 144, 175 Paulaviius Antanas 305 Paulina > Praneviit Maryt Pavasaris > Vainas Balys Peiokait-Adomnien Birut 306 Peiulaitis Povilas {Laktingala) 74, 81, 209, 210, 306 Peiulionis Motiejus 18, 19, 20, 41, 178 Rerichas Nikolajus 29 Rklaitis M. 59 Ryklys > Milaeviius Aleksandras Rimantas Morknas Povilas Rimgaudas 204 Rimkus Henrikas 305 Rimvydas > Krikinas Jurgis Rimknas Stasys 273 Rytas > Palinas Juozas Rudis Jonas 182-183 Rugelis > Tvaska Kostas Rugys 206 Rumeviit Anastazija (Narsut) 57 Rupaitis Jonas (ilius) 129 Ruonis Milaeviius Aleksandras Rta > Plytnikait-Turskien Monika Saidokas > Vitkauskas Viktoras Sarpalit Irena 147 Saulius > Kazickas Bronius Savukas 191 Seliokas Vincas 66, 69, 108 Semaka Jonas 54, 156 Semakait Janina 124, 305 Senavaityt Maryt 81 Semnas Jonas 273 Semnas Kazys 273 > Veverskis Kazys Senkut Anel (Puel) 65, 81 Sezemanas Vosylius 30 Siaubas > Kalytis Bronius Siaubnas > Kraujelis Antanas Sierakauskas Zigmas 125, 162

Ramanauskas Adolfas {Vanagas) 19, 33, 38, 39, 73, 79, 88, 89, 94, 95, 98, 100, 108, 110, 111, 132, 133, 134, 135, 138, 139, 140, 164, 176, 190-196, 206, 207, 208, 210, 212, 213, 216, 254, 268, 306 Ramanauskas Prancikus 44, 249 Ramanauskai 139 Rasa > Nausdait Nina Raslanas Petras 78, 139 Ratikis Stasys 18 Ratkelis Albinas {Oelis) 64 Raulinis Alfonsas 54 Reinys Meislovas 44, 249 Remeika Vytautas 130 Stalinas Josifas 28, 29, 30, 31, 32, 53, 65, 85, 101, 116, 124, 139, 145, 156, 163, 214, 217, 218, 241, 249, 287, 291, 295 Staneviius Vytautas 57, 68 Stanikis Sergijus (Litas, Viltis) 132,133, 134, 135, 163, 177, 209, 210 Stankeviius Jurgis 273 Stanknas Juozas 67, 87, 239 Starkus Antanas (Mont) 161 Startas 27G Stasinaitis 86 Stepuleviius Vladas (Mindaugai) 64, 204, 205 Stev > Btnas Julijonas Stirbys Vaclovas 87, 128 Strazdas 190, 192 Streikus Antanas 33 Streikus Izidorius 45 Streikus Juozapas 45 Studentas 190, 193 arnas Pileckis Jonas edys 294 emeta Vladas 305 ernas > Kondrotas ibaila Juozas (Merainis, Diedukas) 56, 73, 99, 110, 163, 177, 254 ilaitis 68 ilas 91 ileika Stasys 273 ileika Vincas 273

Simas > Palubeckas Juozas imnas Antanas 305 Simonaitis Edmundas 305 irvys Klemensas 66, 67, 68, 162 Skinkis Adolfas 94 iukius Algirdas 305 Skirius Juozas 303 niuolis Vytautas (Vytenis) 91, 99, 130, 217 Skirmantas > Luka Juozas vogerin 60 Skrobl 204 Tamulaitis Bernardas 273 Skrajnas > Luka Juozas Tanknas Petras 104 Slapinskas Vytautas (Vytas) 129 Mieikis Vladas Sluka Antanas (arnas) 69, 106, 125, 126, 161, Tarzanas Taunys Leonas 41, 54 176-177 Tauragis eponis Juozas Smetona Antanas 199 Tininis Vytautas 303 Smetona Alfonsas (ygandas) 161, 205 Tkaenka 116 Snarskis 19, 178 Traknickas 290 Sniekus Antanas 9, 10, 65, 119, 155 Treiokas 190, 191 Sokolovas Aleksejus 70 Triugve Li 218 Solenycinas Aleksandras 117 Truman Harry 109, 254 Trumpys Benediktas 66, 67, 68, 162 Truska Liudas 303 Tukiai 146 Tupnas Petras 172 Tutinait Maryt 49 Tvanas Liesys Antanas Ttlyt Rita 92 Tvaska Kostas (Rugelis) 126 Vygandas > Ivanauskas Juozas Vilnius > Krivickas Bronius Viltis > Stanikis Sergijus Vilutis Leonas 34, 306 Vynas Ddinas Jonas Visvydas > Kasperaviius Juozas Viinskas 83 Ylius Antanas 40, 41, 54, 102, 145, 169 Virtuozas 191 Vytas Slapinskas Vytautas Uleviius Bonifacas 15 Vytautas emaitis Jonas Ungurys > Daukozas Vaclovas Vytautas Didysis 239 Urba 295 Vytenis > niuolis Vytautas Urbaitis Vincas 273 Vyto 59 Urbonas Jurgis (Lakstutis) 95, 125 Vitkauskas Viktoras {Saidokas, Karijotas) Urbonas II 250 133, 162, 178-179 Upalis > Grigonis Leonas Vitkus Juozas (Kazimieraitis) 39, 40, 41, 87, 106, 132, 156, 179 Vabalas Alfonsas (Gediminas) 64 Vyturys 191 Vacius 267 Vizbaras 68 Vainas Balys (Pavasaris, Liubartas) 124, 126, Voveris Vaclovas {aibas) 38, 87, 91, 94, 184, 305 178, 208, 209, 212, 216, 217 Vaiduoklis 39, 57 Vaigauskas G. 304 Zarankien Elena 273 Vailokaitis 91 Zaskeviius Algimantas 58, 59, 61, 68 Vaininas Stasys 29 Zaskeviius Stasys 41 Vairas > Milaeviius Aleksandras

Vaitelis Danielius {Briedis) 34, 63, 124, 178 Vakaris 282 Valaitis Antanas 271 Valentlis Alfonsas {Bankininkas) 91 Valeras > Jurknas Jonas Valiulis Jurgis 68 Vampyras Gavnas Vytautas Vanagas Ramanauskas Adolfas Vanagas 271 Velaviius Ignas {Vilius) 18 Velnio Ipera 39, 57 Venskeviien Albina 305 Vetrovas Pavelas 21, 154 Veverskis Kazys {Senis) 19, 39, 54, 114, 155, 178 Veikauskait Birut 101 Vtra > Noreika Jonas Vienuolis > Baltunikas Jonas Viesulas 210, 212 Vieversys > Karpis Julius

Zlatkus Bronius 306 adgaila Bartkus Petras aibas > Voveris Vaclovas aibas > ilys Antanas algiris > Kimitas Jonas alias Velnias > Misinas Jonas danovas A. 28, 119 ebrauskas 271 emaitis > Montvydas Vladas emaitis Jonas (Vytautas, Lukas, Matas, Tylius) 14, 61, 78, 105, 106, 107, 108, 109,110,111,128,133,136,137,138, 159, 160, 163, 167, 180-181, 254 ygandas > Smetona Alfonsas ygnas Kimtas Dobilas ilius > Rupaitis Jonas ilit Marijona 138 ilys Antanas {aibas) 113 vainys > Liuberskis Kostas vejys > Baltsis Antanas

Vietovardi rodykl
Agurkik 168 Akmen 28 Alytus 31, 62, 99, 165, 166, 170, 176, 177, 190, 193, 194, 195, 209, 269, aps. 21, 22, 33, 35, 36, 38, 39, 154, 155, 156, 168, 170, 175, 177, 178 Alizava 93, apyl. 93 Alov 121, vls. 122, 154, 178 Altajaus kalnai 199 Altonik 273 Amerika 213, 288, 295 Anglija 56, 88 Anykiai 68, 145, 176, aps. 176 Antazavs mikai 33, 155 Antininkai 173 Ariogala 155, 173, vls. 169 Auktaitija 34, 35, 39, 63, 68, 76, 91, 121, 124, 126, 141, 142, 168 Azija 17 Avini giria 45 Baden Badenas 68, 137, 159, 173 Bagaslavikis 21 Bairoutas 167 Baisogala 109 Bakaloriks 178 Balninkai 154, 155 Baltamikis 126 Baltarusija 21 Baltijos jra 239, 281, 291 Baltijos kratai 28 Bartkai 271 Batakiai 159, 170 Berlynas 53, 159, 197, 217 Berupio mikas 270 Betygala 173 Bilinai 170 Birai 35, 154, 172, aps. 35, 170, 171, kr. 91, 162 Bir giria 91 Bistrigiki mikas 76, 168 Brazikai 273 Briuselis 179 Bbleli vls. 276 Bugonys 22 Butyrk kaljimas 138, 181 Butkaiiai 287 Butkikiai 176 Butrimonys 154, 170 ekiks ekoslovakija epaiiai inikai iobikis 49, vls. 21 vls. 169, 178 166 172 142

Daugai 121, vls. 36, 156, 178 Daugpilis 167 Deguiai 168 Didieji alimai 142 Didioji Britanija 18, 52, 53 Donbasas 217 Dresdena s 108, 173 Druskininkai 192, 194 Dktas 145 Dkto mikai 107, 108 Dulkikiai 72 Dusetos 145 Dusios eeras 205 Dzkija 22, 35, 38, 39, 62, 91, 99, 113,132, 165, 168, 171, 205

Eimulikis 49 Eiiks 269 Elb 52 Endriejavas 36, 156 Endrikiai 179 Ervilkas 129, vls. 32, 129, 287 Estija 109, 148, 149 Europa 17, 53, 239, 250, 288, 295 Fontainebleau 180 Fultonas 53 Garinai 22 Garliava 187 Gaur 156 Gedimino kalnas 290 Gedimino pilis 145 Geleiai 178 Geleiniai 177 Germuoliai 270 Gervnai 168 Getautikiai 174 Giedraiiai 179 Ginui piliakalnis 34 Girkalnis 154 Giai 158 Gorkis 171 Gracas 217 Graikija 293 Grauiai 38 Grendav 71 Grinkikis 154 Grikabdis 270, 272, 274 Gudeliai 37, 155, 191 Gudija 170 Gulbinai 35 Gulbinikiai 166, 167 Ignalina 145 Ilinojaus valst. 149 Indija 218 Jalta 20, 155 Jankai 274, vls. 169, 272, 273 JAV 18, 23, 52, 148, 149, 176, 281 Jiezno raj. 73

Jonava 28 Joniklis 173 Jonikis 22 Juodbdis 172 Juodup 169 Juodviriai 178 Jurbarkas 31, 144, 170, 175, aps. 41, 86, raj. 123, 137, 181, vls. 175 Kaiiadorys 173, aps. 56 Kalesnyk mikas 94, 175, 178, 206 Kaliningrado sr. 67, 144 Kalnnai 175 Kalniks mikas 38 Kalniks mis 36, 38, 91, 156 Kaltinn vls. 131, 173 Kalviai 178 Kapiamiestis 295 Karaliauiaus sr. 27 Karrd 273 Karmlavos vls. 57 Kaukazas 21 Kaunas 11, 18, 45, 59, 67, 87, 92, 139, 143, 144, 145, 153, 156, 161, 162, 164, 165, 168, 170, 171, 175, 176, 177, 178, 179, 180, 187, 188, 197, 246, 271, 290, 300, 301, aps. 154, 156, 157, 178, 294 Kazl Rdos mikai 64, 134, 159, 162 Kbikiai 175 Kdainiai 28, 107, aps. 154 Kelm 100, 129, 145, raj. 166, 173 Ketnai 179 Keturvalakiai 155, 156, 157 Kiaulininkai 180 Kiaunelikiai 155 Kybartai 145 Kinija 23 Klaipda 28, 161, 176, aps. 156, 159, kr. 115, 131 Klaipdos sukilimas 177 Klebikio mikas 50 Klepoiai 21, 22 Kleviniai 270 Korja 23, 53, 161 Kraks 155 Krai skerdyns 240

Jokbaiiai 170

Kretinga 175, aps. 123, raj. 142 Krikai 270 Miroslavas 155 Ma 213 Naumiesio valsius 294 Nemunas 191, 196 Neravai 177 Neris 213 Niu Britenas 176 Niurnbergas 52 Nironys 125 Obeliai 145, 290 Omskas 69 Onukis 154, 212, vls. 38, 70, 178 Oprtai 65

Kryi kalnas 31 Krkliai 269 Kupikis 68, 92, 168 Kuras 273 Kuryn 273 Labanoro giria 34, 36, 126, 155 Laisvs alja 145 Lankininkai 192, 195 Laps 177 Laptev jra 45 Latvija 27, 109, 142, 144, 148, 149 Lazdijai 145, 176, aps. 76, 155, 180 Lazdij-Punsko raj. 137 Ledinuotasis vandenynas 117 Leipalingis 41, 166, 180, vls. 104 Lekiai 273, 274, vls. 168, 273 Lelin vls. 126 Lenkija 27, 52, 59, 64, 67, 133, 158, 168, 171, 172, 240, 242 Levonikiai 272 Lvuo 213 Liepalotai 271 Lioli vls. 36 Lisabona 175 Likiava 180 Lizdai 22 Londonas 216 Lukiki kaljimas 140 Lksto eeras 174 Lukiai 270, vls. 271

Pabaiskas 157, vls. 104 Pabaltijys 116, 281 Paberupiai 276 Pabrad 268 Padlies 173 Padovins vls. 177 Paeerlio vls. 272 Paggiai 145 Pagynvis 169 Pagiri mikai 178 Pajotijai 165 Pakapurnis 167 Pakruojo raj. 72, vls. 174 Pakuonis 157, 187 Palanga 180 Paliepyn 270 Paliepi mikas 37, 155 Marcinkonys 39, 190, 191, 196, vls. 269 Paluobiai 270, 272 Mardasavas 269 Marijampol 65, 169, aps. 40, 65, 155, 169, 175, Pandlys 145, 168, apyl. 93 Panemunis 154 177 Maskva 9, 10, 23, 113, 138, 140, 144, 181, 197, Panevys 32, 46, 145, 176, aps. 33, 34, 36, 155, 173, 178 199, 211, 217, 241, 242, 245, 248, 289 Papikiai 141 Maeikiai 28, aps. 128, 179 Paryius 187 Medingnai 100 Pasvalys 145, aps. 49, vls. 171 Medinai 170 Pail 87, 128 Merkin 39, 121, 154, 166, 179, 190-196, 269 Pataiai 272 Merkys 190, 193, 196

Mekuiiai 141, 145 Miguiionys 38, 155 Miguiioni kautyns 178 Milanas 175

Parai 135, 173 Perloja 196, 269 Pernaravas 130, 154 Pervalkai 171 Petkaii mikas 53 Piet Afrika 293 Seredius 154, 156, vls. 294 Sibiras 14, 43, 90, 105, 109, 116, 117, 118, 121, 141, 148, 172, 199, 203, 240, 241, 243, 244, 247, 248, 249, 251, 271, 272, 281, 289, 290 Siesikai 154, 158 Simnas 119, vls. 36, 156 Skardupi parapija 40, 169 Skuodas 145, vls. 179 Soviet Sjunga 9, 10, 13, 19, 23, 24, 27, 28, 40, 46, 47, 48, 52, 53, 54, 55, 67, 89, 111, 116, 121, 136, 139, 143, 147, 148, 149, 157, 159, 162, 163, 164, 171, 239, 240, 242, 244, 245, 247, 248, 249, 250, 281, 290, 291 SSRS > Soviet Sjunga Stalioriai 270 Storiesiai 273 Strazdai 71, 126 Subartonys 192, 193, 195 Suomija 19, 217 Sutkai 270, 272 Suvalkai 171 Suvalkija 121, 132 Svdasai 176 akiai 20, aps. 41, 165, 168, 169, 270, 273, raj. 179 euoli vls. 21 iaudiniai 271 iauliai 20, 39, 144, 146, 153, 156, 161, 169, 175, 301, aps. 22, 174 iaurs Korja 23 ilai 217 ilals aps. 173 ilavotas 155 yliai 294 ilo mis 34 ilut 145 iluvos vls. 158, 173, 180

Piktilingiai 271 Pilvikiai 63, vls. 166, 167 Pyragiai 158 Plyniai 270 Plunksnoi mikas 169, 185 Potsdamas 38, 46, 156 Pranczija 10, 52, 68, 86, 95, 173, 180 Priekuls raj. 142 Prienai 50, aps. 38, 123 Prien ilas 177 Prien vls. 175 Prsija 67 Punia 155, 190 Punios ilas 39, 170, 206 Punsko vls. 171 Pualoto vls. 173 Pios mikas 202, 204 Putvinskiai 131 Puvoiai 190, 269 Radvilikis 19, 91, 107, 109, aps. 172 Ragaiiai 173 Raguvos mikas 172 Raini mikelis 139 Ramygala 172, 182, vls. 177 Ranin 270 Raseiniai 19, 165, 169, aps. 36, 41, 61, 154, 156, 158, 167, 170, 180 Ras kapins 145, 300 Raudondvario tiltas 178 Rekyvos pelks 61 Rylikiai 22 Rytprsiai 115, 133 Rokikis 68, 168, aps. 154, raj. 139 Roma 241, 242, 250, 251 Rozalimas 156 Rudamina 155 Rudnia 155, 269 Rras 216

Rusija 65, 101, 124, 171,271, 286, 291 Salako vls. 125 Salantai 142 Samuolyn 270 Sarapinai 272 Ssnava 51 Seda 19 Seinai 173 Seirij vls. 168 unkari mikas 169 vedija 64, 68 vedikiai 271 venionli raj. 142 venionys 145, 176, aps. 34, 35, 96 venioni mikai 34 Taryb Sjunga > Soviet Sjunga Taujn vls. 157, 178 Taurag 61, aps. 32, 61, 159, 170, apyl. 68 Taurags mikai 66, 133, 162 Tauragn vls. 72 Teliai 30, 156, 174, 179, aps. 20, 174, raj. 169, 172, 174 Tibetas 218 Tirkli vls. 179 Traifelbergas 188 Trak aps. 33, 35, 38, 39, 56, 71, 154, 155, 174, 178 Troknai 145, 176, raj. 172, vls. 36, 155 Tytuvnai 145, vls. 180 Uciechos dvaras 191 Ukmerg 21, aps. 33, 34, 36, 56, 77, 154, 155, 157, 158, 177, 178 Ukraina 70, 124, 166, 242 Uralas 208, 215 Utenos aps. 35, 36, 71, 96, 102, 168, raj. 141 Upaliai 168 Upelki mikas 167, 172 Upoliar 116 Uulnio mikas 36, 155 Vabalninko vls. 170 Vadeniai 177

imkaiiai 138 imkaii mikas 78, 137, 181 imoni giria 125, 127 imonys 121 irvintos 179 lynakiemio mikas 171 tuthofas 174 ukionys 174

Varuva 20, 197 Varukai 157 Veisiej plentas 204 Veiveriai 31, 87, 145, vls. 172, 173 Veivirnai 159 Veliuonos vls. 178 Venclovikiai 178 Vengrija 145 Vepri vls. 36, 37, 155 Vidukl 31 Viktorava 270 Viliuiai 272 Vilkavikis 31, 156, aps. 65, 155, 156, 157, 158, 166, 167 Vilnius 11, 19, 20, 21, 28, 30, 31, 56, 57, 58, 59, 61, 94, 124, 127, 128, 139, 140, 145, 153, 156, 158, 161, 162, 164, 168, 170, 171, 174, 176, 178, 179, 251, 290, 300, 301, kr. 115, 131 Virtuk mikas 36 Virtuk mis 156 Vladimiras 44 Vokietija 10, 13, 18, 20, 23, 35, 48, 52, 68, 89, 156, 159, 167, 172, 173 Vorkuta 117 Zarasai 25, 154, aps. 33, 35, 168 Zbaras 173 Zygmantik 270 Zypliai 271 Zypliks 270 agar 20 agariai 204 aliamikis 166, 180 alioji giria 34, 126

Vadokli vls. 178 Valkininkai 154 Varios kautyns 36, 156 Varios mikas 38 Varna 269 Varnos mikai 87 Varnailis 270 Varniai 107, vls. 174 Varnos mis 239

altyn 271 emaitija 19, 35, 37, 39, 41, 53, 54, 63, 68, 94, 108, 123, 128, 132, 166, 168, 174, 213, 215 eneva 20, 161 iemari vls. 56 iobikis 169 virgdaiiai 276

Iliustracij altiniai
TREMTIES IR REZISTENCIJOS MUZIEJAUS FONDAI: p. 19, 24, 25, 34, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 47, 49,

50, 53, 56, 59, 60, 63, 64, 66, 69, 71, 80, 82, 84, 85, 88, 89, 90, 92, 97, 98, 101, 107, 111, 115, 124, 125, 126, 129, 130, 131, 133, 134, 141, 142, 144, 145, 148
KGB ADS:

p. 31, 51, 67, 94, 95, 99, 127, 138

ALGIO KATOS ASMENINIS ARCHYVAS: p. 38, 62, 82, 87, 139

REPRESIJ LIETUVOJE TYRIMO CENTRAS:

p. 45, 117, 118, 119

JONO LAIMUIO EMAIIO ASMENINIS ARCHYVAS: p. 61, 110, 137 LIETUVIKOJI TARYBIN ENCIKLOPEDIJA, T. 7, VILNIUS, MOKSLAS", 1981: p. 58 VIRGINIJAUS GASILINO ASMENINIS ARCHYVAS: p. 91 ALTVYKSL, NR. 6, VILNIUS: ALTVYKSLS BENDROV, 1991: p. 122