KĄ IR KAIP TIRIA

ASTRONOMIJA?
ASTIJAUS ARIMAVIČIAUS IR NOJAUS JAKŠTO 2DKL.
 ASTRONOMIJA
• Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už
Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Tiria už
Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę,
vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje,
judėjimą.
ASTRONOMIJA
• Astronomija padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių žemės
vietų geografines koordinates, kas yra labai svarbu
jūrininkams, aviatoriams, geodezininkams.
ASTRONOMIJOS RAIDA
• Astronomijos mokslo pradžia Pirmosios astronomijos
žinios pradėtos kaupti jau nuo seniausių laikų, tačiau
rimtai sistematizuotos jos tik ~ 3000 m. pr. m. e. senovės
civilizacijose, tokiose kaip Senovės egiptas, Babilonija,
Finikija, Kinija ir Majai.
ASTRONOMIJOS RAIDA
• Apie 4000 m. pr. m. e. egiptiečiai sudarė saulės kalendorių ir gana
tiksliai nustatė metų trukmę. Pagal šį kalendorių, metai prasideda,
kai pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo
prieš saulėtekį horizonte po 2 mėnesių nematomumo periodo
(maždaug po 70 parų) Pirmasisis saulės kalendorius 4000 m. pr. m.
e. egiptiečių sudarytas saulės kalendorius
ASTRONOMIJOS RAIDA
• Astronomijos mokslo raida XVI a. Viduryje lenkų astrononomas Mikalojus
Kopernikas paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją, kuri neigė tuo
metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra Visatos centras.
Heliocentrinė Saulės sistema teigė, jog visatos centre yra ne Žemė, o Saulė ir
aplink ją apskritimais skriejanti Žemė ir kitos planetos.
ASTRONOMIJOS PRIETAISAI
• Astronomijoje naudojami prietaisai Astroniminiai stebėjimai ypač
pakito, kuomet buvo sukonstruotas pirmas prietaisas, padedantis
stebėti dangaus kūnus – teleskopas. Šį prietaisą 1610 m. pirmasis
astronomijoje panaudojo italų astronomas Galilėjas Galilėjus.
ASTRONOMIJOS RAIDA
• Astronomijos mokslo raida Galilėjas Galilėjus dirbdamas teleskopu atrado :
• Mėnulio kalnus
• Keturis Jupiterio palydovus
• Saulės dėmes
• Įrodė, kad Paukščių taką sudaro atskiros žvaigždės Po Galilėjo Galilėjaus
atradimų, astronomijos mokslas toliau sėkmingai tobulėjo
ASTRONOMIJOS PRIETAISAI
• Astronomijoje naudojami prietaisai Dirbtinis palydovas – objektas, tam tikra
orbita skriejantis apie kitą (astronominį) objektą. Dirbtiniais palydovais
tiriamos planetos, jų aplinka, tarplanetinė erdvė. Taip pat naudojamas
ryšiams, meteorologinėms prognozėms, žemės paviršiaus atvaizdui sudaryti,
prietaisų vietai nustatyti ir kt. Norėdami plačiau tirti visatą, žmonės sukūrė
kosmines observatorijas, palydovus. Pirmasis dirbtinis palydovas Sputnik 1
paleistas 1957 m. spalio 4 d. Sovietų Sąjungoje.
ASTRONOMIJOS PRIETAISAI
• Astronomijoje naudojami prietaisai Po ketverių metų (1961 m.)
,siekiant dar geresnių rezultatų, JAV įvyko du pirmieji pilotuojami
bandymai, kurių metu, naudojant „Redstone“ raketas, į kosmosą
buvo iškelti pirmieji amerikiečių astronautai. „Redstone“ raketa
Pirmasis kosmonautas buvo Jurijus Gagarinas. 1961 m. balandžio
12 d. jis tapo pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą
ASTRONOMIJA LIETUVOJE
• Astronomija Lietuvoje Astronomija, kaip mokslas, Lietuvoje
pradėtas plėtoti tik 1579, kuomet buvo pastatytas seniausias ir
didžiausias Lietuvoje esantis, Vilniaus Universitetas. Kiek vėliau,
1753 m., tame pačiame universitete buvo pastatyta astronomijos
observatorija, kuri ypač suklestėjo ir išgarsėjo pasaulyje. Vilniaus
Universitetas VU astronomijos observatorija
ASTRONOMIJA LIETUVOJE
• Astronomija Lietuvoje Lietuvos mokslų akademijos oservatorija
Molėtuose Astronomijos plėtimasis Lietuvoje dar labiau
paspartėjo, kuomet Molėtų rajone, ant Kaldinių kalno, 1969 m.
buvo įsteigta Lietuvos mokslų akademijos osbservatorija
molėtų observatorija
ASTRONOMIJA LIETUVOJE
• Astronomija Lietuvoje Po ketverių metų, kuomet įsikūrė Molėtų
observatorija, buvo įkurta Lietuvos astronomijos draugija, kuri
veikė iki 1990 m. Draugijai baigus veiklą, 1991–1994 m. jos vietą
užėmė Lietuvos astronominė taryba. O šiai sustabdžius veiklą,
1995 m. įkurta astronomus ir astronomijos mėgėjus vienijanti
organizacija - Lietuvos astronomų sąjunga.